hinc itur ad astra mw
o >*•*•*;: *x*:v
w
vilnensis
Rugsėjo U d. j Penktadienis i 4990 m. j Kaina 2 kap. i
Vilniaus Universiteto savaitraštis
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M.
BALANDŽIO 15 D.
Nr. 11
Su naujaisiais mokslo metais! „U. V." KORESPONDENTO ARTŪRO ZUOKO INTER VIU SU PROREKTORIUMI MOKSLO REIKALAMS RO LANDU PAVILIONIU.
V. Naujiko nuotr.
Džiugios rugsėjo 1-osios akimirkos.
TRUMPAI
DRŪTAI! Rugpjūčio 31-osios naktį iš Universiteto sandėlių pa vogti trys šaldytuvai. „Snaigė-15". Vagys dar ieškomi. XXX Bendrabučių trūksta 300 universiteto studentų ir 30 jau nų šeimų. XXX
Tuščias Universiteto profilaktoriumas laukia gyventojų. XXX
Į pagalbą Lietuvos kaimui išvyko 3635 Universiteto stu dentai. Vietoj planuotų 6000... XXX Kuriasi Universiteto .policija. Ji bus tiesiogiai pavaldi Rektoriui ir palaikys ryšius su Vidaus reikalų ministerija.
— Gerbiamas prorektoriau, štai ir vėl rugsėjo pirmoji su kvietė visus studentus i audi torijas, tačiau šiandien mūsų gyvenimas keičiasi labai spar čiai. Nuošalyje neliko ir Uni versitetas. — Principinis reikalas yra Universiteto Statuto įgyvendi nimas, taip pat su juo susiję ir dabar ruošiami Universiteto per tvarkos projektai, kurie apims visą studijų procesą Ir admi nistracines struktūras. Dabar galima sakyti, kad Statutas pra dedamas įgyvendinti. — Kas keisis artimiausiu me tu pačiame mokymo Ir dėsty mo procese? — Bus pasikeitimų. Atsirado nauji dėstomi dalykai kai ku riose specialybėse. Formuoja mos naujos specialybės, tarp jų — tarptautinės teisės. Arti miausiu metu bus įkurta tarp tautinės teises katedra. Gal tai atsitiks susikūrus didesnei insti tucijai — Rytų—Vakarų studi jų ir tyrimų centrui arba insti tutui. Jamebus ruošiami busi mieji mūsųspecialistai — tarp tautininkai: ekonomistai, teisi ninkai Ir kiti. Praktiškai tai tu rėtų būti diplomatinio korpu so ruošimo institucija, — jai taip pat rūpėtų moksliniai Lie-
tuvai ypač reikšmingų kraštų bei regionų geopolitiniai, kon junktūriniai tyrimai. Tas cent ras ar institutas kartu su Uni versiteto Tarybos jam apro buotu Laisvosios rinkos tyrimų centru būtų reikalingiausias Respublikos Parlamento ir Vy riausybės pagalbininkas. Tokios institucijos atsiradimas priklau sys nuo Vyriausybės pasirenmo ją finansuoti. — Studentus labai jaudina stipendijų problema. — Norėčiau dar grįžti prie studijų dalykų. Nuo rudens pereisim prie dviejų pakopų studentų ruošimo sistemos, t. y. prie bazinio ir specialaus. Tai suteiks mums galimybę da ryti atranką po pirmojo etapo. Antrame etape liktų žinių tik rai siekiantys studentai. Pirma sis etapas truktų tris metus ir maždaug atitiks bakalauro ly gį, o antrasis — magistro. Si reforma palies pirmakursius ir gal net šiemetinius antrakur sius. Tokiu atveju antrojoje pakopoje galėtų studijuoti tik „gerai" ir „labai gerai" besi mokantys studentai. Tai sąly goja ir naują stipendijų skirs tymo tvarką, kuri turėtų įsi galioti nuo pavasario semestro. Kol kas yra paruoštas tik pro jektas ir šiuo metu laukiame papildymų, atsiliepimų, siūly mų. Jo esmė tokia: turėtų būti dviejų kategorijų stipendijos. Viena — socialinė, skiriama studentams, kurių materialinė padėtis