Ugnė Paluckaitė, Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė
PAAUGLIŲ SAVĘS ATSKLEIDIMAS
NUOTRAUKOMIS SOCIALINIUOSE TINKLUOSE
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
Ugnė Paluckaitė, Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė
PAAUGLIŲ SAVĘS ATSKLEIDIMAS
NUOTRAUKOMIS SOCIALINIUOSE TINKLUOSE
Monografija
Kaunas, 2023
Recenzentės:
Prof. dr. Rosita Lekavičienė, Kauno technologijos universitetas
Prof. dr. Saulė Raižienė, Vilniaus universitetas
Monografija apsvarstyta ir rekomenduota leidybai Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros posėdyje 2023 m. birželio 2 d. (protokolo Nr. 13) ir Socialinių mokslų fakulteto tarybos posėdyje 2023 m. birželio 9 d. (protokolo Nr. 32).
Monografijos leidyba finansuota iš VDU klasterių konkurse laimėto projekto „Monografija „Paauglių savęs atskleidimas nuotraukomis socialiniuose tinkluose“ (Nr. P-S-22-08), lėšų, papildomai lėšų skyrė VDU Socialinių mokslų fakultetas (Psichologijos katedrai skirtos lėšos).
ISBN 978-609-467-573-7 (spausdintas)
ISBN 978-609-467-574-4 (internetinis) https://doi.org/10.7220/9786094675744
© Ugnė Paluckaitė, 2023
© Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė, 2023
© Vytauto Didžiojo universitetas, 2023
Savęs atskleidimas nuotraukomis socialiniuose tinkluose ........ 72
Psichosocialinių veiksnių vertinimo metodikos........................... 75
Emocijomis paremto sprendimo priėmimo modelio elementų vertinimo metodikos ....................................................................... 80
Socialiniai demografiniai ir naudojimosi socialiniais tinklais konteksto klausimai ............................................................................... 86
89 Paauglių naudojimosi socialiniais tinklais ypatumai .................. 89
Paauglių savęs atsiskleidimo nuotraukomis socialiniuose tinkluose ypatumai............................................................................... 91
Paauglių savęs atskleidimo nuotraukomis sąsajos su psichologiniais, socialiniais ir konteksto veiksniais ...................................... 97
Paauglių savęs atskleidimo nuotraukomis skirtinguose socialiniuose tinkluose palyginimas ....................................................... 100
Prognostinių veiksnių reikšmės paauglių neutraliam ir probleminiam savęs atskleidimui paaiškinti palyginimas skirtinguose socialiniuose tinkluose ..................................................................
Emocijų reikšmė paauglių neutraliam ir probleminiam atsiskleidimui socialiniuose tinkluose ....................................................... 111
Neutralaus paauglių savęs atskleidimo nuotraukomis socialiniuose tinkluose aiškinimas psichologiniais modeliais ............ 123
Probleminio paauglių savęs atskleidimo nuotraukomis socialiniuose tinkluose aiškinimas psichologiniais modeliais ............ 132
Paauglių įsitraukimo į neutralų ir probleminį savęs atskleidimą nuotraukomis socialiniuose tinkluose paaiškinamumo palyginimas .................................................................................................. 141
Rezultatų aptarimas ................................................................................. 142
Paauglių naudojimosi socialiniais tinklais ypatumai ................ 142
Paauglių savęs atskleidimo nuotraukomis socialiniuose tinkluose tendencijos ................................................................................ 145
Psichologinių, socialinių ir konteksto veiksnių reikšmė paauglių savęs atskleidimui nuotraukomis socialiniuose tinkluose paaiškinti ..................................................................................................
Emocijų reikšmė, paaiškinant paauglių neutralų ir probleminį atsiskleidimą
Sprendimo priėmimo atsiskleisti ir emocijomis papildyto sprendimo priėmimo atsiskleisti modelių tinkamumas ir palyginimas paauglių savęs atskleidimui nuotraukomis socialiniuose tinkluose
Pratarmė
Paauglių aktyvumas įvairiose medijose paskatino mokslininkus labiau įsitraukti į tyrimus, analizuojančius jaunų žmonių elgesį socialiniuose tinkluose, įskaitant savęs atskleidimą tiek žodine, tiek ir nežodine forma bei tokį elgesį paaiškinančius psichologinius ir socialinius veiksnius, patį sprendimo atsiskleisti (arba ne) mechanizmą. Lietuvos paaugliai pagal savo galimybes pasinaudoti interneto suteikiamomis galimybėmis ir aktyvumu socialinėse medijose gali būti priskiriami plataus spektro vartotojų grupei, kuri turi puikias galimybes pasinaudoti skaitmeninėmis technologijomis geresnėms savo kasdienio gyvenimo sąlygoms užtikrinti, tačiau tuo pačiu jie tampa itin pažeidžiami ir galimoms neigiamoms naudojimosi šiomis technologijomis pasekmėms.
