Tai nutiko lapkritį. Parengė Asta Stirbytė

MĖNESIAI IR DIENOS TAI NUTIKO LAPKRITĮ

2 d. Prieš 160 metų Raseinių rajone gimė Maironis (tikr. Jonas Mačiulis; 1862–1932) – žymus katalikų dvasininkas, teologijos daktaras ir žymiausias XIX a. pab.–XX a. pr. lietuvių poetas. Mokydamasis Kauno gimnazijoje pasižymėjo matematinais gabumais, tačiau susidomėjęs literatūra pradėjo rašyti eilėraščius. Tiesa, lenkiškai. Taigi po gimnazijos įstojo studijuoti literatūros Kyjive, bet po metų pradėjo mokytis Kauno kunigų seminarijoje, vėliau baigė ir Sankt Peterburgo dvasinę akademiją. Atsidėjęs teologijai (dėstė Kaune, Sankt Peterburge), jau būdamas profesorius, Lietuvos universitete pradėjo dėstyti ir lietuvių literatūrą. Rimčiau kūryba Maironis susidomėjo dar studijų kunigų seminarijoje metais, tarp bendramokslių pagarsėjo kaip poetas. Paveiktas lietuvių romantikų nuostatų, pasiryžo kurti lietuviškai. Vertingiausia jo lyrika ir poemos. Maironis buvo aktyvus ir visuomeniniame gyvenime: lietuvių spaudos bendradarbis, vienas Lietuvių kalbos teisių atkūrimo sąjungos steigėjų, dalyvavo kuriant Lietuvos universitetą. Vos keleri metai po Maironio mirties, 1936-aisiais, dvasininko gyventame name Kaune atidarytas jo muziejus. Maironio rankraščio – rinkinio „Pavasario balsai“ paskutinė 1927 m. autorinė redakcija įtraukta į UNESCO „Pasaulio atminties“ nacionalinį registrą kaip lietuvių moderniosios lyrikos pradžia.

Maironis – Vytauto Didžiojo universiteto Moralinės teologijos katedros vedėjas, apie 1930 m. Publikuota „Europeana“, originalas saugomas Maironio lietuvių literatūros muziejuje. 2 d. Vėlinės – mirusiųjų paminėjimo šventė, kai bažnyčiose giedamos gedulinės valandos, lankomi artimųjų kapai. Nuo 2020 m. Lietuvoje tai – ne darbo diena. Iki krikščionybės įsigalėjimo vėlių pagerbimo šventė Lietuvoje vadinta Ilgėmis ir minėta spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje. Tikėta, kad naktį vėlės renkasi bažnyčiose, kapų medžiuose ir ant kryžių. Dzūkijoje ir Rytų Aukštaitijoje iki XX a. pr. buvo išlikęs paprotys ant kapų vėlėms palikti maisto. Pasaulyje seniausia malda už mirusiuosius žinoma nuo IV amžiaus. Europos valstybėse (pirmiausia pietinėse – Ispanijoje, Italijoje) tradicija ėmė plisti IX amžiuje. Pasak Šventojo Sosto portalo „Vatican News“, šiemet popiežius Pranciškus Vėlinių dieną Vatikano bazilikoje meldėsi už per praėjusius metus mirusius ganytojus – kardinolus, patriarchus, vyskupus ir kvietė artimo meilę liudyti ne teoriškai, o konkrečiai, kaip pavyzdį paminėdamas dėl karo Ukrainoje ken čiančių vaikų globą. Senovės lietuviai minėjo Ilges, o su atėjusia krikščionybe imtos minėti Vėlinės.

4 d. Tądien prieš 100 metų Karalių slėnyje aptiktas Senovės Egipto faraono Tutanchamono (valdė apie 1332–apie 1323 pr. Kr.) kapas. Tiksliau, turėdami neabejotinų įrodymų apie galimą palaidojimą, britų egiptologai archeologas Howardas Carteris ir jo finansuotojas George’as E. Carnarvonas netoli Tėbų atkasė pirmą jo kapavietės laiptelį. Reikėjo kantrybės, žingsnis po žingsnio stumiantis pirmyn, tačiau kai po kelių savaičių, atidarius ne vienas apsaugines Tutanchamono antspaudu H. Carteris (kairėje) ir lordas Carnarvonas prie įėjimo į Tutanchamono kapavietę, 1922 m. pažymėtas duris, buvo atverta palaidojimo ir Fotografas Harry Burtonas. lobyno patalpos, rezultatas pranoko lūkesčius – ši pomirtinė buveinė buvo beveik neišgrobstyta. Laidojimo kambario sienos buvo gausiai išpuoštos, o rastiems tūkstančiams objektų klasifikuoti ir aprašyti prireikė apie 10 metų. Tutanchamono kapas yra mažiausias iš faraonų kapų Karalių slėnyje. Valdovui netikėtai, nesulaukus nė 20 metų, mirus, manoma, nebuvo spėta paruošti tikros kapavietės. 11 d.Prieš 100 metų gimė JAV rašytojas Kurtas Vonnegutas (1922–2007), laikomas vienu žymiausių postmodernizmo literatūros kūrėjų. Gimęs vokiečių kilmės amerikiečių šeimoje, Kurtas domėjosi žurnalistika, tačiau tėvų paliepimu pradėjo studijuoti biochemiją. Kaip nepažangus studentas buvo išmestas iš universiteto. 1944 m. savanoriu įstojo į sąjungininkų kariuomenę ir, vos permestas į Antrojo pasaulinio karo frontą, pateko į vokiečių nelaisvę. Jam pavyko išgyventi Dresdeno bombardavimą 1945 m. vasarį. Po karo grįžęs į gimtinę ir įgijęs antropologo specialybę, 6-ajame dešimtmetyje K. Vonnegutas atsidėjo rašymui. Jis – keliolikos romanų ir daugiau kaip 50 apsakymų autorius. Amerikiečio kūrybai būdinga satyra, groteskas, alegorija, parodija, juodasis humoras, fantastikos elementai. Be daugiau ar mažiau įprastų atminimo ženklų: 2010 m. gimtajame rašytojo Indianapolyje atidaryto K. Vonneguto muziejaus-bibliotekos; įtraukimo 2015 m. į Mokslinės ir maginės fantastikos šlovės muziejų – jo vardu pavadintas asteroidas, taip pat krateris Merkurijuje.

50-metis K. Vonnegutas – jau tapęs bestselerių autoriumi. 1972 m.

13 d.Pasaulinė gerumo diena. Jos pradžia laikomi 1998 m., kai Tokijuje buvo surengta pirmoji Gerumo judėjimo konferencija. Lietuvoje ji gal dar neturi nusistovėjusių tradicijų, tačiau pasaulyje minima gana plačiai: Australijoje ir Kanadoje, Nigerijoje ar Singapūre. Tądien visuomenė skatinama peržengti klasinius, religinius ar rasinius nesutarimus, daugiau šypsotis ar tiesiog paskambinti artimiesiems ir draugams. Įprasta, kad įvairių pasaulinių ar tarptautinių dienų organizatoriai kasmet paskelbia pagrindinę šventės temą. Šių metų dienos moto – „Gerumas pailgina gyvenimą“. Kas galėtų su tuo ginčytis, o lietuviai čia dar pridurtų: kaip šauksi – taip atsilieps.

