r J
\
*
Visą 5ALIU PR01z€CAJZAhV1€nyKIC€5J
cauj/Bims sco Dencas Mfinn JKII
■T!: •?'
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
A TSKP XXVII SUVAŽIAVIMO NUTARIMŲ ŠVIESOJE A
Mums iškylantys uždaviniai Kovo 19 d. Didžiojoje Auloje Vko Universiteto aktyvo suši lk imas, kuriame buvo apsvarsti uždaviniai, iškylantys VU ilektyvul ryšium ,su TSKP XVII suvažiavimo nutarimais, sirinkime dalyvavo Universlo tarybos nariai, partijos, komynimo, darbuotojų bei studenprofsąjungos komitetų nariai, kultetų partinių biurų, kom uninio komitetų sekretoriai, rbuotojų bei studentų profsąkų pirmininkai, katedrų vedėĮ jj atvyko LKP CK mokslo mokymo įstaigų skyriaus ats. rbuotojas J. Bernatonis, LTSR peštojo ir specialiojo vidurinio pkslo ministerijos aukštųjų mo kių valdybos viršininko pavaotojas J. Rajeckas bei to pa ke skyriaus darbuotoja E. Slapaitė. Susirinkime kalbą pasaI TSKP XXVII suvažiavimo Begatas, Universiteto Rėkto ms, prof. dr. Jonas Kubilius.
daviniai keliami studentams — tai savarankiški žmonės, turin tys mokytis visų pirma patys. Nenorintys ar nesugebantys stu dijuoti, turi palikti aukštąją mokyklą.
mų efektyvumą. Baigdamas savo kalbą Rekto rius Išreiškė lįsitikinimą, kad Universiteto kolektyvas, sutelkęs visas pastangas imsis įgyvendin ti suvažiavimo nutarimus.
Buvo paliesti mokymo proceso tobulinimo klausimai, pažymėta, kad paskaitos pirmiausia turėtu liesti kardinalias dėstomo daly ko problemas. Didesnį dėmesį reikėtų skirti praktikoms.
Uždaviniai, iškylantys Univerbto kolektyvui, —meatskiriaI dalis uždavinių, keliamų viĮ tarybinei visuomenei pasakė Korius, Jis ypač pažymėjo Binumą gerinti busimųjų spelistų profesinį parengimą, rūtis dėstymo turiniu, darbo ir kiemine drausme. Dideli už
įgyvendinant partijos reikala vimą 2—2,5 karto padidinti aukš tosiose mokyklose atliekamų mokslo tiriamųjų darbų apimtį, dideli uždaviniai Iškyla Univer siteto mokslininkams. Svarbu nu statyti pagrindines tyrimų kryp tis, spartinti fundamentaliuosius tyrimus, didinti taikomųjų tyri
Susirinkime kalbėjo mokslinio komunizmo katedros vedėjas doc. A. Sizonovas, FF partinės organizacijos sekretorius doc. V. Valiukėnas, EKFF ekonominės kibernetikos katedros vedėjas prof. R. Rajeckas, darbuotojų profsąjungos komiteto pirminin ko pavaduotojas A. Pikturna, MaF prodekanas doc. A. Nage lė, FF astronomijos ir kvantinės elektronikos katedros vedėjas doc. A. Piskarskas.
A endrumas
AKADEMINĖ GRUPĖ
Par viskas gyva: pirštus kuĮantis vasario šaltis, apsnigtų p rimtis, sniegas besimainanivairiaspalviais šviesos karo sais, naujas, slidžių paliktas ps sniege. Ir būtinai šypsenos, pas, sąmojis, tarsi vėl akipsniui sugrįžus į gerus, nepstingus laikus. [oks buvo vienas iš sekmapių, ir visų akyse galėjai pa lyti troškimą naujos tokios Rėš, pačių mūsų sumanytos, [ėl viskas kartojasi: dienos, aitės, kasryt vėl — į paskaiI ir kartais net keista: tokia Fotonija, o žiūrėk, kas kartą pk kas nors naujo, kaskart Į Planai, reikalai, darbai. Kas r susitinkame visi ir pasi ūt vienas iš kito naują įspūĮžinią, sumanymą. r'ku, kad mokam ir sugebam l,usti esantys visuma, nors r 'r smulkmeniškų ginčų, pkavimo, tikslo iškelti save r išrinktąjį. Laimei, tai tik Fri! dienų nuotrupos. pm, galbūt visam laikui, atr įsirėžė prisiminimai iš ker- po Rygą, Taliną, LeningI Lvovą. Žiemos atostogų
Jau beveik pora savaičių, kai girdžiu grupės draugų užuojau tas. O reikalas štai koks. Gavau užduotį parašyti apie mūsų kom jaunimo organizacijos darbą. Galvojau taip, galvojau šiaip ir priėjau išvadą, kad viskas visa da prasideda nuo pradžių.
