Skaitmeninių socialinių kontaktų ir darbo–šeimos vaidmenų konflikto vertinimas Lietuvoje

SKAITMENINIŲ SOCIALINIŲ KONTAKTŲ IR DARBO–ŠEIMOS

VAIDMENŲ KONFLIKTO VERTINIMAS

LIETUVOJE

Svarbiausi nacionaliniai 10-osios

Europos socialinio tyrimo bangos

rezultatai

Aurelija Stelmokienė, Tadas Vadvilavičius

Europos socialinio tyrimo duomenų ir dokumentacijos prieiga

Europos socialinis tyrimas – Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas, EST EMTIK (angl. European Social Survey European Research Infrastructure Consortium, ESS ERIC ), teikia atvirą prieigą prie visų savo duomenų ir dokumentacijos.

Juos galima rasti ir atsisiųsti tinklalapyje http://www.europeansocialsurvey.org.

Skatinant naudotis vis gausėjančiais duomenų rinkiniais, buvo pasitelktos konkrečios iniciatyvos, tokios kaip EduNet ir ESS Data Portal, kurios prieinamos per EST tinklalapį.

EduNet

EduNet yra elektroninė mokymosi priemonė, sukurta aukštosioms mokykloms. Joje pateikiami praktiniai pavyzdžiai ir užduotys veda vartotojus per visą tyrimo procesą – nuo teorinės problemos iki statistinių rezultatų interpretacijos. Šiuo metu sukurtos devynios temos, kuriose naudojami Europos socialinio tyrimo (toliau tekste EST) duomenys.

ESS Data Portal

Jame galima surasti 60 parsisiunčiamų duomenų failų, kuriuose daugiau nei 18 000 klausimų ir kintamųjų. EST duomenys pateikiami pagal tyrimo bangą / metus, taip pat ir daugiapakopei analizei. Portale yra ir duomenų analizės vedlys bei informacija apie patį portalą ir jo funkcijas.

Šios mokslo studijos autoriai:

• Aurelija Stelmokienė – Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva.

• Tadas Vadvilavičius – Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva.

Skaitmeninių socialinių kontaktų darbe ir šeimoje

klausimyno grupės kūrėjai:

• Anja-Kristin Abendroth, Bylefeldo universitetas,

• Vokietija.

• Francesco C. Billari, Bocconi universitetas, Italija.

• Eszter Hargittai, Ciuricho universitetas, Šveicarija.

• Judith Treas, Kalifornijos universitetas, JAV.

• Tanja Van der Lippe, Utrechto universitetas, Olandija.

Mokslo studijos recenzentai:

• prof. dr. Kristina Juraitė.

• prof. dr. Aistė Diržytė.

Leidinį finansuoja Lietuvos mokslo taryba (Lietuvos narystės plano Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume įgyvendinimo sutartis Nr. VS-3).

© Aurelija Stelmokienė, 2022 © Tadas Vadvilavičius, 2022 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2022

Skaitmeninių socialinių kontaktų ir darbo–šeimos vaidmenų konflikto vertinimas Lietuvoje

Įvadas

Remiantis 10-osios EST bangos kintančio modulio „Skaitmeniniai socialiniai kontaktai darbe ir šeimoje“ rengėjais (Abendroth et al., 2018), skaitmenizacija paskatino reikšmingus komunikacinius pokyčius darbe ir šeiminiame gyvenime. Šie pokyčiai susiję ne tik su didesnėmis galimybėmis bendrauti ir išlaikyti ryšius net per atstumą ar esant akivaizdinių kontaktų apribojimams, bet ir su papildomais iššūkiais, kai padidėjęs darbuotojų pasiekiamumas trukdo šeimos įsipareigojimams ar kitaip varžomas asmens privatumas, neatsakingai plinta toksiška komunikacija. Be to, naujosios komunikacinės ekosistemos reikšmingos ir platesniame demokratinių visuomenių vystymosi kontekste, kur itin pabrėžiamas medijų ir informacinis raštingumas (Balčytienė, Juraitė, 2022).

Svarbu pripažinti, kad technologiniai pokyčiai įvyko visose Europos šalyse (pagal DESI, angl. „Digital Economy and Societal Index“), tik išsamių ir palyginamų duomenų apie tai, kaip skirtingų šalių gyventojai prie jų prisitaikė, trūksta. Kaip teigia mokslo studijos recenzentė prof. dr. Kristina Juraitė, „akivaizdu, kad šiuolaikinių technologijų skverbties ir skaitmeninės transformacijos daroma įtaka asmeniniams, šeimos ir darbo santykiams sulaukia didelio dėmesio tarp Vakarų mokslininkų, visgi Lietuvoje tokių moksliniais tyrimais pagrįstų diskusijų dar labai stinga“. Pastaruoju metu moksle ir visuomenėje itin aktyviai diskutuojama būtent apie skaitmenizacijos pasekmes socialiniams santykiams (Abendroth et al., 2018). Ši sritis aktuali tiek darbe, tiek ir asmeniniame, šeiminiame gyvenime. Nors ilgą laiką socialinių santykių tyrimai nebuvo laikomi „tikruoju mokslu“, jų reikšmė prognozuojant asmenų gerovę ir net sveikatą patvirtinta tarpdisciplininiuose projektuose (Antonucci, Ajrouch, Birditt, 2014).

