hinciturad astra Gruodžio
16 Pirmadienis
1991 m. Kaina 10 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis Nr. 13 (1517|
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
TRAUKSIM, BROLIAI, Į ŠVEDIJĄ? Step by step Europos link. Taip būtų galima apibūdinti dabartinę Universiteto užsienio politikų. Užmegzti ryšiai su Europos ir pasaulio universitetais pradeda (gauti konkretesnį bendradarbia vimo pagrindą, formą. Akivaiz dus pavyzdys — Ketinimų doku mentas, pasirašytas tarp Geteburgo (Švedija) ir Vilniaus Uni versitetų. — .Susitiko du Universitetai, įįsiii^'no, kad vienas kitam įdo mūs, ir nusprendė į^ndradarbiauti, — taip šį dokumentą pa komentavo VU Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas A. Lipinaitis. O jeigu rimtai, tai šis doku mentas — rimto ir plataus ben dradarbiavimo tarp dviejų aukš tųjų mokyklų pagrindas. Jame numatoma keistis studentais ir
dėstytojais, organizuoti trumpa laikius ir normalius mokymo kursus, bendrai dirbti sociali nių, ekonominių, medicinos, matematikos, informatikos ir gamtos mokslų srityse. Tačiau tai dar gana abstrakti programa. Tarp jos ir pačios bendradarbiavimo sutarties pa sirašymo turi praeiti keli mė nesiai, kurie leistų geriau išsi aiškinti, kas ko nori ir ką gali duoti. Tas laikas duotas kate droms, dekanatams geriau susi pažino užmegzti glau desnius kontaktus. Jei Sis dymas bus atlaikytas, pavasarį abiejų Universitetų rektoriai vėl sės prie stalo ir raitys parašą jau po sutartimi.
Jūratė SKĖRYTE
„BŪTI LIBERALU NĖRA BAISU IR GEDA“ „Norėdami sukurti tikrai lais vą visuomenę, mes patys priva lome turėti aiškų požiūrį į vi suomenės ir asmens, valstybės ir piliečių santykį. Kokia valstybe taps ateities Lietuva, kurioje teks gyventi mums — jauni mui? .." Lapkričio 30—gruodžio 1 die nomis Vilniuje įvyko Lietuvos Liberalaus Jaunimo Sąjungos Steigiamoji Sueiga. Susibūrusi prieš metus, šioje Steigiamojoje Sueigoje LLJS buvo įsteigta ju ridiškai: priimti įstatai, Progra minis Manifestas, nutarimai, de klaracijos. Pakeistas organizaci jos pavadinimas — Lietuvos Li beralus Jaunimas. Išrinkta LLJ
MISIJA Jau porą mėnesių veikia Lie tuvos studentų ekonomistų ir Menedžerių Draugija. Kadangi Draugija bei jos veikla yra žino ma gana siauram žmonių ratui, norėtume plačiau supažindinti su ja. Pagrindinis draugijos tikslas — įsijungti į AIESEC-ą (tarptau tinę studentų ekonomistų ir me nedžerių asociaciją), įkurtą 1948 m. ir didžiausią tokio pobūdžio studentų organizaciją pasaulyje. Kiti draugijos tikslai ir veiklos kryptys — jau dabar grindžia mos AIESEC-o filosofija. Tai pir miausia švietėjiška veikla, stu dentų ekonomikos žinių gilini mas, patirties sėmimasis daly vaujant užsienio šalių semina ruose, konferencijose, susitin kant su biznio žmonėm, dirbant įvairiose konferencijose, keiti
Taryba, paskirta Valdyba, Teisi nė Komisija. O iš penkių kandi datų (keturi atsiėmė savo kandi datūras), LLJ Pirmininku tapo Darius Laurinavičius (Vilniaus Liberalų klubo pirmininkas). „Tai turi būti maksimaliai veikli organizacija, ginanti žmo gų ir jo asmenybę. LLJ turi veik ti taip, kad apie ją būtų žinoma visoje Lietuvoje". Tad palinkėkime sėkmės šiai jaunai organizacijai, siekiant ne lengvo tikslų įgyvendinimo. Ir kuo didesnio narių skaičiaus, nes, kaip sakė liberalas Jonas Cekuolis: „būti liberalu nėra baisu ir gėda".
