TAI NUTIKO KOVĄ

3 d. Daugiau kaip prieš 100 metų Londone susibūręs tarptautinis PEN klubas, vienijantis literatūros kūrėjus ir vertėjus, visada turėjo veiklos: skatino rašytojų ryšius, gynė žodžio laisvę, už pažiūras persekiojamus kūrėjus. Po keleto veiklos dešimtmečių, 1986 m. kovo 3-iąją, PEN klubas inicijavo Tarptautinės rašytojų dienos, per kurią visuomenei būtų primenamas svarbus literatūros kūrėjų vaidmuo, minėjimą. Daugelis savo laisvalaikį siejame su knygų skaitymu. O šventės organizatoriai duoda originalų šventimo „receptą“ – tiesiog nusipirkti norimą knygą ir taip paremti autorių. Lietuvoje į PEN klubą rašytojai susibūrė ne taip ir seniai – kiek daugiau nei prieš tris dešimtmečius, 1989-aisiais, rašytojo Romualdo Lankausko iniciatyva.

Pexels.com

4 d. Prieš 110 metų Panevėžio apskrityje gimė dailininkas Kazimieras Žoromskis (1913–2004). Tapybos mokėsi Justino Vienožinskio studijoje Kaune, baigė Vilniaus dailės akademiją. 1943 m. pasitraukęs į Vakarus, toliau dailės mokėsi Vienoje, Romoje. Šeštajame dešimtmetyje apsigyvenęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, K. Žoromskis dirbo pedagoginį darbą, dėstė meno institute. 1986 m. grįžęs į Lietuvą, parsivežė vertingą paveikslų kolekciją. K. Žoromskio kūryba originali, pasižyminti stilių įvairove. Tačiau labiausiai dailininkas išgarsėjo vadinamuoju optiniu impresionizmu, kai, pasinaudojant spektro analizės principu, sukuriama šviesos ir erdvės iliuzija. Dabar K. Žoromskio darbų turi keliolika Europos ir Amerikos muziejų, Vatikano pinakoteka. Mūsų šalyje jo darbų turi Lietuvos dailės ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejai, kiti sugrąžinti darbai saugomi Vilniuje specialiai pastatytame K. Žoromskio name-muziejuje.

5 d.Tądien prieš 215 metų Alytaus apylinkėse, Dapkiškių dvare, gimė Lenkijos ir Lietuvos politinis veikėjas Simonas Konarskis (1808–1839). Simonas pasekė tėvo – karininko pėdomis ir pasuko į karybą: po mokslų Seirijuose ir Seinuose mokėsi Lomžos karo mokykloje. Tarnavo lenkų kariuomenėje, aktyviai įsitraukė į Lenkijos ir Lietuvos 1830–1831 m. sukilimą prieš Rusijos imperijos režimą. S. Konarskis prisidėjo prie sukilimo dalyvių „Jaunosios Lenkijos“ organizacijos, kurios tikslas buvo atkurti Abiejų Tautų Respubliką (ATR) 1772 m. sienomis, įkūrimo Prancūzijoje. Kaip slaptas emisaras, 1835 m. jis pradėjo organizuoti naują sukilimą. S. Konarskiui pasisekė užmegzti ryšius su nelegaliomis grupuotėmis Ukrainoje, Baltarusijoje, su Vilniaus, Tartu studentais. Tačiau 1838 m. Rukainiuose (Vilniaus r.) buvo suimtas Rusijos policijos. Už siekį atkurti demokratinę ATR buvo nuteistas mirti ir sušaudytas. Šiuo metu Vilniaus Muitinės gatvėje, tikėtinoje S. Konarskio žūties vietoje, stovi paminklinis jo atminimo akmuo.

10 d.Prieš 130 metų Pakruojo r. gimė lietuvių architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis (1893–1993), dramaturgo Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio sūnus ir politiko Vytauto Landsbergio tėvas. Per savo ilgą gyvenimą (sulaukė daugiau kaip šimto metų) jis turėjo labai įvairią profesinę karjerą ne vienoje valstybėje. Tiesa, dar spėjo 1918–1922 m. pabūti Nepriklausomybės kovų savanoriu (artilerijos kapitonas). Rygoje ir Romoje įgijęs architekto išsilavinimą, G. Landsbergis-Žemkalnis dėstė architektūrą ir piešimą Kauno, Vilniaus, Miuncheno aukštosiose mokyklose, 1941 m. buvo Laikinosios vyriausybės narys, komunalinio ūkio ministras. 1949 m. emigravęs į Australiją, dirbo architekto darbą. Per beveik 50 metų V. Landsbergis-Žemkalnis suprojektavo daugybę valstybės (ligoninės, gimnazijos, universiteto rūmai, kalėjimas) ir privačių namų tiek Lietuvoje, tiek Australijoje. 1959 m. grįžęs į Lietuvą, jau būdamas pensinio amžiaus, prisidėjo prie reikšmingų rekonstrukcijos projektų Vilniuje. Jis laikomas modernizmo architektūros Lietuvoje pradininku. V. Landsbergio-Žemkalnio projektuoti „Pienocentro“ rūmai (1934 m.) tarptautinėje parodoje Paryžiuje įvertinti garbės diplomu.

