visų Salių proletarai, vienykitės!
ŠIAME
C?MQ£/BOS numeryje scciDencas GERAI MOKYTIS MUSŲ PAREIGA
KUR ĮSIGYTI JUBILIEJINIŲ SUVENYRŲ
MATEMATIKU VIKTORINA
i
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
SATYROS IR JUMORO VAKARAS
1979 m. kovo 30 d. Nr. 10 (1075)
f
į I
SPORTAS
KAINA 2 KAP.
fločpo nooioBaTb! VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS
VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETUI SUKANKA
400 METŲ
| penktąjį šimtmetį Universitetas pradeda penktąjį savo istorijos šimtmetj. Keturis amžius buvęs krašto mokslo ir kultūros židiniu, atsigavęs po visokių suiručių, Uni versitetas dabar yra stam biausia respublikos moks lo ir mokymo įstaiga. Vien 1978 m. jj baigė 2525 studentai. Kas ket virtas specialistas su aukštuoju išsilavinimu Lietuvoje — Vilniaus universiteto auklėtinis. Keturi amžiai — tai jau solidi istorija. Ir dabar, pasitinkant garbingą jubi liejų, pravartu atsigręžti atgal, dar kartą peržvelg ti, kokiu keliu eita j šių dienų laimėjimus. Vilniaus universitetas buvo Įkurtas 1579-aisiais metais. Didžiojo Lie tuvos kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepo no Batoro aktu. Aukštojo mokslo centras nejkuriamas vienkartiniu įsaky mu. Veikė sudėtingos ekonominės, politinės ir kultūrinės sąlygos, iškėltisios aukštosios mokyklos Lietuvoje būtinumą. Nuo pat įkūrimo Uni versitetas turėjo visas de ramas teises ir privilegijas — teikti mokslinius laips nius ir kt. Buvo gerai ap rūpintas materialiai, turė jo pakankamai patalpų. Universitetas iš karto ta po geriausių Europos aukštųjų mokyklų lygio švietimo įstaiga. Čia vi suomet atsirasdavo stu dentų ir profesorių, kėlu sių pažangias idėjas ir gynusių jas. Vilniaus uni versitetas buvo pirmoji aukštoji mokykla Tarybų Sąjungos teritorijoje, vie šai pripažinusi (1645) Ko perniko sistemą. 1650 me tais Universiteto auklėti nis Kazimieras Simonavičius Amsterdame išleido narsųjį traktatą „Didysis artilerijos menas", kur vienas pirmųjų išdėstė
JONAS K U B I L I U S raketinės technikos prin cipus. 1753 m. universite te buvo įkurta astronomi jos observatorija — se niausia Rytų Europoje. Išgarsino Universitetą ir retorikos, filosofijos ir teologijos profesoriaus M. Sarbievijaus (1595—1640),1 profesoriaus Ž. Liauksmi no (1597—1670), istoriko A. Kojelavičiaus-Vijūko darbai. Iškalbingų faktų daug. Dar daugiau pavardžių, kurias didžiuodamiesi mi ni lietuvių ir kaimyninių tautų mokslo ir kultūros istorija. Bėgo metai. Nemažai pasikeitimų įvyko senaja me Universitete, kai tary binės vyriausybės rūpes čiu, kitų TSRS aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų pagalba palyginti greitai išsigydęs karo žaizdas, jis neregėtais tempais ėmė žengti pirmyn. Prasidėjo šviesiausias ir neabejoti nai brandžiausias Vil niaus universiteto istori jos periodas. Šiuo metu Universite tas — didžiausia Tarybų Lietuvos aukštoji mokyk la. Jame mokosi 16,5 tūkstančio studentų, iš jų apie 8 800 dieniniame skyriuje. Pokario metais Universitetą baigė 37 tūkstančiai žmonių. Didelis pedagoginis per sonalas — 1116 žmonių. Iš jų 83 mokslų daktarai bei profesoriai, 620 moks lo kandidatų ir docentų atlieka svarbų mokslinį darbą. Suprantama, sėk mingas mokslinis darbas neįmanomas be sudėtin gos aparatūros, įrengimų. Nuolatinio partijos ir vy riausybės rūpesčio dėka kasmet gerėja Universite to materialinė bazė.
