SKAITYKIS SU KNYGOMIS! ŽINOTI APIE AUTORIŲ TEISES SVEIKA

Spausdintinė knyga nėra geriau nei skaitmeninė, o skaitmeninė – nei garsinė. Visos jos tokios pačios savo turiniu. Visas jas lyg vitaminas saugo autorių teisių ženklas ©. Vadinasi, knygų negalima kopijuoti ir platinti be autoriaus ar leidyklos sutikimo. Bet kiek skaitytojų pastebi knygose šį simbolį ir susimąsto apie jo reikšmę?

Aišku viena: vis dar per mažai. Lietuvos audiosensorinė biblioteka (LAB) visas šalies bibliotekas kviečia prisidėti prie kampanijos „Skaitykis su knygomis“. Nuotaikingais daržovių ir vaisių piešiniais akį traukiančia šviečiamąja iniciatyva siekiama atkreipti dėmesį į autorių teisių svarbą ir ugdyti vartotojų įprotį naudoti legalų turinį.

Praktika rodo, kad moralizavimas ir grasinimas įstatymo raide ginti autorių teises vargiai padeda. Po kelių LAB darbuotojų ir leidėjų atstovų susitikimų buvo nutarta: vienintelis būdas artėti prie norimų tikslų – visuotinis judėjimas, ir toks, kuriame kiekvienam norėtųsi dalyvauti!

„Autorių teisių problematika itin kompleksiška. Sulaukę šios užduoties, supratome, kad tą kompleksiškumą reikia sumaniai redukuoti, sukurti kažką itin paprasto, bet gyvybingo ir nemoralizuojančio, nekaltinančio, bet edukuojančio ir ūpą pakeliančio, –apie iniciatyvos „Skaitykis su knygomis“ koncepciją pasakoja Giedrė Ona Šileikytė, kūrybinės agentūros „Autoriai“ vadovė. – Nuo pat pradžių žinojome, kad norime sukurti kampaniją, kuri priklausytų ne kažkam vienam, o būtų prieinama naudotis visai industrijai: leidėjams, bibliotekoms, rašytojams ir skaitytojams. Pervertę dešimtis knygų, pastebėjome, kad ženklas © nelabai pastebimas, supermažytis, lyg būtų absoliučiai nereikšmingas. Tai pasirodė labai neteisinga. Todėl visa kampanija ir sukasi aplink šios situacijos ištaisymą.“

Susiraukusi citrina, išsibarstę žirniai, meiliai susiglaudusios vyšnios ir iš gėdos paraudęs burokas tapo lipdukais ir plakatais, kuriuos norisi užsiklijuoti, dalinti, kurie praskaidrina nuotaiką ir primena – visas knygas saugo ženklas © (Copyright). Negalime apsimesti, kad jo nepastebime.

KAMPANIJOS PLATFORMA – ATVIRA IR VISIEMS

PRIEINAMA

LAB ir „Autoriai“ sukūrė spalvingą internetinę svetainę skaitykissuknygomis.lt, kurioje galima rasti ir be apribojimų atsisiųsti visą kampanijos komunikacijai skirtą medžiagą: plakatus, lipdukus, įvairių matmenų vizualinę medžiagą socialiniams tinklams, reklamines juostas internetinėms svetainėms. „Simbolį © pavertėme nuotaikingomis iliustracijomis, kurias išplėtojome į nuoseklų vizualinį identitetą su daugybe priemonių.

Kuo šis simbolis bus labiau matomas, tuo sveikesnė autorių teisių situacija bus šalyje“, – teigia G. O. Šileikytė.

Iniciatyvos logotipas – ženklas ©, supamas užrašo „Skaitykis su knygomis“ – ne tik vaizdinis, bet ir garsinis. Garsiniai logotipai Lietuvoje nėra labai populiarūs, tačiau tai – vienas iš būdų į iniciatyvą įtraukti žmones, dėl regos ar skaitymo sutrikimų negalinčius skaityti įprastai. Ši auditorija dažnai renkasi garsines knygas, kurios taip pat yra saugomos autorių teisių!

Šviečiamosios iniciatyvos svetainė skaitykissuknygomis.lt papildys medijų ir informacinio raštingumo kompetencijų ugdymo paketą, tad šią informaciją vėliau bus galima rasti ir bib lio tekininkų vis aktyviau lankomoje svetainėje bib lio tekavisiems.lt.

Kod L Autori Teis S Tur T R P Ti

BIB LIOTEKOMS?

„Neseniai atšventėme Lietuvos valstybingumo šventes ir visi pajutome – itin aktuali mums laisvės tema. Ši tema labai glaudžiai susijusi su bib liotekomis, kadangi jos yra saviraiškos, lygios prieigos prie informacijos ir intelektualinės laisvės garantas. Bib lio tekos kiekvienam žmogui užtikrina kūrybinės ir intelektinės veiklos įvairovės prieigą, – sako LAB direktoriaus pavaduotoja Erika Buivydienė. – Vis dėlto kiekviena laisvė yra susijusi su pareigomis ir teisėmis, o kalbant apie kūrybą ir intelektinę veiklą – su autorių teisėmis ir pareiga gerbti kūrėjų interesus. Užtikrindamos visuomenei prieigą prie informacijos, bib lio tekos kartu aktyviai vykdo visuomenės švietimą autorių teisių apsaugos tematika, savo bendruomenėse neretai tapdamos šių teisių apsaugos ambasadorėmis.“ Kodėl tai yra aptariamos autorių teisės, kūrybinės bendrijos ir jų licencijos.

Nacionaliniai ir tarptautiniai įstatymai garantuoja autoriams išskirtines teises į jų kūrybą, užtikrindami neturtines teises (teisę į autorystę ir į kūrinio neliečiamumą) bei turtines teises (teises į pajamas, gautas už kūrinio panaudojimą). Knygų leidyba yra svarbi mūsų visuomenės kūrybinės industrijos dalis, jas rašantys autoriai, leidžiantys leidėjai ir kiti prie knygos rengimo prisidedantys specialistai tikisi gauti teisingą atlygį už savo darbą. Parduodant išleistą knygą, sumokama autoriui, kuris gali ir toliau skirti savo laiką kūrybai, leidykla gali investuoti į kitos knygos leidybą. Tad autorių teisių apsaugos sistema skirta apsaugoti autoriaus kūrybą nuo netinkamo naudojimo ir sudaryti motyvuojančią aplinką toliau kurti.

Tačiau ar visuomet bib liotekų skaitytojai žino, ką gali ir ko negali daryti su knygomis? Ar visuomet atkreipia dėmesį į bib lio tekose skelbiamą informaciją, kad negalima kopijuoti viso leidinio, tik jo dalį? Ar, naudodamiesi informacijos šaltiniu, visuomet nurodo kūrinį ir autorių, kurio idėjomis naudojasi? Ar supranta, kad leidinio skenavimas ir skelbimas internete prilygsta vagystei?

Matyt, ne visada. Todėl spalvingi kampanijos „Skaitykis su knygomis“ žirniai, išsibarstę tarsi knygos po torrentus , gali leidinį kopijuoti susiruošusiam studentui priminti: „Neplatink.“ Susirūpinusi citrina primena, kad nelegaliai dalindamasis kny ­ vyšnaitės dar kartą akcentuoja: popierinė knyga nesiskiria nuo garsinės, o garsinė – nuo popierinės. Neteisėtai pasidalinsi garsine knyga – nukentės rašytojas.

Pagarba knygų autorių teisėms yra dalis mūsų reputacijos – bibliotekos turi išsaugoti autorių ir leidėjų pasitikėjimą.

Diskusija Apie Autori Teises Ir Ilg Jantis Partneri S Ra As

„Knygų savaitė“ šiemet kviečia domėtis istorija, dairytis po svarbių ir jautrių temų užkulisius, pamėginti suprasti, kaip mąstome, kuo gyvename“, – teigiama „Knygų savaitės“, kurią kartu su partneriais organizuoja leidykla „Baltos lankos“, tinklalapyje. Šios balandžio mėnesį vyksiančios iniciatyvos veiklas turėtų prasmingai papildyti ir LAB organizuojama diskusija apie autorių teisių svarbą, kurioje ketina dalyvauti teisininkė Martyna Gudaitė ­ Gulbinienė, leidėjas ir Vilniaus universiteto mokslininkas Vincas Grigas, rašytojas Tomas Dirgėla. Prasidėjus „Knygų savaitei“, diskusiją bus galima pasižiūrėti LRT mediatekoje.

„Didelė dalis knygos darbo vyksta skaitmeniniu formatu. Autoriai skrebena ne plunksną, o klaviatūrą. Vertėjai, redaktoriai, maketuotojai tekstą paverčia knyga palinkę prie ekrano. Bet, knygai pasirodžius, jos skaitmeninio formato (garsinė ar elektroninė knyga) autorių teisės dažnai pamirštamos („Kodėl negaliu nemokamai dalintis audioknyga su visais savo draugais?“), – nori atkreipti vartotojų dėmesį audioteka.lt leidybos vadovė Inga Vilimė. – Leidžiame audioknygas ir labai džiaugiamės, kad tokia knygos forma daugeliui jau tampa gyvenimo būdo dalimi. Tačiau supratimą, kad ausinėse skambanti garsinė knyga yra atlygio vertas autorių ir leidybos komandų darbas, dar reikia auginti.“

Prie kampanijos jungiasi ne tik „Audioteka“, bet ir daugiau partnerių – iniciatyvą „Skaitykis su knygomis“ palaiko Lietuvos savivaldybių viešųjų bib lio tekų asociacija, Apskričių viešųjų bib lio tekų asociacija, Lietuvos leidėjų asociacija, AGATA, „Baltos lankos“... Partnerių sąrašas nuolat ilgėja – jų logotipai nuolat pildo svetainę skaitykissuknygomis.lt

„Skaitydami knygas, straipsnius, vartydami meno albumus ar klausydami audioknygas, ne visada pagalvojame apie šiuos kūrinius sukūrusius autorius, atlikėjus, jau nekalbant apie jų tinkamą įvertinimą ar pripažinimą. Tam sukurta autorių teisių sistema. Ji gana sudėtinga, bet juk svarbiausia – pagarba autoriui, kūrėjui“, – įsitikinusi Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bib lio tekos direktorė Emilija Banionytė.

Inoti Apie Autorines

KAIP BIBLIOTEKOS GALI PRISIJUNGTI?

Kampanijos startas numatytas pavasarį, kai vitaminų trūksta labiausiai! Balandžio 24–30 d. vyks ne tik „Knygų savaitė“, bet ir Nacionalinė bibliotekų savaitė. Balandžio 26 d. minėsime ir Pasaulinę intelektinės nuosavybės dieną – tądien kaip tik numatytas oficialus iniciatyvos „Skaitykis su knygomis“ startas.

Kaip prie jos gali prisijungti bib lio tekos? Galimybių yra pačių įvairiausių – nuo rimtų iki smagių.

Pavyzdžiui:

• bibliotekos erdves išklijuoti kampanijos plakatais;

• lipdukais papuošti bibliotekos kompiuterių monitorius, knygas ar skaitykles;

• balandžio 26 d. kolegas ir skaitytojus vaišinti vaisiais, papuoštais akcijos lipdukais;

• atsispausdinti kampanijos skirtukus ar lipdukus ir juos dalinti skaitytojams;

• viešosios prieigos kompiuteriuose ekrano užsklandas pakeisti vyšniomis, burokėliais ir citrinomis;

• palaikymą išreikšti ryškia vizualine medžiaga socialiniuose tinkluose;

• kampanijos reklaminę juostą įsikelti į bib liotekos svetainę;

• įkelti iniciatyvos logotipą į interneto svetainę. Smagi kampanijos vizualinė medžiaga turėtų tikti mokyklų bib lio tekoms, mokytojams ir mokiniams. Mokyklų bibliotekų jungimasis prie iniciatyvos – ypač svarbus: išmokę gerbti autorių teises dar mokykloje, gerbsime jas ir suaugę. Kuo daugiau ©, tuo sveikiau!

MOTYVUOJANTI KULTŪRA PRIEŠ ATSKIRTĮ:

Lietuvos Socialin Gimnazist Aplinka Ir Akademin Motyvacija

Dr. Rasa Erentaitė

Dr. Rimantas Vosylis

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas

Neišlaikyti valstybiniai egzaminai, prasti tarptautinių palyginamųjų testų rezultatai, dideli pasiekimų skirtumai tarp mokyklų ir regionų – visa tai pastaraisiais metais kelia daug rūpesčio ir diskusijų Lietuvos visuomenėje. Nuogąstaujama dėl menkų Lietuvos gimnazistų žinių, silpnos motyvacijos mokytis, nepakankamų aspiracijų siekti kokybiško išsilavinimo ateityje. Kauno technologijos universiteto mokslininkai 2019–2021 m. tęstiniame tyrime „Tikslų laboratorija“ aiškinosi, kokie yra Lietuvos gimnazistų akademiniai tikslai, kaip jie kinta dvejų mokslo metų laikotarpiu ir kaip jie susiję su mokinių socialine, ekonomine, kultūrine (SEK) aplinka.

Tyrimas atkleidė didelį motyvacinį atotrūkį tarp nepriteklius patiriančių ir palankioje aplinkoje augančių mokinių. Kartu pastebėta, kad turtinga kultūrinė aplinka yra palanki mokinių, ypač susiduriančių su nepritekliais, akademinei motyvacijai. Kultūros įstaigos, bibliotekos, įvairios iniciatyvos, turtinančios Lietuvos mokinių kultūrines patirtis, gali reikšmingai prisidėti stiprinant mokinių motyvaciją ir siekius, ypač mažiau palankioje socioekonominėje aplinkoje.

KAS FORMUOJA MOKINIŲ AKADEMINĘ MOTYVACIJĄ?

Mokinių iš skirtingos SEK aplinkos mokymosi pasiekimų atotrūkis yra vienas didžiausių šiandienių švietimo iššūkių. Mokiniai iš nepalankios SEK aplinkos vidutiniškai gauna žemesnius pažymius, prastesnius egzaminų įvertinimus nei palankiomis sąlygomis augantys bendraamžiai, ir šis atotrūkis daugelyje šalių didėja (Chmielewski, 2019). Lietuvoje mokinių pasiekimų atotrūkis, susijęs su SEK aplinka, taip pat gerai žinomas iš tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų, valstybinių brandos egzaminų rezultatų (Zabulionis, 2020; ŠMSM, 2020).

Vis dėlto, kalbant apie pasiekimų atotrūkį, kur kas rečiau užsimenama apie vieną pagrindinių pasiekimų veiksnių – akademinę motyvaciją. Ar galime kalbėti apie motyvacijos atotrūkį, t. y. motyvacijos skirtumus tarp nepriteklius patiriančių ir palankiomis sąlygomis augančių mokinių? Kadangi tyrimų, kurie analizuotų motyvacinius pasiekimų atotrūkio aspektus, pasigendama ir tarptautiniu lygiu, siekdami prisidėti prie šios tyrimų krypties plėtros, atlikome tęstinį tyrimą „Tikslų laboratorija“, kuriame analizavome skirtingoje aplinkoje augančių gimnazistų tikslus ir motyvaciją. Išsamiai šio tyrimo rezultatus pristatome mokslo monografijoje (Erentaitė ir kt., 2022), o šiame straipsnyje aptariame vieną iš motyvacijos aspektų – su kompetencija susijusius tikslus. Viena akademinės motyvacijos srityje plačiau ­ siai taikomų teorijų yra kompetencijos tikslų (angl. achievement goals ) teorija (Pintrich ir Schunk, 2002). Joje sakoma, kad su kompetencija susiję tikslai įprasmina asmens mokymąsi, susieja mintis, emocijas ir elgesį į nuoseklią mokymosi patirtį. Iš šios perspektyvos akademinę motyvaciją galima apibrėžti kaip besimokančiųjų nuostatų ir įsitikinimų rinkinius, kurie formuojami ir yra aktyvinami mokymo(si) situacijose. Tos nuostatos pirmiausia atspindi, ar asmuo mokydamasis linkęs stiprinti savo kompetencijas, siekti meistriškumo (angl. mastery ), ar yra labiau linkęs demonstruoti savo žinias, gebėjimus, kompetencijas (angl. performance ). Kompetencijos stiprinimas siejamas su susidomėjimu, noru gilintis ir pažinti, t. y. siekiu plėtoti ir stiprinti kompetenciją tobulėjant ar mokantis. Kompetencijos demonstravimas siejamas su noru parodyti, įrodyti savo kompetenciją, aplenkiant bendraamžius arba pasiekiant sėkmę kuo mažesnėmis pastangomis. Abiejų tipų tikslai padeda mokiniams imtis mokymosi užduočių, tačiau meistriškumo siekis atspindi adaptyvesnę, tvaresnę mokymosi motyvaciją, susijusią su sėkmingesniais mokymosi būdais ir aukštesniais rezultatais.

Svarbu tai, kad vienu metu mokiniai gali turėti skirtingus mokymosi tikslus, pavyzdžiui, orientuotis į meistriškumą, bet kartu siekti ir aukštų įvertinimų, pažymių. Taip pat gali būti, kad mokinys nesiekia nė vieno galimo tikslo – nei stiprinti kompetenciją, nei ją demonstruoti. Sudarant mokymosi tikslų derinius, galima išskirti kelis akademinės motyvacijos tipus: nemotyvuoti mokiniai, vidutinės motyvacijos, siekiantys meistriškumo ir siekiantys visapusiškos sėkmės. Šiuos tipus pasitelksime toliau aptardami Lietuvos gimnazistų motyvaciją, kurią nagrinėjome tyrime „Tikslų laboratorija“.

DALYVIŲ STATISTIKA: IMTIS, SOCIALINĖ PADĖTIS, KILMĖ

Dvejus metus trukęs tyrimas vykdytas 36 šalies gimnazijose 14 ­ oje savivaldybių. Tyrimo imtis sudaryta taikant neatsitiktinę daugiapakopę atrankos procedūrą, siekiant užtikrinti tyrimo dalyvių įvairovę pagal socialinę, ekonominę ir kultūrinę aplinką, mokyklos dydį ir vietovę, taip pat pagal mokinių akademinius pasiekimus. Tyrimo pirmojo etapo dalyvių imtį, kuri buvo kviečiama į vėlesnius tyrimo etapus, sudarė 1268 paaugliai (amžius: 14–15 metų; 51,7 proc. merginų). Tie patys paaugliai buvo kviečiami dalyvauti iš viso keturiuose tyrimo etapuose, kaskart prašant atsakyti į elektroninės anketos klausimus. Iki ketvirtojo etapo tyrime išliko 1117 paauglių (92,8 proc. pradinės imties). Sutikimas dalyvauti buvo gautas iš kiekvieno tyrimo dalyvio tėvų ir pačių paauglių.

Kaip ir siekėme planuodami tyrimą, jo dalyvių imtis pasižymėjo gana įvairia socialine ir ekonomine šeimos padėtimi. Apie 12,9 proc. dalyvių buvo gaunantys nemokamą maitinimą mokykloje, o 15,1 proc. nurodė, kad bent vienas iš tėvų nedirba. Tai, kad motina yra įgijusi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, nurodė maždaug trečdalis dalyvių (30,8 proc.), o tėvas – maždaug penktadalis (18,0 proc.). Dauguma mokinių (67 proc.) nurodė, kad gyvena su abiem tėvais, o likusieji – su vienu iš tėvų arba su kitais šeimos nariais dėl tėvų skyrybų (21,8 proc.), vieno iš tėvų mirties (4,3 proc.), tėvų emigracijos (4,3 proc.) arba kitų priežasčių. Imtis buvo homogeniška pagal etninę kilmę (98 proc. identifikavo save kaip lietuvius).

Nuo antrojo iki ketvirtojo etapo tyrimas buvo vykdomas 2020 m. pavasarį prasidėjusios COVID­19 pandemijos sąlygomis. Tad interpretuodami tyrimo rezultatus turime atsižvelgti ir į galimus pandemijos padarinius paauglių tikslams bei motyvacijai.

GIMNAZISTŲ SOCIALINĖ, EKONOMINĖ, KULTŪRINĖ APLINKA

Siekėme įvertinti, kokioje SEK aplinkoje auga mūsų tyrimo dalyviai. Rėmėmės daugiadimense socialinės padėties samprata, pagal kurią visuomenėje netolygiai prieinami yra ne tik finansiniai ir materialiniai, bet ir kultūriniai, socialiniai ištekliai. Mokinių SEK aplinką vertinome pagal keturis šeimos išteklių aspektus: šeimos materialinius išteklius, šeimos kultūrinius išteklius, paauglių kultūrines patirtis ir kultūros temas bendraujant šeimoje.

Šeimos materialiniai ištekliai buvo vertinti pagal asmeninio kambario namuose turėjimą, šeimos automobilių skaičių, kompiuterių skaičių namuose,

Išsamiai tyrimo rezultatai pristatomi mokslo monografijoje. https://ebooks. ktu.edu/product/pasiruo-kilti-paauglitikslai-nelygioje-visuomenje

1 šeimos atostogas užsienyje ir nemokamą maitinimą mokykloje. Šeimos kultūriniai ištekliai vertinti pagal kultūrinio, meninio turinio nuosavybės šeimoje po ­ žymius: knygų namuose bendrą skaičių, mokinio asmeninių knygų skaičių, enciklopedijų skaičių, meno kūrinių, muzikos instrumentų turėjimą. Kultūrinės patirtys vertintos pagal paauglių įsitraukimą į kultūrines veiklas: lankymąsi koncertuose, teatre, bibliotekoje, muziejuje, parodoje, kine, sporto varžybose. Vertinant kultūros temų svarbą šeimoje, paauglių buvo prašoma atsakyti, kaip dažnai šeimoje jie kalbasi apie knygas, filmus ar televizijos laidas, politiką ir visuomenę, meną ir meno kūrinius.

Išnagrinėję, kaip keturios SEK aplinkos dimensijos išsidėsto mokinių aplinkoje, aiškiai matome vieną ryškiausių šiandienės visuomenės charakteristikų –netolygų socialinių, ekonominių ir kultūrinių išteklių pasiskirstymą (1 pav.). Tik kas dešimto paauglio mūsų tyrimo imtyje aplinka gali būti vertinama kaip visapusiškai palanki ekonominiu, socialiniu,

Nepalanki (16,3%)

Kultūriškai nepalanki (29,8%)

Kultūriškai palanki (8,2%)

Nuosaikiai palanki (36,0%)

Visapusiškai palanki (9,7%) kultūriniu požiūriu. Galima sakyti, kad šiems paaugliams nestinga nei materialinių išteklių (patogios aplinkos namuose, šiuolaikinės įrangos, galimybių keliauti su šeima), nei kultūrinių, meninių patirčių ar išteklių (lankymosi kultūros renginiuose, įstaigose, knygų, meno kūrinių ar instrumentų namuose), o socialine prasme jų patirtis formuoja kultūros, meno, visuomenės aktualijos (šios temos ryškios bendraujant šeimoje). Nenuostabu, kad ši paauglių grupė geriausiai iš visų bendraamžių vertina savo šeimos socialinę padėtį ir tikisi patys ateityje užimti itin aukštą padėtį visuomenėje. Jie taip pat turi stipriausius socialinio mobilumo lūkesčius, taigi labiau nei bendraamžiai tikisi dar palypėti „socialinėmis kopėčiomis“.

Pačioje nepalankiausioje SEK aplinkoje, kurioje auga maždaug šeštadalis mūsų tyrime dalyvavusių gimnazistų, yra daug mažiau visų vertintų išteklių. Šie mokiniai labai ryškiai skiriasi nuo savo bendraamžių nepalankia SEK aplinka ir susiduria su materialiniais nepritekliais, menkais kultūriniais ištekliais, jų kultūrinės patirtys skurdžios, o kultūros reikšmė bendraujant šeimoje maža. Jų subjektyvūs vertinimai taip pat atspindi objektyvią situaciją – šie paaugliai prasčiau už kitus vertina savo šeimos socialinę padėtį ir ateityje tikisi labai mažo, palyginti su bendraamžiais, socialinio mobilumo.

Gerokai didesnė grupė (kiek daugiau nei trečdalis) yra tokių mokinių, kurių SEK aplinka nuosaikiai palanki. Tai reiškia, kad jie nejaučia nei materialinių, nei kultūrinių ar socialinių išteklių stokos, gali jais naudotis, tačiau ne tiek laisvai, kaip pačioje palankiausioje aplinkoje augantys bendraamžiai. Panaši dalis gimnazistų auga aplinkoje, kuri materialiniu požiūriu yra gana vidutiniška ir artima nuosaikiai palankiai, tačiau jų kultūrinės patirtys yra skurdesnės (rečiau lankosi kultūros renginiuose, įstaigose), o kultūros, meno, visuomeninės temos bendraujant šeimoje nėra svarbios, taigi aplinka kultūriškai nepalanki. Maždaug kas dvylikto mūsų imties mokinio situacija atvirkščia: jie savo šeimoje susiduria su materialiniais nepritekliais, tačiau jų aplinkoje daugiau kultūrinių patirčių (galimybių patirti meną renginiuose, lankytis kultūros įstaigose) ir jos yra svarbios bendraujant šeimoje, t. y. palyginti daug kalbama kultūros, meno, visuomenei aktualiomis temomis, tad jų aplinka kultūriškai palanki.

Tarp trijų pastarųjų grupių išryškėję kokybiniai SEK aplinkos skirtumai greičiausiai atspindi ne vien šeimos galimybes, bet ir prioritetus. Vienose šeimo

Šeimos materialiniai ištekliai Šeimos kultūriniai ištekliai

Kultūrinės patirtys Kultūros temos bendraujant šeimoje se labiau susitelkiama ties materialiniais ištekliais, kitose, nepaisant menkų materialinių galimybių, yra turtingos kultūrinės patirtys ir didelė jų reikšmė bendraujant šeimoje. Čia svarbu būtų paminėti du šeimos kapitalo tipus (Tramonte ir Willms, 2010): statinį kultūrinį kapitalą, kurio funkcija yra kurti socialinį išskirtinumą, signalizuoti apie socialinį statusą, jį demonstruoti, ir santykių kultūrinį kapitalą, kuris ne tik skatina vaikus perimti ir internalizuoti šeimos sukauptas kultūrines vertybes, bet ir kuria socialinio mobilumo sąlygas, nes yra skirtas stiprinti mokymąsi, lavinimąsi, socialinius ir kognityvinius vaiko įgūdžius. Panašu, kad mūsų tyrime paaugliai iš kultūriškai palankios aplinkos pogrupio savo aplinkoje turi stipriai išreikštus santykių kultūrinio kapitalo aspektus. Šis aplinkos ypatumas susijęs su palankiais paauglių socialinio mobilumo lūkesčiais: paaugliai iš kultūriškai palankios aplinkos ateityje tikisi pasiekti didesnio socialinio mobilumo nei kultūriškai nepalankioje aplinkoje augantys bendraamžiai. Kultūriškai turtinga aplinka taip pat turi svarbią reikšmę ir aukštesniems paauglių siekiams bei adaptyvesnei akademinei motyvacijai (tai aptarsime toliau).

Sek Aplinkos Taka Akademinei Motyvacijai

Priminsime, analizuodami tyrimo dalyvių akademinę motyvaciją, skyrėme keturias mokinių grupes: vidutinės motyvacijos, siekiantys visapusiškos sėkmės, nemotyvuoti ir siekiantys meistriškumo. Vidutinės motyvacijos grupė yra didžiausia – skirtinguose tyrimo etapuose jai priklausė nuo 45 iki 50 proc. visų tyrimo dalyvių. Ją sudaro mokiniai, kuriems šiek tiek svarbu ir įgyti meistriškumo mokantis, ir pasirodyti geriau nei kiti. Antroje vietoje pagal dydį yra siekiančių visapusiškos sėkmės mokinių grupė. Skirtinguose tyrimo etapuose ją sudarė nuo 31 iki 41 proc. visų tyrimo dalyvių. Šie mokiniai itin vertina ir meistriškumo įgijimą, ir siekį būti geresniems nei kiti, taip pat siekia demonstruoti savo kompetenciją. Trečioji tyrime išskirta mokinių grupė – siekiantys tik meistriškumo – yra kiek mažesnė (nuo 7 iki 18 proc. visų tyrimo dalyvių).

Šiems mokiniams itin svarbu kiek galima geriau atlikti mokymosi užduotis ir įgyti meistriškumo, bet jie nėra linkę lygintis su kitais, siekti aukštų įvertinimų. Ketvirtoji tyrime išskirta mokinių grupė – nemotyvuoti. Ši grupė maža (nuo 6 iki 8 proc. tyrimo dalyvių), bet jiems reikėtų ypatingo mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų dėmesio, nes tokie paaugliai mokydamiesi nesiekia sėkmės: jiems nesvarbu yra išmokti, įgyti meistriškumo, nesvarbu pralenkti kitus.

Vertinome, ar mokiniai iš skirtingos SEK aplinkos vienodai pasiskirstę minėtose motyvacijos grupėse skirtingais tyrimo etapais (2 pav.; čia lyginami pirmojo ir ketvirtojo tyrimo etapų rezultatai). Paaiškėjo, kad gimnazistai iš visapusiškai ir nuosaikiai palankios SEK aplinkos turėjo labiausiai adaptyvią mokymosi motyvaciją. Jie dažniau nei paaugliai iš kitokios SEK aplinkos priklausė siekiančių visapusiškos sėkmės grupei. Taip pat tam tikruose tyrimo etapuose jie

2 pav. Gimnazistų iš skirtingos SEK aplinkos akademinė motyvacija dvejų mokslo metų laikotarpiu rečiau nei kiti priklausė vidutinės motyvacijos ir nemotyvuotų paauglių grupėms.

Mokiniai iš nepalankios ir kultūriškai nepalankios SEK aplinkos rečiau nei kiti priklausė siekiančių visapusiškos sėkmės grupei ir kai kuriais aspektais dažniau priklausė vidutinės motyvacijos bei nemotyvuotų paauglių grupėms. Šie rezultatai atskleidžia motyvacijos atotrūkį tarp skirtingoje SEK aplinkoje augančių mokinių. Jei šeimoje pakanka materialinių ir kultūrinių išteklių, tai joje augantys mokiniai turi daugiau motyvacijos siekti sėkmės mokydamiesi ir plėsdami savo kompetencijas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad mokiniai iš palankios SEK aplinkos, kurie tyrimo pradžioje turėjo adapty­ viausią motyvaciją, ją labiausiai prarado per dvejų mokslo metų laikotarpį (t. y. nuo 2020 m. pavasario iki 2021 m. vasaros), kai mokyklų darbas buvo paveiktas COVID ­19 pandemijos. O mokinių iš nepalankios SEK aplinkos motyvacija jau prieš pandemiją buvo kur kas mažiau adaptyvi. Vis dėlto pabrėžtina, kad ketvirtajame tyrimo etape, kuris buvo atliktas per COVID ­19 pandemijos antrąją–trečiają bangą, tarp meistriškumo siekiančių mokinių, kuriems svarbiausia buvo siekti įgyti kompetenciją ir nebuvo svarbu ją parodyti lyginantis su kitais, santykinai daugiau mokinių buvo iš materialiai nepalankios, bet kultūriškai palankios aplinkos. Būtent ši mokinių grupė geriausiai išsaugojo ir netgi sustiprino savo akademinę motyvaciją pandemijos sąlygomis. Vadinasi, kultūrinių patirčių gausa aplinkoje gali būti apsauginis veiksnys tokiomis neįprastomis sąlygomis kaip pandemija ir padėti mokiniams susidoroti su anksčiau nepatirtais ir sunkiai prognozuojamais iššūkiais.

Apibendrinimas

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad mokinių akademinė motyvacija skiriasi atsižvelgiant į tai, kokioje socialinėje, ekonominėje, kultūrinėje aplinkoje jie auga. Adaptyvesnę (stipresnę ir aukštesnės kokybės) akademinę motyvaciją turi mokiniai iš palankesnės SEK aplinkos. Mažiau palankiomis

Gimnazistų tikslai (citatos iš tyrimo „Tikslų laboratorija“) sąlygomis augantys mokiniai adaptyvesnę akademinę motyvaciją turi tuo atveju, jei jų aplinka turtinga kultūriškai – jiems nestinga kultūrinių patirčių (knygų, spektaklių, koncertų, parodų ir t. t.), o svarbiausia – bendraujant jų artimiausioje aplinkoje aptariamos kultūros, meno, visuomenės aktualijų temos. Deja, kaip rodo tyrimas, tik nedidelei daliai su nepritekliais susiduriančių gimnazistų užtikrinama tokia kultūriškai turtinga aplinka. Tad kultūros įstaigų, bibliotekų pastangos ir iniciatyvos, turtinančios Lietuvos mokinių kultūrines patirtis, yra ypač svarbios. Jos gali reikšmingai prisidėti stiprinant mokinių motyvaciją ir siekius, ypač mažiau palankioje socioekonominėje aplinkoje.

Altiniai

Chmielewski, A. K. (2019). The global increase in the socioeconomic achievement gap, 1964 to 2015. American Sociological Review , 84(3), 517–544. https://doi.org/10.1177%2F0003122419847165.

Erentaitė, R., Vosylis, R., Raižienė, S., Augustinienė, A., Simonaitienė, B. (2022). Pasiruošę kilti: paauglių tikslai nelygioje visuomenėje. Kaunas: Technologija. https://doi.org/10.5755/e01.9786090218143

Pintrich, P. R. & Schunk, D. H. (2002). Motivation in Education: Theory, Research, and Applications. (2nd ed.). Upper Saddle River, NJ: Prentice Hall, 2002.

Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose 2019. Mokinių pasiekimų atotrūkis (2020). Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2020.

Tramonte, L. & Willms, J. D. (2010). Cultural capital and its effects on education outcomes. Economics of Education Review, 29(2), 200–213. https://doi.org/10.1016/j.econedurev.2009

Zabulionis, A. (2020). Tarptautinio švietimo tyrimo OECD PISA Lietuvos ir kaimyninių šalių duomenų tikslinė antrinė analizė. Vilnius: ŠMSM, Nacionalinė švietimo agentūra, 2020.

Tyrimas vykdytas pagal Lietuvos mokslo tarybos Mokslininkų grupių programos projektą (sutarties numeris S­MIP­19­26). Tyrimo komanda: Rasa Erentaitė (vadovė), Rimantas Vosylis, Saulė Raižienė, Berita Simonaitienė, Aldona Augustinienė. Daugiau tyrimo rezultatų galima rasti adresu tikslulaboratorija.ktu.edu.