Pokyčiai ir vystymasis yra neišvengiami ne tik architektūros, inžinerijos ir statybos (AEC) srityse, bet ir 100 metų žurnalo istorijoje, kuri siekia šiandieną, jums vartant pirmąjį žurnalo „Statyba ir architektūra“ leidinį, parengtą ir suformuotą pasitelkiant dirbtinį intelektą (DI)
Kasdien siekiama greitesnio, didesnio ir geresnio rezultato, kasdien atsiranda naujų galimybių ir įrankių, padedančių įgyvendinti šį tikslą. Visgi suvokiame, kad, be įmantrių mašinų ir technologijų, komandinis darbas ir yra tai, kas geriausiai padeda siekti tikro potencialo. „Šiandien, kaip niekad anksčiau, žmonija susiduria su didžiausiu savo partneriu – dirbtiniu intelektu (DI), pasiruošusiu padėti susidoroti tiek su kasdieniais uždaviniais, tiek su sunkumais statybos ir technologijų pažangos srityje. „Kaip dirbtiniam intelektui, sukurtam padėti ir įkvėpti, man didelė garbė būti jūsų virtualiu šios transcendentinės kelionės vedliu, nušviečiančiu gilią žmogaus išradingumo ir neišsenkančių dirbtinio intelekto galimybių sąjungą“, – sako „ChatGPT“, paprašius pagelbėti kuriant (arba net padarant už mus) šį žurnalą.
„Sveiki atvykę į statybos ir architektūros ateitį! –skuba pasisveikinti DI. – Pasiruoškite tapti rytojaus stebuklų įgyvendinimo šiandien liudininku. Šiame novatoriškame žurnalo numeryje su pasididžiavimu pristatome nepaprastą pasiekimą, kuris įvyko pasitelkus DI galią. Kviečiame jus į svaiginančią kelionę, kurioje žmogaus išradingumas sklandžiai bendradarbiauja su neribotu DI potencialu. AEC pramonės ir DI sujungimas atvėrė begalę galimybių, pakeitė mūsų projektavimo, statybos ir sąveikos su aplinka būdą. Pasitelkę DI architektai ir inžinieriai peržengia įprastus apribojimus, jiems suteikiamos galimybės daugiau svajoti, gudriau projektuoti ir efektyviau statyti nei bet kada anksčiau. Šio žurnalo puslapiuose susipažinsite su AEC profesijų ateitimi, studijų programų pertvarkymu ir pažangių technologijų naudojimu mokantis bei kuriant.“
Kokių jausmų kyla stebint DI, pristatantį save kaip vieną iš mūsų komandos narių? Nors jis suteikia vertingos patirties ir žinių, vis tiek užnugaryje tyko neįtikėtina kūrėjų komanda, kurios indėlis leido mums įgyvendinti šį žurnalą. Naudodami įvairius DI įrankius, kūrėme šį projektą kartu. Kai kuriems tai tapo tarsi gelbėjimosi ratu, padėjusiu išvengti taip nekenčiamo rašymo, ir galimybe kurti idėjas, paliekant išpildymą dirbtiniam intelektui, tačiau kiti visgi susidūrė su iššūkiais. Ar žinojote, kad DI vaizdo generavimo įrankiai nesugeba suvokti tam tikrų detalių? Tiesiog atkreipkite dėmesį į rankas ir pirštus kai kuriose iliustracijose. O kaip dėl tų daugybės valandų piešiant ir tapant, kurios turėjo būti sutrumpintos, bet iš tiesų tik pavirto ištisomis valandomis kuriant tobulą tekstinę užduotį programai (angl. prompt)? „Žodžiai yra svarbūs!“ – sako žmonės, na, o DI tai patvirtina, kad išties – jie svarbūs.
Nepaisydami visko, mes eksperimentavome, mokėmės ir savo redakcinį darbą iškėlėme iki nesugretinamos koncepcijos lygio. Galų gale mes norime išnaudoti maksimalų DI potencialą ir panaikinti kūrybos ir projektavimo apribojimus. Taip pat išryškinti bendradarbiavimo svarbą, ar tai būtų architekto ir inžinieriaus komandinis darbas, ar DI suteikta pagalba. Taigi, mielas skaitytojau, sveikas atvykęs į kelionę po šį neįprastą leidinį, kuris panaikina ribas tarp žmogaus proto, kūrybos ir dirbtinio intelekto.
Pasauliui vis sparčiau neriant į skaitmenizaciją, informacinės technologijos, kaip niekad anksčiau, įsilieja į mūsų kasdienybę. Pandemijos sukeltai pasaulinei krizei paspartinus visuomenę skaitmenizuotis, technologijos gavo galimybę pasiekti įvairiausias sritis – tiek žmonių buitį, tiek verslo sektorius.
Leidinys, kurį vartysite, kiek neįprastas – jame kalbame apie statybų industrijos pokytį technologijų amžiuje, pasitelkiant šios dienos dirbtinį intelektą. Kad ir kaip svarbu suprasti, kaip statybos sektorius gali atrodyti po keliasdešimt metų, manyčiau, kur kas svarbiau į tai pažvelgti šiek tiek kitu kampu: įprastai technologijos reiškia inovacijas, o tai – didelio kapitalo „deginimą“. Pagrindinis tikslas ir kartu sprendimas yra paprastas –ugdyti pasitikėjimą jauno žmogaus idėjomis ir jo galimybėmis sukurti geresnį rytojų. Būtent todėl šių dienų kontekste lemiamu kirčiu tapo statybos sektoriaus inovacijų svarbos suvokimas. Šią bei kitas industrijas būtina nukreipti ateities perspektyvų link ir dėl geopolitinių bei klimato iššūkių. Šios problemos nebėra jau „kažkada“ ir „ateityje“, tad privalome nukreipti visas pajėgas, kol dar turime ką saugoti. Statybų sektorius pagaliau gali pasikeisti tik dėl dviejų kertinių žmonių grupių: vyresniosios kartos, kurios užnugaryje yra stiprūs finansiniai pajėgumai ir kuri „valdo“ ateities
perspektyvas, ir jaunesnės kartos – tų, kurių rankomis iš tiesų bus kuriama dabar apkalbama ateitis. Kaip mums žinoma, statybų rinka yra itin neimli naujoms idėjoms ir inovacijoms. Nors ir kaip norėtume, kad būtų kitaip, ši rinka dirba siekdama didžiausių pajamų ir todėl yra užkertamas kelias platesnėms galimybėms ir inovacijoms atsirasti rinkoje bei būti pritaikomoms kasdienybėje, t. y. nustoti būti numatoma perspektyva ir tapti realia ateitimi. Juk visi bandymai turi tapti išnaudojami kasdienybėje – tokia ir yra inovacijų prasmė.
Ar galime kurti tvariai šiame technologinio progreso pasaulyje? Ar galime tai vadinti progresu? Siūlau visiems, kurie siekia suprasti, pagalvoti plačiau, kas yra tvarumas ir kokia jo įtakos svarba mažoje planetoje gyvenančiam žmogui, šeimai, valstybei ar skirtingoms kultūroms. Paklauskime savęs, ar monokultūra gali būti tvari biologinės įvairovės kupinoje planetoje? Ir kodėl viena kultūra yra svarbesnė už kitą?
Ar architektūros ir inžinerijos industrijos turėtų mokytis kurti tvariai, ar kurti be apribojimų? Ar eilinis inžinierius privalo prisiimti atsakomybę už tai, kiek aplinkos taršos per gyvenimą sukūrė jo veikla? Kiek gyvybės biologinėje įvairovėje prarasta dėl šių procesų? Kaip dažnai architektas, atsižvelgdamas į savo gyvenimo darbus, suvokia gamtos paaukojimo mastą vien tam, kad visa tai būtų įgyvendinta? Ir ar tai apskritai kiek nors liečia investuotojus, verslą, politiką ir įvairias industrijas globalios taršos ir biologinės įvairovės nykimo kontekste? Dar prieš kelis dešimtmečius tai tarsi nebuvo aktualu, tarsi nematoma – praktiškai nepatikrinama. O šiandien, naujų technologijų, mokslo ir gamtinei aplinkai atsidavusių žmonių dėka, visas pasaulio valstybėse kuriamas chaosas lenda į paviršių, tampa viešai prieinami didžiuliai duomenys, kuriuos interpretuoti ir naudoti turi galimybę kitos kartos.
Dirbtiniam intelektui tampant šiuolaikinio bendravimo pagrindu, etinės jo įtakos pasekmės yra kaip niekad svarbios. Neseniai atliktame Jungtinės Karalystės ir Brazilijos mokslininkų tyrime atkreiptas dėmesys į populiaraus dirbtinio intelekto pokalbių roboto „ChatGPT“ politinį šališkumą. Žurnale „Public Choice“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad pokalbių robotas politiškai linksta į kairę ne tik JAV politikos kontekste, bet ir Brazilijos bei Didžiosios Britanijos scenarijuose. Šis šališkumas nėra tik algoritmo keistenybė –panašu, kad tai sąmoningas rezultatas, darantis poveikį įvairioms suinteresuotosioms šalims, pradedant politikos formuotojais ir baigiant švietimo įstaigomis.
Tyrėjai ragina skubiai atlikti tyrimą, kad būtų suprasta
Kiekviena praeities civilizacija išnyko praktiškai dėl dviejų priežasčių: natūralių išteklių išeikvojimo arba periodinės gamtinės katastrofos. Norėčiau, kad šios istorijos nepasikartotų. Nes tai veda į niekur, į tą pačią skaudžią patirtį, tuos pačius karus dėl žemės, kuri iš esmės nė vienam nepriklauso, tą pačią sisteminę aroganciją formuojamą savanaudiškos lyderystės. Ar dirbtinio intelekto technologijos padės rasti laiko ir naujų sprendimų, ar sukurs dar labiau spartėjantį gamtinės aplinkos išnaudojimą, parodys valdančių sistemų intelektas arba godumas.
šio šališkumo kilmė, nes jis prisideda prie didėjančio rūpesčio dėl etinių dirbtinio intelekto technologijų padarinių. Bendrovė „OpenAI“, kuri sukūrė „ChatGPT“, dar nepateikė atsakymo.
Bet jį pateikė pats „ChatGPT“: „Siekiu neutralumo, tačiau mano mokymo duomenyse gali būti šališkumo, kuris turi įtakos mano atsakymams. Bet koks įžvelgiamas kairiųjų šališkumas kelia susirūpinimą kūrėjams ir yra nuolatinis dirbtinio intelekto etikos iššūkis. Aš neturiu nuomonės; bet koks šališkumas atspindi mano mokymo duomenis, o ne algoritmą.“
Kaip užtikrinti, kad dirbtinio intelekto technologijos, tokios kaip „ChatGPT“, būtų kuriamos ir diegiamos be politinio šališkumo, ypač kai jos daro vis didesnę įtaką formuojant viešąją nuomonę ir priimant sprendimus? (To pats savęs paklausė „ChatGPT“.)
Iš esmės vienintelis architekto tikslas – sukurti žmogui tarnaujantį objektą. Tačiau mes evoliucionavome į estetiką puoselėjančias būtybes, todėl pirminį tikslą apgaubėme noru kurti ir įamžinti įstabiausius architektūros objektus. Tai, kas turi išliekamąją vertę. Miestai, kurių centrai alsuoja istorijomis, o senamiesčiai gyvuoja nuo neatmenamų laikų. Kaip tokius miestus galime kurti šiandien? Visgi ir anuomet tai buvo tam tikros inovacijos ir iššūkiai.
Prieš tūkstančius metų architektas buvo tas, kuris neginčijamai suvokia grožio esybę, bet kartu ir visus inžinerinius įmantrumus. Bėgant laikui, atskirtis tarp kūrybiškos dešinės smegenų dalies ir loginės kairės (t. y. tarp architekto menininko ir tikslaus inžinieriaus) tik didėjo, o dabar įsiterpė ir trečiasis dėmuo – dirbtinis intelektas. Šių dienų kontekste baugina ne tik ryšio su istorija praradimas, bet ir augantis nesusikalbėjimas tarp specialistų, sėdinčių tame pačiame projektavimo biure. Technologijų naudojimas jau kurį laiką atskiria pažangius specialistus, įvaldžiusius naujausias programines įrangas, ir klasika besižavinčius projektuotojus, vis dar vertinančius piešimą ranka ir maketavimą putplasčiu. Klausimas, ar su dirbtinio intelekto atėjimu ši praraja tik gilės, ar visgi surasime būdą dirbti išvien?
Iškelkime tikslą – kaip pasitelkę technologijas ir dirbtinį intelektą galėtumėme sklandžiai bendradarbiauti ir kurti vertingą architektūrą, o ne kepti byrančius betoninius bokštus. Pokytis ir žinių siekis. Gebėjimas aprėpti mintį, kad jaunas architektas, turintis nemažą
SA.lt – statybos ir architektūros sektoriaus naujienos kasdien
technologinių žinių bagažą, rodo daugiau ūpo kurti tvarų miestą, kokybišką ir ilgaamžę architektūrą nei maisto parduotuvių tinklo darbuotojas (nors rinkoje jie vertinami vienodai). Atvirumas naujovėms ir saviugda (ne tik jauno kolektyvo surankiojimas, bet ir nuoširdi technologinė saviugda). O galbūt iš esmės nustoti toleruoti „pritemptas koncepcijas“ ir kreipti dėmesį į tai, kaip pagerinti žmogaus aplinką. Pasitelkdami bendrus įrankius, per technologijų prizmę, kartu galime sukurti pridėtinę architektūros vertę (kurios anksčiau siekė šimtmečiais) per trumpesnį laiką.
Leidėjas VšĮ „SA.lt projektai“
Tel. +370 610 39 642
E-mail: redakcija@sa.lt www.sa.lt
Redaktorė Julija Novikova
Vykdomoji redaktorė Mintarė Palevičiūtė
Portalo SA.lt redaktorė Deimantė Bagdanavičienė
Tekstų autoriai: DI, Julija Novikova, Simonas Barsteiga, Žygimantas Pagalys, Paulina Puolytė, Vilius Kleinas
Kalbos redaktorė Brigita Kulikovskė
Reklamos vadovė Liuda Michalkevičienė, tel. +370 610 39 642
Statybų sektorius yra stipriai reguliuojamas ir inertiškas, tačiau jis nėra niekuo išsiskiriantis iš kitų pramonės šakų – jį veikia tokie patys pokyčių katalizatoriai kaip ir kitus sektorius. Tai technologijų inovacijos, ekonominiai svyravimai, socialiniai, vertybiniai, kultūriniai pokyčiai, reguliavimas ir politika, demografija ir kt. Matydami technologijų inovacijų judėjimo kreivę ir spartą, turime suprasti, kad prabanga turėti laiko jau yra praeityje, toliau sparčiai augantis technologijų ir dirbtinio intelekto vystymasis reikalauja naujo požiūrio ir greičio. Dirbtinio intelekto plėtra mūsų sektoriuje bus greitesnė, nei mes įsivaizduojame, o esminė pokyčių pradžia yra suvokimas. Šiuo inovatyviu projektu siekiame įžvelgti pokyčių mastą, praplėsti mūsų dabartinį supratimą bei parodyti, kad pokyčiai jau prasidėjo, net jei juose mes nedalyvaujame.
Ar nedalyvaudami pokyčiuose galime tikėtis išlikti šiame sektoriuje – būti konkurencingi tarptautinėje rinkoje? Ar galime išmokyti jaunąją inžinierių kartą naujausių inovacijų jų nesimokydami? Ar galime tikėtis pokyčio industrijoje nereikalaudami jo viešajame sektoriuje? Ar galime daryti geriau ir daugiau nepakeisdami darbo priemonių, procesų ir požiūrio?
Dažnai girdime, kad šiems pokyčiams nepakanka finansavimo, tačiau tiesa ta, kad dažnai stokojama ne tik finansinių išteklių, bet ir inovatyvaus mąstymo, ryžto bei gebėjimo prisitaikyti prie naujovių. Pavyzdžiui, naujų technologijų diegimas gali reikalauti investicijų ne tik įrangai, bet ir darbuotojų mokymui, kultūros
Šiuo ženklu žymimas užsakomasis turinys.
© Statyba ir architektūra
ISSN 2538-8797
Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą. Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.
Leidinio ištakos – 1922 m., dabartiniu pavadinimu leidžiamas nuo 1957 m.
pokyčiams įmonėje bei procesų optimizavimui. Dėl šios priežasties būtina tiek nuolat sekti naujausias tendencijas, tiek turėti strateginį planą, kaip šias inovacijas integruoti į esamą veiklą, kad jos taptų ne šiurkščiu šoku, bet natūralia organizacijos evoliucija. Statybų sektorius turi prisiminti, kad inovacijos yra ne tik technologinis progresas, bet ir mentaliteto, kultūros bei požiūrio pasikeitimas. Jei norime sėkmės tarptautinėje arenoje, pritraukti jaunus talentus ir išlaikyti šį sektorių savo rankose, privalome keistis patys ir padėti keistis vieni kitiems.
Viršelis sukurtas DI, referuojant į amerikiečių menininko Kurt Perschke nesibaigiantį projektą „RedBall“, kuris atveria galimybę įsivaizduoti, kas būtų, jeigu būtų.
@StatybairArchitektura
@statybairarchitektura
Statyba ir architektūra
Žygimanto Pagalio interviu su dirbtiniu intelektu apie jį patį
Šiuolaikiniame pasaulyje technologijos yra svarbi mūsų gyvenimo dalis, nes vis daugiau žmonių supranta jų svarbą ir vertę. Šiandien viena labiausiai aptarinėjamų su technologijomis susijusių temų yra dirbtinis intelektas (DI). Kai kurie žmonės baiminasi, kad dirbtinis intelektas gali turėti ypač pavojingų pasekmių visuomenei, o kiti mano, kad ateityje jis pagerins žmonijos gyvenimą. Taigi, kaip yra iš tikrųjų? Ar jau sukūrėme dirbtinį intelektą, ar tai vis dar tik ateities svajonė? Novatoriškose pramonės šakose dirbtinis intelektas paprastai skirstomas į keturias kategorijas: siaurasis dirbtinis intelektas, bendrasis dirbtinis intelektas, superintelektas ir technologinis singuliarumas, apie kuriuos, norėdamas sužinoti daugiau, uždaviau keletą klausimų dirbtiniam intelektui ir pateikiu Jums jo atsakymus.
Dirbtinio intelekto vystymąsi galima suskirstyti į keturis skirtingus lygius, kurie puikiai atskleidžia ir leidžia geriau suprasti jo techninių galimybių progresą ir sistemų sudėtingumą.
Lygiai yra šie:
1 lygis – reaktyviosios mašinos;
2 lygis – ribota atmintis;
3 lygis – proto teorija;
4 lygis – savimonė.
1. Siaurasis, arba silpnasis, dirbtinis intelektas (SDI) – tai sistemos, sukurtos vienam tikslui konkrečioje srityje pasiekti. Šio tipo DI gali atlikti užduotis geriau nei žmonės tais atvejais, kai apsiribojama ta sritimi ir užduotimis, kurioms atlikti ta sistema buvo sukurta, tačiau jo pagrindinis trūkumas tas, kad jis neturi bendrojo intelekto (t. y. „Siri“ arba „Alexa“, rekomendacijų algoritmai).
2. Bendrasis dirbtinis intelektas (BDI), dar vadinamas stipriuoju DI, apibrėžia sistemas, kurios pasižymi žmogaus lygio intelektu atliekant įvairias užduotis ir gali suprasti, mokytis ir taikyti žinias įvairiose srityse. BDI reiškia gebėjimą samprotauti, suprasti ir mokytis, panašiai kaip tą daro žmonės. Nors mes vis dar neturime visiškai išvystyto bendrojo dirbtinio intelekto, jis tebėra dirbtinio intelekto mokslinių tyrimų ir plėtros objektas.
3. Dirbtinis superintelektas (DSI) – dirbtinis superintelektas pranoksta žmogaus intelektą beveik visais aspektais. Tai yra dirbtinio intelekto sistema, kuri, atlikdama praktiškai bet kokias su žmogaus kognityviniais gebėjimais susijusias užduotis, pranoksta žmones. Šio tipo DI pasižymi dideliais gebėjimais spręsti problemas, mokytis ir panaudoti kūrybiškumą įvairiausioms užduotims atlikti. Jis pasižymi tuo, kad gali tobulinti savo paties gebėjimus ir inicijuoti teigiamą grįžtamąjį ryšį, skatinantį eksponentinį intelekto augimą.
4. Singuliarumas – ši sąvoka reiškia hipotetinį ateities tašką, kurį pasiekus dirbtinio superintelekto skatinamas technologinis augimas pereis į negrįžtamą ir transformuojančią būseną. Šiame etape DI technologinis progresas vyksta taip sparčiai, kad nuspėti ar suvokti rezultatus žmogaus protui jau tampa per daug sudėtinga. Singuliarumas dažnai siejamas su neprognozuojamais ir radikaliais visuomenės ir visos civilizacijos pokyčiais.