NORVEGŲ RŪPESČIAI KITI Norvegijoje yra keturi Uni versitetai. Be jų dar — regioni niai koledžai, kuriuose galima įsigyti pirminį universitetinį iš silavinimą. Iš 130 tūkstančių Norvegijos studentų pusė yra nacionalinės Studentų Sąjungos nariais. Svarbiausi Sąjungos už daviniai — švietimo programų tobulinimas bei studentų socia linių reikalų gynimas. Neseniai Lietuvoje Viešėjo šios organiza cijos atstovai, o dabar mūšų studentai apsilankė Norvegijoje. Dafnius JAZUKĖNAS važiavo į Norvegiją kaip Lietuvos Stu dentų Sąjungos prezidentas. Jis ir papasakojo kelionės įspū džius. — Osle mes aplankėme NSU būstinę. Buvo galima pavydėti ir penkiolikos kambarių, ir kom piuterių, ir dar daug ko. Pasi dalijome darbo patirtimi, pasi tarėme dėl keitimosi turistinė mis grupėmis. Jeigu jiems prob lema yra kaip pakeisti kokią nors švietimo programą, tai mūsų problemos fundamentalios — kaip tapti nepriklausomais, kaip įkurti savo laikraštį ir radiostotį. Visa tai jie jau turi. Nustebino tai, kad NSU yra labai politizuota. Tiesa, organi zacijoje nėra vadovaujančių par tijų, bet ši organizuoja savo po
litiką, pagal tai, kurios partijos narių yra daugiausia. NSU būs tinėje dirba dvylika etatinių darbuotojų. NSU mums jau pa dėjo, atsiųsdami faxą, o dabar tarėmės dėl pagalbos kuriant studentišką radio stotį Lietuvo je. Gruodžio mėnesį atvažia vo specialistas, kuris konsul tavo mus. Su jo pagalba jau įkurta panaši stotis Tartu Uni versitete. Taip pat tarėmės ir dėl informacij os pasikeitimo. Balandžio mėnesį numatoma organizuoti konferenciją, kurioje dalyvautų Rytų Europos, Skandinavijos ir P’haltiins šalių studentų ats tovai. Be to, mes dar buvome susi tikę su valdančiosios darbo par tijos atstovais; lankėmės parla mente. Teko susitikti ir konser vatorių partijos lyderį, bei jau ną socialdemokratų politiką. Osle lankėmės solidarumo na muose. Tai studentiška organi zacija, kuri teikia paramą Af rikos bei Azijos šalims. Mes klausėme, kodėl jie nesirūpina savo kaimynais. Norvegijoje su kurtos geros socialinės garan tijos ir labai padaugėjo emig rantų, ieškančių darbo, todėl pa rama orientuojama į tas šalis. NSU nesikiša į studentų lais
valaikį, tuo rūpinasi Studentiš ko gerbūvio organizacija. Stu dentai kas mėnesį jai moka po 200—300 kronų. Si organizacija rūpinasi ne tik studentų laisva laikiu, bet ir buitimi. Jau taip priimta, kad ji turi savo ben drabučius, knygynus, parduotu ves, barus, ir net vaikų darže lius. Ji taip pat finansuoja ir stu dentiškos radio stoties translia cijas bei laikraščius. Gal dėl to, kad Norvegijos studentai turi mažiau buitinių problemų, Jie turi daugiau laisvo laiko, ir gali daryti tai, kas jiems įdomu. Pavyzdžiui, vieno universiteto laikrašty dirba dvidešimt žmonių, iš kmių uOŠiBl! vra entuziastai ir rašo nemokamai. Žinoma, buvo ne tik oficialių susitikimų. Viename mieste mus, tik išlipus iš traukinio, pasitiko studentiškas choras. Apsigyve nome senovinėje fermoje, pa verstoje į liaudies muziejų. To kioje puikioje aplinkoje mus vaišino tradiciniais norvegų patiekalais, o išvažiuojant pa dovanojo dar ir sūrį. Bet visų šauniausia buvo pasivažinėti nuo kalnų rogėmisl
Kalbėjosi Nerijus ADOMAITIS
BUVO SUSIRINKI SKAUTAI
Viktorija JAKUBAUSKAITE
masis informacija. Draugija jau turi nemažai kontaktų su užsienio studentais. Buvo rinkta medžiaga Švedijoje leidžiamam leidiniu apie Balti jos respublikas. Dalyvauta dvie juose seminaruose užsienio ša lyse. Dabar rengiamo projekto pa skirtis — plačiau supažindinti su Draugijos ir AIESEC veikla. Tai pirmasis mūsų seminaras FOLSA, kuris vyks gruodžio 13—20 die nomis. Jame dalyvaus ir skaitys paskaitas ne tik draugijos nariai, bet ir Universiteto profesoriai bei biznio žmonės. Gruodžio 20 d. numatoma surengti Draugijos prezentaciją, į kurią bus pa kviesta daugiau visuomenės vei kėjų. Tuos, kurie domisi ekonomika ir nori įsijungti į Draugijos veik lą, kviečiame kreiptis į 606 kab. I korp. Saulėtekio ai. 9, VU.
Ramūnas VILPlSAUSKAS, Ugnius STRAUKA
Visų visų, norinčių susipažinti su VU gyvuo jančiais studentais skautais, pakeliauti po Lietu vą su kuprine ant pečių, pasiilgusių juoko ir prasmingos veiklos, norinčių padiskutuoti vi sais jus domlnabčials klausimais, laukia VU studentai skautai. Mus galima rasti: kiekvieną trečiadienį, 18.30 vai. Gamtos fakulteto fojė. Galite Ir paskambinti telefonu 41-86-93 (teirau tis Jauniaus). VU AKADEMINE SKAUTŲ DRAUGOVĖ
Lapkričio 23 d. į Vilniaus Universiteto stu dentų skautų vakarėlį atvyko svečių iš Kauno, susirinko skautai veteranai. Toks studentų skautų susiėjimas buvo organizuojamas pirmą kartą. Prie vaišėmis apkrauto stalo užsimezgė šilti debatai tarp veteranų ir studentų. Kalbėjo, tarėsi, kaip toliau organizuoti, plėsti studentų skautų veiklą, kaip sudominti ir pritraukti dau giau studentų į savo draugišką ratą. Pailsėjimui nuo diskusijų po senais rūsio skliautais skambė jo muzika, poezija. Skautai parodė skaidres iš pirmosios skautų stovyklos, išklausė senųjų skautų patarimų. Linas MICKEVIČIUS Autoriaus nuotr. Vakaro akimirkos.