GIEDRĖ KVIESKIENĖ, EBBA OSSIANNILSSON, VYTAUTAS KVIESKA, EMILIJA KVIESKAITĖ, GIEDRĖ MISIŪNIENĖ, ESZTER SALAMON, LUCA JANKA LÁSZLÓ
SUMANIOSIOS EDUKACIJOS KOMUNIKACIJA:
Fluxus grįstas švietimas
Monografija
Mokslinė redaktorė GIEDRĖ KVIESKIENĖ
Vytauto Didžiojo universitetas
Kazimiero Simonavičiaus universitetas
GIEDRĖ KVIESKIENĖ, EBBA OSSIANNILSSON, VYTAUTAS KVIESKA, EMILIJA KVIESKAITĖ, GIEDRĖ MISIŪNIENĖ, ESZTER SALAMON, LUCA JANKA LÁSZLÓ
SUMANIOSIOS
EDUKACIJOS KOMUNIKACIJA: Fluxus grįstas švietimas
Monografija
Mokslinė redaktorė GIEDRĖ KVIESKIENĖ
Kaunas, 2025
Recenzentai:
Prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, Lietuvos Respublikos Seimas, Prof. habil. dr. Rimantas Želvys, Vilniaus universitetas,
Doc. dr. Auksė Petruškevičiūtė, Vytauto Didžiojo universitetas, Doc. dr. Tomas Butvilas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas
Monografija apsvarstyta ir rekomenduota leidybai Kazimiero Simonavičiaus universiteto Senato posėdyje 2025 m. birželio 12 d., protokolo Nr. 1.
Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt.
ISBN 978-609-467-661-1 (spausdintas)
ISBN 978-609-467-662-8 (internetinis)
https://doi.org/10.7220/9786094676628
© Giedrė Kvieskienė, Ebba Ossiannilsson, Vytautas Kvieska, Emilija Kvieskaitė, Giedrė Misiūnienė, Eszter Salamon, Luca Janka László, 2025
© Giedrė Kvieskienė (mokslinė redaktorė), 2025
© Vytauto Didžiojo universitetas, 2025
TURINYS
1. SUMANIOSIOS KOMUNIKACIJOS IDĖJOS
1.1. Nuo švietimo kokybės apibrėžties iki socialinės komunikacijos
1.2. Švietimo kokybės ir efektyvios komunikacijos sąsajos
1.3. Ugdymosi procesas efektyvios komunikacijos kontekste
1.4. Personalizuota komunikacija
1.5. Integruotos informacijos turinio poveikis komunikacijai
1.6. Finansinio raštingumo plėtra
1.7. Edukacinių aplinkų ir mokymosi stilių sąsajos
2. ATVIROJI KOMUNIKACIJA IR GEROVĖ
2.1. Atvirosios komunikacijos ekosistema
2.2. Pilietinė komunikacija skaitmeniniame amžiuje
2.3. Internetinė komunikacija ir gerovė
2.4. Atvirojo internetinio, skaitmeninio ir mišriojo mokymosi kokybė
3. MOKYMOSI KOKYBĖS UŽTIKRINIMO VEIKSNIAI
3.1. Dalyvaujamoji mokyklų lyderystė kaip atsakingo pilietiškumo ugdymo forma
3.2. Projektais grįsta komunikacija
3.3. Netradiciniai mokymosi metodai ir sužaidybinimas
3.4. Koučingas kaip asmeninis tobulėjimas
3.5. Kūrybiškas mokymasis
3.6. Ugdymosi metodai ir technikos: grįžtamojo ryšio teikimas
3.7. Patirtinis ugdymasis
3.8. Kompleksinė pagalba socialiai pažeistiems vaikams
4. SĖKMĖS ATVEJŲ ANALIZĖ
4.1. Inovatyvių strategijų taikymas
4.2. Bendruomeniniai projektai Europoje
4.3. Įtraukties į ugdymosi procesą gerosios patirties pavyzdžiai
4.4. Sudėtingų situacijų valdymas mokymuose
PAVEIKSLŲ IR LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 pav. Tvaraus vystymosi plėtros tikslai
2 pav. Sumaniosios edukacijos komunikacija
3 pav. Sumaniosios (SMART) edukacijos komunikacijos modelis
4 pav. Deimanto modelis
5 pav. Sumaniosios edukacijos komunikacijos veikimo sritys, siekiant gyvenimo gerovės
6 pav. Socialinės partnerystės modeliavimas
7 pav. Nuolatinio tobulinimosi veiksniai, siekiant kokybės
8 pav. Švietimo kokybė (pagal UNESCO)
9 pav. Mokymosi procesas
10 pav. Emocijų ratas
11 pav. Švietimo sistemos kokybės kriterijai
12 pav. Sėkmingiausios gerovės šalys
13 pav. Patirtinio mokymosi modelis ir mokymosi stiliai
14 pav. Daugialypis intelektas
15 pav. Moksleivių skaičiaus vidurkis klasėje
16 pav. Švietimo naujovės vertinimo procese pagal apversto ir mišraus mokymosi modelį
17 pav. CHUNK mokymosi etapai
18 pav. Tęstinio išsilavinimo rodikliai Europoje (2022)
19 pav. Jaunimo laimės indeksas (amžius iki 30 m.): 2021–2023 m.
