hinc iturad astra
vilnensis
m. Balandžio 21 d. Penkiadienis Kaina 2 k.af).
Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO
1950 M.
GRUZIJOS SKAUSMAS
Skaitykite 2—3 psl.
Nr. 1 1 (1469)
BALANDŽIO 15 D.
Georgijaus CAGARELIO nuotr.
Balandžio 5 d. MF Žaliųjų klubas surengė piketą prie sa vo fakulteto. Studentai ir fakul teto dėstytojai tyliu protestu rei kalavo, kad iš teritorijos prie fakulteto Išsikraustytų garažas, iš patalpų — karinė katedra. „Autoūki, nevažinėk per mūsų žolytę", „Karine katedra, gra žink mūsų patalpas", „Universi tetas — ne MTS", — tokie Sū kiai buvo parašyti plakatuose.
I
Saulius Vainauskas — MF studentas, žaliasis: — Pastovėsim keletą valandų su plakatais, gal atkreipsim ga linčių ką nors pakeisti dėmesj. Autoūkiui ne vieta po audito rijų langais. Šiandien pamatuosim triukšmu, užterštumą. Ir, manau, nelabai estetiška, kai Čiurlionio gatve kursuoja kari nė technika. iškeldinimo — > niekas nepasikei tė. Doc. Laima Slavėnienė: Doc. Regina Mikėnienė: — Daugelio laboratorijų lan — Apie karinę katedrą sunku gai — šitoje pusėje. Kai prasi- ir kalbėti. Dabar mes turim vie darom langus, esam priversti ną nedidelę auditoriją, kurioje „gaivintis" transporto išmeta vyksta ir kalbų užsiėmimai, ir mais debesimis. Ir parašus seminarai visiems kursams, ir anksčiau rinkom dėl autoūkio teoriniai užsiėmimai. Sunkių
Universiteto studentų atstovybė - kelio pradžia ,,O jei pervirs.. ." —ne taip seniai abejojau, stebėdamas in tensyvų mūsų bandymą: susior ganizuoti, susitvarkyti.. . Aukš čiausią temperatūrą virimas pa siekė Universiteto — kaip da bar madinga sakyti — neformąliame forume. .. Balandžio 3 d. niekas nesitikėjo būtent to kios jo pabaigos — niekas ne sitikėjo keisto fiasko, kuriame nebuvo triumfuojančiu ar besi džiaugiančių. Matyt, klydo or ganizatoriai, tikėdamiesi ypatin go studentų aktyvumo, o ir ti kėtis būna sunku, kai reikalas „ateina" iš viršaus, a t iš šono. Matyt, klydo ir iš anksto pa rinkdami atstovus kitam etapui, tačiau tai — j teisingesnį kelią ve dančios klaidos. Jų buvo ir bus. Ir džiugu dėl to, kad reika las nepervirė! Į respublikinį fo rumą nuėjom stebėtojais ir da
lyviais. Stebėjom, dalyvavom. Pasijūtom kelio pradžioje. Jį pradėti reikia čia, Universitete, fakultete ir tik tada galėsim ei ti kitų ofganizuoti, mokyti, bur ti. Kad šis šnekėjimas būtų konkretesnis ir apčiuopiamešnis, norėčiau pasiūlyti keletą tezių, gal, išeities taškų: 1. Studentams reikalinga savo valdžia. Ne komjaunuoliška, ne profsąjunginė, o stbdentiška. 2. Nėra ir negali būti visus studentus vienijančios organi zacijos. 3. Gali būti studentų Renka mas aukščiausias valdžios orga nas, reiškiantis aukščiausiąją studentą valią. 4. Nėra jokio reikalo žaisti valdžios padalijimo principų. Niekas nesiims įgyvendinti ne savų sumanymų ir neiškentėtu idėjų. Santykis su nuolat vei
