VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
BALANDŽIO
22-OJI j
.
■
'
Sj S
V. LENINO
MINĖJIMO DIENA
cam/eos scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
MŪSŲ DIDYBĖ IR SĄŽINĖ Balandžio 22-ąją iškilmin gai pažymime Vladimiro Le nino — genialaus K. Markso ir F. Engelso revoliucinio mokymo tęsėjo, Tarybų Są jungos Komunistų partijos ir pirmosios pasaulyje socialis tinės valstybės įkūrėjo, tarp tautinės darbininkų klasės vado gimimo 107-ąsias meti nes. Šiai datai skiriame gra žiausius savo darbo, kūrybi nės minties laimėjimus, dar kartą sutikriname savo prak tinę veiklą, ateities planus su Lenino mokymu ir prie sakais. V. Leninas su nepaprastu įžvalgumu nubrėžė laimėju sios proletarinės revoliucijos vystymosi kelius, toli numa tydamas ateities kontūrus. Ir šiandien pildosi jo numaty mai, ir šiandien mes jaučia me nenutrūkstamą ryšį su to mis dienomis, kai Leninas stovėjo prie revoliucijos ir valstybės vairo.
TEGYVUOJA MARKSIZMAS-LENINIZMAS — AMŽINAI GYVAS REVOLIUCINIS INTERNACIONALINIS MOKY MAS, VISŲ ŠALIŲ DARBO ŽMONIŲ KOVOS PRIEŠ IM PERIALIZMĄ, UŽ SOCIALIZMO IR KOMUNIZMO PER GALĘ VĖLIAVA! Iš TSKP CK Šūkių Gegužės Pirmajai
Stumiam gyvenimą į priekį Gyvenimą reikia nugyven ti taip, kad galėtum didžiuo tis praėjusiomis dienomis. Kad tavim sektų jaunoji karta. Revoliucija iškalė ne vieną tokių komunistų pleadą. Universiteto studenai gali didžiuotis, kad tarp jų auklėtojų nemažas tokių žmonių būrys. Vienas jtf — Teisės fakulteto vals tybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros docentas Kęstutis Domaševičius. Tik visiškai balta šio žmogaus galva išduoda amžių. Žiūri ir netiki, kad už jo pečių te vienas dešimtmetis ak tyvios revoliucinės veiklos, — tiek energijos spinduiuoja šiltos ir gyvos akys. Jo tėvas, V. Kapsuko >r Z. Angariečio bendražy gis, pirmosios Tarybų Lietu vos vyriausybės sveikatos apsaugos komisaras, į revoiucinę veiklą stengėsi traukti ir savo vaikus. Ke turiolikmetis vaikinukas su savo broliu lydėdavo tėvą į slaptus 1919 m. išrinktos Vil niaus miesto Tarybos posė džius, kurie vykdavo užmies tyje. Dvylika kilometrų pės čiomis j ten ir dvylika at gal. Tuose susirinkimuose ėjo lyg ir sargybinių parei gas. Taip susipažino su po grindžio darbu. Gaudavo pa skaityti marksistinės literatū ros, narodnikų teorinį žurnalą „Byloje“, kitus leidinius. Besimokydamas aštuntoje Panevėžio gimnazijos klasė
je, įsijungė į nelegalų moks leivių ratelį. Ne kažin ko kius kalnus vertė: skaityda vo referatus, rengdavo šo kius, tačiau ir tokią veiklą mokyklos vadovybė laikė re voliucine. Anksti K. Doma ševičiaus galva pasigavo ir ateistinės idėjas. — Pamenu, per tikybos pamoką man liepė sakyti at mintinai „Credo". Aš, žino ma, atsisakiau. Mokytojas iš vadino mane bedieviu ir pa rašė vienetą. Solidarizuoda miesi su manimi, poterius at sisakė kalbėti ir kiti moki niai. . . Nelengva buvo mums kovoti už savo idėjas. Nelengva, tačiau kelias jau pasirinktas. Jis ir atvedė K. Domaševičių į Kauno uni versiteto studentų socialistų draugiją. Tada, 1923 metais, ją sudarė trys frakcijos — eserai, socialistai ir komunis tai. 1926 metais ji suskilo į atskiras draugijas. Viena, pati pažangiausia (jai pri klausė ir K. Domaševičius), pasivadino „Atžala". Si or ganizacija jungė tuos studen tus, kuriems pavyzdys buvo Didžioji Spalio socialistinė revoliucija. 