VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
1967 m gegužes mėn
6 d.
ŠEŠTADIENIS Eina nuo 1950 m.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Ekonomikos m. k. E. JBOREIKAITĖ Prieš 17 metų balandyje išėjo pirmasis „Tarybinio studento“ numeris. O štai šiandien jau puikuojasi šeši šimtasis. Ką bendro turi pirmieji ir paskutinieji nume riai? Sakyčiau, kad laikraščio uždaviniai lieka tie pa tys, kaip ir išleidžiant pirmąjį numerį. Skirtumas tas, kad dabar studentijos gyvenimas dar įvairesnis, dar labiau kurybinqesnis, įdomesnis. Todėl „Tarybinio stu dento“ puslapiuose ypač pasigendama žinučių, infor macijos apie įvairias studentų gyvenimo puses, ypač — apie mokymo-auklėjimo proceso eigą. Labai daug aktualių, jaudinančių klausimų yra. Palinkėsiu dau giau rašyti apie įdomią studijų. Universiteto gyvenimo kasdienybę. Tam reikia organizuoti platų koresponden tų tinklą. Dažnai aš prisimenu pirmuosius laikraščio bendradarbius. Daugelis jų dabar dirba įvairiose liaudies ūkio šakose, įvairiuose postuose, O kai kurie ir šiandien dirba Universitete (docentai J. Palionis, A. Sprindis ir kt.). Laikraštyje talkininkavo dabartinis „Minties“ leidyklos skyriaus vedėjas M. Bernatavičius, H. Paluševičius, dirbantis Radijo ir televizijos komi tete. Visų laikraščio numerių vienodai nekantriai laukia studentai. Ir dabar kiekvienas „Tarybinio studento“ naujas numeris išgraibstomas. Tai dar labiau įparei goja redkolegiją nuolat ir nuolat kelti laikraščio kovin gumą, nagrinėjant opiausius mūsų darbo klausimus.
Gegužės Pirmoji Praėjusį šeštadienį Aktų salėje įvyko iškilmingas Ge gužės Pirmosios minėjimas. Jame dalyvavo ir mūsų sve čiai — Maskvoje Tarptauti nių santykių institute bestu dijuojantys Azijos ir Afrikos jaunimo atstovai. Prorektorius B. Sudavičlus atidaro minėjimą ir pristato svečius. Čekoslovakijos Karlo vardo universiteto istorijos mokslų daktarę J. Hrabovą, iš Kongo (Brazavilis) Į mūsų šalį atvykusį studijuoti Mask vos Tarptautinių santykių institute Ipolitą Kimbelbę. Mongolijos Liaudies Respub likos jaunimo atstovą Namsaraldorž Batą, Lenkijos Liaudies Respublikos pasiun tinį J. Velinskį. Plojimų banga buvo sutik tas Vietnamo tautos sūnus — Maskvos Tarptautinių santy kių instituto V kurso studen tas Nguenas Tchan Ngan. — Leiskite Jus pasveikinti s u Gegužės 1-ąja, pavasario švente, ir perduoti lietuvių kovojačios Vietnamo tautai liaudies linkėjimus. Mano tautos karas — tei-
Ginčas kavinėje Kokie mes, koks turi būti šių dienų jaunimas? — šių klausimų vedini į VVU kavi nę rinkosi Istorijos ir fjjoloqijos ir Ekonomikos fakultetų studentai. Šių fakultetų kom jaunimo aktyvas nutarė bendrai apsvarstyti š. m. kovo 29 d. laikraštyje „Komsomolskaja pravda“ išspaus dintą MVU profesoriaus aka demiko P. Aleksandrovo straipsnį „Tas amžinas dvide šimtmetis pavasaris**, Vakaro metu buvo daug ginčytasi, Bet, kaip žinoma, tiesa. Stuginčuose gimsta ____ dentų vieningai priimtą tiesą galima nusakyti šiais N. Lobačevskio žodžiais: „Gy venti — reiškia džiaugtis gy venimu, nepaliaujamai jausti visa, kas nauja“. Po diskusijų IFF komjau nimo komiteto sekretorius J. Lakis vakaro dalyviams pa pasakojo apie kelionę po VDR. Panašūs vakarai prie puo duko kavos tapo dažnas reiškinys mūsų kavinėje.
a. šiaulietis
Šiandien skaitytojas gauna šešišimtąjį „Tarybinio studen to" numerį. Nevalia redakcijos dar buotojams perdaug didžiuotis ar girtis. Akylesnis skaityto jas gal ne viską rado, ko troško. Bet pasitaikius progai ir baigiantis mokslo metams), pasidalinti mintimis bus ne pro šalį. Aplamai laikraščio medžiagos kokybė išaugo, Gal tik kiek paviršutiniškiau buvo paliečiami, komjaunimo akty vo rūpesčiai ir pastangos, ideologinio komjaunuolių auklėjimo, drausmės, atsa komybės ir pareigingumo jausmo ugdymo klausimai. Trūko aktyvesnio skaitytojų dalyvavimo diskusijoje apie komjaunuolio vietą studijose ir buityje, nesulaukėme skai tytojų svaresnių minčių. Gaila, kad užgeso „Komjauni mo prožektorius". O ir šmaikštesnės studentiškos satyros trūko, susmulkėjo literatūrinėje medžiagoje ke-
Universitete
singa= karas, Ir todėl kiek amerikiečiai bedidintų savo armiją, jie neišvengiamai pralaimės, — pasakė Nguen Tchan Ngan. — Mums reikia padaryti viską, kad daugiau ’ r.: “"! nepasikartotų Hirosima, — pareiškė J. Hrabova. — Aš tikiu, kad žemės tautos tai supras, ti kiu. kad sulauksime amžinos taikos. Iškilmingo minėjimo meta
ii* ll ll ll ll u u Istorijos ir filologijos II fakulteto filologijos moks ll lų tarybos pirmininkas ii docentas Z. Zinkevičius II visada pirmas pasveikina ll laimingą naują mokslų ll kandidatą ar daktarą. ll Tačiau prieš porą dienų, ll gegužės 4 d., jis pats reik ll liai tarybai griežtiems ll oponentams - profesoriams ll P. Ariste iš Tartu, M. Zill dovič iš Minsko ir filolo ll gijos m. dr. J. Lebe i džiui — pateikė svarstyti
buvo perskaitytas Rektoriaus įsakymas. Daugeliui dėstyto jų, studentų už gerą visuo menini darbą buvo pareikšta Rektoriaus padėkos. Po iškilmingosios dalies įvyko šventinis koncertas. Koncertavo tarpfakultetinės apžiūros dalyviai — Istori jos ir filologijos. Chemijos ir Medicinos fakultetų saviveik lininkai. K. GUOGA
Z. Zinkevičius
savo monografiją „Lietu vių dialektologija (lygina moji tarmių fonetika ir morfologijo..)", kurių mi nėti oponentai labai gerai įvertino ir už kurią taryba . suteikė jam filologijos ■ II)) mokslų daktaro laipsnį. Doc. Z. Zinkevičius gi mė 1927 m. sausio 4 d. ii Ukmergės rajono JuodauII sių vienkiemyje valstiečių II šeimoje. ' 1945 m., baigęs II •Ukmergės gimnaziją, įsto II ja į Vilniaus Valstybinio runiversiteto Istorijos ir filologijos fakulteto lietu rvių kalbos ir literatūros baigęs II specialybę. •Universitetą,1950jism.,palieka u;mas Lietuvių kalbos kated-
ll ll ll ll ll ll II
ii
1
i^t
roję dėstytoju. Nuo 1956 m. Z. Zinkevičius dirba Is torijos ir filologijos fakul teto prodekanu. 1955 m. jis apgina kandidatinę disertaciją („Lietuvių kalbos įvardžiuotinių būd vardžių istorijos bruožai“, kuri 1957 m. išleista atski ra monografija. 1958 m. jam suteikiamas mokslinis docento vardas. Nuo 1962 m. iki 1964 m. doc. Z. Zin kevičius buvo Universiteto vyr. mokslinis bendradar bis ir per tą laiką paruošė monografiją „Lietuvių dialektologija", kuri buvo ginama kaip daktarinė disertaciją. Tai pirmas stambus lietuvių tarmių fonetikos ir morfologijos tyrinėjimas, kuriam auto rius pašventė daugiau kaip 15 kruopštaus darbo metų, į tą darbą įjungda mas ir studentus, kurie teikė autoriui tarminę me džiagą. Kai kurie doc. Z. Zinkevičiaus auklėtiniai lituanistai tapo dialektolo gijos tyrinėtojais, apgynė kandidatines disertacijas. Dialektologijos klausimais disertantas paskelbė 6 stambius straipsnius
Kaina 2 kap.
MER I V! liamos problemos. Aišku, dir bant klaidų išvengti sunkoka. Buvo jų ir mūsų laikraštyje. Ir vis ttk šiandien galime pa žymėti, kad laiktaščio pusla piai tapo žymiai turiningesni, aprėpiantys įvairiapusišką stu dentų gyvenimą, juose kal bama sodresne gimtąja kal ba. Turėdami atsakingą darbo barą ir laikydami pirmaeile pareiga padėti formuoti komunistinės epochos žmogaus pasaulėžiūrą, mes niekada nepasitenkiname tuo, kas pasiekta. Kūrybinės minties, tvirtos partinės pozicijos savo kasdieniame darbe mes mo komės iš motulės „Tiesos", kuri neseniai sulaukė gražaus ir derlingo 50-mečio. Daug lemia spausdinto žo džio jėga, įgyvendinant aukš tajai mokyklai keliamus rei kalavimus. Ateinančiais me tais Universitete mokysis jau trys žurnalistikos specialybės kursai. Į skaitytoją prabils nauji pradedančiųjų žurnalistų balsai su savo kūrybine mintim ir polėkiais. Šiais mokslo metais mes nesulaukėme tinkamos para mos iš komjaunimo komiteto, nors buvo kalbėta ir konfe rencijoje, ir susirinkimuose. Trys komiteto nariai turėjo nušviesti nūdienio mūsų Uni versiteto komjaunimo gyveni mą laikraštyje. Deja, iš to nieko gero neišėjo. Ne t Uni versiteto komjaunimo isto rijos neįstengta surinkti ir papasakoti platesniam skaity tojų ratui.
Mokslo metų pradžioje iš rinkta naujoji redkolegija pastūmėjo visą redakcijos darbą į priekį, priartino prie didesnių problemų sprendimo. Nors laikraščio leidimas vi suomeniniais pagrindais ir ap sunkina stambesnės medžia gos paruošimą. Pastaruoju metu daug žada fakultetų visuomeninės organizacijos, ir, atrodo, mūsų įdedamos pastangos ir norai nenueis veltui. Rektoratas ir partijos komitetas visada mums padeda ir kovoja, kad laikraštyje atsi-
spindėtų veržlus Universite to gyvenimas, dėstytojų min tys ir darbai. Išleidome šešišimtąjį mūsų savaitraščio numerį. Turime gerų sumanymų ir daug vil čių. Negailėsime jėgų, kad mūsų skaitytojas gautų kiek vieną numerį įdomų ir pa trauklų. Laukiame, kad ir pats skaitytojas atsilieptų į vieną ar kitą gvildenamą klausimą, nes laikraščio svo rį ir įtaką nulemia skaitytojų, korespondentų aktyvus daly vavimas laikraštyje. J. GIRDVAINIS
Tavo jaunystės bilietas Prie širdies nuolatos aš nešiojuosi Savo naujo gvvenimo bilietą. A. JONYNAS Prie Universiteto komjauni mo komiteto durų stovi būre lis Jaunuolių ir merginų. Visi šventiškai pasipuošę, su šyp senomis lūpose. Belaukdami jaudinasi. Po vieną įeina Į komjaunimo komitetą, ir kitiems tenka ilgokai laukti, kol ateis jų eilė, Šiandien komjaunimo bilietus keičia Gamtos fakulteto komjaunuoliai. Štai pro duris išeina jaunuolis. Jo rankose naujas komjaunimo bilietas su Lenino siluetu. Tai IV kurso studentas Gedi minas Motuzą, Lenino vardo stipendiatas, busimasis geolo
gas. Savo gyvenimą su kom jaunimu jis surišo dar besi mokydamas Vilniaus 23-oje vidurinėje mokykloje, 1961 metais. Dabar Gediminas ne tik gerai mokosi, bet Ir daly vauja visuomeniniame darbe, užsiiminėja sportu, yra pirmo atskyrio sambistas. Paklau siau Gedimino, kuo svarbus šiandieninis Įvykis jo gyveni me. — Man šiandien didelė šventė. Naujas komjaunimo bilietas mane Įpareigoja dar daugiau dirbti. Ant stalo guli pluoštas tik ką išrašytų naujų kom jaunimo dokumentų. Nuo ryto iki vėlyvo vakaro dir ba komiteto nariai. Daugiau sia darbo turi komjaunimo (Nukelta į 3 psl.)
filologijos mokslų daktaras mokslinėje ir pedagoginėje spaudoje, keli straipsniai ruošiami spaudai. Didelis mokslininko nuopelnas — K. Būgos ir S. Daukanto raštų paruošimas spaudai, bibliografinės rodyklės sudarymas K. Būgos raš tams. Doc. Z. Zinkevičius paskelbė kelis straipsnius apie K- Jaunių, ruošia spaudai monografiją apie K. Būgą paraistorinę-bibliografinę šė lietuvių kalbos leksikos ty rinėjimų apžvalgą, kelis straipsnius lietuvių kalbo tyros istorijos klausimais. Intensyvų mokslinį dar bą doc. Z. Zinkevičius dir ba šalia pedagoginio ir visuomeninio darbo: jis skaito istorinės lietuvių kalbos gramatikos, lietu vių dialektologijos, lygina mosios kalbų gramatikos, baltų kalbotyros įvado, prūsų kursus, rams, diplominiams, kur siniams darbams, kurį lai ką buvo lietuvių kalbos būrelio moksliniu vadovu, yra „Mokslo darbų" red kolegijos narys.