kiančiu organu turi būti ne kaip tarp Aukščiausiosos Tarybos ir Ministrų Tarybos, o kaip tarp AT ir jos prezidiumo. 5. Tokį organą siūlyčiau va dinti Atstovybe. 6. Visas studentų profsąjun gos funkcijas perduoti savivaldos-atstovavimo organams, nes tai yra skirstymo ir perskirsty mo funkcijos. Savivaldos orga nai nesuderinami su kokios nors organizacijos struktūra (įr čia nepainiokim organų, organizaci jos organų ir organizacijos ar organo aparato). 7. Toks organas (Atstovybė) pats savaime nėra — ir negali būti — politinis. Tačiau jo turinys-išrinktieji yra politikos, politinės kovos rezultatas. Iš ki tos pusės toks organas — tai politikos įrankis. 8. Dėl formavimo tvarkos rei
kia ginčytis (galima visus rinkti, galimas variantas, kaip pusę su daro atstovai nuo fakultetų (gal po 2), kitą pusę visų studentų renkamieji). 9. Visos lėšos, kurias gauna bet kuri Studentiška organiza cija iš Universiteto, turi būti Atstovybės žinioje. 10. Su šakine profsąjunga su daryti bendradarbiavimo (ar pan.) sutartį. 11.. Paruošti Atstovybės nuos tatus, formavimo tvarką, ir kitų mokslo metų pradžioje vietoje Universiteto studentų profsąjun gos ataskaitinės-rinkiminės kon ferencijos organizuoti Atstovy bės rinkimus arba kitaip šiuos dalykus suderinti. 12. Lietuvos studentų koordi nacinė taryba yra pakankamas tikslas studentijos organizavi
Prarastoji ekonomistų karta? Pramonės ekonomikos fakulte to SMD mokslinė konferencija balandžio 13—14 d. buvo skirta Respublikos ekonomikos ateičiai. Aptartos pereinamojo laikotar pio (į ekonominį savarankišku mą) gairės, patelkta (domių pa siūlymų, kaip išplėsti privatinės nuosavybės sektorių mūsų ūky je, kokia turėtų būti mokesčių politikos struktūra, aptarti eko nominiai nacionalinių santykių pagrindai Ir kt. Konferencijoje dalyvavo stu dentai ekonomistai iš aukštųjų mokyklų — Sverdlovsko, Kije vo, Leningrado. Jie išdėsto savo požiūrį į ekonominį savarankiš kumą. Nors visi — už respubli kų, sričių ekonominį savaran kiškumą, tačiau ne visi jį vie nodai įsivaizduoja. Pavyzdžiui, studentas iš Sverdlovsko bandė visus (tikinti, kad naudinga pri klausyti nuo srities valdžios.
Mūsų studentų nuomonė kitokia. Po konferencijos dar kartą šnektelėjome su studentais eko nomistais apie Lietuvos ekono mikos ateitį, kokio paruo šimo norėtų, kokių ekonomis tų reikia Lietuvai. Algis Variakojis: — Dabartinis sąjunginis res publikų savivaldos pro jektas praktiškai yra unitari nės valstybės tobulinimas. San tykius su „centru" reikėtų grįs ti sutarčių pagrindu, konfedera cija, kurioje atsižvelgiama ne tik į socialinius ekonominius skirtu mus, bet ir į nacionalinius ypa tumus. Arvydas Grigas: — Daug kalbama, kad mes turim gerą ekonominio sava rankiškumo koncepciją. Tačiau ja daug giriamasi, o mažai dis kutuojama, kalbama apie jos įgyvendinimo kelius. Estijos
