Spalio 17 Trečiadienis 1990 m. Kaina 2 kafi.
w
::SŠ?į%
:įį::
i
[C
VįĮiiiaus Universiteto savaitrašti s LEIDŽIAMAS NUO
1950 M.
Nr. 13 (1499)
BALANDŽIO 15 D.
KURIASI UNIVERSITETO POLICIJA
KIEKVIENAM SAVAS KELIAS Neseniai Vilniaus Universiteto prorektorius vakari nio ir neakivaizdinio mokymo reikalams doc. I. žeberskis ir doc. F. Vaitiekūnas lankėsi Estijos ir Latvi jos aukštosiose mokyklose ir domėjosi Universitetų pertvarkymo komisijų darbu, (prof. I. Zeberskis — VU pertvarkymo komisijos pirmininkas). Juos domino, kaip Latvijoje ir Estijoje bus pertvar kytas vakarinis ir neakivaizdinis mokymas, valdy mo sls'ema, baigusių universitetą darbuotojų kvalifika cijos kėlimas. Apie tai — „U. V.“ koresponden*ės Agnės AND RIULYTĖS pokalbis su doc. I. ZEBERSKIU. Patelkia me prorektoriaus vakarinio ir neakivaizdinio mokymo reikalams doc. I. Zeberskio mintis.
Sutartį pasirašo Respublikos Vidaus reikalų ministras M. Misiukonis ir Universiteto Rektorius prof. J. Kubilius. V. Naujiko nuotr. Rugsėjo 25 d. Universitete buvo pasiršyta sutartis tarp Vilniaus Universiteto ir Res publikos Vidaus reikalų ministerijos. Sutartį pasirašė Universiteto Rektorius prof. J. Kubilius ir Vidaus reikalų ministras M. Misiukonis. „Mes patenkinti, kad suprantam vieni kitus. Nereikia baidytis žodžio „policija“. Tai demokratijos pasireiškimas, žen giant į teisinę valstybę. Si Universiteto policija — prestižinė. Universiteto policija — tai dar vienas žingsnis į priekį atnaujinant teisėtvarkos organus, kuriant naujas struk tūras. Ji — tarsi mažas modelis tos policijos, kokia ji turės būti po2—3 metų“. Tikėkimės, kad taip ir bus.
— Gerbiamas prorektoriau, kodėl ir kaip gimė mintis apie Universiteto policiją? — Taip jau priimta visame pasaulyje, kad ten. kur gyve na studentai, kur jie mokosi, turi būti ramybė, varžomas ju dėjimas. Pastarųjų metų praktika parodė, kad nuo Respublikoje didėjančio nusikalstamumo ne apsaugoti nei Universiteto studentai, nei Universiteto turtas. Pati tokios policijos (toliau — UP — L.C.) idėja nėra nauja — tokias organi zacijas turi praktiškai visi didieji pasaulio Universitetai. Apie ją senokai galvojome ir mes. Aš tik nuo šios vasaros dirbu šiose pareigose ir nuo pat pirmųjų darbo dienų da riau viską, kad būtų sukurta UP. Neįsivaizduoju kitokio būdo, kaip Universiteto teri torijoje įvesti tvarką. Šiuo metu mes paprasčiausiai netu rime kitos išeities. — Koks bus UP statusas, kokios jos funkcijos? — Nereikia įsivaizduoti, kad tai bus koks nors baubas bendrabučiuose. Paprasčiau siai mes norime sudrausminti bendrabučiuose gyvenančius ir jų svečius. Juk niekam ne paslaptis: didžiausi grėsmės, neramumų kėlėjai — tai ne patys studentai, o atvykstan tys iš miesto „svečiai“. Todėl ir UP įgaliojimai galės būti pritaikomi ne tik studentams, bet ir visiems, esantiems Uni versiteto teritorijoje.
