Europiniai ar / ir nacionaliniai interesai?

Page 1

„Monografijos tematika neapsiriboja vien Lietuvos atvejo analize. Pirmosios studijos dalys skaitytoją įveda į platesnį europinį atstovavimo Parlamente kontekstą, supažindindamos su svarbiausiais problemos tyrimais, ir kartu apibrėžia Lietuvos atvejo tyrimo metodologinius rėmus. <...> Dėl plačios tematinės aprėpties ir ypač Lietuvos situaciją išsamiai nagrinėjančių įžvalgų monografija <...> taps vertingu tekstu politikos mokslų studentams ir visiems, besidomintiems Europos politika.“ G. Šumskas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas

Sima Rakutienė, Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė

EUROPINIAI AR / IR NACIONALINIAI INTERESAI? LOJALUMO DILEMOS IR LIETUVOS PILIEČIŲ ATSTOVAVIMAS EUROPOS PARLAMENTE

„Autorės ištyrė ir išsamiai pristatė, kaip Lietuvoje išrinkti EP nariai sąveikauja ir sprendžia lojalumo problemą santykyje su savo politinėmis grupėmis EP ir su savo nacionalinėmis politinėmis partijomis. Dėmesio sulaukė ir lojalumo savo valstybei potemė bei parlamentarų veikla užsienio politikos srityje. Trečiojoje monografijos dalyje nagrinėjama EP narių komunikacija su elektoratu. Tad Lietuvoje rinkti EP nariai ir jų darbais bei gyvenimu besidomintys skaitytojai tikrai turėtų džiaugtis ir būti patenkinti vienoje vietoje radę daug įvairios ir įdomios informacijos. Galop knygoje randame ne tik tyrimų rezultatus, bet ir vertingų patarimų, kaip EP nariai galėtų tobulinti savo komunikaciją ir sulaukti daugiau rinkėjų dėmesio bei palaikymo“. G. Vitkus, Vilniaus universiteto TSPMI politikos mokslų profesorius

Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė, Sima Rakutienė,

Sima Rakutienė, Vytauto Didžiojo universiteto docentė

Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė, Vytauto Didžiojo universiteto docentė

„…produktyviai pasitelkus įvairų metodologinį tyrimų arsenalą, monografijoje kompleksiškai iš skirtingų perspektyvų (europinės ir Lietuvos) bei analitinių prieigų (politologinės, komunikacinės) analizuojama Lietuvoje išrinktiems Europos Parlamento nariams neišvengiamai kylanti europinių vs nacionalinių interesų atstovavimo dilema. Monografijos autorės taikliai apibūdina ES kaip viršvalstybinio darinio prigimtyje glūdintį prieštaravimą tarp bendraeuropinio atstovavimo imperatyvo ir „nacionalinio“ EP narių rinkimo pobūdžio. Šiuo požiūriu reikšmingos yra mokslininkių pastangos konkretizuoti bei diferencijuoti pagrindinius europolitikos lauko veikėjus: nacionalinės politinės partijos, interesų grupės, nacionalinės vyriausybės, EP politinės grupės, kitos ES institucijos.“ S. Šiliauskas, Klaipėdos universiteto docentas

EUROPINIAI AR / IR NACIONALINIAI INTERESAI? LOJALUMO DILEMOS IR LIETUVOS PILIEČIŲ ATSTOVAVIMAS EUROPOS PARLAMENTE


Vytauto Didžiojo universitetas

SIMA RAKUTIENĖ, INGRIDA UNIKAITĖ-JAKUNTAVIČIENĖ

Europiniai ar / ir nacionaliniai interesai? Lojalumo dilemos ir Lietuvos piliečių atstovavimas Europos Parlamente Monografija

Kaunas, 2021


Recenzentai: prof. dr. Gediminas Vitkus, Vilniaus universitetas doc. dr. Saulius Šiliauskas, Klaipėdos universitetas doc. dr. Gintaras Šumskas, Vytauto Didžiojo universitetas

Monografija apsvarstyta ir rekomenduota leidybai Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto tarybos posėdyje 2021 m. rugpjūčio 30 d. (protokolo Nr. 2020/2021 - 1). Autorių indėlis: Sima Rakutienė 9,18 autorinio lanko Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė 6,12 autorinio lanko

Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. S-LIP-19-65). Projektas „Lietuvos piliečių ir interesų atstovavimas Europos Parlamente“ vykdytas 2019–2021 metais. Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).

ISBN 978-609-467-491-4 (spausdintas) ISBN 978-609-467-492-1 (internetinis) https://doi.org/10.7220/9786094674921

© Sima Rakutienė, 2021 © Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė, 2021 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2021


Sima Rakutienė, Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė Europiniai ar / ir nacionaliniai interesai? Lojalumo dilemos ir Lietuvos piliečių atstovavimas Europos Parlamente

PRATARMĖ Nuo 2004 metų, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, Lietuvos gyventojai dalyvavo jau ketveriuose Europos Parlamento rinkimuose, kuriuose išrinko atskirose kadencijose nuo 13 iki 11 narių. Nors patys rinkimai rinkėjų vis dar laikomi mažesnės svarbos, vis dėlto susidomėjimas jais politikų ir gyventojų gretose didėja. Pirmieji gausiau dalyvauja kandidatuodami, o antrieji aktyviau dalyvauja balsuodami, ypač kai šie rinkimai sutampa su antruoju Lietuvos Prezidento rinkimų turu. Analizuodamos įvairius Europos Sąjungos politikos aspektus pastebėjome, kad būtent Europos Parlamento rinkimai – jų eiga ir rezultatai – yra itin aktyviai aptariami ir tiriami įvairiais aspektais, o Europos Parlamento narių įprasta kasdienė veikla, nepaisant daugelio jų asmeninių pastangų aktyviai komunikuoti ir skleisti kuo daugiau informacijos, nerinkiminiu laikotarpiu stokoja žiniasklaidos ir tyrėjų dėmesio. Tai mus paskatino parengti Lietuvos mokslo tarybos Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos programos projektą Nr. S-LIP-19-65 „Lietuvos piliečių ir interesų atstovavimas Europos Parlamente“ bei pagal jį atlikti tyrimą, kurio pagrindiniai rezultatai ir aptariami monografijoje. Projektas vykdytas nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2021 m. pabaigos. Šios monografijos tyrimo objektas yra susijęs su Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veikla, Lietuvos piliečių ir jų interesų atstovavimu bei komunikacija nerinkiminiu laikotarpiu. Pagrindinis tyrimo siekis buvo ištirti, kaip Lietuvoje rinktiems Europos Parlamento nariams pavyksta savo veikloje derinti kelių lygių interesus – europinius, nacionalinius ir partinius, analizuojant jų balsavimo tendencijas ir veiksnius, darančius įtaką EP narių apsisprendimui, bei atskleisti, kaip tas derinimas ir EP veikla pristatomi Lietuvoje rinktų EP narių komunikacijoje su Lietuvos gyventojais. Vienas iš tyrimo praktinio aktualumo argumentų yra gyventojų apklausose nustatomas gana žemas ES piliečių žinių apie Europos Parlamentą lygis, nors lietuvių pasitikėjimas ES išlieka tarp aukščiausių, palyginti su kitomis ES šalimis, t. y. skatinantis diskusiją aspektas, keliant klausimą, kiek Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veikla ir komunikacija gali prisidėti prie Lietuvos gyventojų aukštesnio žinių lygio apie Europos Parlamentą ir jame dirbančius parlamentarus bei didesnio pasitikėjimo šia institucija. Projekte numatyti kokybinio ir kiekybinio pobūdžio tyrimai buvo vykdomi nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2021 m. vidurio keliais etapais, kurie apėmė interviu ėmimą, dokumentų ir balsavimo duomenų analizę, kiekybinės Lietuvos gyventojų apklausos atlikimą bei EP narių komunikacijos strategijų tyrimą. Šie skirtingi tyrimo metodai ir etapai padėjo aiškiau pristatyti ir palyginti Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veiklą, gyventojų supažindinimą su šia veikla bei pačių gyventojų nuomones apie europarlamentarų veiklą ir atstovavimą jų interesams. Mes, projekto pagrindinės vykdytojos ir šios monografijos autorės, atliktų mokslinių tyrimų rezultatus pristatome devyniuose šio darbo skyriuose. Sima Rakutienė parengė įvadą,

3


Sima Rakutienė, Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė Europiniai ar / ir nacionaliniai interesai? Lojalumo dilemos ir Lietuvos piliečių atstovavimas Europos Parlamente

1, 4 ir 6 skyrius; Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė – 7 skyrių, autorės kartu – 2, 3, 5, 8, 9 skyrius, išvadas ir priedus. Mokslinių tyrimų rezultatai taip pat buvo pristatyti moksliniuose straipsniuose, publikuotuose Lietuvos1 ir tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose2 bei tarptautinėse mokslinėse konferencijose3, mokslo populiarinimo straipsniuose plačiojoje medijoje4. Dėkojame Lietuvoje rinktiems Europos Parlamento nariams (P. Auštrevičiui, V. Blinkevičiūtei, R. Juknevičienei, L. Mažyliui, J. Olekui, B. Ropei, J. Dičkutei, E. Gentvilui, A. Maldeikienei, V. Paleckiui), savo įtemptose darbotvarkėse suradusiems laiko ir pasidalinusiems savo įžvalgomis bei darbo patirtimi. Dėkojame ir kitiems respondentams, EP narių patarėjams, panorėjusiems likti incognito, – jūsų atviri atsakymai žymiai prisidėjo siekiant projekto tikslų. Nuoširdus ačiū ir recenzentams – Vilniaus universiteto politikos mokslų profesoriui Gediminui Vitkui, Klaipėdos universiteto politikos mokslų docentui Sauliui Šiliauskui, Vytauto Didžiojo universiteto socialinių mokslų daktarui Gintarui Šumskui už patarimus, pastabas ir vertinimus. Tikimės, kad monografija sudomins Europos Sąjungos politika, Lietuvoje rinktais Europos Parlamento nariais besidominčius skaitytojus, politikos mokslų studentus ir aktyviai dalyvaujančius politikoje. Autorės

