uanvBos scuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
i VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO I REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1975 m. kovo 21 d.
Grąžinamos informacijos kokybė Algis SERAPINAS dicinos fakulteto IV kurso studentas, fakulteto Studen tų mokslinės draugijos pir mininkas. Jis studijuoja penketais ir ketvertais. Žo džiu, mokslo pirmūnas. O kas gi slepiasi po ta sąvo ka „pirmūnas“? Kokiu budu jis to pasiekia? Šiek tiek tą „paslaptį“ atskleidžia paties Algio atsakymai 1 mūsų klausimus.
ANTRADIENĮ VIL NIAUS GELEŽINKELIO STOTYJE SU GĖLĖMIS IR ATVIRA ŠIRDIMI SU TIKOME BROLIŠKOSIOS BALTARUSIJOS PASIUN TINIUS. TRECLADIENĮ MŪSŲ RESPUBLIKOJE PRASIDĖJO BALTARUSIJOS TSR LITERATŪROS IR MENO DIENOS.
Pirmieji metai Universitete. Kokie sunkumai iškyla, pa lyginus su vidurine mokykla. Kas juos padeda nugalėti — pats, vyresni draugai, dėstytojai?
Pats svarbiausias vidurinės mokyklos uždavinys — iš. mokyti savo moksleivį, t. y. būsimą potencialų studentą, dirbti. Juk mokymo programos vidurinėje ir aukštojoje mokyklose smarkokai skiriasi. Imkim medicinos specialy bę. Universitete informacijos gaunama nepalyginamai dau giau, ir buvusiam mokiniui sunku ją iš karto įsisavinti. Mokykloje, norint paruošti pamoką, reikia perskaityti apie 2—3 puslapius, o aukštojoje per vakarą — 20—30 pus lapių. Todėl labai svarbu išmokti atskirti esmę nuo smulk menų, išmokti pačiam logiškai mąstyti ir analizuoti gau namą informaciją. Čia labai padeda vyresnieji draugai. Jų „greitoji pagalba" padeda apsiprasti su studijų aukš tojoje ir vidurinėje mokyklose skirtumais. Jie nurodo prieinamiausią literatūrą, pagaliau jų pačių studijų pa vyzdys — geriausias mokytojas. Manau, visi studentai pa tvirtins, kad labai daug padeda „Įvado į studijas" paskai. tos.
Studentas paskaitų metu, jų nauda. Dėstytojų sugebėji mas perteikti žinias, sudominti, paties studento aktyvu mas.
Studentai labai įvairiai reaguoja į gaunamą informaci ją paskaitų metu. Čia, pasakyčiau, galioja trečiasis Niuto no dėsnis: „Veiksmas lygus atoveiksmiui". Daug kas, ma tyt, priklauso nuo to, kokiu būdu ir ką skaito dėstytojas. Jeigu dėstytojas vaizdžiai skaitys paskaitą, iliustruodamas praktiniais pavyzdžiais, rodydamas skaidres ar preparatus, tai aišku, studentai labiau domėsis šia disciplina, negu ta, kur dėstytojas skaitys seniai žinomus dalykus ar tai, ką galima rasti vadovėlyje. Šiais laikais visi vadovėlius turi ir skaityti moka. O jeigu dėstytojas skaitys tai, ko studen tui ne visada rasti, arba aiškins sunkiau suprantamus da lykus, papildydamas paskutiniais literatūros ir gyvenimo iuomenimis, — aišku, jam sugrąžinamos informacijos kis ir kokybė egzamino ar įskaitos metu bus žymiai lesni, negu pirmuoju atveju.
SVEIKA, SESE BALTARUSIJA Mūsų bendros upės, godos ir darbai bendri. Musų draugystė amžių išbandyta, gal todėl tokia graži ši dviejų tautų susitikimo šventė.
Kūrybinis, mokslinis darbas, jo įtaka studijoms? Kokiane kurse jį pradėti patartumėte?
Kaip parodė SMD praktika, geriausių rezultatų pasiekia ie studentai, kurie į mokslinę veiklą įsijungė nuo pirmo įurso. Pirmame kurse pradėjęs dirbti mokslinį darbą, jis iusipažįsta su to darbo metodika, mokslinės literatūros rinumu ir t. t. Už tai jau nuo II kurso studentas gali na ciai dirbti ir ruošti mokslinius pranešimus. O jei jis į SMD iteina III, IV kurse, tai daug laiko sugaišta metodikai įsi savinti ir t. t. O čia jau, žiūrėk, už poros metų ir fakul. etas baigtas. Dar labiau apsirinka tie studentai — medi ni, kurie visai nedalyvauja SMD (tokių dar yra geras rečdalis, ir daugiausia I—II kursų studentai). Kiekvienas ligonis — atskiras mokslinis objektas, ir, 'orint jį išgydyti, reikia visapusiškai išnagrinėti ligą ir os sukeltus pakitimus, rasti priemones jiems pašalinti. Vadinasi, reikės susipažinti ir su naujausiais vaistų prepaatais, su naujausia literatūra ir t. t. O čia jaunam gydyojui labai padeda jo, kaip buvusio SMD nario, veikla, ipač tai liečia busimuosius chirurgus, akušerius — gine kologus, terapeutus, neuropatologus ir kitus, kurie pirmąi klinikinį „apšaudymą" gauna studentų mokslinėje Iraupijoje. Koki as klaidas, nesuqebėjimo studijuoti tebite draugų tarpe?
priežastis
pa-
Dažniausia klaida — stengimasis aprėpti viską iš karo, išmokti visus 30 užduotų puslapių vienodai gerai. Tai 'faktiškai sunkiai įvykdoma, nes pats brangiausias daikas studentui — laikas. Už tai reikia tuose puslapiuose asti esmę, kurią tu gerai supranti, įsivaizduoji ir žinai, ;aip pritaikyti praktiškai, o visos smulkmenos bus aiš:‘°s savaime, kaip natūralus iš to išplaukiantis procesas. Jei neišskirsim esmės, tai paskęsim faktų gausybėje ir sunku bus susigaudyti, kas prie ko priklauso.
■■
dį
Baltarusijos TSR literatūros ir meno dienų renginys atkeliaus ir Į mūsų universitetą: kovo 23 d., 19 vai., Aktų salėje matysime baltarusių meno meistrų koncertą. Po koncerto — šokiai. Įėjimas laisvas, punktualus, per Medicinos fakultetą. VI. BRAZIŪNO nuotr.
TAUTŲ DRAUGYSTE MUS TAURINA, BENDRADARBIAVIMAS MUS PRATURTINA
Savarankiško darbo reikšmė.
Sėkmingai studijuoti didelės reikšmės turi studento .’arankiškas darbas. Juk paskaitų ir pratybų laikas — >otas. Už tai daug dėmesio reikia skirti savarankiškoms studijoms, ypač tų dalykų, kurie vėliau pravers dirbant naktinį gydytojo darbą. Pravartu pavartyti retus vadovė, ius, lengviau „įkandamas" monografijas bei žurnalus. <iekvienas dėstytojas maloniai nurodo tau prieinamą liteatūrą.
r* įj^ JIfiSL -
ęnhtadienlo
mokslo šakų — filosofijos, filologijos, gamtos, matema tikos — bendradarbiavimo reikalai. G. LEIKAITĖ
SVEČIAI IS VDR Universitete viešėjo Lais KROKUVOS UNIVERSITETO vojo Vokiečių Jaunimo są REKTORIAUS VIEŠNAGE jungos (FDJ) Greifsvaldo organizacijos Penktadienį mūsų univer- universiteto sitete viešėjo Krokuvos Jo- pirmasis sekretorius Valteris gailos universiteto rektorius Tevsas ir sekretorius Volf humanitarinių mokslų dakta gangas Urbanas. Svečių vizi ras Mečislovas Karas. Kovo to tikslas — pasirašyti su 11—12 dienomis jis dalyva VU komjaunimo organizaci vo Maskvoje vykusioje kon ja susitarimą dėl keitimosi ferencijoje „Idėjinis auklėja studentų statybininkų bū masis darbas aukštojoje mo riais, aptarti tolimesnį abie kykloje". Tai 1-oji bendradar jų organizacijų bendradar biaujančių TSRS ir Lenkijos biavimą. Naudodamiesi pro