Page 1

t-

Visų šalių proletarai, vienykitės!

I

f

h carvbii jis

1969 m. BALANDŽIO

sucioenuas VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS

Bendrabutis—„pragarai“ negerai Kovo 26 dieną universiteto Kolonų salėje įvyko Moksli­ nės tarybos ir studentų profkomiteto pasitarimas apie studentų, gyvenančių bendra­ butyje, auklėjimą. Kalba doc. A. Pajuodis. Jis skaito pažymą, kurią paruošė komisija. A. Pajuodis akcen­ tuoja bendrabučių tarybų reikšmę. Komisijos nuomone, geriau­ siai dirba bendrabučio Nr. 5 taryba (pirmininkas A. Kriūka), neblogai dirba ir bendra­ bučio Nr. 2 taryba (pirminin­ kė B. Zarelytė). Šių bendra­ bučių tarybos turi darbo pla­ nus, kuriuose numatyta daug renginių, skirtų studentų auk­ lėjimui. Teigiama tai, kad tie planai vykdomi. Nusipelnė kritikos bendra­ bučių Nr. 1 taryba (pirm. R. ĮŽukas), Nr. 3 taryba (pirm, j R. Perekopskis) ir Nr. 6 tary­ ba (pirm. F. Senulis). Nors šių bendrabučiu tarybų darbo planai sudaryti, bet jie ne­ vykdomi. Siekdama pagyvin­ ti visų bendrabučių tarybų darbą, komisija siūlo: a) bendrabučių tarybos na­ rius laikyti kaip turinčius la­ bai rimtus visuomeninius įsi­ pareigojimus; b) siekti, kad bendrabu­ čių tarybų sudėties branduo­ lys išliktų tas pats keletą metų; bendrabučių tarybų su­ dėties komplektavimu turėtų Rimčiau domėtis fakultetų de­ kanatai ir fakultetų visuome­ ninės organizacijos; Į c) labiau skaitytis su bend­ rabučių tarybų nuomone, ^skirstant bendrabučius ir kt. jį — Komisija mano, — pažy­ mėjo A. Pajuodis, — kad vi­ duose bendrabučiuose turėtų būti skaityklos, visuose kam­ bariuose — radijo taškai. Pe­ riodinė spauda j kai kuriuos bendrabučius dažnai pristato­ ma pavėluotai (pvz„ į bendr. Nr. 2). Tai nenormali padėtis. Pribrendo reikalas peržiū­ rėti telefonų problemą bend­ rabučiuose. Komisija pažymi, kad eilėje bendrabučių sien­ laikraščiai mažai atspindi bendrabutiečių gyvenimą, dažnai yra nekonkretūs, ma­ ža kritikos ir satyros, nepa­ kankamas politinis-idėįinis ly­ gis. Kiek geresnė padėtis su sienlaikraščiais bendrabučiuo­ se Nr. 5 ir Nr. 2. Daugelyje bendrabučių iki šiol nematy­ ti, kaip jų gyventojai ruošia­ si sutikti V. I. Lenino 100ąsias gimimo metines. Tik

Mūsų šalis greitai švęs Re­ voliucijos vado — Lenino 100-ąsias gimimo metines. Visi jas pasitinka dideliais laimėjimais. O mes? Mes, pirmo kurso žurnallstai, nusprendėme susipažinti su miestu, pavadintu genijaus vardu.

1

bendrabutis Nr. 3 jau yra pa­ ruošęs šiai datai skirtą sten­ dą. Daugelyje bendrabučių nėra tinkamų skelbimo lentų. Fakultetų dekanatai ir vi­ suomeninės organizacijos ma­ žai padeda bendrabučių tary­ boms, sudarant ir įgyvendi­ nant planus, retai lankosi bendrabučiuose. Neseniai įvykęs Lietuvos KP CK Ple­ numas (1969 m. kovo 11 d.) nurodė, kad aukštųjų mokyk­ lų dėstytojams reikėtų daž­ niau lankytis studentų bend­ rabučiuose, kalbėtis su stu­ dentais, išsiaiškinti jų porei­ kius ir interesus. Šiuo požiū­ riu neblogai dirba Medicinos bei Ekonomikos fakultetų de­ kanatai ir visuomeninės or­ ganizacijos. Labai silpnai do­ misi studentų auklėjimu bend­ rabučiuose Filologijos, Chemijos, Matematikos ir chanikos fakultetai. Siekdama pagerinti fakultetų dekanatų ir visuomeninių organizacijų ryšius su bend­ rabučiais, komisija taip pat siūlo: 1. Bendrabučius pagal ga­ limybę apgyvendinti vieno fa­ kulteto studentais, kaip pa­ daryta su bendr. Nr. 5 (Medi­ cinos fak.) arba bent vieno fakulteto studentus apgyven­ dinti viename ar keliuose iš bendrabučio aukštų. Tai už­ tikrintų efektyvesnę dekanatų ir visuomeninių organizacijų kontrolę. 2. Komisija pritaria Ekono­ mikos fak. prodekanės K. Vaištarienės minčiai, kad visuomeninių universiteto mokslų katedros turėtų taip pat atsakyti už politinį-auklėj amą j į darbą bendrabučiuose. Kai kuriose šalies aukštosio­ se mokyklose, pvz., Leningra­ do Prekių mokslų institute taip ir daroma. Bendrabučiuose nepakanka­ mai gerai " organizuojamas budėjimas, nesilaikoma bend­ rabučio taisyklių. Į bendra­ bučius bet kuriuo paros metu gali patekti pašaliniai asme­ nys. Komisijos nariai patys įėjo į visus bendrabučius, iš­ skyrus Nr. 5, net nesustab­ dyti, be jokių leidimų. Po pranešimo kalbėjo kiti pasitarimo dalyviai. Studentų profkomiteto mininko pavaduotojas A. lingis pritarė komisijos pasiū­ lymams. „Suprantama, — sa(Nukelta 1 4 psl.)

O nesitikėjo, tur būt, net patys organizatoriai: į Aktų salę prisirinko tiek žmonių, kad atrodė, jog tuoj tuoj plyš sienos. .. Jie, studentai, išrodo šian­ dien labai puikūs, nuošir­ dūs, geri. Vis dėlto kaip ste­ buklingai veikia tėvų buvi­ mas. Norisi patikėti, kad tas nuostabus giminystės ir nuo­ širdumo šydas gaubs mus visą laiką... Šeštadienio tėvų susitikimą Aktų salėje pradėjo mūsų rektorius prof. dr. J. Kubilius. Jis pasveikino visus tėvus, at­ vykusius Į universitetą, pa­ brėždamas, kad tokie kontak­ tai su tėvais labai naudingi, kad tėvų autoritetas daug reiškia. Universitete yra daug gerų studentų. Patiems geriausiems mokamos vardinės sti­ pendijos. Visi jie puikūs žmo­ nės, gerbiantys savo ir kitų darbą, nedarantys gėdos sa­ vo tėvams. Ir būdinga, kad geriausiai besimokantieji yra

T

4 d. Nr. 11(671)

KOMITETŲ

LAIKRAŠTIS

Namai be dūmų?' TĖVŲ DIENA: šventė ir kasdieniškos mintys

geriausi aktyvistai, ansamb­ liečiai, choristai, sportinin­ kai. .. Štai komjaunimo komi­ teto narių pažangumo vidur­ kis — 4,4 (didesnis negu Uni­ versiteto). O juk jie apkrauti darbais! Tėvams, išauginusiems to­ kius puikius jaunuolius, už rūpestį ir vargą dėkoja kom­ jaunimo komiteto sekretorius A. Skrupskelis. — Keletą pastabų norėčiau pareikšti tiems tėvams, — kalba A. Skrupskelis, — kurie pernelyg lepina savo vaikus. Jie mano, kad visuomeninis darbas trukdo mokytis. Apie tą „krūvį" pagalvoja dėstyto­ jai, visuomeninės organizaci­ jos, ir studentai perdaug visuomeniniu darbu neap­

