NAUJAS PASTATAS ATVERIA

Naujas Galimybes

Skuodo rajono savivaldybės Romualdo Granausko viešoji biblioteka su pakilia nuotaika gali ruoštis kitų metų pradžioje sukaksiančiam savo 85-mečiui – kovo 3 d. įvyko naujo bibliotekos pastato atidarymo iškilmės. Po sprendimo, kad Skuodo bibliotekai reikia naujo pastato, praėjo šešiolika metų, tad įkurtuvių labai laukė tiek patys po kelis pastatus išsibarstę bibliotekininkai, tiek miesto visuomenė. Per šventę bibliotekos kieme atidengtas ir rašytojo R. Granausko, kurio vardu 2015 m. buvo pavadinta biblioteka, biustas. Kitomis dienomis lankytojams buvo pristatytos bibliotekos erdvės ir siūlomos paslaugos bei veiklos.

Nuo 1963 m. skaitytojai buvo aptarnaujami Skuodo kultūros centro pastato antrame aukšte, Vaikų skyrius glaudėsi Meno mokyklos patalpose. 2000 m. bibliotekai įdiegus LIBIS programą, atidarius interneto skaityklą ir išplėtus paslaugas, patalpų klausimas tapo itin opus. 2006 m. bibliotekos naujo pastato statybos klausimas pagaliau buvo įtrauktas į Lietuvos bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 m. programą, tais pačiais metais naujo pastato statybai pritarė Skuodo rajono savivaldybės taryba. 2023­iųjų pradžioje biblioteka, surengdama simbolinę knygų perkėlimo pasitelkiant gyvąją miestelėnų grandinę akciją, pradėjo kraustymąsi į modernias, visus reikalavimus atitinkančias patalpas Dariaus ir Girėno gatvėje (25B). Naujasis bibliotekos pastatas – dviejų aukštų, keturkampis, su atviru vidaus kiemu. Ši statyba atsiėjo 2,45 mln. eurų.

Atidarymo šventė pradėta bibliotekos vidiniame kiemelyje, čia R. Granausko biustą atidengė viešosios bibliotekos direktorius Jonas Grušas. Skambėjo bardės Živilės Mackevičiūtės daina, buvo priminti svarbiausi rašytojo gyvenimo faktai, jo įamžinimas Skuodo krašte. Kalbėjo biusto autorius, skulptorius Augustinas Kluoda­ Gloudens ir šviesaus atminimo rašytojo duktė Inga Granauskaitė.

Naujojo pastato atidarymo juostą perkirpo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kancleris Rolandas Kvietkauskas, Skuodo rajono savivaldybės meras Petras Pušinskas ir viešosios bib lio tekos direktorius J. Grušas. Bib lio tekos pastatą pašventino Skuodo Švč. Trejybės parapijos klebonas dekanas Saulius Damašius.

Renginys tęsėsi konferencijų salėje. Bendruomenę sveikinęs Prezidentas G. Nausėda įteikė bibliotekai keturis reprintinius „Aušros“ egzempliorius. Sveikinimo žodžius tarė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Antanas Vinkus, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, taip pat Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė Danguolė Abazoriuvienė, kolegos, partneriai, bičiuliai iš užsienio. Šventės dalyviams koncertavo vieni ekspresyviausių Lietuvos muzikos scenos meistrų – kraštiečiai broliai Saulius ir Donatas Petreikiai. Didžiausia bib liotekos pastato, kurio bendrasis plotas – 2590 kv. metrų, erdvė yra suaugusiųjų abonementas, kur lankytojai ras pagrindinį grožinės ir šakinės literatūros, taip pat periodinių leidinių fondą (per 37 tūkst. fizinių vienetų). Ši erdvė yra pritaikyta ir asmenims, turintiems regėjimo negalią, čia galima skolintis Lietuvos audiosensorinės bibliotekos garsines knygas ir žurnalus CD laikmenose. Suaugusiųjų abonemente vyksta Skaitytojų klubo susitikimai, gali rinktis bibliotekos skaitytojai, norintys dalintis mintimis apie perskaitytas knygas, susitikti su knygų autoriais.

Kraštotyros erdvėje suformuotas fondas, kuriame – leidiniai apie Skuodą ir Skuodo rajoną, čia saugomi bib lio tekos ir rajono filialų darbuotojų parengti vertingi kraštotyros darbai, teminiai aplankai, rankraščiai, taip pat senųjų spaudinių fondas, 2023 m. vasarį įsteigtas ir kaupiamas Pasaulio žemaičių leidinių fondas. Saugomi ir pildomi iškilių kraštiečių fondai: Danieliaus Alseikos (įsteigtas 1997 m.), Lidijos Šimkutės (įst. 2008 m.), Romualdo Granausko (įst. 2016 m.), tautodailininkės Vidos Ivanauskienės palikimo fondai. Iš gautų kraštietės žurnalistės, muziejininkės Danutės Mukienės bei kraštiečio teisininko, diplomato, visuomenės bei politinio veikėjo Vygaudo Ušacko dokumentų – leidinių, nuotraukų, asmeninių daiktų – taip pat bus kuriami jų fondai.

