Visu šalių proletarai, vienykitės!
z
H C0J2VBOS sccioencas VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS
V. Lenino kalbos Rusijos Komunistinio jaunimo sąjungos III Visos Rusijos suva žiavime 1920 m. spalio 2 d. konspektas.
Atėjo Leninas visiem laikam Lenino vardas buvo ir bus brangus kiekvienam tarybi niam žmogui, visų šalių darbo žmonėms. Su Lenino vėliava mes pa statėme socializmą, apgynėme savo Tėvynę. Su ja mes žen giame į naujas pergales. Mes stengiamės gyventi, dirbti kaip mokė Leninas. Šeštadienį universiteto Ak tų salėje įvyko V. I. Lenino 99-ųjų gimimo metinių minė jimas. Universiteto prorekto rius doc. J. Grigonis savo pranešime pažymėjo: — Rusijos proletariatas le miamu istoriniu laikotarpiu iškėlė savo vadą — Leniną, žmogų, kuris gyveno jo troš kimais, siekiais. V. Leninas sukūrė partiją, kuri tapo pro letariato idėjiniu vadovu. Jis nepaprastai didelį dėmesį skyrė valstietijai, kaip prole tariato sąjungininkei socialis tinėje revoliucijoje. Tarybų Rusijoje reikėjo būtinai iš spręsti nacionalinį klausimą, nacionalinėms mažumoms su teikti visišką lygiateisiškumą ir jas įtraukti į revoliucinę veiklą. Teisingas šio klausimo išsprendimas užtikrino visų tautų pasiaukojantį darbą so cializmo statyboje, o šiandien jos visos kaip viena kuria ko munistinę visuomenę. Jaunimas V. Leninui buvo šalies ateitis. Jis 1920 m. vy kusiame III Rusijos Jaunimo sąjungos suvažiavime iškėlė jaunimui uždavinį — „Moky tis komunizmo", pabrėžė, kad žmonės, norėdami eiti prog reso keliu, turi įsisavinti visa tai, kas sukurta iki jų. V. Le ninas buvo nepakantus biu rokratizmui, pasipūtimui, gar bės troškimui, reikalavo iš vi sų darbuotojų kuklumo ir pa prastumo, reikalavo nuolat
būti liaudyje, mokytis iš liau dies. V. Lenino sukurta Ko munistų partija įtraukė liau dies mases į revoliucinę veik lą ir vėliau į valstybės valdymą. V. Leninas darbe ir asmeni niame gyvenime nepaprastai vertino konkretumą, operaty vumą, punktualumą, ko daž nai negalima pasakyti apie mūsų veiklą. Būną posėdžių, kurie be reikalo tęsiasi va landas, priimami nekonkretūs nutarimai, kuriuos sunku įvykdyti, o kad reikia tausoti laiką, pamirštamą. V. Leninas buvo nesutaiko mas kovotojas su bet kokio mis formomis pasireiškiančia buržuazine ideologija. Mes šiandien, kaip ir visacja, pri valome griežtai kovoti su bur žuazinės ideologijos liekano mis, šalinti iš savo tarpo. Pranešime buvo akcentuota, su kokia iniciatyva, užsidegi mu jaunimas įsijungė į visasą junginę komunistinę šeštadie nio talką. R. JAKUTYTE
Tą šeštadienį Sarbievijaus kiemas atrodė kiek neįpras tai. Susirūpinę ir amžinai sku bantys studentai dabar stovi niavo būreliais, linksmais šūksniais pasveikindami kiek vieną naujai atėjusį. Gruporgai baigia sukom plektuoti savo grupes, kom jaunimo atstovas duoda pa skutinius nurodymus. Dabar studentiškas juokas persikelia į auditorijas. Talka prasideda. Per kiemą zuja merginos, nešdamos šepečius, kibirus, skudurus, skalbimo miltelius. Tai didžioji darbo įrankių „medžioklė". Čia, kaip pa prastai, laimi vyresni — pro-
Mūsų mokykla turi duoti jaunimui mokslo pagrindus, mokėjimą patiems susidaryti komunistines pažiūras, turi iš jų daryti apsišvietusius žmones. Ji turi per tą laiką, kurį žmonės joje mokosi, da ryti iš jų kovos už išsivadavi mą nuo išnaudotojų dalyvius. Komunistinė jaunimo sąjunga ik tada pateisina savo vardą, kada ji yra Komunistinės jau nosios kartos sąjunga, jeigu ji kiekvieną savo mokymosi, auklėjimosi, švietimosi žingsnį sieja su dalyvavimu bendroje visų darbo žmonių kovoje prieš išnaudotojus. Tuo būdu, būti komunistu — tai reiškia organizuoti ir vienyti visą priaugančiąją kartą, — teikti auklėjimo Ir drausmės pavyzd) šioje kovo je. Tada jūs galėsite pradėti ir pabaigti komunistinės vi Būti Jaunimo sąjungos na riais reiškia skirti savo dar bą, savo jėgas bendrajam rei kalui. Štai čia yra komunisti nis auklėjimas. Tik tokiame darbe jaunuolis arba jaunuo lė virsta tikru komunistu. Tik tuo atveju, jeigu jie šiuo darbu sugebės pasiekti prakti nių laimėjimų, jie tampa ko munistais. Komunistinio jaunimo są junga turi būti smogiamoji grupė, kuri bet kuriame darbe teikia savo pagalbą, rodo sa vo iniciatyvą, pirmoji prade da. Sąjunga turi būti tokia, kad bet kuris darbininkas ma tytų joje žmones, kurių moks las, gal būt, jam nesupranta mas, kurių mokslu jis iš kar to, gal būt, ir nepatikės, bet iš kurių veiklos jis matytų, kad tai iš tikrųjų tie žmonės, kurie jam rodo tikrąjį kelią. Reikia, kad Komunistinė jaunimo sąjunga savo švietimąsi, savo mokymąsi ir sa vo auklėjimąsi sujungtų su darbininkų ir valstiečių dar bu, kad ji neužsidarytų savo mokyklose ir neapsiribotų vien skaitymu komunistinių knygų ir brošiūrų. Tik dir-
suomenės pastato statybą. Iš karto bendro darbo nesu kursi. To negali būti. Tai iš dangaus nenukrinta. Tai rei kia užsidirbti, išsikentėti, su kurti. Tai sukuriama bekovo jant. Čia ne sena knygelė — knygele niekas nepatikėtų. Čia savas gyvenimo patyri mas. Kada Kolčiakas ir Denikinas ėjo iš Sibiro ir iš pietų, valstiečiai buvo jų pusėje. Bolševizmas jiems nepatiko, nes bolševikai ima grūdus tvirtomis kainomis. O kai valstiečiai Sibire ir Ukrainoje patyrė Kolčiako ir Denikino valdžią, jie sužinojo, kad valstiečiui pasirinkimo nėra: arba eik pas kapitalistą, ir jis tave atiduos dvarininkui į vergovę, arba eik paskui dar bininką, kuris, tiesa, nežada pieno upių kisieliniais kran tais, kuris reikalauja iš tavęs geležinės drausmės ir tvirtu mo sunkioje kovoje, bet kuris išveda tave iš vergavimo ka pitalistams ir dvarininkams. Kai net tamsūs valstiečiai tai
TIK DIRBANT KARTU SU DARBININKAIS IR VALSTIEČIAIS GALIMA TAPTI TIKRAIS KOMUNISTAIS — SI V. LENINO PRIESAKĄ GERAI ŽINO, VYKDO UNIVERSITETO KOMJAU NUOLIAI. VISASĄJUNGINĖJE ŠEŠTADIENIO TALKOJE DA LYVAVO 1000 MOŠŲ STUDENTŲ. JIE TVARKĖ MIESTĄ, DIR BO VVU MIESTELIO STATYBOJE.
tingesni ir turintys šiokį tokį patyrimą. O pirmakursiams dar iškyla problemų: — Kur gavot kibirų? — klausia istorikai. — O gal turit atliekamų laikraščių lan gams valyti? Mes nesusipra tom atsinešti. Gretimoje auditorijoje skamba balsai ir juokas. Tai tarp' viršutinio ir apatinio aukšto langų plovėjų „užsi-
suprato ir pamatė iš savo pa čių patyrimo, tada jie tapo sąmoningais, išėjusiais sunkią mokyklą, komunizmo šalinin kais. Tokiu patyrimu ir turi remtis Komunistinė jaunimo sąjunga visoje savo veikloje. Mes turime kiekvieną dar bą, kad ir koks jis būtų ne švarus ir sunkus, sutvarkyti taip, kad kiekvienas darbinin kas ir valstietis žiūrėtų į save taip: aš esu didžiosios laisvo darbo armijos dalis ir sugebė siu pats be dvarininkų ir ka pitalistų sukurti savo gyveni mą, sugebėsiu įvesti komu nistinę tvarką. Reikia, kad Komunistinė jaunimo sąjunga sąmoningu ir drausmingu dar bu auklėtų visus nuo jaunų dienų. Neužtenka to, kad Tarybų valdžia įsakytų, arba kad partijja duotų tam tikrą lozungą, arba kad tam tikra dalis ge riausiųjų darbuotojų būtų paskirta šiam darbui. Tam reikia, kad pati jaunoji karta imtųsi šio darbo.