kraunami. Be to, šis darbas yra svarbus auklėjimo, pa­ saulėžiūros formavimo veiks­ nys, tas darbas atitraukia studentą nuo aludžių, gatvės ir pan., nuo ten, kur įvyksta didžiausi moralės ir elgesio pažeidimai. A. Skrupskelio mintis pra­ tęsė vėliau kalbėjęs prorekto­ rius doc. Br. Sudavičius. Daugiausia dėmesio jis skyrė pirmiesiems kursams. Pagrin­ dinę dvejetukininkų dalį kaip tik ir sudaro pirmųjų kursų studentai. Štai po žiemos se­ sijos I k. buvo 218, II k. — 229 dvejetukininkai. — Mūsų orientyras, — sa­ ko prorektorius, — turėtų bū­ ti medalininkai. Galima palik­ ti daugiau kandidatų. Be to,

pirmame kurse reikia daryti griežtesnę atranką. Reikia pa­ miršti gailestingumą ir vado­ vautis valstybės interesais. Reikalavimų mes nemažinsi­ me. Pavasario sesijoje kas gaus skolų, turės laikyti rugpiūty. Kas nesusitvarkys, te­ gu eina padirbėti, pajusti prakaito skonį. Negalima taikstytis su veltėdžiais, eikvojančiais valstybės ir tėvų pinigus. Daug karčių tiesos žodžių prorektorius tarė ir tėvams, — Pašalinom II k. anglistą V. Stašį už nepažangumą ir grubų melą. Ir štai atvažiuoja tėvas, su sūnumi įeina j kabi­ netą: „Prorektoriau, padėki­ te, toks geras vaikas... (Pabaiga 2 psl.)

Tradicinio vakaro prezidiume: universiteto vadovai, visų gerbiami dėstytojai, studentų tėvai.

Pirmąkart atšvęsta Fiziko diena

KAIP TAPTI „PAKAUSTYTU FIZIKU“ Šeštadienis. Fakultete — šventiška nuotaika, sienos papuoštos šūkiais ir transpa­ rantais. „Sveiki atvykę" — pasitinka ateinančius užra­ šas. 10 valanda. Studentai ren­ kasi didžiojoje auditorijoje. Paskaitą skaito prof. A. Ju­ cys. Tačiau tai nekasdieniš­ ka paskaita, jos tema: „Šiuo­ laikinė fizika ir filosofija". Apie JAV studentų gyvenimą susirinkusiems pasakoja vyr. dėst. A. Smilga... Na, o sau­ lei nusileidus, ūžtelėjo antro­ ji šventės dalis. (Nukelta i 3 psl.)

Jie viešėjo Leningrade keletą dienų ir susipaži­ no ne tik su miesto įžymybėmis, bet apsilankė ir A. Ždanovo universitete, kur domėjosi savo kole­ gų, taip pat pirmakursių, gyvenimu. Šiandien ketvirtame puslapyje spausdiname R. Zakševskio pasakojimo pirmąją dalj

Busimieji pedagogai

Nesiremsiu autoritetais. Tiesą pasakius, nežinau, kokį posakį čia cituoti. Žinia, būtų lengviau pateikti autoritetin­ gą mintį: taip sakė tas ir tas ir taip turi būti. Nesvarbu, ką galvoji tu, paprastas mirtin­ gasis. Kaip tik norėčiau to ir Vienas diplomantas pasakė: paprasto, ir mirtingojo, ir to — Mano supratimu, pats at­ vadinamo vidutinioko lūpomis sakingiausias momentas stu­ išsakyti dvejojimus ir abejoji­ dentiškame gyvenime — mus. skirstymas. Visų pirma todėl, kad turi pasirinkti savo darbo vietą, jei ne visam gyveni­ mui, tai jau bent trims me­ tams. Antra, skirstymas įpa­ reigoja būti atsakingu už sa­ vo pasirinkimą ir tuo pačiu išlikti ne egoistu, jeigu tu ga­ li, sakysim, gauti geresnę vie­ tą, nustumdamas savo drau­ gą. O tai tikrai nėra lengva. Matyt, teisus diplomantas. Šiais metais net 895 absol­ Sako, pilietiniais dėjo gal- ventai gėlių koridoriumi bus vas už komjaunimą, o dabar palydėti į gyvenimą. Taip, jau šneka: „Kam jis reikalingas?" į tikrą gyvenimą, kuriam Neužginčysi, kai savo mintis ruoštasi mokyklos suole, uni­ argumentuoja. Jeigu kamba­ versiteto auditorijose ir labo­ rio draugas susirinkime tave ratorijose. bara, o grįžęs nuramina: „Ne­ Už Matematikos ir mecha­ tikėk — aš kitaip negalėjau", jei visų išrinktieji, išgirtieji, nikos fakulteto dekanato du­ nusipelniusieji staiga nusirita rų — 82 diplomantai. Vidu­ (nepaslysta!) į pakalnę, jei, je — skirstymo komisija, res­ užuot paaiškinę, tau atsako: publikos ministerijų ir įstaigų „Taip reikia, taip daryk", tai atstovai. abejoiančiam tas pats, — Kur pageidaujat dirbti? juo rūpinasi: komjaunimas ar — klausia komisijos pirmi-

Skirkite mane į...

Abejojančiojo SOS

(Nukelta i » Psl)

(Nukelta j 2 psl.)

MŪSŲ UNIVERSITETO TEATRINEI STUDIJAI SU­ TEIKTAS GARBINGAS LIAUDIES TEATRO VARDAS. Retai jis būna tiesus ir lygus. Dažniau — vingiuotas, duobėtas, varginantis ir klai­ dinantis. Staigus kelio vingis gali išgąsdinti keliautoją, su­ kelti jam paklydimo baimę. Toks yra ieškojimų ir atradi­ mų kelias. Ir tokiu sunkiu iš­ bandymų keliu būtinai pra­ eina kiekvienas rimtas meni­ nis kolektyvas, pergyvenda­ mas čia naujų kūrybinių at­ radimų džiaugsmą, čia ne­ sėkmių ar praradimų kar­ tėlį. Visko būna. Laikas — geriausias nuveikto darbo {vertintojas. Džiugu, jei pa­ žiūrėjęs atgal, gali įsitikint, jog dirbta ne veltui, ne tuščiai.

Trečiame puslapyje skaitykite šio kolektyvo biografiją-straipsnj

SUNKUS KELIAS


A

2 psl.

TARYBINIS STUDENTAS

Namai be dūmų? (Atkelta Iš 1 psl.)

visų pusių kaip įmanydamas giria. . . Ar galima taip auklėti? Reikia teisingai mylėti, o ne tvirkinti. Taigi, bendros visų pastan­ gos turėtų būti nukreiptos į tai, kad mūsų šviesūs namai būtų be dūmų. Norim, kad tė­ vai dažniau atvažiuotų, pa­ teiktų pasiūlymų, padėtų spręsti problemas. Susitikime kalbėję studentų tėveliai drg. Bernotas, Jablonskis, Jankauskas ir kt. džiaugėsi, kad partija ir vy­ riausybė negaili lėšų jauno­ sios kartos auklėjimui, dėko­ jo už gražią teisę mokytis. Su aukštu vyriausybiniu apdovanojimu rektorių pa­ sveikino drg. Bakas (jo duktė studijuoja Filologijos fakulte­ te I kurse). Jis prisiminė tuos metus, kai teko kovoti už gražią ateitį, kai mokytis ga­ lėjo tik keletas. — Reikia visada atminti ir neužmiršti praeities. Reikia tęsti mūsų didįjį gyvenimą, turtinti mūsų kultūrą. Mes ti­ kime, kad jūs, jaunieji, neapvilsite, — baigė drg. Bakas. Praėjo dar viena graži šventė. Kartu ji privertė dar kartą visus susimąstyti: namai gali būti be dūmų. Žinoma, lengviausia būtų „nekūren-

TRUMPAI DRŪTAI

A NTRĄJĮ literatūrinį ™ fakulteto sienlaikraš­ tį „Aistis" išleido medikai. Nauji debiutantai: jaunos poetės N. Viršilaitė, P. Le­ vickaitė ir J. Paslauskaitė, dailininkas B. Paišys, meni­ nei fotografijai atstovauja V. Jakelevičiaus darbai. A. JASIULAITIS D AVASARIO atosto• gų dienomis Trakuo­ se vyko penktasis respub­ likinis vid. mokyklų jaunų­ jų literatų kūrybos konkur­ sas, kuriame svečiavosi mūsų universiteto literatų būrelio nariai. Kitą dieną, didžiojoje pi­ lies menėje uždarant kon­ kursą, dviems jo dalyviams buvo įteilktl specialūs uni­ versiteto prizai. P. SKIRMANTAS

