Neformalusis švietimas: besimokančiojo kūrybinio mąstymo ir pedagogo profesinės
sėkmės link
Mokomoji knyga
Vytauto Didžiojo universitetas
Rasa Didžiulienė
Genutė Gedvilienė
Egidijus Stancikas
Neformalusis švietimas: besimokančiojo kūrybinio mąstymo ir pedagogo profesinės
sėkmės link
Mokomoji knyga
Kaunas, 2025
Recenzentai:
prof. dr. Remigijus Bubnys (Vilniaus universitetas)
prof. dr. Rūta Girdzijauskienė (Klaipėdos universitetas)
Apsvarstyta ir rekomenduota spausdinti Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos tarybos posėdyje 2025 m. birželio 25 d. Nr. ŠA-TA-N-22.
Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt.
ISBN 978-609-467-665-9 (spausdintas)
ISBN 978-609-467-666-6 (internetinis)
ISBN 978-609-467-667-3 (EPUB3) https://doi.org/10.7220/9786094676666
© Rasa Didžiulienė, 2025
© Genutė Gedvilienė, 2025
© Egidijus Stancikas, 2025
© Vytauto Didžiojo universitetas, 2025
1.1. Formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi
1.2. Neformaliojo švietimo samprata ir aktualija ............................
1.3. Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas ............................
1.4. Besimokančiųjų savarankiškas mokymasis neformaliajame
...................................................................................
1.5. Apverstos klasės (Flipped Classroom) modelio poveikis
II skyrius. NEFORMALIOJO ŠVIETIMO SVARBA ŠVIETIMO
2.1. Neformaliojo švietimo reikšmė besimokančiųjų bendrųjų gebėjimų ugdymui ...................................................................
2.2. Neformaliojo švietimo programų (projektų) įgyvendinimas .... 80
2.3. Neformaliojo švietimo procesai, skatinantys besimokančiųjų kūrybiškumą............................................................................
2.4. Kūrybiškumas meninio ugdymo veiklose ................................ 92
2.5. Pedagogo profesinė sėkmė ir vaidmuo neformaliajame
III
skyrius.
SOCIALINIŲ GEBĖJIMŲ BRUOŽAI NEFORMALIAJAME
3.1. Bendravimas ir bendradarbiavimas – socialinės įsitraukties pamatas
3.2. Inovatyvūs bendradarbiavimo metodai ir priemonės
3.3. Mokymosi grupėse ir komandinio darbo efektyvumas
3.4. Inovatyvios veiklos komandinio darbo gebėjimams ugdyti ...
3.5. Inovatyvių metodų ir veiklų mokymosi grupėse panašumai
4.1. Projektų metodo idėjos vystymasis
4.2. Projektų metodo taikymas neformaliajame švietime..............
4.3. Neformaliojo švietimo edukacinių projektų rengimo
4.4. Neformaliojo švietimo dalyvių
5.1.
5.2.
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1
4
5
7
8
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 lentelė. Formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi charakteristikos ..... 25
2 lentelė. Lietuvos neformaliojo vaikų švietimo kaitos etapai .............................. 31
3 lentelė. Tradicinio ir apversto mokymo(si) modelių palyginimas ..................... 60
4 lentelė. Bendravimo įgūdžių reitingavimo įrankis .......................................... 110
5 lentelė. Užduotis „Asmenybiniai ir socialinės komunikacijos vaidmenys“ ...... 121
6 lentelė. Vaidmenų apibūdinimo įrankis pagal vaidmenų klasifikaciją ............ 128
7 lentelė. Mokymosi grupėse ir veiklų komandose panašumai ir skirtumai ...... 140
8 lentelė. Užduoties lapas „Besimokančiojo mokymosi vaidmuo komandoje“... 231
PADĖKA
Knygos autoriai dėkoja visiems, prisidėjusiems prie šios knygos atsiradimo.
Esame dėkingi Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerei prof. dr. Linai Kaminskienei, vicekanclerei doc. dr. Ilonai Tandzegolskienei-Bielaglovei bei Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo katedros vedėjai doc. dr. Jolitai Kudinovienei už palaikymą, pasitikėjimą ir įkvėpimą viso kūrybinio proceso metu.
Reiškiame padėką recenzentams prof. dr. Rūtai Girdzijauskienei ir prof. dr. Remigijui Bubniui už vertingas įžvalgas ir konstruktyvius komentarus, kurie padėjo auginti ir tobulinti knygos turinį.
Dėkojame VDU Švietimo akademijos tarybos nariams už dėmesingą susipažinimą ir vertingas rekomendacijas.
