visu saiaą
LEIDŽIAMAS NUO 1950
vieny Rites *
cao»/Binis scu nencas
Į
METŲ
BALANDŽIO 15 D.
k Nr. 10 (1429) 1988 M. KOVO 18 D.
PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
KAINA 2 KAP.
jiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiJiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiini
Mokymas, auklėjimas: problemos
UŽ KĄ MES GAUNAME STIPENDIJĄ? studentų, sąmoningumas toks, kad finansinis klausimas yra svarbesnis nei įgyjamos žinios (niekas nesako, kad jis nesvar bus). stipendija buvo, yra ir bus realiausias ir tvirčiausias stimulas siekiant geresnių re zultatų (tikėkimės, tuo pačiu ir žinių). Tai turėtų suprasti ir dėstytojai, rašantys pažymius, priklausomai nuo savo nuotai kos. Ir stipendijų skirstymas turi skatinti norą mokytis ge riau o ne temptis nuo sesijos iki sesijos. Kad to nebūtų, siū loma filologijos fakultete stipen dijų neskirstyti pagal specialy bes. Ką tas duoda ir kodėl pa daryta būtent tokia išvada? (Tai liečia tik filologijos fakul teta). Visi mūsų fakulteto studentai vra galima sakyti, vienos spe cialybės atstovai — filologai. Ir vienija juos vienas mokslas — filologija. Skiriasi tik specia lizacija — lietuvių kalba, rusų kalba, anglų, vokiečių, prancū zų kalbos. Stipendijos skirsto mos remiantis sesijos egzaminų rezultatais. Egzaminus visi filo logai laiko beveik tuos pačius. Maždaug pusė jų sutampa vi sose specialybėse. Kiti egzami nai. iš esmės, skiriasi tik savo pavadinimais, kurie atitinka tą ar kitą specialybę. Pavyzdžiui; lituanistai laiko dabartinės lie tuvių kalbos egzaminą, o užsie nio kalbų studentai — leksi kos. arba rusistai — rusų lite ratūros. lituanistai — lietuvių literatūros. ..užsieniečiai- - už sienio literatūros egzaminus. Anksčiau, kai beveik visi gau davo tokią pat stipendiją, nela bai kam ir skaudėjo galvą dėl to. kas ir už ką gauna. Dabar tikrą bumą sukėlė prie
Taigi, už ką studentui moka ma stipendija? Bent jau pačia bendriausia prasme? Kvailas klausimas, pasakytų dažnas, aišku, kad už gerus ir labai ge rus pažymius, t. y. už geras žinias, parodytas egzaminų me tu. Su tuo sutinka visi. Tačiau, pasirodo, stipendiją galima gau ti ir už tai, kad studijuoji vie na ar kitą specialybę. O svar biausia. ją galima gauti visai nesistengiant geriau mokytis. Tik per egzaminą svarbu ne gauti dvejeto. Visa kita — for malumas. Ar gali taip būti? Taip yra. Filologijos fakultete. Ir. mano manymu, ne vien stu dentai čia kalti. 0 kalta bus. atrodo. klaidinga stipendijų skirstymo sistema mūsų fakul tete. Iš pirmo žvilgsnio, ji tokia nat kaip ir visame Universite te. Kiekvienos specialybės 71tyn studentų turi gauti stipendiją. Filologijos fakultete šis rodik lis — tai klaida. Naudojant tokią skirstymo sistemą, fakultete susidaro sa votiška ..specialybių nelygybė“. Žemas visų vienos specialvbės studentų pažangumas garantuo ja stipendiją net ir vos paten kinamai besimokančiam. Tuo tarpu, aukštas pažangumas ki toje specialybėje atima galimy bę gauti stipendiją net ir tam studentui, kurio vidurkis — 4 ir daugiau. Jis paprasčiausiai atsiduria už nelemtos 71 o/A ri bos. Taip Įvedama grubiausia lygiava. Už tą patį rezultatą vienas gauna stipendiją, kitas ne. Kam tada geriau mokytis? Mano manymu, kol mūsų.
dai už gerus ir labai gerus pa žymius. O čia dar ir reikalavi mai dėl perlaikymų sugriežtėjo. Vėl savaime iškyla mintis — stipendija yra realiausias, tvir čiausias ir labiausiai apčiuopia mas stimulas, skatinant studentą siekti geresnių rezultatų. To dėl teisingas stipendijų paskirs tymas labai daug ką lemia, to dėl ir siūloma keisti senąją sis temą tobulesne. Tačiau, net ir išdėsčius visus motyvus, senosios sistemos ne sutiko atmesti mūsų dekanatas (ir ne tik jis). Nors fakulteto mokslinėje taryboje šis mūsų, studentų, pasiūlymas ir sušilau kė daugumos pritarimo, rezul tatų jokių. Buvo argumentų ir orieš. bet jie. atrodo, nepagrįs ti. Pirmiausia, ne visai teisinga (ir garbinga) teigti, kad. pavyz džiui. užsienio kalbų dėstyto jai rašo savo studentams tik ge rus ir labai gerus pažymius ir verčia tai daryti kitus dėstyto jus. Užtenka pasižiūrėti į pas kutinės sesijos rezultatus. ir bus aišku, glosto jie studentus, ar ne. Taip pat ir kitų discipli nų dėstytojai per daug ..užsie niečių“ nelepina. Taip pat nega Įima teigti, kad užsienio kalbų specialybės studentų mažiau, todėl dėstytojai juos geriau pa žįsta ir globoja. Paskaičiavus paaiškėjo, kad dėstytojų ir stu dentų santykis visose specialy bėse yra beveik toks pat. Gi nant skirstymą pagal specialy bes neteisinga būtų lyginti jį ir su Tarybų Sąjungos finansų skirstymu sąjunginėms respub likoms. Jei panaudojom tokį pa vyzdį, tai sąjungines respubli kas reikėtų prilyginti ne spe cialybei fakultete, o fa*kultetui
STEBINO NORAS MOKYTIS Suomijoje, Helsinkio technolo gijos universitete, stažavosi fi zikos fakulteto amorfinių puslai dininkių mokslinio tyrimo labo ratorijos vedėjas Kęstutis Ar lauskas. Jis atsako į Audriaus SIAURUSEVICIAUS klausimus. — Helsinkio technologijos uni versitetas tai... K. A. Tai mūsiškio politech nikos instituto analogas. — Daugelis sugrįžę iš užsie nio kaip išskirtinį studentų bruo žų nurodo norų mokytis. Kaip manote Jūs! K. A. Nebūsiu originalus šiuo klausimu ir aš. Mane taip pat
stebino Suomijos studentų noras siekti žinių. Ten niekas jų ne varo į paskaitas, nežiūri lanko mumo, o visi mokosi. Neteko su tikti kitokių studentų. — Kas Jus labiausiai nustebi no Helsinkio technologijos uni versitete! K. A. Tikriausiai vieno diplo manto paskaita, kurios klausėsi universiteto profesoriai ir dėsty tojai. Baigdamas studijas, jis pa rengė paskaitų kursų apie skai čiavimo technikų, skaitė paskai tas kitiems studentams. Dažnai pasitaiko, kad studentų surinktų medžiagų dėstytojai panaudoja
savo paskaitose. — Ar yra dirbančių studentų! K. A. Mūsų universiteto stu dentas, dirbdamas laboratorijoje, už tai gauna pinigus. Štai ir da bar mūsų laboratorijoje dirba studentai. Suomių studentams už darbų laboratorijose niekas ne moka — tai įeina j bendrų mo kymo programų. Jie ieškosi pa pildomo uždarbio. Aš bendravau su savo kaimynu bendrabutyje. Jis keldavosi penktų valandų ryto ir skubėdavo j darbų, nuo aštuonių jau sėdėdavo paskaitose, va kare vėl j darbų. Kaip ir pas mus, ten studentai priklausomi
universitete. Juk kiekviena res publika gavusi savo dalį, to liau skirsto ją savo nuožiūra). Ir Lietuva nesielgia taip, kaip Latvija, kodėl tada filologijos fakultetas turi elgtis taip, kaip gamtos ar istorijos. Tai jau vi daus reikalas. Visiškai nepriim tinas pasiūlymas įsteigti tris stipendijų skirstymo komisijas atskiroms specialybėms. Tai tik dar labiau subiurokratina sti pendijų skirstymą. Keista ir gai la kad diskusija šia tema tarp studentų ir dekanato (ir ne tik) tęsiasi jau antras pusmetis. Ma no nuomone, mūsų, studentų, siūloma sistema geriausiai ati tinka mūsų fakulteto specifiką. Ji sudarytų sveiką konkurenci ją tarp visų fakulteto studentų siekiant geresnių rezultatų. Ne būtų ir nereikalingų išpuolių vienas kito adresu. Negaila juk tos stipendijos, net padidintos, tikrai gerai besimokančiam. Ta čiau kiekvienas įsižeidžia maty damas. kad stipendiją gauna žmogus, aiškiai jos nevertas. Studentai vienas kitą pažįsta geriau negu dėstytojai ar dėka natas. Patys stipendijų skirstymo kriterijai išdėstyti TSRS aukšto jo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos. VPSCT sek retoriato ir VLKJS CK sekreto riato nutarime. Aiškiai ir kon krečiai. Visų pirma gauna tie, kurie išlaikė gerais ir labai gerais pažymiais. Tie. kurie tu ri patenkinamus pažymius, sti pendiją gauna tik nusprendus pagal grupės grupei (kursui) sudarytą eilę. Neužsiminta apie studentus kurie perlaikinėja egzaminus. (Turima galvoje tie studentai kurie perlaiko tam.
kad gautų geresnį pažymį) .Siū lytume: tokius studentus reikė tų prilyginti tiems, kurie ga vo patenkinamą pažymį. Kadan gi ir perlaikymas perlaikymui nelygu, tai skirti ar neskirti to kiam studentui stipendiją irgi sprendžia pati grupė, įtraukda ma jį į bendrą grupės eilę, ku rią surašo seniūnas. Ir gauna jis, net ir perlaikęs gerais ir labais gerais pažymiais egzami ną. tik minimalią stipendiją, bazinę, be jokių priedų. Su to kla problema jau susidūrė mū sų fakultetas. Buvo (ir liko) tik rai nemalonu. kai studentas, perlaikęs nepatenkinamai ar net patenkinamai įvertintą egzami ną, gavo stipendiją, o jo drau gas, sąžiningai atsakinėjęs vie ną kartą ir gavęs trejetuką, galbūt vienintelį. stipendijos negavo. Negražiai išėjo, ar ne tiesa? Yra ir kita medalio pusė dėstytojai. Ne visi jie buvo ir liko pasiruošę naujai tvarkai. Lengva ranka pagal seną pa protį kai kurie rašydavo „nepat.“ ir sakydavo ..iki kito kar to“. Studentui pažymys (objek tyvus) dabar labai daug ką reiškia, ir ne vieta čia asmeni nėms simpatijoms, antipatijoms, geroms ir blogoms nuotaikoms. Aišku, gerų dėstytojų problema ne mažiau aktuali kaip ir gerų studentų. Bet tai jau kita tema.
nuo materialinės tėvų padėties. — Su kokiomis problemomis susiduria suomiai, baigę aukštųsias mokyklas! K. A. Pirmiausia darbo probtemų, kuri remiasi konkrečios giasi būti pastebėti kokios nors firmos. Rašydami kursinius dar bus universiteto studentai gauna temų, kuri remiasi konkrečios įmonės veikla, siekia, kad jų darbai būtų panaudojami gamy boje. Glaudūs ryšiai universitetų sieja su koncernu „Nokia". Kon cernas geriausiems gali mokė ti stipendijas. „Nokia" dažnai finansuoja įvairių studentų klubų veiklų. — Kaip technologijos univer siteto studentai leidžia savo lais valaikį!
K. A. Man susidarė toks įspū dis, kad jie sportuoja kiekvienų laisvų minutę. Labai populiarus futbolas. Aplink universiteto pastatų jį žaisdavo visi, kartu vaikinai ir merginos. Apskritai Suomijoje sportas populiarus, teko stebėti tradicinį bėgimų Helsinkyje, vien komandų daly vavo du tūkstančiai, dauguma iš jų —studentų. Nors už dalyvavi mų varžybose turi įnešti mokestį. Surinktus pinigus valdžia pa naudoja miesto tvarkymui. — Ar sugrįžęs iš Suomijos Jūs galite pasakyti: „Aš mačiau idealų universitetų"! K. A. Ne, taip pasakyti aš ne drįsčiau. Aš apskritai neįsivaiz duoju tokio universiteto. — Dėkoju už pokalbį.
Norėčiau pateikti dar vieną pasiūlymą. Jei dėstytojams ne darbingumo lapelį apmoka prof sąjunga iš savo fondų, o ne iš darbo užmokesčib, tai kodėl studentų profsąjunga panašiu būdu negalėtų pasirūpinti savo (nukelta į 4 psl.)
- Sveikiname -
PROFESORIUI N. GREGORAUSKUI - 80
Sveikiname prekybos ekono mikos katedros profesorių, eko nomikos mokslų daktarų, Lietur vos TSR nusipelniusį ekonomis tą Marijonų Gregorauską gar-
bingo 80-ties metų jubiliejaus prooa. Gimė M. Gregorauskas Kaune, smulkaus valdininko šeimoje. Anksti netekęs tėvo stoja į sun kų kovotojo už socialini teisin gumų kelią. Sunkūs darbo ir mokslo metai, aktyvi veikla pa žangiose jaunimo organizacijose, valdžios persekiojimai, areštai anksti davė Jubiliatui pirmuosius klasinio užsigrūdinimo pradus. M. Gregorauską visada lydėjo gilus žinių, mokslo troškimas. Turėdamas nemažų gabumų, dirbdamas įvairiose ūkinėse or ganizacijose sugebėjo įgyti au kštąjį išsilavinimą. Jubiliatas ir iki šiol liko akty vus, veržlus. Jam teko užimti daug atsakingų ir garbingų pa reigų. 1940 metais, atkūrus Ta
rybų valdžią, kviečiamas užimti atsakingas Prekybos ministro pa reigas Liaudies Vyriausybėje, o vėliau Prekybos liaudies komisa ro pareigas Tarybinėje Vyriau sybėje, po to dirba Lietuvos TSR Ministru Tarybos Pirmininko pa vaduotoju. Pačius vaisingiausius gyveni mo metus Jubiliatas atidavė mokslui ir 'kadrų rengimui. Štai jau 42 metai jis dirba Vilniaus V. Kapsuko universitete. įgimr tas oratoriaus talentas, glati eru dicija žavėjo ir žavi studentus, dėstytojus, bendradarbius. Per visus šiucs metus jis ,perteikė studentams savo gilias teorines žinias ir praktinę patirtį skaity damas prekybos ekonomikos, prekybos organizavimo ir tech nikos, žemės ūkio ekonomikos
disciplinų paskaitas. Jubiliatas aktyviai dalyvauja Universiteto gyvenime: 1963— 1968 m. jis — prekybos ekono mikos katedros vedėjas, 1964— 1968 m. ekonomikos fakulteto dekanas. Prof. M. Gregorauskas pro duktyvus ir plataus diapazono mokslininkas. Jo mokslinių da-rr bų sąrašas viršija 100 pavadini mų. Pagrindinės mokslo sritys — žemės ūkio ekonomika ir liaudies vartojimas. Jis aktyviai daly vauja vykdant įvairius respubli kos vyriausybės pavedimus, ruo šiant mokslines rekomendacijas įvairiais respublikos liaudies ūkio vystymo klausimais. Dauge lis jo atliktų darbų įdiegta arba panaudota ruošiant respublikos liaudies ūkio vystymo planus.
Ypač dideli Jubiliato nuopelnai mokslinių ekonomistų kadrų rengimo srityje. Daugiau kaip 20 jo vadovautų aspirantų įgi jo mokslų kandidatų laipsnius. M. Gregorausko mokslinę, pe dagoginę ir visuomeninę veiklą aukštai įvertino vyriausybė. Jis apdovanotas Tautų draugystės ordinu, medaliais, jam suteiktas respublikos nusipelniusio ekono misto garbės vardas. Kolegos ir studentai, bendrau jantys su tokia kilnia asmenybe, kaip M. Gregorauskas, mokosi iš jo principingumo, pareigingumo, sveiko gyvenimo būdo, kuklumo, darbštumo. Garbingo jubiliejaus proga lin kime profesoriui M. Gregorauskui neblėstančios energijos ir il giausių metų. Vyr. dėstytojos A. DAMULIENĖ, J. NARKŪNIENĖ