visą savią PRovecaRai,vieny Kires f
cam/ainis scu nencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950
METŲ
BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 13 (1393) 1987 M. BALANDŽIO 3 D.
PENKTADIENIS KAINA 2 KAP.
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
Kovo 26 d įvyko Universiteto komjaunimo komiteto posėdis. Apie visuomenės mokslų vik torinos rezultatus kalbėjo TSKP istorijos katedros docentas P Vitkauskas. Jis pažymėjo, kad viktorinoje dalyvavo apie 800 žmonių, gauta neblogų atsaky mų. tvarkingų darbų Viktoriną dar reikia populiarinti, numato ma joje skelbti probleminius, diskusinio pobūdžio klausimus Apdovanoti viktorinos nugalė tojai. Pirmoji vieta ir kelionė į užsienĮ su studentų būriu pas kirta A. Kapitanovul iEKFF), antroji vieta ir kelionė po TSRS - D. Jasaftytei (FilF). trecioji vieta G. Mitrulevlčiui (IF). Apdo vanojlmus pelnė Ir viktorinos organizatoriai IF studentai Dau jotas. Anušauskas, Lukšys. * Apie Jaunojo lektoriaus mokyklos problemas (prastas lan komumas. baigusiųjų mokyklą žinios nepanaudojamos) posėdy je kalbėjo vienas iš šios mokyk los vadovų R. Valkauskas. Kom jaunimo komiteto nariai pasiūlė plačiau supažindinti studentus su mokyklos veikla, atskleisti oratorinių žinių reikalingumą, patraukliau apipavidalinti skel bimus Pažymėta, kad Jaunojo lektoriaus mokyklos kontingentą
reikėtų formuoti iš visų fakul tetų atstovų. * Posėdyje svarstyta studen tų mokslinė-tiriamoli veikla. Pranešimą šiuo klausimu pada riusi VU mokymo-auklėjlmo ko misijos pirmininkė N. Dilytė, pabrėžė. kad dabartinė SMD veikla nepatenkina nei dėstyto jų. nei studentų, nepopuliarios konferencijos, kuriose klausyto jų vaidmen) dažniausiai privalo atlikti pirmųjų kursų studentai, dažnai pranešimai ruošiami tik todėl, kad nebereikėtų rašyti kursinio darbo. Pasisakę MF komjaunimo komiteto sekreto rius R Stukas. VU SMD pirmi ninkas S. Juršėnas, jo pavaduo tojas A. Jazukevičius palietė daug opių klausimų (dalyvių skatinimo, svečių apgyvendini mo. tezių nebuvimo. kul tūrinių renginių konferencijos metu stokos, ryšių su gamybinė mis organizacijomis ir kt.). Šiuo klausimu VU komjaunimo komi tetas priėmė nutarimą. * Svarstytos personalinės by los. Už elgeeĮ, nesuderinamą su tarybinio studento vardu, FilF studentė V. Sleikutė pašalinta iš VLKJS dilių. IF studentui L. Česnulevičiui už girtavimą ben drabutyje pareikštas griežtas papeikimas su Įrašymu Į Įskai tos kortelę. * Posėdyje svarstytas organi zacinis klausimas., VU komjau nimo komitetas atleido Raimun dą ŠYVĮ iš komiteto sekreto riaus pareigų ir išvedė iš komi teto sudėties ryšium su perėji mu i kitą darbą., „T. S“, inf.
Priimtos pagrindinės TSRS aukitojo ir specialiojo vidurinio mo kslo pertvarkymo kryptys. Ilgai lauktas dokumentas, su kuriuo kiekvienas iš mūsų sieja daug vilčių. Kryptys nurodė tik pagrin dinius aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo šalyje pertvar kymo kelius, tačiau jau dabar galime pasakyti — laukia labai didelis darbas, j kurį privalės įsijungti visi: tiek dėstytojai, tiek studentai. Lietuvos Komunistų partijos Centro Komiteto pirmasis sekre torius drg. P. Griškevičius, kalbė damas LLKJS XXI suvažiavime.