Netolimoje ateityje mokslo tiriamasis darbas turėtų gerokai suintensvvėti. Tai patvirtina ir Universitetui skiriamas dėmesys. TSKP CK ir Mi nistrų Tarybos 1978 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 271 Vilniaus univer sitetas buvo priskirtas prie pagrindinių šalies mokyklų, kurios vykdo mokslinius tyrimus, turin čius svarbią reikšmę liau dies ūkiui. Universiteto laukia dideli darbai. Par tijos ir vyriausybės rū pestis įpareigoja mus pa teisinti rodomą pasitikėji mą. Universiteto mokslinin kai pastoviai bendradar biauja su stambiausiomis šalies aukštosiomis mo kyklomis. Pasirašytos su tartys su Prahos Karlo, Krokuvos Jogailos, Grelfsvaldo Arndto, Brazavilio M. Nguabi universitetais. Palaikomi ryšiai su kapi talistinių šalių mokslo centrais. Glaudžiausiai bendradarbiaujame su respublikos aukštosiomis mokyklomis ir su Mokslų Akademijos institutais. Kaip matome, yra kuo pasidžiaugti. Daug pada ryta. Universitetas ir to liau lieka svarbus krašto mokslo ir kultūros cent ras. Dabarties laimėjimų šviesoje ir mūsų ilgaamžė istorija įgauna savo tik rąją prasmę. Ir šiandien, minėdami gražųjį jubilie jų, mes su nuostaba ir pa sididžiavimu žiūrime j tą milžinišką šuolį, kurį per kelis tarybinius dešimt mečius padarė mūsų Uni versitetas. Iš pagrindų restauruo jami Centriniai rūmai, šv. Jono bažnyčia — busima sis mokslo muziejus. Re zultatai jau pradeda ro
dytis. Ateityje senasis Universiteto ansamblis ža da būti vienas iš gražiau sių Vilniaus kampelių. Auga ir gražėja nauja sis Universitetas Saulėte kio alėjoje. Kyla skaičia vimo centro sienos. Nau josios statybos pradeda įgauti tikro studentų miestelio veidą. Jubilie jaus iškilmių metu čia bus atidaryta H. Bogdano skulptūrinė grupė „Leni nas ir Kapsukas Poronine“. Istorinis Universiteto įsteigimo raštas pasirašy tas 1579-aisiais metais. Šios sukakties minėjimas, kaip ir kūrimas, tę sis visus metus. Natū ralu ir suprantama, kad garbingąjį jubiliejų minė sime visus metus. įžymia jai datai skirta daug įvai raus masto renginių. Tai sąjunginės ir respubliki nės konferencijos, kurių vienos jau praėjo, kitos dar bus. Respublikos miestuose ir rajonuose, vyko Universiteto mokslo dienos. Dabar jos persike lia į broliškąsias respub likas. Netrukus prasidės Kie mo teatro festivalis. Gra ži dovana garbingai su kakčiai dabar vykstaniis studentų festivalis „Seno jo Universiteto jaunys tė". Šventės gaudesys nenu tyla nė minutei. Vis la biau įsisiūbuodamas jis artėja prie kulminacijos — rugsėjo 19—22 d., ka da įvyks pačios sukakties iškilmės. Mūsų Universitetas pir masis Tarybų Sąjungoje peržengė keturių amžių ribą. Tai tikrai reikšmin ga sukaktis, visuotinė mokslo ir kultūros šventė, kurią negana paminėti. Svarbu jausti gyvas pra eities ir dabarties sąsajas, Universiteto ryšį su visos respublikos gyvenimu.
Bcero ABa AHS! OTAeA®OT Hac ot 3HaMeHaTeAbHOM AaTH, KOrĄa HCnOAHHTCa POBho 400 act crapoMy BhabHioccKOMy yHMBepcHTeTy. 3to OoAbinoe co6brrne ne TOAbKO aas Haniero yHHBepCHTera. Haiua ALMA MATER nponiAa caojkhmh nyrb. Ho HecMorpa Ha pa3Horo poAa HeB3roAM, KOTopbie eit npnniAOCb nepexHTB, OHa ObiAa TeM HayHHbIM H KyAbTypHMM ųeHTpOM, B KOTOpOM 3apO»AaAMCb nporpeccHBiibie HAen, rAe HMKorAa ne yracaAa nepeAOBas HayHHas MbiCAb. '-Te pei 6ypn bckob yHHBepcHTeT, npoHec cboio BesHyio MOAOAOCTb, nOCTOSHHOe crpeMAeHHe k BbicoTaM HayHHOH HCTHHbl. 3™ HCKpbl H3M OC06eHHO Aoporn Tenepb, KorAa BhabHIOCCKHH yHMBepCUTGT HMehh B. Kancysaca, npn6An>Kascb k nsrroMy CTOAenno cboerc cymecTBOBaHHs, aoctht
SAaroftapa nocToanHori aa6oTe KOMMyHHCTU’iecKOH napTHH H COBeTCKOFO npaBHTeAbCTBa HeBHAaHHoro pacųBeTa, pacuiHpHAca n Bbipoc B KpynHblH HayiHblft ųeHTp. TenepeuiHHe AOCTmKeHim 3aHOBO OCMbICASBOT STOT AOAruit h TpyAHbiH rryTb. C TaKHM ųyBCTBOM Mbl BCnOMHHaeM ceroAHH BeKOBoe npouiAoe — ropAMMca cBoež ApeBHocTbio h etile 6oAbme paAyeMCH cBeTAOMy HaerosiųeMy. CeroAHHUiHHii npa3AHHK — CTyAeHHeCKHH CpeCTHBSAb roae nocBaiųaeTca CAaBHOMy toŪHAeio. IlpHBeTCTByeM aopornx rocTeii, npn6biBnmx. B yHHBepCHTeT, H, KOHeHHO, xo3»eB <Į>ecTHBaA5i — CTyAeHTOB BHAbHiOCCKOrO yHHBepcHTeTa, areAaeM BeceAO npOBeCTH BpeMSL nyCTb 3TO SyAeT tpecTHBaAb APY»<6bi!
B. CYAABIUDOC, npopeKTap
Vyksta olimpiada „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga“ Peir 200 studentų buvo susirinkę patikrinti rusų kalbos žinias. Sėkmingai pasirodę universitete įgija teisę dalyvauti respub likiniame olimpiados tu re. J jungiamojo korpuso didžiąją auditoriją susi rinko patys geriausi gru pių ir fakultetų atstovai, gerai mokantys rusų kal bą. Vertinimo komisijai įpirmininkavo rusų k. dės tytoja O. Dundaitė. Studentams buvo pa rinkti nelengvi klausimai. Reikėjo sugalvoti sinoni mus duotiems žodžiams, parinkti antonimus, prisi minti ir užrašyti tris pa tarles ar priežodžius, iš versti nelengvą tekstą apie A. Einšteiną. Verti mas apie Einšteiną bu vo pasirinktas neatsitikti nai. Tuo metu buvo mi nimas šio žymaus moksli ninko jubiliejus — 109osios gimimo metinės. Žiuri teko nelengvas darbas atrinkti geriau sius. i — Dalis studentų darė daug klaidų, — pasakoja vertinimo komisijos pir
mininkė O. Dundaitė. — Gausu jų buvo vertime. Pasitaikydavo ne tik gra matinių, bet loginių klai dų. Džiugu, kad studentai padarė didelę pažangą pa lyginti su praėjusiomis olimpiadomis. Rezultatai susumuoti. Nugalėtojais pripažinti Teisės fakulteto atstove V. Žilinskaitė, antrąją vietą užėmė jos kolega B. Sudavičius. Trečiąją — filologė D. Skrinskaitė. Kitas vietas pasidalino li tuanistė M. Rimasiūtė, V. Vaišvilaitė iš Istorijos fakulteto. Šie studentai sudarys Universiteto rink tinę. Taip pat bus apdovano ti kitų fakultetų geriau siai pasirodę pirmakursiai ir antrakursiai: V. Valiūnaitė, A. Gedgaudas ir kiti. — Nugalėtojams ir pri zininkams noriu padėkoti už aktyvų dalyvavimą ir palinkėti sėkmės respub likiniame ture, — pasa kojimą baigė O. Dundai tė. K. RUIKYS