Todėl pagrindinis mokslo studijos tikslas – atskleisti, kaip skaitmeniniai socialiniai kontaktai ir darbo–šeimos vaidmenų konfliktas vertinami Lietuvoje, aptarti, kokios šių reiškinių tarpusavio sąsajos. Pasinaudojus 10-osios EST bangos duomenimis, šioje mokslo studijoje bus apžvelgiama, kaip dažnai Lietuvos gyventojai naudojasi skaitmeniniais ir akivaizdiniais socialiniais

kontaktais darbe (bendraudami su kolegomis ar vadovais) ir šeimoje (bendraudami su vaikais ar tėvais), ar COVID-19 pandemija pakeitė lietuvių bendravimo įpročius. Taip pat bus analizuojami skirtingo tipo socialinių kontaktų darbe ir šeimoje privalumai ir trūkumai, jų raiška įvertinant tarpinius kintamuosius (tokius kaip santykių kokybė ar komunikacijai naudojamos konkrečios skaitmeninės priemonės). Galiausiai bus nagrinėjamas Lietuvos gyventojų patiriamas darbo–šeimos vaidmenų konfliktas ir jo sąsajos su dažniausiai naudojamais skaitmeniniais ar akivaizdiniais socialiniais kontaktais darbe ir šeimoje. Bus analizuojamas skaitmeninių kontaktų kaip reikšmingų tarpininkų vaidmuo aiškinant darbo–šeimos vaidmenų konflikto ryšius su santykių kokybe ir pasekmėmis gerovei. Palyginimui bus pateikiami ir kitų EST dalyvaujančių šalių duomenys. Remiantis gautais rezultatais bus formuluojamos išvados ir teikiamos rekomendacijos praktikams (pvz., organizacijų vadovams, žmogiškųjų išteklių valdymo specialistams, šeimų konsultantams, politikos formuotojams) bei mokslininkams tolesniems tyrimams. Tikimasi, jog mokslo studija bus naudojama ir studijų procese (pvz., sociologijos, psichologijos, komunikacijos ir kitų studijų krypčių programose). Bus vadovaujamasi mokslo studijos recenzentės prof. dr. Aistės Diržytės rekomendacija „užtikrinti plačią leidinio sklaidą, supažindinant su atliktu tyrimu mokslo bendruomenę, praktikus bei socialinės politikos formuotojus“. Pagrindinius mokslo studijoje pristatomus rezultatus infografikų formatu planuojama publikuoti ir populiariojoje spaudoje.

Trumpai apie mokslo studijoje naudojamus EST duomenis

Šioje mokslo studijoje analizuojama EST 10-osios bangos 2021–2022 m. duomenų 1.0 leidimo versija (angl. „ESS edition 1.0“). EST tyrimo duomenys renkami remiantis tikimybine atranka CAPI būdu (tiesioginiu interviu atsakymus užrašant kompiuteriu). Lietuvoje Europos socialinio tyrimo 10-osios bangos apklausą 2021 m. liepos–gruodžio mėn. atliko rinkos tyrimų bendrovė RAIT. Mokslo studijoje nagrinėjami

Skaitmeninių socialinių kontaktų ir darbo–šeimos vaidmenų konflikto vertinimas Lietuvoje

kintančio modulio „Skaitmeniniai socialiniai kontaktai darbe ir šeimoje“, kuris į EST įtrauktas pirmą kartą, duomenys. Priede Nr. 1 ir žemiau esančiame infografike pateikiami mokslo studijoje naudojami ir išsamiai

analizuojami klausimai iš šio modulio, kurie gali būti skirstomi į kelis klausimų blokus: socialinių kontaktų dažniai, jų privalumai ir trūkumai, darbo–šeimos vaidmenų konfliktas.

Skaitmeninių socialinių kontaktų ir darbo–šeimos vaidmenų konflikto vertinimas Lietuvoje

EST 10-osios bangos (1.0 duomenų leidimo) Europos imtį (Bulgarija, Čekija, Estija, Suomija, Prancūzija, Kroatija, Vengrija, Lietuva, Slovėnija, Slovakija, žr. infografiką žemiau) sudaro 18 060 respondentų, tarp jų iš Lietuvos – 1 659 respondentai. Išsamesnė respondentų charakteristikų apžvalga pateikta antrame priede. Pirmajame duomenų leidime postratifikacinis

ar populiacinis svoriai (kai analizuojant duomenis atsižvelgiama į šalyje vykdytą atrankos procedūrą, atsako dažnį, atrankos paklaidas, susijusias su lytimi, amžiumi, išsilavinimu ir geografiniu regionu (Kaminska, 2020)) pateikti nebuvo, tad nebuvo galimybės juos naudoti tolesnėje analizėje.

Tyrimo duomenys buvo analizuojami panaudojant aprašomosios statistinės analizės metodus, Pirsono koreliacijos koeficientą, lyginant skirtumus tarp grupių buvo naudojamas nepriklausomų imčių Stjudento t kriterijus ir porinių imčių Stjudento t kriterijus, kai analizėje naudojamų duomenų skirstiniai buvo artimi

normaliajam. Mediacinė ir moderacinė analizės buvo atliktos naudojantis PROCESS Macro paketu, skirtu SPSS programinei įrangai. Mediacinei ir moderacinei analizėms buvo taikoma „bootstrap“ procedūra (n=10000).

Skaitmeninių socialinių kontaktų ir darbo–šeimos vaidmenų konflikto vertinimas Lietuvoje

1. Socialinių kontaktų darbe ir šeimoje vertinimas

Žvelgiant iš evoliucinės perspektyvos, žmonės galėjo išlikti tik gyvendami grupėmis. Būtent socialinės sąveikos leido palaikyti tam tikrą tvarką tose grupėse. Be to, socialinių ryšių mezgimas ir išlaikymas leido patenkinti vieną iš bazinių psichologinių poreikių –susietumą. Šio poreikio patenkinimas aktualus ir šiandieninei visuomenei tiek darbe, tiek ir šeimoje. Pavyzdžiui, trijų psichologinių poreikių (kompetencijos, autonomijos ir susietumo) patenkinimas darbe užtikrina efektyvų funkcionavimą: proaktyvumą, aukštus darbo rezultatus ir psichologinę sveikatą (Deci & Vansteenkiste, 2004). Dar daugiau, žmonių, kurie įsitraukę į pagrindinius poreikius tenkinančius gyvenimo stilius, subjektyvi gerovė yra didesnė (Ryan & Deci, 2019). Taigi, socialinių sąveikų reikšmingumu nėra abejojama, tik sparčiai vystantis technologijoms atkreipiamas dėmesys į skirtingų socialinių kontaktų tipų (akivaizdinių ir skaitmeninių) ypatumus (Ollier-Malaterre et al., 2019). Tyrėjai (pvz., Requena & Ayuso, 2019) pastebi, jog skaitmeninės komunikacijos priemonės pakeitė tam tikras tradicijas, įpročius, kaip žmonės sąveikauja vieni su kitais, ir tai paveikė įvairias socialinio gyvenimo sferas: bendravimą darbe, šeimoje, su draugais ir pažįstamais.

