VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITESI
1967 m.
balandžio mėn.
19 d.
TUBENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PAUTUOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
TREČIADIENIS Nr. 12 (598) Eina nuo 1950 tn.
Kaina 2 kap.
ATSAKYMAS Tokiems, kurie iš pa skaitų bėga J (vairias SMD, repeticijas, treniruo tes, tikrai „ne visi na muose"... Skeptikas
JO PĖDOM MES VESIME IR LEISIM Į GYVENIMĄ PLAČIAS MASES. NIEKAD GYVO LENINO PAVEIKSLO UŽMIRŠIMO DULKĖS NENUSĖS! S. NERIS
Draugystės vakaras Nėpasotinamas žmonių smalsumas. Nuo seniausių laikų jie kuo daugiau nori žinoti vieni apie kitus. Tau rus ir brangintinas tas žmo nių noras keistis kultūrinė mis vertybėmis, draugauti. Draugystei sujungtos ran kos negali trokšti blogo. _ Domisi žmonės ir musų respublika, sostine. O kas atvažiuoja, nepamiršta ap lankyti ir „Alma Mater". Beveik kasdien mes susitin kame su svečiais iš toli miausių šalių. Atvykusius sutinka ir jiems papasakoja apie Universitetą ir studen tų gyvenimą „Interklubo“ nariai. Pažiūrėję į „Interklubo" darbo planą, pamatysime, kiek daug numatyta susiti kimų ir įvairių kitu priemo nių. Štai ir balandžio 15 die na. „Vakaras-susitikimas su Lietuvos aukštųjų mokyklų draugystės klubais". Dirstelėkime ir mes į šeš tadienio kavinę. Su Politechnikos instituto „Draugustės" klubo nariais čia atėjo ir svečiai iš toli mosios Čilės — studentai, kurie mokosi Maskvoje. Nors plane buvo numaty tas susitikimas tik su lietu viais, bet ir ši kartą neapsi ėjome be „inter..." Į kavi nėje ruošiamą vakarą atėjo ir mūsų istorikai su savo svečiais iš Rupos Universiteto, ir teisininkai — su stu dentais iš Tartu. Neatsisakė užsukti ir Lie tuvoje viešinti Mongolijos Revoliucinės Jaunimo Sąiungos delegacija. Jie trumnai supažindino su savo šalies istorija, su socializmo staty bos uždaviniais. Delegacijos vadovas MRJS CK pirmi ninkas Nadmidas pasakė: — Mūsų seneliai tik sva jojo apie tokį gyvenimą, kokį mes šiandien turime.
Dabar Mongolijoje visiems septynmetis privalomas mokslas. Mes turime daug technikumų ir 3 aukštąsias mokyklas, kur mokosi ne tik mongolai, bet ir užsieniečiai. Kasdien respublikoje kuria mos naujos įmonės ir ga myklos. Nors mūsų respub likas skiria tūkstančiai kilo metrų, bet tikiu, kad užsi mezgusi draugystė liks il gam. Todėl noriu perduoti savo krašto studentų karš tą, mon polišką „Sain bainaūū, Vilnius!" („Būk pa sveikintas, Vilniau!“). Tegul tvirtėja mūsų draugystė! Žmonės iš trijų žemynų, su skirtingomis kalbomis, skirtingais papročiais. O draugystėje — jie savi, bi čiuliai ir draugai. Jie net ir „Aguonėlę" sėti moka! Nu skamba latviška, estiška, lie tuviška dainos, jas pakeičia šokiai. Po „Jurgelio“ šokam letkį, valsą, tvistą. Ir vėl skamba dainos, o po jų vėl šokiai. Ir visai nelauktai ir netikėtai nuskamba „Eisim, broleliai, namo...". E. CEPONAITĖ
BALANDIS —
ŠVAROS MENUO
i
— Skradžiai lyg Į žemę jkritot. Dvi valandas stu dentai nesulaukė!.. ...Tegu nepagalvoja skaitytofas, kad tok| prie kaištą teko išgirsti „Tary binio studento" korespon dentui, kuris norėjo suži noti, kas padaryta pirmo mis švaros mėnesio dieno mis. — Ką tik jūs regėjot ir girdėjot, kaip paba rėme šoferj, laiku neatvažiavusi f darbą, —
