VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS! a
*" r II »n •
• »«
i• • ■
CARŽ/BOS
ŠIAME
numeryje: SMD KONFERENCIJOSE
AKIRATIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
X VELNUS vėjas perX bėgo medžių viršūM nėmis, pabučiavo pavasariu alsuojančių že mę ir linksmai besisuki nėdamas jsisuko į studen tų minią, skubančią Uni versiteto link. Pavasaris. Visi jo laukėm, kiekvie nam jis šventė. Jeigu mo kaisi pirmame ar trečiame kurse, šis pavasaris dar eilinis Tau. Ne kartą dar Tave pasitiks tas išdykė lis pavasarinis vėjas, sku bantį į savąją Alma Mater, ne sykį dar į čia ne ši pirmąsias pavasario gė les, nors ir nežinosi, kam ketini jas įteikti. Sis pa vasaris vienas iš tų, ku rių dar daug sutiksi čia, Vilniuje, būdamas stu dentas, jeigu esi ne penk takursis. O jeigu taip, tai jau supratai, kad šis pa vasaris — ne eilinis Tau. Tokio, koks jis yra šįmet, daugiau nebus. Kiti pa vasariai nebepakartos šio, kai saulė žvelgia pro Uni versiteto langus ir šypso si: „Labas, penktakur si". .. Bet, Tu pasilenki prie paskaitų konspektų — reikia įsidėmėti kiek vieną dėstytojo žodį, va kare dar paskaityt naują knygą, aplankyt visas pa
1982 m. balandžio 9 diena, penktadienis
rodas ir spektaklius, daug gerų žodžių pasakyti bendrakursiams. Todėl ir eini išdidus, kiek rimtas, tik tos akys vis tiek ne gali atsispirti pavasario saulės gundymams: norisi šypsotis... Ar pastebėjai, kaip pavydžiai i Tave žvelgė studentų akys, kai atėjote j skirstymus? Tai diena, kai jūs gavote pa skyrimus į pirmąją teisė
Kad nesustotų laikas tą savo darbavietę. Bū tent apie šią jūsų dieną mes ir kalbamės su Uni versiteto Mokymo sky • riaus vedėja Irena RAGE LIENE. — Gerbiamoji vedėja, koks Universiteto fakulte tas išleis šįmet gausiausią diplomantų laidą? — Diplomantų šįmet la bai daug visuose fakulte tuose, bet daugiausia — Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultete. — Su kokiomis proble momis teko susidurti per skirstymą? — Pirmiausia norėtųsi pažymėti gerą visų fakul tetų dekanatų, komjauni
DVIDEŠIMT ANTROJI SAVAITĖ: TARYBINEI
KOSMONAUTIKAI
„Vis aukščiau ir toliau...“ „Žmonija neliks žemė je amžius. Norėdama pa sivyti šviesą ir erdvę, iš pradžių nedrąsiai įveiks atmosferos ribą, o paskui užkariaus visą Saulės si stemą", — rašė devynio liktojo amžiaus pabaigoje K. Ciolkovskis. 1903 m. jis išleidžia veikalą „Pasaulio erdvių tyrimas reaktyviniais prie taisais", kuriame nurodo kosminio skrydžio realu mą, pagrindinių kosmo nautikos problemų spren dimo kelius1921 m. įkurta Dujų di naminė laboratorija (va dovas N. Tichomiras) — TSRS kosminių raketų ga mybos pradininkė. Po de šimties metų — Reaktyvi nio judėjimo tyrimo gru pė, 1933 m. — Reaktyvi
mo organizacijos darbą iki skirstymo. Studentai iš anksto buvo supažin dinti su esamomis vieto mis, katedrose buvo ve dami individualūs pokal biai su studentais, pade dant jiems teisingai pasi rinkti darbo vietą. Taip kad didelių problemų lyg ir nebuvo, o mažų pasi taiko visuomet. Skirstymo komisija atsižvelgė į kiek
nis institutas, vadovauja mas S. Koroliovo. 1957 m. spalio 4 dieną buvo paleistas pirmasis dirbtinis žemės palydo vas, 1960 metais iš kos moso sugrįžo Streiką ir Belka. 1961 metų balan džio 12 dieną J. Gagarinas erdvėlaiviu apskriejo žemę. Iki 1979 metų į kosmo są skriejo 44 TSRS kos monautai, paleista virš tūkstančio įvairių kosmi nių aparatų. O gal stabtelėkim ties pirmuoju žmogaus žings niu į kosmosą... Visa šalis tarytum pri tilo, kai per šalies radiją išgirdo TASS-o prane šimą: „1961 metų balan džio 12 d. Tarybų Sąjun goję paleistas į orbitą
vieno pageidavimą, šei myninę padėtį, sveikatą. Žinoma, nėra taip papras ta studentui kritiškai Įvertinti save, savo darbą, todėl ir norai ne visada atitinka galimybes. — Kur buvo didžiausias studentų pareikalavimas? — Turbūt nesuklysiu sakydama, kad dauguma studentų gavo paskyri ■ mus į TSRS Švietimo mi nisteriją. Norėtųsi, kad mūsų diplomantai pamiltų nelengvą, bet reikalingą pedagogo darbą. — Ką galėtumėt palinkėt visiems studentams? — Dar neišėjo šie... Jie taip pat dar mūsų stu
pirmasis pasaulyje kosmi nis laivas —- palydovas „Vostok" su žmogumi borte. Daugiapakopės kosmi nės raketos startas buvo sėkmingas. Su kosmonautu J. Gagarinu užmegztas ir palai komas dvipusis ryšys. Laivo - palydovo „Vos tok" paleidimo į orbitą metu kosmonautas drau gas J Gagarinas jautėsi patenkinamai, dabar savi jauta gera. Skrydis tęsiasi". Žinia akimirksniu ap skriejo pasaulį. „Klausykite svarbiausią mūsų amžiaus pranešimą! Tarybinis žmogus kosmo se!" — Paryžiaus radijas prakalbo į savo tautą. „Tai pats didžiausias socializmo laimėjimas"! — klausėsi diktoriaus bal so Lenkijos gyventojai. Visas pasaulis tarsi su stingo, sekdamas pirmąjį žmogaus skrydį. 9 valandos 52 minutės. „Skrydis vyksta normaliai, jaučiuosi gerai", — skri dimo valdymo centrą pa siekia ramūs J. Gagarino žodžiai. 10 valandų 15 minučių: „Nesvarumo būklėje jau čiuosi gerai".
Nr. 12(1191)
FOTOKONKURSAS
Kaina 2 kap.
dentai, jiems taip pat no IS MASKVOS rėtųsi ištarti daug gerų žodžių. O visiems kitiems Praeito šeštadienio popie chinas. Tai jau visai kitoks — tik labai gerai moky tę Universiteto teatro salė žmogus. Ir nenuostabu, mat, tis. vėl sulaukė publikos. Dau L. Muchinas mokslų daktaras, • • *
SVEČIAI
giausia tai buvo Filologijos fakulteto studentai, kurie at ėjo čia susitikti su sąjungi nės leidyklos „Molodaja gvardija" atstovais. Filologijos fakulteto prodekanas doc. A. Jovaišas gražiai pristatė svečius ir priminė, kad susitikimas su ruoštas šalies, taip pat ir pačios „Molodaja gvardija" 60-mečio proga. Z. Jachontova, prozos re dakcijos vedėja (tarp kitko visoje leidykloje įvairią re dakciją — net 15), priminė, kad leidyklai vadovauja VLKJS Centro Komitetas ir gal todėl leidykloje taip maloniai priimami visi jauni poetai ir rašytojai. Ji su už sidegimu kalbėjo, koks įdo mus leidėjo darbas ir kvietė filologus išbandyti šios duo nos skoni. Po plojimą, palydėjusią Zojos Michailovnos kalbą, pakilo iš vietos R. Kazakova. Ši simpatiška, gyva moteris, sakyčiau, visus sužavėjo savo atvirumu ir nuoširdumu. Eilės, kurias skaitė R. Kaza kova, dvelkė jaunatviška ši luma ir veržlumu. R. Kaza kova Filologijos fakultetui padovanojo savo eilėraščių rinkinuką. Vita GEINYTE Paskui šnekėjo Levas Mu-
Taigi, jūs dar studentai. Nekartą dar susitiksime, mirgės jūsų pavardės „Tarybinio studento" pus lapiuose... Tiktai tada, kai rankos palies diplo mą ir užversite Universi teto duris, pirmą kartą pajusite tą nenumaldomą troškimą, kurio taip reikia kad įvyktų stebuklas — sustotų laikas. O dabar jūs skubate: reikia baigti rašyti jau įpusėtą diplominį darbą, pasiruošti valstybiniams egzaminams. Nėra taip lengva duoti ataskaitą už penkerius metus, pra leistus čia, Universitete. Taigi, tegul dar nesustoja laikas Jums, mieli diplo mantai. Tebūna laimingi visi valstybinių egzaminų bilietai, sėkmingas diplo minio darbo gynimas. Mes neatsisveikiname su jumis — dar susitiksime, o gerbiamąja! vedėjai dė kojame už pokalbį apie jus.
