Page 1

VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!

1969 m. KOVO

28 d Nr. 10|670)

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS

390-METIS UNIVERSITETAS SVEIKINA llllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllliuilllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllfllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllll

VIEŠNAGĖN ATVYKUSIUS TĖVELIUS!

ilIlIlIlIllIIIIIIIIIlIlIIIIIIIlllllllllllllllIlIlIllIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIIIIIIIIIIIIIIIIIIllllllllllllllllllIlIlIlIlIIIIIIIIIIUIlllllllllllllIllimiHIIIIIIIIIHIIIIIIIIIIIIIIIllltlIlIlHlllllt

Šeštadienį: 16 vai. susitikimai fakultetuose, 19 I vai. susirinkimas ir koncertas Aktų salėje efektyviai prisidėti prie savo sūnaus, dukters auklėjimo. Kaip tik todėl kiekvieną pa­ vasarį universiteto komjauni­ mo organizacija ir rengia stu­ dentų tėvų susitikimus. Pirmoji Tėvų diena Fizikos fakultete. Kuo ši šventė ypa­ tinga — kuo ii skiriasi nuo kitų? DEKANAS. 1961 m. išsiun­ tinėjome tėvams laiškus: mū­ sų tikslas buvo pagerinti pa­ žangumą ir informuoti juos apie sūnų ir dukterų pasieki­ mus bei nesėkmes. Vėliau, 1962 m., komjaunimo organi­ zacijos iniciatyva nutarta su­ kviesti tėvus į fakultetą. Pir­ masis susitikimas išsiskyrė tuo, kad tėvai buvo labai su­ interesuoti, reiškė net pre­ Tada FizikosKokios aplinkybės verčia tenzijas. matematikos fakultetas buvo ruošti šiuos susitikimus? įsikūręs senuosiuose rūmuo­ A. SKRUPSKELIS. Dabar se, Čiurlionio gatvėje.. . tėvai nebeišlydi savo vaikų į Ši šventė skiriasi nuo kitų mokslus visiems metams. Pa­ tuo, kad teikia daug abipusės simato kur kas dažniau. Ir naudos. Taigi, ji kartu ir Hvis dėlto neretai mūsų tėvus darbas. Sužgožia darbai, rūpesčiai, ir Tėvu susitikimo su dėstyto­ ■ jeigu vaikas pats neparva­ žiuotų, retai jį tematytų. Tuo jais ir vaikais reikšmė, nau­ tarpu jaunas žmogus, įstojęs į da? A. SKRUPSKELIS. Džiugu, Ainiversitetą, pradeda gyventi ■kitokį, savarankišką gyveni- kad tėvai neužmiršta savo ,mą, galutinai subręsta, for- vaikų, retkarčiais juos aplan­ .muojasi jo pasaulėžiūra. ko, susitinka su dėstytojais. ■ Normalūs santykiai su tėvais, Mums taip pat rūpi, kad drausmingi, pastovios, teisingos ir pa-studentai būtų ■ kankamos informacijos abi-dori, įsisavintų žinias, taptų I pūsis turėjimas tikrai nepa-gerais specialistais. Kaip tik ' kenktų, o tik padėtų vaikuitodėl studentų tėvai yra lau­ I orientuotis naujoje situaci­kiami svečiai universitete. joje, išvengti neteisingų poel­ Reikia tik palinkėti, kad tė­ gių. Tenka pažymėti, kad mi­ vai dažniau lankytų savo vai­ nėtas „savarankiškumas" vis kus, o apsilankę užeitų į dėlto dar būna tik formalus, komjaunimo komitetą, deka­ nes absoliuti dauguma stu­ natą. Dažnai vaikai tėvams dentu per visą studijų laiko­ tarpį išlaiko pastovius mate­ rialinius ryšius, nekalbant apie giminystę. Todėl ir tėvų žodis išlieka dar labai sva­ rus. Labai, dažnai jie gali

1579 m. balandžio 1 d. Len­ kijos karaliaus Stepono Bato­ ro privilegija prieš devyne. 'rius metus įsteigta "jėzuitų kolegija buvo paversta aukš­ tąja mokykla. Nuo tos dienos prasideda garbinga Vilniaus ■universiteto istorija. . . 390-ties metu jubiliejus šie­ met sutampa su vienos gra■žios tradicijos .tęsiniu — Tėvų diena. Jos išvakarėse kalbaImės su universiteto komjau­ nimo komiteto sekretoriumi A. Skrupskeliu ir Fizikos fak. dekanu doc. V. Kybartu.

skiepyte skiepija nepasitikė­ jimo ir drovėjimosi šiomis įstaigomis jausmą. Tur būt, kaip tik dėl šios priežasties tėvai retokai lankosi kom­ jaunimo komitetuose, dekana­ tuose, net ir tada, kai yra pranešama, jog jų vaikas el­ giasi neprideramai, nenori rimtai studijuoti. Tėvai turėtų teisingai suprasti, kad šiuo atžvilgiu mūsų ir jų norai visiškai sutampa. > Gal, dekane, galėtumėte papasakoti kokį nors įsimintinesnį susitikimą, pokalbį? DEKANAS. Dirbo Fizikos fakultete dabartinio IV k. studentas Rapalys laborantu. Dirbo ir mokėsi. Sesijos me­ tu gavęs dvejetą, nelaikė ki­ tų egzaminų, metė darbą ir dingo. Namuose tėvams sa­ kęs, kad reikią atlikti prakti­ ką, o egzaminai jau pasibaigę. Tėvus nustebino netikėtas sū­ naus atvykimas, o užsitęsusios atostogos sukėlė įtarimą. Pasirodo, sūnus liko antriems metams. Ir tai nuo tėvų nu­ slėpė. Susikompromitavo vair kinas ir fakultete. Žmogus, jausdamas savo kaltę, gėdino­ si pasirodyti auditorijoje, la­ boratorijoje. Galop pajutęs kažką negera, tėvas pats at­ važiavo į Vilnių, atėjo į fa­ kultetą ir išsiaiškino. Dabar Rapalys tvarkosi, likviduoja skolas, o nedaug betrūko, kad jis būtų matęs universitetą. Rapalys pir­ muosiuose kursuose mokėsi gerai. Kas jį sugadino? Matyt, negerų draugų įtaka. Pasitai­ ko, kad ir neblogi studentai sugenda. Tačiau tėvų dėka laiku buvo susigriebta. Šis

atsitikimas rodo, kiek gero atneša glaudūs tėvų ir deka­ nato santykiai. Būtų gera, kad kiekvienas tėvas pažintų grupės vadovą, tuomet šis galėtų nuolat informuoti tė­ vus, tartis su jais. Naudos, manau, būtų. Jūsų linkėjimai tėvams? DEKANAS. Šiemet mūsų Tėvų diena sutampa su nauja tradicija — fizikų diena. Ją nusprendėme švęsti paskutinį kovo šeštadienį. Kadangi šiais metais kovo paskutinis šeš­ tadienis mums dviguba šven­ tė, ji bus įdomi ir turininga. Pirmoji šventės dalis — pa­ skaitos. Jos bus mokslinio po­ būdžio. Pvz., prof. A. Jucys skaitys pranešimą apie nau­ jausius fizikos mokslo pasie­ kimus. Paskaitose galės daly­ vauti anksčiau atvykę tėvai. Vėliau koncertuos fakulteto saviveiklininkai. O po kon­ certo tėvus pakviesime į bendrą universiteto susirinki­ mą Aktų salėje. Norėčiau, kad tėvai labiau domėtųsi, kaip sekasi jų vai­ kams studijuoti. A. SKRUPSKELIS. Pagrindi­ nė studentų dalis — puikūs žmonės, gražiai išauklėti vai­ kai, darbštūs, stropūs, links­ mi ir išradingi, mokantys įvertinti ir savo tėvų, ir uni­ versiteto darbuotojų pastan­ gas. Nuoširdus ačiū ir jums, brangūs tėveliai, kad išauklėjote juos tokiais puikiais žmonėmis. Universiteto komlaunimo komiteto vardu leis­ kite jus pasveikinti, palinkėti geros sveikatos, sėkmės dar­ be.

Džiaugsmu žmogus įpratęs dalintis: su artimaisiais, kai­ mynais ar net nepažįstamais. Taip džiaugsmas virsta pasi­ didžiavimu. .. Mes turime kuo pasigirti ir pasididžiuoti. Ne tik skaičiais, bet Ir žmonėmis. Mūsų nuotraukoje jūs ma­ tote senojo universiteto pasi­ didžiavimą — V. Lenino sti­ pendiatus FF V k. stud. V. Ivašką, MF V k. stud. L. Lie­ paite, MMF IV k. stud. E. Stankų, Z. Angariečio stipen­ diatų MF IV k. stud. G. Luk­ šytę ir K. Markso stipendiatą EF II k. K. Černiauską. Tai tik keletas iš tų, kurie gauna valstybines vardines stipendi­ jas. ’

KOMITETŲ

LAIKRAŠTIS

NUO PENKTADIENIO... Visa šalis ruošiasi pažymėti 100-ąsias V. I. Lenino gimimo metines. Marijampolio vidurinės mokyklos aštuntokai kartu su savo naująja auklėtoja IV k. lituaniste V. Janku­ te pravedė valandėlę „Leninas-didysis proletariato vadas". Mokiniai pasako­ jo, kokį Leniną jie įsivaiz­ duoja iš perskaitytų kny­ gų ir pasakojimų. Auklė­ toja Vanda ilgai pasakojo vaikams apie didįjį žmogų. Paskui aštuntokai dekla­ mavo eiles apie Leniną. Pabaigoje visi klausėsi muzikos kūrinių, kuriuos mėgo Leninas. I. ŠILAITĖ Kovo 21 d. universi­ teto Aktų salėje Ekono­ mikos fakulteto studentai susitiko su LKP CK sekre­ toriumi drg. A. Barkausku. Susidomėję studentai klau­ sėsi drg. A. Barkausko pasakojimo apie nelengvą ir atsakingą ekonomisto specialybę. Paskui svečias atsakinėjo į studentų pa­ teiktus klausimus. Gr. JANUŠONYTĖ

» Sekmadienį Aktų sa­ lėje įvyko liaudies drau­ govių 10-čio minėjimas. Pranešimą padarė Vilniaus Vidaus reikalų valdybos viršininko pavaduotojas V. Žirgulis. Savo praneši­ me jis paminėjo, kad liau­ dies draugovininkai atlie­ ka didelį darbą, kovojant prieš viešosios tvarkos pažeidėjus. Šiuo metu universitete yra 700 draugovininkų. Geriausiems buvo įteiktos piniginės premijos, garbės raštai. J. PAPLAUSKAITĖ Kovo 21 dieną dar prieš 19 vai. j Kolonų sa­ lę skubėjo studentai. Tai lektorių mokyklos klausy­ tojai rinkosi išklausyti piimosios medicinos moks­ lų daktaro doc. J. Marku­

Su mūsų universite­ tu susipažino Lenkijos Liaudies Respublikos pre­ kybos susivienijimo AKPO generalinis direktorius M. Didko ir LLR pasiuntiny­ bės Maskvoje prekybos

lio paskaitos „Pagrindiniai letorikos klausimai". Pirmoji tema, pirmieji lektoriaus-oratoriaus žo­ džiai: „Poetais gimstama, o kalbėtojais tampama". Nuo jų prasideda gražus, prasmingas ir bendras dėstytojų ir studentų — busimųjų lektorių darbas. J. KNAPKUTĖ • Kovo 20 d. Medici­ nos fakultete Įvyko atviras paitinis susirinkimas, ap­ svarstęs komjaunimo or­ ganizacijos darbą ideolo­ giškai auklėjant studen­ tus. Apie komjaunimo orga­ nizacijos darbą fakultete plačiai papasakojo kom­ jaunimo komiteto sekreto­ rius P. Dubinskas. Susirinkime kalbėjo prodekanas doc. A. Svičiulis, doc. V. Jonaitis, partinės organizacijos sekretoriaus pavaduotojas V. Kavoliūnas, studentai E. Aršas, E. Paražinskas ir kt. G. LUKŠYTĖ Tartu universitete, šalies aukštųjų mokyklų konferencijoje apie da­ bartinę literatūrą dalyvau­ ja Fiioiogijos fakulteto rusų kalbos Ir literatūros/ spec. III k. studentas IT. Karadžanjanas. Jis skaitė pranešimą „A. Voznesenskio poezija". , MŪSŲ INF. j

Šeštadienį ir sekma­ dienį mūsų Dainų ir šokių liaudies ansamblis svečia­ vosi paš draugus — Kau­ no Politechnikos instituto nemuniečius. Šeimininkai šiltai priėmė nuo Vilniaus žilųjų bokštų atvežtą dai­ ną ir šokį. Draugystės vakaro metu skambėjo studentiškos dai­ nos, šokių ritmai. Sekmadienį vilniečiai susipažino su Kauno įžy­ mybėmis. D. ŽVIRBLYTĖ

atašė pavaduotojas V. Gruševskis su žmona. M. KURAIČIO nuotrau­ koje: svečiai iš Lenkijos rankraštyne. MŪSŲ INF.

IKI PENKTADIENIO


2 psl.

TARYBINIS STUDENTAS

čiau dėl blogos eksploataci­ jos jau daug kur reikia įvai­ raus remonto. Bendrabučiuo­ se nr. 1 ir nr. 3 dėl jų remon­ Si grupė iš tiesų niekuo mus, nueiti j teatrus, paro­ to neveikia dušai, studentai turi vaikščioti maudytis j ki­ nesiskiria nuo kitų. Savi das, koncertų sales, skaityti ' Universiteto partijos komi­ KOMUNISTO R Ū P E SCI AI grožinės literatūros knygas.. . tus bendrabučius. Dėl per di­ džiaugsmai, savos bėdos. tetas buvo sudaręs komisijų, Dvidešimt šeši žmonės, dvi­ O kur dar komjaunimo delio dušų apkrovimo ne vi­ kuri patikrino mokymo kor­ dešimt šeši charakteriai. darbo planai (grupėje visi pusų eksploatacijos padėtį ir ką daryti ir padaryti univer­ siteto teritoriją ir... netvar­ suomet esti karšto vandens viena grandis tvir­ komjaunuoliai), visuomeniniai vidaus tvarką. Su surinkta siteto ūkio darbuotojai: tie­ koma. Kai kur neleistinai il­ bendrabutyje nr. 5. Bendra­ tai[Tačiau juos visus riša. Tai po­ įsipareigojimai? Grupėje ne­ medžiaga šiandien laikraščio kimo, ūkio, apsaugos skyriai, gai atidėliojami einamieji re­ bučiuose trūksta dezinfekci­ traukis savo būsimai specia­ maža sportininkų (kiek laiko nių medžiagų (chloramino, skaitytojus supažindina komi­ komendantai, inžinieriai, sta­ montai. Nepatenkinamai vykdomas chlorkalkių), valymo priemo­ lybei — ekonominei kiberne­ ir jėgų iščiulpia treniruotės!), sijos pirmininkas prorekto­ liai, santecfynikai, elektrikai, tikai. saviveiklininkų, aktyvistų. rius administracijos ir ūkio valytojos, kiemsargiai. Tai 1968 m. gruodžio 9 d. rekto­ nių, nors visos lėšos, kasmet Štai V. Grigaitė ir H. StuŠiais metais fakulteto deka­ jie tiesiogiai atsako už uni ­ skiriamos šiems reikalams, pil ­ riaus įsakymas, kuriame bu ­ reikalams P. Eigminas. versiteto mokymo korpusų nurodyta, kad dekanai ir nai įsisavinamos ir medžiagų nas penktąjį kartą pasirašė kas — sportininkai, abu LTSR Paskutiniaisiais metais eksploataciją ir tvarką jose. vo katedrų vedėjai nuolat rūpin­ gaunama palyginti gana dide­ trečiakursių studijų knygelė­ rinktinės nariai. Pirmoji — smarkiai auga remontuojamų Blogai valomos patalpos, tųsi tvarka mokymo patalpo. li kiekiai. Bloga švara bend­ se, žymėdamas sėkmingą žie­ irkluotoja, o Henrikas — patalpų plotai ir lėšų apimtis ypač ir centriniai se. Dėstytojams įsakyme buvo rabučio nr. 3 kambariuose, mos sesijos pabaigą. Beje, lengvaatletis, dešimtkovininšiam reikalui. Atrodo, kaip įėjimai. tualetai šios sesijos egzaminų metu kas. Juos būtina valyti ir priminta, kad už tvarką audi­ koridoriuose ir tualetuose. tik dabar pats laikas griežtai dienos metu, tačiau taip grupė pasirodė kaip viena iš nie ­ M. Linkevičiūtės lais­ torijose ir laboratorijose, pa ­ Visų komisijos pastebėtų susirūpinti patalpų po remon­ kur nedaroma.’ Naujuose fiz­ stipriausių visame universite­ valaikį „suryja" Studentų sibaigus užsiėmimams, atsako tvarkos ir mokymo korpusų to priežiūra, nes, kaip rodo matų rūmuose (jie atiduoti te. mokslinė draugija — ji fakul­ pirmieji naujų pastatų (bend­ eksploatacijon 1966 m.) jau dėstytojai, vadovavę tiems už­ eksploatacijos trūkumų vien Negalima sakyti, jog tai at­ teto SMD Tarybos pirminin­ rabučio nr. 5, fizmatų priesta­ buvo atliktas durų staktų ir siėmimams. Dėstytojai priva­ ūkio dalies darbuotojai paša­ to) ir Chemijos fak. eksploa­ kt. remontas, o dabar vėl rei­ lo duoti nurodymus grupėms linti negali. Komisijos nuo­ sitiktinumas, ar kad per tre­ kė.Arba — Michailas Bielkintinkamai sutvarkyti dąrbo mone, ūkio dalies darbuotojų jetą studijų metų sukaupta tacijos metai, mums dar smulkaus profilaktinio vietas ir reikalauti 'iš sttfden- darbe yra aplaidumo, nepa­ pakankamai patyrimo, kaip das. Draugai jį vadina tiesiog reikia daug padaryti, kad iš­ kia laiptų narvelių, koridorių re­ tų laikytis reikiamos tvarkos. kankamo rūpinimosi tvarka ir „apmauti" dėstytoją. Papras­ Miša. Jis — fakulteto kom­ moktume gerai prižiūrėti nau­ monto. universiteto Pamažu pamirštamas ir 1966 gera patalpų eksploatacija čiausiai trečiakursiai nemažai jaunimo komiteto narys, agitjai pastatytas arba atremon­ patalpose Visose reikiamai ir nuolat m. gruodžio 13 d. rektorato ir faktų. Pasitempti savo darbe dirba viso semestro metu, meninės brigados „Faktas" tuotas patalpas, kad pastoviai neprižiūrimas partijos ^komiteto nutarimas turi tiek ūkio dalies vadovai, reguliariai lanko paskaitas. dalyvis. palaikytume šiose patalpose Nekaip atrodo inventorius. auditorijų „Dėl studentų pasilinksmini­ tiek inžinieriai, komendantai Mokslai iš tiesiĮ nelengvi, Teko kalbėtis apie Michailą gerą tvarką ir švarą. staliukai, nors beveik mų ir pobūvių universitete". ir kt. darbuotojai. reikalaujantys daug kruopš­ su jo grupės draugais, „Fak­ Pirmiausia turi labai daug suolai, įsuose fakultetuose buvo Šiemet organizuojant studen­ Tvarkai ir patalpų eksploa­ taus darbo, sistemingo ir at­ to" dalyviais. uvalyti nuo jų įvairūs pieši­ tų mediumą Sarbievijaus tacijai universitete gerinti, kaklaus dalyko studijavimo. — Miša geras vaikinas.. . mai ir raižiniai. Minėtus bal­ kieme, nebuvo pasirūpinta komisijos nuomone, reikalin­ O kai kurių disciplinų litera­ — Puikus draugas, — gir­ MES — UNIVERSITETIEClAI dus daug kur reikia remon- papildomai šiukšlių dėžėmis. ga, kad j šį darbą daugiau tūros niekur nė su žiburiu dėjau iš visų žodžius. uoti ir dažyti. Užrašai, nu- Kiemas buvo smarkiai pri­ įsitrauktų universiteto ūkio nerasi. Dėl to konspektų są­ — Gabus aktorius. Gerai odantieji rūkymo vietas ar­ šiukšlintas, o organizatoriai taryba, treti metai reikiamai siuvinis tampa kartu ir vado­ vaidina. Pataria, padrąsina ia draudžiantieji rūkyti, daug nepasirūpino jo sutvarkymu. neišvysčiusi savo veiklos, fa­ vėliu. Iš dvidešimt šešių žmo­ naujai atėjusį į „Faktą", — cur nuplėšyti, išteplioti. Stu- Tą pačią dieną vakare pran­ kultetai, jų visuomeninės or­ nių grupėje dešimt mokosi pasakoja pirmamečiai briga­ lentai nesilaiko užrašų nuro­ cūzų k. ir lit. spec. III k. stu­ ganizacijos ir partiniai biu­ be trejetų, o dvi — N. Bra- dos dalyviai. dymų, o dėstytojai į tai ne­ dentai suruošė mediumą-po- rai. Reikalinga dažniau ir verman ir R. Patrulytė — iš­ Tačiau, nepaisant didelio kreipia dėmesio, neperspėja būvj, kuris tęsėsi iki 5 vai. griežčiau kontroliuoti, kaip laikė praėjusios sesijos egza­ visuomeninio krūvio, Michai­ studentų. ryto, kol išsiskirstė girti stu­ vykdomi rektoriaus įsakymai minus vien penketais. las gerai mokosi. Praėjusios Universiteto patalpose daž­ dentai, keldami triukšmą, bei partijos komiteto ir rek­ Taigi, nei literatūros „ba­ sesijos metu dėstytojai jo ži­ nai ant sienų ir durų klijuo­ nors panašūs pobūviai leidžia­ torato nutarimai šiais klausi­ das", nei didelis paskaitų nias įvertino tik „gerai" ir jami įvairūs skelbimai, ro­ mi tik iki 24 vai. ir apie tai mais, įtraukti į kovą už tvar­ krūvis (kartais paskaitos bai­ „labai gerai". Dabar mokosi dyklės, nepasinaudojama tam ūkio skyriaus darbuotojai vi­ ką universiteto mokymo pa­ giasi tik septintą valandą va­ pagal individualų planą. reikalui turimomis spec. skel­ suomet įspėja. talpose, bendrabučiuose ir te­ karo) nėra kliūtis gerai mo­ Plačiau papasakojau_ tik bimų lentomis arba spec. roTebepasitaiko dar, kad po ritorijoje pačius studentus. kytis, ypač jeigu to norima apie vieną šios grupės narį. dikliniais stoveliais, esančiais užsiėmimų patalpose palieka­ Reikalinga, kad universiteto ir siekiama. Vieną iš dvidešimt šešių. Li­ ūkio skyriuje. Aplamai, per ma neužgesinta šviesa, neuž­ kiemų, aikštelių ir visos teri­ Žinoma, neteisinga būtų ko dar daug nepaminėtų vai­ mažai dėmesio skiriama uni­ daryti langai, durys, sustum- torijos tvarka, bendrabučiais, tvirtinti, jog trečiakursiai kinų bei merginų su savais versiteto aplinkai tvarkyti: dyti suolai, stalai, kėdės. pasirūpintų ir atitinkami fa­ kiekvieną likusią laisvą nuo pomėgiais, studentiškais ir jau kelinti metai ruošiamasi Daug betvarkės faktų ir kultetai bei jų visuomeninės paskaitų valandą praleidžia nestudentiškais rūpesčiais. iš pagrindų tvarkyti Čiurlio­ trūkumų bendrabučiuose. organizacijos. besimokydami. Juk reikia pa­ G. JATKONIS nio g. rajone esančią univer- Bendrabutis nr. 6 naujas, ta­ Prorektorius P. EIGMINAS sižiūrėti naujausius kinofilII k. žurnalistas

Matykime dramblį savo akyse

Pasakojimas apie grupę

Pašaukimas

Prieš pora metų Sofija Va­ siliauskaitė paliko numylėtą pamarį ir atvyko į senąją Alma Mater. Tiesa, iš pra­ džių Sofija manė studijuoti chemiją. Vėliau ji pasakys: — Svajojau apie lietuvių kalbą, mylėjau ją, bet nepa­ sitikėjau savo jėgomis. Ir vis tik Sofija įstojo j Fi-. lologijos fakultetą. Pirmosios paskaitos. Dėstytojai dik­ tuoja ilgiausius literatūros sąrašus, gąsdina sesija, o kad būtų svariau, pasiremia pavyzdžiais. „Ar beįsteng­ siu?", mąsto Sofija. „Bet rei­ kia, reikia surasti savyje ne tik meilės, ir jėgų". Ir rado. Dažniau negu kiti pasukdavo skaityklon. Trūko sugebėji­ mo dirbti savarankiškai, visi dalykai atrodė vienodai svar­ būs, reikalingi. Bet štai gerai praėjo pirmoji sesija, antroji, keturiais penketais studijų knygelę papuošė trečioji. Antrame kurse Sofija nu­ sprendė būti kalbininke. Il­ gai vakarais likdavo skaityk­ loje, atsidėjusi rinko medžia­ gą, rašė proseminarinj dar­ bą. Pirmoji kukli pergalė: už darabą „J. Jablonskis — frazeologizmų vertėjas" jai, antro kurso lituanistei, stu­ dentų mokslinėje konferenci­ joje paskirta antroji vieta. Sofija ilgai negalėjo patikėti. Ji vėl taiso savo darbą, papil­ do, skuba konsultuotis su doc. A. Piročkinu. Geras kalbininkas privalo puikiai pažinti liaudies kalbą. Sofija pasirinko smulkiosios tautosakos žanrą. Ji — akty­ vi tautosakos būrelio narė. O dienos nelaukia. Su pa­ vasariu ateina nauja sesija, naujas jėgų išbandymas. So­ fija rašo kitą darbą. Vėl kny­ gos, perversta krūvos laikraš­ čių, perskaityta eilė straips­ nių ir straipsnelių. Stiprus žemaitiškas charak­ teris ir geras atkaklumas pa­ dėjo Sofijai pasiekti savo: meilėje gimtajai kalbai jinai surado pašaukimą.

Abejingieji — Raudonius iš Vil­ niaus nevažiuos. — Kodėl?! —JJar „Žalgiris" nežai­ dė su „Moldova". . . (dviejų pokalbis)

I!

k. žurnalistų

Švietė auksinis ruduo. Lijo geltonais lapais.. . — Šiandien po paskaitų pasilikite, svarstysime kom­ jaunimo grupės darbo planą, — per pertrauką šūktelėjo antrakursiams žurnalistams gruporgas. — Juokauji, man po pietų darbas. Kas svarbiau, ar tas jūsų planas, ar darbas, a? — mėgino prieštarauti vienas ki­ tas. Vis tik didesnė pusė pa­

siliko Ir sugalvojo, ką veiks per mokslo metus. Sudarė planą — taip reikia. Ant sienų ir lubų šokčiojo saulės atšvaitai. Taip manė daugelis. O jeigu tai buvo Iš­ davikė mintis, kuri tylomis susiklostė visų galvose ir kurios niekas neišdrįso gar­ siai perskaityti: „Kiekvienas turi savo reikalų, kiekvienas eina savo keliu. Ne maži val­ kai, j kiną ar muziejų už ran­ kučių vesti nereikia..O jeigu visi apsimetinėjo? .. Varva nuo stogų varvek­ liai. Pavasaris. Šiandien jau daug kas pamiršo planą. Ataskaitą, žinoma, parašys. Ilga ir įdomi gali būti. O kol

kas nė vienas negali pasaky­ ti, ką veikia po paskaitų jo draugai. A, keli vaikinai mėgsta sporto varžybas žiū­ rėti. .. Merginos vėl... — Šiandien po paskaitų pasilikite. Katedra liepė ap­ svarstyti F. Raudoniaus elge­ sį, — vėl pertrauką išnaudojo organizaciniams reikalams kurso lyderiai. Vaikinas girtas susibarė su autobuso vairuotoju ir pateko j miliciją. Visi žinojo dar nuo „fukso" epochos, kad Ferdi­ nandas dažnokai užmindavo ant kamščio. Bet argi visi jėzuitai? Kitas Ištisai mirksta degtinėje, o čia pirmą kar­ tą. .. Dėl formos pareiškė pa­ peikimą. Liepė — svarstė. Greitai atėjo iš milicijos laiškas: namie Ferdinandas girtas pakliuvo. Nors Raudo­ nius dievagojosi esąs nekal-

Kibernetikai sumodeliavo klubą Nemažai yra mūsų uni­ versitete įvairių klubų. Vieni tik susikūrę užmigo, kiti ilgą laiką gyvuoja, garsėja tvirtomis tradici­ jomis, savo veikla. Klu­ buose greičiausiai atsive­ ria žmonėms galimybės parodyti savo sugebėji­ mus, išlieti energiją. Kiekvienas naujas įsikūręs klubas rodo, kad mūsų studentai ieško naujų darbo formų ir nenori „apkerpėti". Turistai ke­ liauja, interklubiečiai draugauja su užsienio ša­ lių studentais, o ką galėtų veikti užkietėję ekonomis­ tai? Vasario 28 d. studentų kavinėje (vyko kiberneti­ kų klubo steigiamasis su­ sirinkimas, kurio iniciato­

riai — vyr.. dėst. V. Ma­ čiekus, I k. kibernetikai A. Kairelis, E. Vaigauskas, trečiakursiai H. Stukas ir M. Bielkindas. Praėjo „krikštynų" įkarštis. Ar neatvėso eko­ nomistai? Ar gyvuos klu­ bas, ką jis veiks? Šį tą sužinojome iš kitų, kai ką patys suuostėme. Paporin­ sime ir jums. Klubo nariai nagrinės ekonomikos problemas, ypač daug dėmesio skirs kibernetikos mokslo pa­ siekimams ir jų pritaiky­ mui žmogaus gyvenime. Išrinktas klubo senatas (prezidentas H. Stukas), taip pat konsultacinė ta­ ryba, kuri atrinks studen­ tų pasiūlytas temas nagri­ nėjimui ir rekomenduos

reikiamą literatūrą^ Sena­ tas posėdžiaus kas savai­ tę, o visi klubo nariai rinksis kartą per mėnesį. Į susirinkimą bus kviečiami žmonės, galintieji plačiau nušviesti nagrinėjamus klausimus. Klubo nariu gali būti kiekvienas ekonominės ki­ bernetikos ir statistikos katedrų studentas. Kitų fa­ kultetų ir specialybių stu­ dentai bus priimami tik tuo atveju, jei senatas nu­ tars, kad stojantysis galės pagyvinti klubo veiklą. Klubas dar neturi nei pavadinimo, nei emble­ mos, todėl visi norintieji gali „pasukti" galvas. Sekančiame susirinkime bifs kalbama apie meilę. M. KURAITIS

tas („Milicija keršija už kriti­ nį straipsnį..."), bet dabar jau draugai buvo griežtesni. (Kažin, iš įpročio ar sąmonin­ gai?). Tik kai katedra pasiūlė pašalinti, atsirado užtarėjų („Gal patiems tokia bėda at­ sitiks. .."). Kaipgi draugą muši? Nesmagu. Nespėjo sugalvoti nuo­ sprendžio, o Raudonius pate­ ko j miliąįją trečią kartą. Šio signalo grupė jau nebesvarstė: Raudonių rektorato posė­ dyje nutarė pašalinti iš uni­ versiteto. Ir vėl ramiai ir tyliai laša dienos. Retkarčiais vienas ki­ tas skolinasi trirublinę „iki pirmadienio" ir tuo kolekty­ vo „cementavimas"... bai­ giasi. Daug kalbama apie žmo­ gaus pilnavertiškumą. Pafilo­ sofuoti net galime. Jeigu tau

nei šilta, nei šalta, kad drau­ go studijų knygelėje trūksta „autografų", jei domiesi draugo bėdomis tik dėl to, kad pats žinotum, kaip reikia, esant reikalui, išsisukti, ir pa­ galiau, kai draugą išmeta, tu tepagalvoji, kad sumažėjo vienu konkurentu, — ar tu pilnavertis? Kol blogybės turės smarkių ar nebylių užtarėjų, tol jos gyvuos. Jokie nuosprendžiai ir nutarimai taip nepaveiks, kaip teisingas draugo žodis. Nelaikyk savęs draugu, jeigu bijai tiesą pasakyti į akis. .. .Pavasaris. Prasidėjo fut­ bolo sezonas. Jau ir „Žalgiris" laimėjo prieš „Moldovą". Ar reiškia ši pergalė ką nors antram žurnalistų kursui? Ar bent tiems dviem, kurių po­ kalbį netyčia nugirdomi V. DARGUŽIS

PASKUTINIAI IŠBANDYMAI 9 Filologijos fakultetas ruošiasi išleisti naują dip­ lomantų laidą. Respubli­ kos mokyklos, leidyklos, mokslinio tyrimo įstaigos priims 32 rusistus, 56 anglistus, 29 germanistus, 15 romanistų ir 23 lietu­ vių kalbos ir literatūros specialistus. O kol kas jie visi dar studentai, įtemptai besiruošią išlaikyti pasku­ tinius išbandymus — ap­ ginti diplominius darbus ir sėkmingai „nugalėti" vals­ tybinius egzaminus. Artėja jų gyvenime svarbi data: balandžio 7, 8, 9 dienomis vyks minėtų specialybių absolventų pa­ skirstymas į būsimas dar­ bo vietas. S. PACIPAVlClŪTE

9 Pirmadienį Chemijos fakultete įvyko diploman­ tų skirstymas. Diplomantės I. Saškauskaitė ir A. Dagelytė, ku­ rios studijavo su__ Telšių „Masčio" siuntimais, grįš dirbti į gimtąjį miestą. Apie dešimt specialistų važiuoja dirbti į Jonavos Azotinių trąšų gamyklą. Studentės D. Virbalytė ir O. Umbražiūnaitė pasiliks dirbti universitete, papil­ dys jaunųjų dėstytojų gretas. 80 jaunų chemikų pra­ dės savarankišką darbą. Bet priešakyje — valsty­ biniai egzaminai. Sėkmės — diplomantai! D. VOlTKEVlC


TARYBINIS STUDENTAS I

TU, TAVO DRAUGAI IR UNIVERSITETAS l ANKETOS KLAUSIMUS ATSAKO DĖSTYTOJAI

1. Ąr aukštoji mokykla sudaro aplamai palankias sąlygas pirmakursių akllmatizavimulsi? Kas aukšto­ joje mokykloje ir aplamai universitete trukdo pir­ makursiams suprasti ir priimti aukštosios mokyk­ los reikalavimus? 2. Kodėl daug pirma­ kursių atkrenta. Kodėl žy­ mi dalis nukrypimų nuo studentiško elgesio normų pastebima pirmakursių tarpe? 3. Ar pasikeičia studen­ tai j gerąją pusę (studijų, visuomeninio darbo, pir­ minio kolektyvo atžvil­ giu) vėlesnių studijų me­ tais? Kokios visuomeninių organizacijų priemonės galėtų būti taikomos, sie­ kiant suintensyvinti šitokį pasikeitimo procesą? 4. Kaip efektyvios uni­ versiteto komjaunimo or­ ganizacijos priemonės, padedančios įeiti j studentiško gyvenimo vėžes? 5. Kaip Jums atrodo, ar keičiasi šiuo metu kom­ jaunimo vaidmuo, auklė­ jant akademinį jaunimą, palyginus su ankstesniu laikotarpiu? Kas čia gero?

|3 PSL

. . . Mes irgi buvome pir­ makursiai ir, regis, irgi buvo­ me sau, aukštajai mokyklai, gyvenimui ne ką lengvesnė problema, nei dabar. Buvome tiktai kitoniški (nei geresni, nei blogesni), stačiai kitoniš­ ki, kaip ir mūsų karta, bren­ dusi pokariu. Ir tuokart, ir šiuo laiku pir­ makursio problemoje bene aštriausiai susikoncentruoja ne tik uždari specifiniai mokymo-auklėjimo dalykai, rūpį aukštajai mokyklai ir dėstyto­ jams. Tuo metu vyksta jauno žmogaus adaptacija ir prie aukštosios mokyklos, ir dai svarbiau — prie gyvenimo. Tiksliau, aukštosios mokyklos aplinkoje adaptuojamas! prie gyvenimo. Pirmakursis tada esti savo­ tiškoje kryžkelėje, toje dva­ sinėje būsenoje, kuri apskri­ tai kritiška. Jis jau atplyšęs nuo įprasto vidurinės mokyk­ los draugų kolektyvo, nere­ tas ir nuo šeimos, apskritai — nuo ilgus metus jį supusios aplinkos. Vienu sykiu jis atsi­ duria visu kuo kitoniškoje at­ mosferoje; atsiduria, vienas ir gali pasijusti vienišas; likti savarankiškas ir likti priklau­ somas. Jis turi įtvirtinti save ir įsitvirtinti savyje, dažnų dažniausiai neigimo būdu. Jis „dūksta" ieškodamas sa­ vęs, kolektyvo, artimo, ras­ damas ir vėl prarasdamas. .. Didelės ir gražios jėgos, tik­ ros kūrybinės potencijos turi tasai „dūksmas". Ne jo reiktų gąsdintis, ne jį lydinčio kriticizmo, abejojimo ar netgi skepsio baimintis: tai vis būdai, kuriais pirmakursis (dabar dažnai 18—19 metų), man regis, siekia įtvirtinti sa­ ve. Neramina tie kraštutinu­

mai, nueiną kartais iki pavojingų ribų, dažniausiai šiuo tarpu buityje ir etikoje. Visa problema 1— ne įstatyti, o kreipti jaunuoliškąjį pirma­ kursio „dūkimą "į mūsų idea­ lų, į mūsų aukštų siekimų va­ gą. Čia, tur būt, netinka re­ ceptūra. Bet ilgesnį laiką ste­ bint pirmakursių adaptacijos procesą ir, beje, prisimenant savąjį, savosios kartos, kyla ne atsakymai, o daugiau — klausimai.

Atsakomybės jausmas Ar nepažeidžiame studento ir ypač pirmakursio adaptaci­ joje bene jautriausios jo žmogiškos ambicijos — sa­ varankiškumo? Ką tik išpuo­ lęs iš mokytojų bei šeimos globos, jis netrunka pakliūti į kitą, šį sykį aukštojoje mo­ kykloje. Gal būt, kiek para­ doksalu, bet studentui tokia „globa" netrukdo. Tūlas mie­ lu noru sutinka netekti sava­ rankiškumo mokymesi ir moksle, pasilikdamas sau tų teisę kitose srityse. Juk iš tiesų, kas tik nešokinėja aplink blogai besimokantį ar tiesiog nenorintį mokytis sturitintą? Nepažangiu studentu rūpinasi visi ir, deja, bene mažiausiai jisai pats. Tasai

NAMAI IR šeimininkai — Bendrabutis prasideda nuo budinčio, — sako penkta­ kursė V. Kalvaitytė, tikrinda­ ma leidimą (nuotr. viršuje). Sis bendrabutis Nr. 5 — ge­ riausias universitete, čia visa­ da linksma ir smagu. Žinia, po paskaitų auditorijose, užsi­ ėmimų poliklinikose ir ligoni­ nėse, gera pažaist! ir tenisą, leigu netikit, paklauskit III k. medikę G. Kriaučiūnaltę (nuotr. kairėje). Tik štai bėda — žmonų neturim. Tenka patiems ga­ mintis vakarienę, skalbtis. Dešinėje matome net ir bend­ rabučio tarybos pirmininką R. Kriūką prie skalbimo ma­ šinos. Nuo mokslų niekur nepa­

rūpinimasis kartais jau įgyja savotišką taikslymąsi, o tūli studentai, ypač vyresniuose kursuose, perpratę tą „tvar­ ką", tuo naudojasi. Būtų, ma­ nau, ir teisinga, ir pagal aukštosios mokyklos tradici­ ją suteikti studentui kuo di­ desnį savarankiškumą, nes jis visada suvoktinas kaip asme­ ninė atsakomybė. O ar neaptildytas studentuose būtent tasai asmeninės atsakomybės jausmas? Ar ne jis greičiau-

bėgsi, net ir vakarais dažnas prisėda prie knygų ir užrašų — kas kambariuose, o kas bendrabučio skaitykloje. Mokslai spaudžia ir absolven­ tą A. Užuotą, ir pirmakursę A. Mockutę (nuotr. dešinėje). Būna kartais — ir medikai suserga. Bet kada tavo kole­ ga duria j ranką, nebaisu. Nuotraukoje: VI kurso stu­ dentė A. Apšegrdtė leidžia vaistus antrakursiul E. Dumšei. (domu gyventi bendrabuty­ je. Ir gerai, kad mes patys čia šeimininkai. Geri šeimi­ ninkai.

i

J. LIPINSKO nuotr.

šiai mąžta, nors jo praradimai ir patys skaudžiausi? Ar po truputį nuimdami nuo studen­ to jo atsakomybę už moky­ mąsi, nepratiname jo paties „nusikrauti" atsakomybę ir kitur — buityje bei elgesyje2 Juk dažniausiai įvairių elge­ sio normų pažeidimų pradžia — tai asmeninės atsakomybės netekimas. Kartais netgi ste­ bina kažkoks amorfiškas stu­ dentų, apskritai žmogiškų pa­ reigų supratimas. Matyt, kad pirmakursis turėtų kuo giliau­ siai suvokti, jog už visa ką pirmiausia atsakingas jis pats. Savarankiškumas — atsakin­ gumas — tokia jo mokymosi, darbo ir gyvenimo taisyklė.

Vyr. dėst. Br. RAGUOTIS

Tikros ir fiktyvios kliūtys 1. Pirmakursiai susiduria su dvie,ų rūšių kliūtimis. Vienos yra susijusios su pasirinktos specialybės disciplinų dėsty­ mo skirtumais aukštojoje ir vidurinėje mokykloje. Šie sunkumai, bent jau iš dalies, yra neišvengiami. Čia gali padėti paskaitų skaitymo me­ todų gerinimas ir stojančiųjų į universitetą griežtesnė ir objektyvesnė atranka pagal gabumus pasirinktai specia­ lybei. Tačiau sunkumų suma­ žinimo galimybė šiuo atveju ribota. Ir ateityje, matyt, sun­ kumai dar didės dėl nuolatos vykstančios mokslų speciali­ zacijos ir labai greito naujos informacijos kaupimosi dau­ gelyje mokslo šakų. Kitos kliūtys, kurias sutin­ ka pirmakursiai, atsiranda dėl mokymo tvarkos, auklėjimo, gyvenimo sąlygų, įprastos ap­ linkos, įprasto kolektyvo pa­ sikeitimo, pereinant iš viduri­ nės mokyklos į universitetą. Nugalėti šias kliūtis pirma­ kursiams padeda studentų vi­ suomeninės organizacijos, de­ kanatai ir visi dėstytojai. Čia daug ką galima nuveikti. La­ bai padėtų, ir ne tik pirma­ kursiams, universiteto statuto sudarymas. 2. Matyt, dėl to kaltos tos kliūtys, kurias sutinka pirma­ kursiai universitete, o taip pat kai kurių pirmakursių nesubrendimas. Labai svarbu, kad pirmakursiai, patekę į vieną akademinę grupę, susi­ draugautų, stengtųsi. surasti tokių darbų ir poilsio būdų, kurie būtų įdomūs visiems

grupės nariams. Geri, drau­ giški santykiai tarp akademi­ nės grupės studentų ir šefuo­ jančio dėstytojo čia irgi gali turėti teigiamos įtakos. Tačiau tokiai draugystei, kaip ir kiekvienai draugystei, reika­ lingas abipusis pasitikėjimas ir noras draugauti. Vyresniuose kursuose ma­ žiau studentų meta universite­ tą iš dalies todėl, kad tam tikra studentų atranka įvyks­ ta studijų pradžioje. Nesuge­ bantieji studijuoti dažniausiai patys tai pajunta pirmame kurse. 3. Dauguma studentų, ku­ riems sunkiai sekėsi pirmame kurse, vyresniuose kursuose mokosi geriau. Tai ir supran­ tama — studentai „adaptuo­ jasi", prisitaiko prie universi­ teto tvarkos* apsipranta su naujomis sąvokomis, įveda­ momis pirmame kurse. Tą pa­ tį galima pasakyti ir dėl vi­ suomeninio darbo. Vyresnių kursų studentai žymiai dau­ giau dalyvauja jame. Žinoma, būna ir, išimčių: kartais stu­ dentai vyramuose kursuose nustoja domėtis savo specia­ lybe, tačiau tokie atvejai re­ ti. Ką nors bendro apie tokius išimtinus atvejus sunku -pasa­ kyti. Visuomeniniu darbu stu­ dentai kartais nustoja domė­ tis tada, kai jie įpareigojami dirbti ne toje srityje, kur jiems iš tikrųjų įdomu. Jei studentą vilioja saviveikla, tai nereiktų jį visais būdais „traukti" sportuoti ir atvirkš­ čiai. Man atrodo, kad studen­ tų visuomeninės organizaci­ jos galėtų labiau įtraukti pirmakursius į fakulteto vi'suomeninį gyvenimą. Vien planų sudarymas čia mažai ką padės. Gal būt, reikėtų or­ ganizuoti bendras pirmakursių ir vyresnių kursų studentų grupių išvykas, saviveiklos ir sportinės varžybas, bendras talkas. 4. Studijuojančiam jauni­ mui sava, jaunimo, organiza­ cija yra labai reikalinga. To­ kią organizaciją mūsų studen­ tai turi — tai komjaunimas. Man atrodo, kad komjaunimo organizacija labai sėkmingai rūpinasi pirmakursių įtrauki­ mu į universiteto gyvenimą. Gal būt, ji galėtų suruošti daugiau įvairių fakultetų pir­ makursių susitikimų, temati­ nių vakarų. Labai svarbu, kad pirma­ kursiai nesijaustų visų už­ miršti. Visos linksmos ir rim­ tos pirmakursių „įšventinimo" į tikrus studentus apeigos — labai girtinas dalykas. 5. Gera tai. kad komjauni­ mo organizacija suranda vis naujų darbo formų, gera, kad jaunimas pats sugeba orga­ nizuoti savo poilsį ir savo darbą.


Dabar jie žiūrinėja Garbės raštus, dalijasi nesenais įspū­ džiais, prisimena svetingąjį Leningradą. O prieš tai buvo ilgos kruopštaus darbo valandos. Buvo temų nagrinėjimas, isto­ rinių šaltinių tikslinimas, konsultavimasis su docente P. Dundulienė, istorijos m. kand. P. Kulikausku įvairiais Lietu­ vos istoriniais buities, žemdir­ bystės klausimais. Mūsų uni­ versiteto studentai ruošėsi pirmajai TSRS Siaurės vaka­ rų zonos archeologų konfe­ rencijai. Į konferencijos vietą — Leningradą išvyko istori­ kų kvartetas: antrakursiai Juozas Markelevičius, Algis

PIRMAS ŽINGSNIS —SUNKUS IR SĖKMINGAS Girininkas. III k. studentė Emilija Rušaitė, ketvirtakursė Marytė Malyščenko. Leningrado Zdanovo uni­ versitetas. Į Istorijos fakulte­ tą renkasi konferencijos dele­ gatai: studentai iš Pabaltijo, Baltarusijos, RTFSR miestų, istorikai-archeologai iš Le­ ningrado muziejų, mokslinin­ kai. Pirmas žodis Lietuvos at­ stovams. Pranešimus skaito J. Markelevičius, A. Girinin­ kas. Juozas nagrinėja „Žem­ dirbystės papročius Pietų Lietuvoje", Algis pasakoja apie žemdirbystės įrankius.

Priešais gausią, reiklią audi­ toriją išėjo ir merginos. Nors dienotvarkė buvo ir griežtai reglamentuota, tačiau gausūs klausimai privertė, daryti iš­ imtis. Pasak mūsiškių, prakai­ tuoti teko tikrąja to žodžio prasme. Delegatai domisi Lietuvoje naudotų žagrių rū­ šimis, prašo patikslinti buvu­ sių jotvingių žemių ribas, no­ ri išgirsti plačiau apie žem­ dirbystės būdus, lietuvių pa­ pročius. . . Daug klausimų te­ ko aiškinti Lietuva besido­ minčiam istorijos mokslų kan­ didatui F. Gurevičiui.

13 — skaičius nelaimingas. Tai pasakys visi prietaringie­ ji, bet Medicinos fakulteto II k. V grupės studentai prie­ tarų neboja: iš trylikos gru­ pės studentų — 10 skolinin­ kų! Po pavasario sesijos jie galvoja įvykdyti nepažangu­ mo planą 100 proc. ir pereiti Pranešame pirma­ į trečią kursą! kursiams: ekono­ mistėms L. JokubaNeseniai antrame bendra­ vičiūtei, E. Daujotaitei, filologei N. butyje už atsisakymą budėti Griniūtei ir dauge­ buvo apsvarstytos ir nubaus­ liui kitų, kad Aktų tos 22 kambario gyventojos. salės duris greitu Atsisakymą budėti jos moty­ laiku pradėsim sau­ vavo tuo, kad joms dar ne­ goti štai tokiu bū­ buvo atėjusi .eilė budėti. du, idant nereikėtų Bendrabučio tarybos narys J. laužti jas ir stum­ Jankauskas, atsakingas už bu­ dytis su draugovi­ dėjimą, kalba : — Perėjau per visus kam­ ninkais. Piliečiai, turį barius, tačiau budėti niekas O budėti kas nors įprotį į Aktų salė­ nesutiko. juk turi! je (ir kitur) ruošia­ Tarybos pirmininkė nustebo: mus vakarus vėluo­ — Jokio svarstymo nebu­ tis ir reikšti preten­ vo. .. Tai kaip čia dabar? .. zijas, skųstis dėl to­ Ir dar. O kodėl nebuvo ap­ kio potvarkio galės svarstyti ir nubausti tie, kurie savo... sąžinei. atsisakė budėti priėjus eilei? „KP" narė D. KLYBAITE

Kad ir kaip istorikui svarbi istorinė konferencija, tačiau ir susipažinimas su legendariniu miestu-didvyriu Lenin­ gradu ne mažiau svarbus. Archeologų konferencija tęsėsi savaitę. Buvo išklausy­ ta 30 pranešimų. Vertindamas konferencijos darbą, Lenin­ grado universiteto Archeolo­ gijos katedros vedėjas, pro­ fesorius M. Artamonovas pa­ žymėjo neblogą temų nagri­ nėjimą, aktualių archeologi­ jos mokslo problemų kėlimą. Šiltu žodžiu buvo paminėti Vilniaus universiteto istorikai

už darbų išsamumą, jų iliust­ ravimą diafilmafe, piešiniais, brėžiniais, kita vaizdine me­ džiaga. Visi keturi iškopė į „finalą" — jiems suteikta tei­ sė dalyvauti visasąjunginėje XV ai cheologų konferenci­ joje, skaityti pranešimus. Vi­ siems keturiems buvo įteikti Garbės raštai. Vieną Garbės raštą parvežė ir universiteto Istorijos katedrai. Konferencija ne už kalnų, balandy. Taigi, istorikai sku­ ba. Tikslas vienas — kuo sėkmingiau atstovauti Lietu­ vos istorijai visasąjunginiame forume, nepadaryti gėdos mū­ sų senajai Alma Mater. J. PUGACIAUSKAS

R°ŽERTail|||S AKTU SALE

tAATAl'KĄtP A Sį3O SAUGCrrt

MnuOmOsų .

X A«rw s

KALNŲ ALTAJUS-NAUJAS DRAUGAS

. .=1

NORIU VISKĄ ŽINOTI Paimkite žalią vištos kiau­ šinį, užkaskite jį 15—20 mi­ nučių į šlapią smėlį, po to išimkite, padėkite ant stalo ir pabandykite jį stipriu smūgiu sudaužyti. Praneškite redak­ cijai, kas iš to išėjo. PASIAUKOJIMAS Anglų studentas — medi­ kas, kurio pavardė neprane­ šama, įrodė, kad jogų moks­ las — šarlatanų išmonė. Jis suvalgė vieną svarą ir tris uncijas sudaužyto stiklo ir mirė. MOKSLAS Dvidešimt metų triūsė ar-

Mums atsako Praėjusiame laikraščio nu­ meryje rašėme apie nesutvar­ kytą krepšinio aikštelę prie bendrabučio nr. 6. Gavome Fizinio auklėjimo katedros vedėjo P. Urbono atsakymą; „Balandžio mėnesį bus pra­ dėtą statyti prie bendrabučių (Čiurlionio g-vė)e) tinklinio, krepšinio ir atremontuota rankinio aikštelės. Tuo tikslu yra šiais metais išėjęs rekto­ riaus įsakymas, sudaryta aikštelių tvarkymo organiza­ cinė komisija, į kuriį įeina ūkio skyriaus ir Fizinio auk­ lėjimo katedros atstovai. Darbai numatomi užbaigti 1969 metais".

cheologai, aiškindami paslap­ tingą užrašą, surastą vieno universiteto pastato sienoje. Ir štai pavyko nustatyti, kad šis užrašas priklauso studen­ tui Jonui Nosinei. Atspėta dar viena paslaptis. NAGINGOMS RANKOMS Jeigu jums ištrūko saga, paimkite adatą ir (verkite į ją siūlą. Siūlo gale suriškite mazgelį. Paimkite sagą ir kreida pažymėkite, kur ją rei­ kia prisiūti. Ir visa tai ati­ duokite žmonai. SERGA Vakar į ligoninę paguldy­ tas M. K. — Mykolas Kažemėkas (visiems žinomo skel­ bimo „Noriu vesti“ autorius). Jam bus atlikta antra akies operacija. Gydytojų nuomone, K. turėtų atsistoti ant

kojų tik po trijų savaičių: mat, operacija pareikalaus ilgo pooperacinio slaugymo. Mykolas priima gėles, šo­ koladą, žuvį, pagamintą ispa­ niškai, ir kolektyvinius bei pavienius lankytojus. Kol kas Jo sveikata stovi gerai! Ope­ racija — po savaitės! KAS KA RAŠO IR SAKO APIE TAI Daktaras Kostas Jurgėla: „Ar tik čia nebus sovietų studentu taktinis manevras?!“ Kurso susirinkimo nutari­ mas: „Mykolui Kažemėkui — gerą chirurgą ir aštrų peilį!“ Laimutė N.: „Po savaitės — mums skirstymas. Ką bekal­ bėti — ir bijau, ir nebijau. Pavasaris mažai teikia vil­ čių. Aš viena vaikštau šla­ piais minčių takais, žiūriu į upės dugną ir nieko nema­ tau... Netikiu, kad pasaulis geras ir gražus. . . Brangusis M. K. Aš ateisiu

KOLONŲ SALĖJE kovo 30 III. 29 d. 19 vai. Universi­ d. 20 vai. „Fakto" premje­ teto studentų tėvų vakaras. Koncertuoja dainų ir šokių ra. Kultūros klubai; liaudies ansamblis, Akademi­ Primename, kad dar galima nis choras, agitmeninė bri­ užsiprenumeruoti „Tarybinį gada „Fąktas". Šokiai. studentą" balandžio—birželio ir rugsėjo—gruodžio mėne­ III. 30 d. 19 vai. Estetinio siams. lavinimo katedros vakaras. Balandžio 3 d. (pirmadienį) Prenumeratos kaina vienam Koncerte dalyvauja Kated­ 19 vai. Kolonų salėje įvyks ros ruošiami studentai. Šo­ mėnesiui — 8 kap. REDAKCIJA antias Jaunojo lektoriaus kiai. Įėjimas su studentų pažy­ mokyklos užsiėmimas. Paskai­ tą „Elokvenc/jos pagrindai' mėjimais. skaitys medicinos m. dr. doc. ATITAISYMAS Praėjusiame laikraščio nu­ J. Markulis. Ramune, Jei nuoširdi meryje, skelbimuose „Aktų Kviečiame studentus, aspi­ užuojauta galėtų paleng­ vinti skausmą, mirus my­ salėje", dėl Kultūros klubo rantus ir jaunuosius dėstyto­ limai mamytei, priimk ją vedėjo Z. Levicko kaltės Įsi­ iš mūsų. brovė klaida. „Fakto" prem­ jus paklausyti įdomios paskai­ IF bibliotekininkystės tos. spec. II k. studentai jera įvyks KOVO 30 D. ir vadovė MOKYKLOS TARYBA Atsiprašome savo skaityto­ jus.

S caitvbidis scčiDeocčv.-,

Didinga ir nepakarfojama šio rūstaus krašto gamta. Niekur Sibire nėra taip tur­ tingos faunos ir floros, tokių aukštų kalnų, tokių galingų ledynų, kaip Kalnų Altajuje. Gražios jo sraunios upės, kriokliai, eserai (jų yra apie 3500), nuostabūs miškai, užimantieji 1/3 teritorijos, al­ pinės pievos. Kalnų Altajaus gelmėse slypi geležies ruda, auksas, varis ir kt. Jo hidroresursų pakaktų dešimtims j^achovkos HES. Kalnuose ir Uimeno bei Baškauso upių slėniuose daugybė kailinių žvėrių, pievose — gydomųjų žolių, miškuose — vertingų me­ džių. Į Kalnų .Altajų, kurio plo­ tas dvigubai didesnis už Šveicariją, kasmet atvažiuoja tūkstančiai turistų.

Kalnų Altajus — mūsų naujasis draugas. Ten liepos — rugpjūčio mėnesiais veiks darbo ir poilsio stovykla. Komplektuojamas studentųstatybininkų būrys. Norintie­ ji vykti (vyrai ir merginos) paduoda pareiškimus VVU komjaunimo komitetui.

Studentai mėgsta dainą. Netikit? Štai — Akademi­ nis choras, ansamblis, fa­ kultetų saviveiklininkų ar­ mijos. .. Pagaliau — kas negirdėjo dainų IV bend­ rabuty! Bliauna gražiai. Ir po dvylikos, ir prieš rytą. Ir nieko — nei plo­ ja kas, nei bara kas, nei pasiteirauja — koks čia naujas kolektyvas? Ir mes buvome akli, kaip bendrabučio taryba, nenuovokūs baisiai, kol negavome, naujos A. Tamuliūno epigramos: Graibstydamas už sienų, Puldamas ir keldamas, Parbrozdini namo prieš rytą. Ir ariją nešvankią. Rankeną klebendamas, Užtrauki — tai bent prisiryta! Bet kam gi tas kame­ riškumas, drovumas? Drą­ siau, garsiau! Atverkit burną dar plačiau! (Kol niekas pagalio nerodo)

Peikiam, pykstam, ba­ ram. O kad taip ką nors pagyrus... Tik ką čia nu­ tverti? " Ehė, ogi fizikai! Jūs tik klausykitės, ką jie suma­ nė: rytoj fakultete — šventė! Fizikų diena. Ne­ bus paskaitų ir užsiėmimų, visa diena — šventei. Tikėkimės, kad ateityje šalta mediumo, diplomantų palydų ir pirmakursių krikštynų atsiras dar ne viena šventė. Ir ne tik filogų ar istorikų...

Kas tikrasis bendrabučio šeimininkas? Valytoja. Tu­ rime bendrabučių tarybas, įvairiausius seniūnus, siun­ čiame įvairiausias komisi­ jas, auklėjame studentą — mokome etikos ir elgesio taisyklių... Ir vis tiek dar dažnai bendrabučio tvarka ir švara stropiausiai rūpi­ nasi valytoja. Ne tik va­ lo, bet ir agituoja. Kodėl: Ogi todėl, kad JI pati plauna, šluoja. Visi girdėjome, kad bendrabučiuose kartais širmuliuoja savitvarka, su darome grafiką, kam bu dėti virtuvėse. O naudos — kaip iš ožio pieno. Matyt, dažniau studen­ tas turėtų paimti į rankas skudurą ir šluotą. Jeigu ir brangiai kainuotų toks mokslas, bet atsipirktų.

VVU Sporto klubo „Mokslas“ valdyba ir sli­ dinėjimo sekcija nuošir­ džiai užjaučia MMF V k. studente Marytę ŠEMYTĘ, jos mylimam tėveliui mi­ rus.

) Loreta, tegu šie nuošir­ dūs užuojautos žodžiai pa­ lengvina tavo skausmą, netekus mylimos mamy­ tės. Kartu su tavimi liūdi II kurso romanistai

Medicinos fakulteto I k. 11 ir 10 grupių studen­ tai nuoširdžiai užjaučia kurso drauge Onutę MOC­ KUTE, jos tėveliui mirus.

IŠEINA PENKTADIENIAIS

LAIKRAŠTIS ĮSTEIGTAS 1950 M. • REDAKTORIUS ALGIS KUSTA • REDAKCIJOS ADRESAS: VILNIUS MTP-3 į UNIVERSITETO G-VE Nr. 3, „TARYBINIS STUDENTAS". TELEFONAS 2-58-84 • TELEFONAS SPAUSTUVĖJE 2-53 43 • RINKO IR SPAUSDINO LKP CK LAIKRAŠČIŲ IR ŽURNALŲ LEIDYKLOS SPAUSTUVE VILNIUJE <______

KAINA 2 KAP.

LV 08330

Užs. Nr. 1400

Profile for Vilniaus universitetas

Tarybinis Studentas, 1969 m. kovo 28 d. Nr. 10 (670)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Tarybinis Studentas, 1969 m. kovo 28 d. Nr. 10 (670)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Profile for vu_lt
Advertisement