Lieberman ir Schroeder (2020), lygindamos akivaizdinius ir skaitmeninius kontaktus, išskiria keturis struktūrinius skirtumus, kurie susiję ir su tam tikromis pasekmėmis:

1. Neverbalinės užuominos, kurių daugiau akivaizdinėje komunikacijoje, siejamos su tikslesniu informacijos supratimu, stipresniu socialinio ryšio pojūčiu, o jų trūkumas – su dehumanizacija;

2. Anonimiškumas, stipriau išreikštas skaitmeninėje komunikacijoje, sumažina savęs ribojimus ir skatina kartais net agresyvų elgesį, trukdo vystyti prasmingus socialinius kontaktus;

3. Skaitmeninėje komunikacijoje lankstesnės galimybės užmegzti naujus, išlaikyti ir sustiprinti esamus ryšius išplečia socialinius tinklus (ženkliai išauga skaitmeninių draugų skaičius), tačiau reikšmingi kontaktai vis dėlto išlieka nepadidėję;

4. Informacijos sklaida plačiai auditorijai padidina įtikimumą, sulaukiama daugiau grįžtamojo ryšio. Skaitmeninė komunikacija, palyginus su akivaizdine, lengviau ir greičiau gali pasiekti itin didelę auditoriją.

Svarbu pastebėti, jog išskirti akivaizdinių ir skaitmeninių kontaktų ypatumai gali lemti šių kontaktų naudojimo dažnumą bei leisti numanyti jų privalumus ir trūkumus. Todėl tolesniuose skyriuose bus analizuojami akivaizdinių ir skaitmeninių kontaktų dažniai šiuolaikinio žmogaus asmeniniame gyvenime ir darbe bei pristatomi šių kontaktų privalumai ir trūkumai, remiantis mokslinės literatūros apžvalga bei Europos socialinio tyrimo 10-osios bangos Lietuvos ir kitų šalių duomenimis.

1.1. Akivaizdinių ir skaitmeninių socialinių kontaktų ypatumai bei dažniai šiuolaikinio žmogaus asmeniniame gyvenime

Socialinių ryšių asmeniniame gyvenime analizė apima kiekybinius ir kokybinius sąveikos aspektus, įtraukia itin platų pasekmių spektrą. Kalbant apie ryšių kiekybinius aspektus, minimi socialinių kontaktų dažniai, socialinio tinklo dydis, o analizuojant kokybinius aspektus gilinamasi į sąveikos tikslus, artimumą (Diržytė, 2015). Užsienio tyrėjai (pvz., Van den Berg et al., 2012) taip pat pripažįsta, jog norint išlaikyti naudingus socialinius ryšius svarbus socialinių kontaktų dažnumas ir jų forma. Galiausiai pripažįstama, jog apibendrinus, kiekybiniai ir kokybiniai socialinių ryšių aspektai susiję su žmonių gerove (Diržytė, 2015).

Socialinių santykių „Convoy“ modelis akcentuoja, jog santykius galima apibūdinti remiantis jų artimumu, kokybe (pvz., pozityvūs, negatyvūs), funkcija (pvz., emocinė parama, patvirtinimo mainai, pagalba), struktūra (pvz., dydis, dažnumas, geografinis atstumas) (Antonucci, Ajrouch, Birditt, 2014). Shor ir Roelfs (2015) teigia, jog socialinių kontaktų dažnumas yra aiškus ir gana objektyvus socialinių santykių matas, siejamas su žmonių sveikata ir net ilgaamžiškumu (nors sąsajos nėra labai stiprios). Šis ryšys ypač akcentuojamas analizuojant socialinius kontaktus su

Skaitmeninių socialinių kontaktų ir darbo–šeimos vaidmenų konflikto vertinimas Lietuvoje

šeimos nariais ir draugais. Dažni socialiniai kontaktai asmeniniame gyvenime sustiprina emocinę paramą, paskatina sveikatai palankų elgesį, sudaro sąlygas labiau prieinamai instrumentinei pagalbai (Shor & Roelfs, 2015).

Naujausiuose tyrimuose akcentuojamas vis dažnesnis būtent skaitmeninių kontaktų naudojimas asmeniniams socialiniams ryšiams palaikyti. Išmaniosios komunikacijos technologijos leidžia turėti gana dažnus kontaktus su artimaisiais sprendžiant kasdienius klausimus (pvz., dirbančių tėvų su savo nepilnamečiais vaikais, kurie lanko ugdymo įstaigas, būrelius ir pan.) ar išlaikyti ryšį su tais, kurie fiziškai yra stipriai nutolę (pvz., suaugusių ir savo šeimas sukūrusių vaikų su vyresniais tėvais, kurie gyvena kitame mieste,

šalyje ar kontinente) (Ollier-Malaterre et al., 2019).

Dar daugiau, Requena ir Ayuso (2019) patvirtina, jog skaitmeniniai socialiniai kontaktai papildo / praturtina akivaizdinius kontaktus net tokiose itin socialiose šalyse kaip Ispanija.

EST 10-osios bangos kintančiame modulyje įtraukti klausimai apie socialinius kontaktus asmeniniame gyvenime (su vaikais ir su tėvais) leidžia apžvelgti šių kontaktų dažnį naudojant įvairias skaitmenines technologijas ir įprastą akivaizdinį bendravimą. 1 paveiksle pavaizduoti lietuvių akivaizdinio bendravimo su 12 m. ir vyresniais vaikais bei tėvais dažniai, o 2 paveiksle –lietuvių socialinių kontaktų dažniai naudojant skirtingas skaitmenines priemones.

1 paveikslas. Akivaizdinio bendravimo asmeniniame gyvenime dažniai Lietuvoje

Skaitmeninių socialinių kontaktų ir darbo–šeimos vaidmenų konflikto vertinimas Lietuvoje

2 paveikslas. Skaitmeninio bendravimo, naudojant skirtingas priemones, asmeniniame gyvenime dažniai Lietuvoje

SKAITMENINIS BENDRAVIMAS

Susirašinėjate SMS žinutėmis, elektroniniu paštu ar pokalbių programėlėmis

Su mama ar tėčiu (N = 825)

Su 12 m. ir vyresniu vaiku (N = 957)

Kalbatės telefonu ar naudodami kitą įrenginį

Su mama ar tėčiu (N = 826)

Su 12 m. ir vyresniu vaiku (N = 957)

Kalbatės matydami vienas kitą ekrane Su mama ar tėčiu (N = 826)

Su 12 m. ir vyresniu vaiku (N = 950)

Akivaizdžiai lietuviai bendrauja gana intensyviai, tačiau nemaža tiriamųjų dalis nėra taikę bendravimo naudojant ekraną ar susirašinėjimą (žr. 1 ir 2 pav.).

Galima pastebėti (žr. 1 lentelę), jog akivaizdžiai tiek su vaikais, tiek su tėvais tiriamieji Lietuvoje

Procentinė imties dalis

bendrauja intensyviau, palyginus su skaitmeninių kontaktų dažniais. Šie skirtumai nepastebėti tik bendravimui su vaikais naudojant telefoną, kuris išsiskyrė iš kitų skaitmeninių bendravimo priemonių naudojimo intensyvumu.

Skaitmeninių socialinių kontaktų ir darbo–šeimos vaidmenų konflikto vertinimas Lietuvoje

1 lentelė. Akivaizdinių ir skaitmeninių kontaktų asmeniniame gyvenime dažnumo palyginimas Lietuvos imtyje

Lyginamoji pora Vidurkis (SD) t (df)

ir pan.

Pastaba: *** p<0,001; teiginiai vertinti nuo 1 („keletą kartų per dieną“) iki 7 („niekada“).

Papildomai atlikta analizė siekiant patikrinti, ar egzistuoja akivaizdinių ir skaitmeninių kontaktų asmeniniame gyvenime dažnių skirtumai pagal respondentų lytį ir amžių. Paaiškėjo, jog Lietuvoje mamos su savo 12 m. ir vyresniais vaikais statistiškai reikšmingai dažniau nei tėčiai bendrauja naudodamos skaitmeninius kontaktus (ekranus – M = 5,40 ir 5,71, telefoną – M = 3,19 ir 3,63, susirašinėjimą – M = 4,45 ir 5,10; kuo mažesnis įvertis, tuo dažnesnis bendravimas). Daugiau statistiškai reikšmingų skirtumų pagal lytį nerasta. Pastebėta tendencija, jog, didėjant respondento amžiui, jo akivaizdinis bendravimas ir skaitmeniniai kontaktai (kalbantis matant vienas kitą ekrane, telefonu ar susirašinėjant) su vaikais ir tėvais retėja (koreliacijos koeficientai nuo 0,136 iki 0,491; p<0,001). Vienintelė sąsaja tarp respondento amžiaus ir bendravimo su tėvais telefonu nebuvo reikšminga.

Vertinant akivaizdinių ir skaitmeninių kontaktų asmeniniame gyvenime dažnius Europoje (žr. 3 pav.), Kroatija ir Slovėnija išsiskyrė intensyviausiais akivaizdiniais kontaktais, Slovėnija pasižymėjo ir rečiausiais skaitmeniniais kontaktais bendravimui naudojant ekranus. Bulgarai pasižymėjo itin retu susirašinėjimu naudojant informacines technologijas, tačiau dažnais pokalbiais telefonu. Tuo tarpu suomiai telefoną bendravimui naudojo panašiai dažnai kaip ir bendravo akis į akį, gana dažnai bendravimui naudojo ir susirašinėjimą. Bendra tendencija – bendravimui su vaikais ir tėvais europiečiai dažniau renkasi akivaizdinius kontaktus ar telefoną, rečiau naudoja susirašinėjimą ar pasikalbėjimą matant vienas kitą ekrane

Skaitmeninių socialinių kontaktų ir darbo–šeimos vaidmenų konflikto vertinimas Lietuvoje

3 paveikslas. Akivaizdinių ir skaitmeninių kontaktų asmeniniame gyvenime dažniai Europoje

AKIVAIZDINIŲ IR SKAITMENINIŲ KONTAKTŲ DAŽNIAI EUROPOJE EST

kalbatės matydami vienas kitą ekrane su vaiku kalbatės matydami vienas kitą ekrane su tėvais

kalbatės telefonu ar naudodami kitą įrenginį su vaiku kalbatės telefonu ar naudodami kitą įrenginį su tėvais

susirašinėjate SMS žinutėmis, elektroniniu paštu ar susirašinėjate SMS žinutėmis, elektroniniu paštu ar pokalbių programėlėmis su vaiku pokalbių programėlėmis su tėvais

bendravimas su vaiku

Pastaba: kuo mažesnis įvertis, tuo dažnesnis bendravimas.

bendravimas su

Skaitmeninių socialinių kontaktų ir darbo–šeimos vaidmenų konflikto vertinimas Lietuvoje

2 lentelė. Lietuvių akivaizdinių ir skaitmeninių kontaktų asmeniniame gyvenime dažnumo palyginimas su EST šalių vidurkiu

Pastaba: ***p<0,001; teiginiai vertinti nuo 1 („keletą kartų per dieną“) iki 7 („niekada“).

Atlikus Lietuvos respondentų akivaizdinio ir skaitmeninio bendravimo asmeniniame gyvenime dažnių palyginimą su EST šalių vidurkiu (žr. 2 lentelę), paaiškėjo, jog lietuviai statistiškai reikšmingai rečiau

su savo 12 m. ir vyresniu vaiku bendrauja akivaizdžiai, tačiau dažniau naudoja pasikalbėjimą matant vienas kitą ekrane tiek su vaikais, tiek su tėvais, palyginus su EST šalių vidurkiu.

4 paveikslas. COVID-19 pandemijos poveikis akivaizdinių ir skaitmeninių kontaktų asmeniniame gyvenime dažniams Europoje

bendravimas, palyginus su laikotarpiu prieš COVID su vaiku

akivaizdinis bendravimas, palyginus su laikotarpiu prieš COVID su tėvais

skaitmeninis bendravimas, palyginus su laikotarpiu prieš COVID su vaiku

skaitmeninis bendravimas, palyginus su laikotarpiu prieš COVID su tėvais

Skaitmeninių socialinių kontaktų ir darbo–šeimos vaidmenų konflikto vertinimas Lietuvoje

Be to, skaitmeninių ir akivaizdinių kontaktų dažniai buvo vertinami atsižvelgiant ir į COVID-19 pandemijos kontekstą. 4 paveiksle matyti, jog savo skaitmeninių kontaktų su vaikais ir tėvais dažnius europiečiai vertina kaip panašius, palyginus su laikotarpiu prieš COVID-19 pandemiją. Tuo tarpu akivaizdinis bendravimas tapo retesnis. Ženkliai suretėjo akivaizdinis bendravimas su tėvais Prancūzijoje, su vaikais – Estijoje, Lietuvoje, Bulgarijoje.

1.2. Akivaizdinių ir skaitmeninių socialinių kontaktų ypatumai bei dažniai šiuolaikiniame darbo pasaulyje

Šiuolaikinis darbo pasaulis patiria tam tikrą paradoksalią situaciją: vadovai retoriškai kalba apie pasitikėjimu grįstą bendradarbiavimą, socialinių ryšių organizacijoje svarbą, tuo tarpu vadybinė praktika remiasi požiūriu, jog darbuotojai yra savarankiški individai, kurie siekia asmeninių tikslų (Lopes, 2016). Vis dėlto ekonominė atstovavimo teorija (angl. „Agency theory“), kalbėdama apie vertikalias (vadovo–darbuotojų) ir horizontalias (tarp darbuotojų) socialines sąveikas, pabrėžia, jog jos suteikia norimas naudas (ekonomines, komunikacines, kognityvines, emocines) bei leidžia patenkinti bazinį psichologinį organizacijos narių susietumo poreikį (Lopes, 2016). Dar 2008 metais DiMicco su kolegomis atskleidė, jog socialinius kontaktus organizacijoje darbuotojai naudoja norėdami susipažinti su naujais kolegomis ar sustiprinti ryšius su senbuviais, taip siekdami plėtoti asmeninius

ryšius, vystyti karjerą ar agituoti už savo projektus. Taigi, organizacijos turėtų suteikti savo darbuotojams galimybes užmegzti ir vystyti socialinius kontaktus, kad tos sąveikos būtų tvarios. Pasak Lopes (2016), socialinės sąveikos darbe nusipelno didesnio tiek mokslininkų, tiek praktikų dėmesio.

Į socialines sąveikas darbe atsigręžiama dar ir dėl to, jog technologinė pažanga skatina intensyvesnę organizacijos narių komunikaciją naudojant įvairias skaitmenines priemones. Be to, organizacijos vis dažniau tikisi didesnio darbuotojų reaktyvumo ir pasiekiamumo. Taigi, technologijos daro įtaką žmonių asmeniniam ir darbiniam gyvenimui po truputį trindamos laiko, erdvės ir santykių ribas įgyvendinant darbo ir šeimos vaidmenis (Ollier-Malaterre et al., 2019). Nuolatinis technologinis prisijungimas prie darbo gana dažnai analizuojamas būtent nuotolinio darbo ir virtualių komandų kontekste (Ollier-Malaterre et al., 2019). Čia svarbią vietą užima, galima sakyti, nuolatinis skaitmeninių socialinių kontaktų naudojimas.

EST 10-osios bangos kintančiame modulyje įtraukti klausimai apie socialinius kontaktus darbe (su vadovu ir su kolegomis) leidžia apžvelgti šių kontaktų dažnį naudojant įvairias skaitmenines technologijas ir įprastą akivaizdinį bendravimą. 5 paveiksle pavaizduoti lietuvių akivaizdinio bendravimo su vadovais ir kolegomis dažniai, o 6 paveiksle – lietuvių socialinių kontaktų dažniai naudojant skirtingas skaitmenines priemones.

5 paveikslas. Akivaizdinio bendravimo darbe dažniai Lietuvoje

AKIVAIZDINIS BENDRAVIMAS

Su kolegomis (N = 750)

Su tiesioginiu vadovu (N = 703)

kelis kartus per dieną vieną kartą per dieną kelis kartus per savaitę

kelis kartus per mėnesį kartą per mėnesį

Skaitmeninių socialinių kontaktų ir darbo–šeimos vaidmenų konflikto vertinimas Lietuvoje

6 paveikslas. Skaitmeninio bendravimo, naudojant skirtingas priemones, darbe dažniai Lietuvoje

SKAITMENINIS BENDRAVIMAS

Akivaizdžiai apie darbą lietuviai bendrauja gana intensyviai (su kolegomis dažniau nei su tiesioginiu vadovu), tačiau nemaža tiriamųjų dalis nėra taikę bendravimo naudojant ekraną ar susirašinėjimą (žr. 5 ir 6 pav.). Galima pastebėti (žr. 3 lentelę), jog

akivaizdžiai tiek su tiesioginiu vadovu, tiek su kolegomis apie darbą tiriamieji Lietuvoje bendrauja intensyviau, palyginus su skaitmeninių kontaktų dažniais. Šie skirtumai, nepriklausomai nuo skaitmeninės priemonės, yra gana ryškūs.

Skaitmeninių socialinių kontaktų ir darbo–šeimos vaidmenų konflikto vertinimas Lietuvoje

3 lentelė. Akivaizdinių ir skaitmeninių kontaktų darbe dažnumo palyginimas Lietuvos imtyje

Lyginamoji pora Vidurkis (SD) t (df)

Pastaba: *** p<0,001; teiginiai vertinti nuo 1 („keletą kartų per dieną“) iki 7 („niekada“).

Papildomai atlikta analizė siekiant patikrinti, ar egzistuoja akivaizdinių ir skaitmeninių kontaktų darbe dažnių skirtumai pagal respondentų lytį ir amžių.

Paaiškėjo, jog Lietuvoje moterys darbuotojos rečiau bendrauja telefonu su savo tiesioginiu vadovu, palyginus su vyrais darbuotojais (M = 4,46 ir 3,95), tačiau dažniau susirašinėja žinutėmis su kolegomis (M = 4,28 ir 4,80; kuo mažesnis įvertis, tuo dažnesnis bendravimas). Daugiau statistiškai reikšmingų skirtumų pagal lytį nerasta. Pastebėta tendencija, jog, didėjant respondento amžiui, jo skaitmeniniai kontaktai (kalbantis matant vienas kitą ekrane ar susirašinėjant) su tiesioginiu vadovu ar kolegomis retėja (koreliacijos koeficientai nuo 0,136 iki 0,243; p<0,001). Sąsaja tarp respondento amžiaus ir akivaizdinio bendravimo su tiesioginiu vadovu ar kolegomis, kaip ir bendravimo telefonu, nebuvo reikšminga.

Vertinant akivaizdinių ir skaitmeninių kontaktų darbe dažnius Europoje (žr. 7 pav.), Bulgarija išsiskyrė

intensyviausiais akivaizdiniais kontaktais su kolegomis ir tiesioginiu vadovu, tuo tarpu Suomijoje akivaizdinis bendravimas buvo ženkliai retesnis nei kitose Europos šalyse. Kroatija ir Slovėnija pasižymėjo rečiausiais skaitmeniniais kontaktais bendravimui naudojant ekranus, ženkliai dažniau jie buvo naudojami Suomijoje. Estai išsiskyrė dažnesniu telefono naudojimu pokalbiams su tiesioginiu vadovu (kas netinkama Slovėnijoje) ir kolegomis. Susirašinėjimas SMS žinutėmis, elektroniniu paštu ar pokalbių programėlėmis su tiesioginiu vadovu ir kolegomis išskirtinai dažnas Suomijoje ir retas Vengrijoje. Bendra tendencija –bendravimui su tiesioginiu vadovu ir kolegomis europiečiai dažniau renkasi akivaizdinius kontaktus, rečiausiai naudoja pasikalbėjimą matant vienas kitą ekrane. Vis dėlto Suomija iš kitų Europos šalių išsiskiria skaitmeninio bendravimo intensyvumu sprendžiant darbo klausimus.

Skaitmeninių socialinių kontaktų ir darbo–šeimos vaidmenų konflikto vertinimas Lietuvoje

7 paveikslas. Akivaizdinių ir skaitmeninių kontaktų darbe dažniai Europoje

AKIVAIZDINIŲ IR SKAITMENINIŲ KONTAKTŲ DAŽNIAI EUROPOJE

Suomija

Estija

Čekija

Bulgarija

akivaizdinis bendravimas su tiesioginiu vadovu akivaizdinis bendravimas su kolegomis

kalbatės matydami vienas kitą ekrane kalbatės matydami vienas kitą ekrane su kolegomis su tiesioginiu vadovu

kalbatės telefonu ar naudodami kitą įrenginį

kalbatės telefonu ar naudodami kitą įrenginį su tiesioginiu vadovu su kolegomis

susirašinėjate SMS žinutėmis, elektroniniu paštu susirašinėjate SMS žinutėmis, elektroniniu paštu ar pokalbių programėlėmis su tiesioginiu vadovu ar pokalbių programėlėmis su kolegomis

Pastaba: kuo mažesnis įvertis, tuo dažnesnis bendravimas.

Atlikus Lietuvos respondentų akivaizdinio ir skaitmeninio bendravimo darbe dažnių palyginimą su EST šalių vidurkiu (žr. 4 lentelę), paaiškėjo, jog lietuviai statistiškai reikšmingai rečiau su kolegomis

bendrauja akivaizdžiai ir rečiau susirašinėja su tiesioginiu vadovu naudodami e. priemones, tačiau dažniau su tiesioginiu vadovu kalbasi telefonu, palyginus su EST šalių vidurkiu.

Skaitmeninių socialinių kontaktų ir darbo–šeimos vaidmenų konflikto vertinimas Lietuvoje

4 lentelė. Lietuvių akivaizdinių ir skaitmeninių kontaktų darbe dažnumo palyginimas su EST šalių vidurkiu

* p<0,05; *** p<0,001; teiginiai vertinti nuo 1 („keletą kartų per dieną“) iki 7 („niekada“).

8 paveikslas. COVID-19 pandemijos poveikis darbui (darbo vietai ir skaitmeniniam bendravimui) Europoje

darbas iš namų ar pasirinktos vietos, palyginus su laikotarpiu prieš COVID

skaitmeninis bendravimas su žmonėmis darbe, palyginus su laikotarpiu prieš COVID

Pastaba: 1 – dabar taip dirbama, bendraujama žymiai dažniau, o 5 – dabar taip dirbama, bendraujama žymiai mažiau.

Skaitmeninių socialinių kontaktų ir darbo–šeimos vaidmenų

Be to, įvertinama nuotolinio darbo COVID-19 pandemijos kontekste patirtis. 8 paveiksle atsispindi, jog Estijoje iš namų ar kitos pasirinktos vietos dirbama dažniau nei prieš COVID-19 pandemiją, o Suomija pasižymi labiausiai padažnėjusiu skaitmeniniu bendravimu su žmonėmis darbe. Bendrai galima pastebėti, jog didesni pokyčiai matomi kalbant apie darbo vietą nei apie skaitmeninio bendravimo naudojimą.

1.3. Skirtingo tipo socialinių kontaktų naudojimo darbe ir šeimoje prielaidos

Nguyen su kolegomis (2021) teigia, jog COVID-19 pandemija leido atskleisti tikrąją skaitmeninių kontaktų vertę socialiniams ryšiams patirti (sukurti ir išlaikyti), kai karantino sąlygomis akivaizdiniai kontaktai buvo maksimaliai apriboti, negalimi. Remdamiesi Socialinės akivaizdos (angl. „Social presence“) teorija (Short et al., 1976), autoriai pažymi, jog ši vertė taip pat gali skirtis priklausomai nuo skaitmeninių kontaktų formos, metodų (pvz., telefono, vaizdo skambutis ar susirašinėjimas žinutėmis, elektroniniu paštu). Jų atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, jog tokių skaitmeninių priemonių kaip susirašinėjimas elektroniniais laiškais, socialinė medija ir žaidimai dažnesnis naudojimas susijęs su silpnesniais socialiniais ryšiais. Tokių sąsajų nenustatyta kalbant apie didesne socialine akivaizda pasižyminčias priemones – susirašinėjimas žinutėmis,

telefono ar vaizdo skambučiai. Be to, pastebėta, jog sumažėjęs naudojimasis didesne socialine akivaizda pasižyminčiomis priemonėmis susijęs su silpnesniais socialiniais ryšiais. Nguyen su kolegomis (2021) svarsto, jog derėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kokiu tikslu naudojamos konkrečios skaitmeninių kontaktų priemonės (pvz., susirašinėjimas žinutėmis įtraukia mažai socialinės akivaizdos, tačiau jį naudojame su artimesniais žmonėmis, nei susirašinėjimas elektroniniais laiškais ar socialinė medija). Van den Berg su kolegomis (2012) dalinasi įžvalgomis, jog komunikavimo būdas ir dažnumas priklauso ne tik nuo individualių asmens charakteristikų, bet ir nuo santykio tarp komunikuojančių žmonių tipo bei stiprumo. Calastri su kolegomis (2017) patvirtino, jog akivaizdiniai kontaktai vis dar išlieka kaip labiausiai pageidaujami, ypač bendraujant su svarbiais žmonėmis. Todėl analizuojant skaitmeninius socialinius kontaktus svarbu atsižvelgti į jų priemones, metodus bei įvertinti santykio tarp žmonių, su kuriais bendraujama, artimumą.

Remiantis EST 10-osios bangos duomenimis, galima patikrinti, ar iš tiesų kuo artimesnis kontaktas, tuo dažniau Lietuvoje bendraujama asmeniškai akivaizdžiai. 5 lentelėje pateikta informacija apie užfiksuotus ryšius tarp akivaizdinio bendravimo dažnumo ir artimumo su vaikais, tėvais, tiesioginio vadovo ar kolegų teikiamos pagalbos.

5 lentelė. Artimumo ir akivaizdinių kontaktų asmeniniame gyvenime ir darbe dažnumo sąsajos Lietuvos

Pastaba: kuo didesnis įvertis, tuo mažiau artimumo, teikiamos pagalbos, retesnis bendravimas; *** p<0,001.

konflikto vertinimas Lietuvoje

Skaitmeninių socialinių kontaktų ir darbo–šeimos vaidmenų konflikto vertinimas Lietuvoje

Sąsajų analizė atskleidė, jog kuo artimesnis ryšys tarp svarbių žmonių asmeniniame gyvenime ir darbe, tuo dažniau su jais bendraujama akivaizdžiai.

Be to, ši analizė buvo atlikta ir su skirtingų skaitmeninių priemonių naudojimu bendraujant su vaikais, tėvais, tiesioginiais vadovais ir kolegomis (žr. 6 lentelę). Sąsajų analizė Lietuvos imtyje atskleidė, jog kuo artimesnis ryšys tarp svarbių žmonių

asmeniniame gyvenime (vaikų, tėvų), tuo jų skaitmeniniai kontaktai (vaizdo ar telefono skambutis, susirašinėjimas) dažnesni. Stipriausios sąsajos pokalbiams naudojant telefoną. Tuo tarpu darbo aplinkoje statistiškai reikšmingų sąsajų yra mažiau ir jos silpnesnės: dažniau susirašinėjama su vadovu ir kolegomis bei kalbama telefonu su vadovu, kai jie vertinami kaip teikiantys pagalbą.

6 lentelė. Artimumo ir skaitmeninių kontaktų asmeniniame gyvenime ir darbe dažnumo sąsajos Lietuvos imtyje

Artimumas su 12 m. ir vyresniu vaiku

Kalbėjimas su vaiku matant vienas kitą ekrane 0,180***

Artimumas su tėčiu / mama

Kalbėjimas su mama / tėčiu matant vienas kitą ekrane 0,133***

Kalbėjimas su vaiku telefonu 0,311***

Kalbėjimas su mama / tėčiu telefonu 0,289***

Susirašinėjimas su vaiku SMS žinutėmis,

Tiesioginio vadovo teikiama su darbu susijusi pagalba

Kolegų teikiama su darbu susijusi pagalba

Pastaba: kuo didesnis įvertis, tuo mažiau artimumo, teikiamos pagalbos, retesnis bendravimas; * p<0,05; *** p<0,001.

Skaitmeninių socialinių kontaktų ir darbo–šeimos vaidmenų konflikto vertinimas Lietuvoje

1.4. Skirtingo tipo socialinių kontaktų darbe ir šeimoje privalumai ir trūkumai

Pasak Marinucci ir kolegų (2022), psichologijos krypties moksliniai tyrimai pabrėžia esminę socialinių kontaktų reikšmę žmogaus gerovei ir sveikatai. Kontaktų forma (akivaizdinė ar skaitmeninė) gali būti priskirta ištekliams arba reikalavimams (Abendroth et al., 2018). Pavyzdžiui, skaitmeninės galimybės socialiniams kontaktams užmegzti ir plėtoti panaikino fizinės erdvės ir laiko ribas, tačiau kartu padidino asmens pasiekiamumą 24 valandas per parą. Remiantis Darbo reikalavimų-išteklių modeliu (Bakker & Demerouti, 2017), reikalavimai paprastai siejami su žala sveikatai, o ištekliai – su psichologine gerove, motyvaciniais procesais. Kaip teigia Ollier-Malaterre su kolegomis (2019), skaitmeninės technologijos leidžia lanksčiau įgyvendinti skirtingus vaidmenis ir jausti dėl to pasitenkinimą, tačiau kartu panaikina atskirtį tarp asmeninio ir darbinio gyvenimo, kas ilgainiui sukelia stresą ir pervargimą. Tad skirtingi socialinių kontaktų tipai (akivaizdiniai ir skaitmeniniai) turi privalumų ir trūkumų. Svarbu paminėti, jog didžioji šios krypties tyrimų dalis nagrinėjo būtent akivaizdinius socialinius kontaktus kaip reikšmingus psichologinius išteklius. Vis dėlto Lieberman ir Schroeder (2020) pastebi, jog tūkstančius metų gyvavusią akivaizdinę komunikaciją sparčiai keičia skaitmeniniai kontaktai, ir analizuoja, ką šie pokyčiai reiškia socialiniam žmonių gyvenimui. Mokslininkės (Lieberman & Schroeder, 2020) pripažįsta, jog akivaizdinė ir skaitmeninė komunikacija sąveikauja tarpusavyje: gali tiek sustiprinti viena kitą (pvz., veikti kaip pakaitalas, kai riboja išorinės aplinkybės), tiek ir trukdyti viena kitai (pvz., atitraukti dėmesį). Van den Berg su kolegomis (2012) apibendrina keturias akivaizdinių ir skaitmeninių kontaktų sąsajų formas: pakeitimas, papildymas, neutralumas ir pasikeitimas. O Kushlev ir Leitao (2020) pristatė pakeitimo–trukdymo–papildymo (angl.

„Displacement-interference-complementarity“) teorinį požiūrį, pagal kurį skaitmeninės technologijos gali veikti asmens gerovę pakeisdamos kitas aktyvumo / komunikavimo formas, trukdydamos kitoms aktyvumo / komunikavimo formoms arba sudarydamos sąlygas informacijai ir aktyvumo / komunikavimo formoms, kurios buvo neprieinamos.

Longitudinis Marinucci ir kolegų (2022) tyrimas patvirtino, jog akivaizdiniai ryšiai prognozuoja žemesnį psichologinį distresą mažesnės ar didesnės izoliacijos laikotarpiu, o tai sudaro sąlygas didesnei žmonių gerovei. Tyrimo rezultatai atspindi tiek klasikines (pvz., Maslow (1943) poreikių piramidė), tiek naująsias (pvz., Ryan & Deci (2000) savideterminacijos teorija) socialinės psichologijos teorijas, kurios akcentuoja susietumo su kitais poreikio svarbą efektyviam asmens funkcionavimui užtikrinti. Vis dėlto technologijoms sparčiai vystantis, susietumo poreikis pradėtas tenkinti naudojant ne tik akivaizdinius, bet ir skaitmeninius socialinius kontaktus. Šią tendenciją dar labiau sustiprino COVID-19 pandemijos iššūkiai. Tas pats Marinucci ir kolegų (2022) tyrimas atskleidė, jog maksimalių ribojimų ir griežčiausios izoliacijos laikotarpiu būtent skaitmeniniai kontaktai gelbėjo nuo psichologinio distreso, ypač tuos žmones, kurie turėjo ribotus akivaizdinius kontaktus, tačiau socialinę izoliaciją kaip grėsmę gerovei sušvelninantis efektas buvo trumpalaikis.

Remdamiesi EST 10-osios bangos duomenimis pabandysime atskleisti, kaip Lietuvoje ir Europoje vertinamas bendravimas internetu ir mobiliuoju ryšiu. Ar šie skaitmeniniai kontaktai iš tiesų leidžia žmonėms jaustis artimesniems vieni kitiems bei padeda koordinuoti ir tvarkyti reikalus? Ar vis dėlto skaitmeniniai kontaktai turi ir trūkumų, pvz., lemia tai, kad darbas ir asmeninis gyvenimas ima trukdyti vienas kitam? Gal pažeidžiamas asmens privatumas ar skleidžiama klaidinga informacija.

Apie EST

Europos socialinis tyrimas – Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas, EST EMTIK (angl. European Social Survey European Research Infrastructure Consortium, ESS ERIC) yra kas dvejus metus Europoje atliekama tarptautinė apklausa apie skirtingų šalių gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgseną. 2001 m. pradėtame vykdyti tyrime jau dalyvavo daugiau nei 30 Europos šalių, o Lietuva įsijungė 2008 m. EST už inovacijas tarpkultūriniuose apklausų tyrimuose 2005 m. apdovanotas Europos Sąjungos Dekarto prizu ir yra kokybiškiausias socialinis tyrimas Europoje.

Pagrindiniai EST EMTIK tikslai:

• Apklausos būdu rinkti informaciją apie Europos socialinės struktūros, gyvenimo sąlygų ir nuostatų kaitą bei pateikti įžvalgas apie tai, kaip kinta Europos socialinis, politinis ir vertybinis paveikslas.

• Įgyvendinti ir skleisti aukščiausius metodologinius tarptautinių tyrimų standartus tokiose socialinių mokslų srityse kaip klausimynų kūrimas ir testavimas, atrankų sudarymas, duomenų rinkimas, paklaidų mažinimas ir klausimų patikimumo užtikrinimas.

• Sukurti nacionalinės pažangos rodiklius, kurie remtųsi tuo, kaip piliečiai suvokia ir vertina pagrindinius savo visuomenės bruožus.

• Skatinti ir rengti Europos socialinių mokslų tyrėjų kiekybinių lyginamųjų tyrimų ir duomenų analizės mokymus.

• Didinti duomenų apie socialinius pokyčius matomumą ir prieinamumą mokslininkams, politikos formuotojams ir visuomenei.

Europos socialinį tyrimą Lietuvoje įgyvendina

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultetas. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra nacionalinis atstovas EST EMTIK.

Lietuvos narystę EST EMTIK finansuoja

Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. VS-3).

Redaktorė Auksė Gasperavičienė

Maketuotoja Laura Petrauskienė

2022 11 11. Tiražas 50 egz. Užsakymo Nr. K22-052

Išleido

Vytauto Didžiojo universitetas

K. Donelaičio g. 58, LT-44248, Kaunas www.vdu.lt | leidyba@vdu.lt

Spausdino

UAB „Vitae Litera“

Savanorių pr. 137, LT-44146, Kaunas www.tuka.lt | info@tuka.lt