blogesnė nei kitų, kita — skatinamoji, kurią turėtų gauti tik „gerai" ir „labai ge rai" besimokantys studentai. Stipendijos^ turėtų padidėti. Ma žiausios būtų apie 60—70 rub., o didžiausia — 100 ir daugiau. — Teko girdėti, kad kelsis egzaminų laikymo tvarka. Eg zamino perlaikymą studentas turės apmokėti Iš savo kišenės. — Taip. Jau ši žiemos sesi ja bus vertinama kita tvarka. Pirmiausia perlaikomi egzami nai būtų atlyginami universi tetui. Pagal paruoštą projektą, pirmasis egzamino perlaikymas, gal būt, pareikalautų 25 rub lių, o antrasis perlaikymas da lyvaujant komisijai — 50 rub lių. Skaičiai dar diskutuotini. Pinigai keliautų į universiteto kasą ir didesnė jų dalis būtų skirta studentų gerovei. -— Šiais metais daugiau kaip
du kartus pabrango bendrabu čiai, o bendras vaizdas juose nepasikeitė. — Mokesčių pakėlimą, visų pirma, sąlygojo blokada, dėl kurios Universitetas prarado didelę pinigų sumą. Tai buvo viena iš paskutinių priemonių, kurios mes grieb m s be dide lio noro. Mokestis už bedrabutį, lyginant su rinkos kaino mis, yra simbolinis, tuo labiau, kad, pakėlus stipendijas, skir tumas išsilygintų. Taip pat ti kimės, kad pagerės tvarka ben drabučiuose. Dideles viltis sie jame su dabar steigiama Uni versiteto policija. — Dėstytojai skundžiasi lais vu paskaitų lankymo grafiku. Ar numatomi pakeitimai? — Svarstomi ir šie dalykai. Norima pirmo, gal ir antro kurso studentus, truputį suvar žyti, kad atėję abiturientai pri prastų klausyti paskaitų. Šiaip ar taip, pereinant prie dviejų pakopų sistemos, yra suformu luota idėja, kad pirmoje pa kopoje būtų daugiau privalomų kursų ir mažiau fakultatyvų, o antroje — atvirkščiai. Žmogus turi pats pasirinkti sau įdo mius ir reikalingus dalykus. Šiaip tai nėra didelė problema, nes jeigu mes turėtume dau giau literatūros ir mokomosios medžiagos, tai nereikėtų stu dentų versti sėdėti auditorijo se. Jie galėtų dirbti savaran kiškai. — Priėmus Universiteto Sta tutą kalbėta ir apie Rektoriaus rinkimus. Kada numatyti rin kimai? — Rugsėjo 11 d. Tarybos po sėdyje Rektorius tikriausiai paskelbs naujų Universiteto struktūrų rinkimus. Tai — fa kultetų tarybų rinkimai, Uni versiteto didžiosios Tarybos ir tik pabaigoje — Rektoriaus rinkimai. Tokia tvarka. — Aktuali tema — kolūkiai. Ar neatrodo Jums, kad toks priverstinis vežimas į kolūkius studentus sulygina su karei viais? Kaip žinome iš Istorijos, priverstinis darbas niekada ne buvo našus. — Aš sutinku su tokiu verti nimu. Pernai mes to atsisakė me. Dabar mintis vežti visus į kolūkius kilo Universiteto Ta rybai, atsižvelgus į sunkią pa dėtį kaime. Šį kartą mes netai kėme pasirinkimo teisės, nors truputį buvom nuvilti. Žemės ūkio ministerija nebuvo visiš kai išsiaiškinusi darbo rankų reikalingumo. Ir dar — ne apie kolūkius. Pradėjom įgyvendinti seną sva jonę — siųsti mūsų studentus vasaros poilsiui ir darbui į Va karus. Džiaugiuosi, kad šią va sarą pavyko nemažą grupę pa siųsti į Prancūziją. Dirbdami įvairiausius darbus, gyvendami šeimose, jie, tikiuosi, patyrė daug įdomių ir naudingų įspū džių, daug ką pažino ir pramo ko kalbos. Tai labai svarbu, nes mūsų ryšių su Prancūzija perspektyvos labai didelės. — Dėkoju už pokalbį.