2, 4 ir 5 monografijos skyriuose pristatomų mokslinių tyrimų dalis buvo publikuota moksliniame straipsnyje – S.R., I.U.-Jakuntavičienė. Lietuvos piliečių atstovavimas Europos Parlamente: tarp europinių ir nacionalinių interesų. Politologija 2020/2, vol. 98: 69-106. https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/18633 2 1 ir 8, 9 skyriuose pristatomų mokslinių tyrimų dalis buvo publikuota moksliniame straipsnyje - S. Rakutienė, I. Unikaitė-Jakuntavičienė. How do Lithuanian citizens perceive the European Parliament? EU legitimacy issue and trust in the European Parliament. Croatian International Relations Review, 2020, vol. 26/87: 64-85. https:// hrcak.srce.hr/index.php?show=clanak&id_clanak_jezik=360749 ; 7 skyriuje - mokslinių tyrimų dalis priimta spaudai publikuoti moksliniame straipsnyje - I. Unikaitė-Jakuntavičienė, S. Rakutienė. MEP‘s political communication strategies online: a case study of MEPs elected in Lithuania. Studies of Transition States and Societies, 2022, 14.1; 4 skyriuje – mokslinių tyrimų dalis priimta spaudai publikuoti moksliniame straipsnyje – S. Rakutienė. Issue of Loyalty and Voting Tendencies in the European Parliament: The Case of Lithuanian MEPs. Romanian Journal of European Affairs, 2021, December Issue. 3 Mokslinių tyrimų rezultatai buvo pristatyti tarptautinėse konferencijose: 26 Pasaulio politikos mokslų kongrese, IPSA, 2021 07 10-15; JAV Niujorko "Stony Brook" universitete „Qui vadis European Union“, 2019, 11; Upsalos universitete Švedijoje, AABS tarptautinėje konferencijoje 2021, 09 ir kitur. 4 Mokslinių tyrimų rezultatai taip pat buvo publikuoti medijoje – https://neweasterneurope.eu/2021/01/22/ is-the-european-parliament-getting-more-recognition-from-citizens-attitudes-in-lithuania ; https:// www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/sima-rakutiene-ingrida-unikaite-jakuntaviciene-tyrimas-kaip-lietuvos-gyventojai-vertina-europos-parlamenta-18-1323582 ; https://www.bernardinai.lt/ ar-lietuvos-europarlamentarai-susiduria-su-interesu-atstovavimo-dilema/ ; https://www.lrt.lt/naujienos/ pasaulyje/6/1335948/lietuvos-europarlamentarai-renkasi-soc-tinklus-maldeikiene-populiariausia-uspaskichas-apie-darba-beveik-nekalba?fbclid=IwAR0Tsy3JHtoNS6uVUhlFujx45HjUqFn0usMwkHdrUuolqllPPI-uwkY1Ymc 1

4


Sima Rakutienė, Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė Europiniai ar / ir nacionaliniai interesai? Lojalumo dilemos ir Lietuvos piliečių atstovavimas Europos Parlamente

TURINYS

Paveikslų sąrašas

6

Lentelių sąrašas

7

Įvadas

8

Europinė dimensija: atstovavimas ir interesų kolizija Europos Parlamente teoriniu aspektu

18

1 EP kompetencijų plėtra retrospektyviai, arba kodėl svarbu atstovauti Europos Parlamente?

18

2 Kaip atstovauti Europos Parlamente? Interesų kolizijos problema ir dviejų lygmenų žaidimo teorija

34

3 Lietuvos piliečių ir interesų atstovavimo Europos Parlamente tyrimo metodologija

42

Lietuvos atvejo analizė: atstovavimas, EP narių lojalumo tendencijos ir balsavimo duomenų analizė

48

4 Lietuvos atstovavimas ir balsavimo duomenų dinamika Europos Parlamente skirtingų kadencijų metu: lyginamoji analizė

48

5 Interesų kolizijos problema Lietuvoje išrinktų Europos Parlamento narių veikloje

69

6 Europos Parlamentas kaip tarptautinis aktorius: Lietuvos EP narių veikla užsienio politikos srityje

83

EP narių komunikacijos strategijos ir ryšys su elektoratu

99

7 Lietuvoje rinktų EP narių komunikavimo strategijos ir kanalai

99

8 EP legitimumas ir EP narių veiklos vertinimas Lietuvos gyventojų požiūriu. Kiekybinės apklausos rezultatų analizė

130

9 Kandidatų į EP narius atranka ir Europos Parlamento rinkimų Lietuvoje antraeiliškumo problema

138

Išvados ir diskusija

153

Literatūra ir šaltiniai

159

Summary

172

Priedai

178

5


Sima Rakutienė, Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė Europiniai ar / ir nacionaliniai interesai? Lojalumo dilemos ir Lietuvos piliečių atstovavimas Europos Parlamente

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

Nr.

Pavadinimas

Puslapis

1.

1. Politinio atstovavimo kanalai Europos Sąjungoje

10

2.

2. Mokslinio tyrimo etapai

15

3.

1.1. ES demokratinis ir teisinis legitimumas

20

4.

1.2. Europos Parlamento rinkimų aktyvumo rodikliai

27

5.

2.1. Dviejų lygmenų žaidimas EP nario veikloje

40

6.

3.1. Tyrimo eiga ir struktūra

42

7.

3.2. Respondentų pasiskirstymas pagal socialines-demografines charakteristikas

45

8.

4.1. EP narių, rinktų Lietuvoje, pasiskirstymas pagal politines grupes

51

9.

4.2. EP narių lojalumo rodikliai 2004–2009 m.

55

10.

4.3. EP narių lojalumo rodikliai 2009–2014 m.

57

11.

4.4. EP narių lojalumo rodikliai 2014 – 2019 m.

59

12.

4.5. Šeštosios kadencijos EP narių (Lietuvos atstovų) veiklos rodikliai

62

13.

4.6. Septintosios kadencijos EP narių (Lietuvos atstovų) veiklos rodikliai

63

14.

4.7. EP narių, išrinktų Lietuvoje, pasiskirstymas pagal komitetus Europos Parlamente

68

15.

5.1. Svarbiausi interesai Lietuvos gyventojų požiūriu

71

16.

5.2. Veikėjai ir faktoriai, įtakojantys EP nario sprendimus ir veiklą

79

17.

6.1. Lietuvos atstovų Europos Parlamente prisijungimas prie EP delegacijų

92

18.

7.1. Domėjimosi EP narių veikla dažnumas

123

19.

7.2. Naudingiausi informacijos sklaidos kanalai, gaunant informaciją apie EP narių veiklą

124

20.

7.3. Informacijos apie Lietuvoje išrinktų Europos Parlamento narių darbus pakankamumo vertinimas

124

21.

7.4. EP narių informacijos apie savo veiklą pateikimo kokybė

125

22.

7.5. Geriausiai informuojančių apie savo veiklą EP narių sąrašas

126

23.

7.6. Veiksnių svarba, sprendžiant, už ką balsuoti Europos Parlamento rinkimuose

127

24.

8.1. Ką jūs manote, ar Europos Parlamentas yra svarbi Europos Sąjungos institucija, kurios sprendimai daro įtaką ir jūsų gyvenimui?

134

25.

8.2. Ar balsuojate Europos Parlamento rinkimuose?

132

6


Sima Rakutienė, Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė Europiniai ar / ir nacionaliniai interesai? Lojalumo dilemos ir Lietuvos piliečių atstovavimas Europos Parlamente

Nr.

Pavadinimas

Puslapis

26.

8.3. Jūsų nuomone, ar Europos Parlamento politinės galios turėtų būti padidintos?

132

27.

8.4. Ką jūs manote, kurie interesai turėtų būti svarbiausi Lietuvoje rinktiems EP nariams vykdant savo veiklą, balsuojant Europos Parlamente?

133

28.

8.5. Ką jūs manote, ar dabartiniai Lietuvoje rinkti Europos Parlamento nariai gerai atstovauja Lietuvos piliečių interesams?

135

29.

8.6. Lietuvoje rinkto Europos Parlamento nario (2014 ir 2019 m. kadencijos) veiklos / darbo Europos Parlamente vertinimas

135

30.

8.7. Ar jums pakanka informacijos apie Europos Parlamentą?

136

31.

9.1. Rinkėjų aktyvumas Lietuvoje ir ES renkant Europos Parlamentą

140

LENTELIŲ SĄRAŠAS Nr.

Pavadinimas

Puslapis

1.

Europos Parlamento kompetencijų plėtra Europos integracijos procese

22

2.

Perrinktų dar vienai kadencijai EP narių lojalumo EP politinei grupei dinamika

60

3.

Euroskeptiškų Lietuvos EP narių lojalumas EP politinėms grupėms

61

4.

EP nariai pranešėjai, parengę pranešimus Europos Parlamente

65

5.

EURONEST parlamentinės asamblėjos sudėtis, 2019

94

6.

Europos Parlamento narių „Facebook“ puslapių bendra apžvalga

108

7.

