12 minute read

Jurga Bardauskienė. Klaipėdos ženklai: atėję iš praeities, sunaikinti ar naujai sukurti

KLAIPĖDOS ŽENKLAI:

ATĖJĘ IŠ PRAEITIES, SUNAIKINTI AR NAUJAI SUKURTI

Advertisement

Jurga Bardauskienė

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriaus vedėja

Šiais metais seniausias Lietuvos miestas Klaipėda švenčia 770 metų jubiliejų. Bėgant amžiams, nuo pirmo paminėjimo 1252 m. ji matė visko – karų, gaisrų ir potvynių, čia viešpatavo vokiečiai, prancūzai ir lietuviai, rezidavo net karaliai. Istorijos kryžkelės miestui lėmė netikėtus posūkius, dėl to 1945 m. sausį čia beveik neliko vietos gyventojų. Atėjo nauji svetimi... Nors praraja tarp dabarties ir praeities jaučiama iki šiol, Klaipėda atlaikė negandas ir galiausiai tapo veržliu, gyvu ir mylimu miestu. Vienintelis šalyje uostamiestis šiandien gali didžiuotis turtinga praeitimi skirtingų kultūrų kryžkelėje ir seniausiu heraldiniu simboliu dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Klaipėdos jubiliejaus proga Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, gavusi Klaipėdos miesto savivaldybės paramą, parengė ir įgyvendino projektą „Klaipėdos ženklai ir jų sklaida“. Biblioteka surinko išsamią medžiagą apie miesto heraldinius simbolius, apžvelgė herbo istorinę raidą ir jo sklaidą ne tik Lietuvoje, bet ir svetur.

Klaipėdos miesto spaudo piešinys J. Sembritzkio knygoje „Geschichte der Königlich Preussischen See- und Handelsstadt Memel“ (1900)

Klaipėdiečiai ir miesto svečiai iki metų pabaigos bibliotekoje gali apžiūrėti rugpjūčio 2 d. atidarytą miesto gimtadieniui skirtą parodą „Klaipėdos ženklai“. Joje pristatyti svarbiausi miesto savitumą atspindintys ženklai: heraldiniai simboliai, herbo raida bei sklaida. Pristatomi objektai saugomi Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos fonduose, AdM (Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise (Klaipėdos krašto darbo draugija) archyve, praėjusiame dešimtmetyje Vokietijos perduotame I. Simonaitytės bibliotekai, Manheimo archyve MARCHIVUM, Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA), Slaptajame valstybiniame Prūsijos kultūros paveldo archyve Berlyne (GStA PK) bei klaipėdiečių asmeninėse kolekcijose.

O Klaipėdos heraldinio simbolio naudojimas labai platus: nuo antspaudo iki suvenyro, nuo dokumento iki lėkštės, nuo reklamos iki garbingo apdovanojimo. Nesileisdami į išsamius istorinius tyrinėjimus, supažindinsime skaitytojus su miesto savarankiškumą bei dvasios stiprybę simbolizuojančiu ženklu – Klaipėdos herbu, jo istoriniu kontekstu.

Identifikuoti miestą galime iš statinių, gatvių pavadinimų, kvapų, garsų... Asociatyvūs vaizdiniai kiekvienam sukuria vis kitokį įspūdį. Klaipėdai paprastai priskiriami vaizdai, turintys tiesioginę sąsają su jūra, pakrante ar uostu. Šie elementai ir sukuria miesto naratyvą arba legendą. Istorijos vingiuose kintant miestovaizdžiui, tradicijoms ir vertybėms, keičiasi ir simboliai.

Neabejotinai pagrindinis atpažinimo ženklas, simbolizuojantis miesto savarankiškumą, yra herbas. Klaipėda gali didžiuotis turėdama turtingą praeitį skirtingų kultūrų kryžkelėje ir seniausią heraldinį simbolį dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Europos miestų herbuose dažnai būdavo vaizduojami įvairūs statiniai, žvėrys, šventųjų atvaizdai, pilys, fortifikaciniai įrenginiai, tačiau Klaipėdos herbe niekada nebuvo nei šventųjų, nei žvėrių... Jame per amžius dominuoja tie patys pagrindiniai elementai – bokštai, laivas ir jūra. Kol Klaipėdos herbas įgavo galutinį pavidalą, jo vaizdai, nors ir išlaikydami pagrindinius elementus, šiek tiek varijavo.

Remiantis bibliotekose, archyvuose prieinamais šaltiniais ir dokumentais, taip pat Lietuvos ir Vokietijos periodinėje spaudoje publikuotais straipsniais, pavyko aptikti tris datas, kai oficialiai buvo patvirtintas Klaipėdos herbas. 1901 m. Klaipėdos magistratas patvirtino vokiečių istoriko Johanneso Sembritzkio siūlomą herbo variantą: raudona spalva žymėti herbo foną, o geltona – herbo žymenis1. 1968 m. Lietuvos heraldikos komisija patvirtino Jono Stumbrio sukurtą Klaipėdos herbą, kuriame figūravo tie patys motyvai kaip ir ankstesniuose Klaipėdos herbuose, pakito tik forma ir detalės. 1990 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atsirado sąlygos ir poreikis atkurti istorinius ne tik valstybės simbolius, bet ir miestų herbus. Istorinis Klaipėdos herbas buvo atkurtas 1992 m., patvirtinta ir miesto vėliava (aut. Kęstutis Mickevičius).

Klaipėdos miesto herbo elementų prasmės interpretuojamos įvairiai, vienos nuomonės nėra. Remiantis įvairių autorių diskusijomis, įvairiais kraštotyriniais ar moksliniais svarstymais, vykusiais nuo XVIII a. iki šių dienų, Klaipėdos herbo semantiką galima būtų aiškinti taip: trys auksiniai bokštai simbolizuoja miesto ir pilies gynybinę galią; atviros durys – prekybai ir kontaktams atvirą miestą; laivas – jūrinę prekybą, laivininkystę ir karybą; auksinės penkiakampės žvaigždės – dangaus skliautą, navigaciją ir pilies apsaugą; aukso spalva – kilmingumą, protingumą, dorumą; raudona – drąsą ir meilę. Nuo XIII a. beveik nepakitęs miesto simbolis atspindi pastovumą bei miesto dvasios stiprybę.

Klaipėdos herbas, 1968 m.

Klaipėdos herbas, 1992 m. 1511 m. vasario 23 d. Klaipėdos komtūro Michaelio von Schwabeno dovanojimo rašto Georgui Thalatui (Jurgiui Talatui) originalo kopija. GStA PK, XX. HA, Etatsministerium Abt.98/2

HERBAS ANTSPAUDUOSE

Kalbant apie Klaipėdos herbą, reikėtų pažymėti, kad jis dažniausiai aptinkamas antspauduose. Apie tai byloja ir dokumentai, saugomi archyvuose. Antspaudas – svarbiausias požymis, identifikuojantis knygų bei kitų dokumentų priklausomybę vienai ar kitai institucijai.

Slaptajame valstybiniame Prūsijos kultūros paveldo archyve Berlyne saugomas Klaipėdos komtūro antspaudas, kuriuo pažymėtas 1511 m. vasario 23 d. dovanojimo raštas. AdM archyve seniausias Klaipėdos antspaudas dokumente yra Memelio karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto magistrato antspaudas. Jame virš Klaipėdos herbo vaizduojamas Prūsijos erelis su skeptru ir valdžios simboliu – obuoliu. Šiuo antspaudu pažymėtas 1826 m. rugsėjo 26 d. raštas (vok. Bürgerbrief), suteikiantis miestiečio teisę laikrodininkui Francis Martineau2 .

Žymiai daugiau dokumentuose yra išlikę XX a. Klaipėdos antspaudų, kuriuose vaizduojami miesto heraldiniai simboliai. Tame amžiuje Klaipėdos krašte ne kartą keitėsi politinė situacija3, o ji atsispindėjo ir anspauduose naudojamoje simbolikoje bei užrašuose. Klaipėdos magistrato bei daugelio magistratui pavaldžių įstaigų bei kitų valdžios įstaigų antspauduose buvo naudojamas Klaipėdos herbas, kito tik užrašai. Tą pastebime išlikusiuose Klaipėdos magistrato 1908–1938 m. dokumentuose, taip pat magistratui pavaldžių įstaigų antspauduose, kuriuos tvirtindavo magistratas. (Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomos bylos, kuriose yra antspaudų naudojimą bei jų išvaizdą patvirtinantys dokumentai4.)

