sunku dabar pasakyti, kam pirmajam kilo mintis suruošUniversltete „Tėvų dieną". Kasmet pavasarį pas mus j •ečlus dabar atvažiuoja mūsų mylimi tėveliai. Štai ir šiemet nerimas dėl vaikų ir auklėtinių likimo su
vedė aukštosios mokyklos dėstvtojus ir mūsų tėvus. Pa kalbėti buvo apie ką: ir apie mokslą, ir apie laisvalaikį, ir apie tai, kas trukdo geriau suprasti vieniems kitus. Į šių metų susitikimą su tėvais Aktų salėje atėjo Uni
versiteto rektorius prof. J. Kubilius, prorektorius doc. Br. Sudavlčius, prof. P. Slavėnas, fakultetų dekanai, Komjau nimo komiteto sekretorius P. Vaitkevičius ir kt. A. Repečkos nuotraukose: susitikimo vaizdai.
,ISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYK/TES!
1967 m
„Tiesai“ —50 metų
balandžio mėn.
Rusijos
12 d TREČIADIENIS
Socialdemokratų
J5.Į.ną.,„k-as „WAiTĘ^
Nr. 11 (597) Eina nuo 1950 m.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNfVERSITFIO REKTORATO. PAKTUOS, KOMJAUNIMO Ut PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Kaina 2 kap.
Rūpestis išauginti puikų žmogų Sekmadienio vakare Istori jas ir filologijos fakulteto Studentų tėveliai susirinko Universiteto kavinėje. Noras pabuvoti senajame Universi tete, susipažinti su sūnų ir jukterų mokslu ir gyvenimo Sąlygomis atvedė juos čia iš tomaitijos, Dzūkijos, Aukštai tijos. Apie studentų mokymąsi, buitines sąlygas, apie specia lybės pasirinkimą papasakojo fakulteto dekanas K. Simaška Dekanas paminėjo geriausius fakulteto studentus, priminė tėveliams studentų nedraus mingumo faktus. Kalbėjosi su tėvais partijės organizacijos sekretorius R Mironas, Komjaunimo ko miteto narys K. Monkevičius papasakojo apie Universitete teikiančius mokslinius būre lius, saviveiklinius kolektyl'us. Mano dėmesį patraukė sim patiška senyva moteris. Susi lažinau su ja. Iš Alytaus raono Pocelonių kaimo atvyko Universitetą A. Tribandienė. los duktė Genė mokosi lietu kų kalbos ir literatūros spefialybės 11 kurse. „Genė Tri bandytė puiki studentė, gera Iraugė", — sako 11 kurso liuanistai. Klausiu šią metų ląstos paženklintu veidu moĮerį, ar ji patenkinta dukters pasirinkta specialybe, aukštą ja mokykla. Moters akyse jublizga ašaros. — Patenkinta, labai paten kinta. Dukrelė pasirinko liejuvių kalbą. Aš pritariau. Ji lienintelė iš mūsų šeimos jnokosi aukštojoje mokykloje. Didelę šeimą išaugino šios darbščios moters rankos. Su pus Juozas mokosi Alytaus įiroftechninėje mokykloje, jluktė Onutė — busimoji preiybininkė. Vytas, Algis, Ire||ia dar mokosi vidurinėje, j — Jei tik mokslas jiems perai seksis, leisim ir juos į Aukštąją mokyklą. Tegul tik Jnokosi. Padėkokit visiems orlįanizatoriams už tokį įdomų jlusitikimą, palinkėkit visiems (tudentams sėkmės, — prašo poteris. j Kalbėjausi ir su pirmo kur[ jo žurnalistės V. Oblačinskail|ės tėvu.
— Gera jums, vaikai, da bar mokytis, — sako jis. Mo kotės, ruošiatės tapti gerais specialistais. O mums nebuvo sąlygų. 1962 metais kartu su sūnų* mi drg. Oblačinskas gavo brandos atestatą.
— Sunku mums buvo siekti mokslo. Ačiū Partijai ir vyriausybei, kad taip rūpinasi mūsų vaikais, Norėčiau padėkoti visiems dėstytojams už kruopštų darbą. Fakulteto saviveiklininkai parodė trumpą koncertą. O
šioje srityje, pirmas išsamus vienos seniausių indoeuropie čių kalbų istorinės raidos ty rinėjimas lietuvių kalba. Sia me darbe autorius pateikia vieningą ir originalią lietu vių kalbos kirčiavimo raidos koncepciją, su plačia lingvis tine perspektyva analizuoja vardažodžio ir veiksmažo džio gramatines formas, pa naudoja naują medžiagą ir naujai vertina daugelį kalbos reiškinių, nuosekliai taikyda mas vidinės rekonstrukcijos metodą, parodo daugelio lie-
tuvių kalbos faktų archaiš kumą. Doc. J. Kazlausko darbo reikšmingumą tiek baltisti kai, tiek indoeuropeistikai sa vo atsiliepimuose pabrėžė daugelis šalies kalbininkų, jį aukštai įvertino oficialūs oponentai — Tartu Universi teto profesorius P. Ariste, fi lologijos mokslų daktaras J. Stepanovas iš Maskvos ir filologijos mokslų daktaras, e. Vilniaus Universiteto Lie tuvių literatūros katedros prof. p. J. Lebedys.
I Metai.