Trijų mėnesių EP narių „Facebook“ paskyrose skelbiamų pranešimų ir reakcijų į juos statistika

113

8.

EP tematikai skiriami įrašai EP narių „Facebook“ profiliuose

114

9.

EP narių interneto svetainių apžvalga

117

10.

„Spitzenkandidat“ principo pristatymas Lietuvos pagrindiniuose internetiniuose portaluose

150

7


Sima Rakutienė, Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė Europiniai ar / ir nacionaliniai interesai? Lojalumo dilemos ir Lietuvos piliečių atstovavimas Europos Parlamente

ĮVADAS

2019 metais Europos Sąjungos (ES) piliečiai jau devintą kartą rinko Europos Parlamentą (EP). Tuo pačiu metu Lietuvos piliečiai Europos Parlamentą rinko ketvirtą kartą. Stebėtina, tačiau įvairiose apklausose europiečiai teigia vis dar turintys nepakankamai informacijos ir žinių apie tai, kaip veikia ši institucija, kaip ir kam atstovauja jų išrinkti atstovai Europos Sąjungoje5. Beveik prieš du dešimtmečius Simon Hix savo moksliniuose tyrimuose pažymėjo, kad, nuolatinių viešosios nuomonės apklausų duomenimis, mažiau nei 60 proc. piliečių kažką žino apie Europos Parlamentą ir tik 5 proc. turi suvokimą apie realią išrinktų Europos Parlamento narių veiklą6. Vėlesnėse apklausose, pavyzdžiui, Europos Parlamento tyrimų centro skelbiamoje 2016 m. visuomenės apklausos ataskaitoje, pastebima, kad europiečių nepasitikėjimas (46 proc.) Europos Parlamentu buvo didesnis nei pasitikėjimas (40 proc.) šia institucija7. Tiesa, verta pažymėti, kad, tos pačios apklausos duomenimis, pasitikėjimas Europos Parlamentu buvo šiek tiek didesnis nei Europos Komisija (37 proc.) ar Europos Centriniu Banku (34 proc.). Žvelgiant į nuomonių apklausų dinamiką nuo 2004 m., didžiausią pasitikėjimą Europos Parlamentu europiečiai išreiškė 2004 m. (57 proc. pasitikėjo šia institucija) ir 2007 m. (56 proc. pasitikėjo), vėliau ES piliečių pasitikėjimas šia institucija nuosekliai mažėjo8. Lietuva, remiantis naujausia 2021 m. „Eurobarometro“ apklausa, kaip ir anksčiau išlieka tarp eurooptimistiškiausių ES šalių visuomenių (70 proc. pasitiki ES) kartu su Portugalija (78 proc.) bei Airija (74 proc.) 2021 m. išlieka tarp trijų labiausiai Europos Sąjunga pasitikinčių valstybių narių9. Tačiau ar lietuvių pasitikėjimas ES koreliuoja su žiniomis apie tai, kaip veikia skirtingos ES institucijos ir mūsų atstovai jose? Daugelis piliečių aiškiai įvardija Europos Parlamento kaip vienintelės renkamos Europos Sąjungos institucijos išskirtinumą – tiesioginį legitimumą (58 proc. europiečių įvardijo šį bruožą10), tačiau patys nelinkę tuo aktyviai naudotis. Visoje Europoje EP rinkimais susidomi kur kas mažiau piliečių nei nacionaliniais. Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgą laiką daugelyje ES valstybių narių jie suvokiami kaip antraeiliai, antrinės reikšmės rinkimai,

Hix, Simon. (2006). Europos Sąjungos politinė sistema. Vilnius: Eugrimas. Ibid., 119. 7 European Parliamentary Research Service. (2016). Major changes in European public opinion regarding the European Union. Explanatory study. Update November 2016. https://www.europarl.europa.eu/at-yourservice/files/be-heard/eurobarometer/2016/major-changes-in-european-public-opinion-2016/report/ en-report-exploratory-study-201611.pdf. 8 Ibid. 9 European Commission. (2021). Standard Eurobarometer 94. Winter 2020–2021. Public opinion in the European Union. Fieldwork: February–March 2021. 10 Ibid. 5 6

8


Sima Rakutienė, Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė Europiniai ar / ir nacionaliniai interesai? Lojalumo dilemos ir Lietuvos piliečių atstovavimas Europos Parlamente

palyginti su nacionaliniais rinkimais11. Ilgainiui tai tapo savotišku didžiausiu iššūkiu ES politikams – kaip padidinti ES legitimumą ir demokratinį atstovavimą bei motyvuoti elektoratą ateiti prie europinių rinkimų balsadėžių. Skirtingos ES valstybės narės tai sprendė įvairiais būdais. Lietuvoje taip pat ilgą laiką svarstant, kaip padidinti piliečių susidomėjimą šia institucija ir aktyvumą rinkimuose, galiausiai buvo pasirinkta sugretinti nacionalinius ir europinius rinkimus. Tačiau ar tai padeda spręsti atstovavimo piliečiams, jų įsitraukimo ir legitimumo problemą, kurią šioje monografijoje ir siekiama iškristalizuoti, gretinant tiek piliečių, tiek politikų, EP narių, požiūrį. Per pastaruosius rinkimus, 2019 m., rinkėjų aktyvumas EP rinkimuose galiausiai, po daugiau nei dviejų dešimtmečių, vėl viršijo 50 proc. aktyvumo ribą visos Europos Sąjungos mastu. Ar tai koreliuoja su augančiu Europos Parlamento vaidmeniu ir politiniu autoritetu ES politinėje sistemoje? Ar ta pati tendencija pastebima ir Lietuvos atveju? Kiek reikšmingas ir legitimus atrodo Europos Parlamentas Lietuvos politikams, išrinktiems Europos Parlamento nariams, ir Lietuvos žmonėms? Ar piliečiai vertina sustiprintą politinę ir teisinę Europos Parlamento kompetenciją? Skirtingai nei daugelyje kitų mokslinių tyrimų (M. Kluonis12; I. Matonytė, A. Novelskaitė, E. Butkuvienė13; L. Mažylis, I. Unikaitė14 ir kt.), šioje monografijoje didžiausias dėmesys nebus skiriamas rinkimams ir elektorato pritraukimo rinkimų strategijų analizei, čia siekiama praskleisti institucinį šydą ir aiškintis, kas gi vyksta po rinkimų, atsakant į šiuos klausimus: kaip veikia piliečių išrinkti atstovai Europos Parlamente? Kokie faktoriai sąlygoja jų veiklą? Ar jiems išlieka svarbi komunikacija su rinkėjais ir politine partija po rinkimų? Kaip vyksta politinio atstovavimo Europos Sąjungoje procesas per šią instituciją? Šiuo metu, Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, Europos Parlamentą sudaro 705 nariai, kurie rengia posėdžius dviejuose Europos miestuose – Briuselyje ir Strasbūre, o Liuksemburge, kur vyko pirmieji posėdžiai, šiandien tebeveikia administracinė būstinė. Europos Parlamento pastatai, išblaškyti per tris Europos miestus, sukuria kone didžiausios ir brangiausios ES institucijos vaizdinį. Europos Parlamento biudžetas siekia apie 2 milijardus eurų kasmet ir tai sudaro apie 1,2 proc. ES biudžeto, apie penktadalį visoms ES institucijoms administruoti skiriamų lėšų15. Kone dažniausiai žiniasklaidoje spekuliuojama tema kiekvienų Europos Parlamento rinkimų fone ir yra dosnios finansinės šios institucijos garantijos Hobolt, S. S. (2014). A vote for the president? The role of Spitzenkandidaten in the 2014 European parliament elections. Journal of European Public policy, 21(10): 1528–1540. 12 Kluonis, Mindaugas. (2009). The Forecast and situation of European Parliament Election in Lithuania “2009”. Parliamentary Studies, 8, 133–153. https://journals.lnb.lt/parliamentary-studies/article/view/334 . 13 Matonytė, Irmina, Novelskaitė, Aurelija, Butkuvienė, Ernesta. (2007). Moterys rinkimų kampanijoje: pozicijos partijose ir atspindžiai žiniasklaidojė. Politologija, 2(46): 98–133. 14 Mažylis, L., Unikaitė, I. (2004). The European Parliament election in Lithuania Junr 13, 2004. EPERN: Sussex European Institute, 1–10. https://www.sussex.ac.uk/webteam/gateway/file.php?name=epern-no-12-lithuania-2004. pdf&site=266. 15 European Parliament. (2021). Budget: how the European parliament makes the most of its annual funding. https://www.europarl.europa.eu/about-parliament/en/organisation-and-rules/parliaments-budget. 11

9


Sima Rakutienė, Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė Europiniai ar / ir nacionaliniai interesai? Lojalumo dilemos ir Lietuvos piliečių atstovavimas Europos Parlamente

kiekvienam išrinktam nariui. Tačiau kodėl atstovavimas Europos Parlamente yra reikšmingas? Kaip ir kam mūsų išrinkti Europos Parlamento nariai atstovauja? Kaip jie veikia ir derina skirtingus interesus? Šie klausimai vis dar tebėra labai menkai tyrinėti, ypač Lietuvos atveju, analizuojant Lietuvos atstovų Europos Parlamente veiklą.

Politinio atstovavimo kanalai Europos Sąjungos tarptautinėje sanklodoje Europos Sąjungoje, skirtingai nei daugelyje kitų tarptautinių organizacijų, kur valstybei dažniausiai atstovauja vien tik Vyriausybės kabineto nariai ar Prezidento institucija, yra sukurti bent trys politinio atstovavimo kanalai.