14 d.Tądien prieš 115 metų Neso miestelyje prie Vimerbio gimė švedų rašytoja Astrida Lindgren (1907–2002). Ji – viena garsiausių vaikų rašytojų (pagal vertimus – ketvirta pasaulyje po H. Ch. Anderseno, brolių Grimmų ir E. Blyton), jos kūriniai išversti į 95 kalbas! Iš pasaulyje išleistų rašytojos knygų, pasak A. Lindgren draugės ir biografės Margaretos Strömstedt, galima būtų vienas ant kito pastatyti 175 Eiffelio bokštus. Ne mažiau garsūs jos sukurti personažai: Pepė Ilgakojinė, Karlsonas, kuris gyvena ant stogo, Emilis iš Lionebergos, Ronja, Plėšiko duktė. Rašytoja buvo tokia populiari, jog ilgainiui ji nebespėjo atsakinėti į iš viso pasaulio plūstančius mažųjų skaitytojų laiškus. Pasaulio vaikų rašytojams ir knygų iliustruotojams teikiama Švedijos vyriausybės įsteigta A. Lindgren atminimo premija dydžiu beveik prilygsta Nobelio literatūros premijai. 14 d.Prieš 100 metų tą dieną britų radijas BBC pradėjo savo kasdienes transliacijas. 1922 m. lapkričio 14 d. 18 val. žurnalistas Arthuras Burrowsas perskaitė pirmąsias žinias. Dabar „British Broadcasting Corporation“ yra didžiulė žiniasklaidos bendrovė, per dieną parengianti apie 120 val. trukmės radijo ir televizijos laidų, žinoma, dar turinti internetinį portalą. Istorinė transliacija įvyko iš radijo išradėjo Guglielmo Marconi biuro Londone. A. Burrowsas žinias perskaitė du kartus: greitai, o paskui lėtai. Pirmojoje transliacijoje pranešta apie susitikimą su Winstonu Churchilliu, traukinio apiplėšimą, rūką Londone ir biliardo turnyro rezultatus. Radijo siųstuvą 2LO, per kurį įvyko transliacija, dabar galima apžiūrėti Mokslo muziejuje Londone.

A. Burrowsas radijo klausytojams buvo žinomas kaip Dėdė Arthuras.

Marie-Louise Ekman sukurta skulptūra „A. Lindgren prie savo rašomosios mašinėlės“ pastatyta 2007 m. Vimerbio pagrindinėje aikštėje. BY-SA (Borjanne)

16 d.Tarptautinė tolerancijos diena, nuo 1995 m. minima UNESCO iniciatyva. Po metų ją švęsti pasiūlė ir Jungtinės Tautos, kviesdamos nebūti abejingiems dėl rasinių bei kultūrinių konfliktų Afrikoje, Balkanuose, Kaukaze. Tolerancija ir pakantumas kito nuomonei, gebėjimas suprasti kitą, apskritai pagarba žmogaus Švenčiant Tolerancijos dieną, jos emblemoje sukurtas savotiškas kalambūras: angliškas žodis today („šiandien“), tiksliau jo pirmas teisėms, kultūrinei įvairo- skiemuo, susietas su žodžiu „tolerancija“, o vei skatintini kasdien, bet užrašas viršuje ragina mąstyti tolerantiškai kiekvieną dieną.būtent tądien organizuojamais renginiais siekiama visame pasaulyje atkreipti dėmesį į dėl tolerancijos nebuvimo kylančias problemas. Pavyzdžiui, lietuviai labiausiai jaučiasi diskriminuojami dėl amžiaus, lyties ir fizinės bei psichinės negalios.

21 d.Prieš 70 metų Raseinių rajone gimė teatro režisierius Eimuntas Nekrošius (1952–2018). Mokykloje jis beveik nesidomėjo teatru (labiau skaitė grožinę literatūrą), tačiau po poros metų studijų Dalios Tamulevičiūtės vadovaujamame aktorių kurse tuometėje Lietuvos konservatorijoje įstojęs į Maskvos A. Lunačiarskio teatro meno institutą ir 1978 m. jame baigęs režisūrą, gana greitai tapo minias žiūrovų savo pastatytais spektakliais sostinės Jaunimo teatre sutraukiančiu režisieriumi. E. Nekrošiaus spektakliai vieni pirmųjų iš Lietuvos kūrėjų (dar sovietmečiu) imti rodyti užsienyje. Režisieriaus darbai traukė netradiciniais sprendimais, novatoriškumu, savitu pasaulio suvokimu, gal net ne kiekvienam žiūrovui suprantamomis mizanscenomis. Daugelyje E. Nekrošiaus spektaklių vaidinęs aktorius Kostas Smoriginas žurnalistams yra sakęs: „Tai buvo neįtikėtinos fantazijos, neįtikėtino kūrybinio potencialo žmogus.“ E. Nekrošius už savo kūrybą įvertintas aukščiausiais Lietuvos valstybės apdovanojimais ir premijomis, taip pat Italijos, Portugalijos, Lenkijos ordinais. Netikėtą režisieriaus mirtį lydėjo simboliniai sutapimai: mėnesį prieš mirtį Lietuvoje parodytos Varšuvoje statytos „Vėlinės“, 30 d.Tądien prieš 595 metus Lietuvos nacionalinės premijos (1997 m.) ir Nacionalinės pažangos premijos (2008 m.) laureatas E. Nekrošius. BY-SA (Augustas Didžgalvis) o šį pasaulį jis paliko savo gimtadienio išvakarėse. Krokuvoje gimė Lenkijos karalius Kazimieras IV (1427–1492) – Jogailos ir Sofijos Alšėniškės sūnus. Trylikametis Kazimieras Jogailaitis prieš Lenkijos ponų norą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų buvo paskelbtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, taip pabloginant Lenkijos ir Lietuvos ryšius. Kol jis buvo nepilnametis, LDK valdė Ponų taryba, vadovaujama Jono Goštauto. Manoma, kad Kazimieras Jogailaitis buvo paskutinis Lietuvos didysis kunigaikštis, mokėjęs lietuviškai. Tiesa, pasak istorikų, Lietuvoje jis būdavo retai ir LDK interesais rūpinosi nepakankamai. 1447 m. Kazimierui Jogailaičiui pasiūlius Lenkijos karaliaus sostą, LDK bajorai sutiko jį išleisti mainais į didesnes savo teises (kunigaikščio valdžia ėmė silpnėti). Su žmona Elžbieta Habsburgaite turėjo 6 sūnus ir 7 dukteris. Vaikai augo lenkų ir vokiečių dvariškių aplinkoje, dukterys buvo ištekintos už vokiečių kunigaikščių, o sūnus Kazimieras tapo pirmuoju Lietuvos šventuoju.

A Chord of a Consolidated Friendship 2

The December of this year marks the centenary of the signing of the Act of the Acknowledgement of the Independence of the Republic of Lithuania by the Government of Japan; this date is also regarded as the beginning of the relations of the two countries. On this occasion, a series of events devoted to a more close acquaintance with Japan’s history and culture has started at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. This publication is about the solemn opening of the exhibition of books and other documents important to the history of the relations of Lithuania and Japan prepared by the National Library together with the Embassy of Japan ‘Ryšiai / Kizuna’. (Prepared by Vaiva Markevičiūtė)

Are We Responsible Information Users? 4

The modern society is facing global information encounters. How not to be drowned by the information deluge as well as differentiate misinformation and disinformation or other fake news? In order to develop the society’s media and information literacy (MIL), UNESCO organized the MIL Week. Here we survey the main events of this Week (24–31 October), their themes and a conference that was held in Abuja, Nigeria, among the participants of which was a communication scientist from Vytautas Magnus University in Kaunas, as well as a programme prepared in Lithuania, the organizers of which for the first time were Lithuania’s libraries. There were also solid discussions by philosophers and communication experts as well play sessions and quizzes. (Prepared by Vaiva Markevičiūtė) Virginija Švedienė. Europe’s Libraries: Safe Shelters for Ukrainian Refugees 8

