visu
LEIDŽIAMAS NUO 1950
saliu vnobčtMiM;vienyuirės f
caRVBims sr,či oencas
METŲ
BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 14 (1433)
. 1988 M. BALANDŽIO 15 D. i
PENKIADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiniiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiii
KAINA 2 KAP.
KETURIASDEŠIMTĄJĄ STUDENTŲ MOKSLINĖS DRAUGIJOS KONFERENCIJĄ SMD pirmoji konferencija PASITINKANT Studentų akademinės mokslo draugijos (toks buvo dabartinės SMD pavadinimas) pirmoji mok slinė konferencija vyko 1947 m. spalio 26—27 d. d. Deja apie šią konferenciją nepaskelbta jo kių duomenų (Vilniaus universi teto istorija, 1940—1979. — V.: Mokslas, 1979; Mackevičius J. SMD — 20 metų. — V.: VVU, 1967). Taip yra todėl, kad ne-
buvo surasta konferencijos pro grama. SMD taryba dėkoja Teorinės fizikos katedros profesoriui A. Bolotinui, ieškojusiam šios pro gramos pas pažjstamus 1947/48 m. m. SMD aktyvistus ir gavu siam ją iš l-osios konferencijos
dalyvio chemiko D. Sklerinsko šeimos archyvo. Daug turiningesnė SMD kon ferencija vyko 1948 m. gegužės 15—20 d. d. prof. L. KIMTYS Universiteto SMD mokslinis vadovas
Plenumo posėdis
Vilniaus Valstybinio Universiteto Akademinės Studentą MoksĮo Draugijos 1947 m. spalių mėn. 26-27 d. vykstančios mokslinės konferencijos
PROGRAMA
Medicinų* mokslą sekcija Spaliu mėn. 26 d, (sekmadienį) 17 vul. Medicinos lak. didi. auditorija, Curllonio 23.
Spaliu ničn. 26 d. (sekmudienj) II vai., Centriniai Kūmai, Aklų salė.
1. Koulcreucljos atidarymas Vilniaus Vaisi. Universiteto Rektoriaus prol. Z. Žemaičio it Studentu Akaijemlnėk Mokslo Draugijos Prezidento prof. V. Glrdiųauiko žodis 2. Trisdešimt metu tarybinei medicinai — prol. Penkovskb 3. Piliečiu leisiu apsauga TSRS-slud. Kaplsn.u Sekciją posėdžiai Spaliu ">čii. 26 d. (sekmudienj) 17 vai.. Istorijos—Hlol. lak. auditorija Nr. 9, Pilies II 1. LTSR lengvoji pramonč-stud. Meškauskas 2. XIX smi. lietuviu tautinis sąjūdis ir literatūra—slud. Sprindis Spaliu •«*" 27 d. (pirmadienį 17 vai. 1. LTSR feinčs ūkia naujame penkuietyje-slud. Gaigalas 2. TSRS pajamos ir Išlaidos Tėvynės Karo metu- slud. Ohullė
Taikomąją mokslą sekcija
1. 2. 3. 4.
1. 2. 3. 4.
Spaliu mėn. 26 d. (sekmadienį) 17 vai.. Didi, chemijos auditorija, Naugarduko 22. Durpės—slud. Paęauskas Antibiotiku chamizmas-slud. Malacliovskls Tlinltlazcvas—mnksllninkas ir vlsuomeniuinkas—slud. Janke,vičiiis Chemijos vaidmuo nociuliatinėjc statyboje—slud. Kamilus Spaliu m*n. 27 d. (|>imiadlinj) 17 vai. Chcmollumlniaccucijos reiškiniai—slud. škk-rinskas Penicilinus—slud. Sūmislivlčiillė . žmogaus kilmė— lud. Vaitiekūnus K. Darvinus Ir jo evoliucijos teorija—slud. Viršila
1. 2. 3. 4. 5.
Tarybini* gydytojas Ir jo ujdsvlulal—slud. Biliūnas Alergija—slud. Zinkevičius Aukštoji smegenų veikla—slud. Buuiytč Medicinos mokslui Vilnium Universitete--slud. Bizlidinas BCO vakciun-skicp.ljiniai pilei tuberkulioze—slud. Motiejūnas
Spaliu luėn. 27 d. (plriiiadlciij) 17 vai., 1. Pirmoji inedlciim medlcina Iki Hypokraio laikp—slud. Zeb ru tiskailė 2. Skrandžio opos—slud. Jaudcgls 3. Gimdymo traumatologija—slud. Bistrlckaitė 4. Kūno proporcijų kilimus beaugant— slud. lyaiiuuskus
Vilniaus Valstybinio Universiteto
Studentų Akademini Mokslo
D f auglio
Matematikos fakultetas
Studijuojant Universitete sie kiama įsigyti specialybę. Kar tais pasitenkinama „programa — minimumu'1: tik paskaitos atsditorijose ir kiti privalomi užsi ėmimai, kada siekiama gauti diplomą. Tačiau minimas ju biliejus parodo, kad bent 40 Universiteto absolventų laidų stengėsi giliau nagrinėti įsigyja mos specialybės pagrindus, sie kė įnešti šį tą naujo i nagrinėr jamas Universitete ar Mokslų Akademijoje mokslines proble mas.
Organizuotas studentų moks linis darbas, žvelgiant į praei tį, daug prisidėjo prie moksli ninkų ir mokslo organizatorių brandinimo. Aišku, pagrindinis studento tobulėjimo laidas visais laikais buvo profesoriaus, dės tytojo tiesioginiai kontaktai su studentu, jam siūlant užduotis, sudarant reikiamas darbo sąly gas, aptariant rezultatus ir kore guojant tolesnių ieškojimų kryp tis. Tačiau svarbi ir SMD orga nizacinė veikla — gilesnis atr skirų problemų studijavimas būreliuose, ėksperimentinės technikos įsisavinimas, moksli nių konferencijų organizavi mas. Visa tai savo atsiminimuo se vertina dabar žinomi moksli ninkai. mūsų visuomenės veikė jai, buvę aktyvūs SMD nariai.
Pažvelgti j praeitį verta ir to dėl. kad pamatome tradicijų reikšmę, galime geriau įvertinti savąjį nueitą kelią, susipažįsta me su mokslo istorijos Lietuvo je paskutiniais puslapiais. Ta čiau didžiausią svarbą turi ne senesnieji, bet naujausieji lai kai. Tikslinga aptarti įvairias veiklos formas, išnagrinėti tas
galimybes, kurias suteikia aukšr tosios mokyklos pertvarkymo, šalies persitvarkymo dokumen tai. Universiteto tikslas ruošti plačios erudicijos, turinčius sa voje srityje (specialybėje) fun damentines žinias specialistus, pasiruošusius gilintis į mokslo problemas, ar ieškoti mokslo re zultatų įdiegimo praktikoje gar limybių, ar organizuoti gamybą, ar mokyti ateities kartą. Kol kas studijose poslinkių dar nedaug (stipendijos padidėjo, o ar kei čiasi požiūris į specialybę — parodys, matyt, ateitis), tačiau akivaizdu, kad ir studentai, ir jauni darbuotojai bei specialis tai kartu su katedrų, laboratori jų vadovais rodo nepakanka mai iniciatyvos naujovėms kur ti, tiek mokslinių tyrimų srity je, kas turėtų baigtis moksli niais darbais ir išradimų autori niais liudijimais (kur tarp ben draautorių būtų ir studentai), tiek ir ieškant būdų diegti mokr slinių tyrimų rezultatus į prak tiką, ką parodytų eksponatai parodose, objektai perduoti ga mybinėms organizacijoms ar pan. Reikia tikėtis, kad diskusi jų konferencijoje metu ir plėto jant jaunimo mokslinės techni nės kūrybos veiklą (į kurią įei na ir SMD) bus surasti būdai, kaip padidinti darbų efektyvu mą, ypač ta prasme, kad dirban tis studentas pajustų savo indė li į vystomą problemą, suvoktų jos svarbą mokslui ar praktikai, ir kad šis darbas subrandintų atsakingai veiklai mūsų Univer siteto absolventus.
Prorektorius mokslo reikalams prof dr. J. VAITKUS
Matematikos istorijoje randame daugybę pavyzdžių, kaip vieno žmogaus energija ir asmenybės žavesys suburia , gabų jaunimą, o darbai nubrėžia gaires i&isų kartų mokslinei veiklai. Lietu vos matematikai toks žmogus yra prof. J. Kubilius. Jis tapo ir matematikos fakulteto SMD organizatorium bei vadovu. 1951 metais pradėjo veikti Jo vadovaujamas studentų moksli nis būrelis. Tai buvo tikra sa varankiško mokslinio darbo mo kykla. Rezultatų nereikėjo ilgai laukti. Jau diplominiame V. Statulevičiaus — pirmojo ir ga biausiojo prof. J. Kubiliaus mo kinio — darbe išspręsta svarbi skaičių teorijos problema. Ape ją parašytas pirmasis moksli nis straipsnis. Iš būrelio narių V. Statulevičius ir mokslų kan didato disertaciją pirmasis ap gynė. Kas nežino tolimesnės mokslinės ir visuomeninės io veiklos gairių: vienas atsitikti nių dydžių sumavimo teorijos kūrėjų, profesorius, mokslų dak taras.'LTSR MA vicepreziden tas. .. Pirmasis SMD mokslinis bū relis brendo kartu su savo nar als. kartu su Lietuvos mate matika. Šio būrelio veikla pra sideda ir jau 30 metų veikian čio Tik'mybių teorijos ir skai čių teorijos seminaro istorija. Seminaras tapo pagrindine Lie tuvos matematikų tribūna, pra nešėjų