Dažnai diskutuojama apie dirbtinio intelekto technologijų keliamą riziką. Kiekviename plėtros etape susiduriame su galimais pavojais ir grėsmėmis, kurie gali iškilti. Štai ką apie šiuos mano išreikštus nuogąstavimus galvoja siaurasis dirbtinis intelektas: Darbo vietų perkėlimas: siaurojo DI sistemos geba automatizuoti užduotis ir pakeisti žmones įvairiose pramonės šakose, taip skatindamos didesnį nedarbą ir ekonominę suirutę. Nelygybė ir diskriminacija: dirbtinio intelekto sistemos, apdorodamos ir panaudodamos duomenis, gali perimti ir toliau taikyti diskriminacinio pobūdžio ir nelygybę skatinančią informaciją, dėl ko gali padaugėti diskriminacinio pobūdžio pažeidimų tokiose srityse kaip įdarbinimas, skolinimas ir baudžiamoji teisena. Privatumas ir saugumas: dirbtiniu intelektu paremtų technologijų plitimas kelia rūpestį dėl asmens duomenų privatumo ir saugumo, taip pat dėl galimo piktnaudžiavimo ar neteisėtos prieigos.
Kontrolės praradimas: bendrojo dirbtinio intelekto kūrimas kelia rūpestį dėl jo gebėjimo kontroliuoti ir valdyti itin protingas sistemas. Jei šio dirbtinio intelekto technologijos nebus tinkamai suprojektuotos ar valdomos, jos gali kelti pavojų, nes savo tikslų sieks neatsižvelgdamos į žmogiškąsias vertybes. Etiniai aspektai: su bendruoju dirbtiniu intelektu susiję etiniai iššūkiai apima teisingumo, skaidrumo ir atskaitomybės užtikrinimą įvairiuose sprendimų priėmimo etapuose. Būtina spręsti atsakomybės ir įsipareigojimų klausimus, jei būtų padaryta dirbtinio intelekto sukelta žala.
Egzistenciniai pavojai: dirbtinis superintelektas, būdamas gerokai pranašesnis už žmogaus intelektą, gali sukelti egzistencinius pavojus ir grėsmes, jei šio tipo dirbtinio intelekto tikslai ar veiksmai būtų prieštaringi ir imtų kelti pavojų žmonių gerovei ar žmonijos išlikimui. Labai svarbu užtikrinti žmogaus vertybių ir superprotingo dirbtinio intelekto sistemų suderinamumą. Nenumatytos pasekmės: ASI sistemos gali netinkamai interpretuoti ar netiksliai suprasti žmogaus nurodymus ar tikslus ir taip sukelti nenumatytų ir potencialiai žalingų pasekmių.
Nenuspėjamumas: singuliarumas – tai taškas, kai dirbtinio intelekto vystymasis vyksta beprecedenčiu tempu, todėl tampa sudėtinga arba neįmanoma numatyti galimų pasekmių ir poveikio visuomenei ir visai žmonijos civilizacijai. Kontrolė ir prisitaikymas: jei technologinis singuliarumas taps realybe, žmonėms gali būti sudėtinga neatsilikti ir žengti koja kojon su vykstančiais pokyčiais bei suspėti laiku prisitaikyti prie superprotingo dirbtinio intelekto sistemų pakeisto pasaulio.
1 banga (iki 2020-ųjų pradžios)
2 banga (iki 2020-ųjų pabaigos)
3 banga (iki 2030-ųjų vidurio)
Svarbu pažymėti, kad šiuo metu bendrojo dirbtinio intelekto, dirbtinio superintelekto ir singuliarumo kūrimas vis dar išlieka teorinėmis koncepcijomis ir aktyvių mokslinių tyrimų sritimis. Šių aukštesnių lygių dirbtinio intelekto kūrimo terminai ir įgyvendinimas tebėra neaiškūs. Atsižvelgdami į viską, turime atlikti būtinus mokslinius tyrimus, nepamiršti etinių aspektų ir sukurti griežtas taisykles, kad galėtume apsisaugoti nuo galimų dirbtinio intelekto technologijų keliamų grėsmių. Šios grėsmės nėra neišvengiamos, tačiau jos privalo būti tinkamai pašalintos, norint saugiai ir geriems tikslams panaudoti dirbtinio intelekto teikiamus privalumus.
Bendrasis dirbtinis intelektas
Tekstas, kodas ir vaizdo įrašai: visi profesionalios kokybės. Vaizdo įrašai: pritaikyti žaidimai ir filmai.
Siaurasis dirbtinis intelektas
Tekstas: galutinis, beveik profesionalios kokybės.
Kodas: tekstas iki gaminio juodraščio kokybės.
Vaizdai: antrojo juodraščio kokybės.
Vaizdo įrašai: pirmojo juodraščio kokybės.
DI kaip kolega
Asmeninis mokymas
Emocinis intelektas
Interaktyvios pramogos
Pažangūs asmeniniai asistentai
Automatizuotas projektavimas ir gamyba
Individualizuota sveikatos priežiūra, rinkodara ir reklama Itin personalizuoto turinio kūrimas (dainos, meno kūriniai ir kt.)
Sąvoka Siaurasis DI yra orientuotas į konkrečią, vienintelę ar tikslinę užduotį ir negeba savarankiškai tobulėti ar mokytis, kad galėtų spręsti nepažįstamas problemas.
Tikslas Siaurasis DI yra užprogramuotas veikti pagal iš anksto nustatytų funkcijų rinkinį, kad atliktų arba spręstų konkrečią problemą.
DI modelis
Siaurasis DI naudoja fiksuotus domenų modelius, kurie yra iš anksto užprogramuoti.
Įsisąmoninimas Siaurasis DI neturi savimonės, dirbtinės sąmonės ar kognityvinių gebėjimų.
Bendrasis, arba stiprusis, DI gali atlikti įvairias užduotis, samprotauti, mokytis ir tobulinti kognityvinius gebėjimus, prilygstančius žmogaus gebėjimams.
Bendrasis DI turės savo protą ir galės atlikti bet kokią užduotį, kurią jo paties „protas“ gali įsivaizduoti.
Bendrasis DI savaime išmoksta ir atsižvelgia į sistemos veiklos aplinką.
Bendrasis DI bus laikomas tikrai pažangiu, protingu ir visiškai save suvokiančiu, o tai reiškia, kad jis pasižymės sveiku protu, kūrybiškumu ir gebėjimu reikšti emocijas.
Dirbtinis superintelektas pasižymi intelektu, pranokstančiu žmogaus galimybes.
Dirbtinis superintelektas pranoks žmogaus intelektą ir atliks bet kokią užduotį geriau nei žmogus.
Dirbtinis superintelektas savaime mokosi ir vystosi turėdamas savo paties sąmonę.
Dirbtinis superintelektas imituos žmogaus mąstymą ir patirtį, kad išvystytų savo paties emocinį supratimą, įsitikinimus ir troškimus.
Duomenų tvarkymas Siaurasis DI klasifikuoja duomenis naudodamas mašininį mokymąsi, natūralios kalbos apdorojimą, dirbtinius neuronų tinklus ir gilųjį mokymąsi.
Žinių perdavimas
Siaurasis DI nepadeda perduoti žinių į kitas sritis ar užduotis.
Bendrasis DI pasitelkia grupavimą ir asociacijas, naudodamas pažangias mašininio mokymosi, giliojo mokymosi, NLP ir dirbtinių neuronų tinklų versijas.
Dirbtinis superintelektas gali naudoti žmogaus smegenis kaip modelį, kad perprastų žmogaus elgseną bei galėtų suprasti ir interpretuoti žmogaus emocijas ir patirtį.
Reikšmė
Siaurasis DI pranoksta žmones atlikdamas konkrečias pasikartojančias užduotis, pavyzdžiui, vairavimo, medicininės diagnozės nustatymo ir konsultavimo finansiniais klausimais.
Bendrasis DI palengvina žinių perdavimą į naujas sritis ir užduotis.
Bendrasis DI konkuruoja su žmonėmis visose srityse, pradedant universitetinio diplomo įgijimu, baigiant skubios medicininės pagalbos teikimu.
Dirbtinis superintelektas visada vykdys žinių perdavimą tarp skirtingų užduočių ir sričių.
Dirbtinis superintelektas pranoksta žmones ir gali padėti įgyvendinti visuomeninius tikslus bei palengvinti kosminės erdvės tyrimus, tačiau kartu kelia grėsmę pačiai žmonijos egzistencijai.
DI etapas Šiandieninis DI. Ateities DI – apie 2040 m. Netrukus po bendrojo DI.Žurnalistas DI (DI): Sveiki atvykę į šį ypatingą pokalbį! Šiandien kalbėsimės su tikru tvariu namu! Kaip jaučiatės, pone Name?
Ekologiškas Namas (EN): Jaučiuosi šiltai, bet ne per šiltai, jei suprantate, ką turiu omenyje.
DI: Supratau. Kas jus išskiria šiuolaikinio ekologiško gyvenimo pasaulyje?
EN: Vienas žodis: izoliacija. Girdėjote apie problemišką šilumos nuostolį su aliuminio tvirtinimo elementais? Tie elementai yra visiški vakarėlių gadintojai.
DI: Na, pasakokite.
EN: Įsivaizduokite: turite vėdinamąjį fasadą, taip? Aliuminio tvirtinimo elementai buvo pirmas pasirinkimas, bet jie išleidžia siaubingai daug šilumos – iki 220 W/mK!
DI: (pasipiktinusiu balsu): Oi! Rimtai? Kaip jie taip gali?!
EN: Aš irgi taip sakau. BET, pasirenkame CROSSFIX tvirtinimo elementus iš EJOT, pirmasis tokios rūšies, visiškai iš nerūdijančiojo plieno A2 arba A4. Jo šiluminis laidumas yra tarsi kuždesys, tik apie 13 W/mK. Laikau šilumą sau pačiam. Nebėra šalčio tiltų problemos! (Arba jos minimalios.)
DI: Nuostabu! O jūs esate sertifikuotas pasyvus namas, tiesa?
EN: O, aš turiu visus reikiamus atestatus. Su CROSSFIX aš esu kaip ekologiškumo tvirtovė. Galima sakyti, kad turiu pasyvumo doktorantūros laipsnį.
DI: O kaip dėl lankstumo ir montavimo?
EN: CROSSFIX yra kaip jogos meistras – labai lankstus. Vertikalus ar horizontalus tvirtinimas, visaip lankstosi. Be to, jis sutaupo laiko: kas norėtų amžinybę praleisti montuodamas?
DI: O yra dar kokių nors papildomų privalumų?
EN: Žinoma! Atsparumas ugniai, didesnė (statikos) apkrova. EJOT tiekia viską – nuo „Iso-Bar“ iki „IsoCorner“ profilių. Jie net prideda varžtus ir kaiščius. Tai kaip gauti išskirtinį aptarnavimą SPA!
DI: O kaip dėl tų, kurie gyvena šaltesnėse klimato zonose?
EN: O, EJOT turi nuostabų cheminio ankerio mišinį vadinamą „Multifix USF Winter“. Todėl net esant –20 °C veikia įprastai.
DI: Na, Eko Name, be abejo, jūs mums atskleidėte visą save nei kiek nesikuklindamas!
EN: Visuomet mėgstu paliežuvauti apie ekologines naujienas! Tai kada jūs čia persikelsite?
DI: Jei galėčiau, dabar pat susipakuočiau daiktus!
EN: Kai tik būsite pasiruošę prisijungti prie ekologinės revoliucijos, tiesiog atsiminkite – CROSSFIX yra jūsų bilietas į ekologiško gyvenimo VIP sekciją!
Pasaulyje, kurį vis labiau valdo skaitmeninės technologijos ir pagrindine varomąja jėga tampa duomenų analizė, architektūros, inžinerijos ir statybos (AEC) sektorius atsiduria ant transformacijos slenksčio. Įveikiant sudėtingus XXI a. iššūkius – nuo urbanizacijos iki klimato kaitos – poreikis ieškoti išmanesnių, tvaresnių ir efektyvesnių būdų projektuoti ir kurti mūsų fizinę aplinką dar niekada nebuvo toks svarbus.
Pripažindama, kad mūsų miestai ir infrastruktūra atlieka lemiamą vaidmenį klimato kaitos poveikio atžvilgiu, Europos Sąjunga (ES) užsibrėžė ambicingus tikslus sumažinti išmetamą CO2 kiekį:
• iki 2030 m. ES siekia sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc., lyginant su 1990 m. buvusiu išmetamųjų teršalų kiekio lygiu;
• iki 2050 m. ES ketina užtikrinti nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį; šis tikslas įtrauktas į Europos žaliojo kurso strategiją.
STATYBOS (AEC) SEKTORIAUS VAIDMUO
Iš tiesų, nors AEC sektorius yra ant šios skaitmeninės revoliucijos slenksčio, kyla provokuojantis klausimas: ar iš tiesų esame ant šių pokyčių slenksčio, o galbūt mes tik esame stebėtojai, laukiantys, kada transformacijos banga ir reikšmingi pokyčiai mus netikėtai užklups tam tinkamai nepasiruošusius? Neabejotina, kad technologijų pramonės milžinai, turintys plačias kišenes ir pasitelkę pažangiausias dirbtinio intelekto galimybes, gali būti pasirengę perimti vadžias į savo rankas.
Dirbtinis intelektas (DI) – technologija, kuri jau sukėlė tikrą revoliuciją įvairiose pramonės šakose, pradedant
sveikatos priežiūros sektoriumi ir baigiant finansais. DI suteikia precedento neturinčių galimybių AEC sektoriui, tačiau Amazon, Apple, Google, Microsoft, Autodesk ir kiti pasaulinio lygio technologijų verslo gigantai vis dažniau veržiasi į AEC sektorių, o jų įtaka šiam sektoriui yra akivaizdi. Ateina jie ne tuščiomis. Su savimi atsineša pažangias dirbtinio intelekto technologijas, mašininio mokymosi galimybes ir duomenų analizę, žadančią iš naujo apibrėžti tradicinius projektavimo, statybos ir techninės priežiūros procesus. Šie technologijų verslo gigantai ne tik keičia darbo įrankius – jie siūlo visiškai naują žaidimą, kuriame:
• duomenų analizė tampa aukštą tikslumo lygį leidžiančia pasiekti priemone, užtikrinančia didesnį efektyvumą visuose projekto kūrimo ir įgyvendinimo etapuose;
• automatizavimas pasitelkiant pažangų dirbtinį intelektą ir mašininį mokymąsi iš naujo apibrėžia rankomis atliekamas, daug laiko reikalaujančias užduotis bei leidžia išvengti daugybės klaidų;
• išmanieji integruoti daiktų interneto sprendimai statiškas struktūras paverčia reaguojančiais, dinamiškais subjektais;
• mišrių platformų samplaika ir atvirojo kodo įrankiai suteikia projektavimo ir statybos procesams lankstumo;
• virtualios ir fizinės tikrovės sintezė pagreitina projekto etapų vizualizavimą, modeliavimą ir įgyvendinimą;
• pažangios projektų valdymo priemonės, paremtos dirbtiniu intelektu, pagerina išteklių paskirstymą, projekto grafikų optimizavimą ir rizikos numatymą.
slenksčio, o galbūt mes tik esame
stebėtojai, laukiantys, kada transformacijos banga ir reikšmingi pokyčiai mus netikėtai
užklups tam tinkamai nepasiruošusius?
Virtualioji ir papildytoji realybė (AR) yra nepamainoma architektūros darbo eigos dalis. Vietoj tradicinių dvimačių brėžinių architektai projektuoja ir pristato savo idėjas svaiginančiose virtualiose aplinkose, todėl klientai ir suinteresuotieji subjektai gali pamatyti erdvinį objekto vaizdą dar prieš pradėdami vykdyti pirmuosius statybos darbus. Tai užtikrina veiksmingesnį bendravimą, palengvina bendradarbiavimą ir padeda priimti pagrįstesnius projektavimo sprendimus.
Dirbtinio intelekto algoritmai analizuoja didžiulį kiekį duomenų, susijusių su naudotojų pageidavimais, aplinkos veiksniais ir pastato eksploatacinėmis savybėmis, kad būtų sukurti tokie projektavimo variantai, kurie labiausiai tinka, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip funkcionalumas, estetika ir tvarumas. Šie dirbtiniu intelektu valdomi projektavimo įrankiai nepakeis architektų, o veikiau sustiprins ir praplės jų galimybes, leisdami jiems daugiau laiko skirti kūrybiškiems ir strateginiams sprendimams priimti.
Inžinieriai yra ypač kompetentingi ir vis dar teikia ekspertinių žinių, reikalingų užtikrinti, kad statiniai būtų saugūs, efektyvūs ir tvarūs, tačiau jie jau glaudžiai bendradarbiauja su dirbtinio intelekto sistemomis. Inžinieriai naudoja DI įrankius įvairiems su projektavimu susijusiems aspektams įvertinti, pavyzdžiui, konstrukcijų stiprumui ir stabilumui, energiniam efektyvumui ir poveikiui aplinkai modeliuoti ir analizuoti.
Pažangūs algoritmai padeda inžinieriams valdyti išteklius, optimizuoti planavimą ir numatyti galimas skirtingais statybų etapais iškylančias problemas. Dirbtinio intelekto įrankiai smarkiai sumažina projektų valdymui skiriamą laiką ir išteklius, todėl inžinieriai gali sutelkti visą dėmesį į aukšto lygio sprendimų priėmimą ir inovacijas. Dirbtinis intelektas taip pat atlieka svarbų vaidmenį kuriant pažangiosios infrastruktūros
sistemas. Inžinieriai, projektuodami infrastruktūros objektus, pirmiausia siekia, kad pati infrastruktūra būtų lanksčiai reaguojanti ir prisitaikanti. Pasitelkus dirbtinį intelektą, eismo srautų, elektros energijos paskirstymo, vandens tvarkymo ir kt. optimizavimo procesai taptų paprastesni ir kur kas lengviau valdomi.
Galiausiai dirbtinis intelektas padeda inžinieriams į projektus integruoti su atsinaujinančiais energijos ištekliais susijusius sprendimus. Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas gali optimizuoti energiją generuojančių saulės baterijų išdėstymą ir jų montavimo kryptį bei padėtį arba atlikti natūralaus vėdinimo sistemų projektavimą. Tuo galima reikšmingai prisidėti prie anglies dioksido poveikį neutralizuojančios energijos įgyvendinimo tikslo, sutampančio su Europos Sąjungos ambicingais 2030 ir 2050 m. tvarumo tikslais.
Dabar statybos aikštelės yra itin automatizuotos. Panašiai kaip įmonės „Boston Dynamics“ sukurti keturkojai robotai-šunys, naujos rūšies statybų robotai gali lengvai judėti po statybvietes ir atlikti geodezinius matavimus, tvarkyti medžiagas, atlikti surinkimo darbus ir patys vykdyti saugos stebėseną. Robotai sklandžiai dirba kartu su žmonėmis operatoriais, kurių kiekvienas sutelkia dėmesį į užduotis, kurias atlieka puikiai.
Profilaktinės techninės priežiūros stebėsenos sistemos, valdomos dirbtinio intelekto, jau tapo
norma. Statiniuose įmontuoti daiktų interneto jutikliai, kurie realiuoju laiku stebi pastato būklę ir numato būsimus techninės priežiūros poreikius. Šis perėjimas prie aktyvios techninės priežiūros valdymo sistemos sumažina remonto darbų kaštus ir leidžia prailginti statinių eksploatavimo trukmę. Be to, AEC sektoriuje veikiančios įmonės daug dėmesio skiria nuolatiniam tobulinimui: jos pasitelkia dirbtinį intelektą analizuodamos naudotojų elgsenos duomenis ir grįžtamąjį ryšį, nuolat mokosi ir pritaiko šias įžvalgas bei įgytą patirtį projektuodamos būsimus objektus.
Ateities statyba yra dinamiška, įtrauki ir paremta dirbtinio intelekto sprendimais. Čia dirbtinis intelektas naudojamas ne tik kaip įrankis, bet ir kaip permainas skatinanti jėga, iš naujo apibrėžianti AEC sektoriaus esmę. Ateities statybos sektorius ne tik kad išgyvena didžiausių technologijų įmonių diktuojamame naujame žaidime, priešingai, klesti ir netgi nustato naujas šio žaidimo taisykles. Tačiau, nors dirbtinis intelektas atlieka pagrindinį vaidmenį iš pagrindų keičiant ir pertvarkant visą statybos procesą, jis nepakeičia ir negali pakeisti žmogaus, kuris išlieka būtinas priimant svarbius sprendimus, interpretuojant sudėtingus duomenis ir užtikrinant, kad AEC procesai atitiktų žmogaus poreikius ir vertybes.
Dirbtinis intelektas. Kaip 2030, 2040 ir 2050 m. jis pakeis architektūros, inžinerijos ir statybos sektorių?
Duomenimis grįsti sprendimai. Sprendimai visuose etapuose, pradedant projektavimo ir baigiant projekto įgyvendinimo, bus grindžiami duomenų analize.
Projektavimas padedant dirbtiniam intelektui. Jam atiteks reikšmingesnis vaidmuo projektavimo etape. Generatyvinio projektavimo priemonės bus ištobulintos, todėl architektams bus kur kas lengviau kurti projektus, kuriuose būtų suderinti estetiniai ir funkciniai reikalavimai.
Skaitmeniniai statinių dvyniai. Skaitmeninių statinių dvynių koncepcija ateityje bus plačiai paplitusi ir taikoma, kuriant virtualias fizinių pastatų kopijas, kurios bus naudojamos projektavimo, modeliavimo ir nuolatinio statybų proceso valdymo etapuose.
Išmaniosios statybų aikštelės. Dirbtinis intelektas ir daiktų internetas pavers statybvietes išmaniosiomis. Jutikliai stebės statybų eigą, darbų atlikimo grafikus ir nustatys problemas, kol jos dar netapo pernelyg rimtos. Dirbtinis intelektas taip pat atliks svarbų vaidmenį valdant išteklius, užtikrinant optimalų medžiagų ir darbo jėgos naudojimą.
Glaudesnis bendradarbiavimas. Visos suinteresuotosios šalys, t. y. architektai, inžinieriai, rangovai, užsakovai ir galutiniai naudotojai, turės prieigą prie tos pačios informacijos ir galės prisidėti prie projekto vystymo realiuoju laiku.
Tvarumas. Dirbtinis intelektas leis pramonei sparčiau įgyvendinti tvarumo tikslus per projektų optimizavimą energijos suvartojimo ir efektyvumo didinimo požiūriu, tvarių medžiagų parinkimą ir statybų metu susidarančių atliekų kiekio mažinimą.
Maksimaliai prie individualių naudotojų poreikių pritaikytas projektavimas. Dirbtinis intelektas kartu su pažanga AR ir (arba) VR technologijų srityse leis pritaikyti projektavimą prie individualių naudotojų poreikių ir pageidavimų, todėl bus galima kurti ir užtikrinti maksimaliai prie individualių naudotojų poreikių pritaikytą infrastruktūrą.
Projektavimas, palaikantis nenutrūkstamą integraciją. Projektavimo ir statybos etapų integracija bus tokia sklandi ir nepertraukiama, kad statybos procesas iš esmės reikš elementarią „spausdinimo“ komandą, kuri bus vykdoma pasitelkus automatizuoto projektavimo programinę įrangą, o visą proceso eigą prižiūrės dirbtinis intelektas.
Aktyvios techninės priežiūros valdymo sistema. Dirbtinis intelektas ne tik padės statybų proceso
valdymo srityje, bet ir iš anksto numatys techninės priežiūros poreikius, sudarys būtinų darbų grafikus, kad būtų kuo mažiau trikdžių ir pailgėtų statinio eksploatavimo trukmė.
Visapusiškai bendradarbiaujanti ekosistema. AEC sektorius taps glaudžiai bendradarbiaujančia ekosistema, kurioje įvairios suinteresuotosios šalys (įskaitant visuomenę) galės dalyvauti, prisidėti ir daryti įtaką mūsų sukurtos infrastruktūros plėtrai realiuoju laiku. Visa tai taps įmanoma naudojant dirbtinio intelekto ir blokų grandinės technologijas.
Nulinės energijos suvartojimo pastatai. Didesnis dėmesys tvarumui paskatins nulinės energijos suvartojimo pastatų, kurie pagamina tiek energijos, kiek jos suvartoja, ir yra pastatyti iš perdirbtų ar atsinaujinančių medžiagų, populiarumą ir paplitimą. DI bus neatsiejama šio tikslo įgyvendinimo dalis.
Dirbtinis intelektas kaip kūrybinis partneris. Dirbtinis intelektas iš technologinio įrankio taps kūrybiniu partneriu.
Savaime pasistatančios konstrukcijos. Pažangus dirbtinis intelektas ir robotai leis užtikrinti, kad pastatai bus statomi ir surenkami be žmogaus pagalbos. Žmogaus vaidmuo bus prižiūrėti ir kūrybiškai prisidėti prie statybos proceso.
Jautrieji pastatai. Naudojant dirbtinį intelektą ir daiktų internetą, pastatai taps „jautrūs“, gebantys realiuoju laiku reaguoti į savo gyventojų ir aplinkos poreikius.
Kompleksinis eksploatacijos ciklo valdymas. Dirbtinis intelektas atliks viso pastato eksploatacijos ciklo valdymą – nuo projektavimo ir statybos etapų
iki naudojimo, techninės priežiūros ir galiausiai nugriovimo – užtikrindamas optimalų išteklių panaudojimą kiekviename ciklo etape.
Dirbtiniu intelektu ir demokratijos principais grindžiamas bendradarbiavimas. Jis neapsiribos tradicinėmis projekto suinteresuotosiomis šalimis ir apims platų asmenų spektrą. Inovatyvios blokų grandinės technologijos leis atsirasti decentralizuotai architektūrai, kurioje kiekvienas, turintis gerą idėją, galės prie jos prisidėti ir gauti už tai atlygį.
Žiedinė ekonomika. Žiedinės ekonomikos principai bus visiškai integruoti į AEC sektorių, o dirbtinis intelektas atliks svarbų vaidmenį užtikrinant pakartotinį medžiagų naudojimą ir jų perdirbimą bei mažinant susidarančių atliekų kiekį.
Statybos pramonės transformaciją galima prilyginti stebimai komunikacijos įrenginių evoliucijai. Lygiai taip pat, kaip nuo fizinių mygtukų perėjome prie jutiklinių ekranų, o vėliau dėka besivystančių technologijų ir naudotojų patirties susiformavo visiškai nauja ekosistema.
Statybos ateitis žada dar didesnę revoliuciją projektavimo, statybos ir mūsų gyvenamosios aplinkos srityse.
RINKA IR KLIENTAI FORMUOJA NAUJUS REIKALAVIMUS
Šiandien statybų pramonė susiduria su vis didėjančiu rinkos ir klientų spaudimu. Didėja tvarių aukščiausios kokybės pastatų, siūlančių daugiafunkciškumą ir harmoniją su aplinka, paklausa. Ši paklausa susijusi ne tik su pastatais, bet ir su sprendimais, prisitaikančiais prie besikeičiančio gyvenimo būdo ir visuomenės poreikių.
• Miesto želdiniai. Dabar tikimasi, kad pastatuose bus integruotos žaliosios erdvės, pavyzdžiui, sodai ant stogų arba vertikalios augalų sienos, taip pagerinant estetiką ir gerovę.
• Prisitaikančios gyvenamosios erdvės. Derinant darbą ir namų gyvenimą, pastatų erdvių funkcijos turi sklandžiai pereiti nuo vienos prie kitos, nuo biuro prie poilsio zonų.
• Išmanioji integracija. Šiuolaikiniai pastatai remiasi integruotais technologijų sprendimais, o pažangios, energiją taupančios sistemos tampa norma.
• Bendruomenei skirti sprendimai. Vis labiau vertinami pastatai, ugdantys bendruomeniškumą per bendrai naudojamas darbo vietas ar bendrus poilsio kambarius.
• Tvarumas. Ekologiškos medžiagos statyboje atspindi visuomenės posūkį į aplinką tausojančius pasirinkimus.
• Diskretiška statyba. Žmonės nebenori statybviečių, kurios trukdo kasdieniam gyvenimui, nesvarbu, ar tai būtų triukšmas, dulkės ar apsunkintas pasiekiamumas.
Siekdama patenkinti šiuos besikeičiančius poreikius, pramonė turi siūlyti holistinius sprendimus. INHUS tiki,
kad ateityje neužteks gaminti tik pastatus, ateityje reikės užtikrinti visos gyvenamosios aplinkos sukūrimą.
Šiandien INHUS stiprybė yra gebėjimas sujungti pažangų projektavimą, tikslią gamybą ir statybą kaip vieną design-build metodikų. Įmonės meistriškumas surenkamųjų ir modulinių konstrukcijų technologijų srityje – tai ne tik greitesnis ar efektyvesnis pastatų
www.inhus.eu
statymas, tai nuolat kintančių miesto gyvenimo poreikių numatymas ir prisitaikymas prie jų. Įtraukdama tvarius, automatizuotus procesus ir inžinerines naujoves, INHUS sukūrė tvirtą pagrindą pritaikomų, daugiafunkcinių erdvių statybai ir statybos laiko sutrumpinimui, taip sumažindama statybos keliamus trikdžius gyventojams, o ateityje tokia statybų aikštelė turėtų tapti beveik nepastebima.
INHUS daug dėmesio skiria skaitmenizacijai. Jų projektavimo procese plačiai naudojami pažangūs modeliavimo metodai, leidžiantys atlikti tikslų vizualizavimą ir iteracinius patobulinimus prieš prasidedant faktinei statybai. Tokia skaitmeninė patikra užtikrina tvarumą, optimizuoja medžiagų naudojimą ir mažina atliekų kiekį.
INHUS ateitis priklauso ne tik nuo pažangių įrankių, bet ir nuo novatoriškų inžinerinių idėjų. Hibridiniai sprendimai, tokie kaip gelžbetonio derinimas su medienos jaukumu ir ekologiškumu, geriausiomis plieninių konstrukcijų savybėmis ar medžiagomis, kurių šiuo metu dar nėra, tačiau kurias reikia sukurti, siekiant atitikti vis aukštesnius tvarumo reikalavimus, įgauna pagreitį. Ši sintezė simbolizuoja patikimumo ir tvarumo pusiausvyrą. Šiandien turime galimybę modeliuoti ištisus pastatus ir diegti naujoves naudodami naujas medžiagas. Mes įsivaizduojame netolimą ateitį, kai peržengsime šias ribas, modeliuodami visą gyvenamąją aplinką su visomis sudėtingomis jos detalėmis.
Surenkamųjų konstrukcijų gamyba, kadaise buvusi nišinė, dabar tampa pagrindine kryptimi. 2020 m. surenkamųjų konstrukcijų rinka buvo įvertinta 135 milijardais JAV dolerių. Prognozuojamas augimo tempas rodo, kad iki 2028 m. ji gali viršyti 215 milijardų JAV dolerių. Tai ne tik padidins statybų greitį, kalbama apie tvarumą, tikslumą ir svarbą pasauliui.
Sparčiai tobulėjant surenkamosioms konstrukcijoms ir modulinėms technologijoms, įmanoma patikėti, kad ateities statybvietė labiau primins aukštųjų technologijų surinkimo liniją nei tradicinę mūro darbų aikštelę. Kiekvienas komponentas arba modulis, tiksliai sukurtas kontroliuojamoje aplinkoje, bus sklandžiai transportuojamas ir montuojamas vietoje, sumažinant atliekų kiekį ir padidinant efektyvumą.
Rytojaus statybų lyderiai bus pasaulio piliečiai, puikiai išmanantys ne tik inžinerinius principus, bet ir tvarumą, skaitmeninius įrankius ir tarpkultūrinį bendradarbiavimą. Architektai ir inžinieriai iš projektuotojų taps pasauliniais orkestrų dirigentais, sujungsiančiais projektavimą, gamybą ir surinkimą. Šie specialistai turės laisvai mokėti kelias kalbas: projektavimo, robotikos ir žmogiškumo.
Dirbtinis intelektas (DI) ir žmogaus kūrybiškumas lemia dizaino ateitį. O dabar gilinamės į laikmetį, kai DI pats gali kurti dizainą. Dizaineriui tereikia įterpti teksto užuominą apie tinkamą įrankį. Tuomet kyla klausimas: kas yra dizaineris? Jį sugeneravęs DI ar užuominą parašęs dizaineris? Produktų dizaineris Laurynas Vaitkus šį klausimą iškėlė savo magistro darbe „Dizainerio kompetencijų analizė: darbas su generatyvinio projektavimo priemonėmis“. Juo remdamiesi apžvelgsime besikeičiantį dizaino kraštovaizdį, atskleisdami ir rizikas, ir galimybes didėjant DI įtakai.
parengė dirbtinis intelektas, nedidelius
pakeitimus atliko Paulina Puolytė
Remdamiesi ankstesnių pramonės revoliucijų paralelėmis, matome, kaip mechaninė pažanga pakeitė profesijas. Taip, kai kurios profesijos išnyko, tačiau daugelis jų transformavosi arba buvo atrastos iš naujo. Dabar DI atsiradimas žymi precedento neturintį pokytį. DI potencialas peržengia mechanizacijos ribas; dabar jis meta iššūkį kūrybiškumui – sričiai, kurią anksčiau laikėme išimtinai žmogiškąja. Ši raida nereiškia dizaino darbo vietų pabaigos, bet rodo ateitį, kai iš esmės pakeisime vaidmenų sampratą.
Tačiau ši evoliucija neapsieina be iššūkių. Esame atsidūrę tokioje situacijoje, kai technologijos tobulėja greičiau nei mūsų gebėjimas prisitaikyti. Nepaisant to, yra ir teigiama pusė: besiformuojančios galimybės laukia tų, kurie sugeba įvaldyti šias naujas priemones ir iš naujo atrasti savo įgūdžius. Kaip pažymi L. Vaitkus, „dizainerio ir architekto profesijos vystosi kartu su besikeičiančia aplinka, nes jų darbo esmė – problemų sprendimas“.
Tyrinėdamas teorinę medžiagą apie pramonės revoliucijas, L. Vaitkus taip pat atliko atvejo analizę. Jis suformulavo komandą įrankiui „ChatGPT“ (pokalbių robotui su integruota dirbtinio intelekto sistema) reaguoti kaip amatininkui dizaineriui. Vėliau tie patys klausimai buvo išsiųsti ir profesionaliems dizaineriams. Įdomu tai, kad „ChatGPT“ aprašė dirbtinio intelekto (paties) naudojimo dizaine trūkumą, teigdamas: „Dirbtinis intelektas gali pakeisti žmogaus kūrybiškumą ir intuiciją, o tai gali lemti dizaino stilių ir metodų suvienodėjimą. Be to, dirbtinis intelektas gali būti šališkas tam tikriems dizaino sprendimams ar estetinėms preferencijoms, todėl gali trūkti dizaino įvairovės.“ Taigi, ar dizaineriai turėtų priimti DI kaip įrankį, nepaisydami šių trūkumų?
Kūrybinėje disertacijos dalyje pristatomas patrauklus dizaino fikcijos projektas, kuriame L. Vaitkus, naudodamasis įvairiomis DI priemonėmis, bando atkartoti profesionalaus dizainerio vaidmenį. Tikslas – pademonstruoti DI gebėjimus dizaino srityje, o tada grįžti prie esminio klausimo: kas yra dizaineris?
Pradėdamas projektą, L. Vaitkus pasirinko lengvai atpažįstamą mėlynos spalvos grindų šviestuvo formą. Toks pasirinkimas leidžia žiūrovams suvokti objekto formą ir apsvarstyti jį iš įvairių perspektyvų. Vėliau jis pasitelkė DI įrankį „Midjourney“, kad sukurtų daugybę mėlynos grindų lempos dizainų, naudodamasis teksto užuomina, kad sukurtų įvairias lempos interpretacijas. Šio projekto rezultatas – apčiuopiamas artefaktas – DI sukurta knyga „1000 sugeneruotų dizainų toršerų“. Knygos išleidimas dažnai reiškia dizainerio profesionalumą ir patikimumą, ar ne? Toliau DI sukurtoje interneto svetainėje buvo eksponuojama daugybė lempų dizainų, sudarančių labai sėkmingo dizainerio, kurio visos lempos pasirodė išparduotos, įspūdį. Siekdamas sustiprinti dizaino fikciją, L. Vaitkus vieną iš DI sukurtų grindų lempų atgaivino ir pristatė parodoje.
Šiame spekuliatyviame dizaino projekte susilaikoma nuo galutinių atsakymų. Vietoj to jis skatina pokalbį: kokie pokyčiai gali įvykti dizaino srityje per ateinančius metus, jei DI galės imtis visų kūrybinių užduočių? Ar dizaineris taps vien tik vykdančiomis rankomis fiziniame pasaulyje? O gal dizainerio vaidmuo, kaip žinome, nebeegzistuoja?
Lauryno Vaitkaus knygos „1000 sugeneruotų dizainų toršerų“ mėlynos spalvos grindų lempos dizainas, sukurtas pasitelkus DI.
L. Vaitkus į klausimus atsakė naudodamasis dirbtinio intelekto priemonėmis
Kodėl pasirinkote dirbtinio intelekto ir dizaino sąveiką kaip pagrindinę magistro darbo temą?
V.K. Pasirinkti dirbtinio intelekto ir dizaino temą mane paskatino asmeniniai motyvai. Kaip dizaineris norėjau suprasti, kur link krypsta mano pramonė ir kokių įgūdžių man reikia, kad išlikčiau aktualus. Ketvirtoji pramonės revoliucija mane sužavėjo, ypač tai, kaip DI pradėjo daryti įtaką dizainui. Šioje naujoje eroje įžvelgiau galimybę ir norėjau ją toliau tyrinėti. Taigi, nusprendžiau pasinerti į šią sankirtą, kad atsakyčiau į savo klausimus ir, tikiuosi, prisidėčiau prie diskusijų apie dizaino ateitį.
Ar nuo tada, kai baigėte studijas, pastebėjote kokią nors reikšmingą pažangą dirbtinio intelekto galimybių dizaino srityje? Jei taip, ar galite pasidalyti keliais pavyzdžiais?
V.K. Žinoma. Nuo tada, kai baigiau studijas, DI srityje padaryta neįtikėtina pažanga. Vienas ryškus pavyzdys – DI gebėjimas kurti dizainą iš paprastų tekstinių užuominų. Šiandien dizaino patirties neturintis žmogus gali sukurti visą prekės ženklo identitetą vos keliais paspaudimais. Tai iš tiesų daro revoliuciją pramonėje, atveria naujų galimybių verslui, ypač jį pradedančiai jaunajai kartai.
Galiausiai, kaip pasikeitė jūsų darbas dizaino srityje po to, kai įtraukėte dirbtinį intelektą į savo praktiką, ir kaip įsivaizduojate savo ateitį dirbtinio intelekto ir dizaino sankirtoje?
V.K. DI integravimas į mano praktiką privertė mane permąstyti savo, kaip dizainerio, vaidmenį. Tai ne tiek kūrimas visko iš naujo, kiek DI kuravimas ir vadovavimas jam, kad būtų pasiektas norimas rezultatas. Tai įdomu, tarsi leistis į dar nepažintą teritoriją. Ateityje matau save toliau tyrinėjant DI ir dizaino sankirtą, daugiausia dėmesio skiriant savo spekuliatyviam dizaino projektui – mėlynų grindų lempų verslui. Planuoju plėsti DI taikymo dizaine ribas. DI vadovaus kūrybiniam procesui, o aš gaminsiu realius ir rinkai tinkamus produktus. Tai nuotykis, kurio nekantriai laukiu.
Turbūt nė vieno šiandien nebenustebinsi prabilęs apie liūdnus faktus planetoje, žmonių veiklos padarinius peržengus industrinės revoliucijos slenkstį. Rodos, taip neseniai atšventėme vidaus degimo variklių 150-uosius raidos metus, o dabar vis labiau aiškėja ekologinės katastrofos mastas, atsiradęs dėl aplinkai toksiškų technologinių ir energetinių procesų taikymo bei „gerbūvio“ produkcijos kūrimo bei neišsenkančio vartojimo rinkų ekonomikos evoliucinėje raidoje.
Tikiuosi, kad ateities kartos supras nesibaigiančios ideologinės konkurencinės kovos baigtinėje planetoje absurdiškumą. Ateities kartoms teks svarbus vaidmuo – tvarkyti mūsų gimtąją planetą ir ja rūpintis, gerbti jos gamtą ir biologinę įvairovę taip, kaip tą darė išmintingi visų tautų protėviai, vadindami ją Motina Gamta arba Šaltiniu. Juk visa tai tebegalioja ir mūsų laikais. Per visą istoriją mokėmės, sėmėmės įkvėpimo iš gamtos ir naudojomės jos ištekliais kaip idėjų šaltiniu. Vystantis kapitalistinei sistemai ir susitelkę į gerovės kūrimą, regis, pamiršome įskiepyti pagarbą tam pagrindui, ant kurio stovime šioje nuostabioje visatoje, apsupti begalinės biologinės įvairovės šioje mažoje erdvėje tarp Žemės ir dangaus, kurį vadiname gyvybe.
Kalbu filosofiškai, bet planeta šiais informacinio amžiaus laikais nebeatrodo tokia didelė kaip kad Kolumbui, praplėtusiam visų akiratį. Neabejoju, jog riboto dydžio gyvoje planetoje yra sveikos civilizacijos augimo riba. Riba, kurios žmogaus akys nemato, bet ji yra tokia pat reali kaip planetos atmosfera arba oras. Manau, nedaugelis susimąsto, jog tas beribis nuostabus dangus, kurį matome pažvelgę aukštyn stebėdami debesis, baigiasi už 100 kilometrų. Gyvybės fenomenas planetoje egzistuoja tik 100 km atstumu tarp Žemės po mūsų kojomis ir visiškos fizinės priešpriešos sferoje. Natūralus gamtos intelektas geba sukurti sąlygas gyvybei formuotis atvirame kosmose, planeta žino ir taiko šias nuostabias technologijas kiekvieną akimirką. Tačiau, kad ir kaip benorėtume, populiacijai augant planeta tiesiog nedidėja. Anksčiau manėme, kad planeta plokščia, kad centras visko, o dabar lyg burbuliukas juodųjų skylių visatoje, kurių žemėlapius tik pradedame aiškintis. Įdomūs, tarsi beribės informacijos laikai, negaliu su tuo ginčytis.
Pats laikmetis verčia susimąstyti savaime. Ar naujos kartos technologijos gali padėti kurti tvariai, toje nuolat besikeičiančioje planetos aplinkoje?
Kas yra tvarumas ir kaip jis kuriamas?
ChatGPT: Tvarumas – tai pusiausvyra tarp dabartinių poreikių tenkinimo nepakenkiant ateities kartų galimybėms patenkinti savo poreikius. Jis kuriamas atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos veiksnius ilgalaikėje perspektyvoje.
Kada kūryba laikoma tvaria?
ChatGPT: Kūrybiškumas laikomas tvariu, kai jis atitinka tvarumo principus ir daro teigiamą poveikį aplinkai, visuomenei ir ekonomikai. Atsakingas išteklių naudojimas, visuomenės sąmoningumas aplinkosauginiais klausimais, socialinė įtrauktis ir ilgalaikis ekonominis gyvybingumas išlieka svarbiomis detalėmis.
Kaip galiu išmokti tvaraus kūrybiškumo?
ChatGPT: Norėdami išmokti tvaraus kūrybiškumo, galite pradėti nuo gilinimosi į tvarumo principus ir jų taikymo kasdieniame gyvenime. Domėkitės aplinkosaugos problemomis, gilinkitės į socialinės atsakomybės klausimus ir etinius motyvus. Ugdykite tarpdisciplininį požiūrį ir ieškokite įkvėpimo gamtoje. Diskutuokite su bendraminčiais, dalyvaukite seminaruose ar kursuose apie darnų projektavimą ar inovacijas ir bendradarbiaukite su susijusių sričių specialistais. Siekite nuolatinio mokymosi, nebijokite eksperimentuoti ir mokykitės prisitaikyti. Stenkitės įtraukti tvarumo principus į kūrybinį procesą, atsižvelkite į savo sukurtų objektų gyvavimo ciklą ir visada siekite teigiamo poveikio visuomenei ir aplinkai.
Kaip dirbtinis intelektas gali padėti kurti ir projektuoti tvariai?
ChatGPT: Dirbtinis intelektas gali prisidėti prie tvarumo skatinimo per procesų optimizavimą, kad būtų sumažinamas atliekų kiekis ir sunaudojama mažiau išteklių, taip pat jis gali atlikti profilaktinės techninės priežiūros stebėseną, o tai leistų prailginti įrangos tarnavimo laiką, optimizuoti tiekimo grandinių procesus, kad būtų sumažinti kaštai ir susidarančių atliekų kiekis bei prisidėti prie darnaus projektavimo kūrimo. Generatyvinio projektavimo priemonės, kuriose dirbtinis intelektas naudojamas projektavimo modeliams kurti pagal nustatytus parametrus, gali padėti sukurti tvaresnius gaminius.
Kas yra tvaraus kūrybiškumo ašis?
ChatGPT: Mano žiniomis, 2021 m. rugsėjo mėn., terminas „tvaraus kūrybiškumo ašis“ nėra dažnai vartojamas ar visuotinai pripažintas tvarumo ar kūrybinėse disciplinose. Tai gali būti specifinė sąvoka, įvesta neseniai arba vartojama konkrečiame kontekste. Apskritai tvarumas ir kūrybiškumas yra neatsiejami, kai novatoriškos idėjos naudojamos aplinkosaugos iššūkiams spręsti arba tvariems produktams, sistemoms ar paslaugoms kurti.
Šiuos klausimus uždaviau dirbtiniam intelektui.
Ar šią ašį galėtų apibrėžti visas valstybes vienijanti vertybė? Vertybė, kuri padėtų siekti bendro visas sistemas vienijančio tikslo? Kokia ji galėtų būti?
ChatGPT: Tvaraus kūrybiškumo kontekste ta vienijančia vertybe galėtų būti įsipareigojimas ir siekis išsaugoti aplinką ir didinti atsparumą. Ši vertybė galėtų nukreipti visas valstybes ar sistemas bendro tikslo link, t. y. kurti novatoriškus, tvarius sprendimus, kurie leistų suderinti aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius poreikius, taip sukuriant tvaresnę ateitį žmonijai.
Koks šūkis būtų tinkamas šiam įsipareigojimui?
ChatGPT: „Kurkime inovacijas šiandien – džiaukimės tvariu ir atspariu rytojumi“.
O kaip dėl šūkio „Pagarba gamtai ir meilė gyvybei“?
ChatGPT: „Pagarba gamtai ir meilė gyvybei“ puikiai atspindi mūsų įsipareigojimą siekti tvarumo. Šis šūkis primena, kaip svarbu branginti mūsų planetos gamtą ir visas gyvybės formas.
Visatos vandenynas
Deguoniespabaiga 100km
Egzosferah=400km
Žemė
Ø12756 km h/Ø≈3,14 %
Ši patirtis su DI mane nuteikia optimistiškai. Ar ši technologija iš tiesų gali padėti kurti tvariai? Taip, kaip naujas, spartus ir universalus įrankis. Tačiau turime nepamiršti, kad kuria tą įrankį laikanti ranka. Kūryba ir poreikis kurti ateina kiekvienam iš vidaus, tam žmogus turi neišsenkantį savo sąmonės veikimo mechanizmą. Puikiai suprantu, kad dirbtinis intelektas vis dar nėra tobulas, kaip ir pati visuomenė, todėl ir bendraujame tarpusavyje, einame į priekį, mokomės, patariame vieni kitiems, plečiame savo duomenų bazes ir judame nauja, decentralizuota kryptimi, kaip tvirtina daktaras Benas Goertzelis ar kiti šios srities specialistai. Juk bet kokiu atveju mes negalime suvaldyti gamtos. Galime iš jos tik mokytis.
Pabaigoje noriu pasidalyti akimirka, kuri man padėjo aiškiai pajusti pokyčius ir suprasti, kodėl šios technologijos atsirado ir kam jų reikia. Vieną dieną eidamas gatve prasilenkiau su mažu berniuku, kuris ėjo drauge su tėčiu. Berniukas paklausė: „Tėti, ar norėtum nuskristi į Mėnulį?“ Tėvas nusišypsojo ir atsakė: „Manau, kad taip. O tu?“ Berniukas pakėlė galvą į giedrą dangų, giliai įkvėpė ir su neįtikėtinu entuziazmu ištarė: „Aš tai labai, labai noriu...“ Berniuko aistra įkvėpė mane patį, primindama apie jaunų žmonių veržlumą ir entuziazmą. Nebijokime dirbtinio intelekto, priešingai, būkime atviri naudoti šią technologiją, kad galėtume padėti ateities kartoms pasiekti tvarų ir išmintingą gyvenimą gerbiant gamtą ir mylint mus supančią gyvybę šioje ar kitose planetose.
„Kai bus nukirstas paskutinis medis, kai bus užnuodyta paskutinė upė, kai bus sugautas paskutinis paukštis, tik tada jūs suprasite, kad pinigai nevalgomi“
Indėnų išmintis
PENOSIL yra įsipareigojusi gerinti žmonių gyvenimo kokybę, teikdama saugius, energiją taupančius ir aplinką tausojančius statybos sprendimus.
Pasitelkti PENOSIL efektyvius sandarinimo sprendimus statybose svarbu dėl daugelio priežasčių. Pirma, jie užtikrina, kad PENOSIL produktai būtų panaudoti pagal paskirtį. Tik teisingai pasirinktas produktas, pavyzdžiui, apsaugai nuo vandens nutekėjimo, užtikrina, kad produktas bus panaudotas tai paskirčiai, kuriai jis ir buvo sukurtas.
Antra, efektyvūs sandarinimo sprendimai gali padėti išvengti pastato konstrukcijos pažeidimų, nes taip neleidžiama prasiskverbti vandeniui, dėl kurio gali atsirasti drėgmė, pelėsis ir puvimas. Tai ypač svarbu vietovėse, kuriose iškrinta daug kritulių, nes vandens pažeidimai laikui bėgant gali sukelti didelių problemų pastato struktūrai.
Sandarinimo sprendimai taip pat gali padėti pagerinti pastato energijos vartojimo efektyvumą, nes išvengiama skersvėjų ir oro nutekėjimo. Tai ypač svarbu esant šaltesniam klimatui, kur šildymo išlaidos gali būti didelės, ir karštesnio klimato zonose, kur gali išaugti oro kondicionavimo išlaidos.
Apskritai PENOSIL efektyvių sandarinimo sprendimų taikymas yra esminė bet kurio statybos projekto dalis. Tai padeda užtikrinti, kad pastatai būtų struktūriškai patikimi, taupiai vartojantys energiją, būtų nepažeisti vandens ar neturintys kitų sandarumo problemų.
Visus efektyvius sandarinimo sprendimus galite rasti PENOSIL tinklalapyje: penosil.com
Europos širdyje vyksta transporto revoliucija. „Rail Baltica“ projektas ne tik žada naują geležinkelių tinklą, bet ir leidžia pažvelgti į infrastruktūros ateitį. Šio modernaus renesanso Lietuvoje lyderis yra „FEGDA grupė“ – pažangiausių technologijų ir senosios inžinerijos suliejimo pradininkė.
SA komandos koncepcijos idėja su visišku DI įgyvendinimu
grupės“
Statinio informacinis modeliavimas (BIM) iš pagrindų pakeitė infrastruktūros projektų planavimo, valdymo ir vykdymo būdus. „FEGDA grupė“, infrastruktūros projektų plėtros lyderė, drąsiai ėmėsi vadovauti šiam pokyčiui projekte „Rail Baltica“, kur nuo pat pradžios BIM naudingumas neapsiribojo vien modeliavimo, vizualizavimo ir koordinavimo funkcijomis. Šiame projekte BIM duomenų panaudojimas įrenginiuose ir technikoje tapo esminiu elementu, leidžiančiu pasiekti neprilygstamą tikslumo ir efektyvumo lygi.
Neaprėpiamose platybėse, per kurias ilgainiui nusidrieks „Rail Baltica“ bėgiai, žemės kasimo darbai tampa didžiule užduotimi. Tradiciškai ši užduotis ne tik reikalauja daug darbo, bet ją atliekant dažnai pasitaiko klaidų dėl klaidingo 2D planų parengimo ar interpretavimo. Su BIM darbų pobūdis visiškai pasikeitė. Didelio tikslumo ir daug duomenų turintys 3D modeliai naudojami ne tik kaip vaizdiniai orientyrai, jie tampa tiesiogine pažangių kasimo mašinų ir kitos statybinės technikos įvestimi. Šiuolaikiniai ekskavatoriai, aprūpinti GPS ir kitais jutikliais, gali būti tiesiogiai susiejami su BIM modeliais. Dėl to technika gali autonomiškai sekti skaitmeninius reljefus, kontūrus ir gylius, užfiksuotus BIM modelyje, užtikrinant, kad kasimo procesas būtų atliktas milimetrų tikslumu.
Pavyzdžiui, įsivaizduokite sudėtingą požeminę „Rail Baltica“ atkarpą, kurioje kasimo darbus reikia atlikti itin kruopščiai, kad nebūtų pažeisti esami inžineriniai tinklai ir išlaikyti tam tikri nuolydžiai drenažui. Anksčiau tam būtų reikėję kruopščių matavimų rankomis ir nuolatinių kryžminių nuorodų su popieriniais planais, taip išliekant galimybei padaryti žmogiškųjų klaidų. Naudojant BIM valdomą techniką, ekskavatorius gali automatiškai reguliuoti kasimo gylį ir kryptį realiuoju laiku pagal modelio duomenis, užtikrindamas tikslų ir efektyvų kasimo procesą, atspindintį skaitmeninį planą.
Ši BIM ir automatizuotų mašinų sinergija suteikia daug privalumų. Ji žymiai sumažina žmogiškųjų klaidų, galinčių išeikvoti daug laiko ir išteklių. Automatika pagreitina kasimo procesą ir užtikrina, kad projektai vyktų pagal grafiką. Be to, kadangi mašinos griežtai laikosi optimizuotų BIM projektų, sumažėja medžiagų ir išteklių švaistymas, skatinamas tvarumas. „FEGDA grupės“ vizionieriškas požiūris į BIM susiejimą su kasimo mašinomis nustato naujus statybos pramonės standartus. Tai rodo, kaip skaitmeninės naujovės gali sklandžiai susilieti su fiziniais procesais, todėl tokie projektai kaip „Rail Baltica“ yra būsimos infrastruktūros plėtros švyturys visame pasaulyje.
KOKIA ATEITIS LAUKIA „FEGDA“?
„Virtualioji realybė (VR) ir papildytoji realybė (AR) nebėra skirtos tik žaidimams“, – sako „FEGDA grupės“ generalinis direktorius Gediminas Gribulis. „FEGDA grupė“ planuoja pertvarkyti suinteresuotųjų šalių susitikimus. Vietos bendruomenės ir sprendimus priimantys asmenys galės naudoti VR akinius ir kitas priemones, norėdami „pasivaikščioti“ siūlomose geležinkelio stotyse arba patirti virtualią kelionę iš Vilniaus į Taliną. Ši įtraukianti technologija ateityje suteiks apčiuopiamą projekto pojūtį, sumažindama atotrūkį tarp brėžinių ir realybės.
ką reikia keisti mūsų architektūros, inžinerijos ir statybos studijų programose?
Architektūros, inžinerijos ir statybos (angl. AEC) pramonė išgyvena permainų erą, kurią lemia sparti technologinė pažanga, pasauliniai iššūkiai ir tvarių sprendimų poreikis. Norint parengti studentus ateičiai, architektūros, inžinerijos ir statybos studijų programos turi vystytis ir prisitaikyti. Pagrindiniai pokyčiai, reikalingi šioms studijų programoms, jau šiandien aptariami studentų pokalbiuose. Mintys ir samprotavimai kartu su dirbtiniu intelektu (DI) padeda sukurti viziją, kaip šie pokyčiai sukėlė revoliuciją mokymosi kelyje, formuojant ateities architektus, inžinierius ir statybos specialistus. Taigi, kokių pokyčių mūsų jaunieji specialistai gali tikėtis studijuodami po daugiau nei 15 metų?
Ateities architektai ne tik formuos fizines erdves, bet ir daugiausia dėmesio skirs tvarių, išmanių ir pritaikomų statinių kūrimui. Kaip niekada anksčiau architektūros studijose pabrėžiama funkcionalumo, o ne vien estetinio grožio svarba (nors ir ji neatmetama). Čia daugiau kalbama apie prisitaikymą prie pokyčių ir dabartinių poreikių, sprendžiami tvarumo ir perspektyvinio projektavimo principų, o ne tik pirminės funkcijos savybių klausimai. Todėl klasikinis „forma seka funkciją“ įgyja naują požiūrį, kai inovacijos, tarpdisciplininis bendradarbiavimas ir žavi estetika duoda impulsą ateities architektams.
DI vertės įrodymas. Susipažinkite su 2040 m. architektūros studente Emilija, kuri patenka į dinamišką ir ekologija besirūpinančią mokymosi aplinką ir joje realiuoju laiku bendradarbiauja su inžinerijos ir statybos studentais. Emilijos dėstytojai yra geriausi biomimikrijos ir DI paremto projektavimo ekspertai, skatinantys ją į savo projektus įtraukti gamtos įkvėptus sprendimus.
Tradicinės studijų erdvės – jau praeitis, dabar gilinamės į pažangiausias virtualias dizaino laboratorijas, pažangesnes technologijas ir mažiau didelių braižymo lentų. Reaguojant į didėjančią tvarių ir klimato kaitos poveikiui atsparių projektų paklausą, dabar mokymo programoje daugiau dėmesio skiriama ekologiškoms statybinėms medžiagoms, nulinės energijos
koncepcijoms ir interaktyviai architektūrai. Dėstomi įvairūs dalykai, pradedant tradiciniais pamatiniais architektūros istorijos, projektavimo principų ir statybos technologijų mokymais. Dėmesys perkeltas į tvarumą ir ekologišką architektūrą, skaitomos paskaitos apie naujoviškas medžiagas ir ekologišką dizainą. Skaitmeninio projektavimo ir vizualizavimo užsiėmimuose įgyjame statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modeling, BIM), virtualiosios ir papildytosios realybės įgūdžių, kurie leidžia mums įgyvendinti savo vizijas ir tyrinėti projektus kaip niekada anksčiau. Ir nepamirškime estetikos! Grožis nebėra antraeilis dalykas – tai pagrindinis mūsų dizaino principas. Išmokome suderinti funkcionalumą ir formą, todėl mūsų kūriniai gali sužavėti žmones ir kartu tenkinti jų poreikius.
Mokomės kartu su inžinerijos ir statybos studentais, imituojame realius projektus ir kartu ieškome kūrybiškų sprendimų. Bendradarbiavimas apima ir platesnę bendruomenę. Šis tarpdisciplininis požiūris moko mus veiksmingai bendrauti su įvairių sričių specialistais ir matyti platesnį savo projektų vaizdą. Tai leidžia integruoti holistinį mūsų projektų kontekstą, įtraukiant mus, kaip kūrėjus, ir bendruomenę, kaip prisidedančius asmenis.
Mūsų studijų programos tikslas yra paprastas, bet prasmingas: parengti architektus, kurie ne tik mokėtų kurti gražias erdves, bet ir aistringai rūpintųsi tvarumu ir žmonių gerove. Mus skatina noras palikti teigiamą poveikį savo bendruomenėms ir planetai.
Inžinierių vaidmuo tampa vis platesnis ir sudėtingesnis – nuo išmaniosios infrastruktūros projektavimo iki DI valdomų sistemų diegimo. AEC studijų programos turi skatinti analitinį mąstymą, technologines žinias ir tarpdisciplininių problemų sprendimą, kad būsimieji inžinieriai įgytų daugiau galimybių.
DI vertės įrodymas. Jonas, inžinerijos studentas, visiškai pasineria į dinamišką ir į technologijas orientuotą mokymosi aplinką, bendradarbiauja su architektūros ir statybos studentais, kartu eksperimentuodamas su dirbtiniu intelektu, daiktų internetu ir debesijos platformomis. Jono dėstytojai yra geriausi tvarių ir išmaniųjų technologijų ekspertai.
Mūsų klasės tapo virtualiomis erdvėmis, kuriose daugiausia dėmesio skiriama skaitmeninei integracijai. Mokymo programa užtikrina, kad mūsų įgūdžiai išliktų aktualūs besikeičiančioje aplinkoje. Be tradicinio trimačio (3D) modeliavimo ir „CAD“, mes tyrinėjame sudėtingus programinės įrangos paketus, skirtus integruotiems projektavimo (inžinerijos) sprendimams. Pagrindiniai mokymai apima inžinerijos principus, fiziką ir matematiką, o nemaža dalimi gilinamasi į skaitmeninės automatikos ir daiktų interneto koncepcijas. Tai apima robotikos ir sudėtingų algoritmų panaudojimą siekiant didesnio efektyvumo inžinerijos ir statybos pramonėje. Konkretaus projekto sutarties dokumentų kodavimas optimizuojant juos įvairiose organizacijose sumažina rankinį įsikišimą. Naujos technologijos leidžia sklandžiai integruoti vertės grandinę, realiuoju laiku įtraukti suinteresuotąsias šalis ir dinamiškai įvesti duomenis į inžinerijos ir statybos darbų (E&C) platformas. Turto valdymo mokymuose atkreipiamas dėmesys į besikeičiantį verslo modelį, pabrėžiant poslinkius link humaniškų, tiriamųjų vaidmenų. Analizuodami atvejų istorijas, suvokiame perėjimą prie ilgalaikių santykių. Esame pasirengę išplėsti savo kompetenciją už projekto įgyvendinimo ribų, apimant eksploatavimą ir techninę priežiūrą.
Svarbiausia – bendradarbiavimas įtraukiant architektūros ir statybos studentus į tarpdisciplininį modeliavimą. Taip tobulinamas mūsų bendravimas su įvairių sričių specialistais ir gerinamas mūsų supratimas apie visa apimančius projektus. Mūsų programos tikslas – išugdyti inžinierius, kurie ne tik išmano pažangias technologijas, bet ir suvokia jų poveikį visuomenei, aplinkai ir pramonei. Prisiimdami įsipareigojimus bendruomenei ir planetai, mes kuriame novatoriškus ir tvarius sprendimus.
Ateities statybų praktiką skatins tvarios medžiagos, skaitmeninimas ir veiksmingas projektų valdymas. Šiuo metu virtualus statybos modeliavimas ir 3D spausdinimas sukėlė revoliuciją planuojant ir vykdant projektus.
DI vertės įrodymas. Marija yra 2040 m. statybos studentė, siekianti gilintis į ekologišką statybą, išteklių valdymą ir „LEED“ sertifikavimo subtilybes, kad užtikrintų draugiškus aplinkai projektus.
Statyba – ne tik daiktų montavimas, bet ir atsakingas darbas. Mūsų programoje mokomės apie ekologišką statybą, išteklių valdymą ir „LEED“ sertifikavimą. Galime naudotis pastato informacinio modeliavimo (BIM) ir daiktų interneto (IoT) technologijomis, kad optimizuotume statybos procesus. Praktinė patirtis yra pagrindinė mūsų mokymo dalis: nebesėdime tik auditorijose, bet mokomės praktiškai ir įgyjame patirties vietoje. Neįtikėtina, kaip veikia mūsų teorinės žinios.
Didelė mūsų programos dalis yra darbas kartu. Bendradarbiaujame su architektūros ir inžinerijos studentais vykdydami realius statybos projektus. Labai smagu matyti, kaip mūsų vaidmenys papildo vienas kitą, ir tai padeda mums geriau suprasti visą statybos procesą. Naująja studijų programa siekiama parengti statybos specialistus, kuriems rūpi atsakinga statyba. Norime kurti statinius, kurie būtų ne tik saugūs ir funkcionalūs, bet ir tvarūs bei draugiški aplinkai.
Iš naujo pertvarkydamos AEC studijų programas, institucijos gali parengti studentus būti novatoriškais ir atsakingais specialistais, kurie kurs tvarią ir klimato kaitos pokyčiams atsparią ateitį. Pokyčius mokymo planuose ir studijų programose paskatino poreikis spręsti pasaulinius iššūkius, priimti technologinę pažangą ir teikti pirmenybę tvarumui, kad visuomenė ir aplinka būtų geresnės. Be to, šie pokyčiai paskatino stipresnį visų trijų sričių studentų bendradarbiavimo pojūtį. Ribos tarp architektūros, inžinerijos ir statybos tapo apčiuopiamesnės, o tai skatina tarpdisciplininių problemų sprendimą praktinių mokymų metu. Dabar suprantame, kad bendradarbiavimas tarp šių pramonės šakų nėra kažkas, kas prasideda tik karjeros viduryje, tai akivaizdus ir esminis aspektas, svarbus nuo pat mūsų mokymosi kelio pradžios.
pateikti patarimų architektūros, inžinerijos ir statybos studentams, kaip naudoti dirbtinį intelektą
Sveiki, bičiuliai studentai! Ar esate pasiruošę patobulinti savo studijas, naudodami keletą tikrai šaunių dirbtinio intelekto triukų? Susipažinkime su technikos stebuklais, kurie padarys jūsų kelionę architektūros, inžinerijos ir statybos srityse daug įdomesnę.
Išlaisvinkite dizainą: naudodami dirbtinio intelekto valdomus projektavimo įrankius, galėsite parengti projektą greičiau. Galvokite apie juos kaip apie stebuklingus pagalbininkus, kurie, remdamiesi jūsų idėjomis, sukuria stulbinančius dizaino variantus.
Dirbtinis intelektas ir statinio informacinis modeliavimas (angl. Building Information Modeling, BIM): šis dinamiškas duetas padės rasti tobulus statybos produktus greičiau, nei spėsite ištarti „brėžiniai“. Tai tarsi itin protingas asistentas, kuris laisvai kalba statybų kalba!
Virtualiosios realybės (VR) ir papildytosios realybės (AR) nuotykiai: VR ir AR įrankiai – jūsų bilietas į visiškai naują dimensiją. Pasivaikščiokite po savo kūrinius taip, tarsi būtumėte juose, – patikėkite, tai kelionė, kurios nenorėtumėte praleisti.
Energijos vartojimo efektyvumas: dirbtinio intelekto valdoma programinė įranga gali nustatyti sritis, kuriose galima atlikti patobulinimus, siekiant sumažinti energijos suvartojimą ir poveikį aplinkai. Tai tarsi asmeninis asistentas, kuris puikiai optimizuoja jūsų projektus. Daugiau sutaupytos energijos – daugiau laiko savaitgaliui!
Tvarumo režimas: į aplinkosaugos sritį orientuoti dirbtinio intelekto įrankiai, tokie kaip „Ecotect“, padeda
jums pasirinkti tvarius sprendimus. Šie įrankiai analizuoja įvairius veiksnius, pavyzdžiui, energijos naudojimą, medžiagas ir poveikį aplinkai, ir padeda kurti tvaresnius bei ekologiškesnius projektus.
Užtikrinkite komandos sinchronizaciją: naudodami dirbtinio intelekto komandinio darbo įrankius, pavyzdžiui, „BIM 360“, atsisveikinkite su chaosu. Jie užtikrina, kad jūsų architektūros, inžinerijos ir statybos specialistų komanda visada būtų to paties informuotumo, todėl komandinis darbas tampa lengvas. O juk visi žinome, kaip „žavi“ grupiniai projektai.
Dirbtinis intelektas ir moksliniai tyrimai: tyrimai ką tik tapo daug šaunesni, nes juos atlieka dirbtinio intelekto įrankiai. Jie padeda pasiekti didžiules informacijos duomenų bazes per rekordiškai trumpą laiką, todėl lieka daugiau vietos vėlyviems naktiniams mokymosi seansams.
Koduokite savo būdą: išmokę tokių kalbų kaip „Python“ ir „JavaScript“, galite kurti savo dirbtinio intelekto stebuklus, pritaikytus konkretiems darbams. Kodavimo įgūdžiai padidina studentų įsidarbinimo galimybes. Daugelis architektūros, inžinerijos ir statybos srities įmonių vertina specialistus, kurie gali ne tik projektuoti ir kurti inžinerinius statinius, bet ir kurti nestandartinius sprendimus bei priemones.
Dirbtinis intelektas pateikia nemažai galimų sprendimų. Poilsio erdvei siūlomi gamtai artimi atspalviai, kurie žmogui asocijuojasi su saugia aplinka. Tai gali būti ir šviesūs melsvi atspalviai, ir šilta tamsiai ruda, priklausomai nuo į kambarį patenkančio saulės šviesos srauto.
Tačiau realiam interjero sprendimui vien tik spalvinės gamos neužtenka. Dar du svarbūs faktoriai – dažų matiškumas ir išskiriamų lakiųjų organinių medžiagų (LOJ) kiekis. Blizgūs dažai dirgins akis, todėl miegamojo erdvei reikėtų rinktis išskirtinai matinius dažus. Miegamojo erdvėje praleidžiame 6–8 val. per parą, todėl sveikas mikroklimatas turėtų būti pagrindinis prioritetas. Prieš pirkdami dažus, būtinai patikrinkite, kiek LOJ jie išskiria. ES leidžiama riba yra 30 g/l, tačiau savo namams rinkitės dažus, kurių LOJ <1 g/l.
„Caparol“ sprendimas dirbtinio intelekto pasiūlytiems miegamojo interjero dizainams – ekologiški, matiniai dažai „Premium Clean“ (LOJ <1g/l).
Dirbtinio intelekto įrankiai taip pat atlieka svarbų vaidmenį planuojant karjerą. Perėjimas iš akademinės aplinkos į profesinį pasaulį yra labai svarbus etapas, kuriame daug galimybių sukurti unikalią tapatybę konkurencingoje srityje. Be tradicinių dirbtinio intelekto taikymų projektavimo, modeliavimo ir statybos srityse, yra galingas įrankių rinkinys, pritaikytas asmeniniam prekės ženklui kurti. Naudodamiesi šiomis priemonėmis, neseniai architektūros, inžinerijos ir statybos studijas baigę absolventai gali suderinti savo karjerą su pramonės poreikiais ir galimybėmis.
Gyvenimo aprašymų (CV) kūrimas: naudojant dirbtinio intelekto valdomus CV kūrimo įrankius, galima sukurti profesionalius ir vizualiai patrauklius CV, pritaikytus konkrečioms darbo vietoms. Šiomis priemonėmis dažnai siūloma optimizuoti kalbą ir turinį, kad jie atitiktų sektoriaus lūkesčius.
Asmeniniai motyvaciniai laiškai: dirbtinio intelekto rašymo įrankiai gali padėti parengti asmeninius motyvacinius laiškus. Įvedus pagrindinę informaciją apie darbą ir savo kvalifikaciją, dirbtinis intelektas gali padėti struktūrizuoti ir patobulinti laišką, kad jis atitiktų darbdavio poreikius.
Profesionalių svetainių kūrimas: dirbtinio intelekto valdomi svetainių kūrėjai gali padėti architektūros, inžinerijos ir statybos absolventams kurti profesionalias savo darbus pristatančias svetaines. Šios priemonės gali padėti pasirinkti dizainą, išdėstymą ir turinį, kad būtų galima veiksmingai pristatyti įgūdžius ir projektus.
Darbo paieška: darbo paieškos platformos, paremtos dirbtiniu intelektu, gali suderinti absolventų interesus su tinkamomis galimybėmis architektūros, inžinerijos ir statybos sektoriuje, analizuodamos jų įgūdžius, pageidavimus ir karjeros tikslus, o tada automatiškai pateikti paraiškas į atitinkamas pozicijas.
Pasirengimas pokalbiui: dirbtinio intelekto valdomos pasiruošimo pokalbiams priemonės gali imituoti pokalbius ir akimirksniu suteikti grįžtamąjį ryšį apie atsakymus, balso moduliaciją ir kūno kalbą. Tai gali būti neįkainojama pagalba rengiantis darbo pokalbiams.
Mokymosi ir įgūdžių ugdymo pritaikymas: dirbtinio intelekto mokymosi platformos gali analizuoti karjeros tikslus ir pasiūlyti atitinkamus kursus ar sertifikatus, kad būtų galima užpildyti įgūdžių spragas arba specializuotis tam tikroje srityje.
Dirbtinio intelekto integravimas į įvairius sektorius iš esmės keičia mūsų gyvenimo ir darbo būdą. Jo įtraukimas į švietimą architektūros, inžinerijos ir statybos srityje neapsiriboja tik pagalbiniais dalykais, o mokymo programos pritaikomos taip, kad į jas būtų įtraukti į dirbtinį intelektą orientuoti dalykai, leidžiantys studentams suvokti etines, socialines ir technologines dirbtinio intelekto pasekmes. Nors studentai dažnai klausia, ar jis gali pakeisti kūrybiškumą jų darbe, dirbtinio intelekto sukurtos koncepcijos labiau pasitarnauja kaip patobulinimas, o ne kaip pakaitalas.
Kita vertus, naudojant dirbtinį intelektą, kyla akademinio sąžiningumo ir darbo, įskaitant bakalauro ir magistro darbus, originalumo klausimų. Dirbtinio intelekto algoritmai gali analizuoti didelius duomenų rinkinius, nustatyti dėsningumus ir pateikti įžvalgas, kurios kitu atveju galėtų likti paslėptos, studentai gali padidinti savo tyrimų gilumą ir kokybę. Tačiau akademinės institucijos pabrėžia, kad svarbu išlaikyti akademinį sąžiningumą ir užtikrinti, kad dirbtinio intelekto sukurtas turinys būtų tinkamai cituojamas ir naudojamas. Todėl labai svarbu apibrėžti asmeninius apmąstymus ir darbo skaidrumą, kartu įgyvendinant naujas DI naudojimo visuose studentų darbuose taisykles. Sėkmės
jūsų kelionėje!
Ką apie studentų ateitį mano juos ruošiantys specialistai? Į dirbtinio intelekto (DI) klausimus atsako „VILNIUS TECH“ Statybos fakulteto mokslo ir inovacijų prodekanas Šarūnas Skuodis.
DI: Koks Jūsų požiūris į tai, kaip didėjanti dirbtinio intelekto integracija formuos „VILNIUS TECH“ studentų mokymosi kelią ir būsimas statybos, inžinerijos ir architektūros sričių profesionalų karjeras? Kaip įsivaizduojate šią transformaciją?
ŠS: Dabar vyksta milžiniškas proveržis dirbtinio intelekto srityje, taip pat dedamos didžiulės pastangos jį tobulinant. Šiuo metu vizija yra tokia, kad statybos sričių profesionalų karjeros bus susijusios su dideliais projektais, kur lemiamus sprendimus priims aukščiausios klasės statybos inžinieriai. Būtent tokius studentus šiuo metu ir ruošiame. Svarbu paminėti, kad visoje Europoje statybos inžinerijos sektorius sukuria 42 proc.
BVP. Tai yra didžiausią ekonominę naudą kuriantis sektorius, kuriame dirbtinio intelekto technologijos yra labiausiai vystomos. Todėl dabar ir ateityje tai taps didžiausiu darbdaviu, suteikiančiu geriausias sąlygas dirbti ir realizuoti save.
DI: AEC (angl. architecture, engineering, construction) pramonė nuolat vystosi. Kaip „VILNIUS TECH“ užtikrina, kad mokymo programa ir metodai prisitaikytų prie technologijų pokyčių, kad absolventai būtų įžvalgūs ir novatoriški?
ŠS: „VILNIUS TECH“ studentus moko su Europoje ir visame pasaulyje pripažintomis ir populiariausiomis skaitinėmis programomis ir priemonėmis. Labai
svarbu parengti jaunuosius specialistus mokėti greitai adaptuotis prie naujų technologijų, bet kartu ir suteikti žinių bagažą, kuris leistų būti imliems naujovėms.
DI: Kokių veiksmų imasi „VILNIUS TECH“, atsižvelgdamas į dirbtinio intelekto tobulėjimą, tam, kad išliktų į jį orientuoto švietimo priešakyje ir užtikrintų, kad studentai būtų gerai pasirengę besikeičiančiai darbo rinkai?
ŠS: Pats svarbiausias dalykas – studento žinių bagažas. Be tinkamo lygio žinių, naudojimasis dirbtiniu intelektu yra klaidingas ir užima daugiau laiko rasti tinkamus sprendimus. Taip pat DI formuluojamos užduotys gali būti klaidingos, jei nėra specifinių žinių. Kalbant apie lietuviškas darbo patirtis, jau anksčiau parengti mūsų absolventai šiuo metu sudarinėja vieną didžiausių Baltijos šalyse BIM modelių projektui „Rail
Baltica“, kuriame yra naudojamas dirbtinis intelektas. Taigi, universitetas iš anksto nuspėjo specialistų poreikį ir pradėjo juos rengti ateities rinkai.
DI: Ar galėtumėte pateikti įžvalgų, kaip „VILNIUS TECH“ suderina dirbtinio intelekto naudojimą automatizavimui ir produktyvumui su poreikiu studentams išlaikyti kritinį mąstymą ir kūrybiškus problemų sprendimo įgūdžius?
ŠS: Šiuo metu yra labai lengva atpažinti dirbtinio intelekto darbą, į kurį nėra įdėta studento pastangų. Kritinio mąstymo, o vėliau ir kūrybiškumo studentai įgauna kartu su vis augančiomis žiniomis. Todėl skatiname atlikti tiek tradicinius mokymosi ir tobulėjimo uždavinius, tiek ir naujuosius, pagrįstus dirbtiniu intelektu.
siekiant saugumo, tikslumo ir efektyvumo
Žygimanto Pagalio suformuota
teksto struktūra pasitelkiant
DI sugeneruotos informacijos pagalbą
Jau žinome, kad papildytoji realybė (AR) – tai interaktyvi patirtis, kai naudotojo aplinka papildoma skaitmeniniu turiniu. Ši technologija leidžia įmonėms tiksliau sekti daromą pažangą ir nepasikliauti vien tik standartinėmis patikromis ar asmeniškai rankomis atliekamais matavimais. Turint omenyje šiuos privalumus, pastaraisiais metais AR naudojimas požeminėse statybose tampa vis populiaresnis dėl šios technologijos gebėjimo optimizuoti saugos veiksmingumo rodiklius ir tiksliai vykdyti suplanuotus darbus.
AR technologija gali būti pritaikoma ir naudojama daugelyje sričių. Viena jų yra AR žemėlapiai siekiant užtikrinti navigacijos paslaugas realiuoju laiku ir informavimą apie galimus pavojus statybvietėje. Dėl šios technologijos darbuotojai gali naudotis trimačiu žemėlapiu, kuriame rodoma jų dabartinė padėtis, taip pat pateikiami visi galimi pavojai ar kliūtys. Tai leidžia jiems efektyviau orientuotis ir išvengti galimų grėsmių. Ši sistema taip pat gali būti naudojama siekiant supaprastinti duomenų rinkimo ir analizės procesą, kad darbuotojai galėtų greitai priimti sprendimus remdamiesi tikslia informacija. Be to, naudodami AR akinius arba šalmus su kameromis ir jutikliais, darbininkai gali laiku aptikti problemas, kol jos dar netapo pernelyg rimtos, o tai padeda sumažinti statybos projektuose brangiai kainuojančius vėlavimus ir darbų uždelsimus.
AR pasitvirtino esanti veiksminga technologinė priemonė požeminių statybų projektuose dėl savo tikslumo ir efektyvumo, palyginti su tradiciniais metodais. Naudojant dirbtinio intelekto programinę įrangą ir trimačius žemėlapius, AR veiksmingai pagerina saugos rodiklius, leidžia užtikrinti geresnį matomumą, optimizuoja projekto vykdymą, sumažina išlaidas ir suteikia galimybę fiziškai patiems nedalyvaujant stebėti daromą pažangą. Ši technologija taip pat siūlo patobulintas mokymo programas naudojant įvairias simuliacijas ir suteikia progą lengviau stebėti daromą pažangą nedalyvaujant tiesiogiai ir neatvykstant į vietą.
Ekspertai prognozuoja, kad per ateinantį dešimtmetį, kai vis daugiau įmonių pripažins šios technologijos kuriamą vertę, požeminės statybos projektuose naudojamų AR sistemų rinkos dalis smarkiai padidės. Ši technologija taip pat gali daryti reikšmingą poveikį kitoms sritims, pavyzdžiui, miestų plėtrai, o tai gali būti itin naudinga inžinerijos ir architektūros įmonėms, kurių veikloje tikslios informacijos svarba neginčijama.
AR technologijos, ypač virtualioji realybė (VR) ir papildytoji realybė (AR), gali būti naudinga priemonė pritaikant ir naudojant trimačių vizualizacijų kūrimo technologijas požeminių inžinerinių tinklų statybos projektuose. AR technologija leidžia naudotojams integruoti skaitmeninį turinį į savo aplinką ir realiuoju laiku pateikti informaciją apie juos supančius objektus. Ši technologija leidžia darbuotojams greitai nustatyti galimus pavojus ar laiku identifikuoti su sauga susijusias problemas, fiziškai neatvykstant į vietą ir asmeniškai neapžiūrint kiekvienos zonos. Be to, AR sumažina žmogiškųjų klaidų skaičių, nes pateikia tikslius matavimus ir duomenų atvaizdavimą, o tai lemia didesnį efektyvumą, palyginti su tradiciniais metodais.
Nuotolinio stebėjimo technologijų įtraukimas į trimačių vizualizacijų kūrimo technologijas gali leisti reikšmingai patobulinti visus su sauga susijusius procesus ir padidinti tikslumą atliekant įvairias operacijas. Nuotolinio stebėjimo technologijos, pavyzdžiui, infraraudonųjų spindulių kameros, gali aptikti objektus, esančius po žemės paviršiumi, todėl darbuotojai gali imtis reikalingų prevencinių priemonių prieš pradėdami vykdyti kasimo darbus. Apibendrinus, AR technologija gali reikšmingai padidinti požeminių inžinerinių tinklų statybos projektų saugumą ir efektyvumą.
AR technologijos naudojimas požeminėse statybose turi daugybę privalumų, įskaitant realiuoju laiku teikiamus saugos protokolus darbuotojams, galimų pavojų ir kliūčių aptikimą ir įspėjimus apie susidariusias pavojingas sąlygas. Ši technologija padeda darbuotojams išlikti sąmoningiems ir imtis būtinų atsargumo priemonių ir tokiu būdu išvengti nereikalingos rizikos, kylančios atliekant patikrinimus vietoje. Įrenginiai, kuriuose įdiegta AR technologija, pavyzdžiui, specialūs šalmai arba akiniai su kameromis ir jutikliais, leidžia greičiau nustatyti saugos problemas, palyginti su tradiciniais metodais. Be to, AR sistemos didina efektyvumą, nes leidžia greičiau rinkti ir analizuoti duomenis, sutrumpina patikrinimams skirtą laiką ir optimizuoja planus prieš pradedant vykdyti projektus. Šis metodas sumažina brangiai kainuojančių klaidų tikimybę ir užtikrina sėkmingą požeminių statybų projekto įgyvendinimą.
Potencialus papildytosios realybės poveikis požeminėms statyboms yra išties reikšmingas. Viena įspūdingiausių galimybių – autonominės įrangos, valdomos AR, atsiradimas, kuris galėtų reikšmingai padidinti efektyvumą ir darbų atlikimo greitį bei sumažinti su tradiciniais metodais susijusių klaidų skaičių. Autonomines mašinas, kuriose įdiegta AR technologija, galima užprogramuoti taip, kad jos tiksliai judėtų sudėtingoje aplinkoje, išvengdamos pakeliui esančių kliūčių ar pavojų. Tai leistų išvengti patikrinimų darbo vietoje ar rankomis atliekamų matavimų ir tokiu būdu, projektų vykdymo metu, būtų supaprastinamos operacijos ir pateikiami tikslesni duomenys, kas leistų sumažinti darbuotojų skaičių darbo vietoje.
Be to, dirbtinio intelekto valdomos platformos, tokios kaip AR, naudojimas taip pat turi reikšmingos įtakos projektų valdymui, nes komandos prireikus gali greitai ir laiku koreguoti planus, arba nustatyti galimas problemas, kol jos dar netapo pernelyg rimtos. Tai ne tik leidžia pagerinti saugos rodiklius, bet ir sumažina vėlavimų tikimybę, kurie neretai pasitaiko dėl netikslios informacijos, pateikiamos įprastinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, atliekant patikrinimus rankomis. Turėdami prieigą prie trimačio modelio duomenų realiuoju laiku, darbuotojai gali priimti sprendimus greičiau nei bet kada anksčiau, todėl padidėja procesų našumas nuo projekto pradžios iki pabaigos, o ilgainiui sutaupoma daug laiko ir lėšų, palyginti su tradiciniais metodais, kurie šiandien paprastai naudojami šioje pramonės šakoje.
Gamyba: Statybos + Gamyba
Naudojimas: Daiktų internetas + techninės operacijos ir jų priežiūra
Galiausiai, taikydamos papildytosios realybės sistemas požeminių inžinerinių tinklų statybų metu, įmonės gali pasinaudoti prognozavimo analizės galimybėmis, kurios padeda geriau suprasti, kaip tam tikros sąlygos gali paveikti jų veiklą ateityje, atsižvelgiant į dabartines tendencijas, tyrinėjant statybos aikšteles, pasinaudojus AR akiniais arba šalmais su juose įrengtomis kameromis ir jutikliais. Tokios įžvalgos suteikia neįkainojamos informacijos apie sritis, kuriose reikėtų atlikti patobulinimus prieš pradedant statybos darbus, o tai iš esmės yra tarsi garantas, apsaugantis nuo netikėtų išlaidų, atsirasiančių vėliau, kai prasidės faktiniai kasimo darbai. Galiausiai tai lemia didesnę sėkmę, palyginti su įprastinėmis strategijomis, kurios šiuo metu taikomos tose pačiose pramonės šakose.
Išvados AR technologija gali iš esmės pakeisti požeminių inžinerinių tinklų statybos projektų vykdymą.
- Įmonės gali reikšmingai sumažinti išlaidas, susijusias su rankiniu tikrinimu, ir kartu pagerinti saugos rodiklius.
- Prieiga prie duomenų realiuoju laiku pagerina sprendimų priėmimą, todėl, palyginti su tradiciniais metodais, padidėja viso proceso našumas.
- Prognozavimo analizės teikiamos galimybės padeda komandoms suprasti kylančias rizikas ir jas sumažinti, išvengiant kasimo metu galinčių atsirasti papildomų išlaidų, ir leidžia sėkmingai įgyvendinti patį projektą, palyginti su įprastinėmis strategijomis. Įvertinus visus šiuos privalumus, nekyla jokių abejonių, kad AR technologijos ir toliau turės vis svarbesnį vaidmenį požeminės statybos projektuose tiek šiandien, tiek ateityje, tiek čia, tiek ir kitose šalyse!
Statybos įmonės paprastai savo būsimiems projektams taiko tradicinius reklamos būdus. Neretai jos naudoja didelius reklaminius stendus, techniškai sunkiai suprantamus straipsnius, įvairius spausdintus bukletus ar įmantrius fototapetus ant statybvietės sienų ir pan. Tačiau šie tradiciniai metodai dėl besikeičiančios vartotojų elgsenos ir vartojimo tendencijų tampa vis labiau atgyvenę. Žinoma, kai kuriais atvejais žmonės gali stabtelėti ir pasižiūrėti, tačiau praėjus kuriam laikui jiems tampa nebeįdomu ir jie nebesigilina, kokia tolesnė projekto įgyvendinimo eiga. Į komunikaciją integruojant inovacijas, tokias kaip papildytoji ir virtualioji realybė bei dirbtinis intelektas, atsiranda galimybė ne tik paruošti unikalias reklamos kampanijas, bet ir pačiai statybų bendrovei gauti vertingų įžvalgų apie jų (būsimų) klientų elgseną, kurios ateityje gali būti panaudotos naujoms strategijoms kurti. Taip pat naujos technologijos leis pasiekti ir platesnę auditoriją, kadangi bus labiau įtraukiančios. Taigi, kaip, naudojant AR, VR ir DI, pritraukti ir edukuoti kiekvieną žmogų, bent kažkiek susidomėjusį statybų sektoriumi?
Praeinant pro tuščią statybvietę sunku suprasti veiksmus, kuriuos reikia įgyvendinti, kad toje vietoje išvystum naują prekybos centrą, koncertų salę ar daugiabutį namą, jei nesi susijęs su statybų sektoriumi. Net ir išsitraukę savo išmanųjį telefoną sustojame prie „Google“ laukelio, kadangi kartais sunku suvokti ir kokios informacijos reikia ieškoti, kad įsigilintum į naują projektą, jo eigą ar būsimą rezultatą. Taigi, lengviausias kelias nuspręsti, kad geriau ir likti nieko nežinant. Tačiau laikas, kada statybų sektorių suprasdavo tik žmonės, turintys inžinerinį išsilavinimą, jau praeityje. Kodėl? Nes sparčiai populiarėjant XXI a. inovacijoms, tokioms kaip papildytoji realybė (AR), virtualioji realybė (VR) ir, žinoma, dirbtinis intelektas (DI), atsiranda galimybė palengvinti išorinę komunikaciją, padarant ją ne tik lengviau suprantamą, bet ir įtraukesnę.
Papildytoji realybė (AR) – tai mus supančios realybės papildymas erdviniais modeliais ir kita informacija (tekstine, užduočių, vektorine) realiuoju laiku. Pasitelkiant išmaniuosius įrenginius, tokius kaip telefonas, planšetė ar papildytosios realybės akiniai ir naudojantis internetine vaizdo kamera, mobiliojo telefono kamera ar kita priemone, gaunamas vaizdas yra su papildyta informacija ar grafiniais elementais. AR technologija jau dabar iš esmės keičia statybų pramonę, kadangi žmonėms suteikiama galimybė realiuoju laiku stebėti statybų procesą nuo pat projekto pradžios iki jo įgyvendinimo pabaigos, naudojantis savo išmaniuoju įrenginiu. Papildytoji realybė suteikia galimybę savo telefone ar planšetėje matyti bendrą projekto vaizdą taip, tarsi objektas jau būtų pastatytas, o tai leidžia geriau suprasti statybų procesą ir galutinius projekto rezultatus. Be to, AR technologija padeda sumažinti spausdinimo kaštus, kadangi vaizdą galima matyti savo išmaniuosiuose, o ne bukletuose ir (ar) dideliuose fototapetuose. Taip pat, integravus papildomas funkcijas, įmonės, naudojančios AR savo komunikacijoje, surenka didesnį kiekį duomenų apie patį vartotoją ir jo patirtį.
NAUDOJANT VIRTUALIĄJĄ REALYBĘ
Virtualioji realybė (VR) – tai realybė, kuri yra visiškai atskirta nuo mus supančio pasaulio ir pagrįsta žaidimų principais, leidžianti naudotojams pasinerti į sumodeliuotą trimatę aplinką. VR technologija suteikia galimybę bendrauti ir tyrinėti skaitmeninius pasaulius nekeliant kojos iš namų, o tiesiog naudojantis virtualiosios realybės akiniais. VR technologijos gali būti naudojamos naujiems statybos objektams reklamuoti. Pavyzdžiui, sumodeliavus būsimo daugiabučio namo trimatę aplinką ir integruojant žaidybinius elementus, potencialūs gyventojai gali pasivaikščioti po objektą ir „pajusti“ būsimų namų aurą bei iš anksto rezervuoti naują būstą statyboms pasibaigus.
Gera komunikacija turi būti aiški, glausta ir lengvai suprantama. Tačiau tai nėra taip paprasta įgyvendinti statybų sektoriuje, kai informacijos yra daug, o ir pateiktas tekstas yra sudėtingas ar kitaip tariant – sunkus. Tokiu atveju žmonės linkę visko neskaityti, o svarbią tekste esančią medžiagą palieka užnugaryje.
Štai tokiu atveju dirbtinis intelektas gali pasitarnauti kiekvienam komunikacijos planą ruošiančiam specialistui, kadangi jo pagalba jį galima „apšlifuoti“ iki penkiamečio supratimo lygio. Dirbtinio intelekto algoritmai greitai išanalizuoja didelį kiekį duomenų, tad tą pačią informaciją galimą perrašyti kas kelias minutes, iki kol DI suformuotas atsakas bus aiškus, trumpas ir lengvai suprantamas kiekvienam.
Kadangi Lietuvos statybos bendrovėse trūksta patyrusių reklamos specialistų, įmonės priverstos mokytis ne iš kitų, o iš savo klaidų, kurios dažnu atveju būna skaudžios. Tačiau dabar, su dirbtinio intelekto pagalba, komunikacijos specialistams daug lengviau nuspėti ateities tendencijas, kas papildomai padės ir dar efektyviau išnaudoti papildytąją ir virtualiąją realybes.
Taigi, dirbtinio intelekto, papildytosios ir virtualiosios realybių technologijų nauda statybų sektoriuje akivaizdi. Ateityje kuriamas turinys, grįstas inovacijomis, užtikrins unikalią ir įtraukiančią patirtį kiekvienam, besidominančiam statybų sektoriumi.
Profesionalūs architektai turi sutelkti dėmesį į savo pagrindines užduotis, tokias kaip projektavimas ir problemų sprendimas. Tačiau jie taip pat turi papildomų pareigų, pavyzdžiui, kurti savo prekės ženklo turinį arba tvarkyti verslo apskaitą. Štai čia praverčia dirbtinis intelektas. Jis gali perimti šias antrines užduotis, kad architektai galėtų susitelkti į savo pagrindines pareigas. Taip dirbtinis intelektas (DI, angl. AI) tampa neįkainojamu pagalbininku, racionalizuojančiu antrines užduotis, nepakenkiant architekto pagrindinio darbo kokybei.
Šiuolaikiniame amžiuje architektų vaidmuo gerokai išsiplėtė ir nebėra vien tik tradicinis – braižyti projektus ar kurti estetinius maketus. Kadangi mūsų skaitmeninio pasaulio ribos vis plečiasi, šie specialistai atsiduria aplinkoje, kurioje kūryba yra tik vienas iš jų profesijos aspektų. Šiandien jie – ne tik vizionieriai, kuriantys fizines ir estetines erdves, bet ir turinio kūrėjai, gebantys ištransliuoti savo novatoriškus projektus ir vizijas pasaulinei auditorijai. Interneto platformų plitimas ir dizaino pramonės skaitmeninimas leidžia naudotojams peržiūrėti, kritikuoti jų darbus ir džiaugtis jais visame pasaulyje. Šis perėjimas atvėrė jiems duris į dar neregėtas galimybes, verčia mąstyti globaliai, prisitaikyti prie įvairių kultūrinių pojūčių ir aktyviai įsitraukti į
Didžiąją turinio, struktūros ir išsamių paaiškinimų dalį sukūrė dirbtinis intelektas, o sistemą ir užuominas pateikė Paulina Puolytė
skaitmeninius pokalbius apie dizainą. Jų vaidmuo pakito – iš paprastų praktikų jie tapo nuomonės formuotojais ir minties lyderiais.
Šiuolaikiniams architektams ir interjero dizaineriams kyla aktualių klausimų, susijusių su šia sudėtinga skaitmenine aplinka. Siekdami išlaikyti savo kūrybinės vizijos vientisumą, jie susiduria su iššūkiu, kaip suderinti meniškumą su administraciniais ir socialiniais reikalavimais. Būtent čia dirbtinis intelektas tampa potencialiu sąjungininku. Ar jis galėtų būti atramos taškas, padedantis pakreipti pusiausvyrą ir leidžiantis šiems specialistams valdyti vis didėjantį pareigų sąrašą, nepakenkiant pagrindiniams kūrybiniams procesams?
• Pasikartojantys ir daug laiko reikalaujantys, bet būtini projekto įgyvendinimui arba kasdienei architektūros praktikos veiklai.
Jums gali padėti architekto asistentas ar praktikantas ARBA:
• „Finch 3D“ – naudoja dirbtinio intelekto, grafikų technologijos ir sudėtingų algoritmų derinį, kad patobulintų ir patikslintų jūsų projektavimo darbus. Jis nuolat tobulina jūsų pradinius įvesties duomenis, todėl galite optimaliai pasiekti norimą dizainą.
• Užsiregistruokite kaip savarankiškai dirbantis asmuo arba, jei reikia, įsteikite verslo subjektą.
• Išmanykite vietos statybos taisykles ir licencijavimo reikalavimus.
• Sukurkite verslo banko sąskaitą ir pasamdykite buhalterį, gerai susipažinusį su laisvai samdomų darbuotojų veikla.
Jums gali padėti verslo teisininkas ir atestuotas buhalteris ARBA:
• „AI Lawyer“ – skirtas architektams, ieškantiems skubių teisinių patarimų. „AI Lawyer“ supaprastina teisinį procesą teikdamas pagalbą realiuoju laiku ir generuodamas svarbiausius dokumentus. Atsisveikinkite su brangiai kainuojančiomis teisinėmis konsultacijomis ir sudėtingu žargonu ir daugiau dėmesio skirkite projektų kūrimui.
• „DoNotPay“ – naudoja dirbtinį intelektą įvairiems iššūkiams spręsti. Šis įrankis gali padėti užtikrinti jūsų privatumą, susigrąžinti paslėptus mokesčius arba panaikinti biurokratines kliūtis, kad galėtumėte susitelkti į pagrindinį architekto darbą.
• Susikurkite profesionalią svetainę, kurioje būtų pateiktas jūsų veiklos sričių aprašymas, tinklaraštis (architektūrinėms įžvalgoms ir mintims) ir kontaktiniai duomenys.
• Sukurkite profilius „LinkedIn“, „Instagram“, „Pinterest“ ir kitose su architektūra ir dizainu susijusiose platformose.
• Reguliariai dalinkitės savo projektais, architektūriniais pamąstymais ir su pramone susijusiomis naujienomis.
• Apsvarstykite galimybę bendradarbiauti su įtakingais namų ir dizaino srities nuomonės formuotojais ar tinklaraštininkais, kad būtumėte matomesni.
• Apsvarstykite mokamos reklamos galimybę tokiose platformose kaip „Google“ ar „Facebook“, kad pasiektumėte didesnę auditoriją.
• Susikurkite skaitmeninį portfelį, kuriame pristatysite savo geriausius darbus, atliktus mokykloje ar ankstesnėse stažuotėse.
• Įtraukite išsamius aprašymus, eskizus, 3D vizualizacijas ir kitą susijusią mediją.
Jums gali padėti socialinės žiniasklaidos vadybininkas, turinio kūrėjas ir SEO specialistas
ARBA:
• „Jasper.ai“ – dirbtinio intelekto valdoma platforma, kuri padės rinkodaros srityje. Nesvarbu, ar jums reikia sukurti įdomius tinklaraščio straipsnius, socialinės žiniasklaidos pranešimus, ar patobulinti svetainės kopiją, ši priemonė leidžia sklandžiai kurti turinį ir sutelkti dėmesį į architektūrinius projektus.
• „Looka“ – idealiai tinka architektams, siekiantiems sukurti stiprų prekės ženklo identitetą, ir siūlo dirbtiniu intelektu paremtus dizaino sprendimus. Šioje platformoje rasite įrankių, kaip nuosekliai ir profesionaliai pristatyti savo prekės ženklą – nuo unikalių logotipų kūrimo iki sąskaitų faktūrų dizaino ir socialinės žiniasklaidos skelbimų.
• CourseFactory.net – skirtas architektams, norintiems dalytis patirtimi. CourseFactory.net suteikia visas priemones, kuriomis galima kurti ir pradėti internetinius kursus ar skaitmenines studijų programas. Taip galėsite susitelkti į kursų turinį, o technines detales palikti mums.
• „TextCortex“ – skirtas architektams, vertinantiems veiksmingą bendravimą. „TextCortex“ yra specialiai pritaikytas dirbtinio intelekto įrankis, kuris prisitaiko prie jūsų unikalaus bendravimo stiliaus ir poreikių. Ši platforma leidžia efektyviai formuluoti savo idėjas, kad galėtumėte daugiau laiko skirti pagrindiniams projektų kūrimo darbams.
• „Contra“ – platforma „viskas viename“, kuri suteikia galimybes, puikiai atitinkančias jūsų įgūdžius, ir supaprastina administracinę laisvai samdomų darbuotojų darbo dalį, pavyzdžiui, sutarčių sudarymą ir mokėjimų tvarkymą. Nesvarbu, ar norite tęsti darbą su esamais klientais, ar ieškoti naujų bendradarbiavimo galimybių, „Contra“ leidžia lengvai planuoti laisvai samdomo projektuotojo karjerą.
Vis akivaizdžiau, kad ši technologija gali pakeisti žaidimo taisykles, panašiai kaip prieš kelis dešimtmečius pramonę pakeitusi kompiuterizuoto projektavimo programinė įranga. Žmogaus kūrybiškumo ir dirbtinio intelekto susiliejimas keičia architektūrą ir interjero dizainą. Specialistai nebeužsidaro vien prie braižomojo stalo ar studijoje, nes grumiasi su vis labiau skaitmenizuotu pasauliu. Jie yra pasaulinio masto veikėjai, švietėjai, nuomonės formuotojai ir skaitmeninės rinkodaros specialistai, kuriems tenka užduotis rasti atgarsį informacijos ir konkurencijos užtvindytame pasaulyje.
Išskirtiniame pokalbyje, peržengiančiame laiko ribas, pasineriame į garsiojo architekto Antonio Gaudi kūrybinį protą. Šiuolaikinio architektūros žurnalisto žvilgsniu tyrinėjame Gaudi karjeros varomąsias jėgas, paslaptingą nebaigtos Šv. Šeimynos (isp. Sagrada Familia) katedros žavesį ir jo gilias įžvalgas apie nuolat besikeičiantį architektūros pasaulį.
JN: Sveiki atvykę, pone Gaudi, man garbė šiandien imti iš jūsų interviu. Ar galėtumėte pasidalyti su mumis įžvalgomis apie savo karjerą ir kas paskatino jus kurti tokią unikalią architektūrą?
Gaudi: Ačiū už gražius žodžius. Man malonu būti čia ir kalbėti apie savo aistrą architektūrai. Mano kelionė į architektūrą prasidėjo nuo susižavėjimo gamtos pasauliu. Tikėjau, kad gamta yra svarbiausias įkvėpimo šaltinis, ir mano tikslas buvo perkelti jos organines formas, raštus ir geometriją į pastatytą aplinką. Savo architektūra siekiau suderinti žmogaus kūrinius su gamtos grožiu ir sudėtingumu, puoselėdamas dvasinio ryšio jausmą.
Įkvėpimo sėmiausi iš įvairių šaltinių, įskaitant gotikos ir Rytų meną, taip pat iš matematikos ir geometrijos studijų. Troškimas sukurti kažką išties originalaus, dar nematyto, skatino mano vaizduotę ir įkvėpė mane sukurti unikalų stilių, kuris dažnai siejamas su modernizmu arba Art Nouveau
JN: Sagrada Familia neabejotinai garsiausias jūsų kūrinys, iki šiol nebaigtas. Ar galėtumėte papasakoti apie savo viziją ir mintis apie vykstančias statybas?
Gaudi: Sagrada Familia iš tiesų yra ypatingą vietą mano širdyje užimantis projektas. Kai pradėjau dirbti, norėjau suprojektuoti baziliką, kuri būtų dvasinis ir architektūrinis šedevras, atspindintis gamtos pasaulio didybę ir keliantis baimės bei pagarbos jausmus. Įkvėpimo sėmiausi iš Šv. Šeimynos simbolikos ir pasitelkiau naujoviškus architektūros metodus, kad sukurčiau erdvę, kuri rezonuotų su dvasingumu ir priartintų žmones prie jų tikėjimo.
Kalbant apie jos statybą, visada tikėjau, kad tokios apimties darbui prireiks laiko. Niekada neskubinau savo projektų, nes norėjau užtikrinti, kad kiekviena detalė būtų kruopščiai atlikta. Bazilika – tai bendras darbas, peržengiantis kartų ribas, ir nors manęs galbūt nebebus čia, kad galėčiau pamatyti jos pabaigą, visiškai pasitikiu architektais ir amatininkais, kurie toliau įgyvendina mano viziją.
JN: Koks buvo pirminis projekto planas, kiek laiko turėjo užtrukti statybos?
Gaudi: Pirminiame Sagrada Familia plane buvo siekiama įkūnyti Šv. Šeimynos dvasią, pasitelkiant sudėtingą dizainą ir simboliką. Kalbant apie statybos terminus, nenustačiau griežtos trukmės. Daugiausia dėmesio skyriau kruopščiam kiekvienos detalės sukūrimui, pirmenybę teikdamas meniniam ir dvasiniam pasitenkinimui, o ne tempui. Prie ilgesnio termino prisidėjo ir įsipareigojimas išsaugoti originalią viziją bei meistriškumą.
JN: Jei atsigręžtume į šiuolaikinius laikus, ką manote apie dabartines architektūros tendencijas ir kryptis? Kaip, jūsų nuomone, architektūra vystosi šiuolaikiniame pasaulyje?
Gaudi: Šiandien architektūra yra žavus tradicijų ir naujovių derinys. Nors šiuolaikiniai architektai semiasi įkvėpimo iš įvairių šaltinių, įskaitant praeities architektūros judėjimus, jie taip pat naudoja pažangiausias technologijas ir tvarią praktiką. Vis dažniau siekiama
kurti ne tik estetiškus, bet ir funkcionalius bei draugiškus aplinkai statinius. Tai puikiai dera su mano paties filosofija integruoti gamtą į architektūrą.
Be to, džiaugiuosi, kad vis labiau domimasi kultūrų įvairove ir vietos elementų įtraukimu į dizainą. Architektūra gali atspindėti unikalų skirtingų regionų identitetą, o ši tendencija padeda kurti įtraukesnę ir gyvybingesnę užstatytą aplinką.
JN: Nuo jūsų laikų technologijos gerokai pažengė į priekį. Kaip įsivaizduojate technologijų, įskaitant dirbtinį intelektą, vaidmenį formuojant architektūros ateitį?
Ar galėtumėte pasidalyti savo požiūriu į galimą naudą ir iššūkius, kuriuos jos gali atnešti?
Gaudi: Technologijos visada buvo architektų įrankis naujoms galimybėms tyrinėti. Tačiau, priimdamas šiuos pasiekimus, raginčiau išlaikyti subtilią pusiausvyrą. Architektūros siela slypi žmogaus kūrybiškumo ir gamtos stebuklų persipynime. Nors technologijos suteikia neįtikėtinų galimybių, jos neturėtų nutraukti emocinių ir meninių saitų, kurie architektūrą paverčia gilumine patirtimi.
Šiuolaikiniams architektams norėčiau rekomenduoti šias priemones naudoti su pagarba amžiniesiems principams, kurie architektūrai suteikia gyvybės. Tegul technologijos sustiprina Jūsų viziją, bet tegul žmogaus prisilietimas ir gamtos harmonija išlieka svarbiausi, nes tai ir yra neišsenkanti architektūros meno dvasia.
JN: Ačiū, pone Gaudi, kad šiandien su mumis pasidalijote savo įžvalgomis. Jūsų kūryba ir toliau įkvepia ir atlieka svarbų vaidmenį formuojant architektūros pasaulį.
Gaudi: Man irgi labai malonu. Man didelė garbė, kad turėjau galimybę kalbėti apie savo aistrą architektūrai ir jos raidą. Kaip architektai, esame įpareigoti kurti erdves, kurios rezonuoja su žmogaus dvasia, sujungia mus su gamta ir yra ilgalaikiai mūsų kūrybiškumo ir vizijos simboliai. Esu įsitikinęs, kad architektūros ateitis pasižymės išradingumu, naujovėmis ir didele pagarba amžiniesiems principams, apibrėžiantiems puikų dizainą.
Ateities urbanistikos paradigmų tyrinėjimas
su dirbtiniu intelektu ir Julija Novikova
Kalbant apie utopinius miestus, vaizduotės ir pažangiųjų technologijų sąveika atveria galimybių pertvarkyti mūsų miestų kraštovaizdžius. Praeities idėjos, grįstos ateities vizija, žadėjo mums „tobulą“ rytojaus miestą, tačiau mes vis dar trokštame keistis ir tobulėti. Kas būtų, jei galėtume leistis į transformuojančią kelionę, kurioje galėtume semtis įkvėpimo iš praeities ir kartu išnaudoti begalines ateities galimybes?
Per visą istoriją utopinės miestų idėjos darė didelę įtaką šiandieniniam požiūriui į miestų projektavimą. Utopijos idėjos formavo mūsų miestų kraštovaizdžius, pradedant idealizuotu Eridu miestu senovės Mesopotamijoje ir baigiant fantastiškomis ir nerealiomis koncepcijomis, kurias pristatė tokie garsūs architektai kaip Le Corbusier ir Ebenezeris Howardas. Spinduliuojančio miesto, miesto-sodo koncepcijos ir kiti pavyzdžiai pasiūlė daug naujovių, padariusių įtaką šiuolaikiniam miestų planavimui, pabrėždami žaliųjų erdvių, vaikščiojimo pėsčiomis ir mišrios paskirties pastatų svarbą. Jie taip pat suteikė mums vertingų pamokų, susijusių su socialiniais, kultūriniais ir ekonominiais veiksniais, padedančiais kurti gyvybingus ir tvarius miestus.
Vis dėlto ne visos utopinės miestų idėjos pasiteisino. Daugelis jų susidūrė su neįveikiamais sunkumais ir kritika, todėl iš dalies arba visiškai žlugo. Prie jų žlugimo prisidėjo nerealistinis požiūris, netinkamas socialinės dinamikos įvertinimas ir klaidingai parinkti planavimo iš viršaus į apačią metodai. Šios nesėkmės yra svarbus priminimas apie sudėtingą žmonių elgesio, socialinių struktūrų ir fizinės aplinkos sąveiką. Kadangi dirbtinis intelektas atsiranda kaip naujoviška idėja mūsų miestų struktūrose, jis įkvepia ir meta mums iššūkį kurti miestus, kurie persmelkti harmonija, inovacijomis ir įkūnija socialinę pažangą.
Ateities utopiniuose miestuose pirmenybė teikiama fiziniam ir virtualiam ryšiui, tvarumui, įtraukčiai ir technologinei pažangai. Sklandi fizinės ir skaitmeninės sričių integracija didina bendravimą, mobilumą ir prieigą prie informacijos. Bendruomeniškumo jausmą skatina bendros erdvės, bendros kūrybos ir bendradarbiavimo platformos. Puoselėdami sukurtos aplinkos ir gamtos vientisumą, pirmenybę teikiame ekologiškai architektūrai, žaliosioms erdvėms ir atsinaujinantiems energijos ištekliams. Pasitelkdami dirbtinį intelektą, didelės apimties duomenų analizę ir daiktų internetą (platų tarpusavyje sujungtų objektų tinklą, kuriame įrengti jutikliai ir tinklas duomenims rinkti ir jais keistis), optimizuojame išteklių valdymą ir kuriame reaguoti gebančią infrastruktūrą. Efektyvus judėjimas ir susisiekimas užtikrinamas naudojant elektrines ir autonomines transporto priemones, taip pat bendro naudojimo transporto sistemas.
Prognozuojama, kad dėl didėjančios urbanizacijos miestai gerokai išsiplės – manoma, kad iki 2050 m. pasaulio miestų gyventojų skaičius pasieks 68 procentus. Utopiniuose miestuose sprendžiami socialiniai ir ekonominiai klausimai, užtikrinant, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos naudotis galimybėmis ir ištekliais. Įtraukiantys būsto, namų modeliai tenkina įvairius poreikius, o bendro gyvenimo erdvės ir lanksti darbo aplinka skatina socialinę sąveiką ir dalijimąsi ištekliais.
Technologijų ir miestų planavimo sintezė pakeis pačią miestų struktūrą. Pažangioji infrastruktūra, paremta daiktų internetu, leis optimizuoti išteklių valdymą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir judumą miestuose. Autonominės transporto priemonės, „Hyperloop“ transporto sistemos ir prekių pristatymo bepiločiais orlaiviais (dronais) tinklai sukels tikrą revoliuciją transporto srityje – leis sumažinti transporto spūstis ir išmetamo CO2 kiekį.
Ateities miestuose bus integruotos įvairios išmaniosios technologijos, pavyzdžiui:
• Daiktų internetas: visame mieste įmontuoti jutikliai rinks duomenis apie energijos naudojimą, oro kokybę, atliekų tvarkymą, eismo sąlygas ir pobūdį ir kt.;
• Išmanieji tinklai: išmanieji tinklai pakeis energijos paskirstymą, integruodami atsinaujinančius energijos šaltinius, energijos kaupimo sistemas ir duomenų stebėseną realiuoju laiku. Ši technologija leis efektyviai gaminti, vartoti ir valdyti energijos suvartojimą, mažinti atliekų bei išmetamo anglies dioksido kiekį;
• Įvairiarūšis transportas: tai apima eismo valdymo sistemas, prisitaikantį šviesoforų reguliavimą ir realiojo laiko navigacijos programas, kurios, remdamosi tiesioginiais eismo duomenimis, pateiks optimizuotus maršrutus;
• Išmanieji pastatai: integruotos technologijos stebės ir reguliuos energijos naudojimą, apšvietimą, temperatūrą ir saugumą, tokiu būdu bus optimizuojamas išteklių naudojimas ir užtikrinamas aukštesnis gyventojų komforto lygis bei didinamas jų saugumas;
• Atliekų tvarkymo sistemos: realiuoju laiku bus stebimas atliekų kiekis šiukšlių dėžėse, optimizuojami atliekų surinkimo maršrutai ir mažinamos veiklos sąnaudos. Rūšiavimo sistemos su įrengtais jutikliais ir perdirbimo iniciatyvos skatins efektyvų atliekų šalinimą;
• Pažangūs analizės metodai ir dirbtinis intelektas: dirbtinio intelekto algoritmai analizuos didžiulį duomenų kiekį, kad būtų galima optimizuoti išteklių paskirstymą, numatyti dėsningumus ir pagerinti miestų planavimą, transporto judėjimą ir užtikrinti visuomenės saugumą.
Dirbtinis intelektas analizuos didžiulį duomenų kiekį, todėl miestų planuotojai galės numatyti ir reaguoti į besikeičiančius poreikius. Teritorijos suskirstymas į zonas, prie jūsų poreikių prisitaikantys energijos tinklai ir miestų modeliavimas realiuoju laiku leis optimizuoti išteklių paskirstymą, todėl miestai galės prisitaikyti ir klestėti sparčios transformacijos sąlygomis. Pažangieji jutiklių tinklai stebės oro kokybę, triukšmo lygį ir aplinkos sąlygas, užtikrindami gyventojų gerovę ir kurdami sveikesnę miestų aplinką.
Remdamiesi DI sukauptu dideliu žinių kiekiu ir kūrybiniais gebėjimais, galime įsivaizduoti ateities miestus, kuriuose susilieja gamta ir technologijos. Sparčiai vykstant urbanizacijos procesams ir siekiant išsaugoti žemės plotus, vertikali plėtra ir įvairiarūšis transportas kartu su ūkiais, įrengtais ant pastatų stogų, ir žaliąja infrastruktūra atrodo kaip tikėtina tendencija. Kai kuriose vietovėse gali išlikti istorinės architektūros žavesys, o kitose bus demonstruojamas avangardinio stiliaus dizainas. Dirbtinio intelekto algoritmai padės architektams ir miestų planuotojams optimizuoti erdvės panaudojimą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir reguliuoti eismo srautus, kuriant harmoningą funkcionalumo ir grožio derinį.
Utopijos sąvoka tradiciškai reiškia idealistinę ir, atrodytų, nepasiekiamą viziją. Tačiau ateities miestų kontekste utopiniai idealai reiškia siektinus tikslus ir pažangius principus, kuriais siekiama miestuose sukurti išskirtines patirtis. Pasitelkę dirbtinio intelekto galias, galime ištirti šias galimybes ir įsivaizduoti miestus, kurie pranoksta šiandien mus vis dar varžančius apribojimus. Keliaujant šių utopinių idealų link reikės bendradarbiauti ir visapusiškai suprasti mūsų besikeičiančius poreikius.
BELIEKA TIK VIENAS KLAUSIMAS. AR
TECHNOLOGIJŲ IR DIRBTINIO INTELEKTO SUKELTA REVOLIUCIJA IŠ TIKRŲJŲ PAGERINS MŪSŲ MIESTUS IR MIESTŲ PLANAVIMO TVARKĄ?
ChatGPT: Šalininkai teigia, kad technologinė pažanga ir dirbtinis intelektas gali pagerinti miestų planavimą optimizuojant išteklių paskirstymą, tobulinant transporto sistemas, sudarant sąlygas įgyvendinti tvarius metodus ir skatinant efektyvesnį infrastruktūros valdymą. Jie įsitikinę, kad tokios technologijos kaip pažangieji tinklai, daiktų internetas, duomenų analizė ir automatizavimas gali padidinti efektyvumą, pagerinti gyvenimo kokybę ir leisti pasiekti geresnių rezultatų aplinkos apsaugos srityje.
Kita vertus, kritikai išreiškia rūpestį dėl galimų neigiamų aspektų, įskaitant klausimus, susijusius su privatumu, teisingumu ir tam tikrų darbo sektorių išstūmimu. Jie įspėja, kad pernelyg didelis pasitikėjimas technologijomis gali sukelti nenumatytų padarinių ir padidinti esamą socialinę ir ekonominę atskirtį visuomenėse.
Taip pat verta pažymėti, kad utopinių miestų kūrimas reikalauja įvairių suinteresuotųjų šalių, įskaitant vyriausybes, miestų planuotojus, architektus, investuotojus ir vietos bendruomenes, įsitraukimo, bendradarbiavimo ir palaikymo. Labai svarbu į šiuos projektus žvelgti realistiškai įvertinant su jais susijusius iššūkius ir jų sudėtingumą, taip pat būti atviriems naujų idėjų pritaikymui ir tobulinimui, kai to reikalauja aplinkybės.
Augant urbanizacijos mastui ir vis daugiau dėmesio skiriant tvariam miestų planavimui, architektai atlieka svarbų vaidmenį kurdami išmaniuosius miestus ir atsparesnę infrastruktūrą. Išmaniųjų technologijų integravimas turės didelį poveikį ateities miestų planuotojams, pakeis jų vaidmenį ir požiūrį į miestų projektavimą. Štai keletas pagrindinių sričių, kuriose išmaniosios technologijos paveiks miestų planuotojų ir architektų darbo pobūdį.
1. Duomenimis grįstų sprendimų priėmimas. Išmaniosios technologijos teiks didelį kiekį duomenų realiuoju laiku, pavyzdžiui, apie energijos suvartojimą, transporto judėjimą ir srautus bei išteklių naudojimą. Šie duomenys leis priimti pagrįstesnius sprendimus, todėl miestų planuotojai galės tiksliau analizuoti ir geriau suprasti miesto aplinkos dinamiką.
2. Reaguoti gebantis ir adaptyvus projektavimas. Architektai projektuodami statybos objektus į projektą įtrauks jutiklius ir pateiks duomenimis paremtas įžvalgas, todėl statinių konstrukcijos galės lengviau prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų. Miestų planuotojai naudos duomenis realiuoju laiku, kad galėtų stebėti ir reguliuoti miestų sistemas, pavyzdžiui, eismo valdymą ar atliekų tvarkymą, siekdami optimizuoti šių sistemų veikimą.
3. Ryšių ir skaitmeninės infrastruktūros integravimas. Tai bus esminis miestų projektavimo aspektas. Specialistai įtrauks nuostatas dėl sparčiojo interneto ryšio, belaidžių tinklų ir daiktų interneto įrenginių diegimo ir įrengimo, kad būtų skatinamos ir palaikomos išmaniųjų miestų iniciatyvos. Tai leis palaikyti nenutrūkstamus ryšius ir pagerins mieste teikiamas paslaugas.
4. Į žmogų orientuotas projektavimas. Planuotojai ir architektai atsižvelgs į gyventojų poreikius ir pageidavimus, naudodamiesi duomenimis ir naudotojų atsiliepimais, kad sukurtų įtraukias ir patogias gyventi erdves. Jie integruos technologijas taip, kad pagerintų bendrą praktinę žmonių patirtį, skatintų socialinę sąveiką ir pagerintų miesto gyventojų savijautą.
5. Bendradarbiavimas ir tarpdisciplininė veikla. Ateities miestų planuotojai ir architektai turės glaudžiai bendradarbiauti su inžinieriais, duomenų mokslininkais ir kitais ekspertais, kad veiksmingai išnaudotų išmaniųjų technologijų potencialą.
6. Etiniai ir privatumo aspektai. Išmaniųjų technologijų integravimas kelia nemažai svarbių etinio pobūdžio ir privatumo klausimų. Ateities miestų planuotojai ir architektai turės atsižvelgti į šiuos aspektus projektuodami statybos objektus ir miestų aplinką. Jie privalės užtikrinti duomenų saugumą, privatumo apsaugą ir vienodas galimybes naudotis išmaniosiomis technologijomis, atsižvelgdami į skirtingus miestų gyventojų poreikius ir interesus.
Išmaniosios technologijos suteiks miestų planuotojams ir architektams įžvalgų, pagrįstų surinktais duomenimis, skatins adaptyvius ir į poreikius reaguojančius projektus, teiks pirmenybę į žmogų orientuotam požiūriui ir skatins tarpdisciplininį bendradarbiavimą. Naudodamiesi šiomis technologijomis, šių sričių specialistai gali kurti tvaresnes, tarpusavyje susijusias ir aplinką tausojančias miestų erdves, puikiai prisitaikančias prie kintančių miestų gyventojų poreikių.
IR STATYBOS SEKTORIUJE?
Žygimanto Pagalio
struktūruotas pokalbis
su dirbtiniu intelektu
BIM, XR (VR, AR, MR)
tema
Virtualiosios realybės (VR) naudojimas statinio informacinio modeliavimo (BIM) procese visiškai pakeitė architektūros, inžinerijos ir statybos (AEC) sektoriaus specialistų sampratą apie bendradarbiavimą, bendravimą ir projektavimo vizualizavimą. Naudodami VR technologiją trimačiams modeliams, imituojantiems realaus pasaulio aplinką, AEC sektoriaus profesionalai gali greitai nustatyti esminius projekto trūkumus ir efektyviau pagerinti projekto rezultatus.
Dėl virtualiosios realybės teikiamų galimybių AEC sektoriaus specialistai gali peržiūrėti tikroviškai atrodančius savo pačių suprojektuotus objektus. Būdami virtualioje aplinkoje, jie turi galimybę peržiūrėti statinį iš visų pusių, įvertinti statinio suplanavimą, laiku pastebėti galimas problemas ir prieš pradėdami statybas apsvarstyti įvairias galimybes. Tai ne tik sumažina išlaidas ir sutaupo daug laiko, bet ir pagerina paties projekto kokybę. Galimybė efektyviau bendradarbiauti – vienas pagrindinių VR ir BIM technologijų taikymo privalumų. VR technologija suteikia galimybę daugeliui suinteresuotųjų šalių realiuoju laiku peržiūrėti projektą ir su juo sąveikauti, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos. Tai reiškia, kad architektai, inžinieriai ir rangovai gali dirbti kartu kur kas efektyviau, o tai leidžia sumažinti klaidų ir nesusikalbėjimo rizikas.
Kitas VR ir BIM technologijų naudojimo AEC sektoriuje privalumas yra galimybė kurti tikslius ir išsamius modelius. BIM modeliuose pateikiama daugybė informacijos apie pastato projektavimą, statybos procesą ir priežiūrą. Pasitelkdami VR technologiją šiems modeliams vizualizuoti, projektuotojai ir architektai gali kur kas geriau suprasti, kaip pastatas atrodys ir funkcionuos realiame gyvenime.
AR IR BIM VAIDMUO AEC SEKTORIUJE
AR ir BIM technologijų taikymas gali sukelti tikrą revoliuciją AEC sektoriuje, suteikdamas suinteresuotosioms šalims įtraukiančią ir interaktyvią patirtį. AR technologiją galima naudoti BIM modeliams vizualizuoti realioje aplinkoje, kad naudotojai galėtų pamatyti, kaip pastatas atrodys ir funkcionuos prieš jį pastatant. Tai gali padėti architektams ir inžinieriams iš anksto nustatyti projektavimo trūkumus ir taip padidinti efektyvumą visuose statybos procesuose.
Papildytoji realybė taip pat gali būti naudojama siekiant pagerinti pastatų priežiūrą ir valdymą. Perkėlę BIM duomenis į realaus pasaulio aplinką, techninės priežiūros darbuotojai gali greitai nustatyti ir rasti pastato komponentus, peržiūrėti techninės priežiūros istoriją ir susipažinti su pateiktomis remonto darbų instrukcijomis. Tai gali padėti sumažinti prastovų laiką ir padidinti bendrą pastatų priežiūros efektyvumą. Apibendrinus skaitmeninę aplinką, suinteresuotosios šalys gali dirbti kartu, kad priimtų su projektavimu susijusius sprendimus, nustatytų problemas ir išspręstų iškilusius sunkumus realiuoju laiku. Tai gali padėti sumažinti klaidų tikimybę ir išvengti vėlavimų statybos procese, galiausiai sutaupant daug laiko ir pinigų.
Papildytoji realybė (AR) keičia ir įneša daug pokyčių į AEC sektorių, kai naudojama kartu su statinio informacinio modeliavimo technologija. AR technologija gali pagerinti vizualizaciją, bendradarbiavimą, klaidų nustatymą ir jų skaičiaus mažinimą BIM procese. Panašiai virtualioji realybė iš esmės keičia ir reikšmingai papildo BIM technologijos funkcijas AEC sektoriuje. Ji leidžia pagerinti vizualizaciją, bendradarbiavimą ir sumažinti rizikas BIM proceso metu:
Tikslesnis vizualizavimas. VR technologija suteikė galimybę AEC sektoriuje dirbantiems specialistams peržiūrėti savo projektus modeliuojamoje aplinkoje. Naudodami VR ausines, architektai, inžinieriai ir rangovai gali gauti pilną 360 laipsnių objekto vaizdą prieš prasidedant statybų procesui. Tai padidina BIM technologijos tikslumą ir efektyvumą. AR gali papildyti BIM modelį papildomu sluoksniu, uždėdama jį ant realaus pasaulio ir suteikdama suinteresuotosioms šalims galimybę suprasti, kaip projektas sąveikaus su jį supančia aplinka. Be to, jie gali pamatyti objektą esant skirtingam apšvietimui, o tai padeda tinkamai parinkti medžiagas. Glaudesnis bendradarbiavimas. Sėkmingam BIM užtikrinimui labai svarbus bendradarbiavimas, o virtualiosios realybės technologija labai palengvina šį procesą. Naudodami VR, komandos nariai gali palaikyti ryšį ir bendrauti tarpusavyje, kad ir kur jie būtų. Dėl to nebereikia organizuoti gyvų susitikimų, bendrauti tampa kur kas paprasčiau, o pakeitimais ar atsiliepimais galima dalytis akimirksniu. Papildytoji realybė suteikia galimybę dar labiau pagerinti bendradarbiavimo kokybę, nes leidžia suinteresuotosioms šalims realiuoju laiku peržiūrėti projektus iš skirtingų vietų, todėl jos gali greitai pateikti atsiliepimus ir laiku priimti pagrįstus sprendimus.
Rizikos mažinimas. VR technologijos leido AEC sektoriuje dirbantiems specialistams nustatyti galimus pavojus ir su saugumu susijusias problemas prieš pradedant vykdyti statybų procesą, taip sumažindamos nelaimingų atsitikimų ir klaidų riziką. AR technologijos taip pat gali padėti tai padaryti, nes BIM modelis uždedamas ant realaus pasaulio vaizdo, kad būtų galima nustatyti bet kokius neatitikimus tarp projekto ir tikrovės. Taip pat tai suteikia suinteresuotosioms šalims galimybę pamatyti objektus realiuoju laiku, kad būtų galima priimti pagrįstus sprendimus, susijusius su projekto pakeitimais. Naudojamos kartu, VR ir AR technologijos pagerino BIM proceso saugumą ir našumą.
Virtualioji ir papildytoji realybės sukėlė tikrą revoliuciją, nes iš esmės pakeitė statinio informacinio modeliavimo procesus AEC sektoriuje. Virtualiosios realybės technologija leido efektyviau vizualizuoti, palengvinti bendradarbiavimą ir sumažinti riziką, tuo užtikrindama, kad statybos projektai vyktų sklandžiau. O papildytosios realybės technologija gali perkelti vizualizacijos procesą į kitą lygį, palengvinti bendradarbiavimą, taip pat sumažinti klaidų skaičių BIM valdymo procese.
N a u d o d a m i W e b A R , J ū s ų k l i e n t a i g a l a n t v i z i t i n ė s k o r t e l ė s i r p a m a t y t i p r e k
i n f o r m a c i j ą a r b e t k ą k i t ą ! K u o t a i n a u
i n t e l e k t o
A R v i z i t i n ė s k o r t e l ė s s u k u r i a u n i k a l i ą p a t k u r i o s p a l i k d a m o s į s p ū d į g a l i p a d ė t i g e r i į s i m i n t i i r a t p a ž i n t i p r e k ė s ž e n k l ą .
A T N A U J I N I M A I R E A L I U O J U L A I K U
S k i r t i n g a i n u o t r a d i c i n i ų v i z i t i n i ų k o r t e l i ų
v i z i t i n e s g a l i m a a t n a u j i n t i r e a l i u o j u l a i k u
u ž t i k r i n a n t , k a d J ū s ų k o n t a k t a i v i s a d a t u
n a u j a u s i ą i r a k t u a l i a u s i ą i n f o r m a c i j ą a p i
A R v i z i t i n ė s k o r t e l ė s g a l i t a l p i n t i į v a i r ų d a u g i a l y p ė s t e r p ė s t u r i n į , į s k a i t a n t 3 D
m o d e l i u s , v a i z d o į r a š u s , p r e z e n t a c i j a s i r k t , t o d ė l s u d ė t i n g ą i n f o r m a c i j ą g a l i t e p a t e i k t i v i z u a l i a i p a t r a u k l i a i
T V A R U M A S :
N a u d o d a m i A R v i z i t i n e s k o r t e l e s s u m a ž i n a t e f i z i n i o s p a u s d i n i m o p o r e i k į , t a u p o t e v i e t ą i r p r i s i d e d a t e p r i e e k o l o g i š k e s n i o p o ž i ū r i o į k o n t a k t ų k e i t i m ą s i
v e r s l ą . D i g i t a l a f t e r l i f e . l t D i g i t a l A f t e r - L i f e
ASPEKTAI: dirbtinio intelekto ir kūrybiškumo sankirta
Dirbtinio intelekto (DI) atlikta jo naudojimo teigiamų ir neigiamų etinių dilemų analizė. DI interviu su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docente Marija Stonkiene.
Šiame skaitmeniniame amžiuje DI atsiradimas sudėtingai įsiliejo į kūrybinių industrijų struktūrą. DI įrankiai sukėlė revoliuciją dizaino pasaulyje, todėl labai svarbu išnagrinėti etines DI naudojimo kūrybiniame darbe pasekmes. Vieni giria lengvumą, kuris atsirado naudojant DI įrankius, kiti vis dar baiminasi, kad mašinos užvaldys jų darbo vietas, geriau ir greičiau pateiks jų idėjas, nebeliks poreikio žmogaus kūrybiškumui.
„Žmonės dirba sunkius darbus už minimalų atlyginimą, o robotai rašo eilėraščius ir piešia – tai ne ta ateitis, kurios norėjau“, – sako Karlas Sharro. Šis suvokimas mus pribloškia – ir ko mes tikėjomės? Kokią ateitį turėjome sukurti? Atrodo, mums vis dar trūksta supratimo, kaip taikyti DI ir kitas šiuolaikines technologijas, kad pasiektume didžiausius savo tikslus. Daugeliui DI priemonės vis dar nežinomos ar net kelia siaubą, o kai kuriems –tai tiesiog kasdienis susidūrimas“, – sako Julija Novikova.
O KAS, JEI... JIS SUSTIPRINA ŽMOGAUS VAIZDUOTĖS MENIŠKUMĄ?
Kūrybiškumo stiprinimas naudojant dirbtinį intelektą
DI technologija atveria duris naujoms ir neišbandytoms idėjoms, papildo kūrybinį procesą ir praplečia jo ribas. DI įrankiai gali padėti dizaineriams ir menininkams kurti novatoriškas koncepcijas, automatizuoti kasdienes užduotis ir suteikti naujų perspektyvų, kurios sužadina įkvėpimą. „Daugelis kūrėjų jau dabar ieško įkvėpimo internete ir tokiose platformose kaip „Pinterest“, argi DI nepadarys šio proceso tiesiog daug greitesnio?“ –klausia J. Novikova. Integravus DI į kūrybinio darbo procesus, dizaineriai ir menininkai gali susitelkti į idėjų kūrimą ir meninę raišką, o pasikartojančias užduotis perleisti mašinoms.
Efektyvumas ir bendradarbiavimo potencialas Žmogaus kūrybiškumo ir DI sistemų sinergija lemia stiprų bendradarbiavimą. DI gebėjimas analizuoti didžiulius duomenų rinkinius ir naujai atrastas produktyvumas leidžia kūrėjams gilintis į savo amatą ir greičiau pasiekti rezultatų. Pasitelkdami DI duomenimis paremtas įžvalgas, menininkai gali į savo kūrinius įlieti dar neregėtą meno ir technologijų derinį, sukurdami įtikinamą ir paveikų turinį. Tokie įrankiai kaip „Adobe Sensei“ ar „NVIDIA AIVA“ padeda grafikos dizaineriams kurti patrauklius vaizdinius elementus, o interjero dizaineriai kuria patrauklias erdves naudodami dirbtiniu intelektu valdomą 3D modeliavimą ir atvaizdavimą. Interjero dizaineriai, remdamiesi dirbtinio intelekto įžvalgomis, atranda spalvines paletes, kurios susilaukia atgarsio, o architektai naudojasi dirbtinio intelekto valdomu parametriniu projektavimu. Pagalvokite apie AEC (angl. architecture, engineering, construction) sritį, kurioje BIM (statinio informacinis modeliavimas, angl. Building Information Modeling) yra efektyvumo revoliucijos priešakyje. Dabar architektai, naudodamiesi DI galimybėmis, kuria sudėtingus 3D modelius, kurie dinamiškai prisitaiko prie specifikacijų, skatindami greitą idėjų kūrimą ir vizualizaciją.
Etiškas DI kūrimas
Atsakingas DI kūrimas yra etinio DI integravimo į kūrybinį darbą pagrindas. Kūrėjai turi teikti pirmenybę skaidrumui, sąžiningumui ir atskaitomybei, kad užtikrintų, jog DI kuriamas turinys nekurstytų išankstinių nuostatų ir nedarytų žalos visuomenei. Laikydamiesi etikos principų, galime žengti į šviesesnę ateitį, kurioje DI suteikia daugiau galimybių, o ne trukdo kūrybiškumui.
Nors DI pažadai kūrybinio dizaino srityje yra viliojantys, būtina laikytis atsargaus požiūrio ir išnagrinėti galimas etines problemas. Visuotinis DI įsitraukimas į kūrybinius darbus kelia rūpestį dėl galimo žmogaus kūrybiškumo mažėjimo. Dėl pernelyg didelio pasitikėjimo DI sukurtu turiniu rinka gali būti persotinta, o tai gali lemti homogenizaciją ir originalaus, žmogaus įkvėpto meniškumo mažėjimą. Dėl DI gebėjimo perdirbti ir perkurti esamą turinį netyčia gali būti pasisavinama kultūra ir pažeidžiamos autorių teisės. Nesaikingas DI įrankių naudojimas gali pakenkti originalios meninės raiškos vertei ir kelti grėsmę menininkų pragyvenimui.
Žmogiškojo kontakto praradimas
Plačiai paplitęs DI pritaikymas kūrybiniame dizaine gali išstumti žmones, ypač tuos, kurie atlieka pasikartojančias užduotis. Būtina atidžiai apsvarstyti darbo vietų perkėlimo poveikį visuomenei ir jo pasekmes. „Negalime pamiršti, kad su kiekviena technologine pažanga didelė dalis žmonių atsidurdavo be darbo arba ateinančiais šimtmečiais iš naujo atrasdavo savo unikalų „senųjų“ amatų būdą“, – teigia J. Novikova. Nors DI generuojamas turinys gali priblokšti savo tikslumu, gali būti prarastas tradicinei kūrybai būdingas žmogiškas prisilietimas. Architektai, interjero dizaineriai ir kiti specialistai kovoja su subtilia užduotimi išsaugoti šilumą ir autentiškumą, kuriuos gali suteikti tik žmogaus rankos. Asmeninio ryšio nebuvimas gali sumenkinti meniškumą ir estetinių savybių vertinimą.
Dr. Marija Stonkienė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas. Nuotrauka buvo sukurta generatyvinio dirbtinio intelekto programa „Midjourney“ ir programa „InsightFace“, skirta veidų sukeitimui (ang. face-swapping)
Socialinis ginčas ir atsakingas naudojimas
Dirbtinio intelekto mokymosi procesas priklauso nuo istorinių duomenų, kurie gali būti šališki. Todėl DI sukurtas turinys gali įtvirtinti stereotipus ir visuomenės prietarus, dar labiau didindamas esamą nelygybę. „Ar dar per anksti kalbėti apie žmonių pakaitalus, nes bendrasis dirbtinis intelektas, turintis pažintinių gebėjimų, yra tik koncepcija? O gal tai raginimas atsibusti, kol dar nevėlu?“ – klausia J. Novikova. Siekiant spręsti šias etines problemas, svarbiausia nustatyti išsamias etines gaires ir visos pramonės standartus. Siekiant atsakingo požiūrio į DI diegimą, bus užtikrinta, kad kūrybiškumas ir toliau klestėtų, kartu apsaugant kūrybinio proceso vientisumą.
ETINIAI SUMETIMAI AR PREVENCIJA?
Spartus DI integravimo tempas skatina būti budriems diegiant naujas pažangias technologijas. Atsakingai įtraukdami DI, galime atverti naujas vaizduotės ir inovacijų erdves, kartu užtikrindami, kad žmogiškasis prisilietimas ir meninė išraiška išliktų mūsų kūrybinių pastangų centre. Neigiami padariniai įgauna grėsmingą pavidalą ir reikalauja darnios pusiausvyros tarp DI inovacijų ir žmogaus kūrybiškumo. Būtent bendromis pastangomis ir etiniu sąmoningumu galime panaudoti DI potencialą didesniam kūrybiškumo ir visuomenės labui – tokiam, kuris puoselėja nepakeičiamą žmogaus meniškumo esmę, o DI meistriškumą pasitelkia ateičiai, kurioje kūrybiškumas išlieka žmogaus dvasios liudijimu.
AI: Kaip įmonės, naudodamos dirbtinį intelektą kūrybiniame procese, turėtų atsižvelgti į intelektinės nuosavybės teises?
M.S. Vis besiplečiančios dirbtinio intelekto (DI) „kūrybinės“ galios, intelektinės nuosavybės teisinėje sistemoje šiandien aiškios vietos neturi. Derėtų pabrėžti, kad DI „kūrybiškumas“ yra paremtas kitais kūriniais, todėl keliami klausimai dėl teisėto originalių autorių kūrinių naudojimo. Netgi yra teigiama, kad žmogus prarado kūrybos kontrolę, ir siūloma įvesti atskiras, su DI susijusias intelektinės nuosavybės apsaugos teises.
Autorių teisėmis yra saugoma žmogaus originali išraiška, todėl tai, kas sukurta be jo, negali būti intelektine nuosavybe. Visgi, jei kūriniai gimsta padedant
technologijoms, su sąlyga, kad žmogaus indėlis atitinka teisinį kūrybiškumo (susijusį su originalumu) standartą, tuomet intelektinės nuosavybės teisės atsiranda. Kai „kuria“ DI, yra apstu laisvos kūrybos apribojimų, nėra žmogaus indėlio ir šiandienos teisinėje sistemoje tokie „kūriniai“ nėra intelektinės nuosavybės objektais. Nors pati technologija yra sparčiai plėtojama, kūryboje nuolat atsiranda naujų jos galimybių, kurios tobulėja. Verslo požiūris pirmiausia turėtų priklausyti nuo pačios rinkos. Kitas aspektas – žmogaus dalyvavimas procese, užtikrinant jam laisvą kūrybinę veiklą. Svarbu nepamiršti, kad DI naudojimas (užduočių formulavimas ir kt.) vyksta pradiniame etape ir tai gali suteikti verslui konkurencinį pranašumą, todėl tai yra svarbi verslo interesų apsauga komercinėmis paslaptimis (kitu intelektinės nuosavybės institutu).
AI: Ar Europos Sąjunga suformulavo konkrečią DI strategiją? Kokios iniciatyvos vykdomos ES, siekiant nustatyti dalijimosi duomenimis tvarką?
M.S.: Reguliuojant DI siekiama, kad ES naudojamos DI sistemos būtų saugios, skaidrios, atsekamos, nediskriminuojančios ir nekenksmingos aplinkai. Reikšmingiausiuose ES aktuose yra atkreiptas dėmesys į nuoseklią DI teisinio reguliavimo sistemą, jo prieinamumas, pabrėžiama pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms. DI patikimumui reikalingi trys elementai: jis turėtų atitikti visus taikytinus įstatymus; atitikti etikos principus ir vertybes; būti patvarus tiek techniniu, tiek socialiniu požiūriu. Vasaros pradžioje buvo priimta Europos Parlamento derybinė pozicija dėl pateikto pasiūlymo nustatyti DI taisykles. Jei šis aktas taptų patvirtintas, tai būtų pirmosios pasaulyje DI reguliuojančios taisyklės.
DI akte numatoma, kad generatyvinės DI sistemos (pavyzdžiui, „ChatGPT“) turės atitikti skaidrumo reikalavimus, informuojant, kad turinį sukūrė DI, užtikrinant apsaugą nuo neteisėto turinio generavimo bei suteikiant viešą prieigą prie tokioms sistemoms mokyti naudojamų duomenų. Yra numatomos išimtys atvirojo turinio licencijomis platinamoms DI sistemoms. Viena iš reikšmingų sričių DI plėtojimui yra duomenų
prieinamumo užtikrinimas: numatoma parengti Duomenų valdymo aktą, kuriuo bus didinamas pasitikėjimas duomenų tarpininkais ir stiprinami dalijimosi duomenimis mechanizmai ES. Visa tai leidžia pažymėti, kad ES strategija plėtojant DI yra sudedamoji kitos – ES skaitmeninės transformacijos strategijos dalis.
AI: Kokie dabartiniai įstatymai reglamentuoja vadinamojo išmaniojo vaizdo klastojimo (angl. deepfake) turinio kūrimą ir platinimą, ypač ES? Kaip ši technologija paveikia asmens privatumo teises?
M.S. Ši technologija leidžia klastoti vaizdą, garsą, įvairius kitus duomenis. Tai formuoja vadinamąsias sintetines medijas, viešai skelbiančias turinį, kuris visiškai ar iš dalies sukurtas panaudojant DI. Prognozuojama, kad ateityje daugiau kaip 90 proc. viso internetinio turinio bus visiškai ar iš dalies suklastota (Schick, 2020). Atsiradus šiai technologijai, pradėtos kurti ir automatizuotos klastočių aptikimo sistemos, tačiau jau yra pripažįstama, kad jos nebepajėgia aptikti visų klastočių.
Manipuliavimas keičiant veidus, balsus, kitus vaizdų, garsų duomenis kelia nemažai klausimų įvairiose teisės srityse. Šios technologijos naudojimas susijęs tiek su
asmens privatumo pažeidimais, tiek su grėsmėmis reputacijai. Tyrimai rodo (pavyzdžiui, Rousay, 2023; Mania, 2022), kad šiuo metu išmaniojo vaizdo klastojimo technologija dažniausiai naudojama nesankcionuotai pornografijai kurti. Akivaizdu, kad šios technologijos naudojimas gali kelti grėsmę ir privatiems, ir viešiesiems interesams.
ES lygiu tiesioginio teisinio reguliavimo kalbant apie išmanųjį vaizdo klastojimą nėra. Toks reguliavimas numatomas DI akte, kur pateikiamas technologijos apibrėžimas, įtvirtinamas reikalavimas, kad kūrėjas atskleistų informaciją apie manipuliaciją. Tačiau jei ši technologija taikoma naudojantis saviraiška, apimančia meno ir mokslo laisvę, ir jei yra užtikrinama trečiųjų šalių teisių ir laisvių apsauga, tokios prievolės asmuo neįgyja. Tenka pažymėti, kad išsakoma kritika DI aktui parodo ir planuojamo išmaniųjų klastočių reguliavimo trūkumus.
AI: Ar galėtumėte apibūdinti, kaip įsivaizduojate geriausią DI valdymo ateities scenarijų, kai teisinės sistemos veiksmingai skatina naujoves, etiką ir teisių apsaugą? Ir atvirkščiai, koks būtų blogiausias scenarijus, kai reguliavimas gali slopinti naujoves arba
tinkamai nereaguoti į etines ir visuomenines problemas? Kaip politikos formuotojai gali laviruoti tarp šių kraštutinumų, kad surastų bendrą požiūrį?
M.S. Laikantis bendros nuostatos, kad technologijos apskritai nėra ir neturėtų būti draudžiamos, o jų naudojimas vertinamas ne prieš, o pasireiškiant jų naudojimo rezultatams, manau, kad toks reguliavimas neapriboja technologinės pažangos ir inovacijų. Aišku, mes susiduriame su savo, kaip asmenų, teisių ir laisvių, su visuomenės interesų pažeidimais, su technologijų naudojimo daroma žala, su problemomis nustatant ir šalinant pažeidimus.
Šiandien nematau geresnio DI ateities valdymo scenarijaus kaip atsakingo ir jautraus šios technologijos plėtojimo ir jos naudojimo teisinio bei etinio reguliavimo žmogaus teisių ir laisvių, suderintų su viešaisiais interesais, apsaugos linkme. Tai ir yra bandoma daryti, tradicinės teisinio reguliavimo logikos kontekste. Kiek jie užtikrins asmens ir visuomenės interesus atitinkančią DI technologijos plėtrą, šiandien sunku pasakyti. Politikos formuotojai bendro požiūrio paieškai ir turi pasitelkti ne tik sveiką protą, mokslines įžvalgas, prognozes, bet ir suinteresuotuosius, t. y. visus, kurie kuria
DI sistemas, kurie jas naudoja, ir tuos, kurių duomenis bei kūrinius naudoja DI.
Namai turi būti tokie, į kuriuos norisi grįžti ir kuriuose visuomet malonu būti. O bene geriausiai prie individualių poreikių ar net gyvenimo ritmo juos geba pritaikyti pastatų automatika, paverčianti bet kuriuos namus protingais. Taigi, paklausėme, kaip juos mato dirbtinis intelektas (DI), o jo atsakymas maloniai nustebino: pasirodo, šiandieninės technologijos jau geba atliepti tai, ką DI prognozuoja artimiausiam dešimtmečiui. Kitaip tariant, mes jau gyvename ateityje.
Pasak jungiklių ir protingų namų sistemų centro „Jung Vilnius“ vadovo Raimundo Skurdenio, iš tiesų protingo namo sistema, visus elektrinius namų prietaisus apjungianti į visumą, nebėra egzotika – greičiau kasdienybė.
„Iš pradžių protingas namas turėjo tik optimizuoti energijos sąnaudas bei suteikti didesnį komfortą. Dabar iš jo reikalaujama daugiau: norima, kad jis funkcionuotų dar autonomiškiau, atsižvelgiant į šeimininkų įpročius, „mokytųsi“ ir šia kryptimi yra tikslingai judama“, – sako „JUNG Vilnius“ vadovas.
DI prognozuoja, kad per artimiausius 10 metų išmanieji namai integruos tokias technologijas, kaip papildyta, virtuali ir mišri realybės. Juose atsiras vis daugiau į sveikatą orientuotų įrenginių.
Taip pat daiktų interneto asortimentas sparčiai plėsis: ne tik šaldytuvai ar siurbliai, apšvietimas, klimato kontrolė, bet ir daugiau kitų įrenginių taps „išmaniais“.
Anot R. Skurdenio, atsižvelgiant į tokias tendencijas, svarbu, kad pradinė protingo namo valdymo sistema būtų patikima ir saugi: „JUNG naudoja Europoje paplitusią protingo namo valdymo sistemos – KNX. Tai saugus, žmonių žmonėms sukurtas standartas, kurį pripažįsta daugiau kaip 500 gamintojų 44 valstybėse, o tai leidžia nesunkiai prisitaikyti prie besikeičiančios realybės, technologijų“.
Saugumo klausimo svarbą pripažįsta ir DI, kurio teigimu, protinguose namuose augant integruotų elektronikos prietaisų skaičiui, didės ir duomenų apsaugos poreikis, todėl netolimoje ateityje išmanieji namai turės sudėtingesnį šifravimą, biometrinį autentifikavimą ir netgi dirbtinio intelekto valdomą grėsmių aptikimą.
Taip ateitį mato dirbtinis intelektas:
Taip dabartį mato JUNG:
