Ar esame atsakingi informacijos vartotojai? Parengė Vaiva Markevičiūtė

AR ESAME ATSAKINGI INFORMACIJOS VARTOTOJAI?

Pilietiškai aktyvi ir informuota, kritiniu mąstymu besivadovaujanti visuomenė – tokia yra brandžių demokratinių valstybių siekiamybė. Ugdant tokią visuomenę, daug pagelbėti gali žmonių informacinis raštingumas – kaip priemonė, padedanti dorotis su globaliais pasaulio iššūkiais. Siekdama skatinti naujų šios srities iniciatyvų atsiradimą, UNESCO nuo 2012 m. kasmet rengia Pasaulinę medijų ir informacinio raštingumo (MIR) savaitę – paskutinėmis spalio dienomis diskusijas, seminarus, konferencijas, pristatymus, mokymus ir pan. savo šalyje organizuoja UNESCO valstybės narės. Šiemet 11-ą kartą vykusią MIR savaitę Lietuvoje spalio 24–31 d. pirmąsyk organizavo šalies bibliotekos, o pagrindinė pasaulinio renginio konferencija vyko Nigerijoje.

„Ši globali iniciatyva kasmet sulaukia vis didesnio valstybių dėmesio aiškiai suvokiant, kad pasaulis nėra pasiruošęs lengvai susidoroti su naujais iššūkiais: labai skirtingi kartų skaitmeniniai bei medijų raštingumo gebėjimai, neslopsta patyčios ir persekiojimas skaitmeninėje erdvėje, dezinformacija ir neteisinga informacija koronaviruso pandemijos, karo Ukrainoje akivaizdoje ir t. t.“, – sako Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Miglė Mašanauskienė, pridurdama, kad situacija šiuo požiūriu įvairiose valstybėse labai skirtinga.

KONFERENCIJOJE NIGERIJOJE – IR LIETUVĖ

Kasmet vis kitoje šalyje organizuojama tarptautinė MIR konferencija šiemet vyko Nigerijoje, kur šešias dienas kalbėta apie šiuo metu didžiausius iššūkius ir kartu ieškota sprendimų. Konferencijos šūkis „Pasitikėjimo puoselėjimas: žiniasklaidos ir informacinio raštingumo imperatyvas“ (Nurturing trust: A Media and Information Literacy Imperative) ir programa kvietė stiprinti skirtingų visuomenės grupių ir sektorių pasitikėjimą bei solidarumą.

Nigerijos sostinėje Abudžoje susirinkę arba nuotoliniu būdu prisijungę ekspertai diskutavo įvairiomis temomis: apie informacinio raštingumo ir technologijų pokyčius pandeminiame ir popandeminiame pasaulyje, klaidinančios informacijos ir dezinformacijos problemas, kritinį mąstymą, įvairių kartų MIR gebėjimus ir jų ugdymą. Vieną iš šios konferencijos diskusijų, skirtą aptarti, kokį poveikį medijų ir informacinis raštingumas daro globalaus pilietiškumo ugdymui (Media and Information Literacy for Global Citizenship: Values of mutual understanding and trust), moderavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešosios komunikacijos katedros profesorė dr. Kristina Juraitė, universitete įkurto UNESCO-UNITWIN medijų ir informacinio raštingumo tyrimų centro viena iš vadovių. „Šių metų Pasaulinės MIR savaitės renginiai buvo skirti pasitikėjimo visuomenėje klausimams ir kvietė į medijų ir informacinį raštingumą pažvelgti kaip į priemonę, padedančią skleisti pasitikėjimo ir solidarumo kultūrą, paremtą humanistinėmis ir demokratinėmis vertybėmis, – apibendrina K. Juraitė. – UNESCO konferencijos diskusijoje kartu su Graikijos, Indijos, Nigerijos ir Ekvadoro atstovais akcentavome MIR poreikį kuriant pilietiškai aktyvią ir informuotą visuomenę, skleidžiant demokratijos,

Medijų ir informacinio raštingumo savaitė atidaryta spalio 24 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Vienas iš šios dienos renginių – diskusija, kurioje apie globaliai reikšmingus aspektus, kurie susiję su MIR plėtote ne tik Lietuvoje, Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje, diskutavo (iš dešinės) Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas Rimantas Žylius, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos atstovė Greta Kėvelaitienė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Auksė Balčytienė. Renginį moderavo žurnalistas Darius Matas (kairėje). Vygaudas Juozaitis

Lietuvos viešosios bibliotekos ne tik dalyvavo MIR savaitės programos renginiuose, jos ir pačios organizavo renginius savo lankytojams. Nuotraukoje – į vieną renginių susirinkę ukmergiškiai. Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito bibliotekos archyvas

žodžio laisvės ir atsakomybės, žmogaus teisių ir solidarumo idėjas. Kitaip tariant, įtinklintoje visuomenėje ir skaitmeninėje erdvėje svarbi tampa atsakinga ir pilietiška laikysena, kurios pagrindas yra MIR. Būtent apie tokias patirtis ir gerąsias praktikas kalbėjome, ieškodami receptų, kurie būtų naudingi siekiant stabdyti dezinformacijos sklaidą ir mažinti jos daromą žalą visuomenei.“

SAVAITĖS AKCENTAI LIETUVOJE

„Gera žinoti tai, kas kuria gyvenimus“ – tokiu šūkiu įsitraukti į renginius ir iniciatyvas, atsakingiau vertinti gaunamą informaciją, mokytis tikrinti faktus buvo kviečiama Lietuvos visuomenė. Absoliuti dauguma MIR savaitės renginių vyko nuotoliniu būdu1, tad buvo prieinami visiems jais besidomintiems. Buvo galima klausytis paskaitų, dalyvauti diskusijose, akcijose, žaidimuose, viktorinose, pristatymuose, filmų peržiūrose.

MIR savaitės Lietuvoje projektą koordinavo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. „Mums tai buvo nauja, tačiau, be abejonės, įdomu. Kaip projekto koordinatoriai džiaugiamės: įvyko visos numatytos veiklos, aktyviai įsitraukė visos bibliotekos“, – dalijosi įspūdžiu bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vadovė Greta Kėvelaitienė.

Prie savaitės renginių žinomumo šiemet nemažai prisidėjo reklamos kampanija. Reklamos sukosi MIR savaitės informacinio rėmėjo LRT eteryje, įvairūs žaidimai vyko radijo stočių „Power Hit Radio“, ZIP FM, M-1 radijo eteryje. „Reklama ir žaidimai sulaukė tikrai daug dėmesio ir apie MIR savaitę išgirdo daugybė Lietuvos gyventojų: socialiniuose tinkluose mūsų reklamas pamatė 60 000 vartotojų, LRT vaizdinė reklama pasiekė 894 300 žiūrovų, radijo reklama ir žaidimai – 100 000 klausytojų. Radijo stotys kvietė klausytojus atspėti teisingą spaudos antraštę. Žaidimo nugalėtojams buvo dovanojamas stalo žaidimas „Populistas“, – pasakoja G. Kėvelaitienė.

KAS YRA TIESA, O KAS – DEZINFORMACIJA?

Lietuvos auditorijai skirtuose renginiuose itin daug dėmesio skirta kritiniam mąstymui, dezinformacijai ir kitoms neteisingos informacijos rūšims aptarti. Šios temos šalyje tapo itin aktualios prasidėjus COVID-19 pandemijai ir užplūdus nepatikrintos, nepatikimos informacijos bangai ir netgi sąmokslo teorijoms. Būti itin budriems, atsirinkti informaciją be galo svarbu ir turint omenyje Lietuvos geopolitinę situaciją, devynis mėnesius trunkantį karą Ukrainoje – akivaizdu, kad pasaulyje vyksta informacinis karas ir kiekvienas interneto vartotojas nori nenori jame daugiau ar mažiau dalyvauja. „Visą savaitę įvairiais kanalais stengėmės parodyti, kad labai nesunku būti budriam ir pasitikrinti supančią informaciją. Reklaminėje medžiagoje pateikėme daug įrankių, kaip tai padaryti“, – tikina G. Kėvelaitienė.

Iš MIR savaitės renginių populiariausia buvo dviejų filosofų diskusija „Kas yra tiesa?“ – atsakymo į šį klausimą ieškojo prof. Algis Mickūnas, Ohajo universiteto (JAV) profesorius, vienas žinomiausių lietuvių fenomenologų, fenomenologinės komunikacijos pirmtakų JAV, ir jo mokinys dr. Žilvinas Svigaris. Filosofai diskutavo apie tiesos ištakas ir kėlė klausimus: kas mums šiandien yra tiesa? ar medijos turi savo tiesą ir kaip galime kartu sugyventi?