C EKMADIENĮ Interklubo nariai rinkosi prie Aušros vartų ekskursi­ jai po Vilniaus senamiestį. Vadovaujami tarybos narės I. Tumavičiūtės, jie praėjo senosiomis gatvelėmis, dar kartą palandžiojo jau pa­ žįstamais universiteto iklemals. Si ekskursija — pirmasis žinių, gautų per paskaitas Interklube, praktinis įverti­ nimas. A. BAGDONAITĖ aršuvoje vyko V studentų medikų konferencija, kurią organi­

zavo Lenkijos sostinės Me­ dicinos akademija. Joje da­ lyvavo visos aštuonios Len­ kijos aukštosios medicinos mokyklos, o taip pat sve­ čiai iš Budapešto ir Vil­ niaus universitetų. Medici­ nos fakulteto studentai SMD nariai V. Jurkuvėnas ir E. Janušauskas buvo jų tarpe. Z. SARK1NAITĖ

(Atkelta iš 1 psl.)

j/ OVO 27 dieną į sa*' vo susirinkimą suėjo visi Gamtos fakulteto kraš­ totyrininkai. Po būrelio pirmininko A. Almino atas­ kaitos įvyko rimtas ir daly­ kiškas pokalbis. Geologas diplomantas Z. Malinauskas įdomiai pasakojo, kaip jis gamybinės praktikos metu aptiko IX—XI a. kapinyną ir pririnko daug archeolo­ ginių senienų: žiedų, apy­ rankių, kirvukų, sagių ir t. t. O juk studentai keliau­ ja, dirba praktikos metu įvairiausiuose Lietuvos kampeliuose! Skvarbesnio žvilgsnio į aplinką, noro prisidėti prie mūsų krašto tyrimo — štai ko trūksta mūsų studentams. K .La­ banauskas pradėjo pokalbį apie gamtininkų specializa­ ciją kraštotyrinėje veiklo­ je. Rinkti tautosaką, liau-

(Pradžia 1

I INKSMAI ir nuotai*“ kingai savo mediu­ mą atšventė medikai. Hi­ pokratas su svita vos-vos pajėgė nuraminti įsilinks­ minusius. Prisiminimui bu­ vo įteikti pusdiplomiai, bylojantys apie trečiakur­ sių studentiškas „dorybes" ir išmones.

SKIRKITE MANE Į...

ti". Bet pedagogų ir tėvų rū­ pestis kitoks. Sėkmės jiems — darbe ir gyvenime! A. JUODUPI? Svečiui Adomui Cicėnui MMF III k. studento tėvui gėlę — meilės ir pagarbos ženklą — prisega R. Valiu­ kaitė. Nuotraukoje apačioje — Aldona Česnauskaltė (II k. lituanistė) su motina ir Jūra­ tė Būraitė (II k. žurnalistė) su tėvu.

PAŽINKIME GIMTĄJĮ KRAŠTĄ dies meną gamtininkams gal yra ir sunku. Kaip ne­ kvalifikuotam kraštotyri­ ninkui atskirti pelus nuo grūdų? O štai geografai ga­ li tyrinėti senus vandens įrenginius — tvenkinius, kanalus, šliuzus, malūnus. Kalbėjęs doc. C. Kudaba palaikė mintį specializuo­ tis. Jis iškėlė gausybę kitų įdomių minčių. Viena iš originaliausių — remiantis legendomis apie miestų, pi­ lių prasimegimus, „tvanus", atsekti jų tikroviškumą.

ryta, ir tūpčioti vietoje. Mes neturim bijoti, išgirdę abejo­ jančiojo šauksmą SOS. Saky­ tum, jis skamba lyg kaltinimas komjaunimo vadovams: nesu­ geba, bijo, nenori. Taip ir ne. Kiekvienas medalis turi dvi puses. Čia — kaip toje didmeistriškoje šachmatų parti­ joje — painu, prieštaringa. Iš vienos pusės pažiūri — lyg ir teisinga, iš kitos — klaidos

psl.)

profsąjunga. Progai pasitai­ kius, jis išlies savo tulžį, ap­ kaltins (teisingai ar ne), laikys save teisiu, blogiausiu atve­ ju — nesuprastu. Einam prie konkretesnio klausimo: kas kaltas? Eilinis studentas ar viršūnės (studentiškos), bru­ kančios senas, negyvas for­ mules, šablonus. Ši kova nie­ kad nesibaigs (ar tai bloga?) ir nė viena pusė (tik ta!) ne­ bus kalta. Yra šioje grandyje ir trečias veikėjas: mūsų vy­ resnioji karta, konkrečiu atve­ ju — dėstytojai. Dabar daug kalbama apie sąmoningumą, ir bendrom fra­ zėm, ir mėginam kai ką rasti. Išgirdęs „ideologija" ne retas nusigręžia. Veltui? Prašau at­ leisti: aš vėl noriu palyginti. Jei sekretorius, siųsdamas ataskaitą „aukščiau", praneša: pasitikdami tokias ir kelintas metines, tokie ir tokie drau­ gai išlaikė sesiją penketais, o tokie va — gavo dvejetus, tai ir pirmieji, ir pastarieji pagalvoja: ne dėl metinių penketai, ne dėl metinių dve­ jetai. Jei komjaunimo akty­ vistas ieško savo draugų kal­ bininkų, kad teisingai praneši­ me sudėtų kirčius, nesirūpin­ damas bendru turiniu, tai salėje savanoriškai ar iš pa­ reigos atėjusieji -žiovauja. Žinoma, aš paėmiau kraštuti­ numus. .. O kol kas nes tu­ rim susirūpinti ir neaipti nuo pagyrų, kad kažkas jau pada­

Juk kiekviena liaudies „te­ zė" turi objektyvią priežas­ tį. Fakultete kraštotyrinin­ kus nuoširdžiai pasveikino Inžinerinės geologijos ka­ tedros vedėjas R. Tarvy­ das. Jis taip pat nurodė eilę trūkumų, pateikė pa­ siūlymus jiems įveikti. Susirinkimas nusprendė, kad būtina netolimoje atei­ tyje suorganizuoti kraštoty­ rinių paskaitų ciklą — supažindinti gamtininkus su darbo metodais, vertinimo kriterijais. Būrelis išrinko naują valdybą. Po susirinkimo doc. C. Kudaba pademonstravo savo filmus apie Belovežo girią, kraštotyrininkų eks­ pediciją į Dieveniškes ir žemaičių užgavėnes. B. VAINIŪNAS

vyr. dėst. S. Venskevičiaus, šias dvi grandis jungia „bend­ ras interesas" ir jis bus efek­ tyvesnis, jei visuomeninių mokslų dėstytojai ir komjau­ nimo organizacija naudosis savomis (t. y. skirtingomis priemonėmis), kurios buvo, yra ir bus svarbiausiu dalyku, realizuojant „bendrą intere­ są". Bendradarbiavimas čia nereiškia naujo fronto. At­

-..

ninkas akademikas J. Kubi­ lius. A. Meškauskaitė: — Fizikos ir matematikos institute. Komisijos pirmininkas (Mokslų akademijos atsto­ vui): — Imat? •— O taip, taip! V. Paškevičiūtė: — Aš prašau atsižvelgti į tai, kad ruošiuosi ištekėti. — Bet juk jūs ne pagal save išsirinkot? — Kaip tik aš jį ir padary­ siu geresniu... Gamyklos atstovas: — Jūs su aukštuoju? Įsiterpia komisijos narys: — Žinoma, matot gi, skirstom. Universitetas... Gamyklos atstovas: — Ką čia man siūlot mer­ ginas! Vyrų duokit! Mes juos nors bendrabutyje galim ap­ gyvendinti, o merginas. .. — Nėra vyrų, nėra. Vėl atsiveria durys. Komisijos pirmininkas: — Kur pageidaujat, drau­ gas Jakubėnai? — Vilniun... Įstaigos atstovas: — O gal į Mažeikius? Ir butas, ir komandiruotė į Ja­ poniją. .: — Ne. Į Mažeikius ne! Skirstymas vyko keletą va­ landų. Dauguma matematikų dirbs Automobilių transpor­ to, Miškų pramonės ir kitų sąjunginių bei respublikinių ministerijų įstaigose ir ga­ myklose, LTSR Mokslų aka­ demijos institutuose. Mažesnė dalis — respublikos mokyklų matematikos mokytojais. Nebandysim aiškintis, kuo geriau dirbti — inžinieriumi ar mokytoju. Kiekviena spe­ cialybė turi savo grožį, ir kiekvienam žmogui ji kitaip suprantama. Bet pasikalbė­ kim su Gamtos fakulteto bio­ logijos specialybės diplo­ mantais, kurių daugumai rei­ kės dirbti Šilalės, Šilutės, Klaipėdos, Ignalinos ir kitų rajonų mokyklose, gi mažiau kaip dvidešimčiai — įvairių įstaigų, gamyklų, mokslinio tyrimo institutų darbuotojais. — Sakykit, jūs patenkinta paskyrimu į Akmenės rajo­ ną? — O ką padarysi?

nenuoširdus, vienaip galvoja, kitaip sako. O gal tas studen­ tas nežino? Niekas jam neiš­ aiškino? Jis neturi savo pozi­ cijos? Vadovėliai ne visada atitin­ ka konkrečią mūsų dienų tikrovę. Skirtingus klausimus pateicia studentas. O dėstytojas? Nesiklausai, kada aiškina nuo paragrafo iki paragrafo.

=====;

Abejojančiojo SOS ir paklaidos. Jokiu būdu nesi­ nori apkaltinti vadovų. Abe­ jojančiųjų tarpe yra išties neieškančių — kažkas suras. Mes nusigriebsim grietinėlę. Kaip padėsi ir nuo ko pra­ dėsi? Nebus atsakymo, o tik vienas iš daugelio (galimų) atvejų. Pridursiu: svarstytų ir komjaunimo komitete, ir stu­ dentų būreliuose. Taigi, vienas iš komjauni­ mo organizacijos uždavinių: formuoti jaunimo pasaulėžiū­ rą. Tokį pat uždavinį turi ir aukštoji mokykla: tiksliau — vieno jos mokymo grandžių, visuomt ■ miai mokslai. Pasak

X

virkščiai, bendros veiklos for­ mos gali (ir turi!) būti reika­ lingos tam, kad susipintų tiek visuomeninių mokslų dėstyto­ jų, tiek komjaunimo organiza­ cijos pastangų efektyvumas. O koks ryšys dabar? Beveik jokio. Abi pusės supranta savo uždavinių bendrumą, bet sąmoningai ar nesąmoningai suabsoliutina. Vieni — „aka­ demikai" — moko, kiti — „visuomenininkai" — laksto, organizuoja. Iš dalies tai na­ tūralu, kartais būtina, tik ne­ reikia vien šitaip suprasti. Dėstytojas skundžiasi: studen­ tas neaktyvus seminarų metu,

Retas įmeta tiesiai į širdį. „Mane jaudina, paklausčiau, bet tu galvoji, jis atsakys?" Nežino. O jei ir žino, apeis. Iš kitos pusės, nepasiūlysi receptų, kaip turi bendradar­ biauti visuomeninių mokslų dėstytojai su komjaunimu ir net konkrečiau vargu ar ką pasakysi. Kontaktai būtini vi­ suomeninio darbo forma, kuo mažiau paskaitų ir pranešimų. Dėstant maža laiko lieka klausimams, kurie domintų jaunimą. Programa varžo — argumentuoja dėstytojas, — žmonės turi labai daug min­ čių. Gal tuos klausimus per-

— Mokytoja dirbsit? — Taip. — Patinka? —• Ne. — O jūs kur? — Į mokyklą. Norėjau dirbti mokytoja, Šiais metais biologijos spe­ cialybę baigia 45 studentai, o iš jų jau trylika vedusiųjų. Pabandyk, paskirstyk, jeigu Vilniuje yra tik kelios vie­ tos, gi kai kurie jų ne tik kad gyvena čia, bet ir koope­ ratinius butus turi įsigiję. Nelengvas darbas teko skirstymo komisijai. Neleng­ va ir patiems diplomantams, pradedantiems savarankišką gyvenimą. Ateitis, be abejo, parodys, kas iš jų bus geri specialistai, o kas, gal būt, neištvėręs nė tų, reikalingų atidirbti metų, ieškos šiltes­ nės vietos. Kelių diplomantų, kažko­ dėl nepanorėjusių, kad pa­ minėtum jų pavardes, paklau­ sėm: — O kaip toliau? —■ Dirbsim, o ką daugiau? — Gal būt, kas nors iš jū­ sų ateityje galvoja dirbti mokslinį darbą? Tyla, tik po kiek laiko vie­ na diplomantė nedrąsiai pra­ tarė: •— Aš žadėjau kažkada, bet dabar, tur būt, ne tik kad lai­ ko, bet ir noro nebus. — Pagaliau, juk nesvarbu, kad mes nebūsim mokslinin­ kai. Svarbiausia, kaip mes dirbsim. Kažkam juk reikia būti ir inžinieriumi, ir moky­ toju. Jauna chemikė, prieš kele­ tą metų baigusi universitetą, pasakojo, kad dirbant mėgs­ tamą darbą, maža būti tik in­ žinieriumi. Vėliau ar anks­ čiau pajunti, kad reikia gi­ lintis į vieną ar kitą to darbo sritį. Ne tik reikia, bet būti­ na, jeigu nori kažką pada­ ryti geriau, kažką atrasti; o kai mėgsti savo darbą, šis noras būtinai atsiranda. Bet koks darbas turi tas labiau­ siai įdomiausias puses, kurios ne iš karto specialistui, o tuo labiau jaunam, atsiskleidžia. Tai senos tiesos, dažnai visų kartojamos, bet jaunam specialistui jos naujos. Nes jas reikia atrasti pačiam. A. DARGŪNAS

kelti iš seminaro į komjauni­ mo auditoriją? Nespręsti visai kasdieniškų klausimų — ne­ galima. Kaip? Disputai? Klu­ bai? Žinoma, jie bus įdomūs, jei nesislėps nuo gyvenimo problemų, o šturmuos jas. Gal panaudoti senas, išbandytas formas — paskaita, semina­ ras? Siūlyti studentams: dary­ kit susirinkimą ta ar kita te­ ma? Vargu ar pasiseks. Jei dėstytojas išsikovoja autorite­ tą, tai ateina žmonės ir prašo: padarykim. Niekas iki šiol neatsisakė. Taigi, studentas visada už atvirą, nuoširdų dėstytoją. Ne už auklę — už draugą. Universitetas — tūkstančiai skubančių, laukiančių, ieškan­ čių, abejojančių, besitikin­ čių. .. Kaip ir kiekviename dideliame kolektyve. Tūks­ tančiai vaikinų ir merginų iš valstiečių ar miesto darbinin­ kų, inteligentų šeimų. Skir­ tingais norais, siekiais, min­ timis. Ir kiekvienas tikisi išsipildymo savųjų. Šiandien jie reikalauja, išdėsto savo pretenzijas (šįsyk abejoja). Reikia, oi reikia ir iš jų pa­ reikalauti paprasčiausių daly­ kų: daugiau nerimo. Ginčykitės! Ieškokite! Belskit! Ir laukit, kol atidarys. Stiprų beldimą — visur išgirs. Jie kol kas studentai. Jie bus specialistai ir piliečiai. Išmokykim ir išmokim degti, o ne rusenti. S. RAINYTĖ


TARYBINIS STUDENTAS

3 pat.

Pedagoginės praktikos problemos

Universitetas ' — aukštoj i mokykla, ir joje negali nebū­ ti froblemų. Problemos (di­ deles ir mažos) — mūsų kas­ dieninė duona, be jų mes apmirtume. Didelė problema ir pedagoginė praktika, į kurią kasmet išeina šimtai studen­ tų. jjSių mokslo metų pedago­ ginė praktika jau baigiasi. Katedrose ir fakultetuose apsvarstomi praktikos rezulta­ tai,* smaigstomos gairės būsi­ moms praktikoms, norima, kad jos būtų vis geresnės. Svarstant pedagoginės prakti­ kos rezultatus, laimėjimus ir trūkumus, turėtų ir dėstyto­ jams, ir studentams kilti šim­ tai klausimų. Juos reikėtų spręsti principingai, iš es­ mės. Turėdamas galvoje dau­ giausia Filologijos fakultetą, norėčiau šį tą paliesti iš pe­ dagoginės praktikos problemųSVisi norime, kad pedago­ ginės praktikos rezultatai bū­ tų geresni (pagal pažymius ir dabar jie neblogi). Jie tikrai būtų geresni, jei studentai rimčiau mąstytų apie būsimą savo profesiją. Filologijos fakultetas — ne Pedagoginio instituto fakultetas, specia­ listus rengia ne tik mokyk­ loms. Vis dėlto didžioji dalis lituanistų, rusistų, užsienio kalbų specialistų bus mokyto­ jai. Tad jau nuo pirmojo kur­ so didžioji pusė studentų turė­ tų domėtis savo būsima pro­ fesija, pedagogo darbu, jam kad ir po truputį, bet nuosek­ liai ruoštis. Tuo tarpu realy­ bėje yra atvirkščiai. Daugelis studentų jau nuo pirmojo kurso darosi skeptikai savo būsimos profesijos atžvilgiu. Viename pirmo kurso studen­ tų lituanistų susirinkime užsi­ minėme apie jų būsimą peda­ goginę profesiją. Kilo sujudi­ mas, šnibždesys, replikos: „Jei norėtume būti mokytojai, bū­ tume stoję į pedagoginį". „Tad kas jūs būsite, kur jus I įdarbins?" Tyla. Arba:

leidyklose, redakcijose... Kad bus rašytojai, poetai, — nesako, nedrįsta. Kad iš ketu­ riasdešimt pirmakursių bus keli rašytojai, poetai, — visai galimas daiktas. Bet kad būtų keturiasdešimt — fantastika. Čia, iš šios fantastikos, ir ima bręsti pati pagrindinė stu­ dentų pedagoginio parengimo problema, kurios mes ligi šiol nemokame išspręsti. Ko­ dėl pedagoginio parengimo, pedagoginės praktikos prob­ lema? Gana paprastai. Pirma­ kursis ir antrakursis gyvena fantastika — bus rašytojas, laikraščio redakcijos darbuo­ tojas, dirbs leidykloje ar pan. Apie mokytojo profesiją (kas realu ir greičiausia įvyks) galvoti nenori, net ja biaurisi, (tariant vienos IV k. lituanis­ tės, dabar atliekančios ped. praktiką, žodžiais). Su tokio­ mis nuotaikomis nemaža da­ lis studentų III kurse sėda klausytis pedagogikos, IV kurse metodikos paskaitų, pratybų. Tokiems studentams niekas nepatinka — ir dėsty­ tojai, ir dalykai: nuobodu, ne­ įdomu. Ar toks studentas skaitys papildomą pedagoginę-metodinę literatūrą? Si stu­ dentų kategorija (gaila, ne­ maža) pedagoginei praktikai pasirengia silpnai ir mokyk­ lose pasirodo nekaip. Iš pa­ grindinės problemos gimsta eilė mažesnių problemų: stu­ dentas negali rasti ryšio tarp universitete įgytų žinių ir praktikos mokykloje, nenori rašyti konspekto, daug kas jam — formalizmas. Tiesa, buvimas mokykloje, klasėje, mokytojų kambaryje dauge­ lį studentų dažnai prablaivo: mokykla pasirodo ne tokia pilka dėmė, kaip ją vaizdavosi. Pavyko viena kita pa-

moka ir, žiūrėk, studentas nušvito, pasijuto atlikęs kaž­ ką reikšminga, naudinga. Pedagoginės praktikos problemas reikėtų spręsti ne nuo III—IV kurso, bet nuo pirmojo. Jau nuo pirmo kur­ so turėtume ieškoti progų parodyti studentams tikrą mokyklos vaizdą — nenula­ kuotą, bet ir neišterliotą. Ar­ gi mokyklos gyvenimas toks tuščiaviduris, blankus, nuo­ bodus, kokį vaizduojasi kai kurie studentai? Ne. Kiek mokykloje romantikos! Kiek neišplėštų dirvonų jauno spe­ cialisto asmenybei pasireikšti — ir mokant, ir auklėjant, ir kuriant metodus. Kad studen­ tai apie mokyklą ir mokytojo profesiją susidaro blankų, at­ stumiantį vaizdą, — už tai daug kaltės turi prisiimti sau katedros, akademinių grupių kuratoriai, komjaunimas. Juk ekskursijos į geras mokyklas, susitikimai su įžymiais peda­ gogais ir kitos panašios prie­ monės — retenybė mūsų auk­ lėjimo planuose. Ligi šiol per­ daug tylus šiuo atžvilgiu bu­ vo ir „Tarybinis studentas". Kiek gražių, įdomių akimirkų jo skiltyse galėtų atsispindėti kad ir iš pedagoginės prakti­ kos. Laikraštis galėtų prisi­ minti ir pirmuosius universi­ teto absolventų žingsnius mo­ kyklose. Jei nuo pirmųjų die­ nų universitete mes mėgintu­ me studentams atskleisti tik­ rą mokyklos tikrovę, pedago­ ginio darbo romantiką, — būkime tikri, ir mūsų peda­ goginė praktika pakiltų į aukštesnes pakopas.

P. GAUJUNAS Filologijos fak. ped. praktikos vadovas ————————————j

KAIP TAPTI „PAKAUSTYTU FIZIKU“ (Atkelta iš 1 psl.)

— Dabar, — praneša ve­ dantysis, — jūs būsite istori­ nio įvykio liudininkai. Mūsų fakultete pirmą kartą įvyks „Linksmųjų ir išradingųjų" klubo varžybos. Žiuri užima garbingas vie­ tas. Žiūrovai su didžiausiu triukšmu skyla į dvi „sirga­ lių" stovyklas. Už dėstytojus ir už studentus. Pasirodo stu­ dentų komanda. Ji sveikina žiuri" narius, „sirgalius" ir sa­ vo „priešą" — dėstytojų ko­ mandą. Bet kas čia? Šiandien dėstytojai nepasiruošę?! Hm... „Be mūšio" nugali studentai. (Kad taip visada, a?) Žiuri pasiūlymu organizuo­ jama svečių — KPI Vilniaus filialo studentų — komanda. Och, ir buvo varžybos! Komandų nariai kaip įmany­ dami raitėsi, norėdami įrody­ ti, kad jie ne tik „apsišvie­ tę" fizikai, bet mėgsta ir me­ ną, jumorą... Nuskamba paskutinė juoko banga, ir salė sveikina nuga­ lėtojus — Fizikos fak. rinkti­ nę (sako, namų sienos jiems padėję). Nugalėtojai apdova­ nojami medaliais su užrašu: „Pakaustytas fizikas". Šokių salėje girdisi muzi­ ka. Tai „Vienuoliai" kviečia šventės dalyvius pašokti, o auditorijoje — vėl konkur­ sas! Anekdotai, linksma muzika, šaltas alutis — visa tai pa­ laikė gerą nuotaiką. Iki vė­ lyvo vakaro šventė studentai pirmą fiziko dieną. Pirmą, bet ne paskutinę. D. VOITKEVIC

