ATNAUJINTAS „E. PAVELDAS“: KAIP KEIČIASI VARTOTOJŲ

Pro Iai Ir Poreikiai

Kiek daugiau nei prieš metus, 2022 m. vasario 14 d., pradėjo veikti atnaujinta skaitmeninto kultūros paveldo portalo epaveldas.lt versija, sukurta Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai kartu su partneriais 2018–2021 m. įgyvendinant projektą „Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės plėtra (VEPIS 3)“. Poreikis atnaujinti portalą kilo siekiant užtikrinti didesnį skaitmeninto kultūros paveldo turinio pasiekiamumą ir efektyvesnį panaudojimą, konsoliduoti atminties institucijų skaitmeninimo veiklą bei užtikrinti glaudesnį jų bendradarbiavimą. Jau buvo reikalingi ir nauji, šių dienų reikalavimus atitinkantys IT sprendimai. Dabar „E. paveldas“ teikia inovatyvias paslaugas, portalo dizainas tapo patrauklesnis, teikiamų duomenų kokybė geresnė*.

Prieš porą metų, 2020­aisiais, sukako 15 metų, kaip gyvuoja šis portalas. O neseniai paminėjus jo modernizacijos vienų metų sukaktį, projekto rengėjai ir vykdytojai jau gali papasakoti apie svarbiausius „E. paveldo“ vartotojų įpročius ir poreikius.

Kaip vartotojai sutiko portalo naujoves?

Buvo visko! Kiekviena naujovė sukelia nepasitenkinimo bangą ir klausimų, nes reikia keisti įpročius, o tai daryti nėra lengva. Su komanda ruošėmės atnaujinimo darbams, iš anksto informavome ištikimuosius vartotojus apie būsimus pokyčius, patarėme, kaip išsisaugoti jau sukurtas dokumentų kolekcijas. Parengėme atsakymus į didelį DUK sąrašą.

Iki modernizacijos portalas buvo laikomas didele suskaitmenintų dokumentų saugykla, kur vartotojas – tyrėjas, istorijos mėgėjas, moksleivis ir kt. – galėjo susirasti reikiamą dokumentą ir jį skaityti, klausytis, apžiūrėti, nusikopijuoti, jeigu tai leidžia autorių teisės. Naujojoje versijoje siūloma ir patiems vartotojams dalyvauti kuriant turinį: naudojant portale saugomus dokumentus, kurti parodas, tinklaraščius, vaizdais dalintis su draugais socialiniuose tinkluose ar elektroniniu paštu. Rinktis tikrai yra iš ko, nes „E. paveldo“ saugyklose jau sukaupta beveik 500 tūkstančių kultūros paveldo objektų (KPO) ir šis skaičius nuolat auga!

* Daugiau apie projektą žr.: Jolita Steponaitienė, Lina Mačiulienė. Kelionė po Lietuvos kultūrą – patrauklesnė ir inovatyvesnė: apie modernizuotą portalą „E. paveldas“. Tarp knygų, 2022, Nr. 1, p. 7–8; Dovilė Ivanovienė. Atnaujintas „E. paveldo“ portalas tapo naudinga dalijimosi platforma. Tarp knygų, 2022, Nr. 3, p. 14–16; Dovilė Ivanovienė. Dešimt mitų apie modernizuotą portalą epaveldas.lt. Tarp knygų, 2022, Nr. 5, p. 12–13.

Ar pastebite vartotojų

įpročių pokyčių?

Kiekvienas savaip įsivaizduoja, kokia turėtų būti „tobula“ sistema, tad natūralu, kad vartotojas turi susikurti savo paieškos sistemą. Portalas veikia „Google“ paieškos principu, todėl, į paieškos langelį įrašius rūpimą žodį, rezultatų bus pateikiama labai daug, nes ieškoma visame masyve, kiekviename KPO apraše. Pavyzdžiui, įvedus arbat, bus pateikti rezultatai su visais vediniais: arbata, arbatžolės, arbatinukas ir t. t.. Jei norite ieškoti konkrečiau, naudokite „Patikslinamosios paieškos“ funkciją. Dar svarbu paminėti, kad aprašai ir duomenys atkeliavo iš portalo partnerių – įvairaus tipo institucijų. KPO originalų metaduomenys jose buvo kuriami laikantis savų taisyklių, įvairiais laikotarpiais, todėl gali būti ir netikslumų, trūkumų, o tai prisideda prie paieškos rezultatų kokybės. Už aprašo kokybę atsako partneris – originalo saugotojas.

Pastebime, kad tie vartotojai, kurie nebuvo pripratę prie senesniųjų „E. paveldo“ versijų, su naująja susidoroja lengvai. Reikia atidumo: sužymėti reikiamus paieškos laukus, pasiskaityti „Pagalbos“ informaciją.

Jei į paieškos lauką įrašysite „noriu gražaus paveikslėlio“ – greičiausiai jūsų lūkesčiai nebus patenkinti, nes paieškos sistema suras visus KPO, kurių apraše buvo paminėta „noriu“, „gražaus“, „paveikslėlio“.

Modernizuotoje versijoje siūloma nauja paieškos galimybė – analitinė paieška. Kad gebėtų ja naudotis, vartotojas turi turėti neblogus programavimo įgūdžius. Ši paslauga – tiems, kam reikalingi apdoroti duomenys, o ne tekstas.

Portalui kultūros paveldo objektus teikia 24 partneriai, taigi jame gausu medžiagos įvairia tematika. Pavyzdžiui, Vilniui švenčiant 700 metų jubiliejų, besidomintieji Vilniaus tema gali rasti nuotraukų, atvirukų ar kitokių vaizdų, pasakojančių apie sostinės praeitį ar dabartį.

Portale jau artėjama prie pusės milijono KPO. Koks tai turinys?

Tai – projekto 24 partnerių (visi jie išvardyti portalo pradžios tinklalapyje) įkelti objektai. Smagu, kad didėja KPO įvairovė, daugėja įdomių su Lietuva ir ne tik susijusių vaizdų. Kiekvienas partneris atneša savo įdomybių.

Štai Lietuvos jūrų muziejus – vien peržiūrėdami jų KPO, galite apkeliauti pasaulį! Kultūros paveldo centro bibliotekos rinkiniai leis senąjį paveldą pažinti iš brėžinių ir piešinių, o krašto muziejų indėlis – visos Lietuvos etnografinis ir kultūros paveldas.

Kokios dar naujos paslaugos teikiamos?

Visų pirma registruoti LIBIS sistemos vartotojai gali kurti jau minėtas parodas, tinklaraščius, žemėlapius, pasižymėti reikalingus KPO. Registruoti institucijų atstovai prie visų išvardytų paslaugų dar gali kurti kolekcijas, objektams priskirti geografines žymas. Neregistruoti vartotojai gali vaizdais dalintis, parsisiųsti, jeigu tai leidžia licencija, naudotis analitine paieška.

Vartotojai turi galimybę prie objektų rašyti komentarus. Tokių jau yra. Ypač smagu, kai anūkai rašo atpažinę senelius ar koks vartotojas – savo mėgstamas vietas.

Apie vieną naujovę papasakosime plačiau. Registruoti vartotojai, pasirinkę kultūros paveldo objektų, kurių rūšis yra „Rankraštis“, peržiūrą, gali pridėti teksto nuorašą ar anotaciją. Sudaryta galimybė pažymėti esamo teksto dalį ir apačioje pateikti naują tekstą. Taip įgyvendinama nuostata bendradarbiauti vartotojams ir siekti bendro rezultato – papildyti skaitmeninio pa­ veldo objektus savo žiniomis, palengvinti informacijos paiešką kitiems, kadangi toks parašytas tekstas įtraukiamas į visatekstę paiešką.

Modernizuota portalo versija skatina vartotojų kūrybinius procesus ir lietuviško paveldo pažinimą.

Ar galima teigti, kad „E. paveldo“ duomenų masyvas atliepia skirtingus visuomenės poreikius?

Tikrai taip – duomenų pateikimas ne tik užtikrina platesnę paveldo sklaidą visuomenėje, bet ir integruoja tuos duomenis į dabar visuomenėje vykstančius procesus. Atveriant skaitmenintą kultūros paveldą, prisidedama prie mokslo vystymo, kultūros paveldo sklaidos, pilietiškumo bei savišvietos ugdymo. Portalą jau pažino švietimo įstaigos, akademinė bendruomenė. Smagu, kad dėstytojai rekomenduoja jo medžiagą studentams, juo naudojasi moksleiviai ruošdami referatus, portalo turiniu domisi gidai. Tikimės, kad į šią vartotojų bendruomenę įsitrauks ir įvairios kūrybinės organizacijos

.

O kaip su socialiniais tinklais – ar ten dalinamasi vaizdais?

Priminsime, kad ši galimybė pasiūlyta tik prieš metus. Tačiau vieną ištikimą „Facebook“ draugą tikrai galime paminėti – tai puslapis „Lietuva senose fotografijose“, turintis 156 tūkstančių sekėjų. Šiame „Facebook“ puslapyje dalinamasi tikrai daugeliu portalo KPO. Ir pavieniai asmenys dalinasi portalo vaizdais, komentuoja juos.

Ką daryti, jeigu portale nėra reikiamo KPO?

Neužmirškime, kad ne viskas, kas suskaitmeninta Lietuvoje, patenka į „E. paveldą“. Dar yra muziejų portalas LIMIS, Elektroninio archyvo informacinės sistemos Skaitmeninė skaitykla. Pastarojoje, pavyzdžiui, yra daugiau Lietuvos parapijų metrikų knygų. Be to, įvairios atminties institucijos dokumentus saugo savo sistemose.

Kokie „E. paveldo“ santykiai su „Europeana“?

„Europeana“ – tarsi didžioji sesė. Tai – Europos Komisijos iniciatyva kuriama Europos bibliotekų, archyvų, muziejų, galerijų skaitmeninė platforma. Džiugu, kad nuo 2012 m. „E. paveldo“ turinys atsispindi ir „Europeanos“ sistemoje, kurioje suteikiama prieiga prie daugybės kultūros paveldo objektų iš visos Europos. Čia galima atrasti dar daugiau meno kūrinių, knygų, muzikos ir vaizdo įrašų apie madą, mokslą, sportą ir kitą suskaitmenintą paveldą ir jį naudoti mokymosi, darbo tikslais ar tiesiog savo malonumui. „E. paveldas“, būdamas Lietuvos agregatorius, savo objektus, kurie atitinka „Europeanos“ reikalavimus ir yra neapriboti autorių teisių, perduoda jai. Šiandien tokių duomenų yra daugiau nei 369 tūkstančiai. Taip europiečiai – ir ne tik jie – gali pažinti mūsų šalį, kultūrą, istoriją, kalbą.

Neseniai mus pasiekė žinia, kad, vadovaujantis Europos Komisijos rekomendacija, ruošiamasi kurti Bendrą Europos kultūros paveldo duomenų erdvę. Todėl šiais metais „Europeana“ didesnį dėmesį kreips į duomenų kokybę, 3D skaitmeninimą, bendradarbiavimą su atminties, kultūros paveldo institucijomis.

Ką vartotojai turi žinoti, kad nebūtų pažeidžiamos autorių teisės?

Autorių ir gretutinių autorių teisių apsauga labai svarbi siekiant įdiegti atsakingą požiūrį į kultūros paveldo objektų naudojimą. Svarbu atkreipti dėmesį, kokiomis sąlygomis galima naudotis portale saugomu objektu. Kiekvienas suskaitmenintas KPO turi „Creative Commons“ licenciją ir „Europeanos“ naudojamų „Rights Statements“ pareikščių žymas, jas galima rasti informaciniame langelyje apie KPO. Toks ženklinimas licencijomis sukuria palankesnes sąlygas naudoti portalų turinį tiek asmeniniais, tiek komerciniais tikslais ir išvengti KPO panaudojimo be autorių teisių turėtojų leidimo.

Ko tikėtis iš portalo ateityje?

Visų pirma – geresnės vaizdų kokybės, daugiau atpažinto teksto, laisvesnių naudojimo licencijų, naujų paslaugų ir, žinoma, naujų KPO.

Portale saugomi ne tik kultūros paveldo objektų vaizdai, bet ir žemėlapiai, planai, garso įrašai.