Nuoširdžiai dėkojame redaktorei Auksei Matiukei už atidų ir kruopštų darbą, kalbinį tikslumą ir jautrų santykį su tekstu, taip pat VDU Valdymo ir investicijų departamento Leidybos centro komandai už profesionalų ir atsakingą bendradarbiavimą viso leidybos proceso metu.
Galiausiai nuoširdus ačiū visiems, kurie kartu ėjo šiuo kūrybiniu keliu: kolegoms ir studentams – už prasmingus pokalbius, atvirą bendrystę ir įkvėpimą, o mūsų šeimoms – už kantrybę, supratimą ir tylų, bet neįkainojamą palaikymą.
Kūrybinis darbas prie šios knygos mums priminė, kad neformalusis švietimas augina ne tik žinias, bet ir žmogų – padeda matyti plačiau, jausti giliau ir būti arčiau kitų.
Knygos autoriai
APIE AUTORIUS
RASA DIDŽIULIENĖ
Socialinių mokslų (Edukologijos) daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos
Mokytojų rengimo instituto Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo katedros vyresnioji lektorė, projektų koordinatorė, tyrėja. Taip pat ji yra tęstinio mokslinio leidinio „Holistinis mokymasis“ koordinuojanti redaktorė, leidinio apie ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo būklę šalyje ir regionuose redakcinės grupės narė, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos (LSŠA) Kauno krašto veiklos koordinatorė, taip pat Pasaulio švietimo tyrimų asociacijos (WERA), Europos socialinių ir humanitarinių mokslų aljanso, Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų asociacijų sąjūdžio, Europos edukacinių tyrimų asociacijos (EERA) bei Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) narė.
Mokslinių interesų sritys yra neformalusis švietimas, kompetencijomis grindžiamo ugdymo turinio kūrimas ir plėtra, profesinė laimė, profesinis pasitenkinimas ir profesinis perdegimas. Ji kartu su kitais autoriais per pastarąjį dešimtmetį yra parengusi vieną mokslo studiją, paskelbusi 23 mokslines publikacijas, skaitė pranešimus 15-oje tarptautinių mokslo konferencijų, dalyvavo 15 projektų veiklose.
GENUTĖ GEDVILIENĖ
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Švietimo vadybos ir politikos katedros profesorė, Edukologinių tyrimų vyriausioji mokslo darbuotoja, VDU Senato narė, Švietimo akademijos tarybos narė, ETI tarybos pirmininko pavaduotoja, MVGT klasterio tarybos pirmininkė, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos valdybos narė, EDEN
Apie autorius
ir LieDM asociacijos narė, tęstinio leidinio „Holistinis mokymasis“ vyr. redaktorė.
Tyrinėja mokymosi visą gyvenimą suaugusiųjų bendrųjų (minkštųjų)
gebėjimų vystymą, mokymosi grupėse metodų taikymo formaliajame ir neformaliajame švietime problemas, mokymo ir mokymosi paradigmą, mokymosi vertinimą ir įsivertinimą įvairių institucijų lygmenyse, interaktyvių technologijų plėtotę. Yra atlikusi socialinių ir kognityvinių gebėjimų, socialinės kompetencijos (bendravimo, bendradarbiavimo ir komandinio darbo), mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikių tyrimus. Yra parengusi viena ir su bendraautoriais 4 monografijas, 3 mokslo ir tyrimų studijas, iš jų 2 anglų kalba, 2 vadovėlius aukštųjų mokyklų studentams, vienas iš jų patvirtintas
LR švietimo ir mokslo ministerijos Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybos komisijos, 146 publikacijas nacionaliniuose ir tarptautiniuose leidiniuose, 17 metodinių ir mokomųjų knygų studentams ir suaugusiesiems. Skaičiusi apie 80 pranešimų praktinėse ir mokslo konferencijose Lietuvoje ir užsienyje.
EGIDIJUS STANCIKAS
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Mokytojų rengimo instituto Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo katedros docentas. Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius. LMT programų ekspertas. Mokslinių interesų kryptys: menas, teatras, organizavimas, vadyba, edukacija, kūrybiškumas ir improvizacija, viešasis kalbėjimas, neformalusis švietimas. Publikacijų nacionaliniuose ir tarptautiniuose leidiniuose autorius, metodinių ir mokomųjų knygų studentams ir suaugusiesiems bendraautoris. Praktinių ir mokslo konferencijų Lietuvoje ir užsienyje dalyvis. Aktyvus visuomenininkas. Kuriantis menininkas.
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Besimokantysis – asmuo, kuris sąveikauja su aplinka ir tais, kurie yra aplink jį, sąveikos metu konstruodamas savo žinias ir supratimą apie pasaulį, kuriame gyvena (Macblain, 2014).
