visų Salių proletarai, vienykitėsi
GEGUŽES
PIRMĄJA, RANGUS RAUGAI! ■Tegyvuoja Lenino ko n jaunimas — palilimas Komunistų pfli-tijos pagalbinin kai ir kovinis rezer vą., priešakinis jau ni ių komunizmo kū rė j būrys!
11 laikinai ir mergi nos! Atkakliai moky kitės, ugdykite savo dilelį idėjiškumą! Mokykitės gyventi, dirbti ir kovoti kaip Leninas, komunistiš ka ! ii TSKP CK šūkių 1978 m. Genutės 1-ajai
SIAME NUMERYJE: JUBILIEJINE MENO SAVIVEIKLOS APŽIŪRA .
ŠEFUOJAME MOKSLEIVIUS
Saunųj ų
literatų švente
folklorinio
ANSAMBLIO JUBILIEJUS
can^Binis suuoenuas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 14 (1039) 1978 m. balandžio 28 d.
ONA NUO 1850 METŲ
f11 jjjgJ 1 »M
B®
mT Kp r Bfe
DAILININKŲ DOVANA Vis labiau juntama artė janti šventė — Vilniaus Uni versiteto 400 metų jubiliejus. Diena iš dienos mūsų seniau sioji aukštoji mokykla jaunė ja ir gražėja. Visai neseniai FF įvyko freskų atidarymas prie kla sikinės filologijos katedros. Jame dalyvavo VU rekto rius J. Kubilius, Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras H. Zabulis, FF de kanas J. Pikčilingis, freskų autoriai dailininkai: V. Triubroliai Laurinavičiai, šys, filog. katedros klasikinės dėstytojai, darbuotojai, studentai. Įžanginį žodį tarė FF dekanas J. Pikčilingis: — Mums, FF įnamiams, šis kambarys • dvejus metus bu vo didele paslaptimi. Ilgai laukėme dienos, kada galė tume atverti slėpiningas du ris ir įžengti jau kaip šeimi ninkai. Kiekviena paslaptis yra savaip džiugi, o kartu ir baugi — ką gi pamatysim čia, ką įdomaus atrasime? Teisę perkirpti juostelę de kanas suteikia Rektoriui prof. dr. J. Kubiliui. Skamba iškilminga kank lių muzika, svečiai ir FF šei mininkai įžengia į naujai at gimusią menę. Juos pasitin ka senieji lietuvių dievai: rūstusis Perkūnas, lemtingoji Laimė, geroji Žemyna, Pat rimpas, Pikolis, rimtimi ir su sikaupimu alsuoja šios menės skliautai. Kalba ministras H. Zabu-
apkartas auklėjamasis darbas Pi įėjusį penktadienį Vilniaus inžinieriniame statybos ute įvyko išplėstinisi Lietuvos Komunistų partijos ■^1°ri Komiteto Mokslo ir mokymo įstaigų skyriaus po_J kuriame dalyvavo LLKJS CK sekretorė G. ŠaltenieAukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministZabulis, švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstai^■ arbuotojų profsąjungos respublikinio komiteto pirmiD. Verslovienė. Į posėdį susirinko respublikos aukšmokyklll rektoriai, prorektoriai, partinių komitetų SM'toriai, komjaunimo komitetų sekretoriai ir studentų Profs Ajungos komitetų pirmininkai. Dsėdžio dalyviai aptarė aukštųjų mokyklų nepaskaiti-
— Džiugu, Vilniaus Universitetas vis puošiasi, vis jaunėja, Štai dabar esame kurią tarytum šventovėje, įrengė mūsų gerbiami dailininkai. Sis unikalus įrenginys ilgai puoš senąjį Univer sitetą. Ministras padėkojo dailininkams, įdėjusiems į savo darbą daug kūrybinių jėgų. Padėkos žodžius tarė ir VU Rektoriui, kuris nuoširdžiai rūpinasi Universiteto senojo grožio atkūrimu. Žodis suteikiamas ir šios šventovės šeimininkams. Pir masis kalbėjo docentas J. Balkevičius: — Kiekvienas, įžengęs į šią menę, .prisimins daug
gražių lietuvių liaudies "dai nų, padavimų, pasakų. Si menė —- tai dar vienas žings nis, priartinantis mus prie VU jubiliejaus ir įkvepiantis naujiems žygiams, naujoms pergalėms. Atidarymas kąip tik sutampa su LTSR Naujo sios Konstitucijos priėmimu. Tai dar labiau įgalina ko.voti už pažangą, dirbti kūrybiš kai, pakiliai, galvojant apie gražų Tarybų Lietuvos ryto jų. Rektorius visų vardu, dar kartą padėkojo dailininkams ir įteikė jiems Padėkos raš tus. Studentų vardu žodį tarė FF trečiakursė lituanistė S. Poškutė: — Mums malonu, kad mo komės tokioje senoje aukšto joje mokykloje. Dabar, artė jant VU 400 metų jubiliejui, mes vis labiau suvokiame, kokia garbė studijuoti čia, kur kažkada mokėsi tokie žymūs žmonės, kaip A. Mic kevičius, S. Daukantas, kiti įžymūs rašytojai, mokslinin kai. Mes didžiuojamės ir džiaugiamės, kad dovanoja mi tokie meno kūriniai, ku riais ne tik gėrėsimės, bet ir tausosime. Atsidėkodami dailininkams, studentai Įteikė gėlių. Ir vėl skamba kanklės. Šventė baigėsi, tačiau čia tik pradžia tos didžiulės šventės, kai pagerbsime mūsų senąjį Universitetą D. NAšLENAITĮ® K. Taločkos nuotr.
nio studentų auklėjamojo darbo turinio bei idėjinio kryp tingumo tobulinimo klausimus. Apie mūsų aukštosios mokyklos laisvalaikį, jų estetinį auklėjimą kalbėjo Universiteto studentų profsąjungos ko miteto pirminikas A. Kairys, bendrabutį.
z.
besasparyte
■PRANEŠIMAS
Pranešame, kad gegužės 8 d. paskaitų Universitete ne bus. Gegužės 8 d. paskaitos perkeliamos j balandžio 30 dienų, sekmadienį. REKTORATAS
i
Tegul nenusivilia tie, kas nemėgsta lyrinių nukrypimų — ne kalbėsiu čia apie gė les. Nevaikščiosiu trapiais „lyriškumo takeliais" ir ne skrajosiu padebesiais — „nu sileisiu" į žemę, būtent, į 8 bendrabutį. Kaip nekeista, susitinku tik vaikinus, beje, užimančius bendrabutyje „aukštusi"1 postus. Pirmiausiu ,.kalbinu" bendrabučio tarybos pirmininką, IV k. istoriką J. Mataką. — Turime išspręsti dar daug organizacinių ir buiti nių problemų, kurių nieka da netrūksta. Visi po trupu tį kruta ii tiek. Antruoju šūviu „pataikiau" į švaros komisijos pirminin ką (kol kas tik pirmininkai), II k. istoriką L. Kaziukonį. — Baisiausia, kad pas mus tiek daug abejingumo ir kaž kokio nesuprantamo keršto, — pradėjo Leonas. — Kerš to už tai, kad švaros lento je prie vienos ar kitos pa vardės atsiranda dvejetas, bet kuo kaltas aš, kad tas ar ta neišsivalo kambario. Aš at lieku savo pareigą — šva ros pirmininko pareigą — ir kodėl kitą dieną ištrintas pa žymys švaros lentoje, van deniu aplietos mano kamba rio durys? •'. ■ Štai., klausausi Leono pasa kojimo ir nesuprantu, kodėl mes taip elgiamės. Nejaugi sunku susitvarkyti kambarį — negadinti nervų kitiems ir saū: nereiktų neršti, ieškoti kažkur užmesto trintuko ar nešti ir pilti ant durų van denį. f : , Trečiuoju šūviu „nupyški nau", atsakingą, už budėji mą, 11 k. žurnalistą V. Vit kų,, kurį, bendrabutyje pažįs ta ir senas, ir jaunas (ir orus diplomąntas, ir susitraukęs „fuksiuĮęas")... Pažįsta, nes ne vieną sykį Vytas ėjo per kambarius, nuolankiai prašy dama?, ar., negalėtų kas nors pabudėti. — Kartais yra net taip — reikia budėti, o žmogaus nė ra, j ir tada gelbsti iš bėdos draugai, pažįstami. Ir dar, neįdomus gyvenimas mūsų bendrabuty. Čia rudenį porą įkartų suskambo diskotekų •muzika ir tiek sako, bijoma, kad penkto aukšto grindys neatlaikys ar parketas iš lakstys į šalis, jei tokio tipo renginius rengsim skaitykloj). Ir paskutine „auka" tapo V k. istorikas, kambario se niūnas L. Dzikas: — Reikia kažką daryti: byra sienų tinkas, nėra du šuose galvučių (nors pinigai jau seniai surinkti). Iš tikro, kaip paaiškėjo iš šių keturių vaikinų pasi sakymo gyvenimas „Olanduke" ne itin linksmas. Noriu paprieštarauti bendrabučio pirmininko žodžiams apie „krutėjimą". Ko jau ko, bet už spaudoš pristatymą atsa kingos III k. psichologės O.
KAINA 3 KAP.
Buškevičiūtės to „krutėjimo" nė trupučio nesijaučia. Žmo gus, užsisakęs laikraštį ar žurnalą, jei jau stovi nuo pusės aštuonių prie budinčio jo, tai dar yra galimybė pa skaityti užsiprenumeruotą lei dinį, o jei jau pavėlavai de šimt minučių — nėra. Tai „nelegalių veikėjų" darbas. Kažkada rudenį buvo kalbė ta apie tai bendrabučio tary bos susirinkime, deja, viskas veltui. Aš šitais žodžiais ne teigiu, kad O. Buškevičiūtė išnešiotų pati spaudą po kambarius, bet gi daryti kažką reikia. Sraigės greičiu kruta ir bendrabučio apipavidalinimo reikalai. Kartais net atrodo, kad už bendrabučio apipavi dalinimą atsakinga II k. psi chologė R. Vaitkevičiūtė čia nebegyvena, kad liko tik po pieriuje šalia užimamų pąręigų ir jos pavardė. Bendrabu čio stendai buvo keisti tik du kartus. Stendas „Iš spor to istorijos" kabo jau nuo Naujųjų Metų. Porą žodžių apie sienų tinKasmet ką, dušų galvutes, organizuoj'ami SSB, b ar ne būtų galima suorganizuoti BSB (bendrabučių sutvarky mo būrį). Patys išdažytumėm, sutvarkytume, ir tikiu, dau gelis, pajutę to darbelio sko nį, netrankytų durų taip, kad net ausys nuo trenksmo už krenta gretimam kambary, o ką čia jau bekalbėti apie tin ką. O dėl dušų galvučių ar ne patys mes kalti? Teisingai, pinigai buvo surinkti, bet ir galvutės buvo (nors pusę dienos, bet buvo). Pripritvi įtintos, jau lituotos, galvojom — nenuims, nuėmė! Ir vėl liko begalvis vamzdis, iš kurio bėgantis vandens srautas ne vieną pa šokdina. Dėl gyvenimo linksmumo. Galėtų būti rengiami litera tūriniai vakarai, čia savo kū rybą paskaitytų patys bendrabutiečiai, aptartų naujas knygas. Žinau, daug kas šyp sosis, kaip šypsojosi ir tada, kai tas pats klausimas buvo iškeltas viename bendrabučio susirinkime. Bet kada paga liau mes suprasim, kad mums reikia bendraamžių kūrybos, tokių pat kaip mes — stu dentų kūrybos. Taisyti daug, labai daug ką reikia. Reikia žiūrėti rim čiau į savo pareigas. Iš bend rabučio tarybos narių gerai dirba V. Vitkus (atsakingas už budėjimą); L. Kaziukonis (švaros komisijos pirminin kas), A. — J. Markūnas (pa vaduotojas buitiniam-organizaciniam darbui). Reikalai gan ne linksmi — iš dešimt tarybos narių, savo darbą gerai atlieka TIK trys (IĮ. ideologinio, Kur . „užkrito" kultūrinio darbo sektoriai? Aš manau, kad šitie žodžiai nebus tik šauksmas tyruose. AURELIJA GEDVILAITE ' k. žurnalistė