Paauglių savęs atskleidimu internete domimės jau nuo 2012 m., o pastarųjų metų jaunimo tendencijos – didžiąją dalį savo bendravimo perkelti į socialinius tinklus – bei dominuojanti vaizdinio komunikavimo ir savęs atskleidimo forma nuotraukomis paskatino įsigilinti į būtent šios paauglių savęs atskleidimo formos tyrinėjimus, siekiant suprasti, kiek ji yra populiari mūsų šalies paauglių grupėje, ar įmanoma savęs atskleidimą nuotraukomis suskirstyti į mažiau ir labiau keliantį problemų paauglio gyvenime bei kaip būtų galima psichologiniais veiksniais ir mechanizmais paaiškinti jaunimo pasirinkimą atsiskleisti (arba ne) būtent tokia forma. Dalis šių klausimų buvo atsakyta Ugnės Paluckaitės disertaciniame darbe, kuriame buvo patikrintas prototipo-pasirengimo modelio tinkamumas paauglių neutraliam ir probleminiam savęs atskleidimui nuotraukomis socialiniuose tinkluose paaiškinti mažesnėje tyrimo imtyje. Šioje monografijoje toliau siekiame išsamiau išplėtoti aukščiau keliamus klausimus (pavyzdžiui, atkreipiame dėmesį į emocijų svarbą paauglių savęs atskleidimui nuotraukomis socialiniuose
tinkluose), taip papildant disertacinio tyrimo rezultatus. Tikimės, kad joje pateikiama mokslinės literatūros apžvalga bei surinktais empiriniais duomenimis grįsta informacija padės geriau suprasti mūsų šalies paauglių savęs atskleidimą nuotraukomis socialiniuose tinkluose, paskatins šioje srityje dirbančių mokslininkų bei su jaunimu dirbančių specialistų diskusijas ir bendradarbiavimą, siekiant didesnės mūsų šalies jaunų žmonių gerovės.
Dėkojame visų mokyklų bendruomenėms (administracijos atstovams, mokiniams ir jų tėvams), atsiliepusioms į mūsų kvietimą sudalyvauti tyrime, o VDU – už sudarytas galimybes plėtoti mokslines idėjas ir jas viešinti moksliniuose renginiuose bei rengiant publikacijas. Monografijoje pristatomas tyrimas buvo įgyvendintas, laimėjus VDU klasterių konkursą (projektas „Paauglių savęs atskleidimo nuotraukomis socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Snapchat“ ir „Instagram“ ypatumai“, Nr. P-S-19-06). Monografijos leidybai lėšos buvo skirtos, laimėjus VDU klasterių konkursą (projektas „Monografija „Paauglių savęs atskleidimas nuotraukomis socialiniuose tinkluose““, Nr. P-S-22-08), papildomai lėšų skyrė VDU Socialinių mokslų fakultetas. Papildomos informacijos atlikto tyrimo tema skaitytojai gali rasti 1 monografijos priede.
Autorės
Aktyvi tėvų mediacija – tėvų paaiškinimai ir diskusijos apie nepageidautinus naudojimosi socialinėmis medijomis aspektus bei pasiūlymus, kaip tinkamai reikėtų jomis naudotis (Shin, Kang, 2016).
Narcisizmas – asmenybės bruožas, kuriam būdingas nerealistiškas bei pozityvus savęs suvokimas. Išreikštą narcistiškumo bruožą turintys asmenys taip pat siekia patvirtinimo apie jų „žavumą“ iš kitų ir yra labai susikoncentravę į savo mintis bei elgesį (Campbell, Rudich, Sedikides, 2002).
Naudojimosi socialiniais tinklais nauda – tai socialiniuose tinkluose atsiskleidžiančio asmens suvokimas, kad toks elgesys jam bus naudingas (Krasnova, Veltri, Gunther, 2012).