20 pav. Mokinių, kurie patenkinti gyvenimo lygiu, procentas
21 pav. Sumanioji edukacija: 3D
22 pav. Sumaniosios socializacijos prielaidos
23 pav. Mokomieji dalykai
24 pav. Klasės, kuriose mokote (galimi keli pasirinkimai)
25 pav. Integruoto ugdymo dažnis
26 pav. Integruoto metodo netaikymo priežastys
27 pav. Integruoto ugdymo metodo taikymo būdai
28 pav. Integruoto ugdymo pranašumai
29 pav. Finansinio raštingumo samprata
30 pav. Ekspertų išskirti finansinio raštingumo rodikliai
31 pav. „Nematomosios rankos“ pinigai
32 pav. Struktūruotas mokymosi ciklas
33 pav. Mišriojo mokymosi modelis
34 pav. Mišriojo mokymosi metodologija
35 pav. Skaitmeninis kompasas
36 pav. EBPO 2030 m. mokymosi kompasas
37 pav. Skaitmeninės pilietybės sritys (pagal ET)
38 pav. Minčių žemėlapio pavyzdys
39 pav. Žaidybinio raštingumo prielaidos
40 pav. Sėkmingos žaidybos prielaidos ir trikdžiai
41 pav. Koučingo atsiradimo prielaidos
42 pav. Koučingo mokslinė argumentacija
43 pav. Koučingo veikimo zona
44 pav. Koučingo įgyvendinimas mokykloje
45 pav. Pasipriešinimas pokyčiams
46 pav. Koučingo darbo schema
47 pav. GROW modelis
48 pav. GROW modelis koučingo procese
Paveikslų ir lentelių sąrašas
49 pav. Koučingo diegimo organizacijoje šešių žingsnių schema
50 pav. Koučingo proceso eiga
51 pav. Koučingo eiga
52 pav. Keturių galimybių metodas
53 pav. Normos ir vertybės kūrybiškumui vertinti
54 pav. Disnėjaus kūrybiškumo metodas
55 pav. Suvožtinio principas
56 pav. Suvožtinio principas grįžtamajame ryšyje
57 pav. Aktyvus reiklumas
58 pav. SMART tikslų formulavimo principai
59 pav. Mokymosi sistemos konstravimas
1 lentelė. Kokybės sampratos bruožai švietimo sistemose
2 lentelė. Ugdymosi proceso organizavimo modeliai, remiantis tikslinių grupių diskusijų (angl. Focus group research) interviu
3 lentelė. Ekspertų išskirtos pagrindinės mokymosi kategorijos ir subkategorijos
4 lentelė. Mokymosi metodų klasifikacija
5 lentelė. Projektų valdymo metodų klasifikacija (adaptuota autorės)
6 lentelė. Debatų metodo privalumai ir trūkumai
7 lentelė. Koučingo specialisto gebėjimai ir ketinimai
8 lentelė. Koučingas edukaciniame kontekste
9 lentelė. Inovatyvių strategijų ir inovatyvių veiklų aspektų sąsajos
10 lentelė. Sumaniosios edukacijos bruožai
11 lentelė. Mokymosi strategijų ir kompetencijų bei įgūdžių sąsajų matrica
12 lentelė. Analizuoti bendruomeniniai projektai
13 lentelė. Ekspertų išskirti pagrindiniai sumaniosios komunikacijos rodikliai
14 lentelė. Sudėtingų situacijų valdymas
15 lentelė. Devyni UNICEF inovacijų bei technologijų plėtros principai
16 lentelė. Kaip ugdyti sąmoningą pilietį
17 lentelė. Ekspertų duomenys
ANOTACIJA
Monografija „Sumaniosios edukacijos komunikacija: Fluxus grįstas švietimas“ parengta tarptautinio autorių kolektyvo (Giedrė Kvieskienė, Ebba Ossiannilson, Vytautas Kvieska, Emilija Kvieskaitė, Giedrė Misiūnienė, Eszter Salamon ir Luca Janka László). Autoriai tardisciplininėje monografijoje, nagrinėjančioje sumaniosios edukacijos, komunikacijos ir viešosios vadybos sąsajas, kviečia peržengti tradicines komunikacijos ir moderniojo švietimo ribas ir įsitraukti į interaktyvios pozityviosios socializacijos lauką. Monografijos autoriai bando įtikinti skaitytojus, kad švietimo procese reikia taikyti sumaniosios edukacijos komunikacijos principus, transformuojančius komunikaciją į gyvos edukacijos procesą, kuriame mokytojai, mokiniai, tėvai ir vietos bendruomenė, visi piliečiai, yra atsakingi ir kartu kuria savo ir savo vaikų gerovę, įtvirtina naujas žinias ir sumaniosios komunikacijos principus. Kodėl Fluxus grįstas švietimas? 1961 m. laikomi formaliąja Fluxus atsiradimo pradžia, kai Niujorke Jurgis Mačiūnas[1] surengė pirmąjį renginį, kurį oficialiai pavadino Fluxus, tai lotyniškai reiškia tekėjimą. Fluxus priešistore galime laikyti Johno Cage’o[2], Haroldo Rosenbergo[3] ir Merce’o Cunninghamo[4] 1952 m. surengtus perfomansus, kurie sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą. J. Mačiūnas lankė J. Cage’o paskaitas
[1] Prieiga internetu: https://www.vle.lt/straipsnis/jurgis-maciunas/.
[2] Prieiga internetu: https://www.vle.lt/straipsnis/john-cage.
[3] Prieiga internetu: https://www.theartstory.org/critic/rosenberg-harold/.
[4] Prieiga internetu: https://www.vle.lt/straipsnis/merce-cunningham/.
apie muziką, lėmusias pasirinktą meno kryptį. Jurgis teigė, kad viena svarbiausių
Fluxus ištakų yra muzika. Kita svarbi Fluxus dalis prasidėjo anksčiau, kai 1916 m. Ciuriche prasidėjo dada[5] judėjimas. Dadaistų poveikis J. Mačiūnui buvo didžiulis, o meno tyrinėtojai ir šiandien Fluxus laiko neodadaizmo atmaina. Fluxus judėjimas
J. Mačiūną skatino po savo vėliava burti visame pasaulyje žinomus menininkus:
Yoko Ono[6], Andy Warholą[7], Nam June Paiką[8], AY-O[9], George’ą Brechtą[10], Beną Vautier[11], Josephą Beuysą[12] ir kitus.
1990 m. atidarant dailininkų grupės „Žalias lapas“ parodą Lietuvoje, ŠMC, buvo pažymėta, kad Lietuva turi didžiuotis, jog Jurgis Mačiūnas – vienintelis lietuvis, sukūręs pasaulinį judėjimą. Jonas Mekas[13] nebuvo Fluxus judėjimo narys, bet visą laiką buvo šalia šio judėjimo kartu su savo kamera. Šio filmininko, kaip pats save vadino
Jonas Mekas, dėka mus pasiekė to meto įvykių vaizdai, nuotaika, emocija. Skirtumas tarp Fluxus prieš šešiasdešimt metų ir dabar yra nedidelis. Ir tada, ir šiandien šis judėjimas kelia tuos pačius uždavinius: provokuoti žiūrovą, nesitaikstyti su politikos ir kultūros rutina, jis kviečia žiūrovus būti spontaniškus, juoktis, kasdien nusišypsoti, linksmiau pasižiūrėti į pačius rimčiausius dalykus, suteikiant visišką laisvę menininko vaizduotei ir elgesiui, skatinant menų tarpdiscipliniškumą ir sintezę. J. Mekas teigė, kad „Johnas Cage’as, Jurgis Mačiūnas ir kiti „nepraktiški“ avangardistai yra daugiau prisidėję prie dvasinio augimo per pastarąjį 40 ar 50 metų negu visi politiniai judėjimai, sistemos, revoliucijos ir teorijos, kurios save pristato masiniuose kankinių kapuose“[14] Fluxus paskatino daugybę jaunų menininkų įvairiuose pasaulio kraštuose eksperimentuoti, būti laisviems ir tokiu būdu prisidėti prie atviros visuomenės kūrimo, o tai buvo ypač aktualu iki šiol visame pasaulyje. Todėl monografijos autoriai renkasi Fluxus metaforą, nes šis judėjimas aiškiausiai atskleidžia tai, ko šiandienos mokyklų, bendruomenių ir visuomenių komunikacijai reikia labiausiai.