Ankštoje mokyklos labora torijoje giedrą vidurdienį nu aidėjo sprogimas. Didžiuliai baltų dūmų kamuoliai išvirto pro atvirus langus. Kažkas už sienos net spygtelėjo. Paskui — tyla. Tik mediniu koridoriumi skubiai nušlepsė jo kažkieno basos kojos: „ne vykėliai chemikai" akies mirksniu išnyko it į žemę prasmegę. Julių rytojaus dieną išda vė parudę delnai ir apsvilę plaukai Senukas mokytojas tik liūdnai palingavo galva: „Būčiau tėvas, kailį išperčiau. Ką dabar aš tau, mokyto jas, galiu padaryti?" Ir minutę patylėjęs, netikė tai paklausė: „Chemiją mėgsti?" „Labai".,. — O, tiesą sakant, neapken čiau jos... Bėgau iš chemijos pamokų į mišką, į pasimaty mą su nuotykių knyga... — juokiasi dabar Julius. Įvykį greit visi užmiršo. Kartą mokytojas, sutikęs jį, bakstelėjo į petį: ..Kaip? Į laboratoriją ateisi šį vakarą: turime darbelio... Gali padėti, jeigu nori". — Atėjau į laboratoriją, dairausi, viskas sutvarkyta, žiba, o bertoletoi druską giBet ne tai liai nuslėpęs. J buvo svarbu. Tokių stebuklų parodė, kad pernakt akių neužmerkiau... Miklios mokytojo Kulvenio rankos ant nubrūžinto stalo supylė vulkaną, kuris tikrai spiaudė. ugnimi ir liejo lava... Aštuntokas buvo užkerėtas... — Uždavinius sprendžiau lengvai, matematiką mėgau... Ir mokytojas „išpiršo" mane į jaunųjų chemikų olimpia das... 1964 metai. Vilnius. Res publikinė olimpiada. Dešim toko iš Kuršėnų Juliaus Pet raičio vardas laureatų sąraše. 1965 metai. Vilnius. Olim piada... Ir vėl laureato var das Sunkiai pasiektos perga lės, nemigo naktys, ištisi va karai, praleisti su mokytoju, svarstant chemijos pasiekimus šalyje ir užsienyje... Ir tik tada chemija giliau
įkrito į širdį... Nei geologi ja, nei literatūra nenugalėjo tos aistros... O dar Kulvenls: „Nestosi chemijon, Kuršėnuo se nesirodyk..." 1965 metų rudenį WU Chemijos fakulteto dekanas spaudžia ranką pirmakursiui Juliui Petraičiui, labai ge rais pažymiais išlaikiusiam stojamuosius egzaminus... Daugiau Julius apie moks lą nė žodžio: — Geriau jau pakalbėkime apie „Dziudo genijų"... Išklausinėjau Juliaus drau gus. Fakultete vis dažniau
Apie tai Julius kalba no riai. Man, vargšeliui filolo gui, nuo tų gudrybių net gal va susisuko... — Paskutiniu metu mole kulių struktūrą junginiuose nustatome ultravioletinių spindulių pagalba, analizės būdus taikydami. O branduo liniu spektru visa tai galėsi me atlikti daug greičiau... Ir, svarbiausia, tą būdą galime plačiai panaudoti įvairiose pramonės srityse... Aišku, jei gu pavyks... Šį darbą Julius atlieka su savo bičiuliu, antrakursiu
minima to nekalbaus, užsispy rusio vaikinuko pavardė. Antrakursis, jis skiriamas fa kulteto Studentų mokslinės draugijos pirmininku. Penkta kursė Budrytė lyg kažko nepasitikėdama perdavė savo pareigas tokiam neišvaizdžiam „oberfuksui": „Pen ketai penketais, bet ar ilgam vyrukui užteks kvapo... Ne vienas toks buvo „nuvaichemikui nikuotas". Juk vien to neužtenka, Be darbo žinojimas nieko vertas... Ir kaip griausmas iš gied ro dangaus trenkė, net fakul teto „seniai" nustebusias akis išvertė. Antrakursis ir griebėsi tokios temos moksli niam darbui: „Junginių nu statymas branduolinio spekt ro pagalba".
chemiku A. Šeškausku. Didėlę paramą teikia fizikai, Naudojasi jų laboratorijomis, aparatūra. Be jų sunku būtų išsiversti. — Atvažiuoju į gimtuosius Auksučius... Tėvas, šiaip lvg ir patenkintas, bumba: „Ži nom tuos chemikus... Tik žemę ir orą nuodijat..." O jaunesni broliai jau užsikrėtė mano „liga". Vasario mėnesį, labai gerais pažymiais išlaikiusiam trečią iš eilės semestrą, Ju liui paskiriama Lenino vardo stipendija. — Ką tik grįžau iš Lenin grado. Universitete šventėme Chemiko dieną. Linksmai laiką praleidome... Ištisą die-
Šimtas šluotų šluoja netrukus Universiteto ūkio skyriaus viršininkas St. Mickus galėjo paskirti mi nutę kitą ir man. — Šio mis dienomis prie bendra bučių galėjote matyti sunkvežimius, zujančius su šiukšlėmis. Didžiausias darbas, jau galima sakyti, padarytas: šiukšlės išvež tos. Belieka nuvalyti as falto Išlaužomais užgrloztą rankinio aikštelę prie bendrabučio Nr. 6. Ne visada ir studentus
galima pagirti — dažnai šiukšles išmeta pro lan gus, vakarais žaidžia aikš kurios medeliais telėse, apsodintos ir žolėmis apsėtos. Bet, kalp sako žino nės, nėra to blogo, kuris neišeitų Į gerą: taigi, ir šiukšlintojams teks surink ti „ką pasėjo"... Medelius sodinsime tik rudenį, tad dabar tereikia apkarpyti tuos, kurių ša kos apdžiuvo, kenkėjai apgraužė ar neprigijo.
Naujojo bendrabučio Nr. 6 balkonuose paso dinsime gėlių, joms gerų žemių reikės net iš Juodšilės parsivežti. Trūksta apie 30 kg baltųjų dobi lų. Šia žole reikia apsėti skverelius prie centrinių rūmu ir fakultetų. Tikimės pasodinti nemažai gėlių. Penkiasdešimtmeti pasitik sime gyvendami ir studi juodami gražioje aplinko je, — baigė St. Mickus. V. JATULIS
ną vaikščiojau Ermitaže... Leningrado studentai chemi kai aparatūrą turi kur kas geresnę... — Kas trukdo moksliniam darbui? — Ir trukdo ir padeda.. Sambo... Kartais po visų dar bų ir paskaitų taip norisi „iš sikrauti"... Stipriai tada susiimam su draugu... Juliaus sportinių kovų są raše: septynios pergalės. Ne seniai jam suteiktas trečias atskyris. Apie olimpiadų arenas nesvajoja, bet išban dyti jėgas ant kilimo knieti...
Iš treniruotės grįžtu vėlai... Visuomet vėluoju į paskuti ni autobusą ir skersai visą miestą vienas traukiu j bendrabutį... Tik nemanyk, kad aš iš tų, kurie iki tre čiųjų gaidžių paskui sėdi prie knygų, prisisiurbę kavos, kojas įkišę į šaltą vandenį... Kartais pats stebiuosi, kaip aš visur ir spėju... Tik žiūrėk, apie visa tai nė žodžio... Ką nors sugalvok — jūs mo kat... Ir aš prižadėjau... Nenustebk, Juliau, tai per skaitęs: kitaip negalėjau. Tai — mano atsakymas SKEPTIKUI... Al. DARGIS Autoriaus nuotrauka
VAIKINAI IR MER GINOS! Atkakliai sie kite žinių! Būkite išti kimi Spalio revoliuci jos reikalo tęsėjai, ak tyvūs naujo pasaulio kūrėjai! Saugokite ir gausinkite vyresniųjų kartų iškovojimus! Tegyvuoja šaunusis tarybinis jaunimas! Iš TSKP CK šūkių 1967 metų Gegužės 1-ajai