KĄ TU DARAI, KAD STIPRĖTŲ PIRMINĖ ORGANIZACIJA? bant kartu su darbininkais ir valstiečiais galima tapti tik rais komunistais. Ir reikia, kad visi pamatytų, jog kiekvie nas, priklausąs Jaunimo są jungai, yra raštingas, o kartu su tuo moka ir dirbti. Komunistinės jaunimo są jungos uždavinys yra organi zuoti kaime arba savo kvarta le pagalbą tokiame darbe, — imu mažą pavyzdį, — kaip švaros užtikrinimas arba maisto paskirstymas. Jaunimo sąjungos [...] turi pasakyti: mes tai pertvarkysime, mes organizuosime jaunuolių bū rius, kurie, sistemingai lankydami namus, padės užtik rinti švarą arba paskirstyti mįaistą, kurie veiks organi zuotai visos visuomenės nau dai, teisingai paskirstydami jėgas ir parodydami, kad dar bas turi būti organizuotas dar bas. Ir štai karta, kuriai dabar 15 metų ir kuri po 10—20 me tu gyvens komunistinėje vi-
mezgė" ryšis ir ginčas, kas geriau sugeba nublizginti langus, kieno auditorija bus švaresnė ir saulėtesnė. Pasirodo, kad ne taip paprasta nuvalyti apipieštus suolus, nušveisti per žiemą storai apdulkėjusius langus. — Na, jau niekad nebetepliosim ant suolų, — girdisi. — Bet pakol bus mums šitoje auditorijoje paskaita, ki
BALANDŽIO
25 d. Nr. 14—15(674—675)
KOMITETŲ
JAUNIMO SĄJUNGŲ UŽDAVINIAI TAVO PAŽIŪRA Į DARBĄ
1969 m.
suomenėje, turi visus savo mokymosi uždavinius statyti taip, kad kiekvieną dieną bet kuriame kaime, bet kuriame mieste jaunimas praktiškai spręstų vieną ar kitą bendro jo darbo uždavinį, kad ir mažihusią, kad ir paprasčiausią. Priklausomai nuo to, kaip jis bus vykdomas kiekviename kaime, priklausomai nuo to, kaip vystysis komunistinis lenktyniavimas, priklausomai nuo to, kaip jaunimas įrodys, kad jis moka suvienyti savo darbą, — priklausomai nuo to komunistinės statybos sėkmė bus užtikrinta. Tik žiūrėdama į kiekvieną savo žingsnį šios statybos sėkmės požiūriu, tik klausinėdama save, ar viską mes esame padarę, kad būtu me susivieni|ę sąmoningi dar bo žmonės. Komunistinė jau nimo sąjunga padarys tai, kad pusę milijono savo narių ji sujungs į vieną darbo armiją ir nusipelnys visuotinę pagar bą.
TALKA ti ją primindžios... — nusi skundžia kažkas. Taip, kai pats padarai, ro dosi, kad kuo ilgiau išliktų spindintys langai, švarūs suo lai, baltos grindys. Atėjęs į paskaitas, dar kartą nejučiom pasigrožėsi ir pasidžiaugsi savo darbo vaisiais ir prisi minusi kelias smagias valan das — šeštadienio talką. A. BAGDONAITE
LAIKRAŠTIS
Chemikas turi būti linksmas Ketvirtą pavasarį jie renk|asi i savo didžiausią šventę — Chemiko dieną. Liepsnoja aukuras, skam ba tradicinis „Gaudeamus igitur", studentai pasakoja apie prabėgusių metų per gales, nusivylimus, rūpes čius. Pirmakursiai chemi kai kolboje atnešė du nusipešiojusius viščiukus — pirmųjų studentiškų dienų simbolį; technologai savo nuotaikas išreiškia daino mis apie meilę, surastą po prof. K. Daukšo paskai tos, ir antrakursių išragautą spiritą. -^ Tegyvuoja chemiška chemijai — skelbia tre čiakursiai. Apdovjanojami akty viausi visuomenininkai J. Vosylius, V. Matukaitė, A. Naujokaitis, R. Pupėnytė, I. Antipova, III kurso chemikams už gerą mo kymąsi įteikiamas tortas, o antrakursiams biochemi kams — šluota darbingu mo nuotaikai pakelti, Scenoje —- linksmieji ir išradingieji. Prasideda antrosios varžybos tarp Kauno Politechnikos insti tuto ir universiteto chemi kų. Pirmąsias, vykusias 1965 metais, laimėjo mū siškiai. O šiandien? Sir galius kauniečiai apdova noja dėdės Konrado sal dainiais, komisiją —„bezmenu", o varžovams ant kaklo kabina molinius medalius... Klausimą keičia klausi mas. Salė plojimais paly di kiekvieną išradingesnį atsakymą. Bet prisimenan tieji pirmąsias varžybas pasigenda klausimų ir už davinių, reikalaujančių gilesnio literatūros, dai lės, specialybės žinojimo. Kauniečių pergalė ne gadina nuotaikos. Ruošia masi Mis Chemikės ir Mis terio rinkimams. — Chemikas turi būti nepilnapadis ir linksmas, — skaitome šventiniame fakulteto sienlaikraštyje. Taip, jei tu tikiesi, kad iš laboratorinių visada grįši sveikomis kojinėmis, jei tau gadina nuotaiką kiekviena dėmelė ant ne seniai pasiūto chaloto, jei ruošiesi baigti universite tą, neatlikęs nė vieno baudos darbo — bus sun ku. Mis (antrakursė I. Boranaitė) ir Misterio (antra kursis K. Palaima) garbei sudeginamas magnio stul pas, be to, jų jaukia ke lionė į Rygą. Skamba dai nos apie skylėtus chalatus ir sąžinę, grynesnę už destiliuotą vandenį, kurio, sako, jau savaitė nėra la boratorijose. ..
J. ŽILINSKAITE