Ne tik mums, bet ir mūsų kaimynams sunkiausia per tvarkyti disciplinų dėstymą. Ir mes, ir latviai su estais sten giamės išsilaisvinti iš mokykli nės mokymo sistemos Univer sitetuose. Naujieji mokymo planai kol kas patvirtinti tik pirmiesiems kursams. Aukštųjų mokyklų valdymo struktūra buvo sąjunginė su daugybe įvairiausių padalinių. Visa tai reikia keisti. Kaip? Vieningos nuomonės šiuo klau simu kol kas nėra. Latviai žvalgosi į vokiečius, (ten ka tedros turi didesnį savarankiš kumą, apie profesorių lyg apie branduolį buriasi gabiausieji dėstytojai ir studentai). Estai imponuoja skandinavų šalims. Rektoratas ten turi dideles tei. sės, bet apskritai jie ne ką
Visi, matyt, dar nepamiršo „Komjaunimo tiesoje“ („K. t.“ 1989 lapkričio 18 d. Nr. 20) išspausdinto Virginijaus Gaivenio ir Valdo Valiukevičiaus straipsnio „Miestas be durų“, kuriame buvo aprašyti Vilniaus studentų miestelio Saulėtekyje „šiokiadie niai“. Ką ir besakysi, šis rašinys besiruošiantiems stoti į Universitetą, o ypač Jų arti miesiems, paliko sukrečiantį įspūdį: nesibaigiančios vagystės, girtų orgijos, muštynės, išprievartavimai, etc. Nežinau, kas paskatino autorius taip tendencinga! į vieną krūvą suplakti beveik visus per metus įvykusius „pagražintus" incidentus, —- tai jų sąžinės reikalas. Tačiau nors situacija tiek Saulėtekyje, tiek ir kitose studentų gyvenamose vietose ir nėra tokia beviltiškai bloga, kaip kad ją aprašė minėti žurnalistai, bet problemų tik rai daug. Po ilgus metus užsitęsusių ieškojimų: liūdnai pagarsėjusių studentų operaty vinių grupių, studentų savivaldos, samdytų antraeilininkų milicininkų ir pan., šiemet buvo nutarta įkurti Vilniaus Universiteto policiją. Apie tai ir šnekamės su Uni versiteto Prorektoriumi administracijos ir ūkio reikalams Algimantu KUNDROTU:
SAVIVALDĄ KEIČIA POLICIJA Mūsų policininkų tarnyba bus gana specifinė. Mes esa me U P įsteigėjai ir mes pil nai išlaikysime šią organiza ciją. Tačiau jiems ši tarnyba bus užskaitoma kaip tarnyba VRM padaliniuose, policinin kai turės tokią pat, kaip VRM, aprangą, su UP skiria muoju ženklu. Tokią pat ekipiruotę, tokias pat teises, ta čiau jie bus pavaldūs tik Universiteto Rektoriui. Arti miausiu metu mes ruošiamės su VRM pasirašyti sutartį, ir vienas punktas sako, kad net Vidaus reikalų Ministras ne turi teisės UP panaudoti ko kiems nors kitiems tikslams, atitraukti iš Universiteto teri
torijos — šitai gali leisti tik Rektorius. Si sutartis su VRM reika linga tam, kad būtų galima naudotis kai kuriomis Jų pa slaugomis, pavyzdžiui, kad ir taip vadinama „dabokle“. Tai leis mums nekurti labai dide lio, Išpūsto policijos aparato. — Kiek gi bus policininkų ir kiek Universitetui kainuos jų išlaikymas? — Mums UP išlaikymas per metus kainuos apie šimtą penkiasdešimt tūkstančių rub lių. Be abejonės, tai brangu, tačiau mes tikimės, kad šios organizacijos dėka sumažės bendrabučių niokojimo, in ventoriaus gadinimo atvejų — be to, bus taikomos ir pi
niginės baudos, tad gal ta su ma nebus tokia didelė. UP dirbs apie 25 polici ninkus, kurių tarpe bus 5 ka rininkai. Norime parinkti aukštus, ne žemesnius kaip metras aštuoniasdešimt centi metrų ūgio, išvalzdžlus dar buotojus — tarp studentų no rėtųsi matyti įspūdingus ir kultūringus tvarkdarius. — O ar nebijote neigiamos studentų nuostatos? — Be abejo, tokia nuosta ta gali būti. Ir be reikalo. Juk policininkas, kaip koks žandaras nestovės prie kiek vieno bendrabučio durų ir ne žiūrės, kas eina, ką neša. Po licininkai grupelėmis patru liuos Universiteto teritorijoje.
mažesni biurokratai nei mes. Mes nieko nenorime kopijuoti. Į Lietuvą neperkels! nei Ang lijos, nei Prancūzijos, nei Amerikos. Kiekvienoje šalyje savos tradicijos, savas moky mo lygis, savos problemos. Svarbiausia — pačių studentų požiūris į mokslą. Mūsų stu dentai iki šiol gali gauti dip lomą būdami visai jo neverti. Dauguma mokosi ir sukasi dėl popierėlio, o ne dėl žinių. Ma no nuomone, turėtų būti pri valomos, pasirinktinos discipli nos ir fakultatyvai. Bet... Kas eis į fakultatyvus? Jie diplo mui jtakos juk neturi. Beato dairiškai perimti kitų šalių mokymo sistemą būtų nepro tinga. Nukelta | 2 pel.
pereis visus bendrabučius, vi sus aukštus, visus koridorius, bet. Jeigu nebus būtino reika lo, jie niekuomet neužeis į kambarį — to nėra Jų įgalio jimuose. Na, o reikalui esant, bus taikomos pačios griežčiau sios sankcijos — ir vietų bendrabučiuose trūksta, Ir taip elgtis mus tiesiog verčia šiandieninė situacija. Saulėtekyje Ištisą parą prie telefono budės operatyvinis budintis, kuriam paskambinus greitai atvyks UP atstovai — jie turės radijo ryši. Tokį pat radijo ryšį turės ir sargai, saugantys mokomuosius kor pusus, sandėlius. — O ką galvoja kitos Vil niaus aukštosios mokyklos? Ar nežada pasekti Universiteto pavyzdžiu? — Anksčiau galvojome, kad reikėtų kooperuotis su VISI, bet persigalvojome, jie turi nemažai teritorijos ir kitose Vilniaus dalyse. Nesinorėtų klausytis priekaištų, kad poli cija blogai prižiūri tuos nuto lusius objektus. Bet mes la bai džiaugsimės. Jei greta UP kursis ir kitų aukštųjų mokyklų pollcllos — tuk mū sų problemos bevelk tokios pa čios, drauge Jas spręsti būtų lengviau. Linas ČESNULEVIČIUS