VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
r.(\l2VBII)l!'> scupencas
Siame numeryje: SUPAŽINDINAME SU PRIĖMIMO Į UNIVERSITETĄ TAISYKLĖMIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1983 m. balandžio 15 d., penktadienis
BOSIMIEMS STUDENTAMS Asmenys, baigė vidurine mokykla aukso ir sidabro me daliais, specialiąja vidurine mokykla — su pagyrimu ir stojantys i dienini skyrių, laiko toki pirma egzaminą: matematika, laikomoji matematika — matematika (raštu) fizika — fizika (žodžiu) chemija — chemija (žodžiu) gydomoji medicina, pediatrija, sanitarija — fizika (raš tu) biologija — biologija (žodžiu) geografija — geografija (žodžiu) hidrogeologija ir inž. geologija — matematika (raštu) lietuviu kalba ir literatūra — lietuviu k. ir lit. (raštu) anglu kalba ir literatūra — anglu k. (žodžiu) vokiečiu kalba ir literatūra — vokiečiu k. (žodžiu) prancūzu kalba ir literatūra — prancūzu k. (žodžu) istorija, bibliotekininkystė — istorija (žodžiu) žurnalistika — lietuvių k. ir lit. (raštu) psichologija — lietuviu k. ir lit. (raštu) darbo ekonomika, pramonės planavimas — lietuviu k. ir lit. (raštu) prekybos ekonomika — matematika (raštu) prekių mokslas — chemija (žodžiu) materialinio-techninio aprūpinimo ekonomika ir orga nizavimas — matematika (raštu) finansai ir kreditas — geografija (žodžiu) buhalterinė apskaita ir ūkinės veiklos analizė — geo grafija (žodžiu) ekonominė kibernetika — matematika (raštu) ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo or ganizavimas — matematika (raštu) statistika — geografija (žodžiu) teisė (lietuvių gr.) — lietuviu k. ir lit. (raštu), (rusu gr.) — rusų k. ir lit. (raštu).
ASMENIMS, TURINTIEMS ATESTATE PAŽYMIUS „LABAI GERAI" IR „GERAI" IR NEMAŽESNI ATESTATO VIDURKI 4,5 BALO, TAIKOMAS EKSPERIMENTAS, STO JANT Į ŠIAS SPECIALYBIŲ GRUPES, KUR DĖSTOMA LIETUVIU KALBA:
1. HIDROGEOLOGIJA IR INŽINERINĖ GEOLO GIJA (IR RUSŲ GR.), 2. RUSŲ KALBA IR LITERATŪRA, 3. MATEMATIKA, 4. TAIKOMOJI MATEMATIKA, 5. CHEMIJA, 6. FIZIKA, 7. RADIOFIZIKA IR ELEKTRONIKA, 8. EKONOMINĖS INFORMACIJOS MECHANI ZUOTO APDOROJIMO ORGANIZAVIMAS, 9. STATISTIKA 10. BUHALTERINĖ APSKAITA IR ŪKINĖS VEI KLOS ANALIZĖ. PASTABA: IŠLAIKĘ DU EGZAMINUS IR SURINKĘ NE MAŽIAU 9 BALŲ, NUO TOLESNIŲ EGZAMINŲ ATLEI DŽIAMI.
REKTORIUS
DĖMESIO! DĖMESIO! PAREIŠKIMAI Į VILNIAUS V. KAPSUKO UNI VERSITETO DIENINĮ SKYRIŲ PRIIMAMI NUO BIRŽELIO 20 D. IKI LIEPOS 31 D. PAREIŠKIMAI Į ŽURNALISTIKOS SPECIALYBĘ PRIIMAMI IKI LIE POS 26 D., O LIEPOS 30 D. VYKS KŪRYBINIS KONKURSAS. PADUODANTYS PAREIŠKIMUS Į ŽURNALISTIKĄ PATEIKIA SAVO ŽURNALISTI NIŲ SUGEBĖJIMŲ ĮRODYMUS (SPAUSDINTŲ RA ŠINIŲ AR NUOTRAUKŲ IŠKARPAS, TRANSLIUO TŲ PER RADIJĄ AR TELEVIZIJĄ SIUŽETŲ PA TVIRTINTUS ANTRUS EGZEMPLIORIUS IR PAN.). STOJAMIEJI EGZAMINAI NUO RUGPJŪČIO 1 D. IKI 20 D. PRIĖMIMAS Į UNIVERSITETĄ NUO RUGPJŪ ČIO 21 D. IKI 25 D. PRIĖMIMO KOMISIJOS Į VISŲ FAKULTETŲ SPECIALYBES DIRBS STUDENTŲ MIESTELYJE (SAULĖTEKIO ALĖJA 9, I KORPUSAS, II AUKŠ TAS). PRIĖMIMO KOMISIJA DIRBS NUO 10 VAL. IKI 17 VAL., ŠEŠTADIENIAIS 10—15 VAL.
Nr. 13(1232)
Kaina 2 kap.