Kūrybinėje erdvėje kiekvieną antradienį vyksta kūrybinės dirbtuvės „Kamanės“. Čia galima išbandyti dekupažo, tapybos ant stiklo, šilko, vandens, taškavimo, skrebinimo, žvakių gamybos, nėrimo, mezgimo, siuvinėjimo, pynimo iš virvių, vėlimo ir kitas veiklas. Šioje erdvėje yra 70 colių įstrižainės televizorius, tad galima organizuoti ir bendruomenių ar asmeninių švenčių „kultūrinę programą“, pasirenkant vieną iš bib liotekos siūlomų edukacinių veiklų.

Pirmame aukšte įrengta ir parodų salė. Lankytojų dėmesio jau sulaukė relaksacijos kambarys, kuriame stovi masažinis fotelis, o raminamą nuotaiką kuria sklindanti muzika ir šviesų instaliacijos. Kuriamoje Knygos muziejaus erdvėje jau dabar galima apžiūrėti memorialines Skuodo krašto rašytojų R. Granausko, Simono Daukanto, Stasio Jonausko knygų, rankraščių, asmeninių daiktų ekspozicijas.

Bibliotekos pastato antrame aukšte įrengta mokymų klasė ir konferencijų salė, jaunųjų bičiulių laukia Multicentras, kviečiantis į robotikos užsiėmimus su „Lego Spike Prime“, „Lego Mindstorms EV3“, „Lego WeDo 2.0“, „Fishertechnik“ inžineriniais konstruktoriais, taip pat 3D kūrybinės dirbtuvės. Čia veikia multimedijos salė, puikiai tinkanti filmų peržiūroms ir kitoms veikloms.

Vaikų erdvėje – per 14 tūkst. leidinių įvairaus amžiaus vaikams fondas. Patys mažiausi čia gali piešti ant šviečiančių staliukų ir molbertų, lipdyti figūras iš kinetinio smėlio. Į Pasakų kambarį vilioja interaktyvios grindys ir interaktyvus staliukas. Čia vaikai taip pat kviečiami į susitikimus su vaikų rašytojais, teatralizuotus knygelių skaitymus, vaidinimus, lėlių spektaklius, šešėlių teatro, muzikinius pasirodymus, filmukų peržiūras. Sudaryta galimybė įsitraukti į stalo žaidimus.

Internetinėje skaitykloje paruošta 10 kompiuterių, padėsiančių ieškoti informacijos ir interaktyviai leisti laisvalaikį. Biblioteka dalyvauja ir „Draugotekos“ projekte, įgyvendinančiame inovatyvius vaikų ir jaunimo skaitymo skatinimo sprendimus.

Naujas Skuodo bibliotekos pastatas – tai ne vien tik sienos, erdvės ar lentynos. Gyvumo jam pirmiausia suteikia čia dirbantys profesionalūs ir nuoširdūs darbuotojai, siekiantys sudominti lankytojus naujausiomis knygomis, įspūdingomis parodomis ar įtraukiomis edukacijomis, pasiūlyti jau pamėgtų ir naujų, neįprastų veiklų. Kaip pabrėžė per įkurtuvių šventę bib lio tekos direktorius J. Grušas, bib lio tekoje laukiami visi: nuo pačių mažiausiųjų iki pagyvenusiųjų.

Aušra Zubaitė,

KRONIKA / DĖMESYS LIETUVIŲ KALBAI

Kelm

Renginiai moksleiviams. Vasario 21–25 d. Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešosios bib lio tekos vaikų erdvėje vyko įvairios akcijos, parodų aptarimai, garsiniai skaitymai, skirti Tarptautinei gimtosios kalbos dienai ir Simono Daukanto metams.

I Joni Kio Kra To Kil Kalbos Puosel Tojai

1999 m. vasario 21­ąją Jungtinės Tautos paskelbė Tarptautine gimtosios kalbos diena, taip siekdamos įprasminti gimtosios kalbos svarbą, išsaugoti kultūros paveldą, tautos tradicijas ir papročius. Kaip branginti svarbiausią tapatybės išraišką – savo gimtąją kalbą, moko žurnalas „Gimtoji kalba“, šiais metais minintis 90­uosius gyvavimo metus. Solidžioje leidinio istorijoje įrašytos ir trijų iš Joniškio krašto kilusių kalbos puoselėtojų pavardės – Sofijos Kymantaitės­Čiurlionienės, Jono Martyno Laurinaičio ir Ritos Urnėžiūtės.

