r !
cam/Binis scu nencas I visą 5ALiąpROL€canai,vi€nyKire5!
f
t LEIDŽIAMAS NUO 1959 METŲ \ BALANDŽIO 15 D.
t f \
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ niversiteto
rektorato,
partijos,
komjaunimo ir
auja veiklos programa 1986 m. kovo 6 d. baigė darbą KP XXVII suvaž'avlmas. Į isiją Jis įeis, kaip persilaužimo les, partijos gyvenime suvaivlmas, novatorių suvažlavis. >u dideliu susidomėjimu dautūk‘dantinis Universiteto ko. tyvas, visi tarybiniai žmonės ;ė TSKP XXVII suvažiavimo bą. Susirinkimuose, politiose pašnekesiuose, senosios na Mater dėstytojai, profesoi, studentai vieningai ir karšpr'tarė TSKP Centro Komi> Politinio pranešimo teigi ąs ir išvadoms, suvažiavime elkštoms mintims. rSKP XXVII suvažiav'mas pagė ir priėmė leniniškai drąrealistinę, mobilizuojančią kvepiančią kovos dėl komuno, taikos ir pažangos idealų nfo strategiją. abartinlame sudėtingame, per. įžlmo etape, susidarius kokyal naujai situacijai šalyje ir lulinėje arenoje, suvažiavidar kartą pademonstravo ų partijos Ištikimybę mark iu! — leninizmul, jos suge na giliai įprasmini' ir realisil įvertinti padėtį, tinkamai mokyti iš patyrimo, rasti būpribrendusioms problemoms esti, įveikti visa, kas pa, kas atgyventa. «P XXVII suvažiavimas ikė išsamią pagrindinių danio pasauiio vystymosi tenijų ir prieštaravimų anal'zę, nimus ir išvadas. Suvažiavipažymėjo, kad XX amžiuje ’ga ir socializmas neatsieSociąlizmas nuolat tobulivisuomeninius santykius, tingai gausina pasiekimus, a savo pavyzdžio jėgą ir amumą, demonstruoja realų gyvenimo sanklodos burna. !■ Tuo pačiu socializmas vis tvirtesnę užtvarą karo iltarizmo, reakcijos ir smurleoiogijai ir praktikai, vineapykantos žmogui foraktyviai prisideda prie tjos socialinės pažangos, 'atiavimas visapusiškai, lė tai objektyviai ir reikliai lizavo partijos ir šalies gy■a, nužymėjo vystymosi gai. •eičial. Suvažiavimas pat"> TSKP Centro Komiteto m koncepciją spartinti šaac'allnj ir ekonominį vysDarbo žmonės šj partijos l'nj kursą priima kaip reinlo pobūdžio, neregėto Praktinių veiksmų progra*j°s tikslas yra pasiekti, konomika būtų itin gerai 'nota ir efektyvi, turinti kiškai išvystytas gamybi^as> brandžius socialistld®ybinius santykius, suūkio mechanizmą, ’nsiu liaudies ūk'o intenno svertu partija laiko mokslinės-techninės 08 supratimą, naujų kartų ‘“s, didžiausią našumą ir
efektyvumą užtikrinančių iš principo naujų technologijų pla tų diegimą. Iškeltas uždavinys — atlikti visapusišką liaudies rekonstrukcijų ūkio techninę mokslo remiantis naujausiais ir technikos laimėjimais, Suvažiavimas nurodė, kad būtina energingai orientuoti mokslą Į liaudies ūkio techninio moder nizavimo reikmes, glaudžiau sie ti jį su gamyba, naudoti šiais tikslais naujas, pasiteisinusias integracijos ir sąveikos formas, sparčiau diegti tyrimo rezulta tus į praktiką, padidinti akade minių ir šakinių institutų darbo, aukštųjų mokyklų mokslinio po tencialo efektyvumą, pagerinti rengi mokslininkų pamainos mą. Suvažiavimas patvirtino pla čią spartaus liaudies gerovės kėlimo programą. Kartu suvažia vimas pažymėjo, kad liaudies gerovės pakėlimas j kokybiškai naują pakopą neatskiriamai su sijęs su kiekvieno darbuotojo, kiekvieno gamybinio kolektyvo darbo ir visuomeninės veiklos efektyvumo didėjimu.
Šalies vystymosi spartinimo strategija reikalauja toliau tobulinti visuomeninius santykius, atnaujinti politinių ir ideologi nių institutų darbo turinį, for mas ir metodus, plėtoti socialis tinę demokratiją. Suvažiavimas karštai pritarė Centro Komiteto priemonėms, nukreiptoms visuo meninei politinei sistemai tobu linti, Taryboms, profsąjungoms, komjaunimui, darbo kolektyvams, liaudies kontrolei aktyvinti, vie šumui plėtoti. Kuriamoji tarybinės liaudies veikla vyksta, esant sudėtingai tarptautine' padėčiai, kai agre. syviausi imperialistiniai sluoks niai didina karo grėsmę. Atsi žvelgdamas į tai, suvažiavimas numatė svarbiausią TSKP užsie nio politikos strategijos tikslą — užtikrinti tarybinei liaudžiai galimybę dirbti tvirtos taikos ir laisvės sąlygomis. Magistralinė partijos veiklos tarptautinėje arenoje kryptis ir toliau bus ko va pr'eš branduolinį pavojų, už taikos Išsaugojimą ir stip rinimą. TSKP XXVII suvažiavimas pa rengė didingą komunizmo kū rimo ir taikos išsaugojimo prog. ramų. Mes esame d'deiio kelio pradžioje. Laukia sudėtingi dar bai, reikšmingos permainos, ku rios iš kiekvieno pareikalaus at kaklumo, valios, drąsos atsisaky ti visko,kas atgyveno, mąstymo ir darbų inercijos. Svarbiausia šiandieną, kad ta konstruktyvi dvasia, reiklumas, organizuotu mas ir dalykiškumas, kurie vy ravo suvažiavimo dienomis, tap. los norma. A. PAULAUSKAS
WU partinio komiteto sekretoriaus pavaduotojas
VALSTYBINIO V.
KAPSUKO
t
Nr. 10(1349)
1986 M. KOVO 18 D. ANTRADIENIS
KAINA 2 KAP.
profsąjungos komitetų savaitrastis
Mūsų respublikoje pedagogus ruošia Vilniaus universitetas ir pedagoginiai institutai. Ir nors nusipelniusio mokytojo ar moky tojo metodininko vardus daugiau, šia turi pedagoginių institutų auklėtiniai, nereiškia kad peda goginius institutus baigę mokyto jai dirba geriau, negu Univer siteto auklėtiniai. Man dažnai tenka lankytis respublikos mokyklose, stebėti Universiteto auklėtinių — fizikų darbą. Pirmaisiais darbo metais jie junta pedagoginių ir metodi nių žinių stoką, sunkiau sekasi dirbti su klase. Dalis susidūrę su pirmaisiais sunkumais nuleidžia rankas ir palieka mokyklą. Ta čiau tie, kurie pamėgsta pedago go darbą, greit užpildo pedagogi nio ir metodinio paruošimo spra gas ir dažnai dirba geriau, ne gu pedagoginių institutų auklėti niai. Čia įtakos turi tai, kad WU auklėtiniai gauna daug fi zikos žinių ir eksperimentinio darbo įgūdžių. Tačiau faktas be
gauti šiuolaikinės žinias ir gerą praktinį parengimą. Tuo tikslu reikia pertvarkyti pedagoginių aukštųjų mokyklų mokymo pla nus ir programas, glaudžiau sie ti juos su gyvenimo reikalavi mais. Fizikos fakultete jau pradėta dirbti gerinant pedagogų ruo šimą. Tam pasitarnauja ir nauji mokymo planai. Jau nuo antrojo semestro įvesta pedago ginė mokomoji praktika. Siek tiek padidinamas valandų, skirtų fizikos mokymo metodikai skai čius, ji papildoma informatikos ir skaičiavimo technikos panau dojimo metodika. Mokymo plane numatyta auklėjamojo darbo metodika. Mokymo planas skiria 370 vai. spec. kursams ir 390 vai. spec. darbui, laboratorijose, įvestas techninių mokymo prie monių kursas. Dar nesiryžtama organizuoti atskirų busimųjų pedagogų gru pių. Vis dar .norima derinti pe dagoginį studentų ruošimą su
I JJ ]
absolve'ntams naudotis miesto ar rajono filmotekomis. Mokyklų re forma kaip t'k didelį dėmesį ski ria fakultatyvams. Todėl ir spec. kursų metu reikia pateikti me džiagą, kuri tiktų fakultatyvui. Mūsų studentai turėtų būti ge riau paruošti dirbti mokyklose, kuriose sustiprintus fizikos ir matematikos dėstymas, supažin dinti su fizikos dėstymo proftech. ninėse mokyklose specifika. Mokymo plane siūlomi logi kos, fizikos istorijos ir metodo logijos, gamtos mokslų filosofi nių klausimų fakultatyvai. Pe dagoginių grupių studentams juos reiktų padaryti privalomus. Reikalinga ir astronomijos dės tymo metodika. Pavedus pedagogų ruošimą v'enai katedrai, pagerėtų ir idė jinis auklėjamasis darbas. Mokyklų reformos dokumentai sako, kad universitetai turėtų didinti pagalbą pedagoginėms aukštosioms mokykloms plėto jant mokslinius tyrimus, keliant
PAS FIZIKUS-PERMAINOS ka faktu: Universiteto absol ventų - fizikų, „pabėgusių" iš mokyklų, procentas dides nis, negu pedagoginių ins titutų auklėtinių. Tikriau siai, tai ir mūsų dėstytojų kal tė — psichologiškai neparuošėme studentų darbui mokykloje. Juk iki šiol visi fizikai buvo ruošia mi pagal vienodus visiems moky mo planus. Studentų skirstymas į gamybinį ir pedagoginį profilį buvo formalus. Tik skirstymo į darbą metu paaiškėdavo, kam teks dirbti mokytojais. Taip buvo. Bet mokyklų re forma verčia keisti specialistų ruošimą, labiau jį diferencijuoti. Reforma parodė, kad būtina at. sižvelgti į tai, kad vyksta gilūs pertvarkymai visose žmonių gy venimo sferose — materialinėje gamyboje, visuomeniniuose san. tykiuose, dvasinėje kultūroje. Didesni reikalavimai iškyla mo kyklai ir mokytojams. Reformos nuostatuose nurodo ma, kad reikia žymiai pagerinti mokytojų kadrų rengimą. Busi mieji mokytojai, auklėtojai turi
GERUMO PER DAUG NEBŪNA Stojamųjų egzaminų metu vie nus lydi sėkmė, kitus — nepa sisekimas. Savaime aišku, kad ne visi ir tapome studentais. Jau spėjo prabėgti pirmasis studentiško darbo semestras, pirmoji sesija. Pripratome prie Universiteto darbo ritmo, naujų mokymo metodų.
