Violeta Černiauskaitė. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno atradimai

LIETUVIŲ KALBOS NAUJAŽODŽIŲ DUOMENYNO ATRADIMAI

Dr. Violeta Černiauskaitė

Aktyvėjanti informacinių technologijų ir socialinė veikla – internetinė žiniasklaida, diskusijų forumai, socialiniai tinklai – tapo virtualia kalbos naujovių kūrimo bei greitos jų sklaidos vieta. Lietuvių kalbininkai rūpinasi, kad su šiomis naujovėmis prireikus galima būtų susipažinti: ši medžiaga pateikiama atnaujinamuose lietuvių kalbos žodynuose ir kartotekose, specializuotose duomenų bazėse. Bibliotekose dirbantiems įvairių sričių profesionalams patogu naudotis Lietuvių kalbos instituto administruojama lietuvių kalbos išteklių informacine sistema „E. kalba“1, kurioje prieinama apie 20 vienakalbių ir dvikalbių elektroninių žodynų, keletas duomenų bazių, teikiamos ir elektroninės paslaugos, tarp kurių yra ir kalbos patarimų.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos specialistams, sistemingai tvarkantiems profesinę terminiją2, praverčia minėtoje sistemoje integruotas Naujažodžių duomenynas3 – lietuvių kalbos duomenų bazė, kurioje nuo 2011 m. registruojami nauji žodžiai (tiesa, nebūtinai taisyklingi ir teiktini bendrinei kalbai), žodžių junginiai, naujos žodžių reikšmės, santrumpos. 2021 m. pabaigoje Naujažodžių duomenyne buvo 6720 naujažodžių su daugiau kaip 25 000 jų vartojimo pavyzdžių.

Naujažodžiai suteikia daugiau kalbos pažinimo galimybių, o jų paplitimas bei reikalingumas nulemia jų vartosenos statusą, įtraukimo į norminius šaltinius poreikį. Štai „Lietuvių kalbos žodyne“ yra 3037 antraštiniai žodžiai, prie kurių pateikiama žyma neol., t. y. „neologizmas“. Nemaža jų dalis yra XIX a. pab. lietuviškoje spaudoje ir XX a. pr. raštuose fiksuoti, siekiant lietuvių kalbos gryninimo buvę sukurti įvairių sričių terminai, kurie ir liko tik to laikotarpio naujažodžiai, nes juos nukonkuravo kiti variantai4. Tačiau gali būti ir priešingai – Naujažodžių duomenyno žodžiai gali prarasti naujumo statusą, pavyzdžiui, kai patenka į rengiamą „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“, kaip tai atsitiko su žodžiais naujienlaiškis ir skaitỹklė.

1 Lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema „E. kalba“ [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015–2022. Prieiga per internetą: https://ekalba.lt/. 2 Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje administruojamoje terminų duomenų bazėje 2022 m. spalį buvo 14 300 lietuviškų terminų su atitikmenimis anglų kalba. 3 Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas [tęstinis internetinis žinynas]. Sudarytoja

Rita Miliūnaitė, duomenų tvarkytoja Agnė Aleksaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga per internetą: https://ekalba.lt/naujazodziai/. https://doi. org/10.35321/neol. 4 Miliūnaitė, Rita. Neologijos terminija ir „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno“ praktika. Terminologija, t. 27 (2020), p. 91. https:// doi.org/10.35321/term27-04.

Pasak duomenyno sudarytojos Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Ritos Miliūnaitės, svarbiausi priskyrimo prie naujažodžių kriterijai yra šie: laiko veiksnys (naujų žodžių atsiradimas nuo pasirinkto atskaitos taško), leksikografijos kriterijus (žodis nefiksuotas leksikografijos darbuose), žodžio formos ir semantikos nestabilumas (naujažodžių forma linkusi įvairuoti, o reikšmė kurį laiką būna nenusistovėjusi, sunkiai apibrėžiama) ir naujumo suvokimas.

ĮDOMU NE TIK BIBLIOTEKININKAMS

Ir ankstesnio laikotarpio, ir šiuolaikinių naujažodžių tyrimai naudingi bibliotekininkų profesinės kalbos studijoms, taip pat rengiant antrą papildytą „Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų terminų žodyno“ laidą5. Tvarkomas naujažodžių duomenynas leidžia pastebėti, kaip kito, pavyzdžiui, bibliotekininkams aktualūs žodžiai su šaknimi biblio, knyg, media ir info.

Atlikus paiešką, aptiktos įdomios naujažodžių grupės. Bibliobùsas, bibliocidas, bibliomètrija, bibliomobilis, bibliomūšis; išskirtinė savo lietuviška

5 Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodynas = Lithuanian-English dictionary of librarianship, information and book science (LIBS): 10 000 lietuviškų terminų su atitikmenimis anglų kalba ir anglų–lietuvių kalbų rodykle / Nijolė

Bliūdžiuvienė, Vytautas Jonas Valiukėnas. Vilnius: Lietuvos nacionalinė

Martyno Mažvydo biblioteka, 2021. 548 p. https://doi.org/10.51740/ mp.52.

kilme kita naujažodžių grupė: knygãdienis (diena, kai prekybos centre vyksta perskaitytų knygų mugė), knỹgalbumis, knygdrožýba (angl. book carving; skulptūrų iš senų knygų kūrimas), iš čia – knygdrožỹs (ė), dar vienas naujadaras knygókeita (angl. altered book; knygų perdirbimas į buities daiktus ar meno kūrinius), šalia knygomãno (ės) teikiamas knyggraužỹs (ė), domėjimasis knygomis vadinamas veiksmažodžiu knyginėti, internetu parsisiunčiama, išsispausdinama ir išlankstoma knygelė 4–9 metų vaikams duomenyne užfiksuota kaip knygiùkas, menkos vertės populiariosios literatūros knyga – pùsknygė.

Naujažodžiai su šaknimi media štai tokie: mediatekà, mediafrènija (angl. mediaphrenia; žiniasklaidą apėmęs kliedesys), mediakratija (reiškinys, apibūdinantis itin glaudžias politikų ir žiniasklaidos sąsajas, žiniasklaidos galią formuoti viešąją nuomonę). Gausi su informacija susijusių naujažodžių grupė: infodèmija (angl. infodemic; informacinė epidemija – per didelis informacijos srautas, kuriame sunku atsirinkti patikimus šaltinius, kai visuomenės jautrumas informacijai būna išaugęs (pavyzdžiui, politinės, socialinės ar ekonominės krizės metu), dezinfodèmija (angl. disinfodemic; didžiulis klaidinančios informacijos srautas), infokalipsė (visuotinis pragaištingas interneto ryšio sutrikimas).

DĖMESYS NAUJAJAI KOMUNIKACIJAI

Duomenyne daug įrašų paskatino socialinio tinklo „Facebook“ įsigalėjimas kasdieniame gyvenime. Vis dažnesnis yra ir verstinis lietuviškas skolinio feisbukas, kuris vartotinas kaip bendrinis žodis ir rašytinas mažąja raide (išskyrus oficialius dokumentus), atitikmuo veidãknygė. Terminas feisbukas turi gausų išvestinių terminų būrį: feisbukinimas (naudojimasis socialiniu tinklu „Facebook“); feisbukėjimas (realaus gyvenimo perkėlimas į virtualią socialinio tinklo tikrovę); feisbukijà ar feisbukúomene pavadinama socialinio tinklo bendruomenė; feisbukėnas ir feisbukinėtojas – šio tinklo naudotojai; „Facebook“ nariui įvardinti vietoj feisbukiẽtis (ė) siūlomi taisyklingesnės darybos terminai feisbukininkas, feisbukininkė. Šalia naujažodžių žinùtinimas (angl. texting; trumpųjų žinučių rašymas mobiliuoju telefonu), žinùtinti rasime tèkstingas, tekstafrènija (psichikos sutrikimas, pasireiškiantis tuo, kad žmogui dažnai atrodo, jog atėjo nauja trumpoji žinutė). Elektroninės kalbos vienetas – tam tikru būdu sutrumpintas žodis ar posakis – teikiamas kaip santrumpùkas; jausmãženklis (angl. emoticon) siūlomas vietoj svetimybių emotikonas, smailas, nors kasdienėje vartosenoje šia reikšme paplitę žodžiai šypsenėlė, veidukas, šypsniukas. Naujažodžių duomenyne galima aptikti mėginimų suteikti įprastai neturimą vyriškąją ar moteriškąją giminę. Pavyzdžiui, mūzas (poetinės kūrybos įkvėpėjos mūzos vyriškoji giminė) ir sąsajos su naujažodžiais mūzius ir gènijė – šie žodžiai užfiksuoti laisvajame stiliuje, turi juokaujamąjį atspalvį. Vis daugiau šaltinių, kai žymi menininkė pavadinama maèstre, mergaitė, turinti nepaprastų gabumų, – vùnderkinde. Analogiškai šalia žodžių subjektas ir personažas vartojama subjèktė, personãžė.

DAUGIAASPEKTĖS PAIEŠKOS GALIMYBĖS

Kaip minėta, Naujažodžių duomenyne užfiksuoti žodžiai nebūtinai yra taisyklingi ir teiktini bendrinei ar kurios nors srities profesinei kalbai, tačiau jie gali pagelbėti ieškant tinkamiausio naujo žodžio, termino ar anglų kalbos skolinio vertimo. Duomenynu patogu naudotis pasitelkiant sparčiosios paieškos funkcijas pagal abėcėlę ir chronologinę naujažodžių fiksavimo datą.

Daugiau kalbos faktų analizės galimybių suteikia detalioji paieška pagal kalbos dalis, žodžių kilmę, rašybos variantus, vartojimo sritį, funkcinius ir ekspresinius ypatumus. Stilistiškai žymėti naujadarai duomenyne suskirstyti pagal 8 ekspresinius atspalvius: vulgarusis, niekinamasis, menkinamasis, mažybinis, maloninis, juokaujamasis, ironiškasis ir familiarusis6. Detaliojoje paieškoje teikiami ir kalbininkų patarimai. Pavyzdžiui, prie naujažodžių kūrýbininkas, kūrýbininkė teikiama pastaba, kad šie terminai vartotini vietoj svetimybių kreatorius, kreatyvas.

Naujažodžių sisteminimui praverčia paieška pagal jų vartojimo sritis: šalia bendrosios vartosenos išskirta kultūros sritis (140 naujažodžių), literatūra (143), medijos (213), el. komunikacija (386), kompiuterija (337), mokslas (128), švietimas (111), administravimas (114) ir dar pusšimtis kitų dalykinių sričių7 . Paieškoje galimi ir kelių funkcijų deriniai, pavyzdžiui, pasirinktoje vartojimo srityje galima surinkti anglų k. skolinius: tarkim, laisvalaikio srityje iš 367 duomenyne pateiktų naujažodžių 214 yra lietuviškos kilmės, 102 – vertiniai ir skoliniai iš anglų k., likę – kitų kalbų skoliniai; kultūros srityje taip pat dauguma naujažodžių fiksuojama lietuviškos kilmės (82), o štai kompiuterijos srityje šis santykis 153 iš 338 jau ne lietuviškų žodžių naudai.

Duomenyno detaliosios paieškos sistemoje yra įdiegta funkcija naujažodžių ieškoti pagal šaltinį, metus ir autorinį aspektą. Duomenyne užfiksuoti 287 autoriniai naujažodžiai. Paieškos eilutėje „Naujažodį pavartojo“ įrašius pavardę, galima pamatyti, kokius naujažodžius yra vartojęs vienas ar kitas viešas asmuo. Naujažodžių gausa pasižymi žurnalistas Andrius Tapinas (87). Galima rasti ir knygotyrininkams Almai Braziūnienei (įpãveldinti), Arvydui Pacevičiui (bibliocidas) priskirtinų žodžių. Tarp naujesnių – 2021 m. Sigito Narbuto pavartotas binikumo terminas, kuriuo galėtų būti vadinamas leidinys, pasaulyje išlikęs tik dviem egzemplioriais (bi- (lotynų k. bis „dukart“) + unikumas (lotynų k. unicum „vienintelis išlikęs kurios nors rūšies daiktas; didelė retenybė“).

Duomenyno tvarumas priklauso ne tik nuo jo vartotojų, bet ir nuo bendrakūrėjų. Jiems suformuotas specialus skyrius „Jūsų siūlymai“. Tai padeda sklaidyti mitą, kad naujus žodžius kuria tik kalbininkai. Šia proga norisi priminti šio duomenyno naujažodį bendrakūrỹstė: 1. ko nors bendra kūrimas, 2. vadybos metodas – vartotojų įtraukimas į bendrą paslaugų turinio kūrimo veiklą. Kviečiame ir bibliotekose dirbančius specialistus, taip pat žurnalo skaitytojus dalyvauti kalbókūros procesuose ir dalintis savo atradimais.

6 Aleksaitė, Agnė. Emocinė-ekspresinė leksika „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne“ – naujadarų radimosi aplinkybės ir darybos būdai. Bendrinė kalba, 2019, t. 92. Prieiga per internetą: www. bendrinekalba.lt/?92. 7 2022 m. rugsėjo duomenimis.