1917 m. K. Do maševičiui buvo tik keturio likti, kai tėvo bendražygiai, susirinkę jo bute, kalbėdavo apie' įvykius Rusijoje. Dar ne visai suprasdamas jų svarbą, Kęstutis klausydavo si ištempęs ausis. Tie žodžiai krito į širdį ir pasiliko joje. „Atžalos" narių veikla bu
vo jau rimtesnė, nei gimna zijoje. Savo susirinkimuose jie skaitė marksistinę litera tūrą, kurią parūpindavo K. Požėla, A. Meskupas. Čia pirmą kartą į K. Domaševi čiaus rankas pateko V. Leni no veikalas „Valstybė ir re voliucija". „Literatūros" kny gyne kartais galima buvo nu sipirkti tarybinių knygų, iki fašistinio perversmo nebuvo draudžiama skaityti ir „Izvestijas". Iš šių šaltinių, nors ir po trupinėlį, atžaliečiai rinko žinias apie socializmo statybą Tarybų Rusijoje. Ki ta kuopelės veiklos kryptis— kalbos mitinguose. Nariai va žiuodavo į pačias karščiau sias klasių kovos vietas ir sakydavo kalbas. K. Doma ševičius kartu su M. Sumausku kalbėjo solidarumo su streikuojančiais Anglijos kal nakasiais mitinge Vilkijo je, Kybartuose, Rokiškyje ir kitur. Fašistinis pervers mas Lietuvoje 1926 m. išblaš kė ratelį. K. Domaševičius buvo suimtas, bet kadangi jau buvo spėjęs įsidarbinti apygardos teisme, paleido. Keturiolika metų prabėgo įvairiose teismo tarnybose. Kur bebuvo, visada liko ištikimas savo idealams. Tai, matyt, ir lėmė energingą veiklą pačiomis pirmosiomis Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje dienomis. Liaudies vyriausybės skiriamas rinki minės komisijos į pirmąjį Liaudies seimą pirmininko
Balandžio 22-oji — nepa prastai brangi data ir tarybi niam jaunimui, kuris V. Le nino įkurtą partiją laiko ak tyviausia savo siekimų rėmė ja ir vadovu. Revoliucijos, pilietinio ka ro, socializmo statybos me tais, Didžiojo Tėvynės karo, pokario bei šiandienos darbo frontuose jaunimas įrodė, kad jis patikimas darbininkų klasės ir jos avangardo Ko munistų partijos rezervas. Už V. Lenino idėjų įgyven dinimą, už jo priesakų vyk dymą Komunistinei jaunimo sąjungai suteiktas didžiojo proletariato vado vardas. 1920 m. spalio 2 d. įvy kusiame istoriniame III kom jaunimo suvažiavime V. Le ninas nurodė jaunimui: „Jūs turite sukurti komunistinę vi suomenę. Pirmoji darbo pusė daugeliu atžvilgiu padaryta. Sena sugriauta, kaip tai ir reikėjo sugriauti, tai — griu