[5] Prieiga internetu: https://www.vle.lt/straipsnis/dada/.
[6] Prieiga internetu: https://www.britannica.com/biography/Yoko-Ono.
[7] Prieiga internetu: https://www.vle.lt/straipsnis/andy-warhol/.
[8] Prieiga internetu: https://www.vle.lt/straipsnis/nam-june-paik/.
[9] Prieiga internetu: https://en.wikipedia.org/wiki/Ay-O.
[10] Prieiga internetu: https://www.theartstory.org/artist/brecht-george/.
[11] Prieiga internetu: https://eva-vautier.com/en/portfolio-item/ben/.
[12] Prieiga internetu: https://www.theartstory.org/artist/beuys-joseph/.
[13] Plačiau: https://www.vle.lt/straipsnis/jonas-mekas/.
[14] FLUXUS ir Jurgis Mačiūnas – savotiškas vaistas prieš gyvenimo pilkumą. FLUXUS judėjimui – 60 metų. (2021). Prieiga internetu: https://www.bernardinai.lt/fluxus-ir-jurgis-maciunas-savotiskas-vaistas-priesgyvenimo-pilkuma-fluxus-judejimui-60-metu/.
Fluxus ir sumaniosios edukacijos komunikacija siejasi per kūrybiškumo, eksperimentavimo, improvizacijos, dalyvavimo, dalijimosi kultūros, žaidybos, performatyvumo ir alternatyvumo principus, kurie yra būdingi tiek Fluxus meno judėjimui, tiek sumaniosios edukacijos komunikacijai. Fluxus kaip avangardinis menininkų judėjimas akcentavo kūrybinę laisvę, neformalų, taisyklių nesusaistytą požiūrį ir meną kaip gyvenimo dalį, o ne tik tradicinį kultūros objektą. Šie principai puikiai dera su sumaniosios edukacijos komunikacija, kuri siekia įgalinti visus švietimo proceso dalyvius, įsitraukti į sumaniosios edukacijos komunikaciją, atnešti į švietimo procesą ir kasdienę komunikaciją daugiau žaismingumo, džiaugsmo ir interaktyvumo, skatinant visų mūsų kūrybinį potencialą. Pagrindiniai aspektai, siejantys Fluxus su sumaniosios edukacijos komunikacija, yra:
1. Kūrybiškumas, eksperimentavimas ir improvizacija
• Fluxus menininkai skatino improvizaciją, netikėtus sprendimus ir laisvą kūrybinę išraišką. Transformacinio ugdymosi komunikacija siekia mokymosi procesą padaryti kūrybingą, įtraukiantį, leidžiantį mokiniams kurti savo prasmes ir patirti mokymosi džiaugsmą.
• Improvizacijos svarba kasdienėje komunikacijoje ir ugdymosi procese reiškia, kad mokytojai turi lanksčiai reaguoti į mokinių poreikius ir situacijas, prisitaikyti prie netikėtumų, skatinti mokinių spontaniškumą bei vaizduotę. Taip kuriamas sumaniosios edukacijos komunikacijos procesas, kuriame randame ir gerbiame individualius eksperimentus, panašiai kaip Fluxus kūriniuose.
2. Dalyvavimas, dalijimosi kultūra ir bendradarbiavimas
• Fluxus skatina dalyvavimą ir interaktyvumą savo pasirodymuose ir projektuose. Menas suvokiamas kaip bendras kūrybinis veiksmas, o ne vien menininko individualus darbas. Žiūrovai kviečiami dalyvauti, tapti kūrybinio proceso dalimi.
• Sumaniosios edukacijos komunikacijoje šis dalyvavimo principas įgauna tokias formas kaip bendradarbiavimu ar projektais grįstas ugdymasis, bendradarbiavimo erdvės, kai visiems proceso dalyviams suteikiama galimybė aktyviai dalyvauti, kartu su mokytojais formuoti žinių turinį, diskutuoti, kurti projektus, dalytis idėjomis ir mokytis iš savo bei kitų patirties. Tai leidžia mokiniams jaustis atsakingiems už savo ugdymosi procesą, stiprina jų komunikacines galias ir motyvaciją.
3. Žaidybinis požiūris ir performatyvumas
• Fluxus kūrėjai dažnai į savo pasirodymus įtraukia žaidimą, humorą, performansus, siekdami sukurti alternatyvią komunikacinę patirtį, kurioje svarbiausia yra ne rezultatas, o procesas. Jie siekia griauti tradicinės komunikacijos ir gyvenimo įprastas ribas, skatindami žmones suvokti improvizaciją ir spontaniškumą kaip kasdienio gyvenimo dalį.
• Žmogaus gyvenime ir mokykloje žaidybinis požiūris tampa vis svarbesnis, nes tiek vaikai, tiek suaugusieji per žaidimą, kūrybinius užsiėmimus ir patyrimines veiklas geriau supranta ir įsisavina naujas žinias, rutinines taisykles. Žaidybiniai metodai leidžia sukurti tokią aplinką, kurioje noriai įsitraukiama į pažinimo procesą, eksperimentus, tyrimus ir atrastų žinių dalijimosi su kitais džiaugsmą. Tokia patirtis suartina Fluxus ir šiuolaikinės sumaniosios edukacijos komunikaciją.
4. Alternatyvios mokymo(si) formos
• Fluxus judėjimas kritikuoja tradicinius meno kanonus ir ieško naujų, netradicinių būdų menui kurti ir pristatyti. Jiems svarbu sugriauti įprastus meno ir kultūros suvokimo modelius, skatinti asmeninį išgyvenimą ir patirtį.
• Panašiai sumanioji edukacija siekia išlaisvinti mokymosi procesą nuo tradicinio knygų skaitymo susipažįstant su teorijomis, siekia į pažinimo procesą įtraukti kūrybinius projektus, interaktyvią komunikaciją, žinių kūrybą, technologijas, nuotolinį mokymąsi, kūrybines dirbtuves ir praktines užduotis. Mokymasis vis labiau tampa kūrybiškas, integruotas į realų gyvenimą, o ne izoliuotas procesas.
5. Perėjimas nuo mokytojo kaip autoriteto prie mokytojo kaip fasilitatoriaus
• Fluxus menininkai naikina autoritarines struktūras mene, siekia kūrybos, meninius procesus padaryti prieinamus visiems, o patį kūrybos procesą –atvirą ir demokratišką. Menininkai tampa ne tik kūrinio kūrėjais, o labiau kūrybinio proceso vedliais.
