Visų šalių proletarai, vienykitės! VILNIAUS
CtVRVBIIJIS suuoenuas
DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO
V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS,
KOMJAUNIMO IR
PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1972 m. balandžio mėn. 7d.
Nr. 11 (793)
UNIVERSITETO AKTYVO
.. .Tiesiog milžinišką reikš mę šiuo atžvilgiu turi komu nistinių šeštadienio talkų organizavimas pačių darbininkų iniciatyva. Matyt, tai tėra dar tik pradžia, tačiau tai nepaprastai didelės svarbos pradžia. Tai — pradžia per versmo, sunkesnio, esmlngesnio, gilesnio, daugiau lemia mo, negu buržuazijos nuverti mas, nes tai — pergalė prieš savąjį inertiškumą, palaidumą, smulkiaburžuazinį egoizmą, prieš tuos įpročius, kuriuos prakeiktasis kapitalizmas pali ko kaip paveldėjimą darbinin kui ir valstiečiui. Kai ši per galė bus Įtvirtinta, tuomet, ir tiktai tuomet, bus sukurta nauja visuomeninė drausmė, socialistinė drausmė, tuomet, ir tiktai tuomet, grįžimas at gal, į kapitalizmą, pasidarys nebegalimas, komunizmas taps tikrai nenugalimas.. . V. LENINAS. Iš veikalo „Didžioji iniciatyva"
NUTARIMAS DĖL LLKJS XVII SUVAŽIAVIMO
ISKELTŲ UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO
KVIEČIAME Į KOMUNISTINĘ TALKĄ! Užvakar Universiteto, par tiniame komitete įvyko susi rinkimas, kuriame dalyvavo partinės organizacijos sekre torius doc. P. Bernatavičius, visų fakultetų prodekanai, .aikinai einantis prorektoriaus ūkio reikalams pareigas A. Milaknis, komjaunimo komite-
re to sekretoriaus pavaduotojas auditorijas, talkininkaus monto darbuose. J. Bagdonas. Susirinkime buvo plačiai Apželdinimo treste dirbs: kalbėta apie komunistinę šeš tadienio talką, konkrečiai balandžio 11 d. — PF — 200 žmonių, 12 d. — PEF — 200, pasiskirstyta darbo barais. 1800 Universiteto studentų 13 d. — FAF — 200, 14 d. dirbs Apželdinimo treste ir — FAF - 100 ir TF - 100, Statybos valdyboje. Likusieji 15 d. — IF — 200, 16 d. — tvarkys Universiteto aplinką, Fil. F — 200.
TSR Sąjungos įkūrimas ir sėkmingas vystymasis turi di džiulę tarptautinę reikšmę, yra svarbi visos žmonijos so cialinės pažangos gairė", — sakoma TSKP CK nutarime dėl pasiruošimo TSRS įkūrimo >0-osioms metinėms. Tarybų Sąjungos 50-ties metų patir tis demonstruoja pasauliui, kad tik socializmo pagrindu galima išspręsti sudėtingiau sias problemas, kurias iškėlė visas ankstesnis žmonijos isto rijos vystymasis. Viena tokių problemų yra nacionalinis klausimas, t. y. klausimas, kaip panaikinti nacionalinį išnaudojimą, na cionalinę neapykantą ir nepa sitikėjimą, kaip pasiekti visų autų lygybę, jų bendradarbia vimą, kaip išugdyti jų tarpe nolybės jausmus. Istorija rodo, kad kapitalizno neatskiriamu palydovu /ra nuolat aštrėjantys ir gilėantys nacionaliniai prieštara vimai Tuščios, nieko neįtiki nančios buvo ir lieka buržua sijos kalbos apie tautų laisvę ir lygybę jos pačios sukurtos kolonijinės sistemos, rasinio diskriminavimo, grobikiškų karų fone. Teoriškai pagrįsti nacionaliUo klausifno sprendimo keius, išvystyti toliau marksizno klasikų nurodymus šiuo Jausimu, praktikoje įrodyti •ocializmo galimybes, spren džiant šią sudėtingiausią probemą — toks istorinės reikš mės uždavinys teko V. Leniio vadovaujamiems buvusios arinės Rusijos komunistams. Lenininė programa naciona
liniu klausimu reikalavo su teikti kiekvienai nacijai apsi sprendimo teisę, pripažinti visų nacijų ir tautybių lygia teisiškumą, internacionaliniu principu vienyti darbininku klasę ir kurti jos organizacijas. Ikirevoliucinis bolševikų par tijos patyrimas turi neįkaino jamą reikšmę toms komunistų partijoms, kurios dar kovoja už socialistinės revoliucijos pergalę. Jis rodo, kad teisin ga programa nacionaliniu klausimu, didžiulis dėmesy-
vo jų įgyvendinimui. Marksiz_ mo klasikai visuomet pasisa kydavo už įvairių nacijų vals tybinę vienybę demokratiniu pagrindu, už didelę demokra tinio centralizmo principu be. sitvarkančią valstybę. Tuo pat metu marksistai pripažino ir gynė besąlygišką visų nacijų teisę apsispręsti iki atsiskyrimo ir savarankiš kos valstybės sukūrimo, būda mi tos nuomonės, kad tik laisvo apsisprendimo pagrin du susikūrusi daugianacionali TARYBŲ SOCIALISTINIŲ RESPUBLIKŲ SĄJUNGAI 50 METŲ
Lenininė nacionalinė politika masių internacionaliniam auk lėjimui ir vienijimui yra vie. nas sėkmingos kovos faktorių, kad nacionalinis klausimas yra neatskiriama sudėtinė socia listinės revoliucijos dalis. Laimėjus Didžiajai Spalio revoliucijai, Leninas, ryžtingai stodamas tiek prieš siaurai nacionalistines, tiek ir prieš didžiavalstybines koncepcijas, nurodė nuoseklius mokslinius būdus, kaip šį ilgalaikį klausi mą spręsti. Didis Lenino nuopelnas yra tas, kad jis moksliškai paren gė daugianacionalinės socia listinės valstybės teoriją, atra do naujas valstybines formas socialistiškai išspręsti nacio naliniam klausimui ir vadova-
nė valstybė yra patvari ir su daro palankias sąlygas socia lizmo kūrimui. Komunistų partijai vadovaujant, pirmoje socialistinėje valstybėje susi kūrė TSRS, t. y. federatyvinė valstybė, atsiradusi laisvano riškai susivienijus nacionali nėms socialistinėms respubli koms. Daugianacionalinė socialisti nė valstybė išsprendė vieną opiausių nacionalinių proble mų, t. y. likvidavo kaip teisinę taip ir faktinę tautų nely gybę. Įvykdyti kiekvienos na cijos išsivystymo ir suklestė jimo programą galima buvo tik glaudžiai siejant ją su bendrais socializmo kūrimo uždaviniais, t. y. proletariato
Balandžio 16 dieną Statybos treste dirbs M M F, FF, ivi F, G F ir ChF studentai (po 130 žmonių). Visi likusieji, kurie neleis i tų fakultetų talkininkų są rašus, balandžio 16 d. dirbs Universitete. Mūsų inf.
diktatūros stiprinimu, tarybi nės demokratijos vystymu, šalies industrializavimu, ko lektyvizavimu, kultūrine re voliucija. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas anksčiau atsi likusių tautų vystymuisi. Anksčiau net savo rašto netu rėjusios Kaukazo, Vidurinės Azijos ir kitos tautos padarė neišmatuojamą šuolį į priekį, kaimynines toli pralenkė valstybes ir sėkmingai lenktyniauja su aukštai išsivysčiusiomis kapitalistinėmis nacijomis. Lietuvos pasiekimai visose gyvenimo srityse tarybinių tautų šeimoje geriausiai de monstruoja lenininės nacipnalinės politikos ir socializ mo reikšmę kiekvienos tau tos likimui. Socializmo ir komunizmo statybos metais Tarybų Są jungoje visuomeninės gamy bos priemonių nuosavybės, ekonominio, socialistinio ir kultūrinio gyvenimo bendru mo, bei marksizmo-leninizmo ideologijos, darbininkų kla sės interesų ir komunistinių idealų pagrindu — susidarė nauja istorinė žmonių bendri ja — tarybinė liaudis. Šiandien apžvelgdami Ta rybų Sąjungos nueitą kelią, mes galime didžiuotis, kad marksizmo - leninizmo mokymas apie būdus nacionali niam klausimui spręsti išlaikė istorijos patikrinimą, kad so cializmas ir komunizmas — tai kelias į tautų laisvę, ly gybę, draugystę ir brolybę.