Edukacinės technologijos – šiuolaikiškos mokymo ir mokymosi priemonės, kurios ugdo kūrybinį mąstymą ir naudojamos efektyviam ir savarankiškam mokymuisi organizuoti (Gusho ir kt., 2023).
Formalusis švietimas – švietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, 2011).
Gebėjimas – lavinama asmens savybė atlikti tam tikras užduotis, spręsti uždavinius, veikti (Gedvilienė ir Tūtlys, 2017).
Įgūdis – tai individualus gebėjimas atlikti konkrečią užduotį ar veiklą, naudojantis atitinkamais ištekliais (žiniomis, fiziniais / psichiniais gebėjimais, motyvacija ir kt.) (Lamri ir Lubart, 2023).
Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, 2011). Kompetencijos – tai asmens ugdymo(si) rezultatai, rodantys dvasinę, kognityvinę ir fizinę brandą, ugdomi per visą ugdymo turinį, būtini asmens tobulėjimui ir socialinei įtraukčiai (Kompetencijų raidos aprašas, ŠMSM, 2022).
Kūrybiškumas – modernumo ir ateities šventė, žadanti užtikrinti būsimą gerovę ir visuomenės vystymąsi (Caspersen, 2025).
Pagrindinės sąvokos
Kūrybinis mąstymas – gebėjimas generuoti daug įvairių idėjų ir galimybių, kurios gali būti pasitelktos tam tikriems tikslams pasiekti (Ramalingam ir kt., 2020).
Lavinimas – fizinių, psichinių, praktinių gebėjimų ir kūrybingumo ugdymas (Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/straipsnis/svietimas/ ).
Lyderystė – asmens savybių visuma arba derinys, skatinantis kitus sekti asmens pavyzdžiu vykdant tam tikrą veiklą, procesus, kai asmuo skatina kitus asmenis siekti grupės arba organizacijos tikslų (Gedvilienė ir Tūtlys, 2017).
Mokytojas – mokymo(-si) galimybių kūrėjas, planuotojas ir organizatorius, kuris atlieka eksperto, konsultanto, padėjėjo, koordinatoriaus vaidmenis (Gedvilienė ir kt., 2010); „pranašas <...>, kuris sugeba praplėsti vaizduotės ribas, atverti ateities perspektyvas ir pakviesti į kelionę“ (Navickas, 2022).
Mokykla – juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, 2011).
Motyvacija – visuma veiksnių, kurie sukelia, išlaiko ir valdo elgesį, kuris leidžia pasiekti tam tikrą tikslą, psichologinė savybė, lemianti asmens įsipareigojimo tam tikrai veiklai laipsnį (Gedvilienė ir Tūtlys, 2017).
Neformalusis švietimas – formaliojo švietimo papildymas, alternatyva ir (arba) papildymas asmenų mokymosi visą gyvenimą procese (Unesco Institute for Statistics, 2023).
Neformalusis vaikų švietimas – kryptinga veikla, padedanti vaikui įgyti kompetencijos, tapti sąmoninga asmenybe, gebančia atsakingai ir kūrybingai spręsti savo problemas ir aktyviai veikti visuomenėje bei prisitaikyti prie kintančios aplinkos (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, 2011).
Neformalusis švietimas: besimokančiojo kūrybinio mąstymo ir pedagogo profesinės sėkmės link
Neformaliojo vaikų švietimo mokytojas – asmuo, ugdantis ir mokantis mokinius pagal neformaliojo vaikų ugdymo programas, turintis darbo patirties ir kompetencijos (Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, 2005, nauja redakcija 2023).
Neformaliojo vaikų švietimo programa – neformaliojo vaikų švietimo mokytojo (įstaigos) parengta ir neformaliojo švietimo metodais įgyvendinama programa, kuria siekiama ugdyti vaiko kompetencijas plėtojant prigimtinius vaiko gebėjimus (Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, 2005, nauja redakcija 2023).
Neformaliojo vaikų švietimo teikėjas – organizacijos, kurių neformalusis vaikų švietimas yra pagrindinė arba kita veikla, laisvasis mokytojas, šios sampratos nustatytais principais teikiantis neformaliojo vaikų švietimo paslaugas (Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, 2005, nauja redakcija 2023).
Profesija – tai darbų, kuriuos atlieka asmenys, turintys panašų išsilavinimą ir (arba) mokymą, rinkinys. Šie darbai reikalauja specifinių žinių ir įgūdžių, kurie įgyjami per formalųjį švietimą ar praktinę patirtį (Pedagogo profesijos kompetencijų aprašas, 2021).
