1 minute read

LEMTINGI SUSITIKIMAI IR GAMTOS KNYGA DANGUJE

Next Article
TAI NUTIKO KOVĄ

TAI NUTIKO KOVĄ

Geri darbai dažniausiai daromi tyliai. Tačiau šiemet „Tarp knygų“ redakcija šioje rubrikoje siūlo atkreipti dėmesį į kultūros lauke triūsiančius darbštuolius: bibliotekų, muziejų, archyvų darbuotojus ir jų prasmingas veiklas.

Sigutė Chlebinskaitė, viena ryškiausių vaikų knygų kūrėjų Lietuvoje. Tarp naujausių jos darbų – inicijuotas ir parengtas Jellos Lepman knygos „Knygų vaikams tiltas“ leidimas lietuvių

Advertisement

S. Chlebinskaitė: Keliukas, kuriuo kaliniai ėjo iš Dachau koncentracijos stovyklos, kur kalėjo Ona Šimaitė, vedė ir pro XV a. Bliutenburgo pilį Miunchene. Medžių alėja, dangų atspindintis tvenkinys prie pilies ir atminimo akmuo – visa tai nebyliai liudijo stažuotėje išgyvenant tyrimų ir patyrimų dovaną. Nežinau, ar kur susikirto Jellos Lepman (1891–1970) ir Onos Šimaitės (1894–1970) keliai. Tačiau, praėjus 17 metų po mano nepamirštamo vizito Knygų pilin – Tarptautinėn vaikų ir jaunimo bibliotekon, šiemet jau minime Lietuvos teisuolių, gelbėtojų dieną ir vartome Vokietijos žydės, pokario vaikų generolės Lepman literatūrinį testamentą lietuvių kalba. Jos susitiko. Nei Jellos, nei Onos kapaviečių aplankyti negalime, nes jų nėra, tačiau jų atminties vietas mums

Jonas Vaiškūnas , Molėtų krašto muziejaus Etnografinės sodybos ir dangaus šviesulių stebyklos vyr. muziejininkas, 2022 m. už išskirtinį indėlį tyrinėjant ir puoselėjant etnoastrono ­

J. Vaiškūnas: Etnoastronomija yra tarpdalykinė mokslo šaka, tirianti ne dangaus šviesulius ir Visatą, bet tradicines žmonių žinias apie juos. Astronominių žinių vaidmuo mitologijos, religijos, kultūros ir civilizacijos tapsmui vis dar nėra deramai įvertintas ir ištirtas. Kelis dešimtmečius mano ir bendražygių kaupta lietuviška etnoastronominė medžiaga jau leidžia atskleisti kai kuriuos labai svarbius astronominės žinijos aspektus, turėjusius įtakos baltų mitologijai bei religijai. Žvaigždėtas dangus mūsų protėviams buvo savotiška gamtos knyga. Sulig kalba bei interaktyvios knygos „Dra ta ta: Stasio Ušinsko marionečių pokalbis su lėlininku Rimantu Driežiu“ sumanymas. Šių knygų leidėjas – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. atveria nebe gėlių krūva, o begalė liudijimų ir knygų. Tos moterys, „staugusios su vilkais“, savo staugsmu pastatė nesugriaunamas „pilis“, Knygų rūmus, kurie visad primins bibliotekininko pašaukimo esmę. mijos žiniją, už įvairiapusį ir patrauklų etninės kultūros aiškinimą, viešinimą, tradicinių kalendorinių švenčių rengimą apdovanotas nacionaline Jono Basanavičiaus premija. metų laikais pasirodantys ir dingstantys nekintantys žvaigždžių telkiniai ilgainiui buvo susieti su tam tikromis žmogui svarbiomis patirtimis bei idėjomis ir tapo savotiškais dangaus ženklais, o dangus žmogui buvo tartum savotiškas bendruomeninės patirties žinynas ir šventraštis. Pagal astronomijos mokslo dėsnius apskaičiuojamas dangaus šviesulių judėjimas etnoastronomui sudaro galimybę suvokti ir su jais sietų, bet iki tol atrodžiusių chaotiškai mitologinių, religinių ir kultūrinių patirčių dėsningumus, o tai leidžia geriau suprasti senąją pasaulėžiūrą.

Interaktyvių knygų, skirtų inovatyviai pristatyti žymiuosius kūrėjus, sumanytoja Claire Fay gyvena ir kuria Paryžiuje. Kadaise kartu studijavome Prahoje, mieste, garsėjančiame ir marionečių kultūros tradicija. Prieš keletą metų ten, Speiblo ir Hurvyneko teatro fonduose, lankėmės su režisieriumi Rimu Driežiu. Stasio Ušinsko vardas lydėjo mūsų pokalbius tuomet. Ir tiriant Nacionalinėje bibliotekoje saugomas aukso fondo knygas. Taip ir sutekėjo visos mintys bei pagarba unikaliam kūrėjui į smagią „Dra ta ta“ knygelę.

This article is from: