Kur slypi Europos galia?

Vytauto Didžiojo universitetas

Sima Rakutienė

KUR SLYPI EUROPOS GALIA? NORMATYVINIAI, INSTITUCINIAI IR EKONOMINIAI ŠALTINIAI ES UŽSIENIO POLITIKOJE Monografija

Kaunas, 2019

Recenzentai: prof. dr. Dovilė Budrytė, Džordžijos Gwinnett koledžas, JAV, prof. dr. Šarūnas Liekis, Vytauto Didžiojo universitetas, doc. dr. Jaroslav Dvorak, Klaipėdos universitetas.

Monografija apsvarstyta ir rekomenduota leidybai Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto tarybos posėdyje 2019 m. kovo 25 d. (protokolo Nr. 19-03).

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).

ISBN 978-609-467-403-7 (spausdintas) ISBN 978-609-467-402-0 (internetinis) https://doi.org/10.7220/ 9786094674020 © Sima Rakutienė, 2019 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2019

Pratarmė Skiriu mano mylimai šeimai – Rolandui, Austėjai ir Danielai

Europa keičia ne tik mus, mes taip pat keičiame Europą Tuo metu, kai Briuselis skendo lietuje, kažkur Justus Lipsius pastate šurmuliavo Europos diplomatai. XVI a. flamandų filosofo ir humanisto, propagavusio stoicizmo idėjas, vardu pavadinta pagrindinė Europos vadovų posėdžių erdvė spindėjo šiuolaikiškumu ir debatų aura. Aplink Justus Lipsius įvairiose gatvelėse išsibarsčiusių nacionalinių atstovybių diplomatai savo laikysena toli gražu nepriminė romumu ir kuklumu pasižyminčių stoikų. Visgi jų nuolatinis buvimas toje erdvėje ir įsiklausymas į kitą reprezentavo pagrindinę Europos idėją – Europos žmonių laisvą pasirinkimą ir galimybę turėti savo balsą šioje taikioje Europos erdvėje.

Tuo tarpu suktuose Europos Komisijos Berlaymont koridoriuose, atrodė, tvyrojo pilkas romumas, kupinas ekspertinės kalbos vingrybių. Išties įdomius pokalbius kartais nutraukdavo staigus nutilimas, pabrėžiant, jog vis dėlto ne jie yra Europos vairininkai. Jų darbas – paskatinti efektyvumą ir sukurti rezultatus.

Europos Parlamentas kūrė dar kitokią, atviriausią aurą, kurią gali pajusti vos įėjęs pro duris, kai Altiero Spinelli įėjimą užplūsta šimtai lankytojų, reprezentuojančių europinę ir klasinę įvairovę. Nuolat stiprėjančios Europos Parlamento politinės galios, atrodo, vis labiau pateisina vieno iš vieningos Europos kūrėjų, italų lyderio Altiero Spinelli, viltis dėl stipresniu federalizmu grįstos europinės valdysenos.

Kelionė po europines institucijas, kaip ir pats Europos integracijos procesas, buvo įvairiapusiška, naudinga ir įdomi, iškėlė daugiau klausimų negu atsakymų, kokiu būdu išsaugoti ir sustiprinti taiką ir laisvę ne tik Europoje, bet ir už jos ribų.

Ačiū diplomatams, ekspertams, europarlamentarams ir jų patarėjams, skyrusiems laiką ir pasidalinusiems mintimis. Dėkoju savo kolegoms, šeimos nariams, aktyviai skatinusiems tęsti ir baigti šį projektą, ypač seseriai Eglei Laužonytei.

Dėkoju recenzentams – JAV Džordžijos Gwinnett koledžo politikos mokslų profesorei Dovilei Budrytei, Klaipėdos universiteto docentui Jaroslavui Dvorak ir VDU profesoriui Šarūnui Liekiui už jų patarimus ir kritiką.

Turinys Pratarmė......................................................................................................................... 3 Paveikslų sąrašas................................................................................................................... 5 Lentelių sąrašas..................................................................................................................... 5

Įvadas............................................................................................................................... 6 1. Moksliniai debatai dėl Europos vaidmens tarptautinėje politikoje.......................... 12 1.1. Europos Sąjunga kaip tarptautinis veikėjas: ES užsienio politikos mokslinė analizė ir galios paieškos teoriniame kontekste............................................................ 13 1.2. Europos normatyvinė galia ir jos kritika.................................................................. 23 1.3. Socialinė vaidmens teorija tarptautinėje politikoje ................................................ 32

2. Projektuojant galią ir koherentiškumą Europos užsienio politikoje: institucinė perspektyva .................................................................................................................. 42 2.1. Besidalijant kompetencijomis ES išorės politikose: institucinis trikampis ir valstybių narių interesai.................................................................................................. 43 2.2. Lyderystė ir ES diplomatinis korpusas: kaip ir kas europiečiams atstovauja tarptautinėje erdvėje?...................................................................................................... 53 2.3. Kylanti Europos Parlamento galia: ieškant vaidmens ES išorės politikoje............ 62

3. Europos Sąjungos vaidmuo ir užsienio politikos įgyvendinimas kaimynystės erdvėje: EKP studija.................................................................................................. 80 3.1. Intencinė perspektyva: Europos Sąjungos vaidmens kaimynystėje koncepcijos formavimas...................................................................................................................... 84 3.2. Vaidmens kaimynystėje įgyvendinimas: interakcinis, arba sąveikų, aspektas ...... 95 3.3. Ieškant politinio poveikio: institucinė perspektyva ir normatyviniai pokyčiai....... 115 3.4. Politinis ir normatyvinis poveikis partnerinių šalių sociopolitinėms sistemoms.123

Išvados......................................................................................................................... 130 Literatūros ir kitų šaltinių sąrašas............................................................................. 132 Summary..................................................................................................................... 143 Apie autorę.................................................................................................................. 152

Paveikslų sąrašas Nr.

Pavadinimas

Puslapis

1

Teorinių debatų dėl ES užsienio politikos konceptualizacija

18

2

ES normatyvinė konstitucija

24

3

Tarptautinių santykių vaidmens teorija

33

4

ES užsienio politikos formavimas ir įgyvendinimas

48

5

Europos Sąjungos užsienio politika ir vaidmuo kaimynystės regionuose

83

6

Europos kaimynystės politikos koncepcija

86

7

Europos kaimynystės politikos įgyvendinimo procesas

98

8

Integracija be narystės: EKP šalių ekonominė aproksimacija ir politinė asociacija su ES

117

9

Migracijos ir vizų politika: palaipsninė institucionalizacija

121

10

Politinių teisų padėtis Rytinės Partnerystės šalyse 2002–2017 m.

123

11

Pilietinių laisvių padėtis Rytinės Partnerystės šalyse 2002–2017 m.

124

12

Korupcijos mastai ES rytinės kaimynystės šalyse 2002–2011 m.

125

13

Korupcijos mastai ES Rytinės partnerystės šalyse 2012–2017 m.

125

Lentelių sąrašas Nr.

Pavadinimas

Puslapis

1

Galios formos ir sampratos

16

2

ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio ir saugumo politikai institucija ir kompetencijos

54

3

Europos Parlamento kuriamos parlamentinės diplomatijos formos

70

4

Rytinės partnerystės daugiašalė institucinė struktūra

102

5

Įvadas „Ši sistema suveikia kur kas dažniau, negu nesuveikia“. Interviu su Europos išorės veiksmų tarnybos diplomate, 2014 sausis, Briuselis Tyrimo aktualumas ir objektas. „Era, kuri atėjo po Šaltojo karo, ne tik atšildė tarptautinius santykius bei intelektualinę mintį, bet ir paskatino fundamentalią sampratų apie Europos Sąjungos vaidmenis pasaulio politikoje kaitą.“1 XXI a., globalizacijos eroje, valstybės dėl savo įtakos ir galių tarptautiniuose santykiuose konkuruoja ne tik su kitomis valstybėmis, bet dažnai ir su nevalstybiniais veikėjais. Šių tarptautinių procesų kontekste Europos Sąjungos reikšmė ir vaidmuo taip pat gali įgyti naują prasmę. Būtent Europos Sąjunga dėl savo ypatingos ir kitokios būsenos tarptautiniuose santykiuose tapo itin gausiu šaltiniu mokslininkams, tyrinėjantiems šiuolaikinių tarptautinių procesų tendencijas ir konstruojantiems naujas teorines kryptis.

Globalių tarptautinių procesų kontekstas yra viena iš priežasčių apie tai kalbėti, nes ne vien valstybės yra įtaką kuriantys veikėjai. Kita priežastis – pačių europiečių, Europos valstybių siekis suteikti Europos integracijos projektui kitokį pavidalą. XXI a., tiksliau 2009 m., ratifikavus Lisabonos sutartį, Europos Sąjungai buvo suteiktas juridinio vieneto statusas. Ši sutartis taip pat išplėtė atstovavimo ES valstybėms narėms funkcijas – ne tik kai tradiciškai joms prekybos reikaluose, derantis dėl naujų prekybos sutarčių, atstovauja Europos Komisija, bet ir kitose užsienio politikos srityse, kaip antai sukuriant ES prezidento ir Vyriausiojo įgaliotinio užsienio politikai institucijas. Kaip pažymi Vicki Birchfield, palyginus su Mastrichto sutarties įgaliojimais, „Europos Sąjungos kompetencijos nepaneigiamai plėtėsi“2 ir šis plėtimasis buvo gana žymus netgi ir užsienio politikos ar išorės politikų srityse, įskaitant ir vidaus politikų, tokių kaip energija, migracija, aplinkosauga, išorės dimensiją.

1

2

Manners Ian, 2006. The symbolic manifestations of the EU’s normative role. // Ole Elgstrom and Michael Smith, eds., The European Union’s roles in international politics: concepts and analysis, 66–84. London and New York: Routledge, Taylor & Francis Group, p. 66.

Birchfield Vicki L., 2013. A normative power Europe framework of transnational policy formation.

Journal of European public policy. 20 (6), 907–922, p. 909.

6

Įvadas

Šias institucines reformas lėmė siekis formuoti koherentiškesnę ir veiksmingesnę Europos Sąjungos tarptautinę politiką ir turėti didesnę įtaką sprendžiant pasaulio reikalus. Šiandien į galingiausių pasaulio valstybių, kurių ekonomika apima apie 90 proc. viso pasaulio ekonomikos, forumus G20, G8 kviečiami ne tik valstybių vadovai, bet ir svarbiausių tarptautinių organizacijų, tokių kaip Pasaulio bankas ar Tarptautinis valiutos fondas, vadovai. Juose dalyvauja ir Europos Sąjungos vadovai – Europos Komisijos pirmininkas ir Vadovų Tarybos pirmininkas. Bet ar šie pokyčiai išties jau žymi faktą, kad Europos Sąjunga yra kažkas daugiau nei jos valstybių narių bendras vardiklis su pernelyg kompromisine politika ir labai nuosaikia užsienio politikos kryptimi? Kokia yra Europos Sąjungos tapatybė ir vaidmuo tarptautiniuose santykiuose? Kaip ji kuriama? Ar egzistuoja vieningas požiūris arba dominuojanti samprata apie Europos Sąjungos indėlį į šiandieninius tarptautinius santykius?

Dar 2007 m. Anthony Giddens rašė, kad Europoje vyksta „kova už Europą“ ir kad ši frazė „turi daugiau negu vieną reikšmę“3. „Vyksta kova tarp skirtingų vizijų, ką Europa reprezentuoja ir kokią formą ji turėtų įgyti ateityje“4. Atrodo, kad pastaruoju metu šis teiginys tapo dar aktualesnis, o požiūrių ir vizijų konkurencija – dar stipresnė, stebint nacionalizmu ir federalizmu grįstų idėjų politinę konkurenciją ir jų atgarsius įvairiose ES šalyse. Ši monografija rengiama tokiu laikotarpiu, kai kylanti euroskepticizmo banga atneša vis daugiau į reformas orientuotų, populistinių ar netgi radikalių veikėjų į įvairių Europos šalių politinę sceną, kai vienos iš didžiausių ES narių – Jungtinės Karalystės piliečiai nacionaliniame referendume nusprendžia palikti Europos Sąjungą, kai svarbiausios ir istorinės Europos partnerės – Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas atvirai abejoja Europos integracijos projektu, o Rusija okupuoja kaimyninių šalių teritorijas ir pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų priartina Europos lyderius prie atviros konfrontacijos slenksčio. Šis europinis ir tarptautinis kontekstas, nestabilumas ir netikrumas dėl tarptautinių santykių ateities kelia vis daugiau diskusijų ir klausimų – kokia bus Europos žemyno politinė ir integracinė konsteliacija ateityje, ypač po „Brexit’o“ fakto. Ar Europos lyderiai išlaikys konsensuso egzaminą ir kaip vis stipriau integruota ES išorės politika prisidės prie didėjančių tarptautinių problemų sprendimo?

XXI a. Europos Sąjunga pasitiko su Lisabonos sutarties reformų paketu, kai Europos užsienio politikos koordinavimą pakeitė labiau integruota ir aiškiau europiečiams atstovaujanti užsienio politikos institucija ir suformuota nauja ES 3 4

Giddens Anthony, 2007. Europe in the global age. Polity press: Cambridge, p. 9 (ix).

Giddens Anthony. Ibid.

7

Kur slypi Europos galia? Normatyviniai, instituciniai ir ekonominiai šaltiniai ES užsienio politikoje

diplomatinė tarnyba. Šie instituciniai pokyčiai, kaip ir optimistinės idėjos, pavyzdžiui, Prancūzijos prezidento siūlomas Europos armijos kūrimo projektas (kai kurių analitikų įvardijamas kaip utopinė idėja), toliau, tikėtina, skatins Europos integracijos procesus, jeigu bus pakankamai remiami ne tik lyderių, bet ir piliečių. Europa kitiems vis dar yra labai patraukli ir turinti traukos galią (power of attraction). Tūkstančiai žmonių tebesiveržia (tiesiogine šio žodžio prasme) į šį žemyną, aukodami gyvybes Viduržemio jūroje, ir, nepaisant vykstančios dezintegracijos („Brexit“), kitos šalys (pavyzdžiui, Šiaurės Makedonija, Ukraina, Sakartvelas) aktyviai siekia stipresnės politinės asociacijos ir integracijos su Europos Sąjunga.

