Justina Gagarina. Įtrauktis Belgijos viešosiose bibliotekose – savaime suprantamas dalykas

ĮTRAUKTIS BELGIJOS VIEŠOSIOSE BIBLIOTEKOSE –

SAVAIME SUPRANTAMAS DALYKAS

Justina Gagarina

Lietuvos aklųjų bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėja

2021 m. Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacijai ėmusis iniciatyvos „Biblioteka visiems“ ir surengus konferenciją, kurioje šalies viešųjų ir akademinių bibliotekų atstovai pasirašė Bibliotekų prieinamumo manifestą, įpareigojantį užtikrinti tinkamas sąlygas ir galimybes individualių poreikių turintiems skaitytojams, siekiant numatytų tikslų, nuolat iškyla klausimas, kaip tai tinkamai padaryti. Todėl norėjosi apsilankyti bibliotekoje, kurioje tai sėkmingai įgyvendinama.

Šių metų spalio 17–21 d. šešios Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) specialistės lankėsi Briuselyje, specialiojoje „Luisterpunt“ bibliotekoje (pažodžiui pavadinimas gali būti verčiamas kaip „klausymosi taškas“). Šią galimybę turėjome, kadangi LAB dalyvauja Europos Sąjungos programoje „Erasmus+“. Kodėl kelionės kryptimi pasirinkome Belgiją? Tai lėmė jau užsimezgę kontaktai ir iki tol buvęs virtualus bendradarbiavimas (Briuselio kolegų įkvėpti šiais metais rengėme jaunimui skirtą Neskaitymo festivalį). Buvo be galo smalsu plačiau sužinoti apie bibliotekos, skirtos spausdinto teksto negalintiems skaityti asmenims, bendradarbiavimą su savo šalies viešosiomis bibliotekomis. Šio pobūdžio veikla labai aktuali visoms Lietuvos viešosioms bibliotekoms.

Pirmiausia norisi pabrėžti, kad straipsnyje kalbėsime tik apie flamandų (olandų) kalba (viena iš trijų valstybinių, be prancūzų ir vokiečių, Belgijos kalbų) skaitančius skaitytojus aptarnaujančias bibliotekas. Taigi jų siekis – pasirūpinti 6 mln. Flandrijos, šiaurinės Belgijos dalies, gyventojų ir dalies dvikalbio Briuselio regiono gyventojų poreikiais, susijusiais su rašytine kultūra.

SĖKMINGAI PLEČIAMAS VARTOTOJŲ SKAIČIUS

„Luisterpunt“ biblioteka anksčiau, kaip ir Lietuvos aklųjų biblioteka, savo pagrindiniais paslaugų vartotojais laikė regos negalią ar sutrikimą turinčius asmenis. Pateikiant informaciją jos negalinčiam perskaityti akimis, geriausias įmanomas variantas – įgarsinti informaciją. „Luisterpunt“ lankytojams siūlo leidinius, įgarsintus DAISY formatu. Maždaug prieš 10 metų biblioteka ėmė aktyviai plėsti savo auditoriją, mat įvertinta, kad terminas „asmenys, negalintys skaityti spausdinto teksto“ (angl. print disabled people), taikytinas iš tiesų gerokai daugiau žmonių, patiriančių skaitymo sunkumų. Jie negali skaityti įprasto teksto dėl įvairiausių priežasčių: fizinės negalios ar konkrečios būklės, senatvės, ligos, skaitymo, mokymosi sutrikimų ir t. t. „Luisterpunt“ biblioteka neturi padalinių kitose Belgijos vietovėse ir netgi savo patalpose neaptarnauja skaitytojų kontaktiniu būdu, tačiau besinaudojančiųjų jos paslaugomis skaičius sėkmingai auga: nuo 2008 m. užfiksuotų 2530 vartotojų iki jau 11 623 vartotojų 2021-aisiais.

Vartotojai, atsižvelgdami į savo gebėjimus naudotis skaitmeninėmis technologijomis, bibliotekoje gali užsisakyti garsinį leidinį, įrašytą į kompaktinį diską (CD), ir gauti jį paštu arba, užsiregistravę virtualiojoje bibliotekoje, pageidaujamus leidinius parsisiųsti neišeidami iš namų. Šiuo metu „Luisterpunt“ bibliotekoje dirba 15 žmonių. Jeigu jie savo veiklą atliktų vieni, tokių gerų rezultatų nebūtų įmanoma pasiekti. Sėkmės raktas – bendradarbiavimas su įstaigomis, esančiomis kuo arčiau galimų vartotojų.

O kuri gi įstaiga, dirbanti toje pačioje kultūros sferoje, su tuo pačiu, tik kita forma pateikiamu produktu, teikianti nemokamas paslaugas, gali būti geriausia partnerė, jei ne viešoji biblioteka? Šiuo metu daugiau nei 90 proc. olandų (flamandų) kalba skaitančius asmenis aptarnaujančių viešųjų bibliotekų bendradarbiauja su „Luisterpunt“ biblioteka. Bendradarbiaujančių organizacijų skaičius 2008–2021 m. laikotarpiu taip pat gerokai ūgtelėjo: nuo 109 iki 2224.

„Luisterpunt“ bibliotekos darbuotojai koordinuoja skaitytojų viešosiose bibliotekose aprūpinimą literatūra. Garsiniai leidiniai laukia savo skaitytojų Afligemo viešojoje bibliotekoje. Justina Gagarina

SVARBUS VIEŠŲJŲ BIBLIOTEKŲ VAIDMUO

Kaip pasireiškia šis bendradarbiavimas? Specialiosios Briuselio bibliotekos veiklą sudaro keitimasis informacija, mokymai viešųjų bibliotekų darbuotojams, dalomosios medžiagos teikimas, naujienlaiškių apie naujas įgarsintas knygas, su literatūra susijusių datų minėjimus ir kt., interviu su autoriais siuntimas, tarpininkavimas šalies viešosioms bibliotekoms įsigyjant priemones ir įrankius garsiniams leidiniams skaityti, į fizines laikmenas (CD) įrašytų leidinių periodiškas pateikimas ir keitimas pagal skaitytojų pageidavimus.

Belgijos kolegų praktika rodo, kad daugiau nei pusę aptarnaujamos auditorijos (55 proc.) sudaro disleksiją (skaitymo sutrikimą) turintys asmenys, antroje vietoje lieka turintieji įvairių regos sutrikimų (32 proc.). Tai – dvi stambiausios aptarnaujamos vartotojų grupės.

Paklausę, kodėl pagrindine asmenų, negalinčių skaityti įprasto spausdinto teksto, aptarnavimo vieta pasirinkta viešoji biblioteka, išgirdome įvairių argumentų. Pirmiausia viešosioms bibliotekoms naudingas toks bendradarbiavimas, nes jos labai aktyviai dalyvauja įvairiose vaikų skaitymą skatinančiose veiklose. Itin glaudžiai viešosios bibliotekos bendradarbiauja su mokyklomis: jų darbuotojai vyksta į mokyklas, ten organizuoja įvairias akcijas, susijusias su skaitymu (garsinių skaitymų savaitė, vaikų literatūros skaitymo mėnuo). Vaikai skatinami vertinti perskaitytas knygas, reikšti savo nuomonę, paragauti recenzento duonos ir kt.

Mokyklose dirbantys pedagogai pirmiausia pamato, kurie vaikai patiria sunkumų mokydamiesi skaityti. Norėdami įtraukti šiuos vaikus į bendras su skaitymu susijusias veiklas, pedagogai kreipiasi į kolegas bibliotekininkus. Pastarieji turi būti pasiruošę, žinoti, kaip padėti išvengti spausdinto teksto skaitymo sunkumų, ir pateikti alternatyvą. Skaitymo sunkumų patiriantys vaikai dažniausiai žino, kur yra artimiausia viešoji biblioteka. Jų tėvams atstumo iki paslaugos gavimo vietos klausimas taip pat labai svarbus. Taigi vaikas gauna reikalingą paslaugą pažįstamoje, savoje erdvėje. O mokytojai ir kalbos specialistai (logopedai) savo ruožtu gali nusiųsti mokinį į biblioteką jam reikalingų leidinių. Yra dar vienas labai svarbus aspektas, kodėl viešosios bibliotekos vaidmuo itin svarbus, – tai galimybė gauti ne tik įgarsintą, bet ir spausdintą knygos variantą. Disleksiją turintiems vaikams dažnai rekomenduojama tuo pačiu metu ir klausytis knygos teksto, ir sekti spausdintą variantą akimis – taip vyksta „skaitymo treniruotė“, vystomas vaikų gebėjimas susikaupti, susikoncentruoti, atkreipti dėmesį, kaip tariamos tam tikros jiems neaiškios raidės ar garsai.

Dar viena nemaža skaitytojų grupė, patirianti skaitymo sunkumų, – vyresnio amžiaus žmonės. Su amžiumi daugeliui ima silpti rega, atsiranda kitų sveikatos problemų ir daugelį metų buvęs aktyvus bibliotekos skaitytojas nebegali mėgautis knyga. Jis nebesilanko bibliotekoje, dėl to patiria neigiamų emocijų, nukenčia žmogaus savivertė, stiprėja vienišumo ir atskirties jausmas. Įgarsinti leidiniai – puikus būdas pratęsti savo, kaip skaitytojo, veiklą. Be to, turint omenyje, kad vyresnio amžiaus žmonėms yra sunkiau priimti permainas, taip pat labai dažnai sunku fiziškai pasiekti tolimesnes vietas, galimybė ir toliau gauti knygas „savo“ bibliotekoje yra puiki išeitis. Bibliotekose organizuojamos įvairios veiklos, klubai, užsiėmimai leidžia senjorams įsitraukti ir pasijusti reikalingiems, susirasti pomėgių ir bendraminčių, bendrauti. SIEKIS PATENKINTI VISŲ VARTOTOJŲ POREIKIUS

