Vaidenė Grybauskaitė. Modernizuota kultūrinės edukacijos sistema

MODERNIZUOTA KULTŪRINĖS EDUKACIJOS SISTEMA

Prieš dvejus metus Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kartu su Kultūros bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijomis pradėto vykdyti nacionalinės reikšmės projekto „Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimas“ komanda turi kuo pasidžiaugti: pristatyti projekto rezultatai – sukurta kultūrinės edukacijos sistema, padėsianti susitikti paslaugų teikėjams ir naudotojams.

Nacionalinėje bibliotekoje spalio 28 d. organizuotame projekto baigiamajame renginyje dalyvavo kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Ministro Pirmininko patarėja Gabrielė Žaidytė, nuotoliniu būdu į dalyvius kreipėsi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Nacionalinė biblioteka didžiuojasi šiuo projektu. Stengėmės prisidėti prie kultūros ir švietimo integracijos. Tai – ir modernios technologijos, sujungtas formalusis ir neformalusis ugdymas, suburta mokytojų, mokinių, kultūros paslaugų teikėjų, produktų kūrėjų bendruomenė – visa tai yra išliekantys, prasmingi dalykai“, – kalbėdamas apie projekto vertę, teigė Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.

Įgyvendinant šį nacionalinės reikšmės projektą, Lietuvos miestuose ir miesteliuose surengta 10 kultūrinės edukacijos forumų, vyko diskusijos, rengti mokymai ir virtualios konsultacijos, savo kompetencijas tobulino tiek edukatoriai, tiek mokytojai, įvairūs kūrėjai įsitraukė į formaliojo ugdymo procesą. Renginiuose dalyvavo 25 nevyriausybinių organizacijų, kultūros ir švietimo institucijų kultūrinės edukacijos ekspertai, 41 kultūros įstaiga surengė kultūrinės edukacijos užsiėmimus, 600 dalyvių renginiuose dalyvavo tiesiogiai, o 8000 žiūrovų juos stebėjo nuotoliniu būdu. Sutelktas ir kultūros edukatorių būrys, mokyklose rengti kultūrinės edukacijos koordinatorių mokymai, kuriuose dalyvavo 400 bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų iš įvairių Lietuvos miestų. „Rezultatai fantastiški, bet jie jokiu būdu negalutiniai. Tai – savotiškas atskaitos taškas, sukurta platforma, kuri startuoja su visais bandomaisiais dalykais, – teigė kultūros viceministras A. Vilčinskas. – O vienas pagrindinių iššūkių yra kokybės iššūkis. Visi turime jos siekti, ypač paslaugų teikėjai, kurie užtikrina įvairovę – nuo tradicinės kultūros iki šiuolaikinių menų. Mes kalbame pirmiausia apie kokybiškos paslaugos teikimą, nes tik tokia paslauga gali duoti siekiamą rezultatą. Taigi nesakome: taškas, sakome: dvitaškis ir tęsiame.“

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė džiaugėsi, kad šiandien jau nereikia įrodinėti, kokia svarbi yra kultūrinė edukacija, galimybė mokiniams lavintis ne tik mokyklose, bet ir lankant teatrus, muziejus, bibliotekas, kitas kultūros įstaigas. O norint ugdyti įvairiapusę asmenybę, svarbu supažindinti moksleivius su aukštos kokybės kultūros reiškiniais; tai ypač aktualu atokesnių rajonų mokiniams. „Atnaujintose bendrojo ugdymo programose net 30 proc. turinio galės pasirinkti patys mokytojai, tad ugdant mokinių kultūrines kompetencijas bus naudingos Kultūros paso programos siūlomos edukacijos. Pasiūla dabar labai gausi, programos pritaikytos įvairaus amžiaus ir įvairių poreikių turintiems vaikams, pasirinkti tikrai yra iš ko“, – akcentavo J. Šiugždinienė. Ji dėkojo projekto komandai bei jo vadovei Giedrei Čistovienei ir kvietė toliau bendradarbiauti.

Papasakojusi apie projekto veiklas, vykusį bendradarbiavimą, pristačiusi atliktą poveikio vertinimą, G. Čistovienė priminė, kad sukurta kultūrinės edukacijos sistema tik pradeda savo veiklą, o Nacionalinėje bibliotekoje įsteigtas Kompetencijų ugdymo ir kultūrinės edukacijos centras tampa kultūrinės edukacijos sistemos administratoriumi.

Projekto vadovė Giedrė Čistovienė su baigiamajame renginyje dalyvavusiais Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vadovu Renaldu Gudausku ir kultūros viceministru Albinu Vilčinsku (dešinėje).

Į susirinkusiuosius iš ekrano kreipėsi ir projekto rezultatais pasidžiaugė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Liudas Masys