Virginija Švedienė. Europos bibliotekos – saugus prieglobstis pabėgėliams iš Ukrainos

EUROPOS BIBLIOTEKOS –

SAUGUS PRIEGLOBSTIS PABĖGĖLIAMS IŠ UKRAINOS

Virginija Švedienė

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos suaugusiųjų švietimo veiklų koordinatorė

Europos šalių viešosiose bibliotekose nuo seno gyvuoja tradicija priimti lankytojus nepaisant jų etninės kilmės. Čia siūloma daug veiklų vaikams ir suaugusiesiems, suteikiama patikima informacijos prieiga. Kai Rusijos agresoriai ėmė brutaliai naikinti Ukrainos kultūros ir švietimo įstaigas, Europos bibliotekos tapo savotiškomis taikos tvirtovėmis ir ukrainiečių karo pabėgėliams – čia jiems teikiama parama bei reikiamos paslaugos. Būti naudingos iš Ukrainos atvykstantiems žmonėms stengiasi ir Lietuvos bibliotekos.

Viešosios bibliotekos labai dažnai yra ta vieta, kur į šalį atvykę pabėgėliai kreipiasi pagalbos, ieško informacijos, o vėliau, įveikę stresą, tikisi saugios ir įtraukios laisvalaikio ar mokymosi erdvės.

EBLIDA (Europos bibliotekų, informacijos ir dokumentacijos asociacijų biuras) yra išreiškusi poziciją, kad bibliotekos visoje Europoje turėtų veikti kaip demokratinių vertybių platforma ir kartu su NAPLE (Europos viešųjų bibliotekų forumu) bei organizacija „Public Libraries 2030“ („Viešosios bibliotekos 2030“) ragina jas šiltai priimti Ukrainos pabėgėlius, suteikti prieigą prie informacijos ir sudaryti galimybes šviestis. Bibliotekos kviečiamos tęsti, kiek įmanoma, pabėgėlių, ypač vaikų ir jaunimo, mokymą, taip pat organizuoti kursus priimančiųjų šalių kalbos pagrindams įgyti.

EBLIDA, NAPLE ir organizacija „Public Libraries 2030“ sukūrė svetainę „Libraries for Refugees“ („Bibliotekos pabėgėliams“), kurioje skelbiami paslaugas ukrainiečiams teikiantys prieigos taškai. Joje galima rasti internetinių išteklių ukrainiečių kalba sąrašą; Ukrainos karo pabėgėliams naudingas informacines nuorodas; nuorodas į konkrečias pagalbą teikiančias bibliotekas; ukrainiečių vaikų ir suaugusiųjų literatūros katalogus; taip pat čia skelbiami finansinės paramos bibliotekininkams fondo rekvizitai ir kontaktai. Šios iniciatyvos tikslas – parodyti, ką bibliotekos gali pasiūlyti pabėgėliams, ir skatinti įvairiose valstybėse panašias paslaugas. DĖMESYS – NUO REIKJAVIKO IKI BUDAPEŠTO

Gerųjų iniciatyvų, skirtų atliepti ukrainiečių bendruomenės poreikius, galima išvardyti nemažai. Štai Krokuvos vaivadijos viešoji biblioteka (Lenkija) tuo tikslu parengė Bibliotekų paramos ir pagalbos planą. Savo fondą biblioteka pildo ukrainiečių literatūra ir filmais, rengia literatūrinius pasivaikščiojimus po Krokuvą ukrainiečių kalba, organizuoja renginius vaikams, lenkų kalbos pamokas, pabėgėliai gali tikėtis teisinių ir finansinių konsultacijų. Beje, prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje, ši Krokuvos biblioteka, kaip ir Vengrijos nacionalinė F. Széchényi biblioteka, veikė kaip paaukotų daiktų ir maisto produktų surinkimo punktas.

Vokietijos nacionalinė biblioteka išplėtė savo stipendijų programą, pasiūlydama keturias papildomas stipendijas iš Ukrainos dėl karo turėjusiems pasitraukti bibliotekininkams.

Čekijos bibliotekininkų ir informacijos profesionalų asociacijos Kūrybiškų bibliotekininkų klubas kartu su Čekijos nacionalinės bibliotekos Slavų biblioteka į ukrainiečių kalbą išvertė vaikų veiklai skirtą leidinį „Maly tvorivec“ („Mažasis kūrėjas“). Šiame leidinyje pateikiama daug kūrybinių ir edukacinių veiklų ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikams.

Reikjavike spalį lankęsi Panevėžio regiono bibliotekų vadovai ir specialistai sužinojo, jog Islandijos bibliotekos bendradarbiauja su šios šalies Rau-

Jaunuoliai iš Ukrainos Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje dalyvauja islandų menininkės Kristin Ragnos Gunnarsdottir vizualiojo meno užsiėmime Bernardas Butkus

donojo Kryžiaus organizacija teikdamos visokeriopą pagalbą ir paramą priimant pabėgėlius iš Ukrainos. Reikjaviko miesto biblioteka sukūrė atvirosios prieigos platformą, kurioje visi norintieji gali išreikšti savo pilietinę poziciją įvairiais klausimais. O atvykėliai šioje platformoje gali išsakyti savo lūkesčius dėl trūkstamos informacijos ir reikiamos paramos.

Kai kurios Europos bibliotekos surengė paramos akcijas Ukrainai. Latvijos nacionalinė biblioteka pakvietė šalies kultūros paveldo specialistus paaukoti kolekcijas apsaugančių medžiagų – kartoninių dėžių, putplasčio plokščių, ugniai atsparių ir smūgius sugeriančių medžiagų ir koordinavo aukų transportavimą į Ukrainą. Gruzijos nacionalinė biblioteka, bendradarbiaudama su Hematologijos instituto Kraujo banku, surengė bibliotekoje renginį, kuriuo kvietė paaukoti kraujo Ukrainos žmonėms.

Rusijos karo prieš Ukrainą pradžioje Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų ir Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos išplatino bendrą pareiškimą dėl Ukrainos pabėgėlių aptarnavimo šalies viešosiose bibliotekose, dokumentu užtikrindamos šiems žmonėms nemokamą visų paslaugų prieinamumą.

Šiuo metu bibliotekos, norėdamos atliepti šios socialiai jautrios visuomenės grupės poreikius, turi plėsti paslaugų spektrą, tačiau ir siūlomų veiklų, kuriose gali dalyvauti ukrainiečiai, yra pakankamai.

Ukrainiečiams išduodami skaitytojo pažymėjimai, suteikiama galimybė naudotis viešosios interneto prieigos kompiuteriais ir belaidžiu internetu, žaisti stalo ir interaktyvius žaidimus, naudotis muzikos įrašų ir filmų fondais. Bibliotekos kaupia leidinių fondus ukrainiečių kalba, savo interneto svetainėse pateikia elektroninių bei garsinių knygų, kurias galima skaityti internete, sąrašus. Tiek vaikai, tiek suaugusieji kviečiami į renginius, susitikimus, edukacijas, dirbtuves, parodų atidarymus. Lietuvos bibliotekos iš Ukrainos atvykusius žmones kviečia į nemokamus lietuvių kalbos pagrindų užsiėmimus. Lietuvių kalbos kursai surengti Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, Vilniaus miesto savivaldybės centrinėje bibliotekoje, Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje, Birštono viešojoje bibliotekoje, Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje, Pasvalio Mariaus Katiliškio viešojoje bibliotekoje ir kt.

Lietuvos bibliotekos kartu su partneriais – trečiojo amžiaus universitetais, pelno nesiekiančiomis organizacijomis, švietimo įstaigomis, savanoriais – prie Ukrainos palaikymo prisideda organizuojamais paramos renginiais, meno akcijomis, lietuvių ir ukrainiečių poezijos skaitymais, bendrystės vakarais, ukrainiečių menininkų eksponuojamomis parodomis ir kitomis iniciatyvomis.

Lietuvos bibliotekos ne tik sėkmingai prisideda prie ukrainiečių integracijos į šalies kultūrinį gyvenimą, įvairina vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų laisvalaikį, bet ir padeda mokytis. 2022 m. rugsėjo 30–spalio 1 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vykusio jaunimo forumo „Pramušant sienas“ metu grupė jaunuolių iš Ukrainos dalyvavo islandų menininkės Kristín Ragnos Gunnarsdóttir vedamuose kūrybiniuose vizualiojo meno užsiėmimuose, kuriuose išbandė įvairias iliustravimo technikas ir pagal savo iliustracijas kūrė istorijas, mokėsi geriau pažinti rašytinį paveldą ir šiuolaikiškai interpretuoti jo turinį.

PLANUOJAMI SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETĖJŲ PROJEKTAI

Lenkijos nacionalinė „Erasmus+“ programos agentūra šių metų rugsėjo 13–16 d. Varšuvoje organizavo tarptautinio bendradarbiavimo veiklos kontaktinį seminarą „Jūsų veiksmai svarbūs! Kaip padėti pabėgėliams vykdant suaugusiųjų švietimo projektus“.

Varšuvoje vykusiame kontaktiniame paramos Ukrainai seminare dalyviai, susibūrę į atskiras komandas, siekė išgryninti idėjas būsimiems projektams. Organizatorių archyvas

S. Ipolitovos asmeninis albumas

Rengiant šį seminarą, norėta padėti ieškoti partnerių abipusiams „Erasmus+“ programos suaugusiųjų švietimo projektams, orientuotiems į paramą pabėgėliams neprofesinio švietimo veiklomis, šios srities tinklų kūrimą, dalijimąsi gerąja patirtimi.

