VISLį ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
UŽ KOVINGĄ SPAUDĄ! Kasmet gegužės 5 dieną visa šalis šven čia spaudos dieną. Ją švenčia ir mūsų uni versiteto studentai ir dėstytojai. Platus mūsų sieninės spaudos tinklas. Šiandien kiekvienas fakultetas, bendrabutis turi savą spaudos orgzną. kuris daugiau ar mažiau nušviečia stu dentų gyvenimą, mokslą, buitį. štai prie Istorijos-filologijos fakulteto r’enktikraščio stoviniuoja būrys studentų. Iš leistas naujas įdomus numeris. Čia straipsniai ;>ęie darbo žmonių šventę, Gegužės Pirmąją, pirmūnų bei akademinių grupių atstovų pasi sakymai apie pasiruošimą egzaminų sesijai, aunųjų literatų kūryba, satyros ir jumoro ikyrells. Sienlaikraščio redkolegija stengiasi, kad kiekvienas numeris išeitų kovingas, Įdomus, jlačiai nušviestų viso fakulteto gyvenimą. Talpinama vis daugiau straipsnių, nukreiptų prieš nedrausmingus moksle Ir buityje stų-, dentus. Redkolegija vis daugiau padeda deka natui, komjaunimo bei profsąjungos organi zacijoms ruošiant aukštos kvalifikacijos spe cialistus mūsų puikiajai Tėvynei. Gerina darbą ir kilų fakultetų Sienlaikraš čių redkolegijos, išleidžia Juos žymiai turiningesnlus, aukšto idėjinio lygio, vysto kri tiką ir savikritiką. Ekonomikos fakulteto sienlaikraščio redko legija gerai supranta, kad sienlaikraštis turi būti visų fakulteto dėstytojų ir studentų tri būna. Sienlaikraščio skiltyse pasisako dėsty tojai, komjaunimo organizacijų sekretoriai, proforgai mokslo pirmūnai, kurie pasidalina savo darbo patyrimu. Sienlaikraščio redkole gija kovoja už medžiagos veiksmingumą. Įvestas skyrelis „Tarybinio ekonomisto” me džiagos pėdsakais". Dabar visų redkolegijų dėmesio centru yra pavasario egzaminų sesija, diplominių darbų rašymas bei jų gynimas, jaunųjų specialistų paskirstymas į darbo vietas. Tai gerai atspin di Fizikos-matematikos, Chemijos fakultetų sienlaikraščiai. Deja, yra ir tokių sienlaikraščių, kurie ati trūkę nuo svarbiausių šio meto uždavinių. Čia tenka paliesti bendrabučių sienlaikraš čius, kurie permažai nušviečia pasiruošimą egzaminams bei jų eigą, neparodo savaran kiško studentų darbo. Nekovingas ir paviršutiniškas MedĮcinos fakulteto sienlaikraštis. Nors fakultete yra dar nepažangių studentų, pasitaiko išpuiki mo nuotaikų, tačiau sienlaikraščio redkolegi ja stengiasi to nepastebėti, viską vaizduoja apdailintai. Apie pasiruošimą egzaminams sienlaikraštis mažai rašo. Redkolegijų uždavinys — iš pagrindų pa gerinti savo darbą, plačiau nušviesti studentų gyvenimą, pasiruošimą egzaminų sesijai. Fa kultetuose ir bendrabučiuose turi būti išlei džiami aukšto idėjinio lygio, kovingi sienlaik raščiai, auklėjantieji mūsų studentiją komu nistine dvasia, padedantieji universiteto rek toratui, partinei bei visuomeninėms organiza cijoms ruošti gerus specialistus. Kiekvieno laikraščio ramstis — laikraščio aktyvas. Reikia taip organizuoti redkolegijų darbą, kad sienlaikraščiuose kuo daugiau pa sisakytų dėstytojai ir studentai, plačiai išvys tyti kritiką ir savikritiką, pasiekti, kad talpi nama medžiaga būtų konkreti, gili ir įdomi, į sienlaikraščių redkolegijas reikia įtraukti tik aktyvius, nusimanančius šiame darbe stu dentus. Čia daug ką galėtų padaryti univer siteto daugiatlražinis laikraštis „Tarybinis studentas”, dažniau organizuodamas sienlaik raščių redkolegijų pasitarimus, kuriuose pasi dalintų darbo patyrimu geriausių sienlaikraš čių redkolegijos. Fakultetų komjaunimo komitetai laikas nuo laiko privalo organizuoti posėdžius sien laikraščių darbui išnagrinėti, padėti redkole gijoms pagerinti darbą. Spauda — galingiausias mūsų Partijos ginklas ir jos padėjėjas. Universiteto spauda, atsiliepdama į visus aktualiausius studentijos klausimus, atlieka didelį ir garbingą darbą, ruošiant naujuosius komunizmo statytojus.