Viena iš leidinio „Gimtoji kalba“ iniciatorių ir steigėjų buvo S. Kymantaitė ­ Čiurlionienė (1886–1958) – Joniškyje gimusi rašytoja, vertėja ir kritikė, pedagogė ir visuomenės veikėja. Nuo 1926 m. jos namuose Kaune, talkinant Jurgiui Talmantui, vykdavo kalbininkų, rašytojų, vertėjų šeštadieniniai susitikimai, juose buvo skaitomi kūrybos į kitas kalbas vertimai, didelis dėmesys skiriamas lietuvių kalbai, jos naujadarams. 1933 m. laikraščio formatu pasirodęs pirmasis „Gimtosios kalbos“ numeris buvo šių susitikimų rezultatas. Leidinį 1933–1934 m. redagavo S. Kymantaitė ­ Čiurlionienė, atsakomasis redaktorius buvo J. Talmantas. „Kalbos dalykais skundžiamės jau ne nuo šiandien. Visi sutinkame, kad mūsų raštų ir šviesuomenės šnekamojoje kalboje yra labai daug ydų, kad tos ydos taisytinos“, – buvo rašoma pirmajame „Gimtosios kalbos“ numeryje.

Vasario 24 d. į šventę „Gimtoji kalba –tarsi švyturys…“ susirinko Kelmės „Aukuro“ pagrindinės mokyklos (mokyt. Marytė Parnarauskienė ir Sonata Rimkuvienė) ir „Kražantės“ progimnazijos (mokyt. Lina Armonienė) mokiniai. Jiems bib lio tekininkė Danguolė Garnienė papasakojo apie gimtąją, kitas pasaulio kalbas. Kelmės kultūros centro Etninės kultūros ir tradicinių amatų skyriaus vedėja Nomeda Bandzienė supažindino su senovine tradicija – tam tikromis metų užbaigimo apeigomis (kai per kaimą buvo velkama sunki kaladė), per jas dainuotomis dainomis. Šedbarų bib lio tekos darbuotoja

Dalia Galbuogienė sekė S. Daukanto pasaką „Ilganosė, storalūpė ir plačiastrėnė“, pateikė keletą užduočių, vėliau leido prisėsti prie verpimo ratelio ir pabandyti sukti siūlus. O štai bib lio tekininkė Ramunė Railienė jaunuosius bib lio tekos dalyvius supažindino su skambia prancūzų kalba, pamokė, kaip prancūziškai prisistatyti. „Kražantės“ progimnazijos trečiokė Goda Budreckytė, deklamavusi Justino

Marcinkevičiaus eiles apie gimtąją kalbą, buvo pradžiuginta Lietuvių kalbos draugijos Kelmės skyriaus dovanėle.

Šventėje buvo pristatytas bib lio tekos darbuotojų sukurtas naujas animacinis filmukas pagal S. Daukanto pasaką „Skruzdė ir balandis“ (iš knygos „Žemaičių pasakos“). Mokiniai taip pat susipažino su S. Daukanto biografija ir kūryba vaikams.

Danguolė Garnienė

„Gimtojoje kalboje“ bendradarbiavo, straipsnius lietuvių kalbos, terminologijos tematika rašė kitas kraštietis – Jonas Martynas Laurinaitis (1894–1966). Vieni šaltiniai nurodo jį gimus Joniškio rajone Bučiūnų kaime, kiti – Aleknaičių. J. M. Laurinaitis 1941–1944 m. dirbo Lietuvių kalbos institute Vilniuje vyr. asistentu, buvo Lietuvių rašytojų ir žurnalistų, Lietuvių kalbos draugijų steigėjas, jų valdybų narys.

Nuo 2000 m. „Gimtosios kalbos“ vyriausiąja redaktore dirba kraštietė Rita Urnėžiūtė. Be gausybės darbų, R. Urnėžiūtė yra Vilniaus joniškiečių draugijos „Sidabra“ narė, nuo 2012 metų redaguoja Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus rengiamą leidinį „Nauji gaspadoriai – švieži kalendoriai“, redagavo „Joniškio gimnazijos istoriją 1919–2019“. Ne kartą skaitė pranešimus Joniškio „Aušros“ gimnazijoje, Jono Avyžiaus viešojoje bibliotekoje. Su Genovaite Taure Zastarskyte sudarė ir redagavo knygą „Juozas ir Jonas Vainauskai“.

Pasak R. Urnėžiūtės, žurnalas „Gimtoji kalba“ – kas mėnesį išleidžiamas kalbos populiarinamasis leidinys, skirtas skaitytojams, kurie nori sužinoti, kaip kalbininkai vertina įvairius vartosenos reiškinius, taip pat apie kalbos renginius ir leidinius. Pasižvalgoma ir į užsienio kalbinį gyvenimą, baltistikos ir lituanistikos centrų veiklą kitose šalyse.