Komandiruotės Belgijoje metu turėjome galimybę iš arčiau susipažinti, kaip dirba viešosios bibliotekos flamandiškai kalbančioje Belgijos dalyje. Apsilankėme Afligemo ir Lidekerkės viešosiose bibliotekose. Kiekviena biblioteka skirtinga, tačiau keletas dalykų jas vienijo, o tai svečius labai maloniai nuteikė. Visi skaitytojai čia traktuojami vienodai: abiejų bibliotekų darbuotojos, paklaustos, kiek yra vartotojų, negalinčių skaityti spausdinto teksto, gūžčiojo pečiais ir sakė, kad neturi tikslo rinkti tokią statistiką – kiekvienas, atėjęs į biblioteką, turi gauti tai, ką pageidauja skaityti, ir tokia forma, kuri jam tinkamiausia. Bibliotekų tikslas – turėti kuo įvairesnio formato leidinių, kad

būtų galima patenkinti visų vartotojų poreikius. Kiekvienas aptarnavimo funkciją atliekantis bibliotekininkas yra pasiruošęs padėti naujam skaitytojui: pademonstruoti, kaip naudotis skaitymo įrenginiais, užregistruoti į virtualiąją biblioteką, pamokyti, kaip parsisiųsti iš ten norimus leidinius, kaip juos susirasti, o gal tiesiog įrašyti į pageidaujamas laikmenas.

Bibliotekos darbuotojui tenka ir labai svarbi funkcija išklausyti vartotojo nusiskundimus, aptarti priežastis, dėl ko jam sunku skaityti įprastai, ir padėti užpildyti Sąžiningumo deklaraciją. Flamandiškai kalbančioje Belgijos dalyje to užtenka norint tapti garsinių leidinių skaitytoju. Kaip paaiškino kolegos belgai, prancūziškai kalbančioje šalies dalyje viešosiose bibliotekose reikia pristatyti medikų ar kitų specialistų išduotą pažymą (tokia tvarka galioja ir Lietuvoje).

Patiko koncepcija, kur ir kaip yra laikomi garsiniai leidiniai. Jie nėra kaip nors paslėpti nuo skaitytojų akių ar sudėti į dėžes, prieinamas tik bibliotekininkui. Juos, kaip ir bet kuriuos kitus leidinius, galima rasti bendruosiuose bibliotekų fonduose, įprastose lentynose. Lankytojas be vargo gali susipažinti su turimu asortimentu. Žinoma, ant šių leidinių nurodyta, kad jie yra skirti tik tikslinei auditorijai. Beje, jeigu neprieisite iki lentynų su garsiniais leidiniais, apie juos būsite informuotas labai paprastu ir subtiliu būdu – įprastų spausdintų knygų nugarėles puošia specialus lipdukas, reiškiantis, kad taip pažymėtos knygos turi garsinę versiją.

Kaip jau užsiminėme, dviem formatais leidžiamos knygos yra itin pravarčios vaikams, turintiems disleksiją. Tokiu atveju ir bibliotekininkas turi daugiau galimybių padėti lankytojams rasti tinkamą literatūrą. Šią idėją ketiname įgyvendinti ir LAB fonduose, taip pat pasiūlyti ją taikyti Lietuvos viešosioms bibliotekoms, su kuriomis bendradarbiaujame.

Apskritai Belgijos viešosiose bibliotekose labai atsižvelgiama į patogumą visiems vartotojams. Vienas mistiškiausių dalykų skaitytojui, atėjusiam į biblioteką, yra leidinių išdėstymo tvarka. Bibliotekininkų naudojama UDK čia pritaikyta prie skaitytojų poreikių – ji išreiškiama skirtingų spalvų juostomis ant grindų prie lentynų, skirtingų spalvų ir simbolių

Skaityti vaikai skatinami įvairiais būdais: rengiamos įvairios akcijos, pvz., garsinių skaitymų savaitė „Skaityk ausimis“, arba naudojami teminiai skirtukai, kad mažajam skaitytojui būtų lengviau išsirinkti knygą... UDK kuo labiau pritaikoma prie skaitytojų poreikių, naudojami visiems suprantami simboliai. lipdukais ant knygų nugarėlių. Toks UDK pateikimo būdas Belgijoje yra patvirtintas nacionaliniu lygmeniu ir naudojamas visose viešosiose bibliotekose. Taigi, paėmę į rankas spausdintą knygą, dar net jos neatsivertę, gausite daug papildomos informacijos: iš užklijuoto lipduko sužinosite, ar galima gauti knygos įgarsintą versiją, ar tai – meilės romanas, o gal detektyvas ar leidinys apie gamtą. Viliamės, jog ir Lietuvos viešosiose bibliotekose mums visiems pavyks sukurti stiprų ir veiksmingą skaitytojų aptarnavimo tinklą, kad visi vartotojai, nepaisant skirtingų jų galimybių, galėtų oriai naudotis jiems reikalingomis paslaugomis ir patirtų, ką reiškia terminas „įtrauktis“ ne tik teoriškai.

Ant knygų nugarėlių užklijuoti lipdukai suteikia papildomą informaciją: žanrą, temą, turimą leidinio formatą.