1 Sembritzki, Johannes. Geschichte der Königlich Preussischen See und Handelsstadt Memel. Memel:

Druck und Verlag von F. W. Siebert, 1900. 334 p. 2 Pagal 1808 m. nuostatus miesto gyventojai vis dar buvo skirstomi į dvi kategorijas: miestiečius (Bürger) ir miestiečių teisių neturinčius miesto gyventojus (Schutzverwandte), kuriuos „saugojo miesto sienos“, bet kurie tame mieste turėjo mažiau civilinių ir jokių politinių teisių. Pagrindinė sąlyga būti miestiečiu tebebuvo žemės sklypo mieste valdymas ir užsiėmimas miestiškais verslais. (Žr. Safronovas, Vasilijus. Klaipėdos miesto istorija, 2020, p. 84). 3 Versalio taikos sutartis 1919 m. numatė kraštą atskirti nuo Vokietijos. 1920 m. krašto valdymas perduotas Prancūzijai, šis 1920–1923 m. laikotarpis vadinamas prancūzmečiu; 1923 m. Klaipėdos kraštas prijungiamas prie Lietuvos, 1923–1939 m. kraštą valdo Lietuva; 1939 m. kraštas prijungiamas prie Vokietijos, 1939–1945 m. Klaipėdos kraštas pereina Vokietijos Reicho jurisdikcijon; 1945–1990 m. jis – Lietuvos SSR dalis. 4 Dienstsiegel. Magistrato ir jo įstaigų antspaudai 1939–1944. LCVA, f. 645, ap. 2, b. 23.

1826 m. antspaudas MAGISTRAT DER KOENIGL: PREUSS: SEE UND HANDELS STADT MEMEL. KLAVB, AdM

Klaipėdos magistrato patvirtintų antspaudų pavyzdžiai. LCVA Vyriausiojo komisaro antspaudas, dedamas ant įvairių dokumentų, knygų, atvirlaiškių 1920–1923 m. KLAVB, AdM

Klaipėdos miesto (Stadtbücherei Memel) bibliotekos antspaudai knygose. KLAVB, KR. Iš kairės: 1920, 1923, 1939 m.

Klaipėdos herbas buvo ir magistrato 1920 m. įsteigtos ir iki pat 1944 m. veikusios Klaipėdos miesto bibliotekos (Stadtbücherei Memel) antspauduose. Per šį laikotarpį būta keleto antspaudų, kuriais buvo žymimi bibliotekos leidiniai, variantų. Visuose, išskyrus 1920 m., figūravo miesto herbas5 .

Kai 1919 m. Versalio taikos sutartimi buvo nutarta, kad sąjungininkų vardu Klaipėdos kraštą administruos prancūzai, antspauduose ir toliau buvo naudojamas Klaipėdos herbas bei prancūziški užrašai. Tuomet kraštas buvo vadinamas Memelgebiet, Territoire de Memel, Klaipėdos kraštu. 1923 m. kraštą prijungus prie Lietuvos, antspauduose atsirado nauji simboliai – Gedimino stulpai bei Vytis. 1933–1938 m. Klaipėdos krašte įsigalint nacionalsocialistų veiklai ir 1939 m. nacistinei Vokietijai aneksavus Klaipėdos kraštą, antspauduose keičiami užrašai, vėliau ir simbolika6 .

Sovietmečiu (1945–1990 m.) Klaipėdos herbas antspauduose nebuvo naudojamas. Taigi jo nebuvo Klaipėdos miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto (1945–1977 m.), Klaipėdos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto (1977–1990 m.), Lietuvos komunistų partijos (LKP) apskrities partijos komiteto, LKP Klaipėdos miesto komiteto (1945–1990 m.) antspauduose. Nuo 1990 m., kai atkurta Lietuvos nepriklausomybė, Klaipėdos herbas miesto mero antspaude vėl naudojamas.

HERALDINIO SIMBOLIO SKLAIDA

Klaipėdos herbą galima aptikti ne tik Lietuvoje, bet ir svetur.

Tarpukariu Klaipėdos įvaizdis buvo aktyviai kuriamas ir skleidžiamas panaudojant miesto heraldinį simbolį. XX a. atsiradus daugiau technologinių galimybių spausdinti ir tiražuoti, Klaipėdos herbo ir kitų miesto simbolių sklaida išsiplėtė. Vienas turbūt labiausiai paplitusių būdų reprezentuoti Klaipėdą – atvirukų leidyba. Juose puikuojasi ne tik oficialusis Klaipėdos herbas, bet ir kiti miestui būdingi simboliai: Šv. Jono bažnyčia, tiltai, švyturys, laivas, paminklai ir kt. Nesvarbu, kokia politinė situacija susiklostydavo Klaipėdos krašte, atvirukai išlikdavo labai populiarūs, o atvirlaiškiai su Klaipėdos simbolika keliauja po pasaulį iki šiol.

Klaipėdos herbas ir heraldiniai simboliai svarbią vietą užima ir filatelijoje. Klaipėdos simboliai buvo naudojami pašto ženkluose. Nuo 1920 m. įsigaliojus Versalio taikos sutarčiai, Klaipėdos krašto valdymas laikinai pavestas Prancūzijai, tačiau oficialioji kalba liko vokiečių, valdininkai daugeliu atvejų taip pat kalbėjo vokiškai ir pašto ženklai buvo naudojami vokiški. Tiesa, vėliau buvo naudojami Prancūzijos 1900–1920 m. standartiniai pašto ženklai. Situacija, žinoma, pasikeitė po Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 1923-iaiais. Nuo 1939 m. iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo naudojami pašto ženklai su Adolfo Hitlerio atvaizdu bei kita nacių simbolika.

Klaipėdos simbolikos buvo galima pamatyti ir ant banknotų. Jie pasirodė po Pirmojo pasaulinio karo, kai dar šio karo metu Vokietijoje greta valstybinių pinigų dėl karo, metalo trūkumo ir infliacijos buvo išleisti smulkių nominalų piniginiai ženklai (vok. Notgeld – laikinieji pinigai, „pinigas iš bėdos“). Juos pagal Vokietijoje išleistą įstatymą savo reikmėms galėjo spausdinti atskiri miestai, miesteliai ar kaimai. Ant Klaipėdos krašto pinigų, leistų iki 1923 m., averse puikavosi Klaipėdos miesto, uosto bei kopų vaizdai, reverse – Klaipėdos herbas. Averse Klaipėdos herbas vaizduojamas vieninteliame 100 markių banknote.

Tarpukariu daugelis uostamiesčio įmonių savo reklamose ir logotipuose naudojo Klaipėdos heraldinį simbolį. Pavyzdžiui, viena didžiausių 1919–1944 m. veikusių įmonių – Pauliaus Lindenau laivų statykla logotipe naudojo Klaipėdos herbo motyvą7 .

Pokariu iš Klaipėdos krašto evakavęsi miesto ir kaimo gyventojai (memelenderiai) visomis išgalėmis stengėsi puoselėti atminimą apie savo gimtąjį kraštą,

Įvairiais laikotarpiais leistų atvirukų pavyzdžiai su Klaipėdos heraldiniu simboliu. KLAVB, AdM

Klaipėdos krašto pinigai. Klaipėdos herbas vaizduojamas vieninteliame 100 markių banknote. KLAVB, AdM 1923 m. liepos 12 d. išėjo įvairių nominalų pašto ženklų, skirtų Klaipėdos prijungimui prie Lietuvos, su Klaipėdos heraldiniais simboliais. www.limis.lt

Atminimo akmuo Vokietijos Manheimo mieste, pastatytas 1961 m. MARCHIVUM

jį įamžinti. Vokietijos miestuose (gatvių, kavinių pavadinimuose, pastatų interjeruose ir eksterjeruose) iki šiol galima rasti gausybę Klaipėdos ženklų. Kai kur pastatyti atminimo akmenys, obeliskai su minėtais ženklais.