Pedagogo profesinė kompetencija – pedagogų kompetencijos, grindžiamos pilietinėmis, bendražmogiškomis ir tautinėmis vertybinėmis nuostatomis, kuriomis vadovaujasi visi pedagogai savo profesinėje veikloje (Pedagogo profesijos kompetencijų aprašas, 2021).
Savaiminis mokymasis – tai visą gyvenimą trunkantis procesas, kurio metu kiekvienas besimokantysis kaupia žinias iš kasdienės gyvenimo patirties (Allaste ir kt., 2021).
Savarankiškumas – tai gebėjimas spręsti problemas, planuoti veiklą, rinktis būdus ir priemones, veikti atsakingai ir nuosekliai, įvertinant padarinius sau ir kitiems (Kompetencijų raidos aprašas, ŠMSM, 2022).
Pagrindinės sąvokos
Tarpkultūriškumas – tai dinamiškas procesas, kuriame skirtingų kultūrų atstovai sąveikauja, siekdami abipusio supratimo, kritiškai reflektuodami tiek savo, tiek kitų kultūrų vertybes, normas ir praktiką (Dietz, 2018).
Sėkmė – tai aukštas pasiekimų lygis, atitinkantis iš anksto nustatytus mokymosi ar veiklos kriterijus, pasiektas per asmeninį pastangų, gebėjimų ir motyvacijos derinį (Anghel, 2023).
Švietimas – ugdymas ir išsilavinimo teikimas, savišvieta, taip pat mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų), švietimo įstaigų, mokytojų ir kitų švietimo teikėjų, švietimo pagalbos specialistų veiklų visuma (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, 2011).
Ugdymas – dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimas bendraujant ir mokant (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, 2011).
Žinios – kompetencijos elementas, kurio pagrindą sudaro mus supančio pasaulio faktų išmanymas ir supratimas. Žinios gali būti skirstomos į teorines (deklaratyvias), praktines (procedūrines) ir profesines (būdingas konkrečiai profesinei veiklai) (Gedvilienė ir Tūtlys, 2017).
Žodynėlis.
Prieiga per internetą: http://unbounce.com/conversion-glossary/#s
ĮVADAS
Šiandien švietimo pasaulis įvairus aprėptimi, formaliomis ir neformaliomis galimybėmis, ugdymo strategijomis, metodikomis ir itin padedantis ugdyti augantį pilietį bei lavinti jo mąstymą, pažangą ir laisvę. Išsiugdę tinkamų vertybių, įgiję reikiamų įgūdžių, besimokantieji gali tapti produktyvesniais ir sėkmingesniais suaugusiaisiais ateityje. Europoje pastebima neformaliojo švietimo aktualija, nes vis daugiau žmonių ir institucijų pripažįsta jo vertę šiuolaikinėje dinamiškoje ir nenuspėjamoje visuomenėje. Šis naujas požiūris į ugdymą skatina individualų ir kolektyvinį tobulėjimą, pasitelkiant labiau prisitaikančią, į besimokančiuosius orientuotą ir bendradarbiaujančią mokymosi aplinką (Bejko, 2023).
Bandant suprasti švietimo pasaulį, reikėtų kiekvienam besimokančiajam labiau įsigilinti į švietimo prasmę ir vertę. Švietimas nesibaigia formaliuoju ugdymu, todėl atsiranda naujų alternatyvių ir papildomų programų už mokyklos ribų, kurios skatina įsitraukti į įvairias veiklas. Įvairios socialinės organizacijos, nevyriausybiniai judėjimai ir kiti neformaliojo švietimo subjektai, veikiantys socialinėje srityje, aktyviai dalyvauja pasiūlos procesuose. Šios iniciatyvos kuriamos, siekiant mokymosi tikslų, kurie atitinka tikruosius besimokančiųjų poreikius (Almeida ir Morais, 2024).
Pastarojo laiko patirtis ir atlikti tyrimai atskleidžia, kad neformaliajame vaikų švietime (NVŠ) yra daug neišnaudotų besimokančiųjų interesų ir iniciatyvų meninio švietimo (muzikos, šokio ir kt.) srityje. NVŠ sistemai reikia labiau atsiverti besimokančiųjų interesams, reaguojant į jų poreikius, motyvus, siekius, saviraišką (Ruškus ir kt., 2009). Ispanijoje (Katalonijoje) atliktas tyrimas, kuriuo siekta apžvelgti neformaliojo meninio ugdymo situaciją šalies regione. Pagrindinis tyrimo tikslas – parodyti neformaliojo švietimo įstaigų, teikiančių meno formų, tokių kaip šokis, muzika, dramos menas, ir vaizduojamojo bei audiovizualinio meno meninį ugdymą. Buvo
rasta 4 790 įstaigų, tačiau tyrimui pasirinktos 1 227 institucijos, kuriose siūlomos populiariojo šokio grupės (359), chorų (654) ir mėgėjų teatro trupės (214). Rezultatai parodė dinamišką realybę, kuri egzistuoja ir aiškiai atspindi žmonių susidomėjimą puoselėti gyvenime tam tikrą meninės raiškos formą. Kitaip tariant, atliktas tyrimas atskleidė meninio ugdymo (šokio, muzikos, teatro ir vaizduojamojo meno) svarbą pažintiniams gebėjimams ir žmogaus vystymuisi. Patirtys iliustruoja, kad meniniai įgūdžiai ugdo besimokantįjį būti laisvesnį ir leidžia išreikšti savo laisvę per kūrybos langą. Tyrimas parodė platų neformaliojo švietimo vaidmenį visuomenėje ir atskleidė, kad jis gerokai lenkia formalųjį meninį ugdymą (Suari, 2019).
Neformaliajame švietime galima rasti naujų strategijų, metodų, kaip ugdyti besimokančiuosius tiek įprastų, tiek sudėtingų dalykų. Pažymėtina, jog galima skatinti įvairias patirtis, mokyti kūrybingų būdų, kritiškai mąstyti, suprasti ir atpažinti juos supantį pasaulį per neformaliojo ugdymo įvairovę. Taikant skirtingų krypčių neformaliojo ugdymo programas, besimokantieji lavinami / lavinasi visapusiškai. Pavyzdžiui, taikant gamtos mokslų mokymo programas, galima atverti pasaulį gamtamokslinei krypčiai (biologijai, fizikai, chemijai). Naudojant skirtingas užsienio kalbas, galima įkvėpti besimokančiuosius keliauti ir bendrauti su skirtingais žmonėmis. Įgijus matematikos išsilavinimą, galima padėti kurti tiksliųjų mokslų (inžinerijos, informatikos, technologijų) ir dirbtinio intelekto pagrindus. Lavinant ugdytinių vaizduotę, kūrybiškumą, judesį, galima padėti išsiugdyti meninius gebėjimus (dailės, muzikos, šokio, teatro). O čia svarbus tampa neformaliojo švietimo pedagogas ir jo profesionalumas, kompetencija, gebėjimas besimokantiesiems mokymosi procesą organizuoti patraukliai, taikant kūrybinius metodus ir inovatyvias priemones. Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – įvertinti neformaliojo vaikų švietimo pedagogų, tėvų ir mokinių požiūrį į inovatyvias ugdymo priemones bei poreikį diegti jas, siekiant gerinti NVŠ kokybę. Šioje nacionalinio lygmens studijoje dalyvavo NVŠ
Neformalusis švietimas: besimokančiojo kūrybinio mąstymo ir pedagogo profesinės sėkmės link
mokytojai (N-1234), 1–12 kl. mokinių tėvai (N-2754) ir 1–12 kl. mokiniai (N-2637) iš 60 Lietuvos savivaldybių. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokiniams ir jų tėvams svarbu, jog neformaliojo ugdymo veikloje būtų taikomos inovatyvios ugdymo priemonės. Tyrimo duomenys parodė, kad NVŠ pedagogai yra atviri inovatyvių ugdymo priemonių diegimui. Tačiau dauguma NVŠ mokytojų teigė, kad siekiant inovacijų proveržio neformaliajame vaikų švietime reikėtų valstybės finansinės paramos ir platesnės informacijos sklaidos apie kuriamas ir taikomas inovacijas švietime (Inovatyvių ugdymo priemonių taikymas neformaliajame vaikų švietime, 2021).
Kitame nacionalinio lygmens tyrime (2023) dalyvavo NVŠ mokytojai (N = 1094) (iš viso 2023 m. Lietuvoje NVŠ mokytojų N = 5818). Tyrimu buvo siekta nustatyti neformaliojo vaikų švietimo pedagogų tobulinimosi poreikius. Tyrimo rezultatai atskleidė įvairius pedagogų motyvus, t. y. pačių ugdytojų motyvaciją tobulintis (69 % NVŠ pedagogų permetus dalyvavo mokymuose, 62 % NVŠ ugdytojų teigė savo įstaigoje turintys kvalifikacijos tobulinimo skatinimo sistemą) ir pedagogų skatinimą bei mokymų kokybę (90 % NVŠ pedagogų teigė, kad paskutiniai mokymai bent iš dalies arba visiškai pateisino jų lūkesčius). Buvo pasidomėta, kokių mokymų reikia NVŠ ugdytojams. Paaiškėjo, kad pedagogai pageidauja daugiau orientuotų į praktinius gebėjimus, inovatyvų mokinių mokymą, padedančių įsivertinti ugdymo procesą bei atpažinti mokinių gebėjimų ūgtį, atitinkančių jų mokymo sritį ir ugdomas kompetencijas bei pan. (Neformaliojo vaikų švietimo mokytojų tobulinimosi poreikių tyrimas, 2023).
Apibendrinant analizuotus tyrimo rezultatus galima daryti prielaidą, kad NVŠ pedagogai, turintys galimybę tobulinti savo gebėjimus ir siekti asmeninių tikslų, dažniau sulaukia profesinės sėkmės. Pastebėta, kad ugdytojai, turintys daugiau autonomijos, jaučia stipresnį pasitenkinimą darbu ir mažesnį stresą. Kitaip tariant, pedagogų gebėjimas būti dėmesingiems sau ir mokymasis visą gyvenimą didina pasitikėjimą savimi (Hwang ir kt., 2017).
Svarbu pažymėti, kad neformalusis švietimas nėra formaliojo mokymosi pakaitalas, tačiau jis papildo formalųjį švietimą asmens mokymosi visą gyvenimą procese. Dalyvavimas neformaliojo švietimo veiklose padeda besimokantiesiems greičiau priimti sprendimus, stiprina pasitikėjimą savimi, praplečia įgūdžių spektrą ir ugdo pilietiškumą. Be to, per asmeninį tobulėjimą neformalusis mokymasis padidina įsidarbinimo ir savarankiško darbo galimybes.
Neformalusis vaikų švietimas aktualus tuo, kad, viena vertus, pastiprina formalųjį ugdymą, kita vertus, atveria galimybes besimokančiųjų saviraiškai ir savireguliacijai, per tai gali būti plėtojamos jų plačios aprėpties kompetencijos.
Neformalusis švietimas orientuotas į patirtimi grįstą mokymąsi (Norqvist ir Leffler, 2017). Besimokantieji per neformalias veiklas lavina problemų paieškos ir sprendimų gebėjimus, o dribdami grupėse stiprina savo socialinį įsitraukimą, atlikdami bendras komandos užduotis. Per šį ryšį skatinamas visapusiško išsilavinimo ugdymas (Stancikas, 2019; Goble ir kt., 2021).
Konstruojant mokomosios knygos turinį ir kontekstą keltas tikslas, kuriuo siekta atskleisti neformaliojo švietimo taikymo įvairovę, per neformalųjį švietimą ugdyti besimokančiųjų kūrybinį ir kritinį mąstymą, lavinti vaizduotę, stiprinti bendrąsias kompetencijas, spręsti socialinės integracijos problemas, išryškinant neformaliojo ugdymo pedagogo veiklų planavimo ir taikymo galimybes.
Tikslui pasiekti parengti šie uždaviniai:
– apžvelgti neformaliojo švietimo sampratą ir aktualijas;
– atskleisti neformaliojo švietimo ugdymo galimybes;
– pateikti pedagogo taikomas ugdymo inovacijas, formas ir tarpusavio sąveikos metodus neformaliajame švietime;
– pristatyti edukacinių projektų rengimo metodiką neformaliojo ugdymo veiklose;
– apžvelgti neformaliojo švietimo prieinamumą ir plėtrą.
Neformalusis švietimas: besimokančiojo kūrybinio mąstymo ir pedagogo profesinės sėkmės link
Ši mokomoji knyga skirta edukologijos programų studentams, kurie studijuoja neformaliojo vaikų švietimo modulius ir rengiasi tapti mokytojais.
Taip pat knyga galėtų būti naudinga visiems formaliojo ir neformaliojo ugdymo institucijų pedagogams, planuojantiems ir organizuojantiems neformaliojo ugdymo veiklas įvairaus amžiaus besimokantiesiems.
