veiklos grupių projektai Lietuvoje
Europos inovacijų partnerysčių (EIP) veiklos grupių projektai Lietuvoje 2023
Informacinis leidinys
Sudarytoja Živilė Černiauskienė
Kaunas, 2023
Elektroninis leidinys išleistas pagal Kaimo tinklo projektą NR. PLKT-KK-22-2-03627-PR001 „Elektroninių komunikacijos priemonių, skirtų KPP viešinimui ir gerosios patirties sklaidai, įgyvendinimas““. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt
ISBN 978-609-467-565-2 (internetinis)
https://doi.org/10.7220/9786094675652
© Živilė Černiauskienė
© Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, 2023
© Vytauto Didžiojo universitetas, 2023
vdu.lt zum.lt
sprendimų galvijų krekenų kokybei gerinti ir pridėtinėms funkcionaliosioms savybėms suteikti integravimas pienininkystės ūkiuose
Genominių tyrimų panaudojimas bičių veislininkystėje siekiant sumažinti bičių šeimų agresyvumą ir sergamumą infekcinėmis ir invazinėmis ligomis
Infraraudonųjų spindulių kamera registruojamų specifinių žymenų panaudojimas karvių sveikatingumo gerinimui, šėrimo efektyvumo ir produktyvumo didinimui .......................................................................................
Inovatyvių technologijų taikymas globalinio klimato kaitos sukelto karščio streso neigiamų pasekmių karvių sveikatingumui, produktyvumui ir reprodukcijai vertinimui ir mažinimui
Intensyvaus pieno ūkio sistemų, mažinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, įgyvendinimas
42
44
47
50
52
Lietuvos pieninių ir mėsinių galvijų populiacijos ir avių bandų veislinės vertės ir produktyvumo didinimas taikant inovatyvias biotechnologijas..............................................................................................................................
Mėsinės galvijininkystės ūkių veiklos ir konkurencingumo didinimas taikant inovatyvų reprodukcijos monitoringą
Pieninių karvių bandų sveikatingumo gerinimas optimizuojant gyvūnų gerovę ir panaudojant biopreparatus bei fitopreparatus, mažinant antibiotikų naudojimą ir patogeninių mikroorganizmų atsparumo antibiotikams išsivystymą ...........................................................................................................................
Šviežiapienių karvių ankstyvojo laktacijos periodo sveikatingumo valdymas panaudojant kompiuterizuotos technologinės įrangos automatinius sveikatos būklės optimizavimo modulius
Tvarių technologijų diegimas taikant šalutinių produktų biorafinavimo schemas skirtingų rūšių gyvūnų produktyvumo ir produkcijos kokybės užtikrinimui
54
57
59
62
65
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) 68
Inovatyvios paslaugos „Dirvožemio aerodistanciniai tyrimai ir konsultacijos“ sukūrimas .............................. 69
Lietuvos žolinių pašarų bazės valdymas, panaudojant palydovų duomenis ir žemės ūkio mokslo inovacijas 71
Savarankiškas geros žemdirbystės praktikos taikymas ūkyje – virtualus padėjėjas žemdirbiams 74 Žinių kaupimo, perdavimo, žemės ūkio technologijų kūrimo ir jų demonstravimo centras „Inovacijų vartai“ 76
ir
Inovatyvios kompleksinės grūdų ir pašarų kokybės kontrolės sistemos sukūrimas antžeminiams sandėliams
ĮVADAS
Europos inovacijų partnerystė (toliau – EIP) – Europos Sąjungos paramos priemonėmis remiama ūkininkų, miško valdytojų, mokslininkų, žemės ir miškų ūkio konsultantų ir kitų kaimo plėtros sektoriaus dalyvių bendra veikla, kurios tikslas – taikant žinias ir inovacijas, plėtoti konkurencingą ir tvarų žemės ir miškų ūkį. 2023 m. duomenimis, šiuo metu Lietuvoje EIP veiklos grupių projektų, kurie būtų įgyvendinti arba šiuo metu vykdomi jau yra 35. Šiais projektais yra siekiama pagerinti procesų efektyvumą ir inovacijų pritaikymą miškininkystės, maisto gamybos, žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse.
Leidinys yra skirtas plačiosios visuomenės supažindinimui su EIP veiklos grupių projektais, kurie prisideda prie inovatyvesnio žemės ūkio Lietuvoje. Leidinyje yra pateikiama pagrindinė informacija apie EIP projektus ir jų pasiektus rezultatus, atsiradusius iššūkius, dalinamasi gerąja regionų praktika, kurioje inovacijos yra įdiegtos, o procesai tapo našesni. Leidinyje yra pateikiamos EIP projektų nuotraukos, kurios reprezentuoja sukurtas pažangias inovacijas Lietuvoje. Šiame leidinyje yra pateikiami 30 EIP veiklos grupių projektų (15 iš jų – pabaigti ir įgyvendinti) 2016–2023 m., kuriems vadovauja 8 institucijos.
EIP projektams vadovaujančios institucijos:
✓ Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA);
✓ Gamtos tyrimų centras (GTC);
✓ Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC);
✓ Lietuvos socialinių mokslų centras (LSMC);
✓ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU);
✓ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT);
✓ UAB „ADDECCO“;
✓ UAB „ART 21“.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA)
Aukštos pridėtinės vertės (APV) produktų iš uogų gamybos ir komercializavimo vadybos tobulinimas Lietuvos uogų ūkiuose
(InoBerry projektas)
EIP veiklos grupės laikotarpis
Pradžia 2020-11-01
Pabaiga 2023-10-30
EIP veiklos grupės sprendžiama problema
Biudžetas
200 683 Eur
InoBerry vykdomu projektu siekta visuose regionuose didinti visų žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, taip pat tikėtasi skatinti inovacines ūkių technologijas ir tvarų miškų valdymą, patikrinti ir taikyti naujus gamybos, vadybos metodus, procesus, APV produktus ir technologijas. Pasinaudojant mokslo ir gamybos bendradarbiavimo rezultatais ir ES mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos instrumentais, geros patirties sklaida tarp įvairių žemės ūkio ir kaimo plėtros dalyvių, siekta, kad projektas veiksmingai prisidės prie vadybinių ir technologinių žinių kaimo vietovėse vystymo.
Projekto tikslai ir uždaviniai
Projektas atitinka vieną iš Taisyklių 9 punkte nurodytų temų – 11.9. Ūkio vadybos tobulinimas taikant naujas ūkio valdymo priemones – ir taip pat apima bioekonomikos vystymo temą.
Projekto uždaviniai ir veiklos etapai:
1) technologiškai pagrįsti aukštos pridėtinės vertės produktų iš uogų (išspaudų, lapų ir t. t.) gamybą; 2) ekonomiškai pagrįsti aukštos pridėtinės vertės produktų iš uogų gamybos procesą;
3) pagaminti bandomąsias produktų partijas;
4) ištirti rinką ir parengti komercializacijos planą aukštos pridėtinės vertės produktų iš uogų realizuoti;
5) sukurti inovatyvų vadybos modelį, apjungiantį gamybos ir komercializavimo procesus, pagrįstą ūkininkų daline kooperacija;
6) pagaminti pirmąsias realias APV produktų partijas;
7) viešinti projekto rezultatus tikslinėms ir suinteresuotosioms grupėms, siekiant dalintis gerąja vadybos praktika.
Projektu prisidėta prie ūkių našumo, nes iš to pačio užauginamo uogų kiekio buvo pagaminama didesnė įvairovė produktų, o jų sukurta vertė ir ekonominė nauda irgi buvo didesnė. Tokiu būdu didintas ūkių našumas. Projekto metu bus taupyti ir ištekliai, nes iš to paties uogų kiekio kaip žaliavos pagamintas aukštesnės vertės produktai. Tai yra vienas iš svarbiausių dalykų siekiant ūkių našumo ir tvaraus išteklių valdymo žemės ūkyje, mažinant gamybos sąnaudas ir išnaudojant visą užaugintą produkcijos apimtį siekiant bioverslų plėtros.
Rezultatai
Pagrindinis šio projekto rezultatas – inovatyvus APV produktų iš uogų gamybos ir komercializavimo proceso valdymo modelis, suteikiantis galimybę padidinti ūkių produkcijos ekonominę vertę ir konkurencingumą, ūkininkams bendradarbiaujant dalinės kooperacijos pagrindu (pagal poreikį bendrai organizuojant gamybos ir komercializavimo procesus konkrečiai sietinus su šio projekto įgyvendinimu). Modelyje bus apjungtas technologinis procesas ir jo alternatyvos bei komercializavimo procesas (potencialių pateikimo kanalų ir rinkų alternatyvos). Modelio inovatyvumas sietinas ir su ūkininkų apsijungimu dėl APV produktų efektyvesnės gamybos sumaniosios kooperacijos pagrindais. Modelis ir kiti projekto rezultatai pristatyti ir paskleidžiami kitiems uogų augintojams, taip pat žinios ir patirtis pravers ir kitiems verslams augalininkystės sektoriuje.