• Šis principas glaudžiai siejasi su sumaniosios edukacijos komunikacijos idėja, kad mokytojas yra ne žinių teikėjas, bet ugdymosi proceso fasilitatorius. Mokytojas skatina mokinius ieškoti ir atrasti žinias, kelti klausimus, tyrinėti ir dalyvauti ugdymosi procese. Mokytojas, kaip ir Fluxus menininkas, kuria motyvuojančią edukacinę erdvę, kad ugdytiniai patys ieškotų, atrastų ir išgyventų mokymosi procesą.
Monografijos autoriai:
Prof. dr. Giedrė Kvieskienė
Vytauto Didžiojo (VDU) universiteto profesorė ir Kazimiero Simonavičiaus (KSU) universiteto tyrėja, VšĮ „Atsigręžk į vaikus“, Socialinių pedagogų asociacijos valdybos pirmininkė, NVO vaikams konfederacijos garbės prezidentė. Paskelbė daugiau nei 260 straipsnių ir šešias monografijas socializacijos, vaikų gerovės, pozityviosios socializacijos, socialinių partnerysčių, socialinio klasterizavimo ir socialinių-emocinių prototipų temomis. 2019–2024 m. ėjo Profesinio tobulinimo instituto direktorės pareigas, o nuo 2007 m. dirba profesore. Nuo 1999 m. yra mokslo darbų žurnalo Socialinis ugdymas vyriausioji redaktorė.
�� El. p. giedre.kvieskiene@vdu.lt
�� Facebook Giedrė Kvieskienė
�� LinkedIn Giedrė Kvieskienė
Prof. dr. Ebba Ossiannilsson
Nepriklausoma tyrėja, ekspertė, konsultantė, kokybės auditorė ir įtakinga atviro, lanksčiojo, nuotolinio bei skaitmeninio mokymosi (OFDL) srities specialistė. Dėmesį skiria kokybei, inovacijoms, lyderystei ir personalizuotam mokymuisi. Veikia strateginiu bei politiniu lygmeniu tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Dažnai kviečiama pagrindine pranešėja tarptautinėse konferencijose. Yra kelių mokslinių žurnalų redakcinės kolegijos narė ir specialiųjų numerių redaktorė. Publikavo daugiau nei 200 straipsnių. Jai suteikti EDEN Fellows, EDEN Council of Fellows ir Open Education Europe apdovanojimai. Taip pat yra ICDE OER ir Open Education Europe ambasadorė bei SPARC Europa čempionė.
�� El. p. ebba.ossiannilsson@gmail.com
�� Facebook Ebba Ossiannilsson
�� LinkedIn Ebba Ossiannilsson
Mgr. Vytautas Kvieska
Inovatyvus dizaineris ir verslininkas, antrepreneris, socialinės ekonomikos bei socialinio verslo ekspertas. Publikavo daugiau nei 30 mokslinių ir praktinių straipsnių. Vienas pirmųjų socialinės ekonomikos tyrėjų Lietuvoje. Monografijų apie socialines partnerystes ir inovacijų plėtrą bei socialinę klasterystę kaip pasitikėjimo fenomeną bendraautoris.
�� El. p. vytaskk@yahoo.com
�� Facebook Vytautas Kvieska
Mgr. Emilija Kvieskaitė
Vytauto Didžiojo universiteto magistro studijų programos Įtraukusis ugdymas: socioedukacinės industrijos magistrė. Magistro darbo tema: Žaidybinimo efektyvumo prielaidos prevencijoje ir paauglių ugdyme žalingo vartojimo kontekste. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vyresnioji priklausomybių specialistė, kūrybinės verslininkystės bei psichikos sveikatos ir kūrybiškumo projektų iniciatorė, gerovės renginių kuratorė, koučerė.
�� El. p. emilijakvieskaite@gmail.com
�� Facebook Emilija Kvieskaitė
�� LinkedIn Emilija Kvieskaitė
Dr. Giedrė Misiūnienė
Respublikinio priklausomybės ligų centro Vaikų skyriaus vedėja, Vytauto Didžiojo universiteto lektorė. Aktyviai dalyvauja nacionalinėse konferencijose, skaito pranešimus įtraukiojo, pozityviojo, išmaniojo, STEM ir pilietinio ugdymo temomis. Tarptautiniuose simpoziumuose bei konferencijose pristato pranešimus apie vaikų iš socialinės rizikos grupių ugdymą, švietimo partnerystę ir įtraukųjį mokymą.
�� El. p. giedre.misiuniene@vdu.lt
�� Facebook https://www.facebook.com/giedre.misiuniene.7
Dr. Eszter Salamon
Tėvų lyderystės ir tėvystės tyrėja, daugiau nei dešimtmetį dirbanti tarptautiniu bei Europos mastu. Buvusi Europos Tėvų asociacijos prezidentė, nuo 2018 m. vadovauja nepriklausomai nevyriausybinei organizacijai Parents International. Nuo 1989 m. veikia vaikų teisių srityje, užtikrindama, kad tėvų poreikiai ir lūkesčiai būtų atspindėti švietimo politikoje. Dalyvavo daugybėje tarptautinių projektų, dirba su tarptautine patyrusia komanda.
�� El. p. director@parentsinternational.org
�� Facebook Eszter Salamon
�� LinkedIn Eszter Salamon
Luca Janka László
Socialinių mokslų specialistė, jau aštuonerius metus dirbanti tarptautinėje švietimo politikos srityje. Bendradarbiavo su organizacijomis, tokiomis kaip ESHA ir Parents International. Jos akademinis dėmesys skiriamas įtraukčiai, šiuo metu rengia daktaro disertaciją apie elektronines patyčias. Vadovavo projektams atvirojo mokymo, mokyklų skaitmeninės transformacijos, socialiai pažeidžiamų grupių įtraukties bei šeimos ir mokyklos bendradarbiavimo srityse.
�� El. p. luca@parentsinternational.org
�� Facebook Luca Janka Laszlo
�� LinkedIn Luca Janka Laszlo
SĄVOKOS
Aplinkos saugojimo ir darnios plėtros (angl. Protection of the environment and sustainable development) principas – gamtos ir žmogaus kuriama socioekologinė aplinka turi būti saugoma siekiant išlaikyti žmogui ir gamtai palankų aplinkos balansą bei išsaugoti gamtos išteklius ateities kartoms[15].
Koncesija (viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas pagal LR Koncesijų įstatymą) – tai vadovaujantis koncesijos sutartimi ir joje nustatytomis sąlygomis viešojo sektoriaus asmens suteikiamas privataus sektoriaus asmeniui leidimas vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su infrastruktūros objektais, teikti viešąsias paslaugas, pagal koncesijos sutartį prisiimnt didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas, o jo atlyginimą už tokią veiklą sudaro tik teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos. Sąvoka apibrėžta LR Koncesijų įstatyme (Žin., 1996, Nr. 92-2141)[16].
Kokybišką edukaciją[17], UNICEF teigimu, apibrėžia penkios dalys: besimokančiojo patirtis, edukacinė aplinka, ugdymosi turinys, mokymosi procesai ir švietimo rezultatai. Besimokantieji turi būti sveiki, gerai maitinami ir remiami jų šeimų ir
[15] Adaptuota pagal: https://www.vle.lt/straipsnis/tvarioji -pletra/
[16] Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų vadovas. Prieiga internetu: https://ppplietuva.lt/lt/ do cview/?file=%2Fpublications%2Fdocs%2F257_e1895b988441502799936d95d310c7b0.pdf
[17] What Is the Meaning of Quality Education? Prieiga internetu: https://www.reference.com/education/ meaning-quality-education-9f71b66a05760ce4.
bendruomenių. Mokymosi aplinka turėtų būti saugi, sveika ir skatinama. Tinkamas ugdymosi turinys yra svarbus besimokančiajam ir pateiktas gerai valdomoje klasėje. Mokymosi rezultatai turėtų atitikti visuomenės dalyvavimą.
Institucinė viešojo ir privataus sektorių partnerystė (pagal LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą) – viešojo ir privataus sektorių partnerystė, kai valstybės ar savivaldybės institucijos numatytu įstatymais būdu dalijasi atsakomybę ir funkcijas su privačiu, nevyriausybiniu sektoriais ir mokslo institucijomis.
Viešojo ir privataus sektorių partnerystė (pagal LR Investicijų įstatymą) – tai valstybės arba savivaldybės institucijos ir privačių subjektų įstatymuose nustatyti bendradarbiavimo būdai, siekiant bendrų tikslų.
Vertinimas – procesas, kurio metu organizacijų, mokinio ar besimokančiųjų pažanga ir pasiekimai yra matuojami arba vertinami pagal konkrečius kokybės kriterijus[18].
Viešoji paslauga[19] – tai valstybės ar savivaldybių, jų įsteigtų specialių įstaigų ir įmonių paslaugos, teikiamos bendriems piliečių, organizacijų, šalies socialiniamsekonominiams interesams užtikrinti.
Pagrindiniai viešųjų paslaugų bruožai – galimybė jomis pasinaudoti bet kuriam besikreipiančiajam, prieinamos paslaugų kainos ir jų kokybė.
VPSP (viešojo ir privataus sektorių partnerystė) – tai savotiška sutarties formą, kuri iš privataus partnerio reikalauja finansinių, technologinių, patirties, žinių ir kitokių investicijų, o pagrindinių projekto rizikų valdymas perduodama privačiam sektoriui.
Vienodo vertinimo (angl. Equal treatment) principas – padeda išvengti bet kokios diskriminacijos neobjektyvių kriterijų pagrindu. Teisės vykdyti ekonominę veiklą kontekste tai reiškia vienodas teises pradėti ir vykdyti numatytą veiklą[20].
Skaidrumo (angl. Transparency) principas – viešasis sektorius privalo viešai paskelbti savo ketinimus sudaryti darbų, paslaugų, partnerystės ar kitą sutartį ir užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygas visiems privačios rinkos dalyviams.
[18] Assessment. Prieiga internetu: https://www.ibe.unesco.org/en/glossary-curriculum-terminology/a/assessment
[19] Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų vadovas. Prieiga internetu: https://ppplietuva.lt/lt/do cview/?file=%2Fpublications%2Fdocs%2F257_e1895b988441502799936d95d310c7b0.pdf.
[20] Principle of equal treatment. Prieiga internetu: https://home-affairs.ec.europa.eu/networks/europeanmigration-network-emn/emn-asylum-and-migration-glossary/glossary/principle-equal-treatment_en.
Sumaniosios (SMART) edukacijos komunikacija (SEK) – veikia 3D (daugiafunkciu, daugiamoduliniu ir daugiasektoriu) principu, grindžiama pozityviąja socializacija, interaktyviu ir tikslingu mokinių, mokytojų bei tėvų bendradarbiavimu, technologijų panaudojimu, kūrybiškumu, atviru dialogu ir emociniu intelektu, kuris skatina įsitraukimą, asmeninę pažangą bei mokymosi motyvaciją.
3D daugiafunkcis, daugiakriteris, daugiamodulinis) principas – tai holistinės (sisteminės) sinerginės struktūros įvedimas, kuri kūrybiškai prisitaiko prie pokyčių ir įgalina kurti sąveikaujančią su visais švietimo proceso dalyviais sistemą.
Trumpiniai
DI – dirbtinis intelektas (DI) – tai technologijų rinkinys, leidžiantis kompiuteriams atlikti įvairias pažangias funkcijas, įskaitant galimybę matyti, suprasti ir versti šnekamąją ir rašytinę kalbą, analizuoti duomenis, teikti rekomendacijas ir kt.
Dirbtinis intelektas (DI) – skaitmeninio kompiuterio ar kompiuterio valdomo roboto gebėjimas atlikti užduotis, paprastai susijusias su mąstančiu žmogumi. Šis terminas dažnai taikomas projektuojant sistemas, aprūpintas žmonėms būdingais intelektiniais procesais, tokiais kaip gebėjimas samprotauti, rasti prasmę, apibendrinti arba mokytis iš praeities patirties. Nuo pat jų sukūrimo 1940 m. skaitmeniniai kompiuteriai buvo užprogramuoti puikiai atlikti labai sudėtingas užduotis, pavyzdžiui, rasti matematinių teoremų įrodymus ar žaisti šachmatais. Nepaisant nuolatinio kompiuterio apdorojimo greičio ir atminties talpos tobulinimo, kol kas nėra programų, atitinkančių žmogaus lankstumą platesnėse srityse arba atlieka užduotis, reikalaujančias daug kasdienių žinių.
EBPO /OECD – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO; angl. OECD – Organisation for Economic Co-operation and Development) – laisvosios rinkos ir demokratijos principais besivadovaujanti tarptautinė organizacija, plėtojanti naujas ekonominės bei socialinės politikos gaires ir diegianti gerąsias pasaulines praktikas organizacijos narių ir šalių partnerių viešosios politikos srityse[21] .