Nagrinėjama problema. Monografijoje nagrinėjama Europos Sąjungos užsienio politikos koherentiškumo ir legitimumo problema. Tiek teoriniame, tiek ir politikos formavimo ir įgyvendinimo praktiniame lygmenyje iškyla klausimas, kaip mes suvokiame ir interpretuojame Europos Sąjungos, kaip tarptautinio veikėjo, galimybes. Kokius šaltinius, resursus europiečiai naudoja siekdami paveikti kitus tarptautinius veikėjus bei tarptautinę erdvę? Kuo yra grindžiama Europos Sąjungos užsienio politika? Kodėl nuolat iškyla koherentiškumo ir legitimumo probleminiai klausimai, kalbant apie ES užsienio politiką ir analizuojant jos įgyvendinimo perspektyvą? Kaip Europos Sąjunga siekia spręsti šias problemas ir kokį poveikį sprendžiant šiuos probleminius aspektus turėjo Lisabonos sutarties įgyvendinimas?

Tyrimo tikslas ir uždaviniai. Šioje monografijoje siekiama ištirti ir analizuoti Europos Sąjungos kuriamos kompleksinės užsienio politikos instrumentus ir institucijas, plėtojant santykius su trečiosiomis šalimis. Užsienio politika suvokiama plačiąja prasme parodant, kad ES siekiamybė yra vykdyti kompleksinę integruotą politiką, kuri apima normatyvinius, institucinius ir ekonominius šaltinius bei priemones santykiuose su išorės šalimis. Taigi šiek tiek paradoksaliai, bet siaurąja prasme suvokiama ES bendroji užsienio ir saugumo politika (BUSP) nėra pagrindinis darbo objektas, taip parodant, kad ES raiška ir įtaka tarptautiniams procesams yra kur kas didesnė naudojant kitus instrumentus nei BUSP. Pasiremiant atvejo studija – Europos kaimynystės politika – siekiama ištirti, ar ir kaip, būdama viena iš prekybos galybių, ES siekia ir geba integruoti prekybinius elementus, siekdama kitų užsienio politikos tikslų. Siekiant išsiaiškinti ES institucinio korpuso tarpusavio ryšius kuriant koherentiškesnę ES tarptautinę politiką, monografijoje taip pat nagrinėjami Lisabonos sutarties įgyvendinimo probleminiai aspektai.

Metodologija. Monografija yra paremta kokybinio tyrimo strategija. Taikant socia­linę vaidmens teoriją monografijoje pateikiama ES užsienio politikos formavimo ir įgyvendinimo perspektyva. Siekiant monografijos tikslų buvo naudota 8

Įvadas

keletas kokybinio tyrimo metodų. Buvo atlikta išsami dokumentų, ES sutarčių, strateginių užsienio politikos dokumentų, EKP progreso raportų, metinių ataskaitų, šalių progreso ataskaitų, asociacijos sutartčių, readmisijos, vizų ir kitų susitarimų analizė. Taip pat nagrinėjant reikšmingiausius mokslinius tekstus papildomai buvo analizuojama mokslinė literatūra, dažniausiai juos renkant iš Taylor&Francis, Sage ir kitų tarptautiniu mastu pripažįstamų mokslinių duomenų bazių. Vis dėlto bene pagrindinis ir naudingiausias tyrimo metodas buvo pusiau struktūruotas interviu.

Interviu buvo renkami per keletą etapų 2010–2014 m. laikotarpiu, lankantis skirtingose institucijose Briuselyje. Šis laikotarpis sutapo su dėl Lisabonos sutarties atsiradusių pokyčių transformacijomis ES institucijose ir jų tarpinstituciniame bendradarbiavime, todėl kai kurie interviu gana gerai atspindi tiek pokyčių priežastis, tiek nuotaikas dėl vykdomos kaitos.

Interviu (iš viso 38) buvo paimti iš svarbiausių ES išorės ir užsienio politikoje dalyvaujančių ES institucijų diplomatų – Europos išorės veiksmų tarnybos, Europos Komisijos, Europos Parlamento, valstybių narių nuolatinių atstovybių Briuselyje diplomatų, taip pat Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumo atstovų. Į Briuselį vizitų buvo vykta 2010 m. spalio mėnesį, 2011 m. spalio mėnesį ir 2014 m. sausio mėnesį. Vidutiniška vieno vizito trukmė buvo 8 dienos. Visi kalbinti respondentai intensyviai dirbo ES išorės, užsienio politikos tam tikroje srityje (saugumo, pasienio bendradarbiavimo, EKP, Rytinės partnerystės įgyvendinimo, tarpparlamentiniame komitete ar sekretoriate). Kalbant apie valstybių narių atstovus – buvo išsiųsti prašymai dėl interviu visoms valstybių narių ambasadoms, tačiau sutiko kalbėtis ir skirti laiko 12 skirtingų valstybių narių atstovų. Tai sudarė 43 proc. nuo visų ES valstybių narių nuolatinių atstovybių Briuselyje. Šalys, kurių diplomatai teikė interviu, yra šios: Vokietija, Lietuva, Latvija, Estija, Belgija, Rumunija, Švedija, Italija, Danija, Kipras, Nyderlandai. Tai atspindi gana skirtingų ES regionų vizijas ir pakankamai gerai reprezentuoja ES požiūrių įvairovę užsienio politikos srityje. Vidutiniška vieno interviu trukmė buvo apie 45 min. (svyravo nuo 35 min. iki 1,5 val.). Diplomatai taip pat reprezentavo skirtingus rangus – ambasadorių, skyrių vadovų lygmens respondentai sudaro apie 20 proc. respondentų, o dauguma respondentų yra vidutinio rango diplomatai ekspertai. Respondentai yra koduojami siekiant užtikrinti jiems pažadėtą diskretiškumą, nurodoma tik respondentų atstovaujama ES institucija.

Trečioje dalyje taip pat taikomas antrinės statistinių duomenų analizės metodas: čia pagal Freedom house ir Transparency organizacijų surinktus duomenis buvo suformuoti grafikai, siekiant parodyti ES šalių partnerių politinę padėtį bei ieškant koreliacijos tarp ES tikslų ir gautų rezultatų.

9

Kur slypi Europos galia? Normatyviniai, instituciniai ir ekonominiai šaltiniai ES užsienio politikoje

Galiausiai, rengiant mokslinius tekstus, labai pasitarnavo ir trumpalaikiai moksliniai vizitai 2014 m. Suomijos tarptautinių santykių institute (FIIA) ir Švedijos tarptautinių santykių institute (UI), kurių mokslininkai suteikė ne tik vertingų žinių, bet ir šiltai priėmė.

Monografijos struktūra. Monografiją sudaro trys struktūrinės dalys. Pirmoje dalyje – Moksliniai debatai dėl Europos vaidmens tarptautinėje politikoje – siekiama apžvelgti ir analizuoti alternatyvias teorines kryptis, įvairiai aiškinančias Europos Sąjungos, kaip tarptautinio veikėjo , vaidmenis pasaulio politikoje. Šioje dalyje taip pat ieškoma galios formų, kurios teoriškai būdingos Europos Sąjungos tarptautiniam vaidmeniui . Ieškoma atsakymų, ar ES tarptautinis vaidmuo yra labiau paremtas idėjomis ar materialumu? Kuo yra grindžiama ES kaip normatyvinės galios idėjos perspektyva ir kodėl ji yra kritikuojama? Taip pat ES vaidmens analizei pasirenkama socialinio vaidmens teorija, kuri vėliau bus taikoma ir kitose monografijos dalyse.

Antroje dalyje – Projektuojant galią ir koherentiškumą Europos užsienio politikoje: institucinė perspektyva – atliekama išsami empirinio tyrimo analizė, paremta gausia interviu medžiaga bei dokumentų analize. Šioje dalyje siekiama praskleisti ES institucijų ir tarpinstitucinio veikimo šydą, parodant, kodėl reikėjo institucinės pertvarkos formuojant ir įgyvendinant ES išorės politikas ir kaip ši institucinė pertvarka, respondentų požiūriu, gali sustiprinti ES tarptautinio veikimo galimybes. Ši monografijos dalis yra paremta teze, jog ankstesnę didelę institucinę konkurenciją tarp Tarybos ir Komisijos keičia besiformuojanti ir vis didėjanti konkurencija tarp Europos Parlamento ir Tarybos, o šį procesą nulemia didėjančios Europos Parlamento galios ir kompetencijos vis simetriškesnėje teisėkūros požiūriu ES bikameralinėje politinėje sistemoje.

Trečioje dalyje – Europos Sąjungos vaidmuo ir užsienio politikos įgyvendinimas kaimynystės erdvėje: EKP atvejo studija – didžiausias dėmesys skiriamas politikos įgyvendinimo procesui. Šioje dalyje, nuosekliai taikant socialinio vaidmens teorijos modelį, išskiriami intencinis, interakcinis ir institucinis aspektai, aiškinantis, kaip ir kodėl Europos Sąjunga vykdo užsienio politiką kaimynystės regionų atžvilgiu.

Kaip Europos kaimynystės politika atspindi normatyvinius, institucinius ir ekonominius Europos Sąjungos tikslus? Ši, trečioji, monografijos dalis yra paremta teze, jog Europos Sąjunga siekia perkelti, eksportuoti į kaimynystės erdvę ne tik normas, taisykles, standartus, paremtus ES acquis communautaire teisine baze, bet ir institucinio sąveikavimo ar interakcines formas, kurios būdingos ES vidaus sistemai. O šių tikslų yra siekiama siūlant ir naudojant ES ekonominius instrumentus, tokius kaip Asociacijos sutartį ir DCFTA. Vis dėlto, kaip rodo politikos rezultatai, poveikis EKP šalių partnerių politinėms sistemoms nėra didelis ir visapusiškas, ir jis labiau 10

Įvadas

priklauso nuo tų šalių politinių veikėjų bei besikeičiančių vyriausybių nei ES vykdomos strategijos. Taigi EKP šalių socialinių-politinių sistemų nežymūs pokyčiai labiau primena jų ėjimą ratu ar spirale nei nuolatinę pozityvios transformacijos trajektoriją, o ir patys pokyčiai iki šiol labiau žymėjo tam tikrą kamufliažinę transformaciją, kai realus institucinis pokytis neįvyksta. Vis dėlto ekonominiu požiūriu pavyko pasiekti reikšmingų rezultatų pasirašant Asociacijos sutartis ir Gilios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės susitarimus (DCFTA), ir tai gerokai išplėtė šių šalių prekybos apimtis su Europos Sąjunga. Taigi trečioje monografijos dalyje yra tiriama, kokiu būdu įvyko ir tebevyksta slenkanti sektorinė institucionalizacija ES santykiuose su Europos kaimynystės politikos šalimis dalyvėmis, kokias intencijas, interakcijas ir institucijas ES naudoja vystydama kaimynystės santykius. Ši monografija gali būti vertinga ne tik tarptautinių santykių, europinių studijų, politikos mokslų studentams, bet ir politikos praktikams, diplomatams. Iki šiol Lietuvoje neturime naujesnių ir aktualesnių ES užsienio politikos mokslinių monografijų. Margarita Šešelgytė tyrinėjo ES saugumo identiteto problematiką5, tačiau ši studija buvo parengta prieš gerą dešimtmetį, kai dar nebuvo vykdyti Lisabonos sutarties pokyčiai. Gediminas Vitkus parengė ES užsienio politikos žinyną6, tačiau ši knyga yra labiau informacinio nei mokslinio stiliaus. Kiti mokslininkai – Liudas Mažylis7, Laurynas Kasčiūnas8, Vytautas Isoda9 – tyrė tam tikrą ES užsienio politikos aspektą ar konkrečią politiką regiono atžvilgiu, tačiau jų pagrindinis objektas dažniau pateikė tų regionų perspektyvą nei pačios ES politikos formavimo ir įgyvendinimo procesą. Žinoma, tarptautiniu mastu parengtų mokslinių studijų, monografijų yra gausu.

Jos yra plačiau nagrinėjamos pirmoje monografijos dalyje – Moksliniai debatai dėl Europos vaidmens tarptautinėje politikoje. Vis dėlto ir tarptautiniu požiūriu ši monografija įneša naujumo ir aktualumo, nes yra nagrinėjami pirminiai šaltiniai – gausūs interviu duomenys, kurie atskleidžia pastarųjų metų ES užsienio politikos tendencijas bei ES institucinį potencialą kaip ir problematiką, siekiant ES tarptautinio vaidmens.

5 6 7 8 9

Šešelgytė Margarita, 2007. Europos Sąjungos bendro gynybos identiteto problema. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Vitkus Gediminas, 2008. Europos Sąjungos užsienio politika: trumpas vadovas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Mažylis Liudas, 2010. Šalia ne Europos. Europos Sąjungos kaimynystės politikos iššūkiai rytinėms kaimynėms. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

Kasčiūnas Laurynas, 2012. ES vidinės integracijos poveikis išorinei europeizacijai. Ukrainos ir Rusijos atvejų analizė. Daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Isoda Vytautas, 2015. Europos Sąjungos švelniosios galios šaltiniai ir raiška plėtros procese.

Daktaro disertacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

11

1. Moksliniai debatai dėl Europos vaidmens tarptautinėje politikoje Nuo to laiko, kai Europos integracijos moksliniuose debatuose vyravo neofunkcio­ nalizmo ir liberalaus tarpvyriausybiškumo teorinė konkurencija, praėjo keletas dešimtmečių ir pats teorinis laukas tapo kur kas kompleksiškesnis. Tai taip pat lėmė ir perėjimas nuo Europos integracijos proceso, kaip tyrimų lauko, į labiau jo rezultatą ir padarinį – Europos Sąjungą, kaip vienetą, ir jos vaidmens tarptautiniuose santykiuose įvairias projekcijas bei raišką. Žinoma, dilemos išliko panašios – ypač kalbant apie Europos Sąjungos valstybių narių vis iškylančias nacionalinių interesų kolizijas. Konsensuso paieškos užsienio politikoje tarp 27 ar 28 valstybių narių tapo dar didesniu iššūkiu nei anksčiau, o kartais ir dilema.

Europos Sąjunga sukūrė tarpusavio priklausomybės kompleksą, kuriame asimetrinius pajėgumus kitų ES narių atžvilgiu turi didžiosios ES narės, tačiau kartu vystėsi bendra institucinių taisyklių sistema, kurias palaikyti ir reguliuoti vis didesnę galią įgaudavo bendros viršvalstybinės institucijos. Europos Sąjungos bendros taisyklės ir normos tapo svarbiu ES išorinių santykių „šaltiniu“. Anthony Giddens Europos Sąjungą apibūdino kaip „pusiau suverenių tautų demokratinę asociaciją (ar bendriją) ..<...>.. Ši Sąjunga yra asociacija, nes kiekviena šalis narė gali ją palikti.“10 Būtent per bendrų normų, praktikų kūrimą, palaikymą ir sklaidą Europos Sąjunga įgijo normatyvinio hegemono11 įvaizdį, kuris kyla iš Europos Sąjungos bendrojo ar kolektyvinio identiteto ir kurias kaip reguliuojančias normas siekiama išplėsti ir į kaimynystės erdvę12.

Pasak Moravcsik, toks „tarptautinis režimas buvo sukurtas tarpusavio priklausomybei valdyti“, o valstybės santykinė galia priklauso nuo simetriškumo 10 11

12

Giddens Anthony, 2007. Europe in the global age. Polity Press: Cambridge, p. 217.

Haukkala Hiski, 2011. The European Union as a regional normative hegemon: the case of European neighbourhood policy. // Richard G. Whitman, eds., Normative power Europe. Empirical and theoretical perspectives, 45–64. Palgrave Macmillan.

Manners Ian, 2010. As you like it: European Union normative power in the European neighbourhood policy. // Richard G. Whitman and Stefan Wolf, eds., The European neighbourhood policy in perspective. Context, implementation and impact, 29–50. ). Palgrave Macmillan.

12

1. Moksliniai debatai dėl Europos vaidmens tarptautinėje politikoje

tarpusavio priklausomybės sandaros komplekse13. Asimetrinė tarpusavio priklausomybė yra galios šaltinis14. Šiuo atveju išskiriamas simetriškumo matas tarpusavio priklausomybės komplekse.

R. Keohane ir J. Nye galią ir jos pasiskirstymą taip pat sieja su kompleksine tarpusavio priklausomybe, tačiau akcentuoja, kad tokiuose santykiuose yra suvaržoma autonomija, o galia gali priklausyti nuo konkrečios srities ar sektoriaus bei nuo „veikėjų vertybių ir santykių pobūdžio“15.

1.1. Europos Sąjunga kaip tarptautinis veikėjas: ES užsienio politikos mokslinė analizė ir galios paieškos teoriniame kontekste Dėl Europos valstybių integracijos atsirado bendros institucijos, tarptautinis matomumas, ir Europos Sąjunga jau nebėra vien tik debatų vieta ar vien tik valstybių narių interesų vykdymo mechanizmas. Pasak Liesbet Hooghe ir Gary Marks, Europos Bendrijos kūrėjai Jean Monnet, Robert Schuman, Konrad Adenauer ir kiti tikėjo, kad ilgainiui pavyks sukurti europinę tapatybę, o europietiškumas ir nacionalizmas galės koegzistuoti16. Kokią šios koegzistencijos formą Europos Sąjunga įgavo ir kaip ją konstruoti ar perkonstruoti ateityje, tebėra aktyvių diskusijų objektas. Įvedus frazę „Europos Sąjunga kaip tarptautinis veikėjas“ (angl. European Union as international actor) vienoje iš populiariausių ir solidžiausių tarptautinių duomenų bazių Taylor & Francis online galima rasti daugiau nei 242 000 rezultatų17, frazę „ES užsienio politika“ – daugiau nei 190 000 rezultatų18, o frazę „ES galia“ (power of European Union) – daugiau nei 337 000 rezultatų19. Taigi visapusiška ir detali tokios didelės masės tarptautiniu mastu parengtų mokslinių šaltinių analizė tampa neįmanoma užduotimi. To šioje monografijoje ir nesiekiama. Vis dėlto svarbu pateikti esmines mokslinių debatų kryptis bei alternatyvius mokslinės analizės 13 14 15 16 17 18 19

Moravcsik Andrew, 2008. Europos pasirinkimas: socialinis tikslas ir valstybės galia. Nuo Mesinos iki Mastrichto, iš anglų kalbos vertė J. Čičinskas ir D. Grigelytė. Vilnius: Margi raštai, p. 28.

Keohane O. Robert, Nye S. Joseph, 1989. Power and interdependence, second Editon. Scott, Foresman and Company: Glenview, Illinois, Boston, London.

Keohane O. Robert, Nye S . Joseph. Op. cit., p. 31.

Hooghe Liesbet, Marks Gary, 2001. Multi-level governance and European integration, Rowman& Littlefield publishers, INC. Lanham-Bouder-New York-Oxford, p. 51.

Taylor & Francis online. // https://www.tandfonline.com.ezproxy.vdu.lt:2443/action/doSearch?AllFi eld=European+Union+as+international+actor.

Taylor & Francis online. // https://www.tandfonline.com.ezproxy.vdu.lt:2443/action/doSearch?AllFi eld=foreign+politics+of+European+Union.

Taylor & Francis online. // https://www.tandfonline.com.ezproxy.vdu.lt:2443/action/doSearch?AllFi eld=power+of+European+Union.

13

Kur slypi Europos galia? Normatyviniai, instituciniai ir ekonominiai šaltiniai ES užsienio politikoje

būdus, kurie padėtų geriau suprasti Europos Sąjungos užsienio politikos teoretizavimą bei konceptualizaciją. Koks tarptautinis veikėjas Europos Sąjunga yra?

Siekiant atsakyti į šį klausimą šiame skyriuje didžiausias dėmesys skiriamas ES užsienio politikos analizės teorinėms kryptims, išskiriant dažniausiai naudojamus konceptus bei sintetinant prieinamus ir tarptautiniu mastu atpažįstamus ar dažniau cituojamus šaltinius.

Europos Sąjunga dažnai apibūdinama kaip unikalus tarptautinis veikėjas. Europos Sąjunga nėra valstybė, tačiau ji skiriasi nuo visų kitų tarptautinių organizacijų.

Pasak Simon Hix, Europos Sąjungai yra būdingi politinės sistemos bruožai20 ir jos sistema vis labiau panašėja į federacinio subjekto, turinčio įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios požymių.

Kuo Europos Sąjunga yra ypatinga ir kitokia, tam tikras sąvokas ir įvairius apibūdinimus skirtingais laikotarpiais bandė formuoti ir įtakingiausios ES institucijos – Europos Komisijos pirmininkai. Vienu iš autoritetingiausių Europos Komisijos pirmininkų laikytas Žakas Delorsas tuometinę Europos ekonominę Bendriją (Europos Sąjungos pirmtakę) įvardijo esant „neidentifikuotu tarptautiniu veikėju“21.

Tuo tarpu XXI a. dvi kadencijas Europos Komisijos pirmininko pareigas ėjęs Jose Manuel Barroso Europos Sąjungą siejo su imperija ir apibūdino esant „neimperine imperija“ (angl. Non-imperial empire)22. Šis požiūrių pokytis gali rodyti ir neįtikėtiną šuolį tarp to, kokia buvo Europos Bendrija XX a. ir kokia tapo XXI a. Europos Sąjungos kaip politinio vieneto susiejimai su imperijos sąvoka neabejotinai rodo jos kylančios įtakos ar netgi tam tikros, nors ir netradicinės, galios būseną.