Mokomąją knygą sudaro penki skyriai. Leidžiantis į susipažinimo su knyga kelionę siekta atskleisti, kad kiekvienas skyrius įtrauktų skaitytoją į aktyvų dalyvavimą. Kiekvieno skyriaus pradžioje išryškinti siekiniai. Skyrių pateiktyje trumpi teoriniai ir metodiniai skaitiniai, įvairios lavinimosi užduotys, praktiniai pavyzdžiai, savikontrolės klausimai skatina įsitraukti ir būti visapusiškai aktyviu dalyviu verčiant knygos puslapius. Knygos struktūra veda skaitytoją kūrybiška linkme. Joje Mokomosios knygos autoriai (Rasa Didžiulienė, Genutė Gedvilienė ir Egidijus Stancikas) tiki, kad šis leidinys padės neformaliojo švietimo pedagogams stiprinant kritinį ir kūrybinį mąstymą neformaliojo švietimo pedagoginėje praktikoje. Knygos autoriai pasirinko lankstų sąvokų vartojimo principą. Besimokančiaisiais įvardija studentus, ugdytinius, mokinius, moksleivius ir vaikus. Pedagogais, priklausomai nuo temos konteksto, vadinami ugdytojai, pedagogai, o kai kuriais atvejais mokytojai ar būsimieji neformaliojo švietimo ir / ar ugdymo mokytojai. Kadangi neformalusis švietimas universitetinėse studijose perteikiamas ne tik neformaliojo švietimo, bet ir neformaliojo meninio ugdymo būsimiesiems pedagogams, ypač pradinio ugdymo šokio pedagogikos programos studentams, šiame leidinyje pasitaiko lavinimosi užduočių ir sėkmės atvejų, susijusių su meninio ugdymo pedagogika.
Norėtume pasidžiaugti, kad tarp knygoje pateikiamų užduočių ir pavyzdžių yra VDU Švietimo akademijos Pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo studentų darbų (suderinta su studentais dėl autorystės).
SIMBOLIŲ PAAIŠKINIMAS
Temos siekiniai – teiginiai, nusakantys, ką besimokantieji turėtų žinoti, suprasti ir gebėti.
Teoriniai pagrindai – trumpos teorinės įžvalgos suteiks besimokantiesiems informacijos apie neformaliojo švietimo konteksto įvairumą.
Praktinės užduotys leis besimokantiesiems įsitraukti į gilesnes veiklas, skatinančias kūrybinį mąstymą ir pritaikytas įvairioms situacijoms bei sąlygoms.
Lavinimo užduotys skirtos besimokančiųjų įsitraukimui į trumpas individualias ir grupių veiklas, siekiant lavinti įvairius gebėjimus.
Savikontrolės klausimai padės besimokantiesiems įtvirtinti žinias ir gebėjimus bei tobulinti savirefleksijos įgūdžius.
Sėkmės atvejai – pavyzdžiai skirtingose neformaliojo švietimo veiklose skatins plačiau pažinti neformaliojo švietimo kontekstą.
I skyrius
TEORINIAI
NEFORMALIOJO ŠVIETIMO
PAGRINDAI Temos siekiniai:
– Charakterizuoti neformaliojo švietimo kontekstą.
– Identifikuoti neformaliojo švietimo pedagogo veiklos esminius bruožus.
– Apibūdinti neformaliojo švietimo priemones, taikomas besimokančiųjų veikloje.
– Apžvelgti besimokančiųjų savarankiško mokymosi ypatumus.
– Susipažinti su apverstos klasės taikymo galimybėmis ir ypatybėmis ugdymo procese.
Teoriniai pagrindai
1.1. Formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi charakteristikos
Švietimas yra laipsniškas procesas, atnešantis teigiamų pokyčių žmogaus gyvenime ir elgesyje. Taip pat švietimą galime apibrėžti kaip besimokančiųjų žinių perteikimą vadovaujantis reglamentuotomis instrukcijomis ar kita dokumentais grįsta ir / ar praktine procedūra. Dalyvaudamas švietime besimokantysis gali visiškai realizuoti save. Reikia pažymėti, kad įsitraukimas į
formalius ir neformalius švietimo procesus natūraliai keičia besimokančiojo mąstymą, orientuoja į platesnes ir įvairesnes įgūdžių įgijimo galimybes. Tik įvairiapusiškai ugdydamasis asmuo gali sėkmingai siekti užsibrėžtų lavinimosi ir karjeros tikslų. Kitaip tariant, mokymasis yra visų besimokančiųjų veiklos tikslas. Švietime yra trys pagrindiniai mokymosi tipai: formalusis, neformalusis ir savaiminis. Aptarsime kiekvieną iš jų.
Formalusis švietimas – švietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą tvarką, patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).
Be to, formalusis mokymasis apima mokymosi institucijas, o tai reiškia, kad švietimo posistemių pedagogai atlieka tam tikrą vaidmenį. Kai kurie teigia, kad tai reiškia, jog formalusis mokymasis daugiausia orientuotas į bendrąsias programas, mokymosi tikslus ir mokytojo planuojamą veiklą (Europos Taryba, 2022).