specializacija, t. y. siekiama, kad busimasis pedagogas kur sų dalį klausytų kartu su ga mybininkais. Manoma, kad tai padės nepatekusiam į mokyklą lengviau įsidarbinti. Tokia nuo monė susidarė todėl, kad fakul tetas iš anksto nežinodavo, kiek absolventų bus nukreipta į mo kyklas. Pedagogų poreikiai kas met būdavo kitokie. Tačiau ši pa. dėtis turės pasikeisti. TSRS Aukš tojo ir specialiojo vidurinio mokslo ir TSRS Švietimo ministe rijų 1985 m. spalio 23 d. įsakyme nurodoma, kad bus plečiamas pedagogų ruošimas universite tuose. Įsakymas įpareigoja pag reitinti pedagoginių skyrių orga nizavimą, sudaryti pedagogų ruo šimo planus 1986—1990 metams Taigi fakulteta iš anksto žinos, kiek pedagogų turės ruošti ir kiek jų bus paskirta į mokyk las. Tiems, kurie jau paskirti į pedagoginę specializaciją, įvedė, me kino demonstravimo techni kos darbus ir suteikiame jiems kino mechaniko teises. Tas leis
pedagoginių mokslinių pedago ginių kadrų kvalifikaciją. Kad fizikos fakultetas galėtų teikti metodinę pagalbą kitiems, pa čiame fakultete turėtų būti rim tas metodinis darbas. Dabar šis darbas dažnai apsiriboja meto dinės dokumentacijos ruošimu. Rašoma nemažai laboratorinių darbų aprašymų, stegiamasi, kad jų būtų kuo daugiau, bet mažai galvojama kiek visas tas dar bas prisideda prie špečialistų ruošimo. Gerai būtų, jei fakultete eg zistuotų fizikos ii; informatikos mokymo katedra, kuri rūpintųsi pedagogų ruošimu ir kurioje mokslinis metodinis darbas būtų pagrindinis, o ne priedas prie kitų sričių mokslinio darbo. To kioje katedroje būsimieji • pe dagogai ruoštų kursinius dar bus, rašytų diplominius darbus iš fizikos mokymo metodikos, fizi kos istorijos. Katedroje būtų ruo šiami ir aspirantai, kurių darbo temos būtų susijusios su mokyk la. Doc. H. JONAITIS
Atėjome iš klasių, kuriose bu vome pirmųjų gretose — vieni iš geriausiųjų. Bet čia, Universi tete, viskas apsivertė aukštyn kojomis. Čia, mūsų nenaudai, tokių, kaip „aš" (mokykloje manėme esą nepakartojami, nep ralenkiami) — dauguma. Tuo met ir prasideda vadinamoji „kova už būvį" — dėstytojo sim patiją ir geresnį įvertinimą. Susenome, įrėminome save — nežinia kur dingo mūsų vaikiš kas avantiūrizmas, atvirumas, kurio pilni buvome mokykloje. O dabar visa tai svetimi ir ne suprantami dalykai. Keista, bet mes dar Išties mažvaikiai — ne suprantame, kaip ir pagal kokius kriterijus vertinti žmones. Aš nekaltinu dėstytojų, kurie pir miausia studente mato penketuklninką arba skolininką. Kalti
mes patys. Kam slėpt — juk ne retai žiūrime į draugą (šiuo at veju vargu ar taip bepavadin tum) tik kaip Į kolegą, Į stu dentą (nekalbu apie tikrą drau gą, nes taip jį vertinti nusikai timas). Taip galvojame apie tues, kur'e „kitų draugų" var du vadinami). Ir keista, kai nusivylus ..kitu draugu", išgirsti sakant: „Rodėsi ir mokėsi gerai, ir apsiskaičiusi buvo, o dabar — še tau..J* Kaip skaudu ir kartu absurdiška, kad mes taip paviršutiniškai ver tiname žmones — ieškome ne žmogiškojo prado, o „kažko kito", visiškai išbraukdami geru mo sąvoką. Užmirštame — jo niekada nebūna perdaug
Zita PALIUKĖNAITE