21 EBPO. Prieiga internetu: https://www.urm.lt/ekonomine-diplomatija/lietuva-tarptautineseekonominese-organizacijose/ebpo/805.
ĮVADAS
Švietimo sistemų vadyba ir sumaniosios edukacijos komunikacija įvairiose šalyse pasižymi skirtingomis tradicijomis, tačiau visur siekiama diegti inovatyvias praktikas, kurios skatina mokytojus, mokinius, mokyklų ir vietos ir bendruomenes kokybiškai komunikacijai. Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ pabrėžiama, kad sumanaus valdymo vizijai įgyvendinti būtina kryptingai sutelkti pastangas ir inicijuoti pokyčius trijose pagrindinėse srityse: (1) stiprinti strateginį valdžios pajėgumą, (2) kurti atvirą ir įgalinančią valdymo sistemą, (3) užtikrinti, kad viešasis valdymas atlieptų visuomenės poreikius. Sumaniosios edukacijos komunikacijos (SEK) samprata grindžiama pozityviosios socializacijos metodologine prieiga, kuri skatina bendruomenes tobulinti savo gebėjimus ir įgūdžius, dalytis žiniomis ir patirtimi su bendraamžiais (Zhu ir He, 2021). SEK strategija suteikia galimybę mokiniams savarankiškai kurti grupes, turinčias bendrų tikslų, arba prisijungti prie jau egzistuojančių bendruomenių, kurių tikslai atitinka jų pačių (Kim et al., 2020) lūkesčius. Sumaniosios (SMART) edukacijos komunikacijos strategija įtvirtina dinamišką ir lankstų švietimą, kuris įgyja įvairias reikšmes skirtinguose instituciniuose ir nacionaliniuose kontekstuose, dera su UNESCO iniciatyva „Švietimo ateitis“, kuri ragina imtis veiksmų ir novatoriškų idėjų siekiant atnaujinti švietimą (UNESCO,
Fluxus grįstas švietimas 2021) ir atitinka Jungtinių Tautų švietimo ateities viziją[22]. Sumaniosios edukacijos komunikacija skleidžiasi per dvi pagrindines perspektyvas: performatyvius ir interaktyvius bruožus, atspindinčius ateities švietimo viziją, ir konstruktyvius bruožus, kurie suteikia veiksmingus žingsnius šios vizijos įgyvendinimo link (Huang et al., 2023). Monografija remiasi Todo Ketlerio, Kristen Lamb ir Dianos Muler monografija „Development Creativity in the Classroom. Learning and Innovation in 21st Century“ („Kūrybiškumo ugdymas klasėje: mokymasis ir inovacijos XXI amžiuje“) (2021)[23], M. B. Horn, A. Laxton ir Y. Lifshits (2016) studija „10 Trends Ahead for Continuing Education („10 tendencijų būsimam ugdymuisi“), Sharon M. Ravitch (2020) straipsniu „Why Teaching Through Crisis Requires a Radical New Mindset. Introducing Flux Pedagogy“ („Kodėl mokymas krizės metu reikalauja radikaliai naujo mąstymo? Įvadas į Flux pedagogiką“) bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO/OECD) ekspertų ir monografijos autorių atliktais tyrimais. Remdamiesi šiomis įžvalgomis, autoriai analizuoja sumaniosios edukacijos komunikacijos strategijas švietimo ir kitose organizacijose, aptaria sėkmės atvejus Lietuvoje ir pasaulyje, bando nustatyti sėkmingai įgyvendintų inovacijų, komunikacijos strategijų tarpusavio ryšius ekspertų požiūriu. Dėl riboto įsiklausymo į švietimo bendruomenės patirtį mokytojai, NVO ir vietinių bendruomenių atstovai ir kiti inovacijų iniciatoriai dažnai jaučiasi palikti nuošalyje, o jų praktinės įžvalgos ne visada atsispindi kuriant ir įgyvendinant strateginius sprendimus (Kvieskienė, Kvieska ir von Carlsburg, 2021; Lewin ir Stuart, 2016). Tyrėjai pabrėžia, kad mokytojai ir kiti bendruomeninių veiklų inivatoriai turi būti išlaisvinti iš įprastų, tradicinių ugdymo rėmų, skatinami taikyti kūrybiškus, inovatyvius, bendradarbiavimu ir patirtimi grįstus mokymo metodus (Finsterwald, Wagner, Schober, Lüftenegger ir Spiel, 2013; Rehm, Cornelissen, Notten et al., 2020). EBPO ekspertai A. J. Daly, M. Rehmas ir S. V. Lancrinas savo studijoje „Inovacijų edukacijoje konceptualizavimas“ (2021) išskiria keturias pagrindines inovacijų kryptis:
1. naujovės, gerinančios mokymosi rezultatus ir ugdymo kokybę,
2. švietimo prieinamumo ir lygybės didinimas,
3. teigiamas inovacijų poveikis efektyvumui,
[22] Prieiga internetu: https://www.taylorfrancis.com/books/mono/10.4324/9781003234104/develo- pingcreativity-classroom-tood-kettler-kristen-lamb-dianna-mullet
[23] Measuring Innovation in Education. (2014). Prieiga internetu: https://read.oecd-ilibrary.org/education/ measuring-innovation-in-education_9789264215696-en#page1.
4. švietimo sistemos vystymosi tempas, lyginant su kitais viešojo sektoriaus segmentais.