pavaduotoju, vėliau — LTSR teisingumo komisaro pava duotoju. Užgriuvus karo audrai, evakavosi į šalies gi lumą. Dirbo pedagoginį dar bą Gorkyje, dėstė Sujos par tinėje mokykloje. 1944 m. K. Domaševičiui buvo įteiktas TSKP nario bi lietą^. Dabar ne tik įsitiki nimai, bet ir komunisto pa reiga įpareigojo visas jėgas atiduoti liaudies labui, kovo ti už Lenino idėjų įgyvendi nimą. Iki 1947 metų buvo LTSR Teisingumo ministras. Paskui atsidavė pedagogi niam darbui universitete. Nuo to laiko, nuo 1945 me tų, būtų galima priskaičiuo ti daug sausų faktų — 1948 m. paskirtas Teisės fakulteto dekanu, kelis metus vadova vo Universiteto profsąjungai, buvo Universiteto partinio biuro nariu, Mokslinės tary bos nariu... Betgi vien tuo išvardijimu nenusakysi žmo gaus — komunisto, kovo tojo. Svarbu ne užim ti pareigas, o sąžiningai jas atlikti. K. Domaševičiui tai buvo sąžinės reikalas. Kiekvienas darbas, kiekvie nas įpareigojimas buvo ir yra jam pirmoji kovos už komunistinės visuomenės su kūrimą linija. ... Kiekvieną rytą jis išei na į darbą iš neperdidžiausio pastato gatvėje, pavadin toje jo tėvo, A. Domaševi čiaus, vardu. Keli žingsniai ir prieš akis atsiveria Lenino aikštės platuma, besidabinan ti pirmosiom pavasario spal vom. Galbūt tą ryto metą prisimena K. Paustovskio žo džiai: „Nebuvo visoje šalyje žmogaus, kurio gyvenime V. Leninas nebūtų palikęs pėd sako, nė vieno, kuris nebūtų patyręs pats ant savęs jo va lios. Jis pastūmėjo gyveni mą į priekį." Prisimena ilgas prasmingas gyvenimas kitų labui, gyvenimas — tarsi ne sibaigiantis susitikimas su Leninu, lygiavimasis į jį. Leonas KLlSAUSKAS
1977 m. balandžio 22 d. Nr. 14 (998)
vėsių krūva, kaip ir reikėjo tai paversti griūvėsiu krūva. Nuvalyta dirva, ir šioje dir voje jaunoji komunistinė kar ta turi statyti komunistinę vi suomenę. Prieš jus — staty bos uždavinys, ir jūs galite jį išspręsti, tik įsisavinę vi sas šių laikų žinias, mokėda mi paversti komunizmą iš gatavų iškaltų formulių, pata rimų, receptų, nurodymų, programų tuo gyvu dalyku, kuris vienija tiesioginį jūsų darbą, paversti komunizmą jūsų praktinio darbo vado vu". Šis priesakas — visoms ta rybinio jaunimo kartoms. Ta rybinė liaudis savo titaniška veikla kuria komunistinę vi suomenę ir džiugu matyti, kad jaunimas aktyviai daly vauja šiame procese. Gamy boje, moksle ir visuomeninė je veikloje jaunimas rodo daug sektinų pavyzdžių. Iš amžininkų pasakojimų, jų prisiminimų, iš negausių, bet ryškių to meto kino kad rų, kalbų įrašų mes sužinome apie V. Lenino — šio nuosta
baus genijaus asmenybę. V. Leninas, tas didis proletaria to vadas, buvo paprastas, kuklus, jautrus ir nuoširdus įmogus. Paprastumo, jautru mo žmogiškoms problemoms jis reikalavo ir iš kitų. To jis reikalavo ir iš jaunimo. Tai labai svarbus priesakas. Jis ugdo žmogiškumą, mokė jimą surasti kelią į kitų šir dis, kurti tarp žmonių nau jus santykius, pagrįstus ko munistinės moralės princi pais. Iš kitos pusės — V. Leni nas buvo veiklus, principin gas, iki širdies gelmių atsi davęs darbo žmonių išvada vimo reikalui žmogus. V. Le ninas griežtai kovojo (ir iš kitų to reikalavo) prieš tai, kas kenkė revoliuciniam pro cesui .stabdė visuomenės per tvarkymą naujais pagrindais. Po pavasario dangumi mi nime V. Lenino gimimo da tą. Su amžinu pasaulio pa vasariu, su žmogaus didybe susijęs Vladimiro Lenino var das. ' A. PAULAUSKAS
BŪTI REIKALINGU ZMON EMS w
ABSOLVENTAMS