neįsivaizduojame be išvykų, jei ne visiems, tai bent daugumai. Galbūt, visa, ką rašau, regis pernelyg nekasdieniška, išdailin ta; skeptikas tik numos ranka: girdi, visi jūs tokie, iš mažos gėrio užuomazgos linkę išpūsti spalvotus burbulus. (Tiesa, kalba eina apie chemijos fakulteto tre čiojo kurso biochemikų grupę). Kai išlaikiusius stojamuosius ir pasiryžusius žūt būt tapti bio chemikais mandatinėje komisijo je paklausė, ar važiuosi į cuk raus fabriką, daugeliui šis klau simas buvo nė motais, jis pasi rodė tik truputį juokingas, ir su šypsena sutikome su viskuo, kas laukia ateityje. Priėmė mūsų trylika, dabar liko — dešimt. Kiekvienam darbų iki valios, tik spėk suktis. Retas kuris sėdi be darbo pertraukų tarp paskaitų metu. Gerai, kad turim Liną — puikų organizatorių, visuomet pilną visokiausių sumanymų, pla nų, idėjų. Jis ir fakulteto prof sąjungos komiteto pirmininkas, ir kultūros klubo narys, nepa mainomas pasišventęs fotogra fas, turizmo mėgėjas. .. Profbiure jam talkina Violeta ir Rūta. Šūsnis darbų fakulteto komjau nimo komitete tenka Ramutei ir Vidai. Žana — grupės seniūnė, visuomet laiku ir kruopščiai at liekanti savo pareigas. O kur dar grupės reikalai... Užmirštas
Vido NAUJIKO nuotr.
neliko nė vienas: Inga padeda komjaunuoliškuose darbuose, Diana — grupės proforgas. Mokymąsis lieka mokymusi, jo nie kada nenukeliame į antrą planą, tačiau vien jo neužtenka. Pasi gailėtinai atrodo tas, kuris mėg sta oriai teigti: čia dar mano reikalas, o už ribos, skiriančios jį nuo platesnės už mokymąsi sferos — nė žingsnio. Deja, de ja, neužtenka įsprausti save į knyginius rėmus — savotišką Prokrusto lovą — ir vien tuo motyvuoti savo neveikią, tiks liau nenorą veikti. Šitaip ken kiame visų pirma sau. Sako, ši sesija trečiakursiams chemikams buvo sunki. Man re gis, to nepasakytų mūsų grupės sesijos rezultatai ir stipendijų skaičius. Sena tiesa: sėsk į savo roges. Matyt, ne per anksti sa kyti, kad mums šiuo požiūriu pasisekė: patinka mokytis tai, kas dėstoma, ypač specialybės dalykai. Neatsitiktinai keturi stu dentai dirba gamtos fakulteto biochemijos-biofizikos katedros SMD. Čia viskas traukia, žadina kūrybinį mąstymą, verčia savaip spręsti iškilusias problemas. Dar bas SMD studentams tapo neat skiriama mokymosi dalimi. Daug ko mums reikia, o svar biausia — bendrumo, be kurio labai daug prarastume. Lolita JUREVIČIŪTE
Tai atsitiko Naradavos sodi ninkystės tarybiniame ūkyje Pa svalio rajone. Po rugsėjo darby. metės soduose mes, žurnalistai fuksai, sugarmėjome į vieną iš bendrabučio kambarių. Į savo pirmąjį rinkiminį komjaunimo su sirinkimą. Lovų spyruoklės ver kšleno nuo neįprasto svorio, ' o stalas stebėjosi neįtikėtina savo švara: ant jo tegulėjo baltas po pieriaus lapas protokolui. Nuo stojamųjų egzaminų spėję ne blogai vieni kitus pažinti, netru kome išrinkti kandidatus: ener-
I s i t \ t
LEIDŽIAMAS NUO 195* METŲ BALANDŽIO 15 D.
Nr. 12(1351) 1986 M. BALANDŽIO 1 D ANTRADIENIS
KAINA 2 KAP.