Mokymasis formaliose sistemose yra struktūrizuotas pagal mokytojo ir besimokančiųjų dalyvavimo procesuose reikalavimus. Formalusis švietimas paprastai baigiasi valstybės reglamentuojamais dokumentais, t. y. sertifikavimu ir pripažinimu patvirtintais diplomais ar kvalifikacijomis. Formaliojo mokymosi motyvacija siejama su formaliu atlygiu, vertinimu balais (Pienimäki ir kt., 2021). Pažymėtina, kad formalusis mokymasis labiau atskleidžia pažintinius pasiekimus ir orientuotas į fundamentaliųjų žinių įgijimą (žr.1 lentelę).
Neformalusis mokymasis apibrėžiamas įvairiai, tačiau viena iš pagrindinių apibrėžčių – tai yra sistemingai planuojama ir struktūruota švietimo veikla, kuri gali būti vykdoma už formaliojo švietimo sistemos ribų, siekiant suteikti konkrečių žinių ir įgūdžių.
Neformalusis švietimas: besimokančiojo kūrybinio mąstymo ir pedagogo profesinės sėkmės link
Svarbu akcentuoti, kad neformalusis mokymasis pasirenkamas paties besimokančiojo, jo paties motyvuotas ir dažnai vyksta savarankiškai. Kitaip tariant, neformaliojo švietimo metodai ir priemonės motyvuoja besimokančiuosius, skatina tarpusavio sąveiką bei socialinę įtrauktį (Hidayat ir kt., 2016). Kalbant apie neformalųjį ugdymą, neretai vaikų veiklos yra ganėtinai artimos formaliajam ugdymui. Tačiau yra vienas neišvengiamas, bet reikšmingas skirtumas, – besimokantieji į neformaliojo ugdymo veiklas ateina savo noru. Tai yra didelis skirtumas, palyginti su privalomu formaliuoju švietimu. Laisvė pasirinkti yra puikus pagrindas vystyti neformaliojo ugdymo praktikas.
Neformalusis mokymasis gali skatinti holistinį poveikį besimokantiesiems, ugdydamas afektines (elgsenos), kognityvines (pažintines) ir socialines (interakcijos) sritis (Badger, 2021). Afektiniame lygmenyje neformaliojo mokymosi kontekste galima padidinti besimokančiųjų aktyvumą, įsitraukimą, susidomėjimą ir motyvacijos stiprinimą, o tai gali turėti teigiamą poveikį besimokančiųjų būsimiems karjeros siekiams. Kognityviniu lygmeniu mokymasis neformaliojo ugdymo kontekste gali turėti ilgalaikį poveikį įgūdžių ir gebėjimų demonstravimui. Šį poveikį gali lemti tai, kaip besimokantieji per kryptingą diskursą susipažįsta su įvairiomis perspektyvomis ir susieja jas su savo ankstesniu supratimu. Socialiniu lygmeniu su neformaliuoju kontekstu susiję mokymosi taisyklių pokyčiai, atrodo, sukuria laisvą mokymosi aplinką (Läänemets ir kt., 2018), kuri skatina naujus darbo su kitais būdus (pvz., aktyvų dalyvavimą ir bendradarbiavimą). Toks dalyvavimas padeda ugdyti įvairius minkštuosius įgūdžius ir polinkius, pavyzdžiui, komunikacinę lyderystę, laiko planavimą, verslumą, tarpkultūrinius įgūdžius ir atsparumą.
Savaiminis mokymasis – tai visą gyvenimą trunkantis procesas, kurio metu kiekvienas žmogus įgyja ir kaupia žinias, įgūdžius, požiūrius ir įžvalgas iš savo kasdienės patirties, įgytos bendraujant su kitais žmonėmis
Rasa Didžiulienė, Genutė Gedvilienė, Egidijus Stancikas
NEFORMALUSIS ŠVIETIMAS: BESIMOKANČIOJO KŪRYBINIO MĄSTYMO
IR PEDAGOGO PROFESINĖS SĖKMĖS LINK
Mokomoji knyga
Lietuvių kalbos redaktorė Auksė Matiukė
Maketuotoja Laura Petrauskienė
Viršelio dizaineris Darius Jelenskis
2025 07 08. Tiražas 100 egz. Užsakymo Nr. K25-027.
Išleido
Vytauto Didžiojo universitetas
K. Donelaičio g. 58, LT-44248, Kaunas www.vdu.lt | leidyba@vdu.lt
Spausdino
UAB „Vitae Litera“
Savanorių pr. 137, LT-44146, Kaunas www.tuka.lt | info@tuka.lt