SUNKUS KELIAS PRAEITIS, ARBA TRUPUTIS ISTORIJOS Tai buvo prieš penkiolika metų. 1954 m. spalio 25 d. su­ sikūrė universiteto centrinis dramos būrelis. Pirmuoju bū­ relio vadovu buvo aktorė Ma­ rija Pauliukonienė. 1955 m. sausio mėn. 8 d. dramos bū­ relio aktoriai pakvietė stu­ dentus į savo pirmąjį spek­ taklį — V. Dychovičnio ir M. Slabodskojaus 3 veiksmų, 6 paveikslų vodevilį „Vestu­ vinė kelionė". Universiteto Teatrinės stu­ dijos kūrybinėje charakte­ ristikoje sužymėtas 31 pasta­ tymas. P. Jalcevo „Taiga", A. Bernštein „Dėdės Tomo trobelė", A. Ostrovskio „Ne visad katinui užgavėnes", B. Sinicko „Gyvenimas be mei: lės", A. Kronino „Jupiteris juokiasi", T. Mušateskaus „Titaniko valsas", M. Lermon­ tovo „Demonas", B. Gorbatovo „Tėvų jaunystė", T. Ratigano „Naktinis reidas". .. Daug įvairių vienaveiksmių, daugiaveiksmių dramų, kome­ dijų, lietuvių klasikų, užsie­ nio, tarybinių dramaturgų pje­ sių. Suvaidintas 151 spektak­ lis. Iš jų — 84 Vilniuje ir 67 gastrolėse: Kaune, Tauragėje, Sedoje, Jurbarke, Skuode, Plungėje, Skaudvilėje, Mažei­ kiuose, Obeliuose, Rokiškyje, Dusetose, Kupiškyje, Ukmer.gėje, Anykščiuose, Kaišiado­ ryse, Jonavoje, Kavarske, Tauragnuose.. . A. Korneičiuko „Platonas Krečetas", V. Blažeko „Viskas per vieną vakarą", A. Arbuzovo „Kla­ jonių metai", Donelaičio „Metai" parodyti per televizi­ ją. 1967 m. aukštųjų mokyk­ lų dramos studijų respubliki­ niame konkurse universiteto Teatrinė studija A. Arbuzovo spektakliu „Klajonių metai" laimėjo II-ąją vietą, o 1963 m. T. Ratigano „Naktiniu rei­ du" — I-ąją vietą. 1966 metai. Respublikinėje apžiūroje Meterlinko spek­ taklis „Žemės druska" buvo atžymėtas pirma premija ir įteikta pereinamoji taurė. 1967 m. I. Ignatavičiaus spek­ taklis „Meilės eskizai" Vil­ niaus miesto apžiūroje laimė­ jo pirmąją vietą. Be to, Teatrinės studijos skaitovai dažnai dalyvauja respublikiniuose konkursuose

ir yra laimėję pirmąsias, ant­ rąsias vietas. Penkiolika metų... Su uni­ versiteto studentais — jau­ naisiais dramos mylėtojais dirbo aktoriai profesionalai: Marija Pauliukonienė, Justi­ nas Bautrėnas, Arnas Rosenas, Juozas Meškauskas. Buvę universiteto Teatrinės studi­ jos studentai dabar žymūs mokslo, kultūros veikėjai, dir­ bą įvairiuose respublikos miestuose. Šiaulių dramos teatre vai­ dina buvęs studijos auklėti­ nis A. Jasinskas. Čia, univer­ sitete, savo talentą išbandė ir kino aktoriai J. Budraitis, R. Adomaitis. DABARTIS Dabartis niekada neužmirš praeities, nes joje yra pa­ slėpta ir saugoma dabarties pradžia. Profesinių sąjungų respub­ likinė taryba ir LTSR Kultūros ministerija už ilgametę kūry­ binę veiklą nutaria suteikti liaudies teatro vardą Vilniaus universiteto dramos studijai. Ne paslaptis, kad viltis su­ kurti tokį teatrą — studentiš­ ką, jaunatvišką, drąsų, tiesų ir atvirą — buvo puoselėja­ ma jau senokai. Ir štai paga­ liau mes tokį teatrą turime. Jo laukėme kantriai, laukė­ me seniai. Dabar šitam jau­ nam tik ką gimusiam respub­ likos teatrui reikalingas savas žiūrovas, savas dramaturgas, savas repertuaras. Mūsų teatrinei studijai tai opus ir sudėtingas klausimas. Bene dažniausiai parenkamos statyti pjesės" daugmaž vie­ našališkai, gerai nepagalvo­ jus, kolektyviai nėpasitarus. Darbo ir triūso į pjesės pasta­ tymą įdedama labai labai daug, o pasisekimo spektaklis neturi. Dėl šito verta susirū­ pinti. Į mūsų namus ateina šven­ tės. Atėjo ji ir į Teatrinę stu­ diją su pavasariu, su šiltais pavasarinės saulės spindu­ liais. Universiteto Teatrinės studijos studentai visų pir­ miausia sveikina ta proga sa­ vo režisierių, dėstytoją, stu­ dentiško teatro įkūrėją Vladą Limantą ir linki jam daug daug kūrybingų, saulėtų pa­ vasarių. Tad iki pasimatymo scenoJ. NARCIUS

Romantika, institutai ir „Faktas“ Kiekvieną pavasarį „Faktas" ruošia literatūrinį vakarą. Jeigu pernai faktiečiai skąitė eiles, tai šiais metais pasirinko sau artimesnį daly­ ką — V. Žilinskaitės „Ro­ mantikos institutas". Praėjusį sekmadienį Kolonų salėje įvyko premjera. Spektaklį žiūrėjo ir satyrų autorė. Seniai žinoma, kad vienas dalykas — kūrinį pačiam skaityti, kitas — jį matyti scenoje. V. Žilinskaitės sa­ tyrose didelj „minties krūvį" turi kiekviena frazė, kiekvie­ nas žodis, todėl neteisinga in­ tonacija ar net blogai ištarta raidė mintį gali iškreipti. Su menine puse „Faktas" susido­ rojo gana neblogai. Jeigu ankstesniuose spektakliuose rūpinamasi buvo daugiau ak­ torių vaidyba, tai šį kartą pagrindins dėmesys skiriama; raiškiam skaitymui. Nežiūrint to, kad aktoriai stropiai taisė savo kalbą, pasitaikė tarties klaidų. Premjera praėjo. „Faktas" dar daug kartų rengs spektak­ lius. Ir kultūros klubui reikė­ tų pagalvoti, kur žiūrovai ka­ bins paltus, nes premjeros metu juos teko krauti ant stalų gretimose auditorijose.

EKONOMISTAI RUOŠIASI SAVIVEIKLININKŲ APŽIŪRAI

Myli dainą ir šokį Eko­ nomikos fakulteto studen­ tai. Pernai įvykusioje meno saviveiklos apžiūroje nė vienas fakultetas neįstengė pralenkti ekonomistų ir pasidžiaugti pirmąja vie­ ta. Kaip jiems sekasi šįmet? Repetuoja, stengiasi. „Dar­ bo pradžia visada sunki", — reikia sutikti su darbo ekonomikos spec. III k. stu­ dente Vida Žaliauskaite, kuri vadovauja saviveilklininkams. Geriausiai ir aktyviausiai dalyvauja finansų ir kre­ dito spec. I ir II k. studen­ tai. Myli dainą šios specia­ lybės II kurso studentės Albina Juškaitė, Daiva Jasionytė. Pirmoji vadovauja ansambliui, antroji dainuo­ ja duete. Savąja daina tebedžiugina diplomantas Vi­ lius Povilionis, buhalteri­ nės apskaitos IV k. stu­ dentas. Iki meno saviveiklos ap­ žiūros lieka paslapty jų ruošiamas scenarijus, atli­ kimo menas ir jo pobū­ dis. Tegu tai bus siurprizas žiūrovui... D. BANIKONYTĖ


(Atkelta iš 1 psl.)

kė įis, — kodėl V bendrabu­ čio taryba gerai dirba, kodėl čia nėra jokių nusižengimų nei pašalinimų. Suprantama, nes šiame bendrabutyje gy­ vena vieno fakulteto studen­ tai ir fakulteto visuomeninės organizacijos turi galimybę juos kontroliuoti". • Prorektoriaus pavaduotojas ūkio reikalams S. Mickus pa­ žymėjo, kad bendrabučių ta­ ryboms skiriama per maža dėmesio. Kalbėtojas prašė administracijos ir dekanatų, kad bendrabučiu tarybų po­ sėdžiuose dalyvautų bent vie­ nas jų atstovas. S. Mickus pa­ reiškė, jog be rektorato leidi­ mo svečiai bendrabučiuose nebus apgyvendinami. Prorektorius administraci­ jos ir ūkio reikalams P. Eigminas apžvelgė ūkinius klau­ simus. Jis atsisakė studentų pagalbos, remontuojant bend­ rabučius. Jiems — tvarkyti budėjimą ir kt, reikalus. Pro­ rektorius pasakė, jog iki rugsėjo mėnesio visi bendra­ bučiai turi būti atremontuo­ ti. Jau skirtos lėšos remonto

Tado Petuševskio nuotykiai 1579—1969 m. m

13. Taiųi, per tą „slibino“ parodą surinktus talerius, maišais sidabrinius vos ne nešė. Už tuos pinigus bitetiuliai nusprendė tverti atrą. Gryname ore!

o

Stuientą MĮ TEATRO M

PO E M tie. RA

-

2

aSad&oPe tuše i’d ę/TOOTyKiAi o SARBIFV'JAUS KlEMfo 14. Pasirodė afišos, žymios premjeros proqa buvo pa­ sodintas Filologijos berželis (vėliau jis išaugs j garsų beržą).

Bendrabutis-„pr agarai“ darbams. Po remonto studen­ tu kambariai ateinančiais metais pasipildys nauju in­ ventoriumi, kurio dabar la­ bai trūksta. Koridoriuose švies liuminescencinės lem­ pos, kurių negalima išsukti. Studentai turės apsirūpinti lemputėmis patys. O lig šiol dingdavo masiški kiekiai lempučių, ir ūkio dalis patir­ davo nemažu nuostolių. Prorektorius kalbėjo ir apie kultūrinius studentų porei­ kius. — Yra Sporto katedra, — sakė P. Eigminas. — Kodėl ji negali savo jėgomis įsirengti prie bendrabučių sporto aikš­ telių? Transportu, statybinėm medžiagom aprūpinsime. Ką galim, tą darom padėčiai pa­ gerinti. Tačiau visų pageida­ vimų patenkinti negalime. Pvz., bufetu darbo laikas ne­ gali būti visiems patogus. To­ kiu atveju galima pavalgyti mieste ar kitam bendrabuty.

Triskart valio! Mes judame į priekį, tai svarbiausia! Kad neturėsime kur apsistoti Le­ ningrade, mes negalvojame. Svarbu — keliaujame į tikslą! Dėl viso pikto kišenėse turi­ me žurnalisto, gyvenančio mieste prie Nevos, telefono numerį. Jis būtinai mums padės gauti nakvynę. Neabejojame! Pagaliau mes pasiekėme Daugpilį! Traukinys į Šiaurės Veneciją išvažiuoja vėlai, Turime 7 vai. laisvo laiko. Vieni iš mūsų grupės susigundė pasižiūrėti filmą „Vienu perdaug", kiti — aplanky­ ti senovės karų su kryžiuo­ čiais liudininkes — tvirtovę bei pilį. Aš su mūsų grupės fotoko­ respondentu Juozu nutariau kitaip. Nužingsniavom Pedagoginio instituto link. Buvo įdomu su­ žinoti, kaip gyvena Latvijos studentai, kuo jie domisi, ko būtų galima iš jų pasimoky­ ti? Pro medžius jau iš tolo matėsi pilkas pastatas. Prie­ šais jį išvydome paminklą, skirtą latvių literatūros klasi­ kui J. Rainiui. Įėjom vidun — apraibo akys. Akino sportiniai trofė­ jai — įvairios taurės, diplo­ mai, vimpelai. Visur įvairiausi stendai, sienlaikraščiai, temi­ niai fotoreportažai. O savo fakultete sienlaikraščių, sten-

Universiteto Komjaunimo Komiteto sekretorius A. Skrupskelis paprieštaravo pa­ siūlymui samdyti budėtojus: — Gėda! Studentai laisvai užsimoka už taksi, kavinę, netgi už išblaivinimo įstaigą. Pajėgtų jie ir budėtoją nusi­ samdyti. Tai ką gi? Gyvensim kaip ponai. Bet juk bendra­ bučio taryba turi būti šeimi­ ninkas bendrabutyje! Istorijos fakulteto dekanas doc. K. Simaška sako, jog ak­ centuojant bendrabučių tary­ bų organizacinį vaidmenį, nuošalyje paliekama komjau­ nimo organizacija. Nejau komjaunimo aktyvas jaučiasi aktyvu tik universitete! De­ kanatai turėtų paskirti dėsty­ tojus, atsakingus už tvarką bendrabučiuose. Reikėtų kviesti kurso vadovus į bend­ rabučių skirstymą. Studentų profkomiteto pirmininkas A. Bendikas: — Kiek šiais metais d e-

• ••

kanatų iniciatyva išaiškinta pažeidimų ir pašalinta iš bendrabučių? Nė vieno, O mūsų iniciatyva — 38. Kol nepašalinam, dekanatai jokių pretenzijų neturi. Paminėjo A. Bendikas kul­ tūros stoką — studentai valgo su paltais. Reikėtų kabyklas „Tauro" valgykloje pasta­ tyti. Darbo laiką valgyklose reikėtų atitinkamai suregu­ liuoti. Dabartinės darbo va­ landos nepatenkina visų stu­ dentų. Patiekalu kokybė blo­ ga: gaunam trečiarūšę mėsą ir pan. Fizinio auklėjimo katedros dėstytojas V. Matulaitis: — Iki rugsėjo 1 d. bus įrengtos sporto aikštelės prie bendrabučių (krepšinio, tink­ linio, teniso). Rytinės mankštos proble­ ma. Studentai gula 24 vai., tad sunku juos visus prikelti 7 vai. Reiktų guldyti 11 vai. Ir išvis — geriau ne prie-

M. VAITIEKŪNAITĖ

usimieji pedagogai dų nesaugome, nudraskome, tepliojame, retai keičiame... Mums nepasisekė. Kai atė­ jome, paskaitos jau buvo pasibaigusios, o studentai iš­ sivaikščioję į namus. Koridoriuje susitikome ne­ aukštą, baltaplaukę merginą. Susipažinome. Vaiva — toks merginos vardas, dirba insti­ tuto Biologijos katedroje laborante. Prie tris metus baigė Biologijos fakultetą ir pasiliko čia. Vaiva papasako­ jo, kad Pedagoginis institutas dar gana jaunas. Jame yra trys fakultetai: Fizikos-mate­ matikos, Filologijos ir Biolo­ gijos. Institutas ruošia spe­ cialistus aštuonmetėms ir vi­ durinėms mokykloms. Filolo­ gai dar mokosi groti kokiu nors muzikos instrumentu. Baigę jie galės dirbti ir muzikos mokytojais. Kitaismetais šiame institute bus įkurtas Muzikos fakultetas, pirmasis tokios rūšies Latvijo­ je. Institute paskaitas studen­ tams skaito įžymūs mokslinin­ kai ir iš kitų šalies aukštųjų mokyklų. Malonu, kad latviai gerai atsiliepia apie lietuvaitę Al­ doną Kovaitytę. Ji baigė Biologijos fakultetą, ištekėjo už aspiranto ir dabar dirba institute. .

— O Margarita, tau po kojom aš krentu! Tadas sub­ tiliai suvaidino laimingą įsi­ mylėjėli ir sužavėjo publiką, štai recenzija iš „Kurjer VVilenski“: „Antrame, persky­ rime minavojamas yra artis­ tas Petuševskis. Kai Jisai žai­ dė, žmonės verkė. Netgi dan­ gus apsiniaukė—“

Vaiva mus supažindino su dviem trečio kurso biologė­ mis: Lilia ir Sveta. Pasirodė, kad Lilia yra iš Lietuvos. Ji labai apsidžiaugė sutikusi mus. Merginos papasakojo, kaip studentai kasmet padeda or­ ganizuoti rajono moksleivių biologų-mėgėjų konkursus. Kaip tik mes ir užtikome šias merginas, ruošiančias klausi­ mus moksleivių olimpiadai. Studentai labai dažnai pade­ da mokykloms, organizuoja linksmųjų-išradingųjų klubų konkursus moksleiviams. Pa­ tys studentai gyvena bendra­ bučiuose. Kadangi jie neturi tokios puikios studentiškos kavinės, kaip mes, tai ruo­ šia įdomius žiburėlius bend­ rabučių poilsio kambariuose. Daugelis studentų dalyvauja klubo keistu pavadinimu KVAT veikloje. Tai — Ka­ riaujančiųjų ateistų klubas. Jis susiformavo institute ne­ seniai, vadovauja dėstytojas V. Nikitinas. Klubo nariai važinėja po rajonus, skaito ateistines paskaitas, rodo sa­ viveiklinę programą, stato įdomias pjeses. Toks klubas Sąjungoje — pirmasis. Kiti studentai dalyvauja saviveikliniame dainų ir šokių ansamblyje „Laima". Lilia ir. Sveta — šio ansamblio daly­ vės. Susidomėję apžiūrėjome Biologijos fakulteto gyvąjį kampelį: akvariumuose nardo įvairiausių rūšių žuvys, sko­ ningai išdėstytos retų augalų kolekcijos, ginčijasi tarp sa­ vęs narveliuose margaspalvės papūgėlės, kambario viduryje gražiai stiebiasi balti berže­ liai. Ant sienų kabo spalvotos nuotraukos, vaizduojančios

augmenijos ir gyvūnijos pasaulį. Merginos noriai mums ap­ rodė instituto zoologijos mu­ ziejų, kuriame gana daug įdomių eksponatų. Staiga kambarys suskamba nuo paukščių klegesio ir jų balsų. Iš pradžių išskiriu lakš­ tingalos, vyturio balselius, o vėliau viskas susimaišo. Tąi Vaiva įjungė magnetofoną su įrašytais paukščių balsais. Nustebęs, klausiu, kas įren­ gė šį nuostabų kampelį. — Tai mūsų laborantės V. Bitinės triūsas. Jos dėka mes gėrimės žvėrių ir paukš­ čių iškamšomis. Gaila skirtis, norisi užduoti dar dešimtis klausimų naujo­ sioms pažįstamoms, daugiau pamatyti, bet... Laukia toli­ masis Leningradas. (Bus daugiau)

R. ZAKŠEVSKIS

Studentams pigiau gi IETUVOS TSR MiIL nistrų Taryba nutarė

nuo 1970 m. sausio 1 d. įvesti aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentams miesto vidaus transporto (troleibusų arba autobusų) vardinius mėnesinius bilie­ tus — po 1 rub. 50 kap. kiekvienai transporto rūšiai atskirai. Šie mėnesiniai bi­ lietai galios, pateikus stu­ dento asmens pažymėjimą.

Pareiškimus atnešti VVU Komjaunimo komitetui iki balandžio 15 dienos.

STOVYKLAUTOJŲ DĖMESIUI!

16. Pastangos nenuėjo vel­ tui. Patsai rektorius apdova­ nojo jį asmenine dovana — knyqa „Universiteto jauno­ sios poezijos antologija“.

vartos, o propagandos keliu įvesti rytinę mankštą. Sporti­ nį gyvenimą bendrabučiuose ir universitete reikėtų suak­ tyvinti. Kalba universiteto prorek­ torius mokymo reikalams doc. B. Sudavičius. Su bendra­ bučiais padėtis sunkoka. Ta­ čiau perspektyvos — džiugi­ nančios. Su laiku gal atsiras galimybė apgyvendinti bend­ rabučiuose visus norinčius. Prorektorius paminėjo ke­ letą ūkinių negerovių. Dušuo­ se nėra užraktų, kabyklų, du­ šai neveikia. Trūksta bend­ rabučiuose 500 kėdžių. Rei­ kalinga pareikalauti iš ko­ mendantų. Bet socialistinį tur­ tą turi saugoti ir studentai. Prorektorius kalbėjo apie studentų bendrabučių tarybų reikšmę, apie paramą, kurią jiems turėtų teikti dekanatai. Pasitarime išgirdome daug gražių pasiūlymų. Ne visi jie „prigis", kai kurie yra net ginčytini. Bet šis pokalbis rodo naujus vėjus, Teatneša jie geras naujienas.

E. Ozoiinia — Daugpilio Pedagoginio instituto dėstyto­ ja, žymiausia Latvijos botanik.ė.

B CdWBIDIS scciDencas

IŠEINA PENKTADIENIAIS

KAINA 2 KAP.

Organizuojama stovykla žvejybiniame laive. Darbas truks du mėnesius. Laivai žvejos Šiaurės jūroje ir At­ lanto vandenyne. Į būrį kviečiame 30 vyrų ir 10 merginų.

Liepos ir rugpiūčio mėne­ siais darbo ir poilsio sto­ vyklą numatoma organi­ zuoti ir Kalnų Altajuje. No­ rintieji vykti paduoda pa­ reiškimus VVU Komjauni­ mo komitetui.

Penktadieniais 21 vai. Kolonų salėje „Faktas" ro­ dys „Romantikos institu­ tą".

i

Patekęs į Fizikos bei Matematikos Ir mechani­ kos fakultetų skaitykla, pirmiausia pagalvoji: „Ar tik ne | turgų užklydai?" Čia mokslo „korifėjai" kaip beįmanydami stengia­ si savo žinias vienas ki-i tam perteikti. Ar nevertė­ tų ne tik apie save, bet ir apie kitus pagalvoti?! O štai ką rašo mums iš Ikito krašto — ekonomistė D. Pusvaškytė. „Kam kam, o trečiakur­ siams ekonomistams sesija visai jau ne už kalnų. Ge­ gužės 18 d. prasideda ji. Dabar fakultete pats įkars tis. Antrakursiai ir trečia­ kursiai rašo kursinius dai bus, ketvirtakursiai — dip­ lominius. Tokiu laiku, kai žmo­ nėms kaip tik reikia daug ekonominės literatūros, universiteto administracija kažkodėl ekonomistų skai-l tykią uždarė remontui. Be to, reikėtų pagalvoti, ar vietoje ta skaitykla įrengta. Iš gatvės visada didžiausias triukšmas, la­ bai tvanku. Ar negalim,! būtų kur nors kitur ją per­ kelti?"

Ką reiškia — mėli-'? j „Mylėti — tai ne tik žiū-j rėti vienam i kitą..." rašė A. Sent-Egziuperi. Meilė — tai priedo dar Iri pagarba. Ir ne tik tam žmogui, kurį myli, bet ir j kitiems. Nes meilė negali būti egoistė... Šeštadienis Aktų salėje! Prisirinko daugybė atvyku-1 šių tėvelių, studentų. Prisi­ rinko tiek daug, kad net i kėdžių nebeužteko. — Studentai, jkurie sėdi­ te, užleiskite tėveliams vie-lĮ tas, — paprašė komjauni­ mo komiteto sekretoriusl A. Skrupskelis. Pakilo vos ne pusė salės, j Bet štai, matau, liko sė-j dėti vienoje eilėje dvi mer-l ginos. Sėdi šalia savo mo-1 tinų. O pasieniuose stovi! dar nemaža tėvelių. Sėdi j ne tik šios dvi. Pasidaliyk! ir daugiau panašių pamal ■ 1 si. Suprantama, jos labai J pasiilgo savo motini, bet. .. Bet... šventės džiaugsimi užtemdė dar vienas Įvyk i s.B Ne tik užtemdė, bet ir du- ■] ris užvėrė į Aktų salę. — {leiskite, vaikeliai.. — maldauja sušilusi mote- t riškė. — Jūs šiek tiek pavėia-J vot, — pro šalį skubantis! studenčiokas paaiškina. — Vaikeliai, aš ką tik iš Klaipėdos! Kvietė, o d abar... Studenčiokas nueina lo­ lyn. Jis žino, kad draugo- | vininkai išimčių nedaro. Nemažai tėvelių tąkart® į Aktų salę nepateko. Tai | syklė yra taisyklė. Ar ne®

Sekantis „Tarybinio stu dento" numeris išeis BA LANDŽIO 18 D. ir bus skir tas abiturientams. „Tarybinio studento" re­ dakcijai reikalinga maši­ ninkė, spausdinanti lietuvių kalba. Medicinos fak. IV kur­ so studentai užjaučia Kristiną ZULONAITĘ, mi­ rus mylimai mamytei.

LAIKRAŠTIS {STEIGTAS 1950 M. • REDAKTORIUS ALGIS KUSTA • REDAKCIJOS ADRESAS: VILNIUS MTP-■ UNIVERSITETO G-VE Nr. 3, „TARYBINIS STUDENTAS". TELEFONAS 2-58-84 • TELEFONAS SPAUSTUVĖJE 2-5- 1 43 • RINKO IR SPAUSDINO LKP CK LAIKRAŠČIŲ IR ŽURNALŲ LEIDYKLOS SPAUSTUVĖ VILNIUJE •

LV 09374

Užs. Nr. 150!

Profile for Vilniaus universitetas

Tarybinis Studentas, 1969 m. balandžio 4 d. Nr. 11 (671)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Tarybinis Studentas, 1969 m. balandžio 4 d. Nr. 11 (671)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Profile for vu_lt
Advertisement