10 valandų 25 minutės. Prasideda laivo leidima sis. — Gagarinas pas mus: — po keliolikos minučių valdymo centrą pasiekia telefono skambutis. „Viskas buvo kaip ge rame romane. Nusileidau ten, kur prieš šešetą me tų pirmą kartą savaran kiškai skridau lėktuvu", — vėliau rašys J. Gagari nas. — Koks ten dangus, kosmose? — pirmas klau simas. — Tamsus, draugai, la bai tamsus... — O žemė? — Žydra, kaip didelis kamuolys... Visa šalis, visas pasau lis džiaugėsi didžiuoju įvykiu. „Ar yra toks žodis, ku riame tilptų tos dienos su sijaudinimas? — Tokio žodžio nėra" — rašė K. Fedinas. „Ir žemėje pasidarė kur kas šviesiau," — ameri kiečių publicisto A. Kano žodžiai. Balandžio 13 dieną laik raščiai, radijas perduoda tarybinės vadovybės krei pimąsi į visų šalių tautų vyriausybes, visą pažan giąją žmoniją. „Įvyko di
jis dirba TSRS Mokslų Aka demijoje. L. Muchinas išlei do knygą „Planeta ir gyvy bė". Joje ir dar vienoje, kurią Levas Mlchailovičius jau baigia rašyti, nagrinėja mos gyvybės atsiradimo že mėje ir visos Saulės siste mos atsiradimo problemos. L. Muchinas perdavė žodj LTSR nusipelniusiam žurna listui Petrui Keidošiui Pastarasis pasidalino su studentais įspūdžiais iš Indi jos, paskaitė keletą visai ne seniai sukurtą eilėraščių, ku rių dar nematė skaitytojo akis. P. Keidošius buvo ap dovanotas leidyklos „Molo daja Gvardija" ženkleliu, kurį j švarko atlapą jam įsegė V. Koretenko. Po P. Keidošiaus šnekėjo žurnalistas A. Nilinas, rašęs puikias apžvalgas olimpiados Maskvoje metu. Kalbėjo L. Kuznecka|a, V. Lenino kabineto buto Kremliuje darbuotoja. Netruko, tikrai netruko tos trys valandos malonaus ir betarpiško pokalbio teatro salėje. Vis dažniau vedanty sis žvilgčiojo i laikrodį — svečių laukė kelionė į Mask vą. Vytautas MAKAUSKAS J MOTUZOS nuotr.
džiulis įvykis. Pirmą kar tą žmogus pakilo i kos mošą"... Žengtas pirmasis sun kus žingsnis. K. Ciolkovskio išpranašauta kosminė era prasidėjo. „Aš tikiu, kad su kiek vienu nauju skrydžiu žmogus pakils vis aukš čiau ir toliau nuo gimto sios žemės. Juk tarybiniai žmonės neįpratę sustoti pusiaukelėje", — po skry džio rašė J. Gagarinas. Šių žodžių teisingumą įro do laikas.
Universiteto komjauni mo komitete pasirašytos sutartys dėl keitimosi stu dentų statybos būriais 1982 metų vasarą su šio mis aukštosiomis mo kyklomis: Greifsvaldo uni versitetu (kovo 18 d.), Miulhauzeno aukštąja pe dagogine mokykla (balan džio 1 d.j, Hradec Kralovo universiteto medicinos fa kultetu (balandžio 5 d.j, Prahos universiteto teisės fakultetu (balandžio 5 d.j
Emilija MOLEVlClUTĖ
„T. S." inf.
trumpai