10 d.

Šią dieną prieš 120 metų Pasvalio r. gimė

Antanas Poška (iki 1929 m. Paškevičius) (1903–1992) – keliautojas, antropologas, vienas pirmųjų lietuvių esperantininkų. Lietuvos universitete studijavo mediciną, o Bombėjaus (dab. Mumbajus, Indija) universitete –antropologiją. Dar vaikystėje susidomėjęs kelionėmis ir kitų kraštų žmonių gyvenimu, šiam pomėgiui skyrė visą gyvenimą. Pradžioj su draugais dviračiais riedėjo po Lietuvą, įsigijęs motociklą, apvažiavo Baltijos jūrą, o tada išsiruošė į Aziją (Indija, Afganistanas, Iranas, Irakas). Rašė kelionės dienoraštį, įspūdžius skelbė spaudoje, išleido kelias knygas. Keliaudamas po Indiją, A. Poška tyrinėjo Indijos tautas, jų papročius, lygino lietuvių su senąja sanskrito kalba. Antrojo pasaulinio karo metais dirbo bibliotekininku, nuo 1944-ųjų – sovietinio švietimo liaudies komisariato Bibliotekų skyriaus viršininku.

Už atsisakymą bibliotekose sunaikinti iki karo išleistas knygas, ypač žydų autorių, 1946 m. buvo suimtas, kalintas Komijos lageriuose. 1958 m. nutraukus A. Poškos baudžiamąją bylą, po metų grįžo į Lietuvą. Apdovanotas Pasaulio tautų teisuolio medaliu (2000 m., po mirties).

* Atrinktos kovo datos – tik subjektyvus redakcijos požiūris

11 d.Prieš 100 metų, 1923 m., kai buvo minima mėnraščio „Aušra“ 40 metų sukaktis, kraštotyrininko Pelikso Bugailiškio iniciatyva, buvo įkurtas „Aušros“ muziejus. Jį įsteigė Šiaulių apskrities valdyba. Tai – ne tik vienas seniausių, bet ir vienas didžiausių muziejų Lietuvoje, jame – beveik 300 tūkst. eksponatų. Pirmuosius eksponatus jam paaukojo steigėjai iš savo asmeninių kolekcijų, o ekspozicija buvo atidaryta po penkerių metų. Dabar muziejus vienija šiuos struktūrinius padalinius: Chaimo Frenkelio vilą, Šiaulių istorijos, Fotografijos muziejus, Žaliūkių malūnininko sodybą, Dviračių, Radijo ir televizijos muziejus, Venclauskių namus, Poeto Jovaro namą. Šimtmečio proga „Aušros“ muziejus parengė ekspoziciją, pasakojančią apie Šiaulių praeitį nuo seniausių laikų iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1918 m. Norėdamas savo fondus padaryti dar labiau prieinamus lankytojams, muziejus aktyviai skaitmenina eksponatus ir šioje srityje tarp šalies muziejų užima lyderio poziciją.

12 d.

Tądien prieš 95 metus gimė amerikiečių dramaturgas Edwardas Albee (1928–2016), laikomas absurdo teatro atstovu. Savo pjesėse dažnai vaizdavo žmonių tarpusavio santykius, kalbėjo apie susvetimėjimo problemą. E. Albee kūryba plačiai įvertinta: dukart apdovanotas teatralams skiriama „Tony“ premija, trimis Pulitzerio premijomis. Lietuvos teatrų režisieriai taip pat mėgo statyti dramaturgo kūrinius. Kone žinomiausia Lietuvos žiūrovui pjesė – „Kas bijo Virdžinijos Vulf?“, spektakliais mūsų šalies teatruose virto ir „Atsitikimas zoologijos sode“, „Viskas baigta“, „Tos aukštosios moterys“. E. Albee taip pat užsiėmė labdara – buvo įkūręs savo fondą, kurio lėšas sudarė autorinis honoraras už kiekvieną pjesės „Kas bijo Virdžinijos Vulf?“ pastatymą. Dramaturgas domėjosi daile – yra žinoma jo turėta paveikslų ir skulptūrų kolekcija. Taip pat studijavo Afrikos ir Okeanijos meną.

20 d.

Minima Pasaulinė Žemės diena – astronominis pavasaris. Šią dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose (kai kur svyruoja kovo 20–21 d.). Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Pasaulinė Žemės diena nuo 1992 m. įteisinta ir mūsų šalyje. Aplinkos ministerija šią dieną prie ministerijos iškelia Žemės vėliavą, kuri plevėsuoja iki Tarptautinės motinos Žemės dienos (balandžio 22 d.). Organizuojamos žaliosios pamokos mokyklose, rengiamos įvairios akcijos. Štai Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje šia proga buvo pristatyta menininkės Jolitos Vaitkutės instaliacija „(Ne)amžinos vertybės“. Iš sąvartyno atliekų kurta kaukolė primena apie šiukšlių ilgaamžiškumą ir kelia žmonijos atsakomybės klausimą. Instaliacija keliaus ir į kitus Lietuvos miestus.

22 d.Prieš

155 metus Šilutės apskrityje gimė filosofas, rašytojas, Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas

Vydūnas (Vilhelmas Storostas) (1868–1953). Iš valstietiškos kilmės evangelikų misionieriaus šeimos kilęs Vilhelmas domėjosi daug kuo: baigęs Ragainės mokytojų seminariją, Vokietijos universitetuose studijavo filosofijos, religijos, kultūros, meno, literatūros istorijos, sociologijos, gamtos mokslus, sanskrito, anglų ir prancūzų kalbas. Sunku patikėti, kad Vydūnas – daugiau kaip 60 knygų (grožinės literatūros, filosofijos traktatų, vadovėlių) autorius. Vien dramos veikalų parašė daugiau kaip 40. O kur dar visuomeninė veikla: Tilžės lietuvių giedotojų draugijos, kuri rengė vaidinimus, dainų šventes, įkūrėjas, PEN klubo narys, žurnalų leidėjas. Vydūnas pasisakė prieš Vokietijos valdžios asimiliacinę tautinių mažumų politiką. Taip pat harmonizavo lietuvių liaudies dainas, sukūrė originalių dainų, vadovavo chorui. Jei atsirastų žmogus, kuris apie šias Vydūno veiklas neką žinojo, tai

27 d.

Šią 1993 m. dieną buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso įstatymas. Šiuo įstatymu Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo įpareigota spręsti lietuvių kalbos kodifikavimo, normų vartojimo ir valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus. Įstatyme nurodyta, kad komisijos nutarimai kalbos klausimais privalomi visoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, žiniasklaidos priemonėms. Dabar, nuo šio įvykio praėjus 30 metų, kartkartėmis pasigirsta nuomonių, esą Lietuvoje gyvenantys žmonės ir taip moka lietuviškai, taigi „jokios komisijos neturėtų aiškinti, kaip kalbėti lietuviškai“.

Ramunė Balčikonienė. Know your books!

It’s good to know about copyrights

2

In this publication, the Lithuanian Audiosensory Library invites all libraries in the country to join the copyright campaign “Skaitykis su knygomis” (Know your Books). All books, whether in print, electronic or audio format, must be protected by copyright. The campaign aims to talk about serious issues in a playful way, comparing the © copyright mark to vitamin C. According to the initiative’s organisers, the more ©—the more attention paid to copyright—the healthier it is for both cultured society and the creators themselves.

Rasa Erentaitė, Rimantas Vosylis. Motivating culture against exclusion: The social environment and academic motivation of Lithuanian gymnasium students

5

This publication presents some of the insights from the ongoing research “Tikslų laboratorija” (Goals Lab) carried out by Kaunas University of Technology researchers in 2019­2021. The study investigated the academic goals of Lithuanian gymnasium students, whether they are changing, and how they are related to the students’ social, economic and cultural environment. The results showed that students from more favourable socio­ economic and cultural backgrounds are more academically motivated. Less advantaged students are more motivated if their environment is culturally rich, if there is no lack of cultural experiences, and if cultural topics are discussed in the family. It concludes that cultural institutions, including libraries, can make an important contribution to enhancing student motivation and aspirations, especially in less socio­ economic environments.

Renewed “E. paveldas”: how consumer habits and needs are changing

10

A little more than a year ago, on 14 February 2022, an updated version of the digitalised cultural heritage portal epaveldas.lt was launched. It was created by the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania and its partners within the framework of the project “Development of a virtual cultural space meeting the needs of the public”. The portal, which was conceived a dozen years ago, now offers innovative services, a more attractive design and better data quality. The project developers and implementers share their observations on how users have received the innovations, what new habits they are forming, and whether the content of the “E. paveldas” portal is able to respond to the needs of different groups of society.

Kęstutis Urba. Destiny chooses people

13

The Martynas Mažvydas National Library of Lithuania and its partners have published a translation of Jella Lepman’s Die Kinderbuchbrücke (A Bridge of Children’s Books). Dr Kęstutis Urba, Honorary Chairman of the IBBY Lithuanian Section, introduces the book and talks about the author herself ­ the founder of the International Board on Books for Young People. The author also talks about the importance of this book for Lithuania and its connection to Lithuania. By the way, this book, translated from German, was published on the eve of the 70th anniversary of the IBBY organisation and the 30th anniversary of the IBBY Lithuanian Section.

Jonas Nekrašius. Actor and director Stasys Pilka and his collection of bookplates

15 Stasys Pilka (1898­1976), a Lithuanian actor, director and bibliophile, was also a collector of ex­libris and a researcher of bookplates. His collection in the first half of the 20th century included more than 800 bookplates. When he left Lithuania in 1944, he took only a small part of his collection with him. The most valuable ex­libris by Pilka (almost 200 pieces) are now kept in the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences. The author of the article reviews this collection by Pilka, which contains bookplates of famous people of pre ­war Lithuania, including writers, priests, actors, artists, public figures and politicians. A number of ex­librises by well­known Lithuanian artists were also created for Pilka himself. Most of the details related to this collection are mentioned in the letters from Pilka to the bibliophile and collector Vitolis Enrikas Vengris, quoted in the article.

Liuda Prunskienė. Jurgis Bielinis’s Prieteliai on the path of Lithuanian identity

20

Jurgis Bielinis (1846­1918) is remembered in the history of the Lithuanian national movement as the most prominent prototype of a book smuggler ­ a man who became a legend, who, during the years of the ban on the Lithuanian press, smuggled a number of banned publications across the border from Lithuania Minor and distributed them in Lithuania. He was not alone ­ there was a whole network of book smugglers in the districts of Biržai, Pasvalys and Panevėžys. Liuda Prunskienė, a local history librarian at the User Services Department of the Jurgis Bielinis Public Library of Biržai District Municipality, tells about Bielinis’s assistants, who included many educated farmers, as well as clergymen, doctors and students.

Laimutė Cibulskienė. Anzelmas Matutis and the people of Varėna

25

7 January marks the 100th anniversary of the birth of the popular children’s writer Anzelmas Matutis (1923­1985). Matulevičius­Matutis’s life, pedagogical and creative activities were connected with the districts of Marijampolė, Alytus, Lazdijai and Varėna. The author of the publication ­ L. Cibulskienė, the bibliographer of the Varėna District Municipality Public Library, tells about the writer’s life in Dzūkija, reveals his greatest source of inspiration, in what unusual room he liked to create, and how the Varėna Library contributes to promoting the memory of the writer Matutis.

Eglė Kazlauskienė. Rich entertainment for the entire family

29

In this article, the author offers a tour of the British writer Roald Dahl’s museum and storytelling centre in the village of Great Missenden (Buckinghamshire, England). The museum staff are inventive in their approach to the writer’s life and creative environment, and aim to give visitors the opportunity to have fun in the museum. Visitors can try out a lot of things for themselves: try on a pilot’s jacket (Dahl was a fighter pilot), visit the writer’s authentic hut, where he loved to create, and finally, take part in educational activities based on books written by one of the greatest children’s storytellers of the 20th century.

Darius Žiemelis. Volume 1 (20) of the scientific journal

Relevant Tomorrow published

34

The Martynas Mažvydas National Library of Lithuania has published a new issue of the diamond open access electronic periodical “Aktualu rytoj / Relevant Tomorrow”. The themes of this Lithuanian­English language journal are: media and information literacy; the security of the information environment; communication processes (especially political communication); digitisation and digital publishing; librarianship and bibliography and information science methodology.

Aušra Zubaitė, Birutė Sruogienė, Daiva Pušinskaitė.

36

Sixteen years passed between the decision to relocate Skuodas Library to a new building and its inauguration. The opening ceremony of the new library building took place on 3 March this year, attended by the President of the Republic of Lithuania, Gitanas Nausėda, who cut the symbolic ribbon together with the other guests. The publication introduces the new library spaces (previously, staff were spread over several buildings) and services.