Naudojimosi socialiniais tinklais rizika – tai socialiniuose tinkluose atsiskleidžiančio asmens suvokimas, kad toks elgesys jam bus rizikingas (Krasnova, Veltri, Gunther, 2012).
Negatyvios emocijos – tai nemalonūs emociniai išgyvenimai, kylantys siekiant išreikšti nepasitenkinimą asmeniu arba įvykiu (Forgas, 2011).
Neutralus savęs atskleidimas nuotraukomis socialiniuose tinkluose – tai dalijimasis tokio tipo nuotraukomis, kur asmuo yra visiškai apsirengęs (t. y. nėra matomas jo nuogas kūnas) bei nėra įsitraukęs į jokį galimai rizikingą elgesį (Williams, Merten, 2008).
1 Dalis monografijoje pateiktų sąvokų jau buvo publikuotos U. Paluckaitės disertacijoje „Neutralus ir probleminis paauglių savęs atskleidimas nuotraukomis socialiniuose tinkluose: psichosocialinių veiksnių svarba bei prototipo-pasirengimo modelio pritaikymas“, socialiniai mokslai, psichologija (S006), Kaunas VDU, 2021.
Pozityvios emocijos – tai malonūs emociniai išgyvenimai, kylantys siekiant išreikšti pasitenkinimą asmeniu arba įvykiu (Forgas, 2011).
Probleminis savęs atskleidimas socialiniuose tinkluose – tai dalijimasis tokio tipo nuotraukomis, kurios yra susiję su nuogo kūno demonstravimu (pavyzdžiui, asmuo nuotraukoje yra be viršutinių marškinėlių) bei galimai rizikingo elgesio demonstravimas: ginklo laikymas, muštynės, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas (Williams, Merten, 2008).
Ribojanti tėvų mediacija – tėvų pastangos riboti vaikų naudojimąsi socialinėmis medijomis bei taisyklių nustatymas dėl socialinėse medijose pateikiamo turinio (Shin, Kang, 2016).
Savęs atskleidimas – tai savanoriškas informacijos, minčių, jausmų apie save bei patirtus išgyvenimus perdavimas kitiems, kuris gali būti verbalinis arba neverbalinis (Greene, Derlega, Mathews, 2006).
Socialinis nerimas – patiriama asmens vertinimo baimė tam tikruose socialiniuose kontekstuose (Pierce, 2009).
Socialinis tinklas – tai interneto platforma, kuri jos naudotojams suteikia galimybę susikurti asmeninį profilį, turėti draugų arba pažįstamų sąrašą, su kuriais gali bendrauti ir dalytis įvairaus pobūdžio informacija (Boyd, Ellison 2007).
Susirūpinimas savo privatumu – tai interneto vartotojų susirūpinimas dėl galimybės kontroliuoti tai, kas mato ir kaip panaudoja jų pateikiamą informaciją internete (Castaneda, Montoro, 2007).
Tėvų mediacija – tai įvairios tėvų naudojamos strategijos, kuriomis siekiama sumažinti neigiamą medijų poveikį vaikams (Clark, 2011).
Žmonių naudojimasis internetu visame pasaulyje nuolat didėja: pastaruoju metu 67,9 proc. žmonių populiacijos naudojasi internetu, o Europoje interneto vartotojų yra netgi 89,2 proc. (Internet World Stats, 2023). Tokį interneto populiarumą lemia išaugusios galimybės juo naudotis bet kur ir bet kada, juolab kad daugelį kasdienių veiklų ir kitų paslaugų taip pat galima atlikti internete. Paprastai sutinkama, kad jauni žmonės (paaugliai ir jauni suaugusieji) internetu ir jo teikiamomis galimybėmis, įskaitant naudojimąsi socialiniais tinklais, naudojasi daugiausiai ir dažniausiai (Eurostat, 2020; Livingstone et al., 2011; Livingstone et al., 2015; Tremolada, Silingardi, Taverna, 2022; Webster, Dunne, & Hunter, 2021), nepriklausomai nuo šalies, kurioje gyvena (McCrae, Gettings, Purssell, 2017; Staksrud, Livingstone, Haddon, 2007). Europos statistikos (Eurostat, 2022) duomenimis, socialiniais tinklais naudojasi 83 proc. jaunų žmonių Europos šalyse, o Lietuvoje jų skaičius siekia 90 proc. Svarbu pastebėti, kad tinkamesnės sąlygos naudojimuisi internetu yra susijusios tiek su geresnėmis naudojimosi galimybėmis bei nauda, tiek ir su rizikomis. Pastebima, kad, remiantis „EU Kids Online“ tyrimo duomenis, Lietuva yra priskiriama prie didelio masto naudojimosi internetu bei aukšto galimos grėsmės lygio vaikams Europos šalių (Haddon, Livingstone, 2012), todėl interneto vartojimo tyrimai Lietuvos nepilnamečių asmenų imtyje tampa itin svarbūs.
Pastaruoju metu kibernetinės psichologijos ir kitų socialinių mokslų sričių tyrėjai didžiausią dėmesį skiria naudojimosi socialinėmis medijomis tyrimams, kuriuose bendravimas, naudojantis internetu, yra viena populiariausių tyrinėjimo sričių. Teigiama, jog išaugusį tyrėjų susidomėjimą skatina itin padidėjęs žmonių poreikis
komunikuoti, naudojantis socialinėmis medijomis, į kurias neretai yra perkeliamos realios bendravimo sąveikos (Ostendorf, Meier, & Brand, 2022; Van den Eijnden et al., 2008). Teigiama, kad bendravimo internete ir socialiniuose tinkluose populiarumą (Christofides, Muise, Desmarais, 2012; Joinson, Paine, 2007; McCrae, Gettings, Purssell, 2017) daugiausia lemia tokios komunikacijos prieinamumas, galimybė išlikti anonimišku, eksperimentuoti savo tapatumu arba tapti tuo, kuo nori, bei tinkamos sąlygos užmegzti, kurti ir palaikyti jau turimus tarpasmeninius santykius (Ostendorf, Meier, & Brand, 2022; Van den Eijnden et al., 2008; Valkenburg, Peter, 2007). Paaugliai yra itin linkę pasinaudoti tokia komunikacijos forma (Vogels, Gelles-Watnick, & Massarat, 2022; Ampong et al., 2018; Chen et al., 2017; Gamez-Guadix et al., 2016; Van Ouytsel, 2020; Van Ouytsel et al., 2017). 2018 m. populiariausi socialiniai tinklai paauglių grupėje buvo „Youtube“ (85 proc.), „Instagram“ (72 proc.), „Snapchat“ (69 proc.), „Facebook“ (51 proc.) (Vogels, Gelles-Watnick, & Massarat, 2022). Pastaraisiais metais situacija šiek tiek pasikeitė – „Youtube“ naudojasi 95 proc., „Instagram“ –62 proc., „TikTok“ – 62 proc., „Snapchat“ – 59 proc. paauglių (Vogels, Gelles-Watnick, & Massarat, 2022). Taigi, didesnė dalis šiuolaikinio jaunimo bendravimo persikelia į virtualią erdvę, o tiksliau – į socialinius tinklus.
Vienas pagrindinių bendravimo komponentų tiek realioje, tiek virtualioje erdvėje – savęs atskleidimas, kuris gali būti realizuojamas keliomis formomis (Abramova et al., 2017; Ampong et al., 2018; Chen et al., 2017; Joinson, Paine, 2007; Pujazon-Zazik, Park, 2010). Paauglių savęs atskleidimas gali būti tiek žodinis (pavyzdžiui, dalijimasis asmeniniais jausmais, nuomone, idėjomis tekstu), tiek nežodinis (pavyzdžiui, dalijimasis nuotraukomis, vaizdo medžiaga) (Paluckaitė, Žardeckaitė-Matulaitienė, 2017b). Manoma, kad savęs atskleidimas yra ypač svarbus ir aktualus paauglystės laikotarpiu (Nosko et al., 2012; Pujazon-Zazik, Peter, 2010; Valkenburg, Peter, 2007), nes padeda paaugliams kurti,
vystyti bei palaikyti jiems svarbius tarpasmeninius santykius, atrasti savąjį aš tiek realioje, tiek virtualioje erdvėje. Pastaruoju metu itin populiaria savęs atskleidimo forma internete tampa atsiskleidimas nuotraukomis (Dorsch, Ilhan, 2016; Van Gool et al., 2015; Grigutytė et al., 2018; Grigutytė, Raižienė, Pakalniškienė, 2021; Kofoed, Larsen, 2017; Verduyn et al. 2015; Verduyn et al. 2017). O paaugliai socialiniuose tinkluose yra linkę dalytis portretinėmis nuotraukomis (pavyzdžiui, asmenukėmis), nuotraukomis, kuriose nėra žmogaus atvaizdo (gamta, gyvūnai, architektūra), nuotraukomis su draugais, giminaičiais, seksualinio pobūdžio nuotraukomis (matomas apnuogintas arba visiškai nuogas kūnas), nuotraukomis, kuriose demonstruojamas amžiui draudžiamas arba netinkamas elgesys (Dorsch, Ilhan, 2016; Kofoed, Larsen, 2017).
Akivaizdu, kad ne visos nuotraukos, kuriomis socialiniuose tinkluose linkę dalytis paaugliai, gali būti laikomos rizikingu elgesiu, tačiau dalis jų atitinka rizikingo elgesio sampratą (Gamez-Guadix et al., 2016; Livingstone et al., 2017; Livingstone et al., 2011; Livingstone et al., 2014).
Taigi, siekiant geriau suprasti paauglių savęs atskleidimo nuotraukomis socialiniuose tinkluose problematiką, būtina įvertinti tokio elgesio populiarumą bei formas.
Galima manyti, kad paaugliai neturi pakankamai žinių apie galimas dalijimosi įvairaus tipo nuotraukomis rizikas arba pasekmes, todėl yra linkę jomis dalytis. Vis dėlto, teigiama, kad 90 proc. 8–15 metų amžiaus vaikų nurodo, kad mokykloje arba iš tėvų yra gavę informacijos ar patarimų apie saugų naudojimąsi internetu bei teigia, kad gali patys apsisaugoti internete (Bryce, Fraser, 2014; Synovate, 2010), todėl jokios suaugusiųjų pagalbos jiems nereikia. Nepaisant to, didžioji dalis tyrėjų, analizuojančių probleminį arba rizikingą paauglių elgesį internete, nurodo, kad žinojimas bei pasitikėjimas savo jėgomis neretai yra susijęs su paauglių įsitraukimu į tokį elgesį (Davidson, 2009; Livingstone, 2008; Paluckaitė, Žardeckaitė-Matulaitienė, 2017b; Skališienė, Žukauskienė, 2018; Žibėnienė, Brasienė, 2013). Kitaip tariant, nors paaugliai ir žino,
kokios tos rizikos arba pasekmės ir kaip nuo jų apsisaugoti, jie internete vis tiek linkę elgtis rizikingai (Paluckaitė, Žardeckaitė-Matulaitienė, 2017a; Paluckaitė, Žardeckaitė-Matulaitienė, 2017b). Tai reiškia, kad yra svarbu atsižvelgti į kitus veiksnius, lemiančius tokį paauglių elgesį, tuo labiau, kad, nepaisant gan didelio užsienio šalių tyrėjų susidomėjimo paauglių atsiskleidimu internete, vis dar nėra pakankamai aišku, dėl ko jie įsitraukia į rizikingą arba probleminį savęs atskleidimą nuotraukomis internete (Fischer, 2016; Malik, Dhir, Nieminen, 2016; Mubarak, Mubarak, 2016). Pastebima, kad taip pat nėra aišku, kokie konkretūs psichosocialiniai veiksniai yra susiję su paauglių savęs atskleidimu internete, nes užsienio šalių tyrėjai dažniausiai koncentruojasi tik į tam tikrus, atskirus veiksnius (pavyzdžiui, slopinimo sutrikdymą ir socialinį nerimą; asmenybės savybes) (Huang, Yang, 2013; Yang, Yang, Chiou, 2010; Xie, Kang, 2015; Shin, Kang, 2016; Wang, Jackson, Zhang, 2011). Svarbu pabrėžti, kad ir jau atliktų tyrimų duomenys neretai yra prieštaringi (pavyzdžiui, vieni tyrimų rezultatai rodo, kad merginos atsiskleidžia daugiau, o kiti – kad vaikinai) (van Gool et al., 2015; Krcmar, van der Meer, Cingel, 2015; Valkenburg, Sumter, Peter, 2011). Taigi, tikslinga išsiaiškinti, kokie reikšmingi psichologiniai, socialiniai ir su interneto naudojimo kontekstu susiję veiksniai siejasi su paauglių savęs atskleidimu socialiniuose tinkluose bei kiek jie gali paaiškinti skirtingas paauglių savęs atskleidimo nuotraukomis socialiniuose tinkluose formas.
Teorine prasme, paauglių savęs atskleidimas nuotraukomis internete taip pat yra svarbi tyrinėjimo sritis, nes teorija arba modelis, galintis gerai paaiškinti probleminį arba netinkamą paauglių savęs atsiskleidimą nuotraukomis socialiniuose tinkluose, kol kas nėra visapusiškai atskleistas (Malik, Dhir, Nieminen, 2016; Mubarak, Mubarak, 2016; Nguyen, Bin, Campbell, 2012). Pavyzdžiui, paauglių atsiskleidimui internete aiškinti Schouten, Valkenburg ir Peter (2007) pasiūlė interneto-požymio-suvokimo modelį (angl. Internet-attribute-perception model). Kita teorija, kuria aiškinamas atsiskleidimas, yra hiperpersonalinė
bendravimo internetu teorija (angl. Walther‘s Hyperpersonal Communication theory) (1996). Pažymėtina, kad abi minėtos teorijos yra paremtos daugiau techninių veiksnių (pavyzdžiui, slopinimo sutrikdymo) svarba atsiskleidimui internete, o ne konkretaus elgesio paaiškinimu.
Be to, šios teorijos jau sunkiai pritaikomos šiuolaikiniam bendravimui internetu. Pavyzdžiui, vienas iš svarbesnių veiksnių hiperpersonalinėje bendravimo internetu teorijoje yra vizualinis anonimiškumas, nors naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis šis veiksnys praktiškai nebetenka prasmės. Atsižvelgdami į tai, mokslininkai siūlo atsiskleidimą internete analizuoti remiantis teorijomis, skirtomis elgesio realioje erdvėje paaiškinimui, pavyzdžiui, sprendimo priėmimo teorija.
Anot Reyna ir Farley (2006), paauglių įsitraukimas į rizikingą arba probleminį elgesį neretai yra spontaniškas, reaktyvus bei impulsyvus, todėl, aiškinant tokį elgesį, yra svarbu atkreipti dėmesį ir į emocijų reikšmę. Tam tikra teorija arba modelis, aiškinantis paauglių savęs atskleidimą internete, padėtų ne tik papildyti jau turimą mokslinį supratimą apie paauglių atsiskleidimą nuotraukomis socialiniuose tinkluose, bet ir kurti intervencines ir (arba) prevencines programas, siekiant tokį elgesį sumažinti (Ybarra, Mitchell, & Espelage, 2012; Wolak, Finkelhor, Mitchell, 2008; Mubarak, Mubarak, 2016; Nguyen, Bin, Campbell, 2012). Tikintis, kad atsiras galimybė kurti intervencines arba prevencines programas, reikalinga žinoti, dėl ko paaugliai yra linkę atsiskleisti nuotraukomis socialiniuose tinkluose, o žinojimui reikalingas teorinis pagrindimas. Dėl šių priežasčių tikimasi, kad apžvelgti ir patikrinti teoriniai sprendimo priėmimo ir emocijomis paremto sprendimo priėmimo modeliai leis geriau suprasti skirtingas paauglių savęs atskleidimo nuotraukomis formas.
Taigi, šios monografijos tikslas – išanalizuoti paauglių savęs atskleidimo nuotraukomis socialiniuose tinkluose ypatumus, įvertinant tokio elgesio dažnumą, formas, jį prognozuojančius psichologinius, socialinius ir konteksto veiksnius bei patikrinti emocijomis papildyto
sprendimo priėmimo modelio tinkamumą tokiam paauglių elgesiui paaiškinti.
Uždaviniai:
1. išanalizuoti paauglių naudojimosi socialiniais tinklais paplitimą bei atskleisti pagrindines jų savęs atskleidimo nuotraukomis socialiniuose tinkluose tendencijas;
2. išanalizuoti su paauglių savęs atskleidimu socialiniuose tinkluose susijusius reikšmingus psichologinius, socialinius ir konteksto veiksnius bei įvertinti jų reikšmę paaiškinant paauglių savęs atskleidimą nuotraukomis socialiniuose tinkluose;
3. išanalizuoti psichologines teorijas, leidžiančias geriau suprasti paauglių savęs atskleidimą socialiniuose tinkluose, ir patikrinti jų pagrindu parengtus teorinius modelius, siekiant geresnio paauglių savęs atskleidimo nuotraukomis socialiniuose tinkluose paaiškinimo;
4. parengti rekomendacijas tėvams ir pedagogams, siekiant paauglių probleminio atsiskleidimo nuotraukomis socialiniuose tinkluose mažinimo, integruojant išanalizuotą mokslinę literatūrą bei atlikto tyrimo rezultatus.