Taranas VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto Istorijos-filologijos fakulteto žurnalistikos specialybės III kurso komjau nimo organizacijos susirinkimo, Įvykusio 1955 m. balandžio 26 d.,
NUTARIMAS Žurnalistikos specialybės III k. komjau nimo organizacija susirinkime, skirtame apsvarstyti klausimui — kuo mes galime prisidėti prie grūdinės ir pašarinės kul tūros — kukurūzų sėjos, vienbalsiai nu tarė vykti į kolūkius ir prisidėti prie Par tijos ir Vyriausybės žemės ūkiui Iškeltų uždavinių įgyvendinimo. Komjaunimo organizacija nutarė: prašyti dekanatą leisti išlaikyti visas įskaitas iki gegužės 20 d., studentų, negavusių bent vienos įskaitos, neleisti vykti į kolūkį, įpareigoti komjaunimo grupės biurą organizuoti seminarus, ku rių metu studentai praktiškai su sipažintų su kukurūzų sėjimo ag rotechnika, kreiptis į visas universiteto pir mines komjaunimo organizacijas su raginimu vykti į kolūkius, praktiškai dalyvauti kukurūzų sėjos darbuose, įpareigoti III k. žurnalistikos spec. komjaunimo organizacijos biurą užtikrinti nutarimo įgy vendinimą.
Istorijos-filologijos fakulteto žurnalistikos specialybės III kurso komjaunuolių
K R EIPIM A S I S Į VISUS UNIVERSITETO STUDENTUS Partija ir Vyriausybė mūsų šalies žemės ūkio darbuotojams iškėlė didelės svarbos uždavinį — išplėsti kukurūzų pasėlių plo tus ir užtikrinti smarkų žemės ūkio pa kilimą. Tarybų šalies Jaunimas priešakyje su komjaunimu Įsijungė į kovą už šių Par tijos Iškeltų uždavinių įgyvendinimą. Mes, Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto Istorijos-filologijos fa kulteto žurnalistikos specialybės III kurso studentai, atvirame komjaunimo grupės susirinkime pasižadėjome kolūkiniam kai mui sutelkti pagalbą įgyvendinant šiuos uždavinius, tuo pačiu metu nepamiršdami, kad mūsų, studentų, pareiga yra mokslas. Siame susirinkime mes vienbalsiai nutarė me kukurūzų sėjos metu gegužės mėn. 20 d. organizuotai išvykti 8—10 dienų į kolūkį. Kiekvienas studentas įsipareigo jo apsėti po 1—3 ha kukurūzų sėklai. Kviečiame visus universiteto studentus paremti mūsų kreipimąsi ir praktišku dar bu padėti kolūkiams įvykdyti kukurūzų sė jos darbus. Si mūsų, studentų, parama kolūkiniam kaimui bus nuoširdi padėka Partijai ir Vy riausybei už nuolatinį rūpinimąsi jaunųjų komunizmo statytojų karta. Padėti kolūkiniam kaimai — šventa pa reiga!
i n e s e Gegužės Pirmosios diena pasipuošia raudonų vėliavų atsiliepė Ekonomikos fakulteto puiki, kaip niekuomet. Atrodo, šilku, plakatais ir Išeina į dėstytojai ir diplomantai. No kad pati gamta švenčia pava gatves. Ji įsilieja į Lenino ra rą vykti į kolūkinį kaimą pa reiškė ekonomikos katedros sario šventę kartu su viso pa jono demonstrantų eiles. saulio darbo žmonėmis. Aki Universiteto kolonos prieš asistentas K. Sustavlčius, dip nančiuose ryto saulės spindu akyje didžiulis plakatas su už lomantai J. Ryliškls, B. Bla liuose pasipuošęs senelis Vil rašu: „Vilniaus Valstybinis žys, liaūdies ūkio katedros nius atrodo lyg pajaunėjęs, V. Kapsuko vardo universite vyr. dėstytojas K. Matijošius dar gražesnis. tas” Neseniai TSRS Ministrų ir kiti. Po Istorijos-filologijos fa Nors dar ankstyvas rytas, Tarybos nutarimu universite bet šventiškai pasipuošusios tui sutelktas garbingas vieno kulteto žengia stambiausias gatvės jau užlietos demonst žymiausių Lietuvos revoliucio universiteto centrinis savi rantų kolonų. į universiteto nierių ir Lietuvos KP vadovų veiklos kolektyvas — akade centrinių rūmų aikštę pirmie — Vinco Kapsuko vardas. minis choras. Prieš keletą sa ji nedideliais būreliais renka Universiteto kolektyvas nuošir vaičių choras atšventė savo si jaunuoliai ir merginos ža džiu darbu ir puikiu mokymu gyvavimo dešimtmetį. Dešimt liomis uniformomis. Tai mū si yra pasiryžęs pateisinti šį mečio proga LTSR Aukščiau sų sportininkai. Kiek džiaugs garbingą partijos ir vyriausy siosios Tarybos Prezidiumas už pasiektus laimėjimus popu mo ir sportinio ryžto jų vei- bės įvertinimą. duose! Kolonos priešaky suŽygiuoja pirmaujantis uni liarinant tarybinę dainą apdo plazda vėliavos, ir sportinin versitete Chemijos fakultetas. vanojo akademinį chorą Gar kai išžygiuoja į Jaunimo sta- Sis fakultetas daugiausia pa bės raštu. Šiandien choro dai dioną. siekė stiprinant drausmę, ke noje dar daugiau ryžto ir jė Tačiau aikštė prie universi liant studentijos politinį-idėji- gos. Einant pro vyriausybinę teto ištuštėja neilgam. Fizkul- nį lygį, kovojant už gerą spe tribūną, galingai skamba pos mai apie mylimą partiją: tūrininkus pakeičia universite cialistų paruošimą. to dėstytojai, studentai, admi — Tautas tarybines statyt, Nemažų laimėjimų ruošiant nistracijos personalas. Ir visur tarybinių specialistų kadrus kovoti veda šioje minioje džiaugsmas, juo pasiekė ir Gamtos bei Istori Mūs Komunistų partija kas, šventiniai sveikinimai. jos-filologijos fakultetai. Šim šalies didi. Universiteto studentai čia su tai jaunuolių, kurie šiandien Šventinė demonstracija bai plaukė pademonstruoti padė dalyvauja demonstracijoje, giasi. Orkestrų maršams ai ką ir atsidavimą partijai ir greit baigs universitetą ir išsi dint, studentų gretos grįžta vyriausybei už plačiai atver skirstys dirbti po respublikos prie senojo universiteto rūmų. tas duris į mokslą. Jų dabar miestus ir kaimus. Karštai į Vėl aidi nuoširdi daina. Stu laukia atsakingas išbandymas partijos ir vyriausybės kvie dentiška šeima džiaugiasi savo — pavasario egzaminų sesija. timą padėti socialistiniam kai laime dirbti, mokytis, kurti. Bendra universiteto kolona mui vadovaujančiais kadrais F. Pažūsis I. Bložė
TAVO PAREIGA, DRAUGAS DIPLOMANTE! Praeis mėnuo, ir vėl naujas būrys jaunų specialistų, išlaikę valstybinius egzaminus, su diplomais rankose apleis senojo universiteto auditorijas, kur jie penkerius metus atkakliai mokėsi, ruošėsi praktiniam darbui. Didžiulė laimė yra būti tarybiniu specia listu! Tėvynė jam sudaro puikiausias sąlygas praktiškai panaudoti aukštojoje mokykloje įgytas žinias. Tarybinė liaudis i jį žiūri, kaip į pažangiausios pasaulyje socialistinės kultū ros nešėją. Dauguma jaunųjų specialistų, baigiančių universitetą, teisingai supranta jiems iškel tus uždavinius, savo pareigą valstybei ir yra pasiryžę dirbti ten, kur to reikalauja Tėvynė. Štai, Istorijos-filologijos fakulteto lietuvių kalbos Ir literatūros spec. diplomantai Mikutytė, Riškutė, chemikė Savarauskaitė pareiš kė norą vykti į periferiją mokytojauti. Siekdami prisidėti prįe žemės ūkio tolesnio išvystymo, norą Išvykti į kolūkinį kaimą pa reiškė ekonomikos fak. iiplomantai J. Ryliš kls, B. Blažys ir V. Bružinskas. Didžiulė gar bė, o taip pat ir atsakomybė, yra būti nariu 30 tūkstantinės patriotų armijos, kuri, Komu nistų partijos ir Tarybinės vyriausybės pa šaukta, vyksta dirbti į a ;siliekančius kolūkius su pasiryžimu pakelti juos iki pirmaujančiųjų lygio. Reikia tikėtis, kaa jie pateisins univer siteto kolektyvo, visos tarybinės liaudies pa sitikėjimą. Tačiau skirstant jaunuosius specialistus universitete vis dar pasitaiko atvejų, kai pa skiri studentai nenori suprasti savo, kaip specialisto, atsakomybės Tėvynei, savo asme ninius, egoistinius interesus stato aukščiau už visaliaudinius interesus. Istorijos-filologi jos fakulteto studental-diplomantai A. Vaiš noras, R. Katinas, L. Buivydaitė ir kai ku rie kiti per penkerius mokslo metus neįsisą monino, jog mokslas universitete nėra vien jų asmeninis reikalas, o visų pirma valsty binis. Valstybė juos mokė, kad jie, baigę aukštąją mokyklą, taptų gerais pedagogais ir auklėtų jaunąją kartą. Tai pavieniai faktai, bet jie rodo, kad mū sų tarpe vis dar pasitaiko buržuazinės pažiū ros į darbą gyvų nešiotojų, „gero uždarbio”, „šiltos vietelės” ieškotojų. Jie savo elgesiu daro gėdą visam universiteto kolektyvui. Šie faktai yra pasėka rimtų trūkumų vy resniųjų kursų studentų idėjiniame auklėjime, skiepijant jiems meilę darbui, būsimajai spe cialybei. Dar labai retai universitete vyksta susitikimai su auklėtiniais. Niekas nepapasa koja apie kaimo mokytojo darbo didvyrišku mą, jo heroiką. Visa tai savo ruožtu veda prie poniškos pažiūros Į darbą kaime susida rymo, prie to, kad kai kuri dalis studentų, baigusių universitetą, stengiasi pasilikti Vil niuje. Šios nesveikos nuotaikos dažnai nesu tinka dėstytojų, fakultetų visuomeninių orga nizacijų ir studentų atkirčio bei pasmerkimo. Už Komunistų partijos ir Tarybinės vyriau sybės rūpinimąsi, už sutelktą galimybę moky tis kiekvienas jaunas specialistas privalo atsi dėkoti pasiaukojančiu darbu ten, kur jį pasiųs Tėvynė. To iš jo reikalauja ir aukštosios mo kyklos baigimo diplomas.
K Pergalės dienai atminti Gegužės 9 d. sukako 10 metų nuo tos die nos, kai didvyriškoji Tarybinė Armija pri vertė vokiškuosius fašistus sudėti ginklus. Iš sunkios hitlerinės Vokietijos okupacijos buvo išvaduotos ne tik laikinai užimtos tarybinės žemės, Jų tarpe ir Tarybų Lietuva, bet ir kitos šalys, kaip Lenkija, Čekoslovakija, Ru munija, Bulgarija, Vengrija, Jugoslavija ir 1.1. Todėl Pergalės dieną iškilmingai švenčia ne tik tarybinės liaudis, bet ir viso pasaulio darbo žmonės. Visa eilė buvusių Tarybinės Armijos ka rių, kaip drg. drg. Vladimirovas, Skliarinskis, Simanavičius, Zmurovskis, Borodinas ir kiti, šiandien dėsto Vilniaus universitete, auklėja mūsų jaunimą, dirba taikų kūrybinį darbą. Vilniaus Valstybinio Kapsuko vardo uni versiteto studentai, dėstytojai ir tarnautojai taip pat iškilmingai paminėjo Pergalės die ną. Tą dieną įvyko VVU kolektyvo iškilmin gas minėjimas, buvo padėtos gėlės prie ar mijos generolo Černiachovskio paminklo, vai nikai ant karių kapų Antakalnyje.
Uo‘Vnr kūjektyvas Gegužės Pirmąją pademonstravo savo pasiryžimą siekti naujų kūrybinių laimėjimų moksle ir darbe. Nuotraukose: 1. universiteto vėliavininkų ko lona, 2. linksmas ratelis, apsistojus; 3. žengia Gamtos fakultetas. y Mažunaičio nuotr