Universitas Vilnensis, 1989 m. balandžio 21 d. Nr. 11 (1469)

Page 1

hinc iturad astra

vilnensis

m. Balandžio 21 d. Penkiadienis Kaina 2 k.af).

Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO

1950 M.

GRUZIJOS SKAUSMAS

Skaitykite 2—3 psl.

Nr. 1 1 (1469)

BALANDŽIO 15 D.

Georgijaus CAGARELIO nuotr.

Balandžio 5 d. MF Žaliųjų klubas surengė piketą prie sa­ vo fakulteto. Studentai ir fakul­ teto dėstytojai tyliu protestu rei­ kalavo, kad iš teritorijos prie fakulteto Išsikraustytų garažas, iš patalpų — karinė katedra. „Autoūki, nevažinėk per mūsų žolytę", „Karine katedra, gra­ žink mūsų patalpas", „Universi­ tetas — ne MTS", — tokie Sū­ kiai buvo parašyti plakatuose.

I

Saulius Vainauskas — MF studentas, žaliasis: — Pastovėsim keletą valandų su plakatais, gal atkreipsim ga­ linčių ką nors pakeisti dėmesj. Autoūkiui ne vieta po audito­ rijų langais. Šiandien pamatuosim triukšmu, užterštumą. Ir, manau, nelabai estetiška, kai Čiurlionio gatve kursuoja kari­ nė technika. iškeldinimo — > niekas nepasikei­ tė. Doc. Laima Slavėnienė: Doc. Regina Mikėnienė: — Daugelio laboratorijų lan­ — Apie karinę katedrą sunku gai — šitoje pusėje. Kai prasi- ir kalbėti. Dabar mes turim vie­ darom langus, esam priversti ną nedidelę auditoriją, kurioje „gaivintis" transporto išmeta­ vyksta ir kalbų užsiėmimai, ir mais debesimis. Ir parašus seminarai visiems kursams, ir anksčiau rinkom dėl autoūkio teoriniai užsiėmimai. Sunkių

Universiteto studentų atstovybė - kelio pradžia ,,O jei pervirs.. ." —ne taip seniai abejojau, stebėdamas in­ tensyvų mūsų bandymą: susior­ ganizuoti, susitvarkyti.. . Aukš­ čiausią temperatūrą virimas pa­ siekė Universiteto — kaip da­ bar madinga sakyti — neformąliame forume. .. Balandžio 3 d. niekas nesitikėjo būtent to­ kios jo pabaigos — niekas ne­ sitikėjo keisto fiasko, kuriame nebuvo triumfuojančiu ar besi­ džiaugiančių. Matyt, klydo or­ ganizatoriai, tikėdamiesi ypatin­ go studentų aktyvumo, o ir ti­ kėtis būna sunku, kai reikalas „ateina" iš viršaus, a t iš šono. Matyt, klydo ir iš anksto pa­ rinkdami atstovus kitam etapui, tačiau tai — j teisingesnį kelią ve­ dančios klaidos. Jų buvo ir bus. Ir džiugu dėl to, kad reika­ las nepervirė! Į respublikinį fo­ rumą nuėjom stebėtojais ir da­

lyviais. Stebėjom, dalyvavom. Pasijūtom kelio pradžioje. Jį pradėti reikia čia, Universitete, fakultete ir tik tada galėsim ei­ ti kitų ofganizuoti, mokyti, bur­ ti. Kad šis šnekėjimas būtų konkretesnis ir apčiuopiamešnis, norėčiau pasiūlyti keletą tezių, gal, išeities taškų: 1. Studentams reikalinga savo valdžia. Ne komjaunuoliška, ne profsąjunginė, o stbdentiška. 2. Nėra ir negali būti visus studentus vienijančios organi­ zacijos. 3. Gali būti studentų Renka­ mas aukščiausias valdžios orga­ nas, reiškiantis aukščiausiąją studentą valią. 4. Nėra jokio reikalo žaisti valdžios padalijimo principų. Niekas nesiims įgyvendinti ne savų sumanymų ir neiškentėtu idėjų. Santykis su nuolat vei­

kiančiu organu turi būti ne kaip tarp Aukščiausiosos Tarybos ir Ministrų Tarybos, o kaip tarp AT ir jos prezidiumo. 5. Tokį organą siūlyčiau va­ dinti Atstovybe. 6. Visas studentų profsąjun­ gos funkcijas perduoti savivaldos-atstovavimo organams, nes tai yra skirstymo ir perskirsty­ mo funkcijos. Savivaldos orga­ nai nesuderinami su kokios nors organizacijos struktūra (įr čia nepainiokim organų, organizaci­ jos organų ir organizacijos ar organo aparato). 7. Toks organas (Atstovybė) pats savaime nėra — ir negali būti — politinis. Tačiau jo turinys-išrinktieji yra politikos, politinės kovos rezultatas. Iš ki­ tos pusės toks organas — tai politikos įrankis. 8. Dėl formavimo tvarkos rei­

kia ginčytis (galima visus rinkti, galimas variantas, kaip pusę su­ daro atstovai nuo fakultetų (gal po 2), kitą pusę visų studentų renkamieji). 9. Visos lėšos, kurias gauna bet kuri Studentiška organiza­ cija iš Universiteto, turi būti Atstovybės žinioje. 10. Su šakine profsąjunga su­ daryti bendradarbiavimo (ar pan.) sutartį. 11.. Paruošti Atstovybės nuos­ tatus, formavimo tvarką, ir kitų mokslo metų pradžioje vietoje Universiteto studentų profsąjun­ gos ataskaitinės-rinkiminės kon­ ferencijos organizuoti Atstovy­ bės rinkimus arba kitaip šiuos dalykus suderinti. 12. Lietuvos studentų koordi­ nacinė taryba yra pakankamas tikslas studentijos organizavi­

Prarastoji ekonomistų karta? Pramonės ekonomikos fakulte­ to SMD mokslinė konferencija balandžio 13—14 d. buvo skirta Respublikos ekonomikos ateičiai. Aptartos pereinamojo laikotar­ pio (į ekonominį savarankišku­ mą) gairės, patelkta (domių pa­ siūlymų, kaip išplėsti privatinės nuosavybės sektorių mūsų ūky­ je, kokia turėtų būti mokesčių politikos struktūra, aptarti eko­ nominiai nacionalinių santykių pagrindai Ir kt. Konferencijoje dalyvavo stu­ dentai ekonomistai iš aukštųjų mokyklų — Sverdlovsko, Kije­ vo, Leningrado. Jie išdėsto savo požiūrį į ekonominį savarankiš­ kumą. Nors visi — už respubli­ kų, sričių ekonominį savaran­ kiškumą, tačiau ne visi jį vie­ nodai įsivaizduoja. Pavyzdžiui, studentas iš Sverdlovsko bandė visus (tikinti, kad naudinga pri­ klausyti nuo srities valdžios.

Mūsų studentų nuomonė kitokia. Po konferencijos dar kartą šnektelėjome su studentais eko­ nomistais apie Lietuvos ekono­ mikos ateitį, kokio paruo­ šimo norėtų, kokių ekonomis­ tų reikia Lietuvai. Algis Variakojis: — Dabartinis sąjunginis res­ publikų savivaldos pro­ jektas praktiškai yra unitari­ nės valstybės tobulinimas. San­ tykius su „centru" reikėtų grįs­ ti sutarčių pagrindu, konfedera­ cija, kurioje atsižvelgiama ne tik į socialinius ekonominius skirtu­ mus, bet ir į nacionalinius ypa­ tumus. Arvydas Grigas: — Daug kalbama, kad mes turim gerą ekonominio sava­ rankiškumo koncepciją. Tačiau ja daug giriamasi, o mažai dis­ kutuojama, kalbama apie jos įgyvendinimo kelius. Estijos

ūkkiskaitos projektas daug išsa­ mesnis, jo kūrėjai nepalygina­ mai daugiau dirba numatydami ir visą įgyvendinimo procesą. Michailas Nasvitovičlus, Kije­ vo universiteto ekonomikos fa­ kulteto studentas: į — Ūkiskaitos problemomis pas mus Ukrainoje praktiškai niekas nesidomi. Ir persitvarky­ mas dar ne toks, kaip Lietuvo­ je. Todėl, kai aš prieš du mė­ nesius pasakiau, kad rašysiu kursinį darbą apie ūkiskaitą, vi­ si mane bandė atkalbėti. Ukrai­ noje apie tai visai nėra litera­ tūros. Tikiuosi jos parsivežti iš Lietuvos. Dirbu savarankiškai. Dabar išsiaiškinom pagrindinius principus. Savarankiškumo būti­ nybė seniai subrendo. Kad ir toks pavyzdys iš Ukrainos: čia yra septynios AE, 40% jų ga­ minamos elektros energijos eks­ portuojama į užsienį. O valiuta

plaukia į Maskvą, tiek mes j|ąjir tematom, nors rizikuojam saivo sveikata... Tarybų Sąjungos ateitį įsi­ vaizduoju kaip respublikų kon­ federaciją, kur viskas remiasi sutartiniis. Labiausiai man patin­ ka Estijos ūkiskaitos koncepci­ ja. Suprantami dalykai, kad res­ publika nori pati spręsti savo reikalus. Tačiau kai jinai tai paskelbė, iš „centro" iškart pa­ sipylė pikti riksmai. It iškart pradėjo visi' gailėtis Estijos, da­ bar — įr Lietuvos: kad respub­ likos vargšės, negalės pačios pragyventi. Jeigu jos yra Tary­ bų Sąjungos išlaikytinės, vadi­ nasi, tapę savarankiškomis, nu­ smuks. Jeigu jos to nori — te­ gul. Tegul Maskva atsisako in­ ternacionalinės pagalbos... Artūras Grėbliauskas: — Manau, kad tokia sunki ekonominė situacija dabar susi­

!

!

i specialybės dalykų — anato­ mijos, histologijos, patologinės ; anatomijos — studentai mokosi nuo 20 iki 22 vai. Koks vakare gali būti darbas? Jūratė MARKELIŪNAITĖ ■

Gintaro KUDABOS nuotr.

mosi kelyje. Kitų funkcijų Lie­ tuvos studentų asociacijai nesu­ kursime, subjektai bus tie pa­ tys, kaip ir koordinacinės tary­ bos. Galima mąstyti nebent apie studentiškų ' organizacijų, pasiekusių jungimosi būtinybę, susivienijimą. Jų nėra daug; politinio vienijimosi kelias yra ilgas. Labai ilgas. Tad tokios tezės. Kokios an­ titezės? Rytis MARTIKONIS

Pirmadienį, balandžio 17 d., buvo susirinkusi iniciatyvinė grupė Universiteto studentų asociacijai sukurti. Nuspręsta ar­ timiausiu metu parengti ir pateikti svarstymui asociacijos nuostatų projektą, aptarti „Lie­ tuvos studento" leidybos reika­ lai, nutarta kreiptis j Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotoją P. Ignotą, primenant Lietuvos studentų forumo pareiškimo ir kreipimosi reikalavimus.

darė todėl, kad ne politika pri­ klauso nuo ekonomikos, o at­ virkščiai. Ir į visas pažanges­ nes reformas žiūrima kaip į so­ cializmo griovimą. Michailas Nasvitovičlus: — Visi kritikuoja Estiją, kad ji nori grąžinti j ūkį privatinę nuosavybę. Visi šaukia, kad Es­ tija nori grįžti į kapitalizmą, o kas yra socializmas — niekas nežino. Labai protingai pasakė „Solidarumo" lyderis, kad nėra jokio skirtumo, ar tu valgai ka­ pitalistinę duoną, ar socialistnę. Svarbu, kad duonos būtų. Artūras Subačius: — Galima ir koncepciją gerą sukurti, ir įstatymus gerus pri­ imti, bet aš nematau daug gerų kadrų, sugebėsiančių dirbti Respublikos ūkiskaitos, rinkos sąlygomis. Kaip mus ruošia Uni­ versitete? Negalėčiau pasakyti, kad ruošia pilnaverčiais specia­ listais. Labai mažai žinome apie užsienio ekonomikos valdyme modelius (nors tokių dabar sie-

(nukelta i 4 psl.)


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.