l MOŠŲ KLAUSIMUS ATSAKO LENINO STIPENDININ KAS, CHEMIJOS EAKULlBlu aOMjaumiMO BIURO SEK RETORIUS iii K. STUDENTAS R1CARDAS MAKUSKA. Kodėl pasirinkote šią specialybę! Jeigu būtų galimybė, ar rinktumėtės vėl ją? Ka,p įsivaizouojat savo būsimą aarbą, jo reikšmę visuomenei? Jau aštuonmetėje mokykloje jutau aiškų polinki 1 tiks liuosius mokslus. Kiek vėliau cnemuja iš jų Išsiskyrė kaip platesnė pažinimo siera (juk matematika ir fizika tarnauja chemijall), patraukė medžiaginio pasaulio įvaire nybių sąryšis. Aš dabar savęs neįsivaizduoju kitos srities specialistu, jei reikėtų iš naujo mokytis, rinkčlaus Che mijos fakultetą. Mano sena svajonė — būti mokslo tiria mosios įstaigos darbuotoju. Ten aš norėčiau dirbti, o to darbo reikšmė priklausys nuo tiriamos problemos aktua lumo. Kaip jūs suprantate pasakymą — „būti reikalingu Žmo nėms'? Būti reikalingu žmonėms — tai gyventi ir darbuotis taip, kad duotum naudą savo kolektyvui, kad tavo veik la būtų mažas indėlis i žmonijos progresą. Kas tai yra laimė? Laimė yra jausti, kad nesi vienišas, kad yra tave pa laikančių. kad tavo veiklos tikslas — daugumos tikslas. Trumpai sakant: laimė — būti suprastam ir suprasti ki tus. ..Šiemet minime Didžiojo Spalio 60-metį. Kokie revoliu cijos ivykiai, metai, žmonės jus labiausiai imponuoja ir kodėl? Kokia jaunimo vieta šių dienų revoliuciniame pa saulio pertvarkyme? Kas yra revoliucionierius? Mane labiausiai! Imponuoja šio amžiaus trečiasis dešimt metis — tas neišsenkantis žmonių entuziazmas, kuriant tarybini gyvenimą praktiškai iš nieko, tiek kovojant prieš Tarybų valdžios priešus, tiek statant industrijos gigantus, tiesiant geležinkelius, steigiant kolūkius. Kaip teisingumo dievas tuose verpetuose stovi F. Dzeržlnskis, kurio asmenybė negali nežavėti. Jaunimas Įneša i revoliucini pasaulio pertvarkymą sa vo ekspresyvumą ir energiją, be kurių negalimi bet ko kie pasiekimai. Revoliucionierius — tai žmogus, atiduo dąs visą savo gyvenimą revoliuciniam pasaulio pertvar kymui^ Ko jūs labiausiai nekenčiate? Labiausiai nekenčiu biurokratizmo, nemėgstu tų, kas neturi savo nuomonės. Kokį (žymių žmonių posakį esate užsirašęs ar įsidėmė jęs? žmogus — tai skamba išdidžiai. (M. Gorkis) Ar visada vyresnieji (pvz., dėstytojai) būna teisūs jau nimo atžvilgiu? Jeigu ne — kada ir kodėl? Kartais dėstytojai būna perdaug smulkmeniški, žiūri i studentus kaip i vaikus, ne visada atsižvelgia i studentų nuomone. Jūsų mėgstamiausia knyga, muzikos kūrinys, metų lai kas. V. Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“. L. Bethoveno „Mėnesienos sonata“, pavasaris. Kas iš Universiteto vadovų, profesorių, docentų jus la biausiai imponuoja ir kodėl? Jūsų gyvenimo idealas (žmo gus, kuriuo sekate, iš kurio mokotės)? Imponuoja Chemijos fakulteto docentė E. Jasinskienė, jos nenuilstamas rūpinimasis studentais, fakulteto garbe, žmogaus — gyvenimo idealo — kol kas nesu radęs. Už ką jus mylite Universitetą? Myliu Universitetą už universalų ir visapusišką moky mą bei auklėjimą, už gilias tradicijas.