Bendradarbiavimo ir vadybos modelio taikymo rezultatas – sukurti ir pagaminti nauji APV produktai iš uogų, kurie bus realizuojami ir ūkiai generuoja didesnes pajamas, didina savo gyvybingumą ir konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Bus naujai sukurtas ir įgyvendinamas APV produkcijos komercializavimo planas.
Projekto aplinkosaugos gerinimo nauda sietina su mažesniu užauginamų žaliavų kiekiu, tuo pačiu ir su nepanaudojama biomase šiuo metu (50 proc. biomasės lieka nepanaudota) pagaminti APV produktams iš uogų. Tuo pačiu sunaudojama ir mažiau vandens, trąšų, reikalingi mažesni uogų auginimo plotai didesnei ekonominei vertei sukurti. Planuota, kad 1 kg uogų gaunamos piniginės vertės sukūrus produktus „užaugins“ bent 30 proc. didesnę vertę. Taip priartėjama prie žiedinės ekonomikos ir tvaraus ūkininkavimo, poveikio kaimo vietovėse vystant žemės ūkio verslą. Kiti rezultatai: bandomosios aukštos pridėtinės vertės produktų partijos, kurios buvo įvairesnės nei pasirinkti gamybai tiksliniai produktai. Tokiu būdu ūkininkams pateiktos įvairiapusės galimybės, ką galima gauti iš jų auginamų uogų taikant tam tikras technologijas.
Projekto nauda
Svarbiausiais projekto rezultatais naudosis projekte dalyvaujantys ūkininkai ir uogininkystės sektoriaus dalyviai, kurie projekto sklaidos rezultatų pagalba įgis žinias ir projekte dalyvavusių ūkininkų patirtį, kaip vadovaujantis inovatyviu vadybos modeliu kurti ir gaminti bei realizuoti APV produktus iš uogų tarptautinėje rinkoje, kokius APV produktus pasirinkti gaminti, kaip pasirinkti tinkamas rinkas, komercializacijos strategijas.
Projekto partneriai
Projekte bendradarbiauja ūkiai (A. Ispiryan ūkis, M. Svidro ūkis, S. Povilaičio ūkis, G, Polvilaičio ūkis, D. Filistovič ūkis, V. Šlėvės ūkis), mokslo institucijos – VDU ŽŪA, Kauno technologijos universitetas (KTU) ir sklaidos/konsultavimo įstaiga UAB „Verslo valdymo technologijų grupė“.
Kontaktai:
Doc. dr. Jolita Greblikaitė
El. paštas: jolita.greblikaite@vdu.lt
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA)
Biologiškai vertingų produktų trumpųjų tiekimo grandinių valdymas ir vietos rinkų plėtra (INNOFOOD HUB)
EIP veiklos grupės laikotarpis
Pradžia 2019
Pabaiga 2022
EIP veiklos grupės sprendžiama problema
Biudžetas
199 977 Eur
Sprendžiama biologiškai vertingų produktų trumpųjų tiekimo grandinių valdymo ir vietos rinkų plėtros problema sukuriant savireguliacijos pagrindu funkcionuojantį inovacijų diegimo ir sklaidos modelį, skirtą spartinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių formavimą ir vietos rinkų plėtrą, stiprinti bendradarbiavimo ryšius ir kooperaciją, sukurti naujas žinias ir inovacijas, prielaidas kurti trumpųjų maisto tiekimo grandinių socialinę infrastruktūrą, plėsti biologiškai vertingų, vietos produktų asortimentą, taikyti žiedinės ekonomikos principus, kurti galimybes subalansuoti produktų pasiūlą ir paklausą vietos rinkoje.
Projekto tikslai ir uždaviniai
Tikslas – sukurti savireguliacijos pagrindu funkcionuojantį inovacijų diegimo ir sklaidos modelį, skirtą spartinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių formavimą ir vietos rinkų plėtrą. Uždaviniai:
1. kritiškai įvertinti inovacijas diegiančių ūkių, auginančių ir gaminančių biologiškai vertingus produktus, veiklos „nuo lauko iki stalo“ patirtį;
2. įvertinti biologiškai vertingų produktų rinkų vystymo tendencijas ir galimybes, atsižvelgiant į vartotojų vertybes ir vartojimo poreikius;
3. diegti inovacijas ir užtikrinti kokybę biologiškai vertingų produktų gamybos ir laikymo sistemoje, didinant trumpųjų maisto tiekimo grandinių efektyvumą ir tvarumą;
4. organizuoti ūkių, gaminančių biologiškai vertingus produktus, tinklaveiką, užtikrinant trumpųjų maisto tiekimo grandinių patirties sklaidą ir rinkų vystymą.
Rezultatai
Nustatytos ir aprašytos biologiškai vertingų produktų trumpųjų tiekimo grandinių vystymo inovacijos: 1) ekologiškos pluoštinės kanapės auginimo žaliajai masei ir žiedynams tarpueilių optimalaus pločio parinkimas; 2) pluoštinių kanapių žiedynų gausinimas; 3) pluoštinių kanapių sėklų dorojimo-laikymo technologijos inovacija jų kokybei ir biologinei vertei išsaugoti; 4) kanapių sėklų produktai; 5) šaltalankio uogų sulčių/sirupo gamybos technologijos inovacija; 6) šaltalankių aliejaus gamyba ir laikymas; 7) erškėtrožių sėklų iš uogų atskyrimo inovacija smulkinant; 8) trumposios maisto tiekimo grandinės efektyvumas; 9) vartotojų integravimas į trumpąją tiekimo grandinę; 10) tinklaveika ir kooperacija plėtojant trumpąją maisto tiekimo grandinę; 11) maisto bendrystės erdvės (HUB) vienijančios valgytojus ir gamintojus kūrimo procesas; 12) ekonominio užsakymo kiekio analizė ir taikymo metodika; 13) trumposios maisto tiekimo grandinės veiklos rizikos vertinimo instrumentas: sprendimų paramos sistema, skirta trumpos maisto tiekimo grandinės rizikos valdymui; 14–16) pluoštinės kanapės, šaltalankių, erškėtuogių produktų biologinės vertės didinimo ir beatliekinės gamybos schemos; 17) elektroninė bendradarbiavimo platforma https://www.innofoodhub.vdu.lt
Apibrėžta trumpoji maisto tiekimo grandinė: maisto gamybą, perdirbimą, pardavimą ir vartojimą grindžia vietos ir žiedinės ekonomikos principais; geriausiai funkcionuoja 50–70 km atstumu, nes leidžia maisto produktus tvariai auginti, gaminti ir vartoti glaudžioje teritorijoje; padeda išvengti daugelio tarpininkų tarp augintojo ir vartotojo – paprastai būna ne daugiau kaip 1 tarpininkas;
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA)
gamintojas ne tik tiekia produktus, bet ir su galutiniu vartotoju tiesiogiai keičiasi informacija apie produktų auginimą, paruošimą, vartojimą, jų vertę žmogaus sveikatai, įtaką gamtai; sudaro palankias sąlygas diegti „verslas vartotojui“ (B2C), „verslas verslui“ (B2B), „verslas viešajam sektoriui“ (B2G) „vartotojas vartotojui“ (C2C) modelius; formuoja vietos maisto sistemą, užtikrinančią vietos gyventojams pakankamą kiekį saugių, įperkamų, biologiškai vertingų ir tvarių maisto produktų; leidžia sumažinti maisto produktų transportavimo, laikymo, paruošimo prekybai ir taros bei pakuočių išlaidas; leidžia kurti vertę vartotojui, vartoti biologiškai vertingus ir šviežius maisto produktus, kurie užtikrina visavertę žmogaus mitybą.
Projekto nauda
Bandymų ūkių trumposios maisto tiekimo grandinės kūrimo geroji patirtis buvo perduodama šalies ūkiams parodoje „Inno panorama“, „Inno Food HUB“ stende. Veikia Facebook paskyra: EIP veiklos grupė „Innofood Hub“, elektroninė bendradarbiavimo platforma https://www. innofoodhub.vdu.lt. Informacija apie projektą paskelbta: Šiaurės šalių mitybos rekomendacijose; Mokslo studijų ir verslo centro „Slėnis Nemunas“ tinklapyje; Lietuvos kaimo tinklo tinklapyje; EIP-Agri tinkle, suorganizuotos 2 spaudos konferencijos, 7 gerosios praktikos perdavimo renginiai VDU ŽŪA. Paskelbti 3 moksliniai straipsniai, 3 mokslo populiarinimo straipsniai, suorganizuotos 3 lauko dienos projekto bandymų ūkiuose, 3 informaciniai renginiai 3 pilotiniuose rajonuose (Vilniaus r., Alytaus r., Rietavo sav.. Projekto rezultatai pademonstruoti 21 ūkyje (valdoje).
Projekto partneriai
Lino Šliauterio ūkis, Daivos Kvedaraitės ūkis, Rasos Čingienės ūkis, VšĮ „Pilnų namų“ bendruomenė, Virgilijaus Širono ūkis, Alfonso Riaubos ūkis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga, UAB „Kvalitetas“.
Kontaktai:
Prof. dr. Vilma Atkočiūnienė El. paštas: vilma.atkociuniene@vdu.lt
Vytauto
Drėgmės režimo dirvožemyje reguliavimas
EIP veiklos grupės laikotarpis
Pradžia 2016-12-12
Pabaiga 2019-12-11
EIP veiklos grupės sprendžiama problema
Biudžetas
205 424 Eur
Dirvožemio drėgmės netolygumai augalų vegetacijos laiku, tausus vandens išteklių naudojimas, maisto medžiagų ekonomija, paviršinių vandens telkinių apsauga nuo taršos.
Projekto tikslai ir uždaviniai
Projekto tikslas – įvertinti dirvožemio drėgmės režimo reguliavimo priemones ir jų taikymo efektyvumą Lietuvos teritorijoje bei jų teikiamą ekonominę bei ekologinę naudą, siekiant didinti žemės ūkio konkurencingumą ir skatinti ūkininkus diegti moksliniais tyrimais grįstas inovatyvias technologijas užtikrinančias darnų gamtinių vandens išteklių naudojimą ir aplinkos puoselėjimą. Tikslui pasiekti numatomi spręsti uždaviniai:
1) įrengti bandomuosius objektus skirtinguose šalies regionuose 6-iuose skirtinguose ūkiuose, atsižvelgiant į agroklimatinį rajonavimą, ūkinę veiklą, dirvožemio granuliometrinę sudėtį bei reljefą, esamas melioracijos sistemas ir kt. sąlygas;
2) stiprinti dirbančiųjų žemės ūkyje įgūdžius ir gebėjimus prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, taikyti ekonominio ūkininkavimo metodus ir žinias eksploatuojant reguliuojamo drenažo nuotėkio sistemas, prisidėti prie aplinkos išteklių tausojimo;
3) eksperimentiškai pagrįsti technologinės inovacijos – drenažo nuotėkio valdymo sistemų valdymą ir dirvožemio drėgmės fiksavimą, konkrečiomis sąlygomis;
4) įvertinti drenažo nuotėkio reguliavimo sistemą pagal ūkinę veiklą, granuliometrinę dirvožemio sudėtį ir kitas sąlygas;
5) inovaciją ekonomiškai pagrįsti įvairiomis ūkininkavimo sąlygomis;
6) identifikuoti ir moksliškai pagrįsti drenažo nuotėkio reguliavimo automatizuoto valdymo sistemos modelio galimybes;
7) parengti drenažo nuotėkio reguliavimo technologijų diegimo, plėtojimo ir tobulinimo rekomendacijas;
8) skatinti mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaidą žemdirbių ūkiuose, demonstruojant moksliškai pagrįstų technologijų taikymo gamyboje aplinkosaugos ir ekonominę naudą.
Rezultatai
Projekte įvertinti dirvožemio drėgmės režimo reguliavimo priemonės ir jų taikymo efektyvumas Lietuvoje, pagrįsta teikiama ekonominė nauda.
Vykdant EIP veiklos grupės drėgmės režimo reguliavimą dirvožemyje, buvo įrengti 6 tyrimų objektai, kuriuose per projekto laikotarpį vyko stebėjimai, būtini dirvožemio drėgmės vertinimui ir technologinei inovacijai.
