VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
C7M2J/BII11S VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 12 (996) 1977-m. balandžio 8 d.
Sveikiname SMD XXIX konferencijos dalyvius ir svečius! INTERVIU SU FAF POLITINES EKONOMIJOS KATEDROS PROF. J. TAMOŠlONU, SMTD RESPUBLIKINES TARYBOS PIRMININKU
Daugiau kūrybiškumo! Mokslo tiriamasis darbas. Kasdien apie tai vis daugiau kalbame... Taip, šis darbas šiuo metu įgauna platų diapazoną — jis vykdomas tiek pačiame mokymo procese, tiek už jo ribų. Anksčiau buvo griežtai skiriami šie du darbo pobū džiai, dabar tendencija kita. Noriu pateikti pavyzdį. Kur siniai, diplominiai darbai turi daug mokslo tiriamosios veiklos elementų, o vėliau jie pagrindžiami praktine veik la. Ir atvirkščiai — darbo už mokymo proceso ribų įgū džiai gali būti sėkmingai panaudojami, besimokant aukš tojoje mokykloje. Taigi, mokslo tiriamojo darbo reikšmė ta, kad jis sudaro galimybę ir siekti gerų teorinių žinių, ir sėkmingai jas taikyti praktikoje. Kokios mokslo tiriamojo darbo formos rekomenduotinos aukštajai mokyklai? Mūsų Universitete yra didelės galimybės kūrybiškai spręsti šį klausimą. Kiekvienas fakultetas turėtų savaran kiškai ieškoti naujų mokslo tiriamojo darbo formų, jas skelbti. Įdomesnes naujoves būtina propaguoti ne tik res publikos, bet ir visos šalies mastu. Iki šiol mokymo pro cese buvo akcentuojamas tik valandų, reikalingų mokslo tiriamojo darbo kursui dėstyti išskyrimas. To nepakan ka. Visi fakultetai turėtų rūpintis, kad šio darbo elementų būtų visuose studentų teoriniuose bei praktiniuose užsi ėmimuose — seminaruose, pratybose, laboratoriniuose darbuose. Nepaprastai svarbu yra tai, kad studentas sugebėtų lais vai orientuotis gausiame šių dienų mokslinės informaci jos sraute. Kam studentui kalti į galvą aibę duomenų ir skaičių, kuriuos jis gali rasti specialiuose žinynuose? Jau dabar per egzaminus sudentams duodamas ne tik tuščias popieriaus lapas ir atkarpa laiko pasiruošti, bet ir tam tikra literatūra, iš kurios galima atsirinkti duomenis rū pimu klausimu. Mano nuomone, tai labai pažangu ir pla čiai taikytina. Mokslo tiriamasis darbas atliekamas ne tik SMD. Jis skverbiasi į patį mokymo procesą, pretenduoja į rimtą „reformatorių" visoje aukštojo mokslo sistemoje: palaipsniui keisis dėstymas, praktiniai užsiėmimai, paga liau patys egzaminai. Visame tame, ką Jūs, profesoriau, kalbėjote, yra labai svarbu tr studento intereso skatinimas. Visiškai sutinku. Tai kiekvieno dėstytojo kūrybinių su gebėjimų matas. Juk studentas — net ir pasyvesnis — noriai domisi kūrybiškumu darbe, o ne senomis ir pabo dusiomis žinių įsisavinimo formomis, kokia yra „sausas" paskaitos teksto „kalimas" į galvą. Manau, kiekvienas dės tytojas turėtų stengtis kūrybiškai perteikti žinias, suintri guoti studentą, o šis savo ruožtu stengsis išsamiai gvil denti, tvirtai įsisavinti žinias jį sudominusia tema. Grynai moksliniam darbui reikia ruošti tik tuos studentus, ku rie turi aiškų polinkį į tam tikrą sritį. Kaip vertintumėte mūsų studentų veiklą mokslo tiriamo jo darbo srityje? Kol kas vidutiniškai. Nes mūsų Universitetui keliami dideli uždaviniai. Manau, kad faktiška padėtis vis dėlto geresnė, negu rodo ataskaitos. Jos dažnai būna nepakan kamai išsamios. Pavyzdžiui, SMTD taryba beveik neturi duomenų, kas šioje srityje nuveikiama Filologijos, Istori jos fakultetuose. Jų atstovai turėtų pasistengti geriau pa reklamuoti savo mokslo tiriamąjį darbą. Juk „kolegos" — gamtininkai ir medikai — pagarsėjo respublikoje. Ką palinkėtumėte dabar vykstančios Studentų mokslinės draugijos konferencijos dalyviams? Kuo daugiau tikro kūrybiškumol Kad nebūtų formalaus Požiūrio į mokslinį darbą. Neužtenka vien perskaityti — beje, neišraiškingai — pranešimą. Siūlyčiau įpareigoti po keletą studentų, kad jie kiekvieną pranešėją „pavargin tų" iš anksto paruoštais klausimais. Pranešėjas turėtų ga limybę ginti savo teiginius, išsivystytų įdomi ir naudinga diskusija. Belieka tikėtis, kad visi darbai bus ir įvertinami objektyviai, atsakingai. Labai dėkojame už pokalbį. Kalbėjosi R. PLEIKYS
Į VDR išvyko IV kurso studentai medikai Audrius Aidietis ir Povilas Alchovka. Jie dalyvaus Erfurto (VDR) Aukštosios medicinos akade mijos studentų mokslinėje konferencijoje. — Žinoma, pati išvyka mus labai džiugina, — sako P. Al chovka. — Esame įpareigoti
perskaityti savo paruoštus pranešimus: Audrius — apie eksperimentinę miokardo in farkto dinamiką, aš — apie juodosios aronijos sulčių įta ką kai kuriems kraujo rodik liams. Svečiuose tikimės iš girsti daug naujo, įdomaus ir reikalingo, pasisemti žinių. Ne pirmi metai Vilniaus Universitetas ir Erfurto Aukštoji medicinos akademi ja keičiasi studentais pana šioms konferencijoms. Beje, dažniausiai į šias konferenci jas vyksta IV—V kursų me dikai. P. Alchovkos ir A. Aidiečio , kandidatūros pasiūly tos ne atsitiktinai. P. Alchov ka — fakulteto komjaunimo biuro sekretorius. Šios parei gos netrukdo jam ilgėliau pa
Kraštotyrininkų konferencija Universiteto Kraštotyrinin kų klubas yra LTSR Pamink lų apsaugos ir kraštotyros draugijos Vilniaus miesto skyriaus aukštesnės pakopos pirminė organizacija. Antra vertus, tai savarankiškas Uni versiteto Visuomeninių pro fesijų fakulteto skyrius. Dve jopas klubo pavaldumas są lygoja du pagrindinius klubo uždavinius: pirmas — rinkti įvairiausią medžiagą apie gimtąjį kraštą ir patį Univer sitetą, globoti kultūros pa minklus; antras — ruošti kraštotyros organizatorius. Šie uždaviniai nė kiek vienas ki tam neprieštarauja, organiš kai vienas kitą papildo. Klu bo organizuojamų paskaitų, pratybų metu įgytos teorinės žinios pagilinamos kompleksi nėse kraštotyros ekspedicijo se, o taip pat renkant me
džiagą apie Vilniaus Univer sitetą. Kokybišką medžiagą surinkti galima tik tinkamai teoriškai pasiruošus. Paskutinį kovo mėnesio šeštadienį Universiteto Aktų salėje buvo aptarti Kvėdar nos ekspedicijos (Šilalės raj.) rezultatai. Perskaityti šeši pranešimai, buvo ir pasisaky mų, replikų, pagyvinusių konferenciją. Istorijos fakulte to dėstytojas G. Glebavičius aptarė istorikų grupės triūso rezultatus. Užrašyta įdomių atsiminimų apie Tarybų val džios atkūrimą 1940 m., mi tingus, tarybinę žemės refor mą, apie liaudies gynėjų su sidūrimus su buržuaziniais nacionalistais pokario me tais. G. Glebavičiaus praneši mą papildė Ekonomikos ins tituto bendradarbis J. Vasmanas, kalbėjęs apie kolūkių
APTARS S AM VEIKLOS
REIKALUS Kovo 31 d. buvo susi rinkę fakultetų kultūros klubų ir proibiurų pirmi ninkai, komjaunimo biurų ideologinių sektorių na riai. Vadinamojoje klubininkų dienoje aptarti Uni versiteto meno saviveiklos reikalai, pasiruošimas 400 metų jubiliejaus rengi niams: saviveiklos apžiū rai, studentų dainos kon kursui. Susirinkime dalyvavo partijos Universiteto ko miteto sekretorius K. Poš kus, partijos komiteto kul tūrinio estetinio darbo ko misijos pirmininkė A. Bartusevičienė, Studentų prof sąjungos komileto pirmi ninkas A. Kairys. Apie saviveiklininkų rū pesčius, kultūrinio darbo problemas, ruošimąsi ju biliejiniams renginiams kalbėjo A. Sutkus (FF), J. Mažonaitė (MF), E. Kieraitė (Fil. F), D. Vanagai tė (FAF), R. Patiejūnaitė (GFĮ, B. Vasmanas (MMF), J. Skamarakas (PEF), V. Baumila (TF), kultūros klubo vedėjas Z. Levickas, studentų proikomiteto pir mininkas A. Kairys, Nenartavičiūtė (Fil. F), Universiteto teatro vado vas V. Limantas, Estetikos katedros vedėjas V. Ger manas, Fil. F. dėstytoja A. Kaminskienė. Pareikš ta įdomių minčių, kaip ge rinti saviveiklą, estetinį studentų auklėjimą. Dau giau entuziazmo, jaunat viškos išmonės šiame dar be palinkėjo susirinkime kalbėjęs partijos Universi teto komiteto sekretorius K. Poškus.
sąlygomis, papasakojo, kaip studentai ruošiasi sulikti Uni versiteto 400 metų Jubiliejų. Su tėveliais kalbėjosi atski rų katedrų vedėjai, kurątoriai ir dėstytojai. Jie papa sakojo apie fakulteto specia lybių specifiką, tarėsi, kaip geriau mobilizuoti studentus studijoms ir visuomeninei veiklai. Tėveliams koncertavo stu Balandžio 2 d. J Filologijos dentai. fakultetą Iš įvairių Lietuvos L. KAZLAUSKAITE kampelių rinkosi pirmo kurso studentų tėveliai. Sarbievi jaus kieme juos nuotaikingu maršu pasitiko kaimo kapela. Svečius pasveikino fakulteto prodekanas doc. A. Jovaišas. Jis supažindino tėvelius su fakulteto gyvenimu, studijų
sėdėti skaitykloje, gilinti ži nias fiziologijos srityje. Aud rius — Bendrosios chirurgijos mokslinio būrelio pirminin kas. Abu žiemos sesiją baigė vidurkiu 4,5. Matome, kad kruopštus darbas visada įver tinamas. . A. DELTUVAITE
kūrimąsi Kvėdarnos apylin kėje, analizavęs jų ekonomi nės veiklos dinamiką. Sociologai tyrinėjo kaimo jaunimo problemas, kolūkie čių šeimas, gyvenimo sąly gas ir jų dinamiką, kolūkinių gyvenviečių kūrimosi sociali nius ypatumus. V k. psicholo gė S. Gailiūnaitė analizavo surinktą medžiagą, ryškino tendencijas, kiekvieną savo teiginį vis pagrįsdama skai čiais ir tuo sudomindama so ciologijoj^ mažai išprususį klausytoją, kokių salėje bu vo dauguma. Nemažą derlių surinko et nografai. Jų darbus apžvelgė ir įvertino Istorijos instituto vyr. mokslinis bendradarbis, istorijos kandidatas V. Mi lius. Klubo narius nudžiugino Lietuvių kalbos ir literatūros instituto mokslinė bendradar bė, filologijos kandiatė B. Kazlauskienė, pranešusi, kad kai kurie tautosakos kūriniai
iš Kvėdarnos ekspedicijos tautosakos rinkinių bus iš spausdinti daugiatomiame Lietuvių tautosakos leidinyje. Labai gerai įvertinta VI. Bra ziūno, G. Meilutytės, P. Krikš čiūno surinkta tautosaka. Doc. A. Girdenio nuomo ne, kalbininkų grupės darbą galima būtų vertinti teigia mai vien tik už surinktus Lietuvių kalbos žodynui žo džius. Jų apie pora tūkstan čių užrašyta! Be to, kalbinin kai rinko medžiagą Europos tautų kalbų atlasui, nustati nėjo šiaurės ir pietų žemai čių tarmių ribą. Ekspedicijos — tai tik vie na Universiteto kraštotyrinin kų klubo veiklos pusių. Ki tas svarbus klubo darbas — medžiaga Universiteto istori jai. Apie tai — kitą kartą. V. MAČIEKUS Universiteto Kraštotyrininkų klubo pirmininkas