Žurnalo „Gimtosios kalbos“ 90­mečiui skirtoje virtualioje parodoje pristatyti su leidinio istorija susiję kraštiečiai, fragmentiškai buvo galima susipažinti, kokius klausimus nagrinėjo pirmieji „Gimtosios kalbos“ (1933–1941 m.) numeriai.

Dalia Norvaišienė skirtas Lietuvių kalbos dienoms paminėti. Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė pristatė sudarytą ir ką tik išleistą knygą „Bitė Vilimaitė: kūryba, laikas, aplinka“. Šiemet vasario 16 d. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos (2003) laureatė B. Vilimaitė (1943–2014) būtų minėjusi savo 80 ­ metį.

Panev Ys

Rašytojai Bitei Vilimaitei. Vasario 28 ­ osios vakarą Panevėžio Elenos Mezginaitės viešojoje bib lio tekoje vyko renginys,

Per Lietuvių kalbos dienas (vasario 16 d. –kovo 11 d.) kviečiama skatinti domėjimąsi lietuvių kalba, atkreipti dėmesį į žodį, jo grožį. Kalbos skambesys ir savitumas labiausiai atsiskleidžia talentingų rašytojų kūryboje. Pasak L. Lapinskienės, vienas tokių išskirtinių talentų lietuvių literatūroje – prozininkė B. Vilimaitė, jos kūrybai būdinga meilė ir pagarba gimtajai kalbai. Renginio dalyviai tuo galėjo įsitikinti klausydami panevėžiečio Juozo Braidoko skaitomų rašytojos kūrinių ištraukų.

L. Lapinskienė papasakojo, kad išleista knyga yra bendro darbo rezultatas. Straipsnių autoriai – žinomi mokslininkai iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Vytauto

Didžiojo universiteto, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro, kiti nepriklausomi tyrėjai. L. Lapinskaitė aptarė svarbiausius rašytojos biografinius faktus, kalbėjo apie šios kūrėjos charakterį ir kūrybinį palikimą. Taip pat priminė, kad 120 ­ ųjų

Gabrielės Petkevičaitės­Bitės gimimo metinių proga į Smilgius kartu su kitais kūrėjais atvykusi B. Vilimaitė pritarė idėjai, kad tuometis Smilgių kolūkis su Panevėžio rajono savivaldybės viešąja bib lio teka įsteigtų literatūrinę

G. Petkevičaitės ­ Bitės premiją. Ja 1997 m. buvo apdovanota ir pati B. Vilimaitė.

Pristatyta knyga – prasmingo darbo rezultatas ir graži dovana rašytojos 80 ­ ųjų gimimo metinių proga.

Vaida Žalienė svarbūs įvykiai perteikti pasakojant herojų gyvenimo dramas.

Aktorių vaidyba ir kūrybiškumas, dainos ir šokiai įtraukė žiūrovus, leido džiaugtis mūsų kalba ir išsaugotomis tradicijomis. Sonata Mockienė

TAURAGĖ

Projekto renginių ciklas. Vasario 16 d. –kovo 11 d. Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešoji bib lio teka kvietė į įvairius Lietuvių kalbos dienoms skirtus renginius. Bib lio tekoje apsilankę Tauragės „Versmės“ gimnazijos mokiniai (mokyt. Rasvita Jankauskienė) ne tik atliko viktorinos užduotis, bet ir įsitraukė į diskusiją apie lietuvių kalbą bei jos puoselėjimą. Didžiausią viktorinos balų skaičių surinkusi komanda laimėjo šaunų prizą.

Emocinio rašymo dirbtuvių, kurias vedė rašytoja Eva Tombak (knygų apie minčių valdymą autorė, taikanti dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness ) praktiką), dalyvės išbandė ekspresyvųjį rašymą, analizavo savo mintis, išbandė kvėpavimo pratimus, išgirdo patarimų, kaip atsikratyti negatyvių minčių. „Jeigu aplanko negatyvios mintys, užsirašykite jas ir sunaikinkite – galite suplėšyti ar sudeginti. Jeigu jaučiatės nuskriausti gyvenimo ar aplinkybių, atsistokite prieš veidrodį ir garsiai išsakykite, ką jaučiate“, – patarė E. Tombak. Renginyje buvo galima įsigyti autorės knygų.

Šie renginiai – tai projekto „Lietuvių kalbos dienos Tauragėje“, finansuoto Tauragės rajono savivaldybė, dalis. Bib lio tekoje dar vyko šioms dienoms skirtas renginys „Metų žodis ir naujažodžiai“.

Vaiva Keserauskaitė

ŠILUTĖ

Spektaklis ir lietuvių liaudies dainos. Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bib liotekoje kovo 2 d. vykęs renginys „Lietuviškas žodis Klaipėdos krašte“ buvo skirtas aštuntą kartą organizuojamoms Lietuvių kalbos dienoms ir 2023 ­ iaisiais minimiems Klaipėdos krašto metams. Vakaro dalyviams, pasitelkus dainas ir vaidybą, buvo įtaigiai pristatytas lietuviškas žodis ir atskleistas mūsų krašto kalbos grožis.