Sovietmečiu Klaipėdos herbas ir kita simbolika naudota suvenyruose, ženkliukuose, etiketėse, įvairioje atributikoje. Taikomosios dailės dirbinius gamino Klaipėdos „Dailės“ kombinatas, veikęs 1946–1995 metais. Tuo metu buvo paplitęs dailininko Jono Stumbrio 1961 m. sukurtas Klaipėdos herbas. Herbą galėjai pamatyti ir ant cigarečių pakelių.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir 1992 m. patvirtinus Klaipėdos miesto vėliavą bei herbą, po pasaulį pasklido gaminiai su Klaipėdos ženklais. Atsivėrus sienoms, įvairiausia atributika gaminama ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse – Vokietijoje ar Kinijoje. Klaipėdos herbas ypač dažnai naudojamas ant miestą reprezentuojančios atributikos – medalių, proginių monetų ir įvairių garbės ženklų. Klaipėdos herbas puikuojasi ant mero, taip pat Klaipėdos universiteto rektoriaus bei garbės daktarų regalijų. Jį galima išvysti ant drabužių suvenyrų parduotuvėse ar prekybos centruose. Vienas iš Klaipėdos herbo simbolika puoštų apdovanojimo pavyzdžių – Klaipėdos garbės piliečio ženklas (dailininkas Vidas Bizauskas), teikiamas nuo 2005 m. SIMBOLIAI MIESTO GATVĖSE

Klaipėdos Ievos Simonaitytės biblioteka, vykdydama projektą „Klaipėdos ženklai ir jų sklaida“, užsibrėžė tikslą užfiksuoti heraldinius simbolius miesto erdvėse tarpukariu ir šiomis dienomis. Vienas iš projekto veiklų rezultatų – parengtas maršrutas „Klaipėdos ženklai miesto gatvėse“ (su juo galima susipažinti apskrities bibliotekų kartu su partneriais kuriamame portale „Krašto paveldo gidas“, www.krastogidas.lt).

Miesto erdvėse heraldinių simbolių iš tarpukario yra išlikę nedaug, nes jie buvo sunaikinti Antrojo pasaulinio karo metu arba jau po jo. Dauguma svarbiausių, gražiausių municipalinių statinių buvo puošiami miesto herbu, taip parodant pastato svarbą, o miesto ženklui padedant įaugti į kiekvieno miestiečio sąmonę, tapti atpažįstamu ir brangiu simboliu.

Jau nuo senų laikų bene svarbiausias miesto pastatas būna rotušė. Klaipėdos valdžia iš vienų patalpų į kitas kėlėsi net keletą kartų. 1846 m. magistratas įsigijo išvaizdų gyvenamąjį namą dešiniajame Dangės upės krante. 1875–1877 m. pastatas buvo rekonstruotas (architektas Cornelius). Galbūt tada, namą visiškai pritaikius magistrato reikmėms, jo fasade ir buvo įkomponuoti heraldikos ženklai ir to meto simboliai: miesto herbas, prūsiškieji ereliai, kaukės. Šiuo metu šiame istoriniame pastate

Buvusios Taupomosios kasos pastatas. Ant pastato frontono – ažūrinis miesto herbas. KLAVB, AdM

dirba miesto meras, virš pastato plazda Klaipėdos miesto vėliava, jį tebepuošia šiek tiek pakeistas Klaipėdos miesto herbas.

Herbai puošė dar keletą miestui svarbių pastatų. Ypač puošniai atrodo kupidonų apglėbtas miesto herbas Klaipėdos dramos teatro frontone. Miesto herbas, kurio įrėminimas puoštas berniuko figūra, ilgus metus puikavosi ir ant namo Tiltų g. 1., kuriame 1915 m. buvo atidaryta miesto Taupomoji kasa (archit. Waltheris Kleemannas). Šis herbas jau restauruotas ir atsidurs senojoje vietoje, kai bus restauruotas ir pats pastatas.

Ant kitos Taupomosios kasos pastato (dab. Herkaus Manto g. 2), pastatyto 1938 m. (archit. Paulius Giesingas), užkeltas miesto herbas iš tolo siuntė žinią, kad tai – ypatingas pastatas. Klaipėdos herbas su kartušu puošė namą Liepų g. 53, kuris priklausė didžiuliam skerdyklos kompleksui. Deja, sovietmečiu miesto heraldiniai simboliai buvo nudaužyti nuo šių pastatų. Jie matomi tik senose nuotraukose.