Doc. A. BERŽINSKAITE
1. Universiteto komjaunimo organizacijos veiklos pagrin du ir toliau laikyti partijos reikalavimus, iškeltus drg. L. Brežnevo kalboje, pasakytoje Visasąjunginiame studentų sąskrydyje. Jos uždavinys — padėti rektoratui, dekanatams ir katedroms sudaryti fakultetuose kūrybinę, reiklumo ir savitarpio pagalbos aplinką. Būtina pasiekti, kad kiekvienas studentas pastoviai gilintų profesines žinias, įsisavintų sava rankiško darbo įgūdžius ir metodiką. 2. Pagrindiniu studentijos politinio-idėjinio auklėjimo už daviniu laikyti komunistinės pasaulėžiūros formavimą, tvir tą marksizmo-leninizmo pagrindų įsisavinimą. Tuo tikslu būtina plačiau įtraukti studentus į propagandinę-agitacinę veiklą, steigti visuomeninių profesijų fakultetus. Įpareigoti Universiteto komjaunimo komitetą paruošti me todinę medžiagą visuomeninei-politinei praktikai fakulte tuose organizuoti. 1972/73 mokslo metais įdiegti visuomeninę-politinę prak. tiką visuose fakultetuose. 3. Įpareigoti fakultetų komjaunimo biurus iki balandžio 1 dienos paruošti LLKJS XVII suvažiavimo medžiagos svarstymo komjaunimo grupėse grafikus, o komjaunimo grupių sekretorius — iki balandžio 20 dienos pravesti mi nėtos medžiagos svarstymą grupėse. 4. Siekiant mobilizuoti studentiją mokymuisi, nutariama: a) įpareigoti fakultetų komjaunimo biurus nuolatos sekti studentų lankomumą užsiėmimuose, aptarti akademinę pa dėtį prieš kiekvieną sesiją; b) rekomenduoti Filologijos fakulteto komjaunimo biu ro pavyzdžiu steigti fakultetuose pirmūnų tarybas, kurios pastoviai padėtų atsiliekantiems moksle, teiktų metodinę ir kt. pagalbą komjaunimo biurų akademiniams sektoriams; c) ir toliau organizuoti studentų tėvų susitikimus su pirmų kursų, o taip pat blogai besimokančių aukštesnių kursų studentais. Informuoti tėvus apie blogai besimokan čius studentus; d) kasmet skelbti konkursus geriausiai akademinei gru pei išaiškinti, tobulinti konkurso formas ir pravedimo meto dus; c) studentus, pažeidinėjančius akademinę drausmę ir blogai besimokančius tarpsesijiniu laikotarpiu, taip pat ga vusius sesijos metu nepatenkinamus pažymius, svarstyti komjaunimo grupės susirinkime, taikyti pačias griežčiau sias komjaunuoliškas nuobaudas. 5. Artimiausiu metu organizuoti fakultetuose PDG nor mų laikymb komisijas, į kurių sudėtį įeitų atsakingi už agi tacinį-propagandinį darbą, rytinės mankštos ir civilinės gy nybos kursus. Paruošti PDG normų laikymo grafikus ir ak tyviai pravesti minėtų normų laikymą. 6. Siekiant sustiprinti organizacinį darbą fakultetų kom jaunimo organizacijose, būtina: a) nuolat kelti pirminėse komjaunimo organizacijose or ganizacinio darbo lygį, ieškoti naujų darbo formų. Indivi dualų darbą su kiekvienu komjaunuoliu laikyti svarbiu or ganizacijos uždaviniu. Siekti, kad komjaunimo aktyvas bū tų pavyzdys eiliniams komjaunuoliams; b) gerinti komjaunimo susirinkimo — aukščiausios pirmi nės organizacijos organo — organizavimą ir pravedimą, priartinti jo tematiką prie studentijos, jaunimo reikmių bei interesų. Susirinkimus pravesti grupėse laikantis VLKJS įstatų, t. y. ne rečiau kaip kartą per mėnesį; c) fakultetų komjaunimo biurams nuolat kontroliuoti gru pių darbo planų vykdymą, planingai dirbti su komjaunimo kadrų ir aktyvo rezervu, visokeriopai plėsti jį, siūlyti ge riausius ir patikėti jiems vadovavimą jaunimui, stengtis palaikyti glaudžiausius ryšius su pirminėmis organizacijo mis, apibendrinti ir propaguoti geriausių grupių darbo pa tyrimą. d) įpareigoti fakultetų biurus kartu su partinėmis organi zacijomis artimiausiu laiku apsvarstyti fakulteto dėstytojų ir darbuotojų pirminių organizacijų veiklą. Pasiekti, kad dėstytojų organizacija būtų geru pagalbininku biurams, komjaunimo grupėms, pakeltų jų autoritetą ir veiksmingu mą. Manome, kad mūsų nutarimas dar labiau padės gražiai ir garbingai sutikti TSRS 50-metj. Nutarimas piiimias 1972 m. kovo 23 d. Universiteto komjaunimo pasitarime.