T. Jörgas (2016), remdamasis G. Biestos argumentais apie gerą mokyklą („Good Education in An Age of Measurement“, 2010), teigia, kad inovatyvaus ugdymo proceso sėkmė priklauso nuo jo sąsajų su asmenybės augimu, socialine partneryste ir bendruomeniniu tinklaveika. Tačiau šiuolaikinė švietimo vadyba vis dažniau koncentruojasi į išsilavinimo rezultatų matavimą ir palyginimą, dažnai į antrą planą nustumdama mokinių gerovę bei tikrąją ugdymo kokybę. Švietimo inovacijų analizėje remiamasi M. B. Horno, A. Laxton ir Y. Lifshitso dešimčia švietimo tendencijų[24], kurios lyginamos su Vytauto Didžiojo universiteto Artes liberales koncepcija bei Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos veiklomis. Tyrėjai analizuoja edukacinių inovacijų, integruoto ir personalizuoto mokymosi, pozityviosios socializacijos bei kūrybiškumo principus, taikomus įvairiose švietimo, bendruomenių bei NVO aplinkose. Unikalių atvejų analizė padeda ne tik analizuoti sumaniosios edukacijos komunikacijos aspektus, bet ir vertinti sėkmingus sprendimus. Pozityvioji socializacija – tai esminis monografijos metodologijos principas, iš esmės keičiantis tradicinį ugdymo supratimą ir susieja jį su sumaniosios edukacijos komunikacija, Fluxus ir buvimu „čia ir dabar“principu bei santykių lankstumu. Pozityvioji socializacija yra empatija, pasitikėjimu ir žaidyba pagrįstas bendradarbiavimas, tiek išlaisvinantis, tiek transformuojantis. Tyrimas grindžiamas prielaida, kad sumanioji edukacijos komunikacija atsisako hierarchinio „mokytojas kaip ekspertas“ mąstymo ir skatina visų ugdymosi proceso dalyvių kūrybą ir integraciją, kuriant ir pertvarkant kartu ugdymosi erdves ir elgesio normas. Pozityviąja socializacija grįsta sumaniosios edukacijos komunikacija keičia ne tik mokytojų, mokinių, NVO dalyvių vaidmenis, kurie tampa ne pasyviais informacijos gavėjais, o aktyviais, dalyvaujančiais žinių paieškos procese ir jas kuriančiais, pristatančiais savo pasiekimus ne tik klasės draugams, bet ir kitoms mokyklos ir vietos bendruomenėms, ekspertais. Svarbu nepamiršti, kad kiekvienas iš mūsų esame unikalūs, turime savo nuostatas, patirtis, baimes, kurios trukdo ugdymosi procesui. 2020 m. kovo pradžioje Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) patvirtino, kad COVID-19 pandemijos poveikis buvo nevienodas, tačiau
[24] Horn, M. B., Laxton, A. ir Lifshits, Y. (2016). 10 Trends Ahead for Continuing Education. Prieiga internetu: http://entangled.solutions/docs/10-trends-ahead-for-continuing-education.pdf.
vaikai, vyresni asmenys ir kai kurios socialinės grupės patyrė ypač stiprų neigiamą poveikį, kurio padarinius galėsime vertinti tik po tam tikro laiko[25]
Atlikti pandemijos poveikio neįgaliesiems tyrimai atskleidė susirūpinimą dėl galimybės gauti švietimo, asmens priežiūros, kompleksinės pagalbos šeimai, transporto trūkumo ir socialinės izoliacijos[26], integracijos paslaugas. Šios problemos analizuojamos žiniasklaidos naujienose, komentaruose ir atliekamuose tyrimuose[27]. Dar labiau ribota yra negalios ir rasės / etninės priklausomybės sankirta, apie kurią taip pat dažnai diskutuojama žiniasklaidos naujienose ir viešose diskusijose, tačiau iš tyrėjų sulaukiama riboto dėmesio. Todėl pozityviosios socializacijos metodologija pagrįsta komunikacija padeda ugdytiniams tobulėti, įvaldyti žinias ir įgūdžius patogiu tempu ir laiku, o kaupiamas kompetencijų portfelis su duomenimis yra naudingas tiek įsivertinimui, tiek savaveiksmiškumui skatinti mokymosi procese. Mokymosi procesas, įtraukiantis ugdytinį, padeda mokymąsi individualizuoti, leidžia panaudoti labiausiai jam pritaikytą patirtį ir taip paspartinti mokymąsi, įvaldyti turinį ir atskleisti įgūdžius bei įgytą patirtį. Be to, kompetencijomis grįstos mokymo programos suderina savarankiškai ar neformalaus ugdymosi metu įgytas kompetencijas su kompetencijomis, kurias ugdytiniai turi įgyti tam tikroje formalioje ugdymosi pakopoje[28].
Tyrimai[29] patvirtina, kad tradicijos, papročiai, stereotipai, įsitikinimai yra patvarūs ir juos pakeisti nėra lengva, o ir neverta, nes identitetas suteikia ugdymo
[25] CDC and Disability and Health. 2024. Prieiga internetu: https://www.cdc.gov/disability-and-health/cdc/ index.html; The COVID Tracking Project. The COVID Racial Data Tracker. Prieiga internetu: https:// covidtracking.com/race; Webb Hooper, M., Nápoles, A. M. ir Pérez-Stable, E. J. (2020). COVID-19 and Racial/Ethnic Dispari-ties. JAMA, 323, 2466–2467.
[26] Drum, C. E., Oberg, A. ir Carlin, R. (2020). American Association on Health & Disability. COVID-19 & Adults with Mobility Disabilities: Health and Health Care Access Online Survey Report. Prieiga internetu: https://www.aahd.us/wp-content/uploads/2020/05/COVID-19_Summary_Report.pdf; Rosenblum, L. P., Chanes-Mora, P., McBride, C. R., Flewellen, J., Nagarajan, N., Stawasz, R. ir Swenor, B. (2020). American Foundation for the Blind. Flatten Inaccessibility Study: Impact of COVID-19 on Blind and Visually Impaired Adults in the United States. Prieiga internetu: https://static.afb.org/legacy/media/ AFB_Flatten_Inaccessibility_Report_Accessible_FINAL.pdf.
[27] National Disability Institute. COVID-19 Disability Community Survey Results: Health and Financial Crisis. (2020). Prieiga internetu: https://www.nationaldisabilityinstitute.org/wp-content/uploads/2020/04/findings-from-covid-survey.pdf; Umucu, E. ir Lee, B. (2020). Examining the impact of COVID-19 on stress and coping strategies in individuals with disabilities and chronic conditions. Rehabil. Psychol., 65, 193–198.
[28] Horn, M. B., Laxton, A. ir Lifshits, Y. (2016). 10 Trends Ahead for Continuing Education. Prieiga internetu: https://michaelbhorn.com/wp-content/uploads/2016/08/10-trends-ahead-for-continuingeducation.pdf
[29] Šaknys, Ž. (2010). „Vietiniai“, „lenkiški“ ir „lietuviški“ papročiai. Šiaurės Lenkijos ir Pietų Lietuvos jaunimo kultūra. Prieiga internetu: https://www.lkma.lt/site/archive/metrastis/XXXIII/33_155-172.pdf.