Šiuolaikinę Klaipėdą miesto heraldinis simbolis puošia daugelyje vietų: gatvėse ant pastatų, paminklų, kultūros vertybių, net ant kanalizacijos šulinių...

Štai skiriamojoje Taikos prospekto dalyje tarp eismo juostų šalia sankryžos su Debreceno gatve įkurdintas dekoratyvinis akcentas „Herbai“ (aut. Lionginas Garla) su Klaipėdos ir Debreceno miestų herbais. Jis sukurtas 1970 m. ir skirtas Klaipėdos ir Debreceno (Vengrija) miestų partnerystei paminėti. 1985 m. tuometės Rytų Vokietijos Apoldos mieste Klaipėdos kariljonui pagamintas 900 kg sveriantis varpas „Kristupas“ taip pat buvo papuoštas Klaipėdos miesto herbu. Kariljonas buvo sumontuotas 1987 m. Centrinio pašto rūmų bokšte (Liepų g. 16). 2006 m. jį pakeitus nauju instrumentu, trys didžiausi ir gražiausi varpai puošia Klaipėdos erdves – „Kristupas“ džiugina akį Karlskronos aikštėje prie Pilies tilto.

Herbo simbolika naudojama ir smulkiojoje skulptūroje. Mažvydo alėją puošia į stilizuotą miesto herbą atsirėmęs bronzinis berniukas „Klaipėdietis“ (skulpt. Svajūnas Jurkus, archit. Vytautas Paulionis). Miesto heraldinis simbolis pavaizduotas ir ant „Kaminkrėčio sagos“ Kurpių g. 8 (skulpt. Klaudijus Pūdymas), ant skulptūrinės kompozicijos „Senamiesčio paštas“ Tiltų ir Turgaus gatvių sankirtoje (skulpt. Klaudijus Pūdymas, archit. Mindaugas Zabarauskas), ant Inos Šuliak kompozicijos „Puodynė su pinigais“ (pastato Tiltų g. 1 šiaurinis kampas) monetų.

Ant pastato Herkaus Manto g. 1 pritvirtinta informacinė lenta informuoja, kad tame pastate iki Antrojo pasaulinio karo buvo leidžiamas miesto laikraštis „Memeler Dampfboot“, čia įspausta emblema (užrašas su laivu, kaip ant titulinio laikraščio puslapio), o ant vieno emblemos laivo stiebo – Klaipėdos herbas. Klaipėdos simbolį galime pamatyti ir ant kitos informacinės lentos, tiksliau – prie „Grandinių“ tilto Žvejų g. 22, šalia „Juodojo vaiduoklio“ legendos aprašymo. Netoliese yra per vieną iš kalvystės plenerų iškalta figūrų kompozicija, kurioje taip pat įkomponuotas Klaipėdos herbas.

Klaipėdos elingo kaimynystėje veikiančioje Vakarų Baltijos laivų statykloje 2019 m., minint Pauliaus Lindenau laivų statyklos įkūrimo šimtmetį, pradėjo veikti nedidelis muziejus, kuriame pristatoma miesto laivų statybos pramonės istorija. Ant pastato – užrašas „Lindenau-Werft ekspozicija“ ir Klaipėdos miesto herbas. Ši laivų statykla gamino ne tik laivus, plaukiojančius dokus, kranus, bet ir kanalizacijos šulinių dangčius, kurių dar yra išlikę mieste (pvz., Galinio Pylimo gatvėje). Beje, ant šiuolaikinių tokių dangčių irgi galime pamatyti Klaipėdos miesto herbą.

Miesto herbas vaizduojamas ir išlikusiuose XIX a. riboženkliuose. Tokius Klaipėdos ribas žyminčius akmeninius riboženklius galima išvysti Kuršių nerijoje, pietinėje miesto dalyje prie Kairių poligono ir P. Lideikio gatvėje. Miesto herbai ant didžiulių stendų pasitinka ir į Klaipėdą sausuma ar vandeniu grįžtančius klaipėdiečius, atvykstančius turistus. Miesto informacinius stendus taip pat puošia Klaipėdos herbas.

This article is from: