Sujungtos draugystės styga. Parengė Vaiva Markevičiūtė

SUJUNGTOS DRAUGYSTĖS STYGA

Prieš šimtą metų – 1922 m. gruodžio 20 d. – Japonijos vyriausybė pasirašė Lietuvos Respublikos pripažinimo aktą. Jis simboliškai ir laikomas dviejų valstybių santykių pradžia. Šis įvykis iškilmingai paminėtas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje – lapkričio 14 d. atverta knygų ir kitų Lietuvą su Japonija kultūriniais ir diplomatiniais ryšiais saistančių dokumentų paroda „Ryšiai / Kizuna“, kurią parengė Japonijos ambasada ir Lietuvos nacionalinė biblioteka.

Šių metų spalio pabaigoje Tokijuje susitikę Lietuvos ir Japonijos Ministrai Pirmininkai sutarė dvišalius Lietuvos ir Japonijos santykius pakelti iki strateginės partnerystės lygmens – tai aukščiausia dvišalio bendradarbiavimo viršukalnė, į kurią kopta ištisą šimtmetį. Šia proga Nacionalinėje bibliotekoje pradėtas renginių ciklas, skirtas artimiau pažinti Japonijos istoriją ir kultūrą, atrasti netikėtų šimtmetį trunkančios šalių draugystės epizodų ir abi šalis siejusių asmenybių: diplomatų, istorikų ir menininkų.

Parodos atidarymo vakaras pradėtas Lietuvos ir Japonijos himnais, kuriuos atliko ką tik iš gastrolių po Japoniją grįžęs Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“ (vad. Vaclovas Augustinas). Savo meistriškumu, atlikdamas tiek lietuviškų, tiek japoniškų kūrinių, svečius jis džiugino viso renginio metu. „Japonija yra svarbiausia Lietuvos politinė ir ekonominė partnerė Azijoje. Kartu siekiame spręsti globalius saugumo, klimato kaitos ir pandemijos iššūkius, ginti tarptautinę tvarką ir demokratijos vertybes“, – šventės svečiams Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalbą perskaitė Prezidento patarėja Dalia Tamošiūnienė. Prezidentas džiaugėsi, kad atidaroma paroda tapo proga atversti naują bendros istorijos puslapį, ir pabrėžė bendros šalių politinės laikysenos svarbą stabdant Rusijos agresiją prieš Ukrainą: „Visų mūsų pareiga šiandien – siekti taikos ir harmonijos.“

Paroda veiks iki 2023 m. sausio 31 d. Jos rengėjai: Gabija Čepulionytė, Jurgita Ignotienė, doc. Linas Didvalis, dr. Arvydas Kumpis, dr. Linas Venclauskas, Saulius Valius, Ona Veliūtė. Jūratė Bičkauskienė

Japonijos užsienio reikalų ministras Hayashi Yoshimasa, atsiuntęs vaizdo sveikinimą, džiaugėsi stiprėjančiais šalių ryšiais ir minėjo Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės vizitą Japonijoje šių metų spalį. „Be politinio ir ekonominio bendradarbiavimo, norėčiau pabrėžti žmonių tarpusavio mainų skatinimo bei Japonijos ir Lietuvos tarpusavio supratimo gilinimo svarbą“, – primindamas Ministrų Pirmininkų susitikime pagerbtą Japonijos diplomato Chiunės Sugiharos atminimą, sakė H. Yoshimasa. Pasaulio tautų teisuolis Ch. Sugihara, neoficialiai išdavęs vizas, 1939–1940 m. pagelbėjo iš Lietuvos išvykti tūkstančiams persekiojamų žydų. H. Yoshimasa teigė, kad Ch. Sugiharos palikimas – istorinių Japonijos ir Lietuvos ryšių simbolis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sveikinime pabrėžė, kad Lietuva ir Japonija tarptautinės tvarkos puoselėjimą grindžia bendromis vertybėmis ir taisyklėmis: „Kartu susiduriame su bendrais iššūkiais ir kartu ieškome abiem pusėms naudingų sprendimų: kaip kurti gerovę ir saugumą nuo Baltijos jūros iki Ramiojo vandenyno.“ G. Landsbergis vylėsi, kad, stiprėjant šalių santykiams, išvysime kultūrinių, švietimo, ekonominių mainų ir asmeninių ryšių nešamą sėkmę bei klestėjimą.

Kultūros ministras Simonas Kairys, aptardamas tolimų šalių draugystę bei šiuolaikinius Lietuvos ir Japonijos kultūrinius mainus, minėjo, kad ką tik paskirta pirmoji kultūros atašė Japonijoje Gabija Čepulionytė yra ir viena iš parodos „Ryšiai / Kizuna“ rengėjų. S. Kairys

Japonijos ambasadorius Lietuvoje Tetsu Ozaki kalbėjo, kad ši paroda simbolizuoja Japonijos ir Lietuvos įsipareigojimą padėti saugoti taiką pasaulyje ateinančiam šimtmečiui. Martynas Ambrazas

Parodos atidaryme dalyvavo garbūs svečiai (pirmoje eilėje iš kairės): kultūros ministras Simonas Kairys, Prezidento patarėja Dalia Tamošiūnienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, profesorius Vytautas Landsbergis, Japonijos ambasadorius Lietuvoje Tetsu Ozaki su žmona Harumi Ozaki, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Martynas Ambrazas linkėjo, kad kitas valstybių draugystės šimtmetis būtų ne mažiau intensyvus, kad ateityje Lietuvos ir Japonijos atstovų susitikimai sustiprintų kultūrinius ir asmeninius ryšius nejuodinami karo fono.

Japonijos ambasadorius Lietuvoje Tetsu Ozaki atskleidė parodai parinkto pavadinimo „Ryšiai / Kizuna“ prasmę: „Žodžio kizuna <...> hieroglifas sudarytas iš simbolių, reiškiančių „stygą“ ir „pusę“. Kitaip tariant, tai reiškia, kad Japonijos ir Lietuvos lygiaverčius santykius jungia viena draugystės styga.“ Ambasadorius teigė manąs, kad ši paroda simbolizuoja Japonijos ir Lietuvos įsipareigojimą padėti saugoti taiką pasaulyje ateinančiam šimtmečiui.

Nacionalinėje bibliotekoje veikiančioje parodoje lankytojai kviečiami keliauti per skirtingus istorijos laikotarpius, pradedant nuo XIX a. antrosios pusės, kai Lietuva dar priklausė Rusijos imperijai, o Japonija buvo ką tik uostus užsienio šalims atvėrusi ir modernizacijos keliu pradėjusi žengti valstybė. Ekspozicija siekiama parodyti, kaip abiejų šalių santykiai plėtojosi ir vystėsi, kokie įvykiai, dokumentai ar asmenybės tapo šio proceso simboliais ir riboženkliais. Todėl eksponatai susiję ne tik su istorijos datomis, archyviniais dokumentais ar sutartimis, bet ir su žmonėmis: draugais ir bendraminčiais, kolegomis ir partneriais, diplomatais, valstybių vadovais ir verslininkais, vertėjais, aktoriais, muzikantais ir dailininkais – visais, kurių idėjos, svajonės ir darbai persipina, kuria naujus ryšius ir sąsajas, tęsia senas tradicijas bei istorijas ir duoda pradžią naujoms.

Ypatingą vietą parodoje užima knygos: grožinės literatūros ir poezijos vertimai, paveikslėlių knygos, mokslo monografijos, kelionių apybraižos, žodynai, vadovėliai. Jos byloja apie diplomatinius, kultūrinius ar ekonominius ryšius, kurie ir sudarė sąlygas joms atsirasti, ir pačios tampa naujų ryšių / kizuna kūrimo priemone, įtraukiančia kiekvieną iš mūsų.

Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas parodos atidarymo renginyje dėkojo Japonijos ambasadai už bendradarbiavimą organizuojant sukakties renginius, taip pat dėkojo parodos sumanytojai G. Čepulionytei, parodos rengėjų atstovei, japonų literatūros specialistei Jurgitai Ignotienei ir visiems, prisidėjusiems prie parodos atsiradimo. „Lietuvos ir Japonijos dvišalių santykių jubiliejui skirti renginiai Nacionalinėje bibliotekoje tik prasideda. Dar turėsime daug progų susitikti, sužinoti, patirti, geriau pažinti Japonijos kultūrą, literatūrą, kiną“, – pabrėžė bibliotekos vadovas.

Paroda „Ryšiai / Kizuna“ eksponuojama Nacionalinės bibliotekos Parodų salėje ir atrijuje (III a.) iki 2023 m. sausio 31 d.