A. Mickūnas pabrėžė, kad šiais laikais vyrauja daugybė „tiesų“, tačiau tiesa turi turėti pagrindimą, įrodymų. Žmonėmis, tikinčiais teiginiais be įrodymų, lengva manipuliuoti – tereikia atitinkamos retorikos. Kodėl žmonės leidžiasi manipuliuojami? Pasak Ž. Svigario, įprastai pirmiausia kaltinami politikai, verslininkai, įvairūs autoritetai, tačiau politikai ar verslininkai – taip pat visuomenės dalis, todėl reikėtų kalbėti apie visuomenę apskritai ir pripažinti, kad jai reikalinga savišvieta.

Gyvename individualumo amžiuje, kai kiekvienas turi savo nuomonę, laisvai gali ją reikšti. A. Mickūnas atkreipė dėmesį, kad tai būdinga visoms Vakarų pasaulio šalims: dažnai nulemia daugumos nuomonė, nors kartais ji neparemta jokiais faktais. Žiniasklaida bando kovoti su manipuliacija ir parodyti tiesą, todėl ji tampa pagrindiniu manipuliuotojų priešu. Iš visa to gimsta nepasitikėjimas žiniasklaida. „Žiniasklaida turi

TIKRINK TURINĮ TIKRINK ŽINIASKLAIDOS PRIEMONĘ

ĮVERTINK SAVO ŠALIŠKUMĄ

PAGALVOK PRIEŠ DALINDAMASIS PASIDOMĖK AUTORIUMI

TIKRINK ŠALTINIUS

ne tik teisę, bet ir pareigą mokytojauti. Jos uždavinys – parodyti, pateikti visuomenei išgrynintą informaciją. Visuomenės pareiga – būti informuotiems. Mes, piliečiai, turime pareigą diskutuoti ir būti atsakingi. Be laisvės nėra atsakomybės, be atsakomybės nėra laisvės“, – teigė A. Mickūnas.

Šiais laikais daugelis jau nuo jaunumės esame užversti informacijos srautais. „Medijų raštingumo įgūdžiai ir gebėjimas sąmoningai vertinti savo vartojimo įpročius gali padėti sumažinti neigiamą informacijos gausos įtaką. Turime prisiimti atsakomybę už tai, ką, kur ir kada vartojame“, – sako viena MIR savaitės koordinatorių G. Kėvelaitienė.

Patikimos informacijos poreikį sustiprino pasaulį užklupusi globali pandemija ir karas Ukrainoje. „Pasitikėjimas šiuo atveju yra labai svarbus, kad sumažintume patiriamą nesaugumą ir neapibrėžtumo jausmą dėl ateities, kurios negalime nuspėti. Nuo to, kuo ir kaip pasitikime, tiesiogiai priklauso, kaip reaguojame į kylančius iššūkius, problemas ir kaip pavyksta jas spręsti. Antra vertus, nepasitikėjimas, nerimas ir baimė dėl ateities dažnai skatina atsiribojimą nuo tradicinių santykių, institucijų, normų, ieškoma, kuo šią nišą užpildyti, – tvirtina K. Juraitė. – Vietoj tradicinės žiniasklaidos vis labiau pereiname prie naujų komunikacijos formų ir alternatyvių informacijos šaltinių. Socialiniai tinklai ir juose plintanti dezinformacija puikiausiai užpildo šią nišą. Būtent tokią situaciją šiuo metu stebime ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kai auga nepasitikėjimas svarbiomis visuomenei institucijomis, tarp jų ir žiniasklaida. Tyrimai rodo, kad šalys, kuriose pasitikėjimas žiniasklaida ir žurnalistika yra aukštesnis, paprastai geriau susidoroja su dezinformacijos iššūkiais, nes visuomenė yra atsparesnė nepatikimiems informacijos šaltiniams ir jų žalingam turiniui.“ Pasitikėjimas visuomenėje yra kuriamas atvirumo, skaidrumo, sąžiningumo ir empatijos principais – tais pačiais principais remiasi MIR. „Ar esame atsakingi informacijos vartotojai?“ – taip pavadintoje diskusijoje K. Juraitė kalbėjosi su kolega iš Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros – docentu Ignu Kalpoku. Profesorės teigimu, informacija ir dezinformacija egzistuoja šalia. „Tai mus verčia ne tik kalbėti, kad medijų ir informacinis raštingumas yra svarbus, bet ir imtis konkrečių veiksmų, kad tas raštingumas, kitaip tariant, sąmoningumas, ką mes vartojam, kokią informaciją pasirenkam, kuria pasitikime ir dalinamės, didėtų. Visa tai yra mūsų kasdienybės dalis“, – kalbėjo K. Juraitė.

I. Kalpoko nuomone, tarp informacijos ir dezinformacijos vyksta nuolatinės lenktynės. Tiesa, specialisto teigimu, Lietuva dėl savo geopolitinės padėties yra pripratusi gyventi informacinio karo sąlygomis: mūsų visuomenė yra tapusi šiek tiek mažiau imli Rusijos dezinformacijai, tą parodo visuotinis visuomenės sutarimas, kuri karo Ukrainoje pusė yra teisi. Tačiau reikia pripažinti, kad dezinformacinė žinutė yra daug paveikesnė, ji kelis kartus greičiau pasiekia auditoriją – veikia emocijas, o emociškai mes reaguojame daug greičiau nei mąstydami racionaliai. „Pasauliniai tyrimai parodė, kad per pandemiją informacijos vartojimas išaugo du kartus: prieš pandemiją žmogus įvairiais informacijos kanalais naudodavosi 2–3 valandas, o per pandemiją – vidutiniškai 6–7 valandas“, – palyginimą pateikė K. Juraitė. Šiuolaikinis vartotojas didelę savo laiko dalį skiria informacijos vartojimui. Anot profesorės, mūsų visuomenė suvokia, kad dezinformacija kelia riziką, bet taip pat pastebima, kad pasidalinimų dezinformacine žinute, net jei tai padaryta per klaidą ar per nežinojimą, irgi yra nemažai. Tai rodo, kad galbūt trūksta įrankių apsisaugoti nuo žalingos dezinformacijos įtakos: supratimo, kokios gali būti dezinformacijos formos, kuo ji skiriasi nuo informacijos ir pan. K. Juraitės teigimu, svarbiausia yra apsiskaitymas, supratimas, kaip veikia dezinformacija ir kaip nuo jos apsisaugoti.

I. Kalpokas patarė neskubėti vartoti visos į srautą papuolančios informacijos, ugdyti įgūdį stabdyti save, perskaičius ar išgirdus informaciją, pasvarstyti apie ją ir patikrinti, jaustis atsakingam už tai, kokia informacija dalinamės.

MIR savaitės dalyviai buvo apdovanojami stalo žaidimu „Melagienos“, kuris kviečia įsikūnyti į melagingas žinias kuriančius paslaptingus veikėjus ir paskleisti kuo daugiau neįtikėtinų politikos, ekonomikos, IT, mokslo naujienų. Žaidžiant šį žaidimą lavinamas suvokimas, kas yra melagienos, kaip jos kuriamos. Giedrius Zaura

MIR savaitė – puiki proga priminti, kad biblioteka jau seniai nebėra tik ta vieta, kurioje galima pasiskolinti knygą arba prisėsti paskaityti laikraštį. „Tai – informacijos, susitikimų, edukacijų, kultūros paslaugų centras. Bibliotekoje dirba įvairių kompetencijų specialistai, kurie labai gerai žino realius bendruomenės poreikius. Lietuvoje turime gerai išvystytą bibliotekų tinklą (daugiau nei 2000 mokslo, savivaldybių ar apskričių bibliotekų), turintį reikiamą infrastruktūrą, visuomenės pasitikėjimą, daug bendradarbiavimo patirties. Bibliotekos lengvai prieinamos bet kokio amžiaus grupei, tad neabejotinai yra labai tinkama platforma ugdyti MIR kompetencijas ir čia rengti MIR savaitės renginius“, – tikina M. Mašanauskienė.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė džiaugėsi, kad per MIR savaitę šalyje pasiūlyta daug kokybiškų renginių. „Manyčiau, kad einama teisingu keliu derinant įvairaus pobūdžio veiklas, skirtas įvairaus amžiaus auditorijai. Organizuojant MIR savaitę kitais metais, būtų labai įdomu ne tik išgirsti naujausių tyrimų rezultatus, apčiuopti aktualiausias tendencijas. Labai svarbu į diskusijas įtraukti sprendimų priėmėjus, t. y. tuos, kurie turi galią pradėti keisti MIR ugdymo situaciją iš esmės: nuo trumpalaikių iniciatyvų pereiti prie nuoseklaus ugdymo visose amžiaus grupėse“, – pripažindama ir nevyriausybininkų, ir valstybinių institucijų pastangas ugdyti informacinėms grėsmėms atsparią visuomenę, M. Mašanauskienė atkreipė dėmesį, kad ši veikla kol kas išblaškyta ir fragmentiška. „Didėjanti melagienų ir dezinformacijos sklaida lemia vis didėjantį visuomenės tarpusavio nepasitikėjimą, sėja abejones dėl institucijų patikimumo, skatina visuomenės poliarizaciją. Iš dalies ši sklaida vykdoma sąmoningai, bet labai dažnai dėl nežinojimo, – pasakoja M. Mašanauskienė. – Labai puiku, kad medijų ir informacinio raštingumo kompetencijų ugdymo veikloms Lietuvos bibliotekose skirtas nemenkas finansavimas, prieš tai atlikus išsamią esamos padėties analizę, parengus programą ir metodiką. Yra sukurta speciali interneto svetainė bibliotekavisiems.lt, regionuose buriami parengti specialistai, per kuriuos norima įgyvendinti MIR kompetencijų ugdymo veiklas. Tai byloja apie atsirandantį sisteminį požiūrį, kurio iš tiesų labai trūko, nes iki šiol visos MIR veiklos būdavo toli gražu neužtikrinančios tęstinumo, kuris būtinas realiems rezultatams pasiekti.“