ūkkiskaitos projektas daug išsa mesnis, jo kūrėjai nepalygina mai daugiau dirba numatydami ir visą įgyvendinimo procesą. Michailas Nasvitovičlus, Kije vo universiteto ekonomikos fa kulteto studentas: į — Ūkiskaitos problemomis pas mus Ukrainoje praktiškai niekas nesidomi. Ir persitvarky mas dar ne toks, kaip Lietuvo je. Todėl, kai aš prieš du mė nesius pasakiau, kad rašysiu kursinį darbą apie ūkiskaitą, vi si mane bandė atkalbėti. Ukrai noje apie tai visai nėra litera tūros. Tikiuosi jos parsivežti iš Lietuvos. Dirbu savarankiškai. Dabar išsiaiškinom pagrindinius principus. Savarankiškumo būti nybė seniai subrendo. Kad ir toks pavyzdys iš Ukrainos: čia yra septynios AE, 40% jų ga minamos elektros energijos eks portuojama į užsienį. O valiuta
plaukia į Maskvą, tiek mes j|ąjir tematom, nors rizikuojam saivo sveikata... Tarybų Sąjungos ateitį įsi vaizduoju kaip respublikų kon federaciją, kur viskas remiasi sutartiniis. Labiausiai man patin ka Estijos ūkiskaitos koncepci ja. Suprantami dalykai, kad res publika nori pati spręsti savo reikalus. Tačiau kai jinai tai paskelbė, iš „centro" iškart pa sipylė pikti riksmai. It iškart pradėjo visi' gailėtis Estijos, da bar — įr Lietuvos: kad respub likos vargšės, negalės pačios pragyventi. Jeigu jos yra Tary bų Sąjungos išlaikytinės, vadi nasi, tapę savarankiškomis, nu smuks. Jeigu jos to nori — te gul. Tegul Maskva atsisako in ternacionalinės pagalbos... Artūras Grėbliauskas: — Manau, kad tokia sunki ekonominė situacija dabar susi
!
!
i specialybės dalykų — anato mijos, histologijos, patologinės ; anatomijos — studentai mokosi nuo 20 iki 22 vai. Koks vakare gali būti darbas? Jūratė MARKELIŪNAITĖ ■
Gintaro KUDABOS nuotr.
mosi kelyje. Kitų funkcijų Lie tuvos studentų asociacijai nesu kursime, subjektai bus tie pa tys, kaip ir koordinacinės tary bos. Galima mąstyti nebent apie studentiškų ' organizacijų, pasiekusių jungimosi būtinybę, susivienijimą. Jų nėra daug; politinio vienijimosi kelias yra ilgas. Labai ilgas. Tad tokios tezės. Kokios an titezės? Rytis MARTIKONIS
Pirmadienį, balandžio 17 d., buvo susirinkusi iniciatyvinė grupė Universiteto studentų asociacijai sukurti. Nuspręsta ar timiausiu metu parengti ir pateikti svarstymui asociacijos nuostatų projektą, aptarti „Lie tuvos studento" leidybos reika lai, nutarta kreiptis j Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotoją P. Ignotą, primenant Lietuvos studentų forumo pareiškimo ir kreipimosi reikalavimus.
darė todėl, kad ne politika pri klauso nuo ekonomikos, o at virkščiai. Ir į visas pažanges nes reformas žiūrima kaip į so cializmo griovimą. Michailas Nasvitovičlus: — Visi kritikuoja Estiją, kad ji nori grąžinti j ūkį privatinę nuosavybę. Visi šaukia, kad Es tija nori grįžti į kapitalizmą, o kas yra socializmas — niekas nežino. Labai protingai pasakė „Solidarumo" lyderis, kad nėra jokio skirtumo, ar tu valgai ka pitalistinę duoną, ar socialistnę. Svarbu, kad duonos būtų. Artūras Subačius: — Galima ir koncepciją gerą sukurti, ir įstatymus gerus pri imti, bet aš nematau daug gerų kadrų, sugebėsiančių dirbti Respublikos ūkiskaitos, rinkos sąlygomis. Kaip mus ruošia Uni versitete? Negalėčiau pasakyti, kad ruošia pilnaverčiais specia listais. Labai mažai žinome apie užsienio ekonomikos valdyme modelius (nors tokių dabar sie-
(nukelta i 4 psl.)