aukštųjų mokyklų rektorių ga, FDJ atstovai susitiko su konferencija. Čia buvo svars Interklubo nariais, apžiūrėjo tomas dar vienas svarbus Universitetą, susipažino su klausimas apie šio bendra Vilniaus miestu. J. SKRIPKAUSKAS darbiavimo padėtį ir jo per spektyvas 1976—1977 me tais. Tuo pačiu tikslu M. Ka ras atvyko ir į Vilnių. Kro PADĖKA kuvos universiteto rektoriaus Partijos Universiteto komi priėmime dalyvavo aukštojo ir specialiojo vidurinio moks tetas gavo laišką, kuriame lo ministras profesorius H. dėkojama mūsų dėstytojams: Ruošiant respublikos pro Zabulis, rektorius prof. J. Kubilius, partijos Universite pagandistų kadrus 1974/1975 to komiteto sekretorius doc. m. m., LKP Centro Komiteto P. Bernatavičius, bendradar Politinio švietimo namuose biaujančių fakultetų dekanai aktyviai talkininkavo drg. docentai Kl. Sinkevičius, J. drg. V. Astrauskas, B. Bart Pikčilingis, V. Merkys, Uni kienė, A. Deriūnas, J. Dvileversiteto bibliotekos direkto vičienė, V. Grybauskas, V. rius J. Tornau. Buvo nagri Kmieliauskas, E. Krakauskas, nėjami aktualiausi visuome L. Kriukelis, J. Miškinis, E. ninių organizacijų, atskirų Medžys, E. Nekrašas, J. Pau-
liukonis, J. Repšys, J. Ragalevičius, V. Skominas, K. Skerstonas, J. Žvinklys, I. Žeberskis. Už įdėtą darbą, pagalbą seminarų metu Jiems reiš kiame padėką ir tikimės, jog daugiatūkstantinė respublikos propagandistų šeima dar ne kartą išgirs minėtų draugų žodį ir tuo pačiu praturtins savo žinių lobyną. Jiems lin kime geros kloties darbe, kū ryboje, asmeniniame gyveni me. V. BERIOZOVAS LKP CK Politinio švietimo namų vedėjas PAŽINTIS SU SUOMIJOS JAUNIMU
Siomis dienomis Maskvoje vyko politinis seminaras apie jaunimo vaidmenį pa saulio revoliuciniame proce se. Šio renginio organizato riai taip pat siekia supažin dinti jo dalyvius su Tarybų Sąjunga, su jos jaunimo gy venimu. Į mūsų respubliką atvyko Suomijos Demokrati nio Jaunimo sąjungos ir So cialistinės besimokančiojo jaunimo sąjungos delegacija, vadovaujama šių sąjungų pirmininkų P. Samijo ir R. Kalmakurkos. Pirmadienį sve čiai lankėsi Universitete. Jie susipažino su mūsų Alma Mater, jos istorija, komjau nimo organizacijos veikla. Vakare kavinėje įvyko interklubiečių ir svečių draugys tės vakaras. Interklubo pre-
zidentas V. Elinskas papasa kojo apie klubo tradicijas, ateities planus. Savo ruož tu, suomių delegacijos vado vas Peka Sarnijas vakaro dalyvius supažindino su dele gacijos nariais, SDJS veikla, jos ryšiais su VLKJS. Abu kalbėtojai, be kita ko, pabrėžė, kad tiek Lietuvos, tiek Suomijos universitetų studentams priimtinas ir to dėl reikalingas glaudesnis savitarpio bendravimas. Vakare visus nuotaikingai palinksmino Universiteto kai mo kapela. Nuskambėjo ir svečių atliekamos suomių melodijos. — Mums visada malonu susitikti su tarybiniu jaunimu, džiaugtis jūsų šalies sve tingumu, — pasakė atsisvei kindamas P. Sarnijas. J. OBELTAITIS Interklubo narys
APIE RELIGINIUS KULTUS Studentai, besidomintys moksliniu ateizmu, turėjo ge rą progą artimiau susipažin ti su krikščionių, pravoslavų, baptistų ir kitų religinių bendrijų veikla, ideologinės kovos priemonėmis. Apie tai Auloje paskaitoje ,,Religiniai kultai tarybų Lietuvoje ir ideologinė ko va" kalbėjo LTSR MA Istori jos instituto darbuotojas doc. J. Aničas. Svečias taip pat atsakė Į gausius susirin kusiųjų klausimus. A. ŽVINAKEVlClUS