visų salių proletarai, vienykitės'
ŠIAME
COJOMBOS n“
scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
STUDENTŲ FESTIVALIS „SENOJO UNIVER SITETO JAUNYSTĖ"
SMD KONFERENCIJAI PASIBAIGUS
1979 m. balandžio 6 d. Nr. 11 (1076)
EINA NUO 1950 METŲ
KVIEČIA FiDi
KAINA 2 KAP.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO
UNIVERSITETUI SUKANKA 400 METŲ
Turime kuo pasmaugti Universitete vyko partinis susirinkimas „Universiteto komunistų aktyvumo didini mas. vykdant Vilniaus mies to XXI ir Vilniaus m. Leni no rajono XXIV partinių konferencijų nutarimus". Susirinkusieji plojimais su liko susirinkimo prezidiumą: LKP Vilniaus m. Lenino R K instruktorę Kinduryię,
prorektorių B. Sudavičių, es tetinio lavinimo katedros ve dėją V. Germaną, partijos komiteto sekretoriaus pava duotoją V. Gobį, karinės ka tedros viršininką V. Repšį !r kt. Partijos komiteto praneši mą perskaitė doc. S. Irabrasas. Pranešimo svarstyme daly-
vavo Sniečkutė, TF vyr. dėsi. Z. Nocius, politinės ekonomijos katedros vedėjas J. Miškinis ir ki. Svarstytu klausimu priim tas nutarimas. L. Skirpsto nuotr.: susirin kimo prezidiumas.
Pasiekiama atkakliu darnu
Atsargiai praveriu Chemi jos fakulteto duris. Visur labai tylu. Tačiau ‘a rimtis tik išorinė. Kiekvienos durys sugeria laboratorijų ir auditorijų triukšmą, kvapus. Po truputį artėju prie savo tikslo — durų su stikliniais langais ir užrašu „Neorgani nės chemijos laboratorija'. Čia kiekvieną penktadienį nustatytomis valandomis su sirenka. chemijos specialybės II grupės 'pirmakursiai. Sunku kalbėti su žmogumi, kuris užsiėmęs rimtu darbu. Grupės seniūnas Algirdas Minikauskas — jau savo darbo vietoje. — Neorganinės sintezes darbai, kuriuos dirba stulentai, reikalauja ne vienos ir dviejų operacijų. Čia ne pasėdėsi šiaip sau. Reikia lalvoti, klausti ir pačiam Tręšti, kad galėtum savaankiškai sintezuoti medžtaIas. Tai labai kruopštus dar>as, reikalaujantis atsarguno, praktinio ir teorinio pa iniosimo, — sako Algirdas, ssikalbam apie mokslą, pil nosios sesijos rezultatus. Į nusų pašnekesį įsijungia trupės akademinio sektoriaus ’irmininkė Virginija Kazlaus■nitė, komjaunimo organiza>jos sekretorius Osvaldas
Petrauskas, Elona Remeikaitė, Jonas Kiiuberis. • — Nedrįsčiau girtis le.baii gerais sesijos rezultatais, —• kalba Virginija. — Juk tai pirmoji mūsų studijų sesija ir tikriausiai sunkiausia. Tu rėjome skolininkų, bet galime pasidžiaugti keturiomis pir mūnėmis. Tai R. Matusevičiū; tė, A. Zapalskylė, B. Šalteny tė, V. Vičkačkaitė. — Neseniai surengėme . komjaunimo susirinkimą, kur aptarėme šiuos klausimus. Kiekvienas komjaunuolis, — aiškina Osvaldas, — pajuto atsakomybę už visą grupę, už savo mokslo draugus. Gin čijomės, kaip pasiekti dar geresnių rezultatų, aptarėme lankymą, komjaunuoliškų veiklą. Prasidėjo antrasis semestras. Kaip jį pasiliko pirmakuršiai? — Tame pačiame susirinkime gerai besimokantys studentai įsipareigojo padėti tiems, kam sunktau sekasi mokslas, kam nelengva įpras ti prie savarankiškų studijų. — Pasakoja Elona. — Ir tai buvo ne tušti žodžiai. Per pertraukas ir po paskaitų vis dažniau surandame laiko išsi aiškinti, kartu išspręsti iški lusias problemas. — Antrajame semestre mokomės nemažai naujų da lykų, — į pokalbį įsiterpia Jonas. — Neorganinės arba elementų chemijos paskaitų metu įgytas žinias giliname per laboratorinius darbus. Čia mes susipažįstame su įvairiais vieno junginio sin tezės būdais, pasirenkame
vieną iš jų. Ieškome literatūros ir tik tada tirpiname, filtruojame, kaitinam, aušinam, ge.rinam. — I.r vėl tirpinam, — links mai priduria kažkuris. Pastebėjau, kad studentai dažnai užbėga į kambarį, esantį laboratorijos gale. Už sukau čia ir e.š. Pasirodo, visi jie „atakuoja" laborantą J. Barkauską, kuris išduoda me džiagas, atsako į daugelį do minančių klausimų. Prie |O net eilė susidaro — visi sku ba, visiems dvidešimt dviem visko reikia. Neapsieina stu dentai be laborantės E. Tautkienės bei grupės kuratorės vyr. dėstytojos L. Bunikienės, vadovaujančios laboratori niams darbams. Dėstytoja sėdi už stalelio. Prieina studentai, paduoda tanelį, ji pasirašo ir vėl ei na. Pasirašo, pasako keletą žodžių, vieną kitą pastabą. „Savo grupe esu patenkinta, — šypsosi kuratorė". Pirma sis semestras visada neleng vas. Tai adaptacijos laikotar pis, kuris priklausys nuo pa čių studentų. Po to bus leng viau. Visi jie atėję iš skir tingų mokyklų. Yra žmonių, nemačiusių daugelio chemi nių medžiagų. Laboratorinių darbų metu tas medžiagas turi pasige.minti patys. Visa tai pasiekiama atkakliu dar bu, nuo kurio priklausys to limesnė studento, o vėliau ir gero specialisto darbo sėk mė. R. SADUIKYTĖ
Nuotraukoje: E. Remeikaitė ir V. Kazlauskaitė.