to, tarp dėstytojų ir studentų. Tik bendromis jėgomis galima iš spręsti aukštajai mokyklai iškel tus uždavinius. Kelias bendram problemų sprendimui —studentų savivaldos plėtimas. TSKP Centro Komiteto Genera linis Sekretorius drg. M. Gorba čiovas, kalbėdamas sausio plenu me, nurodė, kad „visuo menės sąmonėje vis labiau įsit virtina paprasta ir aiški mintis: tvarką namuose gali įsivesti tik žmogus, kuris jaučiasi jų šeimi ninku". Iš tiesų, kas gi gali geriau žinoti problemas ir numatyti jų
UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETE
BENDRAI SPRENDŽIANT PROBLEMAS pabrėžė, kad „aktyviau turi pa dirbėti ir aukštųjų bei specialiųjų vidurinių ‘ ‘‘ mokyklų komjaunimo iorganizacijos, Jos privalo padidinti savo vaidmenį ____ __ vykdant tuos uždavi"ius, kurie nubrėžti pagrindinėse aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo pertvarkymo šalyje krypT’®- Reikia ryžtingai siekti, kad visi studentai taptų gerais spetialistais, karštais mūsų soefalistinėl Tėvynės patriotais". Taigi, norėčiau plačiau pana9r nėti komjaunimo organizacijos vaidmenį aukštosios mokyklos Pertvarkymo procese. Pagrindinis aukštosios mokykk«i «lda*iny$ ~ ,uoiH aukštos yaiiftkacijos, visapusiškai išsila■nusius ir visuomeniškai aktyvius, “gebančius spręsti visas iškylans problemas, specialistus. Pagrindinis VLKJS uždavinys ugdyti aktyvius, sąmoningus “tos visuomenės kūrėjus, ištiki.i“’ kon>unizmo idealams |97,6% JĄ"“- "~i“krtl'6* * “**idav,niai ** papildo
vienas
todii u-9?lima !•» sPr9sti atskirai, hi. . bū»ina$ glaudus bendradarlo< J1”? tarp aukštosios mokykiaun- arbuotoiM kolektyvo ir komor9anlzacijos, tarp admiei)“* ir komjaunimo komite-
sprendimo kelius, jei ne tie žmonės, kurie su jomis tiesiogiai susiduria. Deja, dar ne visi nori suprasti, kad studentą: gali tapti rimtais pagalbininkais. Pasitaiko, kad net atsisakoma realios pagalbos. Ne jaugi bijoma, kad studentas iš pasyvaus gali tapti aktyviu ir la bai reikliu žmogumi! Aišku, stu dentai ne visada gali objektyviai įvertinti susidariusią situaciją, ne visiems rūpi aukštosios mokyklos problemos, ne visų elgesys lei džia tikėtis, kad jie galėtų sėk mingai šias problemas spręsti. Tačiau tai nereiškia, kad studen tas turi likti pasyvus stebėtojas. Turime siekti, kad išnyktų sąly gos leidžiančios atsirasti nepasiti kėjimui, kad studentai pajustų at sakomybę už savo sprendimus — kitaip sakant, mokytųsi spręs ti, mokytųsi savivaldos, mokytųsi demokratijos. Ir neturėtų liūdinti pirmosios nesėkmės: juk ilgą lai ką spręsti nieko nereikėdavo. Plečiant studentų savivaldą, vi sada reikia atsiminti, kad teisės susijusios su pareigomis: kuo di desnės teisės, tuo didesnės ir pareigos. Gintautas BARTKUS TF III k. studentas, fakulteto komjaunimo komiteto sekretorius
Kovo 24 d. dieną rektorato po sėdžių salėje Įvyko respublikinis aukštųjų mokyklų ir mokslo Įs taigų liaudies kontrolės grupių aktyvo pasitarimas. Jo darbe da lyvavo LTSR Aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo mlnist-
VYKO RESPUBLIKINIS PASITARIMAS ras H. Zabulis, LTSR liaudies kontrolės komiteto skyriaus ve dėja S. Vaškevičienė, kiti atsa kingi ministerijos ir liaudies kon trolės komiteto darbuotojai.
MOŠŲ GERIAUSIEJI
— Dar mokydamasis vidurinėje mokykloje susižavėjau fantasti ne literatūra, galbūt tai ir paskatino studijuoti fizikos fakultete astronomiją, — sako Saulius RAUDELlONAS, penktakursis astro fizikas. Lenino stipendininkas. Geras Sauliaus mokymasis neliko nepastebėtas — po Universiteto baigimo jis dirbs astronomijos ir kvantinės elektronikos katedroje. Valdo VILŪNO nuotr.