J zf
labai kremtamės? Ne. Tiems, ku riems iškyla klausimas kodėl pasistengsiu paaiškinti. Dažniau sios komjaunimo susirinkimų te mos — partijos ir vyriausybės dokumentų nagrinėjimas. Karto jimas to, ką studentas jau žino. Be abejonės, platesnė ir gilesnė analizė visada tik į naudą, tačiau ką gali naujo pasakyti pranešė jas, žinąs lygiai tiek pat, kiek visi? Bet jis kalba, kiti klauso. Tiksliau, apsimeta klausą. .. Gal todėl mums komjaunimas labai dažnai asocijuojasi su nuobodu liu ir formalumais.
Tačiau kritikuoti sugeba kiek vienas. Eikim nuo žodžių prie darbų. Kokie konkretūs pasiūly mai? Vaizdingai tariant, keiskime plokštelę... Palikime kalbas, kurias kasdien girdime per te leviziją, radiją, skaitome spau doje. Geriau pakalbėkime gyve nimiškais klausimais, apie tai, kas studentams įdomu. Pareiškę savo nuomonę, išklausę kitus, geriau suprasime ir save, ir ap linkinius, gal nereiks tiek daug rašyti apie tą įsišaknijusį abejin gumą, nes tai jau bus neaktua lu. Ir komjaunimą vėliau prisi minsime kaip puikią gyvenimo, tikrojo žmogiškumo mokyklą. Komjaunimo susirinkimai nebus
„TYLINČIOS BĖDOS NEKIBINK“ gingoji Audronė, linksmoji Dai va, Šarūnas, Jolanta, Aušra... Ir nebuvo nepatenkintų, įsižeidu sių. Išrinktieji dėkojo už pasvei kinimus, draugiškai spaudė ran kas. Patikėti savo jėgomis padė jo drąsinantis ir, kaip visada, šmaikštus mūsų kuratoriaus doc. L. V. Žeimanto žodis. Paskui mūsų pokalbis nuslydo link dar bo. Kalba sukosi apie obuolius, brigadininkes, lūžinėjančias dė žes, vakarienės porcijas.. . Nežinau, kas ką galvojo tą vakarą, bet man šitas susirinki mas mažokai buvo panašus į mokyklinį: čia visi jautėsi jau kiai, nesivaržė. Nė vienos repli kos nesulaikė pasipiktinęs tylos saugotojo žvilgsnis, niekas nešnypštė: ša! Visi tikėjom — WU pajusime tikrai komjaunuoliško gyvenimo skonį. Tokį, kaip tądien. Ar ne išblėso dabar šis entuziazmas? Deja... Komjaunimą teprisime name, krapštydami iš kišenės „variokus", kartas nuo karto išgirsdami neryžtingą Daivos Srėbaliūtės — mūsų komjaunimo sekretorės — balsą: rytoj susirin kimas, gerbiamieji, neišsiškirstykite. Bet pernelyg dažnai kip šas koją pakiša: turėjęs padaryti pranešimą susirgo, apžvalgą ruo šęs žvalgosi po senamiesčio ka vines. . . Manote, kad mes dėl to
brangaus laiko gaišinimas, kaip kad labai dažnai yra dabar, bet laukiami ir įdomūs pokalbiai apie savo problemas, ir ne tik savo. O šiandien po neįvykusio komjaunimo susirinkimo gal tik sekretorė sunkiai atsidūsta, nusi stebi mūsų nepareigingumu ir sėda prie popieriaus lapo. Pasi guodžia mintimi, kad ne mes vieni tokie, ir užrašo: WU IF žurnalistikos specialybės I kurso komjaunimo susirinkimo, įvyku sio tada ir tada, PROTOKOLAS. O mintyse „visam šitam" pritai ko liaudies išmintį: tylinčios bėdos nekibink.
Daina KARLONAITE I kurso žurnalistė NUO REDAKCIJOS. Manytu me, kad pirmakursiams žurna listams iškylančios problemos nėra kažkokia išimtis. Su tokio mis pat arba panašiomis susidu. ria kiekvienos grupės komjau nimo organizacija. Kaip jas sprendžiate jūs, ką darote, kad komjaunimo susirinkimai nevirs tų tik privalomu pasisėdėjimu, kokios pagalbos pageidautumėte iš fakultetų bei Universiteto komjaunimo komitetų, dėstytojų, kuratorių. Pakibinkite „tylinčią bėdą", rašykite mums.