Mielasis abituriente! Alma Mater slenkstį, Ta vęs lauks senieji jos rū mai ir naujų devynaukš čių auditorijos. Ateik į šią mokslo šventovę su dideliu tiks lu. Tikime, kad per pen
Nepastebimai prabėgs tie paskutinių mokslo metų mėnesiai, nutils paskutinio skambučio ai dai. Ateis rimto susi kaupimo, svarstymo va landa, kada reikės rink
tis tolimesni savarankiš ką gyvenimo kelią, dar kartą viską apgalvoti: ar tą pasirinkai specialybę, ar tikrai apsisprendei. Na, o jei jau nutarei peržengti mūsų žilosios
Vienas svarbiausių žmogaus žingsnių yra profesijos pasirinkimas. Šeima ir profesija — du svarbiausi veiksniai, nulemiantys mūsų gyveni mą. Kas pasirenka profe siją pagal savo sugebėji mus, interesus ir polin kius — padeda tvirtą vi so gyvenimo pagrindą. Įsigijus nemielą savo šir džiai ir neatitinkančią sugebėjimų profesiją, žmogus nesulaukia pasi tenkinimo savo darbu, neretai blaškosi iš vie nos darbovietės į kitą sunkiai randa savo vietą gyvenime. Tokiu atveju reikėtų parodyti ryžto ir atkaklumo ir pakeisti profesiją. Praktika rodo, kad, ypač baigę aukštąjį mokslą, retai ryžtasi to. kiam žingsniui. Iš kitos pusės, gaila prarasto lai ko, kurį galima buvo pa naudoti tobulėjimui mėg stamoje veiklos srityje. Todėl geriau iš karto rū pestingai apsvarstyti ir pasirinkti tokią specialy. bę, kuri atitinka sugebė jimus, polinkius ir no rus. Kaip tai padaryti? Jums į pagalbą ateina prie universiteto Psicho logijos katedros veikian tis STUDENTŲ KONSUL TAVIMO IR PROFESI. NES INFORMACIJOS KABINETAS. Pirmiausia, renkantis specialybę, būtina gerai susipažinti su ja, būsi-
Jūsų paslaugoms profesinės informacijos kabinetas mu darbu, jo sąlygomis kokios pradinės žinios reikalingos jos įsigiji mui. Kabineto darbuoto jai, padedant fakultetų specialybių dekanatams, dėstytojams, sudarė gana išsamius universiteto specialybių aprašus. Juo se yra žinios apie kiek viename fakultete esa mas specialybes, siaures nes tų specialybių sritis — specializacijas, į ku rias bus galima gilintis vyresniuose kursuose Aprašuose yra informaci ja apie bendrąsias ir specialias disciplinas, ku. rias teks studijuoti, būsi mas praktikas ir kitas studijų sąlygas. Svarbiausia informaci ja aprašuose yra apie tai, kur ir ką teks dirbti įsigijus specialybę. Ne retai mes renkamės spe cialybę paveikti gero mokytojo pavyzdžio, mo kykloje pamėgto dalyko įtakoje, galvodami, ko kius mokslus teks studi juoti. Tačiau ne visada pagalvojame apie tą pra ktinį darbą, kurį teks dirbti gavus diplomą. Pa sitaiko, kad po įdomių ir turiningų studijų, turinin go studentiško gyvenimo, kasdienis praktinis dar
bas nepatenkina absol vento, o kartu nusivilia ma ir specialybe. Todėl konsultuojant būsimus studentus, supažindinant juos su specialybe, ypa tingas dėmesys kreipia mas į tai, kur teks dirb ti, kokios bus darbo są lygos.
Kabinete galime susi pažinti ne tik su Uni versiteto specialybėmis ir specializacijomis. Jame yra informacijos apie profesijas, kurias galima įsigyti kitose respublikos aukštosiose, specialiose vidurinėse ir profesinėse technikos mokyklose, o taip pat į kokias kitų respublikų aukštąsias mo kyklas siunčiami studi
kerius metus mokėsi jį puoselėti, kad įgyvendin tum savo, svajones, kad nenusiviltum savo pasi rinktu keliu. O dabar susikaupk — Tavęs laukia nelengvas jėgų išbandymas — bai giamieji ir stojamieji eg zaminai. Telydi Tave sėkmė!
juoti jaunuoliai specialy bių, kurių nėra mūsų resnublikos mokyklose. Antras svarbus klausi mas, renkantis profesiją, savo galimybių ir tinka mumo profesijai nustaty mas. Praktika rodo, kad vidurines mokyklas bai gę jaunuoliai patys gana teisingai suvokia savo interesus ir polinkius. Kabineto darbuotojai sa vo konsultacijomis tik sutvirtina jų nuomonę dėl pasirinktos specialy bės ir išblaško paskuti nes abejones. Konsulta cijos kartais padeda mo ksleiviui pasirinkti spe cialybę, kuria jis nesi domėjo dėl informacijos apie įą stokos. Šį trūku mą galima pašalinti pasi skaičius specialybių ap rašus, pasikalbėjus su specialistais. Blogiau yra tada, kai jaunuolis stoja į kurią nors specialybę tėvų skatinamas, be ypa tingo noro. Sunkiau yra nustatyti savo sugebėjimus, kurie lemia tinkamumą profesi jai. Kaip rodo tyrimai, gana dažnai mūsų inte resai, polinkiai sutampa su sugebėjimais. Tiems moksleiviams, kuriems mokykloje vieni dalykai sekasi geriau, kiti — blogiau, lengviau būna pasirinkti specialybę. Ge resnis kai kurių dalykų mokymasis rodo tam tikNukelta į 4 psl.