Sukurta EIP veiklos grupė ,,Drėgmės režimo reguliavimas dirvožemyje“, kuri mobilizavo skirtingų grupės dalyvių kompetencijas ir apjungė interesus praktinei problemai – tausaus dirvožemio vandens naudojimui – spręsti: - per projekto laikotarpį buvo suorganizuoti 12 susitikimų ūkiuose, 4 EIP grupės susirinkimai ir baigiamoji konferencija. Sklaidai ir praktiniams įgūdžiams plėtoti, buvo suorganizuoti du seminarai Vilainiuose, nuo 1997 m. veikiančiame objekte; - parengtos reguliuojamo drenažo įrengimo ir eksploatavimo rekomendacijos, įvertinant dirvožemio tipą, sausinimo intensyvumo poreikį, žemės paviršiaus reljefą, žemėnaudą ir kitus
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA)
esminius individualius ūkiniams poreikiams aktualius parametrus;
- įrengti šiuolaikiniai drenažo objektai (modernūs kontroliniai šuliniai), kurių pagrindu buvo sukurta galimybė aptarti dėl nepalankaus žemės ūkiui dirvožemio drėgmės režimo kylančias problemas, aptarti jas EIP rėmuose bei skleisti inovatyvias žinias. Poprojektinių veiklų tęstinumo galimybė;
- pateikti siūlymai ūkio subjektams pasirinkti konkrečius techninius sprendimus, pagal populiariai pateiktą ir moksliškai pagrįstą informaciją reguliuojamo drenažo įrengimui. Tokiu būdu buvo sudaryta galimybė tausiam dirvožemio drėgmės išteklių naudojimui ir valdymui;
- buvo sudaryta galimybė operatyviam drenažo sistemos nuotėkio reguliavimui, tiksliai pagrindžiant svarbiausią momentą – laiką, kuomet reikalinga nuotėkį sulaikyti arba nuvesti. EIP grupės veikla prisidėjo prie informacijos sklaidos apie technologines galimybes žemės ūkio produkcijos gamyboje taikant reguliuojamo drenažo nuotėkio sistemas, dėl to inovacijų sklaida plėtėsi ir plėtėsi tokio tipo sistemų naudojimo aprėptis. EIP veiklos grupės įgyvendinamo projekto vienas iš pritaikomų ir praktinę vertę turinčių rezultatų buvo rekomendacijos melioracijos sistemų rekonstrukcijos projektams. Vietovėse, kuriose ateityje numatoma rekonstruoti ar atnaujinti sausinimo sistemas (ypač siekiant gauti valstybės ar ES struktūrinių fondų paramą) turės būti įvertinta galimybė taikyti kontroliuojamo drenažo sistemas.
Projekto nauda
Naudos: ekologinė, ekonominė, agroaplinkosauginė, tausus gamtos išteklių naudojimas ir t. t.
Projekto partneriai
LŽŪKT, LŪS, LŽŪBA, LGAA, VŠĮ ,,ASU mokomasis ūkis“, Alfredas Bardauskas, Edgaras Varkalys, Audrius Baltrūnas, Paulius Pikšrys, ŽŪKB ,,Mūsų ūkis“.
Kontaktai:
Doc. dr. Inga Adamonytė
El. paštas: inga.adamonyte@vdu.lt
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA)
Konkurencingas ūkis
EIP veiklos grupės laikotarpis
Pradžia 2016-12
Pabaiga 2019-12
EIP veiklos grupės sprendžiama problema
Biudžetas
717 400 Eur
Pagrindinė projekto idėja – sujungti inovatyvias pašarų auginimo, paruošimo ir galvijų šėrimo technologijas, naudojant subalansuotus pašarus, su naujais produktais – natūraliais ir biologiškai aktyviais augaliniais priedais, kurie pagaminami inovacine vertikalios žemdirbystės hidroponine technoligija ūkyje užauginamų kviečių, miežių, kukurūzų, žirnių, sojos pupelių, liucernų ir kt. želmenų pagrindu, programuojamus naujus tikslinius racionus su naujais produktais, šėrimo inovacijas ir organizacines priemones į vientisą inovacinį procesą ir išbandyti, ištirti bei pritaikyti įvairaus dydžio ir produktyvumo pieno bei mėsos ūkiuose, įskaitant ekologiniuose ūkiuose, skirtą subalansuoti pieno ir mėsos galvijų produktyvumą bei pagerinti produkcijos kokybę, tuo pačiu sumažinti gamybos sąnaudas lyginant su dabar taikomais šėrimo racionais ir būdais, sumažinti vandens ir žemės išteklių naudojimą pašarams auginti, ištirti metano emisijos sumažinimo galimybę iš galvijų dėl prieskrandyje vykstančio angliavandenių skaidymo naudojant šėrimui biologiškai aktyvius priedus – želmenis. Šis technologinių ir organizacinių žemės ūkio inovacijų projektas ūkiuose naudojamiems procesams, išbandomiems bei demonstruojamiems gamybinėmis sąlygomis plėtoti ir tobulinti, apima visą inovacinį galvijų šėrimo procesą.
Projekto tikslai ir uždaviniai
Pagrindinis tikslas – šėrimo inovacijos pieno ir mėsos galvijų produktyvumo didinimui ūkiuose, mažinant gamybos sąnaudas ir produkcijos savikainą bei gerinant gaminamos produkcijos kokybę.
Rezultatai
Gaminant žaliąjį pašarą, priklausomai nuo daiginimo sąlygų ir sėklų rūšies daiginamų sėklų, masė gali padidėti nuo 2,30 iki 8,37 karto. Želmenų kilogramo pagaminimo savikaina svyruoja nuo 0,06 iki 0,12 euro. Didžiąją dalį želmenų išauginimo tiesioginių išlaidų ūkiuose sudaro sėklų įsigijimo išlaidos bei darbuotojų darbo užmokestis. Sėklų išlaidos priklauso nuo želmenų rūšies ir sudaro iki 35–45 proc. tiesioginių išlaidų. Pigiausi yra miežiai, brangiausia – liucerna. Naudojant ūkyje užaugintus sėklinius grūdus, jų išlaidos pašaruose gali būti mažesnės. Darbuotojų darbo užmokestis sudaro iki 20–30 proc. visų želmenų auginimo išlaidų. Iš netiesioginių išlaidų, sudarančių produkcijos savikainą, didžiausios yra patalpos šildymo, mikroklimato palaikymo išlaidos (14–23 proc.). Jų dalis 1 kg pašaro savikainoje mažėja, kai hidroponinė įranga labiau apkrauta.
Bandymų metu racionus papildant daigintais grūdais, bendros gamybos sąnaudos padidėja dėl papildomo pašarų priedo pagaminimo išlaidų, tačiau padidėja produktyvumas ir pajamos. Šiuo atveju projekte papildant racioną 2 kg daigintų grūdų želmenų bandomomųjų grupių galvijų 1 kg priesvorio sąnaudos nuo 1,4–1,7 proc. (daiginant žirnius, kviečius ir miežius) iki 7,8 proc. (daiginant liucerną) didesnės nei kontrolinės grupės priesvorio sąnaudos. Panašiai ir bandomųjų karvių grupių 1 kg pieno savikaina 2–6 proc. didesnė nei kontrolinės karvių grupės pieno savikaina. Tačiau abiem atvejais ekonominis efektas gaunamas dėl priesvorio ar pieno produktyvumo padidėjimo. Palyginus penimų galvijų bandomosios ir kontrolinės grupių vidutinius priesvorius, bandomosios grupės galvijų, kurių racionas papildytas želmenimis, vidutinis paros priesvoris
Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA)
didesnis, tačiau labai skiriasi atskiruose ūkiuose ir atskiruose bandymuose, taip pat taikant įvairias grūdų sėklas. Daigintų grūdų priedas penimų buliukų racione sąlygoja 9,4–19,3 proc. spartesnį svorio didėjimą, dėl to gaunamas apie 8–14 proc. ekonominis efektas. Greta tiesioginio ekonominio efekto želmenų priedas pašarų racione turi teigiamos įtakos kitiems svarbiems rodikliams, kurie įtakoja galvijo ar mėsos vertę. Bandymuose palyginus melžiamų karvių bandomųjų ir kontrolinių grupių primilžio padidėjimą, karvių, kurių racionas papildytas 2 kg želmenų, vidutinis primilžis yra nuo 4 iki 33 proc. didesnis, melžiamų karvių racioną pridėjus 2 kg daigintų grūdų mišinio Apskaičiuotas ekonominis efektas, įvertinant pardavimo pajamų padidėjimą ir papildomų pašarų pagaminimo sąnaudas, siekia 6–15 proc. Siekiant sumažinti produkcijos savikainą, galima dalį koncentruotų pašarų pakeisti želmenimis. Pakeitus du kilogramus koncentruotų pašarų keturiais kilogramais miežių ir kviečių želmenų, kurių vieno kilogramo savikaina apytikriai bent du kartus mažesnė, galima gauti apie 8 proc. primilžio priedą. Pakeitus pašarus šiuo santykiu, pašarų savikaina nepasikeis, o gaunamas primilžio priedas tampa 8 proc. ekonominio efekto.
Projekto partneriai
VDU ŽŪA, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, VDU ŽŪA mokomasis ūkis, UAB Upytės eksperimentinis ūkis, UAB „Šilutės veislininkystė“, ūkininko Felikso Vaitelio ūkis, ūkininkės Dangirutės
Kazakevičienės ūkis, ūkininkės Vaidutės Stankevičienės ūkis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos ūkininkų sąjunga.
Kontaktai:
Doc. dr. Jurgita Baranauskienė
El. paštas: jurgita.baranauskiene@vdu.lt
Vytauto
Vytauto
Organinės anglies panaudojimas ekosistemų paslaugų plėtrai, pritaikant ūkininkavimą prie klimato kaitos ACT.LT
(AgroCarbonTech.LT)
EIP veiklos grupės laikotarpis
Pradžia 2023-03-01
Pabaiga 2025-07-01
EIP veiklos grupės sprendžiama problema
Biudžetas 200 000 Eur
Jungtinių Tautų organizacija (JTO), atsižvelgdama į pasaulio aplinkos krizės mastą, laikotarpį iki 2030 m. paskelbė ekosistemų atkūrimo dešimtmečiu. Nedideli dirvožemio organinės anglies (SOC) atsargų pokyčiai gali turėti didelį poveikį anglies koncentracijai atmosferoje, todėl dirvožemis gali būti sėkmingai panaudotas CO2 emisiją valdyti. Be to, padidinus dirvožemio organinės anglies kiekį, pagerėja žemės ūkio naudmenų kokybė ir derlingumas, sukuriamos prielaidos sumažinti mineralinių trąšų poreikį, jų nuostolius (išplovimą ir išgaravimą) ir žemės ūkio gamybos poveikį klimato kaitai (https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/ S0167880912003635?via%3Dihub).
Švelninant poveikį klimato kaitai galima padidinti anglies, absorbuotos iš atmosferos, kiekį dirvožemyje, svarbu išanalizuoti potencialą, kurį lemia greita fotosinteze pasižymintys augalai. Biochar‘as gali būti panaudotas aplinkos remediacijai, nes užtikrina: efektyvią anglies, išgautos iš atmosferos, sekvestraciją; sunkiųjų metalų jonų redukavimą ir imobilizaciją; organinių teršalų sorbciją ir skaidymą; ŠESD išmetimų iš dirvožemio mažinimą. Biochar‘ą taip pat galima panaudoti dirvožemio kokybei gerinti, nes jo įterpimas į dirvožemį leidžia sulaikyti maistines medžiagas ir tuo pačiu mažinti maistinių medžiagų nuostolius. Be to, biochar‘as sudaro palankias sąlygas dirvožemio mikrobiotiniam aktyvumui didinti ir taip užtikrina efektyvesnį maistinių medžiagų perdavimą žemės ūkio augalams. Įterpus biochar‘ą į dirvą gerėja dirvožemio agregatų būklė, keičiasi dirvos struktūrą, todėl dirvos aeracija tampa geresnė, taip pat dirva geriau sulaiko vandenį ir užtikrina drėgmės balansą, ypač reikalingą dažnėjant ir ilgėjant tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje sausros periodams, karščio bangoms ir liūtims (šaltinis interneto prieiga https://doi. org/10.1016/j.biortech.2017.08.122).
Projekto tikslai ir uždaviniai
Projekto tikslas – sukurti ekosistemų paslaugų plėtros modelį, grindžiamą organinės anglies gamyba ir jos panaudojimu augalininkystėje, siekiant sumažinti CO2 emisijas, ir sustiprinti agrotechnologijų tvarumą bei žiediškumą, pritaikant ūkininkavimą prie klimato kaitos.
Uždaviniai:
1 uždavinys – išanalizuoti teisines ir technologines galimybes mažinti žemės ūkyje CO2 emisiją gaminant organinę anglį iš greitos fotosintezės augalų / antrinių gamybos produktų biomasės; 2 uždavinys – išbandyti ekosistemų paslaugų plėtros ir ūkininkavimo pritaikymo prie klimato kaitos galimybes, panaudojant organinę anglį dirvožemiui gerinti ir technologijų žiediškumui didinti;
3 uždavinys – organizuoti ekosistemų paslaugų plėtra ir organinės anglies gamyba suinteresuotų subjektų tinklaveiką bei sukauptos gerosios patirties sklaidą.
Rezultatai
Dėmesys organinės anglies gamybai ir jos pagrindu diegiamoms ekosistemų paslaugoms stiprėja kartu su augančiu poreikiu mažinti žemės ūkio emisijas ir mineralinių trąšų naudojimą. Priešingai nei dar tik kuriamoms kitoms anglies absorbavimo technologijoms, pirolizės būdu atliktas anglies
Europos inovacijų partnerysčių (EIP) veiklos grupių projektai Lietuvoje 2023 Informacinis leidinys
Sudarytoja Živilė Černiauskienė
Leidybai parengė Živilė Černiauskienė
Už tekstų kalbą atsako autoriai 2023 09 13. Užsakymo Nr. K23-031
Išleido Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 58, LT-44248, Kaunas www.vdu.lt | leidyba@vdu.lt