Šilutės kultūros ir pramogų centro moterų vokalinis ansamblis „Vaivora“ (vad. Gražina Liaudanskienė) atliko lietuvių liaudies dainas, būdingas Mažosios Lietuvos etnografiniam regionui, skaitė poeto Justino Marcinkevičiaus eiles. Žiūrovams buvo išdalyti dainos žodžiai ir jie kartu su ansambliu atliko pamario krašto dainą „Plauk laivelis Nemunu“. Salos etnokultūros ir informacijos centro Usėnų (Šilutės r.) seniūnijos etnografinis teatras „Negelys“ parodė spektaklį „Titnagu apskelti“, pastatytą pagal Ievos Simonaitytės ir Editos Barauskienės kūrybą (scenarijaus autorė ir režisierė – Jūratė Daugalienė). Aktoriai vilkėjo Mažosios Lietuvos etnografinio regiono tautinius kostiumus, įspūdingos buvo ir teatro dekoracijos. Spektaklyje atskleista šio krašto žmonių gyvensena, to meto lietuvių kalbos vartojimo subtilybės, o istoriškai

Japoniškų trieilių – haiku ir fotohaiku – kūrybines dirbtuves bib lio tekoje vedė poetas, fotografas Dainius Dirgėla. Edukacijos dalyviai daugiau sužinojo apie šį seną poezijos žanrą, jo aktualumą šiandien. Susipažinę su technikos subtilybėmis ir apžiūrėję D. Dirgėlos ir kitų kūrėjų darbus, bibliotekos lankytojai atliko paskirtas užduotis, patys kūrė savo haiku. Vėliau vyko kūrybos skaitymai ir aptarimas.

ZARASAI

Viktorinos ir žaidimai. „Kalba yra didis, tautos statytas paminklas“, – rašė kalbininkas Jonas Jablonskis. Lietuvių kalba yra viena iš seniausių pasaulyje, tad turime savo kalbą saugoti, jos puoselėjimo tradicijas perduoti jaunajai kartai.

Nors tai japoniškas žanras, kiekvienas dalyvis mėgino lietuvių kalbos žodžius sudėlioti į šio poezijos žanro rėmus ir taip atskleisti savo kūrybingumą. Buvo aptartas lietuviško žodžio vartojimas stengiantis trieiliu išreikšti prasmingą mintį. Jei prie sukurto teksto pritaikoma ir fotografija, joje sustabdyta akimirka praplečia trijų eilučių erdvę.

Zarasų rajono savivaldybės viešosios bib lio tekos vasario 16 d. – kovo 11 d. organizuojamuose Lietuvių kalbos dienoms skirtuose renginiuose ypač aktyviai dalyvavo moksleiviai. Vasario 24 d. bib lio tekoje lankėsi Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos ketvirtokai (mokyt. Laimutė Lumbienė). Jie dalyvavo viktorinoje ­ žaidime „Lietuviškų žodžių skambesys“, susiskirstę į komandas varžėsi interaktyviame žaidime „Žargonai: jaunimo posakiai ir žodžiai“. Pirmavo ta komanda, kurios nariai savo aplinkoje buvo girdėję daugiau žaidime pavartotų žodžių ir žinojo jų bendrinės kalbos atitikmenis. Žaisdami judesio žaidimą „Lietuviški žodžiai ir svetimybės“ su „Kinect“ įranga, moksleiviai stengėsi kuo teisingiau žodžius suskirstyti ir pelnyti taškų. Šį žaidimą išbandė ir savo rezultatais džiaugėsi visi dalyviai. Smagu buvo rinkti taškus, tačiau svarbiausia – pastangos, draugystė ir meilė lietuvių kalbai. Zina Černovienė

KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

Bir Ai

MO muziejaus mokymai. Sausio–vasario mėnesiais MO muziejus pristatė edukacinį projektą

„Keliaujantis muziejus: pažink save per meną“ Biržų krašto muziejuje „Sėla“. Mokymuose dalyvavo trys Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos darbuotojai – Evaldas Timukas, Aušrelė Gesevičienė ir Dalia Motiejūnienė. MO muziejaus edukatoriai perdavė savo patirtį, kaip efektyviai, kūrybiškai ir įtraukiai organizuoti edukacijas pasinaudojant meno paroda, kaip taikyti istorijų pasakojimo metodą, sujungti literatūros ugdomąjį turinį ir parodos medžiagą, organizuoti integruotas pamokas. Edukacijose mokėmės aktualizuoti paaugliams svarbius vidinius klausimus, leisti jiems patirti asmeninį santykį su menu. Kūrybines dirbtuves vedė psichologė Simona Košinskaitė, rašytoja Ilona Ežerinytė, aktorė, kūrėja Viola Klimčiauskaitė ir MO edukacijų vadovė Jurgita Zigmantė.

Apdovanota ilgametė bibliotekininkė Z. Genutienė. Asta Andrulienė kių bibliotekoje, skleidusi kultūros, skaitymo šviesą, užtikrinusi žinių sklaidą ir prieinamumą. Šioje darbovietėje ji praleido daugiau kaip du trečdalius savo gyvenimo, būrė bendruomenę, rūpinosi Stoniškių bibliotekos paslaugų kokybe, plėtė kraštotyros darbų temas. Jos iniciatyva bib lio tekoje pradėtos rengti bendruomenę suburiančios valstybinės šventės, rašytojų jubiliejų, kitų atmintinų datų minėjimai, virtualios parodos, o Pagėgių krašto virtuali enciklopedija pildyta kraštotyros įrašais apie Stoniškių seniūnijos lankytinus objektus. Z. Genutienė parengė ir iki šiol vaizdine ir tekstine informacija pildo 2023­iaisiais jau 74 metų veiklos laikotarpį aprėpusį bibliotekos metraštį. Bibliotekininkės veikla buvo įvertinta Kultūros ministerijos, Pagėgių savivaldybės ir Šilutės rajono savivaldybės padėkos raštais, pelnytu Pagėgių krašto garsintojo vardu.

Antrasis apdovanotas Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bib lio tekos teiktas nominantas – Pagėgių krašto ir Mažosios Lietuvos gamtos, kultūros, architektūros istorijos metraštininkas, daugelį metų kultūros baruose aktyviai besidarbuojantis I. Incius. Yra surengęs net 15 fotografijos parodų, pristatančių Pagėgių krašto kultūros paveldą ir sakralines tradicijas, pelnęs įvairių apdovanojimų ir padėkos raštų, taip pat Pagėgių krašto garsintojo vardą.

Sonata Nognienė

Mokymuose dalyvavo ir Biržų r. viešosios bibliotekos darbuotojai. Bibliotekos archyvas

Edukatorės dalijosi žiniomis, kaip ugdyti vaikų emocinį intelektą pasitelkiant įvairias kūrybingumo priemones bei metodus, kurie įtraukia vaikus į procesą ir skatina jų bendravimą, bendradarbiavimą, kritinį mąstymą. Trijų dienų mokymuose įgytas žinias turėjome galimybę pritaikyti praktiškai mokinių grupėms vesdami edukacijas: „Gyvūnas ir robotas manyje: tarpasmeniniai santykiai ir kūrybiški konfliktų sprendimo būdai“, „Istorijos iš lagamino: istorijų pasakojimo metodika pagrįstas užsiėmimas“, „Kaip kuriamas charakteris tekste ir paveiksle. Integruota literatūros ir dailės pamoka“. Evaldas Timukas, Aušrelė Gesevičienė, Dalia Motiejūnienė

PAGĖGIAI

Už nuopelnus apdovanoti kraštiečiai. Vasario 16­ąją Pagėgių savivaldybės kultūros centre, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, medaliu „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ apdovanoti septyni nusipelnę kraštiečiai. Tarp laureatų – ir du Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenės teikti kandidatai: stoniškietė bibliotekininkė, aktyvi visuomenininkė, krašto kultūros puoselėtoja Zofija Genutienė ir pagėgiškis tautodailininkas, fotomenininkas, Pagėgių krašto ir Mažosios Lietuvos kultūros bei istorijos puoselėtojas Ignas Incius.

Z. Genutienė – pirmoji profesionali bibliotekininkystės srities specialistė, dirbusi Stoniš­

Pasvalys

Filosofijos diena mokyklose. Pasvalio Mariaus Katiliškio viešojoje bibliotekoje jau metus veikiančio Profesoriaus Algio Mickūno filosofijos centro komanda svečiavosi Petro Vileišio gimnazijoje. Čia surengta pirmoji filosofijos diena „Apie laimę“. Vyko diskusijos, pokalbiai su jaunimu ir mokytojais. Dalyvavo iš Kriklinių kilęs Ohajo universiteto (JAV) profesorius emeritas Algis Mickūnas, jo mokinys ir knygų bendraautoris, Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų daktaras Žilvinas Svigaris. Buvo surengti ir konkurso „Laimingas žmogus“ laureatų apdovanojimai.

„Jei sakote, kad filosofijos nereikia, jūs jau filosofuojate!“ – mokinių dėmesį iš karto patraukė A. Mickūnas. Jis akcentavo, kad jokio autoriteto žodis nėra paskutinis ir kiekvienas esame laisvas klausti, kalbėti, nesutikti. Taip pusšimtis Pasvalio rajono jaunuolių neformaliai, ne iš knygų susipažino su A. Mickūno filosofija, padariusia įtaką daugeliui mąstytojų. O apie laimę diskutuoti buvo įdomu ir mokiniams, ir filosofams.

Antrajame filosofijos konkurse dalyvavo dvidešimt trys jaunuoliai, laimės temą interpretavę esė,

GALERIJA. Teigiamas emocijas skatinantis skaitymas

Bibliotekos archyvas

Kaunas. Į Vinco Kudirkos viešąją biblioteką kovo pradžioje sugrįžo vienas labiausiai mažųjų kauniečių pamėgtų projektų – skaitymai su terapiniais šunimis. Kartu su bibliotekos partneriu Kaniterapijos klubu rengiami skaitymai padeda vaikams pamilti knygas ir skaitymą, įgyti pasitikėjimo savimi, o kartais – ir įveikti gyvūnų baimę. Skaitymai vyksta viešosios bibliotekos Z. Kuzmickio ir „Berželio“ padaliniuose, jie skirti 5–11 m. vaikams. (Monika Straupytė) fotografijomis, piešiniais ir eilėraščiais. Komisijos teigimu, jų darbai nenusileidžia akademiniams pranešimams, nagrinėja aktualias temas, užduoda svarbius klausimus. Laureatėmis išrinktos trys esė autorės: Petro Vileišio gimnazijos auklėtinės Rugilė

Paliukėnaitė ir Klaudija Audickaitė bei gimnazistė iš Pumpėnų Saulė Gaigalaitė. Dar septyni dalyviai buvo apdovanoti paskatinamaisiais prizais, visi konkurso dalyviai gavo po knygą. Organizatoriai dėkojo mokytojoms, padrąsinusioms jaunuolius pasidalinti savo mintimis, iškelti rūpimus klausimus.

Kotryna Kraptavičiūtė

BIBLIOTEKOS KVIEČIA SKAITYTI VISUS METUS

Septynerius metus vykstanti akcija „Vasara su knyga“ šiemet sulaukė solidaus pastiprinimo – Lietuvos viešosios bib lio tekos organizuoja skaitymo skatinimo akciją „Metai su knyga“ ir kviečia į visoje šalyje rengiamus susitikimus su rašytojais ir kitais menininkais.

Nauja bibliotekų iniciatyva „Metai su knyga“ kviečia skaityti visus metus, ieškoti naujų autorių, žanrų ir net naujų knygų formatų, pavyzdžiui, atrasti garsines knygas.

Projektas „Metai su knyga“ subūrė net tris skaitymo ambasadorius: vaikų skaitymo ambasadore tapo dailininkė Sigutė Ach, paauglių – rašytoja Ilona Ežerinytė, suaugusiųjų – dainininkė, aktorė, rašytoja Jurga Šeduikytė. Kiekvienas ambasadorius, bendradarbiaudamas su bibliotekų ir literatūros specialistais, išrinks sezono knygas ir surengs 18 susitikimų su skaitytojais skirtinguose Lietuvos kampeliuose. Visos projekte naudojamos knygos bus atrinktos orientuojantis į aktualią, išliekamąją vertę turinčią literatūrą, plėtojant kokybiškos literatūros prieinamumą, ugdant visuomenės kūrybingumą, kultūrinį išprusimą. Be gyvo bendravimo su ambasadoriais, yra numatomi ir virtualūs susitikimai, taip organizatoriai tikisi pasiekti daugiau žmonių.

ŠAKIAI

2023 metų kalendorius. Skaitytojai sulaukė

Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos kolektyvo parengto informacinio­kraštotyrinio leidinio „Šakių 2023 metų kalendorius“. Leidinys tradiciškai įprasmina ne tik praeities, bet ir dabarties reikšmingiausius Šakių krašto ir Lietuvos įvykius, prisimena garbių kraštiečių veiklą, leidžia pajusti kultūros, istorijos ir kūrybos neblėstantį aktualumą.

Šakių kalendorius skaičiuoja 24­uosius leidimo metus, o už lietuviškųjų kalendorių tradicijų tęsimą ir geriausią metų lietuvišką kalendorių 2022­aisiais sudarytojoms Linai Eringienei ir Onutei Jasinskienei įteikta Lauryno Ivinskio premija.

Į leidinį sugulė apie 150 autorių straipsniai ir 27 poezijos tekstai. Savo iliustracijomis beveik kiekvieną leidinio puslapį papuošė Šakių krašto menininkų ir rajono mokyklų moksleivių kūrybos darbai. Be tradicinių rubrikų, kalendoriuje daug dėmesio skirta Šakių „Žiburio“ gimnazijai, šiais metais mininčiai 105 metų sukaktį.

Kiekvieną kalendoriaus mėnesį skaitytojai kviečiami prisiminti jubiliatus. Šiemet minime knygnešio Juozo Būčio (iš Šilgalių) 150­metį; sukanka 115 metų, kai gimė poetė, pedagogė Gražina Tulauskaitė­Babrauskienė (iš Lekėčių); mokytojui, žydų gelbėtojui Jonui Greimui (iš Akvilių) sukanka

135 metai; kunigui, rašytojui, spaudos darbuotojui, filosofui Vytautui Jonui Bagdanavičiui – 115 metų. Visų ir neišvardinsi...