(>M Ūpą nt/Uįilv drwgy t krite ko*Q| tte didvyriui kvląaa kov* relktlmga ąuky - i mlngl ui laisvą numirs
su kokiu įsijautimu studentai ir tėveliai traukė „Augo gi rioj ąžuolėlis", tiypė polką... — Kitais metais būtinai at važiuosim, — kalbėjo tėve liai Dabar mes ramūs — mū sų vaikai tikrai gerose ran kose. Ir. VOVERYTĖ
J. Kazlauskas - filologijos mokslų daktaras Balandžio 4 d. dar vie nam mūsų Universiteto mokslininkui buvo suteiktas garbingas mokslų daktaro laipsnis. Istorijos ir filologi jos fakulteto filologijos mokslų taryboje filologijos mokslų daktaro laipsnio di sertaciją „Lietuvių kalbos is torinė gramatika (kirčiavi mas, daiktavardis, veiksma žodis)" apgynė Lietuvių kal bos katedros docentas Jonas Kazlauskas. Tai pirmas kal bininkas — mokslų daktaras respublikoje. Doc. J. Kazlauskas gimė 1930 m. rugpiūčio mėn. 1 d. Prienų raj. Matešonių km. valstiečių šeimoje. 1954 m. jis baigė Vilniaus Valstybi nio universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. Tais pačiais metais jis priimamas į mūsų Universiteto lietu vių kalbos specialybės aspi rantūrą, o 1958 m. apgina kandidatinę disertaciją „Lie tuvių kalbos daiktavardžių linksniavimo sistemos paprastėjimas". Nuo 1957 m. J. Kazlauskas dirba Universite to Lietuvių kalbos katedros vyresniuoju dėstytoju, o 1963 m. jam suteikiamas moksli nis docento vardas. Salia pedagoginio darbo (jis skaito baltų kalbotyros įvado, lietuvių kalbos istori nės gramatikos kursus, kurį laiką buvo Istorijos ir filolo gijos fakulteto prodekanu), doc. J. Kazlauskas yra žur nalo „Baltistica" atsakingas redaktorius, produktyviai dir ba mokslinį darbą, daugiau sia dėmesio skirdamas lietu vių kalbos istorinės grama tikos problemoms. Jo diserta cija — tai kapitalinis darbas
5 I
■leiiutyku kapo ganiąja raukta, ląakit prarisią |g iyjj (tekias JO likalaa mtn«« visada f*jus| galvą kartygf.
totui ne pragal«|, mirt), kapus, kaną vl«n kovą lig galo oatno paminklo dtdvyrlarra nabus. p vykdymas ją Idealo
<
f < ? | | | | | £ | ? £ | | £ s £ S
Petrapili*, kovo 3< Rusuos ddmoĄntfi)* 4} CVt> Ir
jmžtins Mru tfu}* Mm I kovoj? <4 VOiiUL'
it dtrHokrAKjcis vytfRttRUt ptusuliv - YRU B T* evnkus *«t k? tf tncu po! Tegyvuoja tafpuutj ros ftdlRtarlįo* ir jos k-ov. tlrtajo. MtUv d*rbM 4* 4» dP GAMtt) prgnyko tvarkei ,< wn>s fvAtų* K» t* d* totct<4kJx S»W jtrM d« rvsv re*pbtuRUĄ. DJ4t redJV fė* WU Pijo* K*u4y« MRRJtt Susirtnkttjsp, kvrts *rtjrniauMn Jtjku V«WB< būt tuUukUs (yjtu. UepiU v K U tUpta bttMvirtKj, J«u jAlintA ou RUrtyTi, kad Ru«ijof damokra Romiu Uj WpuVJJkt- Rujų Ji*ud(t W1 piJnĄ psiv karšine TH tflKMi kitvu- Dabv ji gah udi m u>n. A-l • >2aj iv rftdl v>*0 pfĄjteU.
s
s s
S
s
s sį s
S I ?u £ į
prieš pusę Šimtmečio, 1917 metų balandžio 12 DIENĄ REVOLIUCINIAME PETROGRADE PASIRODĖ PIRMASIS LIETUVIŲ KOMUNISTINIO LAIKRAS- į C1O „TIESA" NUMERIS. GERIAUSI LIETUVIŲ LIAUDIES SUNOS — KOMUNISTAI IR KOMJAUNUOLIAI — ATIDAVĖ GRAŽ1AUSIUS SAVO GYVENIMO METUS, DIRBDAMI „TIESOJE" TARYBŲ VALDŽIOS KORIMO, NIŪRAUS BURŽUAZINIO POGRINDŽIO, DIDŽIOJO TĖVYNĖS KARO DIENOMIS, POKARINIU LIAUDIES ŪKIO ATSTATYMO IR SOCIALIZMO STATYBOS LAIKOTARPIU. „TIESA" — TAI LIETUVIŲ LIAUDIES, VADOVAUJAMOS KOMUNISTU PARTIJOS, RŪSČIŲ KOVŲ UŽ LAISVĘ IR PERGALIŲ METRAŠTIS. LINKIME „TIESAI" IR TOLIAU KŪRYBINGAI SKELBTI PARTIJOS ŽODĮ LIAUDIEMS MASĖMS, AUKLĖTI JAUNĄJĄ KOMUNIZMO STATYTOJŲ KARTĄ TARYBINIO PATRIOTIZMO, PROLETARINIO INTERNACIONALIZ- £ MO IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS DVASIA. £
<Z7V\/VVxAAZ\AAZWVWVV\AZV\AA/VVVVVVVVVVVVV'7VVVVVV\Z\AAAZVVVV\.£
J. GIRDVAINIO nuotraukoje: filologijos m. dr. J. KAZLAUSKAS darbo metu.