„Perskaityti šių metų kon ferencijoje rusų kalbos sek cijos pranešimai buvo tikrai įdomūs", — tai vienu br.'su tvirtino ir studentai, ir dės tytojai. O tų pranešimų bu vo pateikta labai gausiai — 26, ir pranešimus skaitė visų atstovai pradedant kursų pirmu ir baigiant penktu kursu. Juk kiekvienas pranešimrfc rekomenduojamas skaityti konferencijoje — tai didelio triūso, pastovaus stu dento mokslinio- tiriamo | o darbo rezultatas. Todėl sekci jos vadovybei buvo neleng va atrinkti pačius geriausius pranešimus, paskirti prizines vietas. Tokių vietų buvo paskirta net šešios. Pirmą vietą už ėmė V k. studentas A. Lit vinas. Jo dramas „Slavų sko tarmėje"' liniai Tauragnų (moksl. vadovė doc. L. Sudavičienė) jau dabar yra rimto mokslinio tyrinėjimo branduolys ir bus tikriausiai tęsiamas toliau, Antrą vietą pasidalino III k. studentė L. Litvinenko („Frazeologlzmo včv.dmuo V. I. Lenino kalboje") ir II k. studentė M. Soblis („Meninis tekstas ir poetiniai vaizdiniai*). Abie jų darbų mokslinė vadovė —
doc. O. Sulskaja. Trečia vie ta buvo pripažinta trims ant rakursiams — S. Logvinovai už pranešimą „Frazeologizmų vaidmuo K. Paustovskio kūri niuose"; Z. Juchnevičiui už pranešimą „Okasionalizmai K. Paustovskio kūriniuose" (abiejų moksl. vadovė doc. L. Sudavičienė) ir N. Blavštein („Vietinės periodikos rusų kalbos analizė", moksl. vadovė doc. S. Steponavičie nė). Šios studentės darbas buvo visai savarankiškas, to dėl ir išėjo įdomus — joks vadovėlis, joks žinynas čia nieko nepadės, o studentė sugebėjo visai kvalifikuotai nustatyti poslinkių kryptis, išaiškinti jų priežastis. Atrodo, kad studentų dar bų šiuometinę sėkmę nema ža dalimi nulėmė ir tai, kad tie darbai buvo susiję su ka tedros problematika, su se minarų temomis, su dėstyto jų interesais. Iš frazeologijos buvo todėl nemaža darbų, kad savo meilę šiai sričiai stengiasi įskiepyti studentams doc. L. Sudavičienė, doc. lvl. Sivickienė, doc. O. Sulskaja, dėst. G. Glazova. Nemaža darbų buvo pateikta iš fone tikos — tai doc. T. Ptakunovos nuopelnas. Studentai ru-
sistai pamėgo K. Paustovskio kalbą, nes jie aktyviai tal kina katedros dėstytojams, sudarinėjant K. Paustovskio žodyną. Nenuostabu, ke.d konfe rencijoje skaito pranešimą ketvirto, penkto kurso stu dentai — jų patyrimas jau nemažas. Todėl jeigu pagy ros nusipelnė pirmokurses M. Aristakesian darbas („In doeuropiečių elementas ar mėnų kalbos leksikoje", moksl. vadovė doc. S. Ste ponavičienė), tai galbūt reiš kia* kad iš šio darbo išaugs įdomus tyrinėjimas, nes lygi nimas tokių senų indoeuro piečių kalbų, kaip armėnų, lietuvių, senųjų slavų gali būti labai perspektyvus. Be šio pranešimo sekcijos pirmininkė V k. studentė D. Balšaitytė ir sekcijos vadovė doc. L. Sudavičienė paminėjo dar J. Timofęįevos darbą apie M. Smotrickio gramatiką (V k., moksl. vadovė doc. L. Sudavičienė) ir I. Vasiliauskaitės darbas „Ru sų ir lietuvių kalbų daikta vardžių, turinčių daiktinę reikšmę, lyginamoji’analizė" (IV k. moksl. vadovė doc. M. Sivickienė.) S.
STEPONAVIČIENĖ
DAR VIENA GRAŽI ŠVENTĖ KOVO 29 D. — BALANDŽIO 1 D. VYKO MŪSŲ UNIVERSITETE — STUDENTŲ FESTIVALIS „SENOJO UNIVERSITE TO JAUNYSTĖ", SKIR TAS UNIVERSITETO 400 METŲ JUBILIEJUI. PLAČIAU APIE §Į RENGINĮ SKAITYKITE 2—3 PSL.