VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKJTES!
CcM’VBHTS
Siame NUMERYJE: VPF DEŠIMTIES metų sukaktis
XXX SMD
XXX VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖSORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
„Nežiūrint pasiektų laimė jimų (mūsų fakultetas už ima pirmųjų vietų Universi tete), yra dar nemaža neiš naudotų rezervų, kurių rea lizavimas padės pakelti stu dentų žinių lygį. Tai ir yra mūsų visų darbo pagrindinis tikslas", — skaitau doc. V. MATULEVlClENES žodžius fakulteto sienlaikraštyje.
1984 m. kovo 23 d., penktadienis,
Komjaunimo komiteto na riai neabejingai klausėsi G. Zavecko pranešimo: į moky mosi reikalus žiūrima rim tai. Komjaunuoliai kalbėjosi apie „Komjaunimo prožek toriaus" poveikį, apie tai, kur geriausia būtų pakabinti fakulteto pirmūnų sųrašų. NUOMONĖS
R Balevičius. fakulteto komjaunimo komiteto sekre torius: — I prastų mokymusi, ap Fakulteto studentų pažan gumo vidurkis susumavus laidume? pas mus nežiūrima žiemos sesijos rezultatus, — pro pirštus. Studentai rea 4,13, o visuomenės mokslų — 4,16. Vien penketais baigu sių žiemos sesijų — 20%, t y., 78 studentai. Ypač ge rai mokosi biologijos specia lybės studentai: 46 penketukininkai, bendras studenįų pažangumo vidurkis — 4,40; visuomenės mokslų — 4,41. Puikiai žiemos sesijų baigė V kurso biologai-botanikai (pažangumo vidurkis — net 4,72, visuomenės mokslų — 4,79). Tai pažangiausia fa kulteto akademinė grupė. Geografijos specialybės studentai kiek atsilieka nuo biologų, bet jų pažangumo guoja į kritikų. Matėt mū vidurkis viršija ketvertų, o sų „Komjaunimo prožekto geologijos specialybės nė rių"? Karikatūros su kon vienos akademinės grupės krečiomis pavardėmis. Mažas vidutinis egzaminų pažymys malonumas, kai su tavim nesiekia ketverto. Pras- taip visi „susipažįsta". Ge čiausiai sesijų baigė pirma- ras pavyzdys — puikiausia kuršiai geologai (lietuvių auklėjimo priemonė. Drau grupė). Jų pažangumo vidur-, go pastabos turi įtakos kiek — 3,40 visuomenės vienam iš mūsų. mokslų — tik 3,0. Anot Rimgaudas pasakoja apie doc. V. Matulevičienės, to savo grupę: „Patys aptaria kių žemų rodiklių fakultete me mokymosi reikalus, ne dar nėra buvę. bijome vienas kitam pastabų Iš 37 fakulteto akademinių pasakyti. Kam blogiau seka grupių 23 pažangumo vidur si — padedame. Tai duoda kis viršija ketvertų. neblogus rezultatus". Pirmųjų kursų studentai Gerų studentų fakultete Pažangumo rodikliais atsilie daug. Mūsų komjaunimo ka nuo vyresniųjų, nors biuro nariai patys pavyzdį šiems ir egzaminų daugiau, rodo. Reikalauja iš kitų, bet ir patys egzaminai sudėtin ir sau reiklūs. Toks mūsų gesni, daugiau pasiruošimo A. Abramavičius. .. reikalaujantys. A. Abramavičius: — Ne pirmi metai esu at POSĖDIS sakingas už karinį patriotinį Gamtos fakulteto posėdžio, jaunimo auklėjimų. Griežtai įvykusio kovo 13 d., antra reikia kovoti su neatsakin sis darbotvarkės klausimas: gumu. Posėdžio metu teko Kaip pagerinti MAK’o dar dviem pirmakursėms sekreto rėms pareikšti papeikimų ir bų?" - Nors fakulteto pažangumo įspėjimų. Iš visų pirmakursių rodikliai ir neblogi, bet dar akademinių grupių tik bio vasario mėnesį vykusiame logų I grupė suruošė priva komjaunimo komiteto susi lomą žygį karine tematika. rinkime buvo pažymėta, kad Trūksta atsakomybės, draus mokymosi komisija privalo mės. .. suaktyvinti akademinį dar bų. SEMINARAS ŽIEMOS SESIJOS REZULTATAI
Kalba mokymosi komisijos Pirmininkas G. Zaveckas: — Po švenčių buvo tikri namas pirmakursių ir antra kursių paskaitų lankymas. Skolininkų tėvams parašyti laiškai. Dabar jau likęs tik enas kitas skolininkas. Pa skaitų metu suruoštas reidas į bendrabutį. Tie studentai, kurie „klausė" paskaitas lo vose, susilaukė kritikos: .Komjaunimo prožektoriuje" kabo karikatūros su tų stu dentų pavardėmis.
TSKP istorija. Vieno, ant ro studento pasisakymas. Seminaro metu studentai užsirašinėja draugų, dėstytojo pasakytas svarbesnes mintis. Nepasakytum, kad tai pati nepažangiausia fakulteto grupė. O vis dėlto, kodėl pirmakursiai geologai taip prastai išlaikė TSKP istori jos egzaminą? — Grupės paskaitų lanky mas neblogas, noro mokytis yra, studentai seminaruose
dalyvauja aktyviau, nei praėjusį semestrų, — po se minaro pasakojo asist. M. Suminąs. — Visada stengiuo si rasti kontaktą su studen tais. Kalbėjomės su geolo gais po sesijos. Patys prisi pažįsta kad nepakankamai įimtai žiūrėjo j egzaminą. Turėdami užtektinai laiko pasiruošimui, neišnaudojo visų galimybių. Šį semestrų įvedėme tokią naujovę: seminarai vyksta jungtinėms grupėms. Pras tesnio pažangumo grupė jun giama su pažangesne. Geo logai turi į ką lygiuotis.
AR YRA REZERVŲ? Negi nusileisi medikams? Jau dabar pastebimi teigia mi poslinkiai. Didesnėje gru pėje sunkiau dirbti, bet dėl geresnių rezultatų, kokybiš kesnio žinių įsisavinimo eks perimentuoti verta. D. Gintautaitė, pirmakursė geologė: — Kodėl taip atsiliekame nuo kitų grupių? Stojant mažesnis konkursas, todėl gal su prastesnėmis žiniomis ateiname. Mūsų, geologų, grupėje vaikinų dauguma. Jie mažiau kruopštūs, o dar ruošiasi į armiją. .. Pavasa rio sesija? Tikimės geresnių rezultatų. Iš nesėkmių juk mokomės. Politinė ekonomija. Stu dentai pasisako vienas po kito. Nespėja dėstytojas perskaityti klausimo, žiūrėk, jau sitoja, kalba. D. Smilgevičiūtė, III kur so biologijos specialybės I grupės komjaunimo organi zacijos sekretorė: — Niekas už mus neiš moks. niekas laboratorinio darbo neatliks. Taip jau iš eina: geriau mūsiškiai prie mokslų pasėdės, negu savi veikloj dalyvaus. Laisvalai kiu daug kas rūpimais mo kslo dalykais pasidomi. Nors nepasakysi, kad „zubrylos" būtume, bet į studijas, saky čiau, atsakingai žiūrime. Šią sesiją tik trys žmonės nega vo stipendijos. Ėjome į de kanatų, prašėme, kad kaip pažangiai grupei išskirtų dar tris stipendijas. Ir išsi kovojome. Politinės ekonomijos dės tytojas doc. V. Cesnavičius: — Malonu dirbti su tre čiakursiais biologais. Neabe jingi, žvalūs, darbštūs. Daž nai padiskutuojame, pasigin čijame. Taip žinios geriau įsisavinamos.
Nr. 10(1269)
Kaina 2 kap.
PASKAITA
Doc. V. Matulevičienė len toje rašo formules vienų po kitos. „Kaip diferencijuosi me šitą lygtį? Pabandykite patys", — docentė skatina studentą ne tik automatiškai užsirašinėti, bet ir pamąstyti, pačiam paieškoti. Doc. V. Matulevičienė: — Negalima studento pa leisti savieigai. Reikia mo kyti racionaliai naudoti lai ką, ypač I—II kursuose/. La bai dažnai tuščiai švaisto mas laikas, per mažai dirba ma. Atsiranda studentai vi dutinybės. Pirmūnų fakultete, žinoma, daug, bet žinių ly gis žemas. Iš vidurinės mo kyklos ateina žmonės su blo gu pasiruošimu. Žinios ne atitinka pažymio atestate, ypatingai jaučiama loginio mąstymo stoka. Jauni žmo nės visiškai nesugeba dirbti, to jie neišmoksta vidurinėje mokykloje, kur duodama tiek, daug informacijos, — mokiniai paprasčiausiai pasi klysta joje. Reikia skirtį daugiau dė mesio specialistų ruošimui. Ypač mūsų fakultete. Juk. pavyzdžiui, metereologui tenka ne mažiau atsakomy bės už mediką. Todėl mes, dėstytojai, privalome griež tai kontroliuoti medžiagos įsisavinimą, sekti auditoriją, jausti studentų nuotaikas, paaiškintį taip, kad suprastų dėstomą dalykų. Nepaprastai svarbu sieti teoriją su prak tika, o pas mus tam yra vi sos sąlygos: studentai diTba laboratorijose. Reikėtų griež čiau kontroliuoti paskaitų lankymą. Dėstytojų reikalavimai turi turi būti vieningi. Jei vie nas iš mūsų bus nors trupu tį aplaidesnis, rezultatų ne pasieksime. Gamtos fakulte to prodekanė doc. I. Šarkinienė: — Nepasakytum, kad mū sų studentai būtų nedraus mingi, nepavyzdingi. Kol kas užtenka įspėjimų, papeikimų, stipendijos dar niekam nenuėmėm (tai baisiausia baus mė kiekvienam studentui). Rezervų žinoma, yra. Ko dėl tų atsiliekančių grupių pažangumo vidurkis ne ket vertas? Studentai gali mo kytis dar geriau. Patenkina mų pažymių neturi būti. XXX Doc. V. Matulevičienė tei gia, kad prieš 30 metų į Universitetą ateidavo žmo nės su geroka; tvirtesnėmis žiniomis. Kas tada lieka mums? Nejaugi mes tokie jau niekam tikę? Jeigu ir dėstytojai, ir pa tys studentai pripažįsta, kad rezervų yra, vadinasi, jų tikrai yra. Surasti tas neiš naudotas galimybes, pasiekti aukštesnį žinių lygį padės ne vien dėstytojų, bet ir kiekvieno studento reiklu mas sau.
MUSŲ KALBA
Komjaunimo komitete Pasirašyta sutartis su Pra- kultetu dėl pasikeitimo hos Karlo universiteto Hra- dentų statybos būriais, dec Kralovo medicinos fa-
stu-
/VWW\AAAAAAA/VWWWWWWVWVWWSAAAZW
Mokyklų reformos svarstymas Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų re forma, numatyta pagal TSKP CK 1983 m. birže lio plenumo programines nuostatas, siekia pakelti jos darbą j naują koky bišką lygį, atitinkantį iš sivysčiusios socialistinės visuomenės sąlygas ir po reikius. Reformos projek tas visos liaudies svars tymui buvo pateiktas 1984 m. sausio mėnesį. Sis svarbus teorinis do kumentas rado platų at garsį tarybinės visuome nės gyvenime. Svarstomas projektas ir Vilniaus V. Kapsuko universitete. 1984
DĖMESIO!
m. kovo 12 d. TSKP isto rijos katedroje buvo pra vestas teorinis seminaras „TSKP CK projektas dėl bendrojo lavinimo ir pro fesinių mokyklų pagrin dinių veiklos kryptų". Pranešėjas LTSR Švieti mo ministras V. Spurga. Teorinio seminaro darbe dalyvavo VU mokslinio komunizmo katedros, Vil niaus inžinerinio staty bos instituto, VVPI TSKP istorijos katedrų, LTSR Valstybinės konservato rijos Klaipėdos filialo marksizmo leninizmo ka tedros darbuotojai. R. KELIUOT1S
DĖMESIO!
TAUPUMO KONTROLĖS SAVAITĖ Universiteto komjaunimo komiteto „Komjauni mo prožektoriaus" štabas skelbia Taupumo kontro lės savaitę. Jos metu bus tikrinamas elektros ir kuro energijos, vandens naudojimas Universiteto bendrabučiuose ir fakultetuose, administraciniuose pastatuose. Šioje savaitėje dalyvauja visų fakulte tų „Komjaunimo prožektorių" štabai ir postai. Kvie čiame dalyvauti visus studentus, apie pastebėtus trūkumus pranešti „Komjaunimo prožektoriaus" štabų ir postų nariams, pasidalinti savo mintimis „Tarybiniame studente".
i
Universiteto komjaunimo komiteto „Komjaunimo prožektoriaus" štabas
PASIRAŠYTA BENDRADARBIAVIMO SUTARTIS
S .m. kovo 2—3 dienomis Minske viešėjo Universiteto rektorius akademikas J. Ku bilius, partinio komiteto sekretorius doc. V. Gobis, darbuotojų profsąjungos ko miteto pirmininkas L. Gašlū nas. Baltarusijos Lenino valsty binio universiteto Mokslinės tarybos posėdyje buvo pasi rašyta Vilniaus V. Kapsuko valstybinio universiteto ir Andžela ŽEMGULYTĖ, Baltarusijos Lenino valstybi „T.S." neetatinė koresp. nio universiteto bendradar
biavimo sutartis. Joje numa tyti abiejų mokslo įstaigų bendri moksliniai tyrimai, mokslinės konferencijos. Sutarties pasirašymo pro ga Minske lankėsi ir Uni versiteto nusipelnęs dainų ir šokių ansamblis, vadovauja mas V. Aleksandravičiaus. Kartu su Baltarusijos Leni no valstybinio universiteto' dainų ir šoklų ansambliu „Kryžačiok“ mūsų ansamblis koncertavo minsklečiams. „T.S." lnf.