Džiugina gimtojo krašto žmonių kūrybingumas, jų darbai garsina Šakių vardą ir kuria istoriją. Stulbina Šakių cirko mokyklos vadovės Itanos

Januševičienės auklėtinių pasiekimai, unikalūs ir novatoriški politiko, vieno iš sporto ir laisvalaikio klubo „Vėjas“ įkūrėjų Antano Burkšaičio pedagoginiai gebėjimai, originaliomis idėjomis stebina Šakių meno mokyklos mokytojas, tapytojas

Vytautas Kaunas. Šakių krašto kalendorius toliau skaičiuoja metus ir ateinančioms kartoms dėlioja atminties ženklus.

Ingrida Jonuškienė

„Metų su knyga“ veiklų tvarkaraštį papildys ir literatūrinės edukacijos skirtingo amžiaus skaitytojams ir įvairioms bendruomenėms. Vaikus į edukacijas kvies rašytojas Tomas Dirgėla, paauglius – rašytoja, pedagogė Rebeka Una, o suaugusiuosius – teatro ir kino aktorė Emilija Latėnaitė. Per metus suplanuotos 36 edukacijos skirtinguose Lietuvos regionuose. Jų tikslas – puoselėti kūrybiškumą, bendruomeniškumą, saviraišką ir skaitymo kultūrą.

„Kodėl skaityti yra gera?“ Atsakymo į šį klausimą „Metai su knyga“ organizatoriai ieškos visus metus –susitikimuose ir edukacijose bus kuriamas Skaitymo manifestas. Projekto sumanytojai tikisi interaktyviu būdu skatinti skaitančių bendruomenių kūrimąsi, stiprinti bibliotekų ir bendruomenių ryšį, įtraukiant Lietuvos regionų bendruomenes į skaitymo skatinimo veiklas.

Skaitymo manifestas ir visos projekto naujienos skelbiamos svetainėje www.vasarasuknyga.lt ir socialiniuose tinkluose. Šalia projekto „Metai su knyga“ nuo birželio 1 iki rugpjūčio 31 d. vyks ir tradicinis skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“.

Akcijos organizatoriai – Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus apskričių viešosios bibliotekos ir Lietuvos audiosensorinė biblioteka. Projektą „Metai su knyga“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Organizatorių informacija

VARĖNA

Testamentas ateities kartoms. Kodėl šiandien svarbu prisiminti ir suprasti skaudžius mūsų tautos istorijos puslapius? Atrodė, kad dramatiškas raudonojo teroro laikotarpis po truputį grimzta į užmarštį, bet prasidėjusi agresija Ukrainoje vėl užbėrė druskos ant mūsų žaizdų. Neturime teisės užmiršti, tai patirtys, kurios mus formuoja ir brandina. Jas liudija išlikę tremtinių dienoraščiai ir atsiminimai.

Šviesaus atminimo dzūko nuo Lynežerio (Varėnos r.), Lietuvos partizano ir politinio kalinio Antano Švedo prisiminimų knyga „Vilties testamentas. Atsiminimai“ buvo pristatyta Varėnos rajono viešojoje bibliotekoje. Ją 2022 m. išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras kartu su Varėnos rajono savivaldybe.

„Taip, tai buvo nelygi, žmogišku požiūriu beviltiška kova, bet ar beprasmiška? Kiekviena karta gauna savo užduotį“, – rašė Antanas Švedas. Antano tėvų namuose Lynežeryje, kai šeimą ištrėmė į Sibirą, buvo įkurta mokykla, kurioje pokario metais mokytojavo vaikų poetas, buvęs MGB agentas Kostas Kubilinskas.

Kaip atsiminimai tapo knyga, kokie motyvai pastūmėjo išleisti šį vilties testamentą, papasakojo knygos sudarytoja Antano dukra Laima Švedaitė. „Tėvelis kalbėjo apie pasirinkimą neprarasti žmogiškumo, nors jis pats labai jaunas išėjo partizanau­ ti, perėjo tikrą okupantų golgotą, bet liko ištikimas savo sąžinei ir siekiui iškovoti Tėvynei laisvę. Lietuviai juk turi stiprų Laivės geną“, – kalbėjo viešnia.

Su A. Švedo rankraščiais pirmiausia susipažino gamtos mokslų daktarė Onutė Grigaitė, kuri, pasak L. Švedaitės, tapo savotiška šios knygos „krikštamote“. O „krikštatėviu“ tapo istorikas, Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta. Renginyje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro atstovė Aldona Jakavonienė pristatė šio centro leidybinį darbą ir prasmingą bendradarbiavimą – per trisdešimt gyvavimo metų išleista daugiau kaip du šimtai įvairių leidinių. Renata Česnulevičienė