sąraše — ryškių šalies ir užsienio matematikų vardai. Dalyvavimas šio seminaro darbe daugeliui gabiausių vyresn ų ų kursų studentų yra tiesiausias kelias į aktualias šių dienų mokslo problemas. Priartėti prie |ų padeda ir prof. J. Kubi liaus „antradieniai“. Jau 30 me tų antradienių vakarais pas profesorių renkasi matematikai: pripažinti mokslininkai ir stu dentai — problemų apsvarstyti, naują literatūrą peržvelgti. Pagrindinės Lietuvos matema tikų ir kartu studentų moksli nio darbo sritys — tik mybių teorija ir skaičių teorija. Jų problemos tapo įvadu į sava rankišką kūrybą daugeliui ma tematikų, dabar pripažintų au toritetų tiek šiose, tiek kitose matematikos srityse. Tai prof. E. Vilkas -— žymus lošimų teo rijos specialistas, LTSR MA aka demikas prof. B. Grigelionis — žymiausias tikimybinių procesų
teorijos specialistas, LTSR MA narys-korespondentas ir kt. Auqo ir geometrų jėgos. Reik šmingų rezultatų pasiekė prof. K. Grincevičiaus mokiniai. Da bar jie patys tituluoti moksli ninkai: prof. V. Bliznikas, prof. R. Vosylius... Aukštą studentų mokslinių darbų lygi liudija vertingos pu blikacijos: Štai E. Vilko, L. Rim kevičiūtės 1958 m. skelbti stu dentiški darbai vėliau cituojami rimtose monografijose (J. Kubi liaus; L. Kiperso ir H. Nyderreiterio). Ne visi metai vienodai ženk lūs fakulteto SMD istorijoj. įna šas i ją priklauso VIII matema tikų laidos pirmojo SMD būrelio nariams. Jame dalyvavo V. Bu lota, V. Kalinka, V. Merkys, A. Raudeliūnas. P. Rumšas, V. Statulevičius ir kiti. Aktyvia SMD veikla pasižymė jo 1967 ir 1968 m. laidų absol ventai, Tiesa, tai nebuvo visai eilinės laidos. Dvi fakulteto akademinės grupės sudarytos iš KPI studentų, kuriuos H. Jasiūnas pakvietė pereiti į Universi tetą matematikos studijuoti. Ambicingi, darbštūs ir gabūs studentai anksti įsijungė į mokslinj darbą. Daugeliui jų tikimybių teorijos problemos ta po pirmuoju jėgų išbandymu ir moksliniu likimu. Atkaklus darbas davė gausius vaisius, Stai pirmąją — antrąją vietas SMD konferencijose dalydavęsi Vyq. viPaulauskas ir D. Surgailis liau tapo mokslų daktarais, profesoriais su savo mokyklo mis ir mokiniais. Gilinimasis
tikimybių teoriją pasitarnavo ir filosofijai: vienos minėtų laidų absolventas E. Nekrašas apgy nė filosofijos mokslų daktaro disertaciją apie tik mybinį ži nojimą. Mokslinius laipsnius ir vardus yra gavę apie 80 šių akademinių grupių absolventų. Nemaža ių dalis dabar dirba matematikos fakultete arba Matematikos ir kibernetikos in stitute ir vadovauja studentų darbams. Tai docentai F. Iva nauskas. R. Kudžma, R. Lapins kas, M. Maknys, F. Mišeikis. S. Norgėla, V. Tumasonis, P. Vait kus. profesoriai Vya. Paulaus kas, D. Surgailis, Skaičiavimo centro darbuotojas S. Liberis.
Ne visada iš SMD Į mokslą buvo einama tokiu _________ būriu, tačiau niekada toks ėjimas nebu vo nutrūkęs. Anksti * * ____ * ;i (sitraukus SMD veiklą, anksti tampama brandžiais mokslininkais, tokių matematikų sąrašas būtų labai ilgas: prof. A. Bikelis, dr. V. Bentkus, doc. V. Kabaila, vyr. m. b. Z. Kryžius, doc. A. Lau rinčikas, dr. V. Mackevičius, doc. E. Manstavičius, doc. A. Račkauskas, dr. M. Sapagovas, doc. A. Staras... Nuo topologijos abstrakcijų iki kompiuterio konkretybės — toks yra problemų spektras iauno matematiko minčiai išlandyti. Ryškių pavyzdžių SMD istorijoje taip pat gausu. Parei ga ir laimė ją tęsti. asist. V. STAKENAS MaF SMD mokslinis vadovas
1966 m. MaF SMD konferencijos šeimininkai ir svečiai, iš Ki jevo, Maskvos, Tartu ir Tbilisio universitetų. Pirmoje eilėje pir mas it kairės D. Surgailis, antras iš dešinės Vyq. Paulauskas. Antroje eilėje pirmas iš dešinės R. Gilys.