Nepastebimai pralėks keletas mėnesių, ir mūsų Universitete, kaip Ir kitose aukštosiose mo kyklose, prasidės didelių vilčių, savo galimybių ir norų patikri nimo, sėkmių ir nesėkmių me tas — stojamieji egzaminai Na o dabar, kovo mėnesio pabaigo je — tradicinės atvirų durų dienos, kurių metu abiturientai, visi, norintys studijuoti Uni versitete. gali Iš arčiau susipažinti su vienuolikos fakultetų veikla, specifika, pri ėmimo sąlygomis Tuo pačiu — tai galimybė dar kartą nuodug niai apsvarstyti pasirinktą kelią, savo sugebėjimus. pasiklausius dėstytojų, užduoti sau klausi mą: ..Ar aš tikrai tinku šiai ar kitai specialybei?“. Universitetas visuomet laukia gabių, darbščių žmonių, pasirengusių rimtoms specialybės studijoms. turinčių tvirtus vidurinėje mokykloje įgytų žinių pagrindus. Stojamieji egzaminai atsijos atsitiktinius, menkai pasiruošusius ir nežinia ko Ieškančius aukštojoje mokyk loje žmones. Ruden) 1 auditori jas Įžengs patys atkakliausieji, perėję nelengvas egzaminų bei didelių konkursų užtvaras. Šian dien Jie — Alma Mater svečiai, nedrąsiai besižvaigantys aplin kul, gaudantys kiekvieną žodi
Apsilankėme filologijos, istorijos bei medicinos fakultetų atvirų durų dienose. kalbėjomės su daugeliu Jaunų žmonių, uždavlnėjom Jiems vis tuos pačius klausimus: „Kodėl renkatės šią specialybę?". „Kodėl manote, kad sugebėsite jos mokytis ir dirbti". „Kas paskatino, kaip Įsi vaizduojate?" ... Iš tų kalbų, iš tų atsakymų galima susidaryti šiokį toki vaizdą apie abiturien tų pasirengimą studijoms, apie pasirinkimo brandumą. žurnalistika vilioja ne vieną Vis didėja konkursai, auga no rinčių studijuoti skaičius, nieko nebebaido Ir kūrybiniai Išbandy mai. Ir Išties, žurnalisto darbas — Įdomus, nemonotoniškas. ten ka daug važinėti, bendrauti su žmonėmis, tuo pačiu — tai daug fizinių ir dvasinių Jėgų reika laujanti veikla, negailestingai išplėšianti žmogų iš jo asmeninio gyvenimo. panardinanti 1 kitų rūpesčius ir problemas O ką apie tai mano vaikinai ir mergi nos. atvirų durų dieną vos til pę dviejose žurnalistikos kated ros auditorijose. kur su Jais kalbėjosi spaudos žurnalistikos katedros vedėjas doc. B Raguo tis ir doc. L. V. Želmantas? — Kodėl Jus traukia žurnalis tika? — klausiame Ignalinos I
Nagrinėti aktualūs persitvarky mo laikotarpio liaudies kontrolės uždaviniai.
„T. S." inf.
ORATORIŲ KONKURSAS! * Universiteto Jaunojo lekto riaus mokykla skelbia studentųoratorių konkursą. Konkurso tikslas — gerinti studentų-lektorių paruošimą die giant jiems praktinius paskaitinės propagandos įgūdžius, išaiš kinti geriausius jaunuosius lek torius, aktyvinti jų dalyvavimą paskaitiniame darbe. Konkurso sąlygos ir vertinimo kriterijai: * konkursas įvyks š. m. balandio 9 dieną (ketvirtadieni) 17 vai. Universitete, filologijos fakultete, 81-je auditorijoje. Konkurse gali dalyvauti visi studentai, išklausę teorinį Jauno jo lektoriaus mokyklos paskaitų kursą. Konkurso metu jums rei kės pasakyti viešą kalbą iš anks to pasirinktu klausimu. Kalbos laikas — 10 minučių. Sa vo forma kalba turės būti sa koma laisvai, be konspekto, ga lima kalbėti lietuviškai arba ru siškai. Pageidautina, jog konkursantai naudotųsi iš anksto pa ruoštomis schemomis, diagramo mis, skaidrėmis ir pan. Jaunųjų oratorių konkurso vertinimo komisiją sudarys trys asmenys: .respublikinės „Žinijos" draugijos paskaitinės propagan dos metodinės komisijos narys ch. m. k. J. Butkevičius, JLM lektorius, doc. J. Balkevičius, JLM vadolvė L. Perminienė. Pagrindiniai konkurse pasaky tos kalbos vertinimo kriterijai: * paskaitos struktūra, turinin gumas, logiškumas, emocionalu mas, lektoriaus kontaktas su auditorija, oratoriaus kalbos kul tūra (kirčiavimas, intonacija, pauzės, gestai ir ,t. t.), vaizdinių priemonių naudojimas. * Geriausieji studentai-oratoriai bus apdovanoti. ORGANIZACINIS KOMITETAS
vid. mokyklos abiturientą Remi gijų Kazllionl. — Tai gana romantiška spe cialybė, perspektyvoje — daug kelionių... Prislpažlnsime, toks atsaky mas mums kėlė šypseną. Ir vė liau dažno paklausto kai. boję skambėjo romantikos ir kelionių po margą pasaulį ilge sio gaidos. Neskubėkim daryti kategoriškų išvadų. Jie dar la bai jauni ir labai nepatyrę O tikras supratimas apie specialy bę ateina su patirtimi, dirbant, rašant, bendraujant su žurnalis tikoje triūsiančiais žmonėmis. — Bendradarbiauju mūsų ra jono laikraštyje „Nauja vaga“, — tęsia Remigijus. Rašau dau giausiai moksleiviško gyvenimo, kultūros temomis. Iš mėgiamų žurnalistų galėčiau paminėti Vi to Lingio vardą. Jis rašo aktua liomis mūsų gyvenimo temomis, nevengdamas skaudžių, proble miškų klausimu. įliedamas l ra šinius savo subjektyvų vertini mą. Eglė Sillūtė iš Alytaus 8 vid. mokyklos mano, kad žurnalistas turi būti labai komunikabilus žmo gus, neblogas psichologas. Eglei, kaip ir daugeliui, patinka bend
(nukelta Į 2 psl.)
KAS ATVERS ALMA MATER DURIS?