Seminaro dalyviai susibūrė į komandas, kuriose dirbdami išgrynino galimų projektų idėjas ir juose atsispindėsiančius „Erasmus+“ programos prioritetus: įtrauktį ir įvairovę, skaitmeninimą, aplinkosaugą ir tvarumą. Ieškota sutarimo, kaip šie projektai galėtų pagelbėti pabėgėlių įtraukčiai buriant tarpkultūrines bendruomenes, padedant patiems suaugusiųjų švietėjams įgyti reikiamų kompetencijų.

Seminare dalyvavusios Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos ir Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos specialistės kartu su kitais suaugusiųjų švietėjais kūrė idėjas, tinkamas strateginių partnerysčių projektams. Lietuvos bibliotekos ketina paraiškas dėl tokių projektų finansavimo teikti kartu su Lenkijos, Ispanijos, Slovėnijos, Airijos, Suomijos suaugusiųjų švietimo organizacijomis. Planuojamų projektų tikslas – tarpkultūrinių bendruomenių būrimas pasitelkiant istorijų pasakojimus. Tikimasi, kad projektų tikslinei grupei – pabėgėliams ir imigrantams – istorijų pasakojimas padės greičiau adaptuotis naujoje socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje, lengviau išmokti kalbų, o vietos bendruomenėms – geriau suprasti naujų bendruomenės narių kultūrą, poreikius ir lūkesčius.

NE TIK SAUGIOS, BET IR DIRBA PAGAL SPECIALYBĘ

Svitlana Zaiko

(bibliotekininkė iš Mykolajivo, šiuo metu dirbanti Vokietijoje, Berlyno Karovo bibliotekoje): „Bibliotekoje komplektuoju gaunamas ukrainietiškas knygas, tvarkau bibliotekos atvirąjį fondą, organizuoju renginius pabėgėliams ir imigrantams, kurių Karovo mikrorajone yra nemažai. Jaučiuosi, tarsi būčiau laimėjusi vienintelę galimybę iš milijono, nes ne tik turiu darbą, bet ir dirbu pagal specialybę, puikiame kolektyve. Galiu finansiškai paremti Mykolajive likusią savo šeimą ir suteikti saugų prieglobstį savo šešiolikametei dukrai, kuri staiga užgriuvusią karo realybę išgyveno labai sunkiai. Darbas, vokiečių kalbos mokymasis man leidžia nuvyti blogas mintis. Jei nebūčiau užsiėmusi, nuolat nerimaučiau dėl Ukrainoje likusių artimųjų.

Noriu padėkoti Lietuvos, Latvijos, Estijos žmonėms, Baltijos šalių kolegoms bibliotekininkams, kurie taip ištikimai remia Ukrainą. Tokių mažų tautų drąsa ir palaikymas nepaprastai žavi bei įkvepia.“

Svitlana Ipolito-

va (ukrainiečių ir anglų kalbų specialistė iš Donecko, šiuo metu dirbanti Panevėžio apskrities G. PetkevičaitėsBitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo sky

riaus skaitmenintoja): „Visada jaučiau ypatingą trauką Lietuvai, nes mano tėvas buvo lietuvis. Kai jis žuvo, buvau tik pusės metų vaikas. Bet visą gyvenimą žinojau, jog tėtis buvo labai gerbiamas už darbštumą. Vos atvykus į Lietuvą, mane labai maloniai nustebino lietuvių draugiškumas, atvirumas, atjauta, žmogiška šiluma. Lietuviai tiesia pagalbos ranką be jokio išskaičiavimo ir kai ištiesia ją, žinai, kad gali eiti paskui nedvejodamas. Mano vaikai su malonumu mokosi lietuvių kalbą. Aš pati visuomet norėjau išmokti tėčio gimtąją kalbą, ji man tokia graži!

Jaučiuosi Lietuvoje saugi, man labai svarbu, jog mano vaikai čia yra saugūs ir gali mokytis. Labai džiaugiuosi, kad dirbu tokioje puikioje bibliotekoje, kuri yra tikras kultūros židinys. Darbo specifika man leidžia iš arti pažinti Lietuvos ir Panevėžio kultūros paveldą. Prisipažinsiu – turiu svajonę, kad G. Petkevičaitės-Bitės biblioteka ir mano gimtojo Dobropilios miesto biblioteka ateityje įgyvendintų projektą kultūros paveldo tema.“

ŠALTINIAI

Libraries for Ukraine. Iš: https://lib4refugees.splet.arnes.si/

Looking to Libraries for Resilience: stories of support in Ukraine and beyond. Iš: www.ifla.org/news/looking-to-libraries-for-resilience-storiesof-support-in-ukraine-and-beyond/

Public Libraries in Europe Welcome Refugees. Iš: www.eblida.org/abouteblida/archive/special-event.html