Europe’s libraries have become a kind of strongholds of peace for Ukrainian war refugees: there, they search for information, seek assistance and anticipate safe and inclusive leisure or learning space. There is the information Website ‘Libraries for Refugees’ created by the organizations related to library activities EBLIDA, NAPLE and Public Libraries 2030. In this publication, the coordinator for adult education at the Panevėžys County Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Public Library Virginija Švedienė speaks about activities of libraries in Europe (including Lithuania): trainings, book publication, campaigns of support as well as a seminar held in Warsaw on how to find partners for projects oriented to supporting refugees. Violeta Černiauskaitė. Discoveries Within the Corpus of Lithuanian Neologisms 11

This publication is about a corpus of neologisms published within the information system of ‘E. kalba’ maintained by the Institute of the Lithuanian Language. The chief researcher and expert at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Dr Violeta Černiauskaitė speaks about in what way this database could be interesting to libraries as well as presents several somewhat interesting examples of neologisms with the roots biblio, media and info and new non-standardized terms related to technologies and social networks that are in daily use.

Jurga Bardauskienė. Marks of Klaipėda: Having Surfaced from the Past, Destroyed and Newly Created 13

This year, Lithuania’s oldest city Klaipėda celebrates the 770th anniversary. On this occasion, the Klaipėda County Ieva Simonaitytė Public Library developed and implemented the project ‘Klaipėda’ Marks and Their Promotion’: collected comprehensive material about the city’s heraldic symbols and thus presented a survey about the historical development of its coat-of-arms and its promotion both in Lithuania and abroad. The publication is about how, during centuries, the changing political situation in Klaipėda was reflected in stamps of the city’s offices and the currency, postage stamps, post cards and souvenirs as well as about symbols that survived in Klaipėda’s architecture and monuments and even on sewage wells. Dalia Greičiutė. The Chronicler of Nida Viktoras Miliūnas 18

Though it was only during his forties that the prose-writer and translator Viktoras Miliūnas (1916–1986) related his life with the former fishermen village Nida, the public library of Lithuania’s popular resort Neringa, part of which Nida is, has been named after him. In this publication, the library’s director states that the promotion of Miliūnas’ creative work is an integral part of the library’s activity and that events devoted to him enrich the cultural life of Neringa.

Laimutė Cibulskienė. Because of the Love for Lithuania and the Native Language 21

Laimutė Cibulskienė, a bibliographer from the Varėna District Municipal Public Library, tells about the priest and folklorist Juozas Čaplikas (1876–1961), who was born in the Varėna Region in South Lithuania, which is called Dainava. He recorded about 100 songs of people of Dainava and is aligned with other well-known Lithuanian folklorists (Liudvikas Rėza, Simonas Stanevičius, Antanas and Jonas Juškas, and Jonas Basanavičius). The publication is about why people of Dainava remember this priest with love.

Justina Gagarina. Inclusiveness at Belgium’s Public Libraries: A Matter Taken for Granted 26

In 2021, Lithuania’s libraries signed Library Accessibility Manifesto and thus committed themselves to ensuring equal conditions and opportunities for readers with special demands at libraries. In order to get acquainted with how such provisions are realized abroad, specialists from the Lithuanian Library for the Blind have visited Brussels’ special library Luisterpunt. The publication is about what pleasant discoveries were awaiting Lithuanians at public libraries of Belgium and why, there, they do not count how many readers cannot read the traditional text.

Viktorija Vaitkevičiūtė Verbickienė. The Obtaining of Two Lituanica Books of Historical Value 30

Two works of very much importance to Lithuania’s cultural history from the 16th and 17th centuries have supplemented the collections of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. They are Vollkommene Geschütz und Büchsenmeisterey Kunst (‘A Perfect Gun and the Gunsmith’s Art’), the translation into German of the work by Kazimieras Semenavičius (Kazimier Siemenowicz) Artis magnae artilleriae written in Latin (Frankfurt am Main, 1676), and the historical geography book in German Kurtze und warhafftige Beschreibung des Landes zu Preussen (‘A Brief and Realistic Description of Prusia’; Königsberg, 1584). The latter book is the only copy at Lithuanian memory institutions.

Translated by Tomas Auškalnis