Europos Taryba ES Taryba

Europos Parlamentas

Konsultacijos, komitetai

Vyriausybė / Prezidentūra

EP rinkimai

Interesų grupės, NVO

Piliečiai

Sudaryta pagal Moa Martensson16 , 2015.

1 paveikslas Politinio atstovavimo kanalai Europos Sąjungoje

Pirmiausia, kaip ir kitose tarptautinėse organizacijose, svarbiausias atstovavimas piliečių ir valstybių interesams vyksta per ES tarybas (ministrų tarybas, Vadovų Tarybą), kuriose nacionalinių vyriausybių vadovai, ministrai, prezidentai aktyviai gina nacionalinius interesus ir siekia geriausio rezultato, atitinkančio nacionalinės Vyriausybės ir šalies prioritetus. Būtent šis kanalas laikomas svarbiausiu nacionalinio politinio atstovavimo Europos Sąjungoje kanalu, kuriam būdingos nuolatinės skirtingų ES valstybių narių nacionalinių prioritetų sankirtos ir kolizijos17. Tam valstybės narės turi bent keletą politinių instrumentų – gali naudotis veto teise priimant sprendimus arba užsiimti aktyvia diplomatija, formuojant laiminčias arba blokuojančias politinius sprendimus koalicijas sąveikoje su kitomis valstybėmis narėmis. Antrasis politinio atstovavimo kanalas – Europos Parlamento rinkimai. Tai kuria tiesioginį legitimumą Europos Sąjungoje, siekiant demokratiškesnės politinio atstovavimo Martensson, Moa. (2015). Political Represenation in the European Union. A multi-channel approach. Doctoral dissertation. Uppsala Universitet, 41. https://uu.diva-portal.org/smash/get/diva2:872121/FULLTEXT01.pdf. 17 Golub, Jonathan. (2012). How the European Union does not work: national bargaining success in the Council of Ministers. Journal of European Public Policy, 19(9): 1294–1315. https://doi-org.ezproxy.vdu.lt:2443/10.108 0/13501763.2012.693413. 16

10


Sima Rakutienė, Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė Europiniai ar / ir nacionaliniai interesai? Lojalumo dilemos ir Lietuvos piliečių atstovavimas Europos Parlamente

sistemos. Žvelgiant retrospektyviai, kuo labiau buvo stiprinamos viršvalstybinės Europos Sąjungos galios, tuo daugiau de jure politinių kompetencijų įgydavo Europos Parlamentas ES politinių sprendimų ir teisėkūros procesuose. Taip buvo siekiama mažinti ES „demokratijos deficitą“, kai viršvalstybinis sprendimų priėmimo būdas išplito į daugelį ES reguliuojamų politinių sričių ir veto teisė buvo taikoma vis rečiau. Tačiau, palyginti su pirmuoju politinio atstovavimo kanalu, šiuo atveju nėra taip aišku, kokiems interesams ir kaip atstovauja išrinkti Europos Parlamento nariai. Viena vertus, juos išrenka konkrečioje ES valstybėje narėje pagal nacionalinės politinės partijos sąrašą ir rinkimų kampanijos metu jų programose dažniausiai atsispindi nacionaliniai prioritetai. Kita vertus, Europos Parlamente jie jungiasi į politines grupes pagal ideologiją, bet ne nacionalinę delegaciją. Tad tos pačios valstybės atstovai – išrinkti EP nariai – patenka į skirtingas politines grupes ir veikia bendrai su savo EP politinės grupės vadovybe bei kolegomis – formuoja bendrą konkrečios eurogrupės politinę programą. Toks procesas kuria sistemą, panašesnę į federaciją nei į tarptautinę organizaciją. Europos integracijos projekto politiniai architektai siekė, kad taip formuotųsi kuo daugiau bendrų europinių interesų. Tačiau kyla svarbus klausimas – kaip EP nariai suvokia savo politinio atstovavimo paskirtį, ar jiems išlieka svarbus ryšys su nacionaline valstybe ir nacionaline politine partija po rinkimų, jau dirbant Europos Parlamente? Galiausiai trečias kanalas – politinis lobizmas – pilietinės visuomenės, įvairių interesų grupių vykdomas politinis įtakojimas, siekiant konkrečioms visuomenės grupėms palankių sprendimų. Atsižvelgus į Europos Sąjungoje vykdomą bendrą politiką konkrečiame sektoriuje, pavyzdžiui, bendrą žemės ūkio politiką18, regioninę, sanglaudos politiką, bendrą reguliavimo politiką ir kt., dėl Europos integracijos ilgainiui formavosi transvalstybinės interesų grupės iš skirtingų ES valstybių narių, siekiančios joms naudingų politinių sprendimų. Šiuo atveju politiniai prioritetai formuojami ne iš bendros valstybinės prizmės, bet konkrečios visuomenės grupės (žemdirbių, verslininkų ir kt.) interesų pagrindu. Tokios visuomenės grupės, interesų grupės, veikia ir valstybiniu lygmeniu – įtakojant vyriausybės poziciją, ir ES lygmeniu. Politinių lobistų galima sutikti Europos Komisijos, Europos Parlamento ir kitų ES institucijų koridoriuose. Visi šie politinio atstovavimo kanalai ir sprendimų priėmimo procesai Europos Sąjungos politinę sistemą padaro išties unikaliu reiškiniu. Šios monografijos objektas – politinio atstovavimo Europos Parlamente bruožai ir tendencijos, kuriant tiesioginį legitimumą Europoje.

Interesų sankirtos ir kolizijos problema, veikiant dviejų lygmenų sistemoje Europos Sąjungos sankloda politinėje sąmonėje ir vaizduotėje formuoja dviejų lygmenų sistemą – europinio (ES institucijų) ir nacionalinio (valstybinių institucijų) lygmens. Praktikoje skirtis tarp tų dviejų lygmenų gali būti ir ne tokia aiški, pavyzdžiui, valstybės narės. Medina, Gabriel, Potter, Clive. (2017). The nature and developments of the Common Agricultural policy: lessons from European integration from the UK perspective. Journal of European Integration, 39(4): 373–388. doiorg.ezproxy.vdu.lt:2443/10.1080/07036337.2017.1281263. 18

11


Sima Rakutienė, Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė Europiniai ar / ir nacionaliniai interesai? Lojalumo dilemos ir Lietuvos piliečių atstovavimas Europos Parlamente

Nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje ir joje dirbantys diplomatai laikomi valstybės Užsienio reikalų ministerijos dalimi, tačiau kartu šie diplomatai yra ir ES Taryboje (ES lygmens institucijoje) nuolat dirbantys atstovai. Taip pat interesų sankirtos nėra pagrįstos vien tik nacionaliniu pagrindu. Kiekvienoje valstybėje kyla aštrių debatų, kurie interesai yra svarbesni, o ideologiškai skirtingos politinės partijos juos gali formuluoti skirtingai. EP nario statusas taip pat nėra toks jau akivaizdus. Viena vertus, jis turi parlamentinę neliečiamybę ir laisvę bei nepriklausomumą savo veikloje, dirba ES institucijoje, kuri įvardijama kaip viršvalstybinė ES institucija kartu su Europos Komisija ir Europos Teisingumo Teismu. Kita vertus, jo statusas nėra toks atribojantis EP narį nuo nacionalinės valstybės, kaip kad, pavyzdžiui, ETT nario, ir priklausomai nuo paties EP nario požiūrio, identiteto, jo kuriamo ryšio su elektoratu bei nacionaline politine partija, jis gali save labiau identifikuoti su atstovavimu nacionalinėms problemoms ir interesams. Žvelgiant iš Europos Parlamento nario perspektyvos, jis susiduria su įvairiais įtakos šaltiniais, priimdamas sprendimus savo veikloje abiejuose lygmenyse – europiniame ir nacionaliniame. Fiziškai savo veiklą EP nariai taip pat skirsto į darbą Briuselyje, Strasbūre ir kitur, dirbant EP politinėje grupėje, komitetuose, delegacijose, bei darbą nacionalinėje valstybėje, bendraujant su rinkėjais, įprastai kiekvieną ketvirtadienį išlipus iš lėktuvo savo šalyje. Atsižvelgus į tokią EP nario politinę padėtį, šioje monografijoje analizuojant jo veiklą taikoma Robert Putnam dviejų lygmenų žaidimo teorija, kuri pabrėžia, jog, siekdamas sėkmingo rezultato, politikos veikėjas turi atsižvelgti į abu lygmenis ir juose veikiančias pagrindines įtakos jėgas. Moksliniai tyrimai jau parodė, kad EP nariams ne kartą teko pasirinkti – arba bendrą europinį interesą, arba nacionalinį prioritetą19. Skirtingi lyginamieji tyrimai išskiria įvairius veiksnius: pirmiausia nacionalinę politinę partiją, nacionalinę vyriausybę, atskiras rinkėjų, interesų grupes bei, žinoma, Europos Parlamento politinės grupės vadovybės poziciją – kurie labiausiai įtakoja EP nario veiklą ir sprendimus20. Kaip Europos Parlamento nariai elgiasi esant interesų sankirtoms, kai iškyla kolizija tarp bendro europinio ir nacionalinio intereso? Tyrimai rodo, kad tai dažniausiai priklauso nuo kelių dalykų – nuo EP nario santykio su politine partija ir ar ta politinė partija yra valdančioji šalyje; nuo to, ar EP narys planuoja tęsti politinę karjerą, bei nuo jo asmeninio požiūrio į darbo Europos Parlamente paskirtį ir pačią ES integraciją. Daugelis tyrimų taip pat išskiria, kad tai lemia dar ir tam tikra susiklosčiusi politinė tradicija, kaip elgtis Europos Parlamente, kuri yra nevienoda skirtingose ES šalyse narėse. Lietuvoje ar užsienyje tiriant Lietuvos atvejį iki šiol nėra išsamesnių mokslinių tyrimų apie EP narių veiklą ir ją įtakojančius veiksnius. Mühlböck, M. (2012). National versus European: Party Control over Members of the European Parliament. West European Politics, 35(3): 607–631. doi: 10.1080/01402382.2012.665743. 20 Coman, Emanuel Emil. (2009). Reassessing the influence of Party Groups on individual Members of the European Parliament. West European Politics, 32(6): 1099–1117. https://www.euractiv.com/section/digital/ news/facebook-still-top-choice-for-social-savvy-meps-report-shows/ 19

12


Sima Rakutienė, Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė Europiniai ar / ir nacionaliniai interesai? Lojalumo dilemos ir Lietuvos piliečių atstovavimas Europos Parlamente

Panašią mokslinę problemą, EP narių lojalumo tendencijas ir Lietuvoje rinktų EP narių balsavimo ypatumus moksliniame straipsnyje yra analizavusi Dorota Skusevičienė21. Ji nagrinėjo dviejų kadencijų (2004–2009 ir 2009–2014 m.) kiekybinius Lietuvos EP narių lojalumo jų eurogrupei duomenis. D. Skusevičienė, remdamasi VoteWatch.eu surinktais pirminiais duomenimis bei pritaikiusi juos Lietuvos atvejui, padarė išvadą, kad „lojalumas nacionalinėms partijoms yra didesnis nei EP frakcijoms22“. Vis dėlto jos tyrimas nebuvo išsamus. Tarptautiniuose tyrimuose nagrinėjant Lietuvoje išrinktų EP narių atstovavimo ir lojalumo problematiką taip pat nebuvo skirta pakankamai dėmesio. Apžvelgę solidžias tarptautinių mokslinių tyrimų duomenų bazes („Wiley online“, „Taylor&Francis“, „Sage publications“, „Cambridge journals online“, „Springer“ ir kt.), radome tik keletą lyginamojo pobūdžio mokslinių tyrimų, kuriuose ieškoma priežasčių, kodėl naujai įstojusių valstybių narių EP nariai yra mažiau aktyvūs, palyginti su senųjų narių atstovais Europos Parlamente23, ar aiškinantis, kaip apskritai plėtra paveikė Europos Parlamento darbo išeigą konkrečiose srityse, pavyzdžiui, atstovaujant aplinkosaugai24 arba moterims25. Naujausiu (2020 m.) R. Schadler ir G. J. Brandsmos lyginamuoju tyrimu nustatyta, kad EP nariai iš ES šalių narių, įstojusių į ES po 2004 m., vis dar kur kas rečiau tampa pagrindiniais pranešėjais (angl. „Rapporteurs“) Europos Parlamente, palyginti su senųjų narių europarlamentarais, nors ši pozicija laikoma labai reikšminga, nes jie dalyvauja triloguose, derasi su Taryba dėl teisės akto projekto26. Tyrime teigiama, kad naujųjų ES narių atstovams Europos Parlamente kur kas dažniau skiriami mažiau komplikuoti ar trumpo pobūdžio failai. Kituose tarptautiniuose tyrimuose daugiausia dėmesio skirta Europos Parlamento rinkimų dinamikai27. Taigi Lietuvos atvejo EP narių atstovavimo ir interesų sankirtos klausimas nėra išsamiau analizuotas. Didesnis dėmesys tarptautiniuose tyrimuose, Lietuvos tyrėjų darbuose28 iki šiol buvo skiriamas atstovavimui Lietuvai ir jos nacionaliniams interesams Skusevičienė, D. (2010). Europos Parlamento narių balsavimas: kodėl jie yra lojalūs nacionalinėms valstybėms? Politologija, 2(58): 48–71. 22 Ibid., 54. 23 Schadler, Robin, Brandsma, Gijs Jan. (2020). Some are more equal than others: report allocation to Members of the European Parliament from New Member States. Journal of Common Market Studies. https://doi-org. ezproxy.vdu.lt:2443/10.1111/jcms.13127. 24 Burns, Charlotte, Carter, Neil, Worsfold, Nicholas. (2011). Enlargement and the Environment: the changing behaviour of the European parliament. Journal of Common Market Studies, 50(1): 54–70. https://doi-org. ezproxy.vdu.lt:2443/10.1111/j.1468-5965.2011.02212.x. 25 Stockemer, Daniel, Sundstrom, Aksel. (2019). Women‘s representation across different generations: a longitudinal analysis of the European Parlaiment. Journal of Common Market Studies, 57(4): 823–837. doi: 10.1111/ jcms.12848. 26 Schadler, Robin, Brandsma, Gijs Jan. (2020). Some are more equal than others: report allocation to Members of the European Parliament from New Member States. Journal of Common Market Studies. https://doi-org. ezproxy.vdu.lt:2443/10.1111/jcms.13127 . 27 Farrell, David M., Scully, Roger. (2010). The European Parliament: one parliament, several modes of political representation on the ground? Journal of European Public Policy, 17(1): 36–54. doi: 10.1080/13501760903465173. 28 Vilpišauskas, Ramūnas. (2014). Lithuania‘s EU Council Presidency: negotiating finances, dealing with geopolitics. Journal of Common Market Studies, 52(S1): 99–108. 21

13


Sima Rakutienė, Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė Europiniai ar / ir nacionaliniai interesai? Lojalumo dilemos ir Lietuvos piliečių atstovavimas Europos Parlamente

Ministrų Taryboje29, ypač Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai įvertinimui30. Gediminas Vitkus ir Jūratė Novagrockienė tyrė Lietuvos nacionalinio intereso atstovavimo ir gynimo problematiką Europos Sąjungos Taryboje. Jie, tuo metu vertindami Lietuvos 3 metų narystę Europos Sąjungoje, teigė, kad „...Lietuvos interesai pasižymi gana siaura specializacija, todėl ji tebelieka mažai kuo „įdomi“ sprendimų priėmimo ES branduolio šalims. <...> ...ne visada per trejus narystės metus Lietuvos atstovai aiškiai ir tiksliai žinojo, ko jie turėtų siekti, dirbdami ES Tarybos darbo grupėse31“. Tuo tarpu Ramūnas Vilpišauskas, Bruno Vandecasteele ir Austė Vaznonytė, analizuodami Lietuvos potencialą daryti įtaką pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu 2013 m., t. y. praėjus beveik dešimtmečiui Lietuvos narystės ES, išskyrė dvi politines sritis: a) energetikos politiką ir b) santykius tarp ES ir Rytų partnerystės šalių32. Abiejuose šiuose moksliniuose tyrimuose išskiriamos panašios Lietuvos europinių prioritetų kryptys nuo pat šalies narystės Europos Sąjungoje pradžios, pažymint, kad Lietuva daug dėmesio skiria Europos kaimynystės politikos įgyvendinimui. Kiti mokslininkai (S. Spurga) daugiau dėmesio skyrė Lietuvos pilietinės visuomenės, skirtingų interesų grupių siekiams atstovauti interesams ES lygmeniu33. Ar Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai taip pat siekia panašių prioritetų ir interesų gynimo Europos Parlamento erdvėse? Šie klausimai bus nagrinėjami šioje monografijoje.

Mokslinio tyrimo etapai ir tikslai Siekdamos išsiaiškinti, kaip Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai atstovauja savo rinkėjams, dirba EP bei kokie veiksniai įtakoja jų sprendimus, dėmesį telkėme į abu lygmenis: europinį ir nacionalinį. Europiniame lygmenyje, Europos Parlamento erdvėse, siekėme išsiaiškinti, kiek lojalūs yra Europos Parlamento nariai savo politinei grupei Europos Parlamente, prie kurios yra prisijungę, taip pat ar jiems svarbūs nacionaliniai interesai, ar įmanoma jų siekti per EP veiklas ir ar jie linkę veikti koordinuotai, siekdami nacionalinių prioritetų. Norint išsiaiškinti jų ryšius su elektoratu bei Lietuvos piliečių požiūrį į EP, buvo atliktas kiekybinis tyrimas, Lietuvos gyventojų apklausa, ir toliau buvo analizuojama Europos Parlamento narių komunikacija su rinkėjais būtent kadencijos metu – ne rinkimų kampanijos laikotarpiu, aiškinantis, kiek dėmesio jie skiria europinių klausimų pateikimui Lietuvoje. Taip – interviu su EP nariais ir kitais metodais bei aiškinantis žmonių nuomones – buvo siekiama 29 Vitkus, G., Novagrockienė, J. (2007). Lietuvos įtaka ES Tarybos sprendimams. Lietuvos metinė strateginė apžvalga, 91–120. 30 Vilpišauskas, R., Vandecasteele, B., Vaznonytė, A. The Lithuanian presidency of the Council of the European Union advancing energy policy and Eastern partnerhisp goals: conditions for exerting influence. Lithuanian Foreign policy Review, 11–37. http://lfpr.lt/wp-content/uploads/2015/09/LFPR-29-Vilpisauskas.pdf. 31 Vitkus, G., Novagrockienė, J. Lietuvos įtaka ES Tarybos sprendimams. Lietuvos metinė strateginė apžvalga, 119. 32 Vilpišauskas, R., Vandecasteele, B., Vaznonytė, A. The Lithuanian presidency of the Council of the European Union advancing energy policy and Eastern partnerhisp goals: conditions for exerting influence. Lithuanian Foreign policy Review, 11–37. 33 Spurga, Saulius. (2005). Lithuanian interest intermediation and communication of interest groups at the European Union level. Informacijos mokslai, 35: 136–149.

14


Sima Rakutienė, Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė Europiniai ar / ir nacionaliniai interesai? Lojalumo dilemos ir Lietuvos piliečių atstovavimas Europos Parlamente

sugretinti jų požiūrius į Europos Parlamento kaip tiesioginį ES legitimumą kuriančios institucijos svarbą Lietuvoje tiek politikų, tiek žmonių akimis. Platesni tyrimo etapų ir konkrečių metodų aprašai pateikiami monografijos metodologiniame skyriuje.

EP narių veiklos tyrimas

Lietuvos piliečių požiūris

Interviu su EP nariais, stažuotė Europos Parlamento mokslinių tyrimų centre (EPRS)

Kiekybinis tyrimas Lietuvos gyventojų apklausa, užsakyta ir atlikta „Spinter tyrimai“ (Tyrimo imtis: 1011)

EP narių lojalumo tendencijų ir veiklos parametrų analizė, VotWatch.eu antrinė kiekybinė analizė

EP narių veiklos pristatymas EP narių komunikacijos soc. tinkluose tyrimas

Svarbiausių portalų spaudos apžvalga, kontent analizė

2 paveikslas Mokslinio tyrimo etapai

Šis mokslinis tyrimas buvo vykdytas įgyvendinant mokslinį projektą „Lietuvos piliečių ir interesų atstovavimas Europos Parlamente“, kurį finansavo Lietuvos mokslo taryba 2019– 2021 metais (sut. Nr. S-LIP-19-65). Projekto / mokslinio tyrimo tikslas – ištirti ir nustatyti Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių balsavimo tendencijas bei veiksnius, darančius įtaką jų pasirinkimui atstovauti europiniams, nacionaliniams ir partiniams interesams, bei atskleisti Lietuvoje rinktų EP narių informacijos apie savo lojalumą tam tikriems interesams bei veiklos naudą Lietuvos rinkėjams pateikimo ypatumus.

Monografijos struktūra Monografiją sudaro devyni skyriai, kurie pagal temas padalinti į tris dalis: 1. Europinė dimensija: atstovavimas ir interesų kolizija Europos Parlamente teoriniu aspektu, 2. Lietuvos atvejo analizė: atstovavimas, EP narių lojalumo tendencijos ir balsavimo duomenų analizė, 3. EP narių komunikavimo strategijos ir ryšys su elektoratu. Pirmame monografijos skyriuje analizuojama Europos Sąjungos legitimumo problema ir jos koreliacija su Europos Parlamento palaipsne kompetencijų plėtra retrospektyviai. Siekiama atsakyti į klausimą – kuo reikšmingas atstovavimas Europos Parlamente ir kodėl vyko nuolatinė šios institucijos politinių galių plėtra ES integracijos istorinėje perspektyvoje? Analizuojant mokslinius tekstus ir ES dokumentus, išskiriamas demokratinis legitimumas ir teisinis legitimumas (de jure). Pažymima, kad vieno silpnėjimas nuolat skatino

15


Sima Rakutienė, Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė Europiniai ar / ir nacionaliniai interesai? Lojalumo dilemos ir Lietuvos piliečių atstovavimas Europos Parlamente

kito stiprėjimą, o Europos rinkimų įvedimas, nors užtruko daugiau nei du dešimtmečius, ilgainiui padėjo Europos Parlamentui išaugti į vieną reikšmingiausių ES institucijų. Antrame skyriuje siekiama palyginti skirtingas mokslines pozicijas, vertinančias Europos Parlamento narių veiklą, ir veiksnius, kurie sąlygoja jų sprendimus bei balsavimo tendencijas. Šiame skyriuje analizuojama interesų sankirtos problema. Lyginant skirtingus mokslinius tyrimus, išskiriamos svarbiausios balsavimo tendencijos, taip pat faktoriai, kylantys tiek iš europinio, tiek nacionalinio lygmens – įtakojantys EP nario veiklą bei pasirinkimus. Šiame skyriuje taip pat pristatoma dviejų lygmenų žaidimo teorija, kuri gana dažnai taikoma tarptautinių santykių analizėje. Paaiškinama, kaip ir kodėl ji gali būti pritaikoma nagrinėjant šio mokslinio tyrimo objektą ir problematiką. Trečiame skyriuje pristatomos mokslinio tyrimo metodologijos gairės. Dėl šio tyrimo dvejopo objekto – EP narių veiklos ir EP narių komunikacijos – moksliniame tyrime taikoma metodų trianguliacija – derinami kiekybiniai ir kokybiniai tyrimų instrumentai. Trečiame skyriuje paaiškinami skirtingų metodų (kokybinio tyrimo / interviu ėmimo, dokumentų analizės, turinio analizės, antrinių statistikos duomenų analizės, kiekybinės gyventojų apklausos) taikymo ypatumai ir parametrai. Ketvirtame skyriuje, analizuojant Lietuvos atvejį, pristatomi mokslinio tyrimo rezultatai. Jame pirmiausia analizuojamos Lietuvoje išrinktų Europos Parlamento narių jungimosi prie EP politinių grupių, komitetų tendencijos bei, naudojant kiekybinius rodiklius, lyginami skirtingų kadencijų balsavimo duomenys – EP narių lojalumo jų EP politinei grupei, nacionalinei partijai tendencijos. Šios tendencijos lyginamos su bendromis kituose moksliniuose tyrimuose išvestomis tezėmis. Šiame skyriuje nagrinėjama ir vertinama EP narių veikla, jos skirtingos sritys Europos Parlamente, ieškoma ryšio su nacionaliniais prioritetais. Penktame skyriuje, remiantis interviu su Europos Parlamento nariais duomenimis, analizuojama interesų sankirtos problema Lietuvos atveju, siekiant išsiaiškinti, ar Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai susiduria su interesų kolizijos problema. Pristačius kokybinio tyrimo duomenų rezultatus, jų pagrindu siekiama išskirti svarbiausius faktorius, sąlygojančius Lietuvoje išrinktų EP narių veiklas. Ieškoma atsakymo į klausimus, ar Lietuvoje išrinktiems EP nariams svarbus nacionalinio prioriteto siekimas ir ar apskritai jo įmanoma siekti per Europos Parlamentą? Kaip jie patys suvokia savo darbo Europos Parlamente paskirtį? Ar Europos Parlamento nariai linkę veikti koordinuotai, kai iškyla poreikis siekti nacionalinio intereso? Šeštame skyriuje nagrinėjama Europos Parlamento narių veikla vienoje iš sričių – užsienio politikos. Siekiama atsakyti į klausimą, kuo Lietuvos Europos Parlamento nariai išsiskiria šioje srityje? Ar tai patvirtina bendresnes tendencijas dėl Lietuvos prioritetų atstovavimo skirtingose ES institucijose? Pristatomi pačių EP narių požiūriai, kodėl jie ES Rytų partnerystę laiko itin svarbiu prioritetu. Šioje dalyje leidžiamos ES parlamentinės diplomatijos formos ir per pačių EP narių perspektyvą siekiama išsiaiškinti, kiek svarbi EP diplomatija ir ar patį Europos Parlamentą galima įvardyti kaip tarptautinį aktorių? Paskutinėje monografijos dalyje siekiama aptarti Europos Parlamento narių komunikaciją su piliečiais, jų pačių elektoratu ir šios komunikacijos indėlį, didinant Europos Parlamento matomumą tarp rinkėjų.

16


Sima Rakutienė, Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė Europiniai ar / ir nacionaliniai interesai? Lojalumo dilemos ir Lietuvos piliečių atstovavimas Europos Parlamente

Septintame monografijos skyriuje analizuojamas Europos Parlamento narių veiklos pristatymas, naudojant įvairius komunikacijos kanalus. Siekiama išsiaiškinti, kiek dėmesio savo veiklos pristatymui ir kokiomis formomis skiria patys Europos Parlamento nariai kadencijos metu – nerinkiminiu laikotarpiu: kaip jie siekia kurti ryšius su elektoratu? Ar jiems svarbus jų veiklos pristatymas ir komunikacija su piliečiais kadencijos laikotarpiu? Kiek ir kaip komunikacijai naudojamos socialinės medijos? Siekiant atsakyti į minėtus klausimus, pristatomi EP komunikacijos su rinkėjais elektroninėje erdvėje tyrimo rezultatai. Visų pirma apžvelgiami EP narių veiklos pristatymo ypatumai socialinėse medijose. Toliau aptariama informacija, pateikiama EP narių interneto svetainėse, bei EP narių tekstai, skelbiami pagrindiniuose žiniasklaidos naujienų portaluose. Pabaigoje pačių EP narių požiūris į jų veiklos pristatymą ir informacijos apie EP priimamus sprendimus sklaidą lyginamas su Lietuvos piliečių požiūriu, pristatant kiekybinės apklausos duomenis. Aštuntame monografijos skyriuje aptariami atlikto kiekybinio tyrimo – Lietuvos gyventojų apklausos duomenys. Remiantis šios apklausos rezultatais matyti, kad Lietuvos gyventojams Europos Parlamentas yra svarbi institucija ir, jų manymu, joje priimami sprendimai įtakoja jų socialinį ir ekonominį gyvenimą, tačiau jie nurodo, jog informacijos apie Europos Parlamentą jiems vis dar trūksta. Šiame skyriuje taip pat analizuojamas Lietuvos gyventojų atskirų Europos Parlamento narių veiklos bei jos pristatymo vertinimas. Galiausiai devintame monografijos skyriuje pristatomos kandidatų į EP narius atrankos situacijos, su kuriomis teko susidurti išrinktiems EP nariams, siekiant posto Europos Parlamente. Ieškoma atsakymo į klausimą, ar Lietuvoje Europos Parlamento rinkimai vis dar laikomi antraeiliais, turint omeny tai, kad aktyvumas gerokai išaugo per pastaruosius rinkimus ir viršijo ES vidurkį.

17


Sima Rakutienė, Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė Europiniai ar / ir nacionaliniai interesai? Lojalumo dilemos ir Lietuvos piliečių atstovavimas Europos Parlamente

Europinė dimensija: atstovavimas ir interesų kolizija Europos Parlamente teoriniu aspektu

1

EP kompetencijų plėtra retrospektyviai, arba kodėl svarbu atstovauti Europos Parlamente?

Šioje pirmoje monografijos dalyje nagrinėjamas Europos Parlamento vaidmuo ir vieta Europos Sąjungos politinėje sistemoje, retrospektyviai parodant, kaip kito ir stiprėjo bei dėl kokių priežasčių šios institucijos politinė įtaka. Kaip buvo / yra sprendžiama legitimumo problema Europoje? Legitimumo problema Gana ilgai ir plačiai nagrinėta Europos Sąjungos politinės sistemos legitimumo problema vis dar sulaukia didelio akademikų dėmesio (Kulahci; Martensson; Bolleyer ir Reh; Voermans, Hartmann ir Kaeding; Nedergaard).34 Dažniausiai tyrėjai legitimumo klausimą sieja su ES „demokratijos deficito“ problema, kylančia tiek iš ES politikos „įeigos“, tiek iš „išeigos“ etapų. ES politikos „įeiga“ siejama su nepakankamu ir neaktyviu rinkėjų dalyvavimu Europos politikoje ir rinkimuose, o „išeigos“ etapas – su politikos rezultatais – ES institucijų politiniais sprendimais, kurie nepatenkina piliečių, ypač atsižvelgiant į pastarąją ekonomikos ir migrantų krizę ir kitus kylančius iššūkius35. Kulahci, E. (2003). European party federations (EPFs) and the EU legitimacy deficit: Conceptualising the horizontal pathway. Perspectives on European Politics and Society, 4(1): 117–145; Bolleyer, N., and Reh, C. (2012). EU legitimacy revisited: the normative foundations of a multilevel polity. Journal of European Public Policy, 19(4): 472–490. 35 Lindgren, K. O., and Persson, T. (2010). Input and output legitimacy: synergy or trade-off? Empirical evidence from an EU survey. Journal of European Public Policy, 17(4): 449–467; Nedergaard, P. (2019). Borders and the EU legitimacy problem: the 2015–16 European Refugee Crisis. Policy Studies, 40(1): 80–91. 34

18


Sima Rakutienė, Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė Europiniai ar / ir nacionaliniai interesai? Lojalumo dilemos ir Lietuvos piliečių atstovavimas Europos Parlamente

Anksčiau legitimumo klausimai dažniausiai buvo pritaikomi nacionalinės politinės sistemos tyrimuose, kol Europos integracijos projekte legitimumo problemą pradėjo nagrinėti ir tarptautinių santykių srityje, tiriant, kaip tarptautinės taisyklės paveikia ir ar yra pripažįstamos nacionaliniu lygmeniu36. Kaip teigia Edwardas Stoddardas: „Kai valstybės nusprendžia įstoti į Europos Sąjungą, jos išsprendžia galimą legitimumo įtampą, sutikdamos laikytis ES taisyklių ir tokiu būdu pripažinti Europines normas kaip svarbesnes.37“ Tačiau ne tik politinis elitas, bet ir žmonės turi prisitaikyti, ieškoti tam tikros pusiausvyros tarp ES ir kitų pagrindinių normų bei vertybių, egzistuojančių jų skirtingose kultūrose ir socialinėse struktūrose38. Vienas pagrindinių legitimumo užtikrinimo elementų yra žmonių dalyvavimas. Ilgą laiką tai buvo / tebėra Europos problema, nes ES sistemoje nėra stipraus tiesioginio piliečių dalyvavimo39. Kitas legitimumo, susijusio su Europos integracija, elementas yra ES politikos „išeigos“ – rezultatų procesas, jis parodo, ar Europos Sąjunga sugeba pasiekti laukiamų rezultatų40. Kai kurie mokslininkai teigia, kad po kelių neseniai įvykusių krizių (ekonominės, migrantų, COVID-19) ES sprendimai labiau nepatenkino žmonių lūkesčių nei patenkino, ir tai taip pat pakenkė ES sprendimų legitimumui41. Kaip galimą šios legitimumo krizės sprendimą, užuot visada ieškoję tarpinių variantų ir pusiausvyros tarp šių sistemų – tarpvyriausybinės ar federalinės, – mokslininkai siūlo aiškiai pasirinkti vieną iš jų42. Kiti mano, kad legitimumą galima būtų sustiprinti nustatant įvairius aiškesnius atskaitomybės mechanizmus43. Piliečiams nėra aiškios Europos Sąjungoje priimtų sprendimų atskaitomybės ribos, juolab kai nacionaliniai politikai dažniausiai rinkimų kampanijos procese linkę atsakomybę už nepavykusius politikos rezultatus perkelti į europinį lygmenį. Tad gana ilgą laiką mokslininkai buvo linkę teigti, kad „<...> ES kenčia nuo legitimumo deficito44“. Vienas iš argumentų yra tai, kad ES atstovai susiduria su politinės galios stoka, Meine. (2016). Debating legitimacy transnationally. Global Discourse: An Interdisciplinary Journal of Current Affairs, 6(3): 330–346. 37 Stoddard, E. (2015). Between a Rock and a Hard Place? Internal–External Legitimacy Tensions and EU Foreign Policy in the European Periphery. Journal of European Integration, 37(5): 553–570.P.557 38 Bolleyer, N., and Reh, C. (2012). EU legitimacy revisited: the normative foundations of a multilevel polity. Journal of European Public Policy, 19(4): 472–490. 39 Voermans, W., Hartmann, J. M. R., and Kaeding, M. (2014). The Quest for Legitimacy in EU Secondary Legislation. The Theory and Practice of Legislation, 2(1): 5–32. 40 Lindgren, K. O., and Persson, T. (2010). Input and output legitimacy: synergy or trade-off? Empirical evidence from an EU survey. Journal of European Public Policy, 17(4): 449–467. 41 Nedergaard, P. (2019). Borders and the EU legitimacy problem: the 2015–16 European Refugee Crisis. Policy Studies, 40(1): 80–91. 42 Beetz, J. P. (2015). Stuck on the Rubicon? The resonance of the idea of demoi-cracy in media debates on the EU's legitimacy. Journal of European Public Policy, 22(1): 37–55. 43 Lindgren, K. O., and Persson, T. (2010). Input and output legitimacy: synergy or trade-off? Empirical evidence from an EU survey. Journal of European Public Policy, 17(4): 449–467. 44 Kulahci, E. (2003). European party federations (EPFs) and the EU legitimacy deficit: Conceptualising the horizontal pathway. Perspectives on European Politics and Society, 4(1): 117–145, 118. 36

19


Sima Rakutienė, Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė Europiniai ar / ir nacionaliniai interesai? Lojalumo dilemos ir Lietuvos piliečių atstovavimas Europos Parlamente

palyginti su nacionaliniais ar subnacionaliniais atstovais45. Nuo pat Europos integracijos proceso pradžios Europos Parlamentas buvo tik patariamoji institucija, o svarbiausius sprendimus priėmė Komisija arba valstybių narių vyriausybės. Todėl sistema buvo labiau susijusi su „netiesioginiu legitimumu“. Pasak Nicole Bolleyer ir Christine Reh, „legitimumas yra vienas iš galimų motyvų priimti politinę valdžią; tai yra įsišakniję piliečių sąmonėje, jog turi būti balansas tarp pagrindinių vertybių ir jų struktūrinio realizavimo46“. Todėl legitimumo samprata susieja politinę valdžią su žmonėmis, sutelkdama dėmesį į tai, kaip jie ją priima. Analizuodami Europos Parlamento legitimumo klausimą ir šios institucijos reikšmę ES politinėje sistemoje, galime sutelkti dėmesį bent į du svarbius elementus: a teisinis legitimumas – politinis autoritetas ir kompetencija, suteikta Europos Parlamentui pagal įstatymą, ES sutartis; b demokratinis legitimumas – Europos Parlamento teisėtumas piliečių akyse, šios institucijos pripažinimas ir Europos Parlamento rinkimų aktyvumo rodikliai. Daugybė mokslinių tyrimų apie EP rinkimus aiškina, kad partijos ir kandidatai, taip pat žiniasklaida ir rinkėjai linkę traktuoti Europos rinkimus kaip antraeilius nacionalinius rinkimus47 (Marsh; Reif ir Schmitt; Norris). Taigi tyrėjai juos vadina tiek nacionaliniais, tiek Europos rinkimais48. Plačiau apie EP rinkimų Lietuvoje antraeiliškumą europinių tyrimų kontekste pateikiama paskutiniame monografijos skyriuje.

Įeiga – rinkimai Demokratinis legitimumas

Europos Parlamentas

Išeiga – ES sprendimai Teisinis Legitimumas

Piliečiai

Šaltinis: sudaryta autorių.

1.1 paveikslas ES demokratinis ir teisinis legitimumas 45 Mårtensson, M. (2007). Mixed Representation and Legitimacy in the European Union. European Integration, 29(3): 285–302. 46 Bolleyer, N., and Reh, C. (2012). EU legitimacy revisited: the normative foundations of a multilevel polity. Journal of European Public Policy, 19(4): 472–490, 472. 47 Marsh, M. (1998). Testing the second-order election model after four European elections. British Journal of Political Science, 28(4): 591–607. 48 Strömbäck, J., Maier, M., and Lynda, L. K. (2011). Political Communication and Election campaigns for the European Parliament. In J. Strömbäck, M. Maier and L. K. Lynda (eds.), Political Communication in European Parliamentary Elections (pp. 3–16). Farnham: Ashgate

20


Sima Rakutienė, Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė Europiniai ar / ir nacionaliniai interesai? Lojalumo dilemos ir Lietuvos piliečių atstovavimas Europos Parlamente

Europos Parlamento kampanijose labai dažnai vyrauja partijų diskusijos vietiniais, o ne Europos klausimais, leidžiančios jas priskirti nacionalinėms temoms49 (Jalali ir Tiago, 2011). Kaip teigia Sarah B. Hobolt: „Šis EP rinkimų antraeiliškumo pobūdis siejamas su tuo, kad piliečiai paprastai menkai žino apie politiką, kurią partijos įgyvendina ar žada Europos lygmeniu, o pačios partijos dažnai šiuos rinkimus išnaudoja kaip galimybę pasitikrinti savo poziciją visuomenėje ir kaip jų vidaus politinę darbotvarkę priima rinkėjai.50“ Taigi Europos Sąjungos politinėje sistemoje itin reikšmingas tiek teisinis, tiek demokratinis legitimumas. Įdomu tai, kad ilgainiui vieno stiprinimą nuolat skatino kito silpnėjimas. EP teisinis legitimumas Europos Sąjungos politinėje sistemoje retrospektyviai nuolat stiprėjo. Europos Parlamento kompetencijos nuolatos buvo plečiamos ir stiprinamos51. Taip Europos Sąjunga siekė kaskart vis daugiau balso suteikti ES piliečiams, paskatinti juos ateiti į rinkimus ir spręsti „demokratijos deficito“ problemą52, tikintis, kad stiprus teisinis EP legitimumas padidins ir demokratinį legitimumą. Europos Parlamentas yra vienintelė tiesiogiai renkama Europos Sąjungos institucija ir taip įgyjanti tiesioginį piliečių legitimumą53. Būtent demokratinis legitimumas daugelio politikų kalbose ir tapo pagrindiniu argumentu stiprinant ir plečiant Europos Parlamento teisėkūros bei politines galias (žr. 1 lentelę). Palaipsnė Europos Parlamento legitimacija de jure Toliau atliekama analizė, pagrįsta ES sutartimis, dokumentais ir moksline literatūra, atspindi svarbiausius kintančio Europos Parlamento vaidmens momentus iš Europos integracijos istorinės perspektyvos. Pažymima, kad didžiausias šios institucijos politinis tramplinas, nuvedęs prie stiprėjančio politinio autoriteto ir legitimumo, buvo susijęs su tiesioginių rinkimų įvedimu 1979 m. Tuo tarpu pastarojo meto reikšmingi pokyčiai apėmė išplėstą bendro sprendimo teisėkūros procedūrą ratifikavus Lisabonos sutartį (2009 m.), kuri buvo įvardyta kaip įprastinė teisėkūros procedūra. Tokiu būdu de jure buvo stipriai išplėstos Europos Parlamento politinės kompetencijos. Taip pat 2010 m., kai Europos Parlamentas atmetė ES ir JAV tarptautinį SWIFT susitarimą, mokslininkai pradėjo kalbėti ir apie stiprėjantį Europos Parlamento vaidmenį Europos Sąjungos tarptautiniuose klausimuose. Šie teisiniai ir politiniai pokyčiai padidino šios ES institucijos politinį autoritetą ir legitimumą. Labai dažnai būtent pats Europos Parlamentas tapdavo tokių pokyčių katalizatoriumi.

Jalali, C., and Tiago, S. (2011). Everyone Ignores Europe? Party Campaigns and Media Coverage in the 2009 European Parliament Elections. In J. Strömbäck, M. Maier and L. K. Lynda (eds.) (pp. 111–126), Political Communication in European Parliamentary Elections. Farnham: Ashgate. 50 Hobolt, S. S. (2014). A vote for the president? The role of Spitzenkandidaten in the 2014 European parliament elections. Journal of European Public policy, 21(10): 1528–1540. P.1530 51 Raunio, T., Wiberg, M. (2002). Controling outcomes: voting power in the European Parliament 1979–2000. Journal of European integration, 24(2): 75–90. 52 Weib, W. (2018). Delegation to treaty bodiesi n EU agreements: constitutional constraints and proposals for strengthening the European Parliament. European Constitutional law review, 14: 532–566. 53 Grau i Segu, M. (2019). Democratic representation and information in a supranational setting: the case of European parliament (1979–2019), Parliaments, estates & representation. doi:10.1080/02606755.2019.1622227. 49

21


Sima Rakutienė, Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė Europiniai ar / ir nacionaliniai interesai? Lojalumo dilemos ir Lietuvos piliečių atstovavimas Europos Parlamente

1979 m. įvykę pirmieji tiesioginiai Europos Parlamento rinkimai suponavo prielaidas šios institucijos politinių galių plėtrai ir legitimacijai. Vis dėlto tiesioginiai rinkimai automatiškai nepadidino Europos Parlamento legitimumo54. Tai tapo svaria priežastimi padidinti šios institucijos indėlį į Europos integracijos teisėkūros procesą, perprojektuojant šios institucijos vaidmenį sutartimis. Iki to laiko Europos Parlamento (prieš tai Europos Parlamentinės Asamblėjos) nariai turėjo dvigubą mandatą, kartu buvo ir nacionalinių parlamentų nariai, o jų vaidmuo panėšėjo labiau į kitų tarptautinių organizacijų parlamentinių asamblėjų veiklą ir funkcijas. Vis dėlto nuo pat pirmosios Europos Parlamentinės Asamblėjos, kuriai pirmininkavo Robertas Šumanas, ši institucija, nors ir simbolinė, konsultacinė, buvo laikoma tam tikra jungtimi tiek tarp tuo metu įsteigtų trijų Bendrijų (Europos anglių ir plieno bendrijos, Europos ekonominės bendrijos, Euratomo), kadangi, skirtingai nei Komisija, kuri buvo atskira kiekvienai Bendrijai, ši Parlamentinė Asamblėja buvo bendra visoms trims – tiek siekiant kurti ryšį su piliečiais55. Kaip ir visi reikšmingi sprendimai Europos Bendrijoje, susitarimas dėl tiesioginių Europos Parlamento rinkimų įvedimo užtruko beveik du dešimtmečius. Ilgą laiką EP nariams nepavyko įkalbėti Bendrijos valstybių narių vyriausybių, kad šis žingsnis būtinas. Pirmąją konvenciją dėl tiesioginių rinkimų pateikė Fernand Dehousse 1960 m., tačiau tuo metu ji nesukėlė didelio susidomėjimo iki pat 1973 m., kai Schelto Patijn gavo užduotį suformuoti naują konvenciją, kurią jis pateikė Europos Parlamente 1975 m.56 Po to, kai ši konvencija buvo patvirtinta Europos Parlamente, kitais metais ją pasirašė ir Taryba – valstybių narių vyriausybės. 1 lentelė Europos Parlamento kompetencijų plėtra Europos integracijos procese Europos Parlamentinė Asamblėja (1958 m. pirmoji plenarinė sesija Strasbūre) Sutartis

Paryžiaus sutartis (Europos anglių ir plieno bendrijos įsteigimas) Pasirašyta 1951 m. Ratifikuota 1952 m

Kompetencijos

Patariamoji funkcija – EP tik konsultacinis vaidmuo

Romos sutartis (Europos ekonominės bendrijos ir Euratomo Patariamoji funkcija – EP tik įsteigimas) Pasirašyta – 1957 m. konsultacinis vaidmuo Ratifikuota – 1958 m.

Politinės sritys

Anglių ir plieno sektorius Bendros rinkos kūrimas, ekonominė politika, konkurencijos politika, bendra prekybos politika

Grau i Segu, M. (2019). Democratic representation and information in a supranational setting: the case of European parliament (1979–2019). Parliaments, estates &representation, 39(3): 400–411. 55 Deschamps, Etienne, Glorieux, Charlotte, Schuman, Robert. (May, 2019). European Parliamentary Research service. European Union History series. 56 Whitfield, Edward. (October 2015). 40th Anniversary of the 1976 Act on direct elections to the European parliament. European Parliament history series. Luxembourg. 54

22


Sima Rakutienė, Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė

Europiniai ar / ir nacionaliniai interesai? Lojalumo dilemos ir Lietuvos piliečių atstovavimas Europos Parlamente

Monografija

Lietuvių k. redaktorė Auksė Gasperavičienė Dizaineris Darius Jelenskis 2021 10 12. Tiražas 100 egz. Užsakymo Nr. K21-046 Išleido Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 58, LT-44248, Kaunas www.vdu.lt | leidyba@vdu.lt Spausdino UAB „Vitae Litera“ Savanorių pr. 137, LT-44146, Kaunas www.tuka.lt | info@tuka.lt