Kultūros viceministro Vyginto Gasparavičiaus teigimu, viena esminių Kultūros ministerijos veiklos sričių – visuomenės kritinio mąstymo ir atsparumo informacinėms grėsmėms didinimas per kultūros paslaugas, pasitelkiant MIR ugdymo priemones. „Šiuolaikinei bibliotekai šiandien tenka prisidėti prie gyventojų MIR įgūdžių lavinimo ir kritiškai mąstančios visuomenės, kuri gebėtų atsirinkti, tinkamai interpretuoti bei panaudoti gaunamą informaciją, ugdymo. Todėl šalies viešosios bibliotekos ilgainiui galėtų tapti MIR ugdymo centrais“, – sako viceministras ir žada, kad kitąmet Kultūros ministerijos iniciatyva jose bus įgyvendinama gyventojų MIR ugdymo programa.

O VDU profesorė K. Juraitė primena, kodėl svarbu ne tik kalbėti apie informacinį raštingumą, bet ir ugdyti jį: „Tokiais kritiškais momentais, kai yra testuojamos ir brėžiamos mūsų, kaip demokratinės ir pilietinės visuomenės, atsparumo ribos, dar svarbiau yra aktualizuoti MIR prasmę ir ieškoti naujų būdų, formų, kurios galėtų būti efektyvios visos visuomenės mastu. MIR nėra kažkokia nauja disciplina ar panacėja, bet tiesiog aktuali prieiga, suteikianti šiuolaikinei visuomenei reikalingų žinių ir instrumentų, kaip tikrinti informaciją ir ieškoti tiesos“, – tikina K. Juraitė.

Parengė Vaiva Markevičiūtė

MIR savaitės bibliotekose globėja – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, organizatoriai: Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, koordinatorė – Panevėžio apskrities G. PetkevičaitėsBitės viešoji biblioteka.

Lietuvos bibliotekos ne tik dalyvavo MIR savaitės programos renginiuose, bet ir ėmėsi iniciatyvos – organizavo unikalius renginius savo lankytojams.

Už aktyvumą MIR savaitės koordinatoriai dėkoja: • Lazdijų rajono savivaldybės viešajai bibliotekai, kuri su bendruomene organizavo pokalbį prie arbatos puodelio ir diskutavo tema „Atsargiai – propaganda“; • Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešajai bibliotekai, kuri organizavo transliacijų peržiūras ir diskusijas MIR temomis; • Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešajai bibliotekai, kuri organizavo įvairius mokymus ir viktoriną „Ką žinai apie medijų ir informacinį raštingumą?“; • Pasvalio Mariaus Katiliškio viešajai bibliotekai, kuri vykdė individualias konsultacijas, mokymus, sukūrė ir dalinosi testais apie medijų ir informacinį raštingumą; • Prienų Justino Marcinkevičiaus viešajai bibliotekai, kuri sukūrė galvosūkį „Rebusas MIR savaitei“ socialiniame tinkle „Facebook“, kryžiažodį „Gera žinoti“, virtualią leidinių parodą „Šventasis trejetas: informacija, medijos ir raštingumas“.

Prie MIR temos sklaidos prisidėjo ir daugelis kitų čia nepaminėtų viešųjų bibliotekų – jos aktyviai kvietė bibliotekoje stebėti virtualius renginius, dalyvauti viktorinose, filmų peržiūrose.