institucijoms unikalumo. Pozityvioji socializacija, dažnai įvardijama autentišku, arba į vaiką (asmenį) orientuotu, ugdymu, siekiant pabrėžti, kad visada, siekiant asmenybės elgesio ar motyvacijos pokyčio, dėmesio centre turi būti vaiko (asmens) patirtis, poreikiai, veikla, interesai, motyvacija. Socialinis konstruktyvizmas yra pozityviosios socializacijos paradigma, kuri teigia, kad jokios mokslinės teorijos neegzistuoja ir negali būti konstruojamos atsietai nuo socialinio gyvenimo[30]. Todėl monografijoje analizuojamos ir pristatomos sėkmingų atvejų analizės yra logiški sumaniosios edukacijos komunikacijos proceso pavyzdžiai, tinkantis tiek mokant vaikus, tiek suaugusiuosius, siekiant kurti motyvuojančias ir besimokantiesiems jaukias bei patogias komunikacines erdves. Monografijoje nagrinėjami realūs, konkrečios tikrovės atvejai, kuriuose tyrėjai tiesiogiai dalyvavo ir kurie gali būti paverčiami elgesį modeliuojančiais algoritmais. Tyrėjai skirtingai interpretuoja atvejo analizės metodą. Pavyzdžiui, R. K. Yinas (2009)[31] atvejo analizę apibrėžia siauriau – kaip tyrimo metodą ir teigia, kad „skaitomumas, patikimumas ir patvirtinimo aspektai yra svarbūs“ (p. 192). Mokslininkas ne tik nustato atvejo tyrimo kaip mokslinio tyrimo metodo pagrindus, bet ir pateikia dvilypę operacinę apibrėžtį – tiek jo apimtį, tiek savybes – aiškiai atskirdamas jį nuo kitų metodų. R. K. Yinas atvejo tyrimą apibrėžia kaip „empirinį tyrimą, kuris nagrinėja šiuolaikinį reiškinį („atvejį“) išsamiai ir realiame kontekste“ (p. 16). Kiti mokslininkai įžvelgia platesnį, holistinį metodologinį požiūrį, jungiantį kokybinius ir kiekybinius duomenis (Dranseika, 2008). Nacionaliniai ir tarptautiniai ekspertai, kurie buvo įtraukti į atvejų vertinimus, atrinkti iš Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos (LDUK) ilgalaikių partnerių. Analizuodami sėkmės atvejus, vykdydami tikslinių grupių (angl. focus group) diskusijas ir nagrinėdami įvairius edukacinius projektus, galėjome tiksliau nubrėžti sumaniosios edukacijos pokyčius Lietuvoje ir pasaulyje. EBPO 2023 m. ataskaitoje „Review of National Policies for Education. Education in Lithuania“ pažymima, kad Lietuvos penkiolikmečių pasiekimai vis dar atsilieka nuo EBPO šalių vidurkio. Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) duomenimis, ketvirtadalis Lietuvos
[30] Dranseika, V. (2008). Socialinis konstruktyvizmas ir mokslinio realizmo problema. Prieiga internetu: http://www.filosofija.vu.lt/mokslas/Dranseika.pdf.
[31] Yin, R. (2013). Case study Research: Design and Methods. 5th ed. Amazon Publishing. Prieiga internetu: https://iwansuharyanto.wordpress.com/wpcontent/uploads/2013/04/robert_k_yin_case_study_ research_design_and_mebookfi-org.pdf.
mokinių nepasiekia bazinio lygio visose trijose vertinimo srityse – gamtos moksluose, skaityme ir matematikoje (EBPO, 2023)[32]
Monografijoje analizuojami sumaniosios edukacijos komunikacijos pavyzdžiai tinka tiek suaugusiųjų, tiek vaikų ir jaunimo tobulėjimui, nes šiandien žinių sklaidai nepakanka tradicinės pamokos ir žinių perdavimo iš mokytojo besimokantiesiems.
Žmogaus kompetencijų raida vis labiau siejama su asmens motyvacija išgyventi ir patirti bei patiems atrasti naujas žinias ir įtvirtinti naujas kompetencijas. Ekspertų grupių diskusijose aptarta ir detalizuota monografinio tyrimo strategija, numatanti nuoseklią tyrėjų ir jų nacionalinių bei tarptautinių partnerių sėkmės atvejų, tvarių ir projektinių edukacinių inovacijų analizę, integruojančią ekspertų pasiūlytų atvejų ir kitų tyrimų radinius ir duomenimis grįstus šaltinius. Naudojantis sėkmės atvejais dėmesys koncentruojamas į tyrėjų išgyventus konkrečius atvejus švietimo įstaigose, nevyriausybinių organizacijų lauke ir privačiose praktikose. R. E. Stake’o (2005)[33] teigimu, analizuojant sėkmės atvejus svarbiausia, kad jie padėtų atsakyti į tyrimo ar problemos klausimus, jeigu atskiras atvejis prieštarauja teorinei hipotezei, jis arba gali būti ignoruojamas arba gali būti priežastis ir postūmis tą teorinę hipotezę patikslinti. Kiekviename iš transformacijos etapų visoms organizacijoms iškyla specifinių iššūkių. Vadovavimas švietimo ar nevyriausybinei organizacijai ir siekiant organizacijos pokyčių, kurie yra būtini kiekvienai organizacijai, pagal Adizes metodologiją turi būti planuojami ir realizuojami aktyviai dalyvaujant, perprantant bei juos remiant ne tik institucinei, bet ir vietos bendruomenei.
Adizes metodologijos etapus integravus į sumaniosios edukacijos komunikaciją, strategijų įgyvendinimas vyksta sėkmingiau. Metodologijos etapus pritaikius konkrečiai organizacijai, galime kokybiškai analizuoti šiuos atvejus šiuolaikiniame kontekste.
Adizes modelis pritaikytas sumaniosios edukacijos komunikacijos siekiančių organizacijų transformacijos analizei, supratimui, kaip strateginiai sprendimai veikia mokyklas, nevyriausybines organizacijas ir bendruomenes, keičia jų aplinkas.
[32] Education in Lithuania. (2023). Prieiga internetu: https://osp.stat.gov.lt/en/lietuvos-svietimasirkultura-2023/svietimas/bendrieji-svietimo-rodikliai.
[33] Stake, R. E. (2005). Multiple Case Study Analysis. Prieiga internetu: https://archive.org/details/ multiplecasestud0000stak .
GIEDRĖ KVIESKIENĖ, EBBA OSSIANNILSSON, VYTAUTAS KVIESKA, EMILIJA KVIESKAITĖ, GIEDRĖ MISIŪNIENĖ, ESZTER SALAMON, LUCA JANKA LÁSZLÓ
SUMANIOSIOS EDUKACIJOS KOMUNIKACIJA: Fluxus grįstas švietimas
Monografija
Mokslinė redaktorė GIEDRĖ KVIESKIENĖ
Redaktorė Danguolė Kopūstienė
Maketuotoja Laura Petrauskienė
Viršelio dizaineris Darius Jelenskis
2024 10 07. Tiražas 50 egz. Užsakymo Nr. K24-042
Išleido
Vytauto Didžiojo universitetas
K. Donelaičio g. 58, LT-44248, Kaunas www.vdu.lt | leidyba@vdu.lt
Spausdino
UAB „Vitae Litera“ Savanorių pr. 137, LT-44146, Kaunas www.tuka.lt | info@tuka.lt