Moksliniame diskurse Europos Sąjungą su imperine kategorija taip pat siejo Jan Zielonka. Šis mokslininkas analizavo ir lygino Europos Sąjungos ir JAV kaip imperinių galių charakteristikas. Jis teigia: „Daugumoje apibrėžimų imperija yra siejama su kontrolės monopoliu įvairių periferinių veikėjų atžvilgiu, kuri įtvirtinama arba aneksijos būdu, ar per įvairias ekonominio ir politinio dominavimo formas. <...> Kontrolė gali būti įtvirtinama per karinių, ekonominių ir kultūrinių metodų samplaiką. Ji gali būti formali ar neformali skirtingais lygmenimis. Ji gali būti paremta jėga ar paskatomis, ar abiejų deriniu“23. Jan Zielonka tikina, jog tiek Jungtines 20 21 22 23

Hix Simon, 2006. Europos Sąjungos politinė sistema. Vilnius: Eugrimas.

Speech by Jacques Delors, Luxembourg, 9 September, 1985, CVCE, 2012, p.2. // https://www.cvce. eu/content/publication/2001/10/19/423d6913-b4e2-4395-9157-fe70b3ca8521/publishable_en.pdf.

Barroso Jose Manuel, 2007. Strastbourg, July. // https://www.youtube.com/ watch?v=-I8M1T-GgRU. Zielonka Jan, 2011. America and Europe: two contrasting or parallel empires? Journal of Political Power, 4 (3), 337–354, p. 339.

14

1. Moksliniai debatai dėl Europos vaidmens tarptautinėje politikoje

Valstijas, tiek ir Europos Sąjungą galima laikyti imperijomis, nes joms abiem būdinga tam tikra „civilizacinė misija“24, kitoms šalims, regionams ar tarptautiniams procesams įtakos turinti bei juos keičianti elgsena. Daugiau diskusijų kelia jų tarptautinės elgsenos skirtumai, t. y. kaip yra siekiama užsienio politikos tikslų.

Galios formos europinėje ir tarptautinėje perspektyvoje: mokslinė analizė Michael E. Smith akcentuoja, jog išties Europos Sąjunga yra vienas iš „neįprasčiausių globalių politinių veikėjų ir tai kelia daug mokslinių debatų apie jos galią ir tikslą“25. Pasak mokslininko, šie debatai dažniausiai baigiasi moksliniais ginčais, ar šis vaidmuo labiau yra grįstas materialiais ar nematerialiais, bet idėjiniais šaltiniais, bei apie tai, kaip pasireiškia ši galia – kietosios ar minkštosios galios priemonėmis26. Koncepcijos minkštoji galia ir kietoji galia (angl. “soft power“ ir “hard power“), kurias suformulavo Joseph Nye, labiau aiškina tai, kokiais instrumentais, būdais, priemonėmis paremti užsienio politikos veiksmai27. Europos Sąjunga yra minkštoji galia todėl, kad gali paveikti kitus veikėjus diplomatinėmis priemonėmis, įkalbinėjimu ar būdama patraukliu pavyzdžiu kitoms valstybėms. Kita vertus, Europos Sąjunga naudoja ir kitas priemones, tokias kaip įvairios sankcijų formos, lemiančios neigiamą ekonominį poveikį ir nuostolius. Šie instrumentai, kurie taip pat yra naudojami Europos Sąjungos užsienio politikoje, yra tapatinami su kietosios galios samprata.

Galia dažniausiai apibrėžiama per įtakos ir poveikio kitiems įvairias kategorijas.

Galia gali būti įvairių tipų ir siekianti įvairių tikslų. Realistai, savo teoriniu aiškinimu dominavę viso Šaltojo karo laikotarpiu, pabrėžia, kad pasaulyje didžiausią poveikį ir galią turi karinė galia. Tai tos valstybės, kurios disponuoja galingiausiais ginklais (branduoliniais ir kitais masinio naikinimo). Michael E. Smith kietąją galią dar skirsto į du tipus: lengvesnė karinė galia ir sunkioji karinė galia. Pastaroji yra paremta oro, žemės ir jūrų pajėgų naudojimu užsienio ir saugumo politikos ar kitiems tikslams pasiekti, tuo tarpu lengvesnė karinės galios forma remiasi policijos, sukarintų žandarmerijos pajėgų naudojimu28. Nors ir dažnai debatuojama, kokio tipo galia ar tarptautinis veikėjas yra Europos Sąjunga, tačiau iš esmės sutariama, jog ES nėra karinė galia. Europos Sąjunga neturi nuolatinės kariuomenės ir policijos, nors ir 24 25 26 27 28

Zielonka Jan. Ibid.

Smith Michael E., 2011. A liberal grand strategy in a realist world? Power, purpose and the EU‘s changing global role. Journal of European Public policy 18 (2), 144–163, p.144.

Smith Michael E. Ibid., p.144.

Nye S. Joseph, 1990. Soft power. Foreign policy 80,153–171. // https://www.wilsoncenter.org/sites/ default/files/joseph_nye_soft_power_journal.pdf.

Smith Michael E., 2011. Op. cit., p.148.

15

Kur slypi Europos galia? Normatyviniai, instituciniai ir ekonominiai šaltiniai ES užsienio politikoje

vykdo įvairias taikos palaikymo misijas ir operacijas. Būtent dėl to Europos Sąjunga nėra valstybė ir tuo skiriasi nuo tradicinių tarptautinių veikėjų. Kita vertus, būtent tai, kad Europos Sąjunga nėra kietoji karinė galia, pasak mokslininko, ir suteikia tam tikrą pridėtinę vertę, netgi ją lyginant ir su NATO. 1 lentelė. Galios formos ir sampratos Samprata

Galios raiška: naudojami instrumentai, priemonės

Mokslininkai

Imperija

Politinė galia ir kontrolė kitų TS veikėjų atžvilgiu

Kariniai, ekonominiai, kultūriniai metodai ir priemonės

J. Zielonka

Ekonominė galia

Ekonominiai pajėgumai: sukuriamas reikšmingas BVP; užima didelę pasaulio ekonomikos dalį

Siūlomas priėjimas prie bendros M. E. Smith rinkos; parama pinigais; naudojamos ekonominės sankcijos

Karinė galia

Dideli kariniai pajėgumai; reikšminga ginkluotė (masinio naikinimo, branduolinių ginklų laikymas ir kūrimas)

Oro, žemės ir jūros karinių pajėgų naudojimas užsienio politikos tikslams pasiekti

Normatyvinė Vertybių ir normų sklaida. Užsiegalia nio politika yra paremta idėja, vertybėmis ir normomis

Kultūracija (kultūrinių elementų, idėjų skleidimas).

Sutaikinimas (konfliktuojančių pusių sutaikymas taikiu būdu).

Taikos kūrimas

I. Manners

Civilinė galia Etinė galia

Vertybių: demokratijos, žmogaus teisių, teisinio valdymo sklaida ir gynimas tarptautiniu lygiu

Diplomatija (legaliais, teisiniais susi- F. Duchene tarimais pagrįstos misijos) M. E. Smith

Kietoji galia

Galia, daranti poveikį kitiems, naudojant sankcinius, karinius instrumentus, siekiant priversti paklusti kitus TS veikėjus

Užsienio politikoje naudojamos J. Nye priemonės ir instrumentai, priverčiantys kitas valstybes paklusti (nuo ekonominių sankcijų iki karinių ginklų naudojimo)

Minkštoji galia

Sugebanti paveikti kitus tarptautinius veikėjus be jokio ekonominio ar karinio spaudimo, dažnai vien būnant patraukliu pavyzdžiu kitiems savo politiniais ar kitais pasiekimais arba per įtikinėjimą.

Iš to kyla mėgdžiojimas ir galia per potraukį ar pritarimas

Socializacija; diplomatija.

J. Nye Kultūros sklaida, idėjų sklaida per tinklaveiką, gerųjų praktikų keitimąsi, mokymus.

Propaganda, televizijos, socialinių tinklų naudojimas idėjoms skleisti ir paveikti per komunikacinius kanalus

Šaltinis: sudaryta autorės remiantis M. E. Smith29, I. Manners30.

29 30

Smith Michael E., 2011. A liberal grand strategy in a realist world? Power, purpose and the EU‘s changing global role. Journal of European Public policy 18 (2),144–163, p.148.

Manners Ian, 2006. The symbolic manifestations of the EU’s normative role. // Ole Elgstrom and Michael Smith, eds., The European Union’s roles in international politics: concepts and analysis, 66–84. London and New York: Routledge, Taylor & Francis Group.

16

1. Moksliniai debatai dėl Europos vaidmens tarptautinėje politikoje

Michael E. Smith pabrėžia, kad pastaroji organizacija dažnai yra interpretuojama kaip JAV užsienio politikos instrumentas ir ne visada jos siūlomos taikos palaikymo ar kitos operacijos yra palaikomos kitų regionų, kaip pavyzdžiui, Vidurio Rytų regiono, kai tuo tarpu Europos Sąjunga turi visai kitokį įvaizdį31. Šiuo metu Europoje iškilo diskursas dėl bendros kariuomenės kūrimo. Tokią idėją iškėlė Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas.

Vis dėlto Europos Sąjungos užsienio politikos būvis turi tiesioginę koreliaciją su JAV ir NATO, nes kai prireikia civilinę operaciją pakeisti karine, europiečiai atsigręžia į NATO, arba, atvirkščiai, po karinių NATO operacijų rengiamos civilinės ir taikos palaikymo ES misijos. JAV vaidmuo Europos užsienio ir saugumo politikoje yra esminis. Būtent NATO egzistencija ir būsena yra pagrindinis argumentas, kodėl daugelis Europos Sąjungos šalių pasyviau ir skeptiškiau reaguoja į proaktyvius bandymus ir pasiūlymus dėl bendros ES armijos kūrimo. Pasak Jan Zielonka, JAV, kaip imperialistinių pažiūrų valstybė, Europą laiko savo periferija, ir daugelis ES valstybių narių, ypač mažųjų, tokį jos vaidmenį pripažįsta32.

Vis dėlto tiek moksliniame, tiek ir empiriniame pasaulyje Europos kaip imperijos apibūdinimas nėra toks dažnas. Kur kas dažniau Europos Sąjunga yra tapatinama su civilinės galios33, normatyvinės galios34, minkštosios galios ar netgi tam tikros gėrio jėgos35 sąvokomis priklausomai nuo to, kokius instrumentus ir priemones ji naudoja santykiams su trečiomis šalimis kurti ir plėtoti.

Remiantis mokslinės literatūros ir mokslinių šaltinių analize, galima išskirti keturis dažniausius konceptus – institucija, tapatybė, materialūs interesai ir siena/ teritorija – Europos Sąjungos ir Europinės valdysenos išorės politikose analizei atlikti. Jie dažnai suvokiami ir aiškinami skirtingai, taikomi pavieniui ar sujungti.

Tarptautinių santykių makrolygmens teorijos, tokios kaip realizmas, liberalizmas ir socialinis konstruktyvizmas, dažniau yra naudojamos kaip naujai kuriamo vidurio lygmens teorinio-analitinio modelio šaltinis ar pritaikymo logika, bet ne kaip 31 32 33

34

35

Smith Michael E., 2011. Op. cit., p.148.

Zielonka Jan, 2011. America and Europe: two contrasting or parallel empires? Journal of Political Power, 4 (3), 337–354, p. 339.

Whitman Richard, 2006. Muscles from Brussels: the demise of civilian power Europe? // Ole Elgstrom and Michael Smith, eds., The European Union’s roles in international politics: concepts and analysis,101–117. London and NewYork: Routledge, Taylor & Francis group.

Lucarelli Sonia, 2006. Interpreted values: a normative reading of EU role conceptions and performance. // Ole Elgstrom and Michael Smith, eds., The European Union’s roles in international politics: concepts and analysis,14–65. London and NewYork: Routledge, Taylor & Francis group.

Barbe Esther, Johansson-Nogues Elisabeth, 2008. The EU as a modest „force for good“: the European Neighbourhood policy, International Affairs 84 (I), 81–96.

17

Kur slypi Europos galia? Normatyviniai, instituciniai ir ekonominiai šaltiniai ES užsienio politikoje

pagrindinė teorinė prieiga. Dažniausiai remiamasi liberalizmo ir socialinio konstruktyvizmo teorinėmis idėjomis, jas siejant su naujojo institucionalizmo teoriniais postulatais bei kuriant įvairius analitinius modelius, kaip antai išorės paskatos modelis ar normatyvinės Europos galios, Europos kaip nuosaikios gėrio jėgos ar Europos kaip etinės galios modelis. Realizmas yra taikomas rečiau, nes jis pats, kaip teorinė prieiga, pripažįsta tik valstybių įtaką ir galią tarptautiniuose santykiuose. Kaip teigia Adrian Hyde-Price, institucionalizuota Europos užsienio politika yra „sunkus atvejis“ neorealistams36.

Europa turi „...tam tikrą Europietišką požiūrį į tarptautinę politiką, kai pirmenybė yra teikiama diplomatijai, įkalbinėjimui, deryboms ir kompromisui, kuris yra priešingas amerikietiškam, karo ir karinės jėgos naudojimo nevengenčiam būdui“37.

1 pav. Teorinių debatų dėl ES užsienio politikos konceptualizacija Sudaryta autorės

Konceptams, kaip antai normatyvinės Europos galios, nekonvencinio veikėjo, civilinės galios38, minkštosios galios ar ES kaip gėrio jėgos39, būdinga panaši idėja tiek 36 37 38

39

Hyde-Price Adrian, 2006. “Normative” power Europe: a realist critique. Journal of European Public policy, 13 (2), 217–234.

Hyde-Price Adrian, 2006. Op. cit., p. 217–218.

Whitman Richard, 2006. Muscles from Brussels: the demise of civilian power Europe? // Ole Elgstrom and Michael Smith, eds., The European Union’s roles in international politics: concepts and analysis, 101–117. London and New York: Routledge, Taylor & Francis group.

Barbe Esther, Johansson-Nogues Elisabeth, 2008. The EU as a modest “force for good”: the European Neighbourhood policy, International Affairs 84 (I), 81–96.

18

1. Moksliniai debatai dėl Europos vaidmens tarptautinėje politikoje

dėl ES vaidmens turinio, tiek ir dėl jo įgyvendinimo priemonių. Klasikinė Europos Sąjungos kaip tarptautinio vaidmens konceptualizacija siejama su civilinės galios samprata40.

E. Barbe ir E. Johansson-Nogues analizavo ES kaip gėrio jėgos buvimą ar nebuvimą santykiuose su kaimynais, įgyvendinant Europos kaimynystės politiką41. Gėrio jėgos sampratą, kaip tam tikrą savojo identiteto savirefleksiją, apibrėžė pati Europos Sąjunga 2003 m. Europos saugumo strategijoje: „Veikdamos kartu, Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos gali būti sunkiai įveikiama jėga, padedanti siekti gėrio pasaulyje“42. Ši samprata siejama su Europos Sąjungos pozityviąja jėga ar galia sprendžiant regioninius ir tarptautinius klausimus. Ji yra tampriai susijusi su etinės galios koncepcija, nes akcentuoja veikėjų etinės užsienio politikos pritaikymą santykiuose su kitomis valstybėmis. Kaip teigia autorės, „Europos Sąjunga gali būti įvardijama kaip gėrio jėga43, jeigu ji geba subalansuoti ir atitikti visų – valstybių narių ir ne narių – preferencijas“44. Ši interpretacija yra susijusi su Europos Sąjungos siekiu formuoti tokią užsienio politiką, kuri sukurtų vadinamąsias abipusio laimėjimo (angl. “win-win“) situacijas. Taigi ši idėja formuoja požiūrį, kad ES yra gėrio jėga, nes siekia kurti geresnes sąlygas žmonėms ir yra siejama su gero gyvenimo kategorija.

ES kaip gėrio jėgos45 koncepcija integruoja abu – identiteto ir interesų šaltinius. Šioje perspektyvoje išskiriami keturi kriterijai – naudingumo, vertybinis, teisinis ir sąžiningumo46 (angl. fairness) – kuriais remiantis, kaip teigia autorės, galima nustatyti, ar Europos Sąjunga gebėjo atlikti tokį balansą (balansuojant savo kaip tarptautinio veikėjo ir kito tarptautinio veikėjo preferencijas). ES politikos naudingumą apibrėžia jos veiksmingumas ir tinkamumas tenkinant visų įtrauktų veikėjų interesus ir preferencijas. Naudingumo elementas siejamas su racionalumo koncepcija ar paprasčiausiu siekiu maksimizuoti potencialią naudą47. Vertybinis elementas 40 41 42 43

44 45

46 47

Birchfield Vicki, 2013. A normative power Europe framework of transnational policy formation.

Journal of European public policy, 20 (6), 907–922, p. 909.

Barbe Esther, Johansson-Nogues Elisabeth, 2008. Op. cit.

Europos Saugumo strategija: saugi Europa geresniame pasaulyje, 2003, p.13.

Pace Michelle, 2008. The EU as a ‘force for good in border conflict cases? //Thomas Diez, Mathias Albert, Stephan Stetter, eds., The European Union and border Conflicts. The power of integration and association, 203–219. Cambridge University Press.

Barbe Esther, Johansson-Nogues Elisabeth, 2008. Op. cit.

ES ir JAV siekius „padaryti pasaulį geresnį“ taip pat tyrinėjo: Smith Michael, 2011. The European Union, the United States and Global public goods: cometing models or two sides of the same coin? // Richard G. Whitman, eds., Normative power Europe. Empirical and theoretical perspectives, 127–140. Palgrave Macmillan.

Barbe Esther, Johansson-Nogues Elisabeth, 2008. Op. cit.

Barbe Esther, Johansson-Nogues Elisabeth, 2008. Op. cit.

19

Kur slypi Europos galia? Normatyviniai, instituciniai ir ekonominiai šaltiniai ES užsienio politikoje

siejamas su gero gyvenimo konkrečia idėja, kuri yra įtvirtinta nacionalinio, kolektyvinio ar konkrečios bendruomenės identitete48. Su vertybiniu elementu yra tampriai susijęs teisinis kriterijus, kurį autorės apibrėžia kaip „konkrečios bendruomenės universalius standartus ir principus“49. Galiausiai sąžiningumo kriterijus nusako, ar ES vykdoma politika yra sąžininga kitų šalių atžvilgiu, turint omenyje jų pajėgumus ir šalims būdingas politines, socialines ekonomines sąlygas.

Helene Sjursen Europos Sąjungą apibūdino esant nekonvenciniu veikėju, kadangi ES siekia keisti tarptautinės tvarkos taisykles ir normas, o ne tik įsiterpti ir pozicionuoti tarptautinėje sistemoje – ko paprastai siekia valstybės50. Kiti autoriai šį požiūrį vertina kaip ES transformatyvios galios koncepciją. Ši idėja yra aiškiai susijusi su normatyvinės galios koncepcija, nes taip pat pabrėžia normų, taisyklių skleidimą bei perkėlimą ar naujų tarptautinių normų kūrimą, kurios padėtų sukurti tarptautinę institucionalizaciją. Ši mokslinė kryptis taip pat yra glaudžiai susijusi su tarptautinės valdysenos mokykla ir tinklo bei tinklaveikos kūrimo tarptautine perspektyva.

Valdysenos kaip teorinės prieigos ar analitinio modelio pritaikymo ES užsienio politikoje daugelį mokslinių darbų galima rasti viename iš įtakingiausių tarptautinių mokslinių žurnalų „Journal of European public policy“. Svarbiausiais šio modelio ar tam tikros mokslinės krypties kūrėjais laikomi Sandra Lavenex ir Frank Schimmelfennig (2009). Jie suformulavo teorines Europos išorės valdysenos modelio prielaidas ir tyrinėjo, kokiomis sąlygomis ES išorės valdysena gali būti efektyviausia. Jų tyrimų objektas apima ES taisyklių plėtimo už ES teritorijos ribų būdus ir formas51.

Taigi šis modelis iš esmės tyrinėja, kaip, kokiais būdais vykdomas europinių normų ir taisyklių „transportavimas“ už Europos ribų bei kokie veiksniai lemia šio proceso poveikį – kodėl ir kada trečiosios šalys perima ar neperima tam tikras normas ir taisykles. Dažnai studijų objektais pasirenkami ne konkrečių šalių atvejai, bet tam tikro sektoriaus atvejai. Pavyzdžiui, S. Lavenex, D. Lehmkuhl ir N. Whichman (2009) tyrinėjo ES išorės valdysenos skirtingų modelių efektyvumo sąlygas santykiuose su Vakarų, Rytų ir pietiniais kaimynais įvairiuose sektoriuose (BUSP, prekybos politikoje, skatinant demokratiją, aplinkosaugos srityje). Jie padarė išvadą, kad sek­ torinė dinamika yra stabili ir nebūtinai priklauso nuo makrolygmens institucinių 48 49 50

51

Barbe Esther, Johansson-Nogues Elisabeth, 2008. Op. cit., p. 81–96.

Barbe Esther, Johansson-Nogues Elisabeth, 2008. Op. cit.

Sjursen Helene, 2006. Values or rights? Alternative conceptions of the EU’s normative power. // Ole Elgstrom and Michael Smith, eds., The European Union’s roles in international politics: concepts and analysis, 85–100. Routledge, Taylor & Francis: London and New York, p. 88.

Lavenex Sandra, Schimmelfennig Frank, 2009. EU rules beyond EU borders: theorizing external governance in European politics. Journal of European Public policy, 16 (6), 791–812.

20

Sima Rakutienė Kur slypi Europos galia?

Normatyviniai, instituciniai ir ekonominiai šaltiniai ES užsienio politikoje Monografija

Redaktorės Vita Siaurodinienė ir Marytė Židonienė Maketo autorė Rasa Švobaitė Maketuotojas Marijus Auruškevičius 2019 02 27. Tiražas 40 egz. Užsakymo Nr. K19-013.

Išleido Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 58, LT-44248, Kaunas www.vdu.lt | leidyba@vdu.lt