Statyba ir architektūra I 2025 Pavasaris

MIESTO ARCHITEKTŪROS

KRYPTIS

Miesto žalinimas | Paveldo integracija | Adaptyvios mokyklos | DI projektavimas | Miesto duomenys | Nestandartinis interjeras |

ARTEVO

Stilingi. Galingi. Tobuli. Naujai atrasti langai. Šiuolaikiniam gyvenimui. www.rehau.lt

SA.lt

statybos ir architektūros sektoriaus naujienos kasdien

Leidėjas UAB „SN Media Group“

Lazdynų g. 21, Vilnius, tel. +370 67181779, el. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt

Redaktorė Julija Novikova

Tekstų autoriai Aušra Nyman, Justina Grainė, Deimantė Daugintytė, Julija Novikova, Sandra Sutulienė, Karina Vladičkė, Aneta Vaitkienė, Lukas Blekaitis, Vida Kuzmickaitė, Rolandas Kažimėkas

Kalbos redaktorė Brigita Kulikovskė

Dizainas Robertas Jakštaitis

Naujienų redaktorė Deimantė Daugintytė

Direktorius Darius Jokubauskas

Reklama Kristina Taraškevič Šiuo ženklu žymimas užsakomasis turinys

© Statyba ir architektūra

Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą.

Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

Viršelyje – studijos „Arches“ konkurso mišrios paskirties teritorijai projektinis pasiūlymas „A77“. Vizualizacijos autoriai „noisyowls“.

Spauda UAB „Standart Impressa“ ISSN 2538-8797

PRAMONINĖ LENGVŲJŲ

PRAMONINĖ

Šiame numeryje skaitykite:

3 urbanistika

Naujasis europinis bauhauzas –graži idėja ar nuveikti darbai?

14 Miesto žalinimo strategija išlaikant gamtos ir miestietiškumo pusiausvyrą

28 BIG DATA – išmaniojo miesto aukso kasykla

40 paveldas

Paveldo DNR ir vertės samprata

JŪSŲ ŠEDEVRAS.

BENDRADARBIAUJANT SU EJOT.

52 architektūra

JŪSŲ ŠEDEVRAS.

Ateities mokykla Ukrainai – edukacinė erdvė, prisitaikanti prie vietovės ir bendruomenės poreikių

JŪSŲ ŠEDEVRAS.

BENDRADARBIAUJANT SU EJOT.

BENDRADARBIAUJANT SU EJOT.

69 Nekilnojamasis turtas svetur. Kuo lietuvius architektus suviliojo tradicinis japonų namas Kiote

80 Dirbtinis intelektas generuoja erdves ir estetiką. Kaip integruoti jį architektūroje?

PLOKŠTIEJI

94 objektas

Pirma visur: „Mokslo sala“ sukūrė neišardomą ryšį su vieta

Leidinio ištakos – 1922 m., dabartiniu pavadinimu leidžiamas nuo 1957 m.

PRAMONINĖ

KONSTRUKCIJŲ STATYBA

LENGVŲJŲ

STOGAI

SAULĖS ENERGIJA

KONSTRUKCIJŲ STATYBA

@StatybairArchitektura

LENGVŲJŲ KONSTRUKCIJŲ STATYBA

@statybairarchitektura

Statyba ir architektūra

VĖDINAMI

FASADAI

VĖDINAMI FASADAI

VĖDINAMI FASADAI

Redaktorės žodis

PLOKŠTIEJI STOGAI

PLOKŠTIEJI STOGAI

104 Holistinis požiūris į gyvenimą ir namus: tvarus architekto šeimos namas Kauno rajone

114 asmenybė

SAULĖS ENERGIJA

SAULĖS ENERGIJA

Rūta Leitanaitė: užsakymą ne tik architektui, bet ir vystytojui formuoja visuomenė

124 interjeras nestandartinėse erdvėse nyksta griežtos interjero taisyklės

SUJUNGTI VISI

IŠORINĖS SUDĖTINĖS

PANAUDOJIMO BŪDAI

SUJUNGTI VISI

SUJUNGTI VISI

PANAUDOJIMO

PANAUDOJIMO BŪDAI

BŪDAI

PRAMONINĖ

LANGŲ IR

PRAMONINĖ

PRAMONINĖ

FASADŲ TECHNOLOGIJA

LANGŲ IR FASADŲ TECHNOLOGIJA

TVIRTINIMO TECHNOLOGIJA

„Miesto architektūros kryptis“ – tai miestietiškas miestas, žalias miestas, inovatyvus miestas. Naujausios tendencijos ir vizijos apima viešųjų erdvių strategijas, miesto parkus, visuomeninę architektūrą ir net mažiausius interjerus ar namus. Kryptį, kurią nustatome mes, gyventojai ir specialistai, ką norime matyti tiek savo namuose, tiek viešosiose erdvėse, – kiekvienas esame miesto architektūros dalis ir jos kūrėjas.

LANGŲ IR FASADŲ TECHNOLOGIJA

TVIRTINIMO TECHNOLOGIJA

TVIRTINIMO TECHNOLOGIJA

IŠORINĖS SUDĖTINĖS ŠILUMINĖS IZOLIACIJOS SISTEMOS

ŠILUMINĖS IZOLIACIJOS SISTEMOS

IŠORINĖS SUDĖTINĖS ŠILUMINĖS IZOLIACIJOS SISTEMOS

Žurnalo „Statyba ir architektūra“ leidinys kalba apie ir su architektais, urbanistais bei dizaineriais. Kokius miestus, erdves ir architektūrą kuriame, taikydami šiuolaikinių technologijų praktiką ir žmogui jautrų emocinį, psichologinį foną? Kalbėdami apie tapatybės mieste, erdvėse ar net interjeruose išsaugojimą ir kūrimą, kartu kuriame miestą, kuriame žmogus nori gyventi, erdves, kuriose nori būti.

MEDINIŲ STATINIŲ STATYBA

MEDINIŲ STATINIŲ STATYBA

MEDINIŲ STATINIŲ STATYBA

– Julija Novikova

MIESTO ARCHITEKTŪROS KRYPTIS

urbanistika

Urbanistai kartu su savivaldybių atstovais imasi vis drąsesnių priemonių kurti žmogui skirtą miestą, kur technologijos įgalina projektavimo procesus, tvarumas tampa prioritetu, vyrauja miestietiškumo ir gamtos pusiausvyra. Tam būtina miestų ir Europos parama, taip pat gyventojų iniciatyva ir įsitraukimas.

Šiuo metu veikia net 15 skirtingų NEB laboratorijų. Lietuvos atstovai įsitraukę į dvi veiklas, skirtas Ukrainos viešajai infrastruktūrai atkurti ir Europos modernizmo trienalei (ETOM).

Urbanistinės regeneracijos iššūkiai ir sprendimai taikant 8 principus

Sociologai įsitraukia į viešųjų erdvių planavimą

graži idėja ar nuveikti darbai?

Sandra SUTULIENĖ

Tankumo modeliai urbanizuotose struktūrose

Psichologiniai tyrimai ir literatūra nurodo, kad žmogui žaliosios erdvės yra gyvybiškai būtinos.

Taktinis urbanizmas – Vakarų Europos miestų pavyzdžiu įgyvendinami eksperimentai viešosioms erdvėms įveiklinti skatinami ir Lietuvoje.

2025 m. Vilnius taps vieninteliu miestu Baltijos šalyse, turinčiu ISO 37120 kokybės sertifikatą.

NAUJASIS EUROPINIS BAUHAUZAS N E B

Europos Komisija 2021 m. pradžioje oficialiai pristatė tarpdisciplininę iniciatyvą „Naujasis europinis bauhauzas“ (NEB), kuri iš esmės keičia daugelio architektų ir urbanistų darbo specifiką. Ja siekiama plėtoti Europos miestus įtraukiant ekologinius, kultūrinius ir socialinius standartus bei sprendžiant tvarumo, estetikos ir bendruomenei kylančias problemas. Vieni tai vadina vilties projektu, kiti – Europos žaliojo kurso siela, treti – Europos miestų atnaujinimo ir kūrimo standartu. Vis tik, tai yra utopija ar ateities realybė?

NEB sujungia tris pagrindines vertybes: tvarumą, estetiką ir bendrystę. Dėl šios sinergijos ateityje bus galima lengvai atliepti šiuolaikinio pasaulio poreikius, tokius kaip žmogui ir gamtai naudinga klimato kaita, naujųjų technologijų pažanga ir pritaikymas bei socialinės atskirties mažinimas. Kol kas architektams ir urbanistams NEB kelia nemažai iššūkių, tačiau tai yra ne tik jų, bet ir visos bendruomenės uždavinys. Jau dabar matomi teigiami pokyčiai: įgyvendinti projektai, pelnyti apdovanojimai, o ekspertai toliau prognozuoja perspektyvią ateitį.

Integravus šiuos principus į kasdienę Europos miestų plėtros veiklą, jie atvers naujų galimybių kuriant tvarią ateitį. Tai taps naudingu įrankiu darniai planuoti teritorijas, organizuoti ekologišką statybą, kurti žiedinę ekonomiką, įgyvendinti architektūrinius, urbanistinius ir Europos žaliojo kurso projektus. Prognozuojama, kad ateityje dauguma Europos miestų turėtų virsti klimatui neutraliomis vietomis. Taip pat NEB padės į Europos miestų plėtrą įtraukti estetikos, meno, mokslo, technologijų ir inovacijų principus. Įgyvendinti projektai atskleis ir puoselės miestų istorinę, kultūrinę, architektūrinę ir gamtinę tapatybę. Galiausiai, pritaikius piliečių išsilavinimą ir ekspertų žinias, bus kuriami ilgalaikiai sprendimai, kurie gerins gyventojų gyvenimo kokybę, didins išteklių, paslaugų ir vietų prieinamumą. Bendruomenės aktyvumas gali skatinti sąmoningą visuomenės transformaciją, kuri padės stiprinti socialinius tarpusavio ryšius ir puoselėti kolektyvinę atsakomybę už miestų vystymą.

NEB vertybių kompasas. Šaltinis www.lrkm.lrv.lt

paraiškas ir konkursus

NEB laboratorija

NEB apima ne tik įtraukią gyventojų, bet ir projektų iniciatorių bendruomenę. Naujausiais duomenimis, šiuo metu tarptautiniu mastu ji vienija daugiau nei 500 ne pelno siekiančių organizacijų, 19 skirtingų sričių NEB ekspertų, 99 NEB inicijuotų konkursų laimėtojus ir finalininkus, 27 valdžios institucijų atstovus, per 50 įmonių ir valdžios institucijų, NEB kvietimų dalyvius ir, žinoma, NEB komandą kartu su Europos Komisijos lyderiais. Pasitelkę gyvenimo patirtimi grįstus duomenis, pasinaudoję naujausiomis žiniomis ir Europos Komisijos suteiktomis galimybėmis, architektai bei urbanistai gali įgyvendinti ilgalaikius, pasaulį keičiančius projektus. Tai padaryti ypač paprasta bendro kūrimo erdvėje, NEB laboratorijoje.

„NEB laboratorijoje yra įgyvendinami konkretūs projektai, parodoma, ką galime pasiekti, kai dirbame kartu, vadovaudamiesi atvirumo ir pasitikėjimo dvasia. NEB laboratorijos procesas užtikrina aiškų tikslą, skaidrumą bendruomenei ir aiškiai apibrėžia naudos gavėjus“, – teigia Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės patarėja Reda Aleliūnaitė. Ji atkreipia dėmesį, kad iš viso šiuo metu veikia net 15 skirtingų NEB laboratorijų. Lietuvos atstovai įsitraukę į dvi veiklas, skirtas Ukrainos viešajai infrastruktūrai atkurti ir Europos modernizmo trienalei (ETOM).

NEB idėja

Naujasis europinis bauhauzas –NEB – pateikia informaciją apie tikslus, projektus,

NEB Lietuvoje

NEB iniciatyvai Lietuvoje atstovauja Aplinkos ir Kultūros ministerijos. Taip pat su ja dirba Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos mokslo taryba bei neseniai prisijungęs Nacionalinis architektūros institutas. Pasak Kultūros ministerijos, Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės patarėjos Redos Aleliūnaitės, Nacionalinis architektūros institutas įsikurs modernistiniame Kauno centrinio pašto pastate, po jo rekonstrukcijos darbų. Šios įstaigos įkūrimas ir augimas siejamas su NEB tikslais, o įstaigai formuojamas lūkestis tapti šios iniciatyvos vėliavneše.

Anot pašnekovės, taip pat vertėtų nepamiršti ir reikšmingų Architektūros įstatymo pakeitimų. Nuo 2024 m. gegužės įsigaliojo atnaujinti ir išplėsti architektūros kokybės kriterijai bei įteisinta „Procento kultūrai“ schema. R. Aleliūnaitė pabrėžia, kad, rengiant urbanistiniu, valstybiniu arba viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų architektūrinius konkursus, būtina numatyti lėšas, skirtas statinio meno kūriniams sukurti ir (ar) įsigyti. Neabejojama, kad šie pokyčiai reikšmingai prisidės ir įgalins NEB viziją Lietuvoje.

Projektai ir apdovanojimai

Europos Komisija, skatindama NEB vertybių sklaidą ir įgyvendinimą, 2021 m. įsteigė NEB prizus. Lietuvos architektai ir urbanistai sėkmingai įsitraukė palaikydami šią idėją. Tai rodo ir projektų rezultatai. 2022 m. kategorijoje „Bendrystės jausmo atgaivinimas“ apdovanotas Kauno mieste esančiai Šančių rajono teritorijai skirtas projektas „Genius Loci: urbanizacija ir pilietinė bendruomenė“. 2023-iaisiais kategorijoje „NEB kylančios žvaigždės“ tema „Bendrystės jausmo atgaivinimas“ laureatais tapo architektūros ir urbanistikos agentūros „BLUMA“ projektas „Gamtos biblioteka“, kuriuo siekiama sukurti žaliąją infrastruktūros ir meno instaliaciją Vilniaus senamiesčio širdyje. O vienas naujausių pasiekimų –2024 m. kategorijoje „Atkuriant ryšį su gamta“ nominuotas Nidos meno kolonijos projektas „Neringos miško architektūra“. Jis skirtas visuomenės susitarimui dėl ilgalaikės miško sampratos.

NEB projektai yra finansuojami pagal įvairias Europos Sąjungos finansavimo programas, tokias kaip „Europos Horizontas“, „Kūrybiška Europa“, Aplinkos ir Klimato politikos programa „LIFE“ bei kitos. Kultūros ministerijos atstovė pabrėžia: „Europos Horizontas“ 2025–2027 m. darbotvarkėje numatomi specializuoti finansavimo kvietimai būtent NEB iniciatyvoms. Taip bus siekiama sustiprinti iniciatyvos mokslo tyrimų ir inovacijų potencialą.“

„Gamtos biblioteka“. „BLUMA“ vizualizacija.

„BLUMA“ studijos „NEB kylančios žvaigždės“ kategorijoje laimėjęs projektas „Gamtos biblioteka“

„BLUMA“ projekto analizė.

VIDEO

Projektas „Genius Loci: urbanizacija ir pilietinė bendruomenė“

Miestas yra gyvas organizmas, turintis kūną ir sielą. Miesto kūnas yra architektūra ir pastatai, o siela – žmonės, kuriuose užkoduotas miesto DNR. Todėl klestintis miestas neįsivaizduojamas be bendruomenės. Ją išklausius ir įtraukus miestiečių gyvenamajai aplinkai svarbias veiklas galima pasiekti įspūdingų rezultatų. Būtent tai parodė ir projektas „Genius Loci: urbanizacija ir pilietinė bendruomenė“.

„Bendruomenė yra vertybė. Įsiklausymas, duomenų sisteminimas ir jais pagrįstų sprendimų priėmimas bei įgyvendinimas yra be galo laikui imli veikla, tačiau rezultatai – tvarūs, stabilūs ir ilgalaikiai. Dažnai patys žmonės nesupranta, kiek daug vertingos informacijos jie turi. Tereikia tinkamai jų paklausti“, – bendruomenės svarbą pabrėžia vienas projekto vadovų, Vilniaus dailės akademijos (VDA) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius bei VDA NEB tyrimų centro tyrėjas Kęstutis Zaleckis.

„Bendruomenė yra vertybė. Įsiklausymas, duomenų sisteminimas ir jais pagrįstų sprendimų priėmimas bei įgyvendinimas yra be galo laikui imli veikla, tačiau rezultatai –tvarūs, stabilūs ir ilgalaikiai. Kęstutis Zaleckis

TYRĖJAS PAŽYMI, KAD, NORINT GAUTI

KOKYBIŠKĄ INFORMACIJĄ, BŪTINA SUKURTI

TAM PALANKIAS SĄLYGAS:

• skatinti bendruomenės įsitraukimą, užtikrinti patogią saviraiškos erdvę atsižvelgiant į jai priimtinus duomenų surinkimo būdus, susitikimų laiką ir kitus aspektus;

• įtraukti bendruomenę į kuo ankstesnę projekto stadiją: įsiklausyti, neblokuoti ir kitaip nemenkinti bendruomenės išsakytų norų ir įžvalgų;

• vengti formalių apklausų ir susitikimų, kuriuose gauta informacija realiai nebus panaudota įgyvendinant pristatomus projektus;

• susisteminti gautą informaciją taip, kad ji būtų lengvai suprantama visiems: gyventojams, projektą kuriantiems architektams ir urbanistams bei sprendimus įgyvendinantiems darbuotojams.

Iššūkiai ir sprendimai

Be bendruomenės pagalbos sėkmingai užbaigti projekto nebūtų pavykę. Tačiau dirbant su žmonėmis ir kuriant įtraukią bendruomenę kilo ir nemažai iššūkių. Profesorius K. Zaleckis išskiria 3 svarbiausias užduotis ir kaip jas pavyko įgyvendinti.

1. Bendruomenės aktyvumo skatinimas. Mažas bendruomenės aktyvumas, žinių stoka ir pasyvus domėjimasis pradžioje apribojo duomenų kiekį. Nuoširdus darbas, dirbtuvių gausa, švietimas ir dizainu grindžiamas mokymasis padėjo įtraukti daugiau nei 1000 gyventojų, kurie drąsiai išreiškė savo nuomonę.

2. Gyventojų duomenų surinkimo būdai. Projektas turėjo ribotą laiką, tad vienas iššūkių – kaip taupant laiką surinkti kuo daugiau gyventojų duomenų. Metodai turėjo apimti kuo didesnę bendruomenės dalį, įskaitant lyties, amžiaus, socialinio sluoksnio, išsilavinimo bei specialiųjų poreikių

„Gamtos biblioteka“. „BLUMA“ vizualizacija.

Eiga ir rezultatai

Projektas „Genius Loci: urbanizacija ir pilietinė bendruomenė“ vyko trejus metus glaudžiai bendradarbiaujant su vietos bendruomene. Jo vizija galėjo būti įtraukta į bendrą Kauno miesto planą. Deja, Kauno miesto savivaldybė į pasiūlymą neatsižvelgė. Pagrindine projekto ašimi tapo tai, kad kiekviena miesto dalis turi savitą tapatumą: istorinį, kultūrinį ir architektūrinį. Įgyvendinant šį projektą siekta harmoningai sujungti šiuos aspektus. Projekto rezultatai maloniai nustebino. Sukurti trys žemėlapiai – atminties, dabarties ir gamtos – iš tiesų padėjo atskleisti vietos tapatybę ir unikalumą. „Išanalizavus ir struktūrizavus duomenis paaiškėjo, kad Šančiai lyg subkultūrų mozaika, turinti tarsi dvigubo centro struktūrą: judrią pagrindinę gatvę ir itin aktyvų socialinį gyvenimą gyvenančią pakrantę“, – įžvalga dalijosi VDA profesorius K. Zaleckis.

Šančių projektas

„Genius Loci“

turinčias grupes. Buvo sukurti elektroniniai žemėlapiai, kuriuos gyventojai lengvai pildė.

3. Universali informacinė kalba. Projekto vizija turėjo būti suprantama miesto žmonėms, kurie neturi architektūrinio išsilavinimo. Taip pat ji privalėjo neapriboti urbanistų darbo. Duomenims struktūrizuoti panaudota architekto ir dizaino teoretiko Christopherio Alexanderio sukurta modelių kalba, padėjusi lengvai sujungti apie 4000 sąlyčio taškų į ribotą dizaino modelių kiekį. Taip pat tai leido pateikti informaciją gyventojams ir visuomenei suprantamu būdu.

NEB yra ateitį keičianti idėja. Nors ji kelia nemažai iššūkių, tačiau jau įgyvendinti projektai rodo, kad turint įtraukią ir motyvuotą bendruomenę galima pasiekti reikšmingų pokyčių. Nelieka abejonių, kad ši idėja yra įgyvendinama, o NEB kompasas (tvarumas, estetika ir bendrystė) taps atsakingo Europos ir pasaulio miestų kūrimo šerdimi.

NATŪRALAUS AKMENS DANGA,

Urbanistinė tapatybė ir estetika tiesiogiai priklauso nuo sprendimų, kuriuos priimame kurdami viešąsias erdves. Šiandien stebime transformaciją – miestai siekia tapti autentiškesni ir tvaresni, o natūralus akmuo vis dažniau pasirenkamas kuriant ar atnaujinant aikštes, gatves, šaligatvius bei kitas erdves.

„Viešųjų erdvių patrauklumą formuoja architektų priimti sprendimai ir pasirinktos medžiagos. Mes tikime, kad kokybiškas natūralus akmuo padeda kurti tvarią ir ilgaamžę aplinką bei užtikrinti miestų erdvių eleganciją ir išraiškingumą. Tai aukščiausios „premium“ klasės medžiaga“, – akmens vertes išskiria grupei „Milsa“ priklausančio prekių ženklo „Ponas Akmuo“ vadovas Mindaugas Verbickas.

prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos“, –gamybos užkulisius atskleidžia M. Verbickas.

Vadovas išskiria, kad, maksimaliai panaudojant pirminės žaliavos blokus, gaminama įvairi akmens produkcija – plokštės, borteliai, plytelės, trinkelės, o likusios pjovimo atraižos ir nuotrupos naudojamos akmens skaldai. Efektyvus gamybos ir apdirbimo procesų optimizavimas padeda užtikrinti, kad gamyba būtų be atliekų.

Populiarumas auga, bet susiduriama su iššūkiais

Nepaisant to, kad šiandien natūralus akmuo, granitas vis dažniau pakeičia betoną, projektuotojus pristabdo praktiniai iššūkiai. Prekių ženklo „Ponas Akmuo“ vadovas pripažįsta, kad natūralaus akmens dangos klojimas kartais reikalauja didesnių pradinių investicijų:

„Jeigu pasirenkamos tradicinės akmens spalvos, tai nebus didelių išlaidų reikalaujantis sprendimas, nebent pageidaujama unikalių, specialiomis apdirbimo technologijomis išgaunamų paviršiaus atspalvių ir tekstūrų. Dangos kainą lemia ir tai, kad Lietuvoje nėra lauko dangoms tinkamo natūralaus akmens, jį tenka importuoti, o logistikos kaštai sudaro reikšmingą akmens dangos kainos dalį projekto vietoje. Tačiau, vertinant ilguoju laikotarpiu, akmens dangos yra gerokai ekonomiškesnis sprendimas.“

VAINIUS PILKAUSKAS, kraštovaizdžio architektas, UAB „Želdynai“

Kraštovaizdžio architektūros studijos vadovas

Vienas geriausių darnios architektūros pavyzdžių, anot vadovo, yra rekonstruotas Vilniaus Paupio kvartalas. Įmonė šiame projekte tiekė natūralaus akmens plokštes 80 x 40 x 6 (h) cm, šviesiai pilkos ir rausvos spalvos. Iš viso panaudota daugiau nei 500 kv. m ploto granito plokščių, kurios buvo vežamos iš Portugalijos. Bendrovė prisidėjo ir prie kitų miesto tapatybę formavusių projektų. Atnaujinant Raudonės pilį integruotos granito trinkelės ir bortai, padėję atgaivinti autentišką istorinio objekto architektūrą. O Visagine rekonstruotoje Sedulinos alėjoje panaudota per 10 000 kv. m įvairaus dydžio grindinio plokščių ir po 2 km laiptų pakopų bei bortelių. Šis projektas ne tik išsiskyrė savo apimtimi, bet ir harmoninga konversija – alėja tapo ypač estetiška ir patvaria reprezentacine erdve. Miestų viešąsias erdves

Akmens ateitis puošiant miestų kraštovaizdžius

Dar prieš 20 metų miestų kraštovaizdžiuose dominavo betoninės dangos ir plytelės, o natūralus akmuo daugiausia naudotas istorinėse senamiesčių zonose. Dabar jis tampa neatsiejama modernios architektūros dalimi. Ši danga harmoningai įsilieja į urbanistinį kraštovaizdį ir yra vertinama dėl savo atsparumo ir ekologiškumo.

„Pastebime, kad keičiasi rinkos supratimas, pasirenkama investuoti į tokius tvarius sprendimus kaip natūralios dangos. Tampa svarbus ne vienadienis rezultatas, o tai, kaip viešoji erdvė atrodys prabėgus ilgesniam laikotarpiui“, – akcentuoja M. Verbickas.

Akmuo yra ilgaamžis ir atsparus mechaniniams pažeidimams, dilimui bei atmosferos poveikiui. Jei betoninė danga jau po kelių ar keliolikos šalčio ciklų gali pradėti aižėti, trūkinėti, tai natūralaus akmens danga išliks nepažeista keliasdešimt ar kelis šimtus metų. Taisyklingai įrengtai dangai reikės tik minimalios priežiūros.

Gamyba be atliekų

„Vertinant per tvarumo prizmę, natūralus akmuo yra pirminė žaliava, kurią reikia apdoroti. Pagrindinis tikslas – sutrumpinti gamybos grandinę ir mažinti skirtingų procesų skaičių, nes kiekvienas jų

M. Verbicko nuomone, įgyvendinant šiuolaikinės architektūros projektus ir puoselėjant urbanistinį paveldą, viena didžiausių siekiamybių – architektūrinė darna: „Turėtume siekti harmoningo santykio tarp pastatų architektūros, viešųjų erdvių ir susisiekimo infrastruktūros įrengimo. Tik darni visų šių miesto urbanistinių dalių vienovė gali padėti užtikrinti estetiką ir tvarumą.“

Kraštovaizdžio architektūros projektų esmė yra suderinti esamą gamtą, funkcinius sprendimus ir estetines vertybes, siekiant sukurti tvarią, kviečiančią aplinką bei socialinę gerovę. Vis dažniau miestiečiai atsigręžia į gamtą ir vertina miestą supančią aplinką. Natūralus akmuo yra unikaliomis savybėmis išsiskiriantis gamtos produktas, saugantis per milijonus metų susidariusią struktūrą, galinčią suteikti viešajai erdvei savitumo ir ją praturtinti. Kadangi patys neturime tiek daug akmens, kaip būna kituose kraštuose, kiekvienas gaminys suteikia išskirtinumo ir pasakoja istoriją. Akmens universalumas ir ilgaamžiškumas padeda kurti šiuolaikiško, kokybiško ir tvaraus miesto aplinką. Tačiau vis daugiau dėmesio siūlyčiau kreipti tvarius sprendimus, lietaus vandens sugerdinimo, karščio salų mažinimo miestuose problematiką, o akmenį naudoti kaip priemonę šiems iššūkiams įveikti.

www.ponasakmuo.lt

Sedulinos alėja Visagine.

Akmens pėdsakai Lietuvos miestuose

FIBROCEMENTINĖS FASADO PLOKŠTĖS –

ATSPARI APDAILA SKIRTINGIEMS SCENARIJAMS

Universalumas – vis labiau vertinama savybė. Statybų rinkoje įvairiai pritaikomos medžiagos sulaukia didesnio dėmesio. Plokštės, galinčios dengti įvairių paskirčių pastatus, tarp jų ir vėdinamuosius fasadus, taip pat cokolius bei pamatus, ir funkcionuoti kaip balkonų apdaila, vertinamos kaip plataus naudojimo. „Tempsi“ – kompanijos „Wolf Group OÜ“ prekės ženklas. Fasadų plokštės „Tempsi Colore HB“ tinkamos ir taip laukiamiems renovacijos projektams.

Susidomėjimas fasadų plokštėmis prognozuojamas ir dėl to, kad nuo 2024 m. pabaigos Statybos techniniame reglamente (STR) įteisinta, kad vėdinamiesiems fasadams galima naudoti sistemas, kurios patvirtintos Europoje pripažįstamais CE dokumentais. Anksčiau galiojusi griežta tvarka buvo smarkiai apribojusi ventiliuojamųjų fasadų plokščių pasirinkimo galimybes. „Tempsi“ plokštės gali būti sėkmingai pritaikomos naujuose ir renovacijos projektuose, kadangi jos turi CE sertifikatus.

Dekoratyvios „Tempsi Colore HB“ fasado plokštės

Fasadų plokštės „Tempsi Colore HB“, pagamintos iš fibrocemento, išsiskiria dekoratyvumu ir atsparumu. Blizgaus paviršiaus medžiaga pasižymi dideliu atsparumu išoriniams veiksniams (įbrėžimams, dėmėms, UV spinduliams ir drėgmei). Dėl savo nestandartinio paviršiaus plokštės suteikia objektui modernumo ir gyvumo. Dažnu atveju tai padeda kurti elegantišką architektūrą. Pasirinkus ryškius atspalvius galima išgauti įsimintiną pastato charakterį.

Plokštes „Tempsi Colore HB“ galima užsakyti bet kokios spalvos iš RAL ir NCS katalogų, todėl kūrybinis potencialas neapribotas. O skirtingi plokščių dydžiai (1250 × 3350; 1250 × 2600; 1250 × 745 mm arba specialūs matmenys pagal užsakymą) leidžia kurti skirtingų tūrių efektą. Jas taip pat galima montuoti tiek horizontaliai, tiek vertikaliai. Dar vienas pranašumas – fasado apdailos darbus su šiomis plokštėmis galite atlikti bet kuriuo metų laiku. O tai ypač paranku pasirinkus ventiliuojamąjį fasadą, kadangi darbai gali vykti sklandžiai ir be pauzių, nelaukiant šiltesnių orų.

Plokštės puikiai tinka skirtingų paskirčių pastatų fasadų apdailai – nuo gyvenamųjų iki komercinių ir visuomeninių.

Fasado plokščių atsparumas

Plokštės „Tempsi Colore HB“ gaminamos iš fibrocemento, o paviršių dengia specialiai oro sąlygoms atsparus dažų sluoksnis, tad jos itin patvarios ir ilgaamžės. Dėl savo struktūros ir padengimo yra nereiklios ir lengvai prižiūrimos. Šios plokštės neblunka ir atsparios kitiems aplinkos veiksniams, todėl ilgai išlaiko pradinę išvaizdą. Tai labai svarbu fasadų apdailai, nes tenka atlaikyti permainingus orus.

Plokštės „Tempsi Colore HB“ vertinamos ne tik dėl išvaizdos. Tai tiek žmonėms, tiek aplinkai saugus produktas, kuris eksploatuojant nepridarys rūpesčių.

Plokščių „Tempsi Colore HB“ pranašumai

» Lengva montuoti.

» Atsparios ugniai, UV spinduliams ir atmosferos poveikiui.

» Labai gera šilumos ir garso izoliacija.

» Plati spalvų paletė.

» Aplinkai ir žmogui nekenksminga medžiaga.

Atsparumo ugniai klasė A2-s1, d0

Galimi įvairūs matmenys pagal užsakymą

„„Tempsi“ plokštės gali būti sėkmingai pritaikomos naujuose ir renovacijos projektuose, kadangi jos turi CE sertifikatus.

Plokštės suteikia visapusį komfortą ir patikimumą. Jos užtikrina labai gerą šilumos ir garso izoliaciją, o atsparumas ugniai siekia A2-s1, d0. Suprantama, kodėl tai vis dažnesnis architektų, ieškančių savo projektuojamiems objektams, estetikos ir atsparumo santykio, pasirinkimas. www.tempsi.com

išlaikant gamtos ir miestietiškumo pusiausvyrą

Kiekviena visuomeninio progreso banga turi konfliktinių situacijų ir krizinio laikotarpio iššūkių. Reaguodamas į klimato pokyčius, socialinę gyventojų atskirtį, ekonominę stagnaciją, miestas imasi drastiškų priemonių „gydyti“ ligų apimtas vietas. Tačiau problemai išsiplėtus už lokalių ribų vyksta miesto transformacijos renesansas, žadinantis urbanistų, architektų, savivaldybių subjektų proaktyvų ir reaktyvų mąstymą. Priešingai nei vienos probleminės vietos pertvarkymas, kalbama apie miesto lygmens sprendimus, ryšių kūrimą ir žalinimo strategijas. Žmogui malonu būti gamtoje, ypač atrandant ramybę judriame ir skubančiame mieste. Bėda, kad tokios erdvės Lietuvoje yra patrauklios sezoniškai: porą mėnesių šiltais orais arba porą savaičių šviežiai nugulus sniegui. O likusį laiką lietuviui tenka „grožėtis“ belapėmis šakomis, lietinga pliurza ir žmogui neprieinamu viešųjų, žaliųjų erdvių tinklu.

Julija NOVIKOVA

Naugarduko gatvės rekonstrukcija ir gatvės turgaus iniciacija. Architektai „DO architects“.

Dosniai apželdinta, bet ar tinkamai naudojama?

Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuva yra dosniai apželdinta – intensyviai urbanizuotų teritorijų turime vos apie 2,5 procento. Dalis žaliųjų teritorijų klasifikuojama kaip ekologiškai vertingos ekosistemos, naudingieji plotai, o likusi – atviros erdvės. Tuo tarpu miestuose atsirandantis gamtinio karkaso tęstinumas formuoja žaliųjų erdvių stuburą. Studijos „Bauland“ įkūrėjo, urbanisto Donato Baltrušaičio teigimu, gamtinis karkasas identifikuoja ekologinį potencialą miesto erdvėse: ar jis yra pažeistas, ar turėtų būti stiprinamas. Tada galima ieškoti atsakymų, kaip miestas su tuo tvarkosi ir kokias strategijas taiko. „Sausas“ miestas – be žaliųjų erdvių – alina gyventoją ir sukelia stresą, todėl žmogui jos gyvybiškai reikalingos, ir tai įrodo platūs psichologiniai tyrimai ir literatūra. D. Baltrušaitis išskiria vieną esminių aspektų – želdynų pasiekiamumą. Miesto bendrajame plane matyti, kad trūksta želdynų, žaliųjų plotų, kuriuos gyventojas pasiektų per 15 minučių. Tai padeda identifikuoti, kur jų stinga, reaguoti, planuojant teritorijas.

Želdynų pasiekiamumas vertinamas gyventojo galimybėmis nueiti iki artimiausių žaliųjų erdvių per 15 minučių. Identifikuojamas jų trūkumas ir ryšių formavimo priemonės.

Vilniaus žaliasis potencialas

Upės krantinės. Vykstantys atnaujinimo darbai, kuriamos palankios vietos gyventojams leidžia kviesti žmones arčiau vandens. Atsiveria galimybė įtraukti upę į urbanistinę struktūrą už miesto centro ribų.

Ežerai. Tiek Vilniuje, tiek visoje Lietuvoje išskiriama vertybė gana nesunkiai pasiekti ežerus. Miesto gyventojas gali greitai pasiekti gamtinę rekreacinę erdvę.

Miško parkai. Vilniaus centre esanti pilių direkcija (Trijų Kryžių kalnas, Gedimino kalnas) pačiame centre leidžia miestiečiui žengti mišką, susijungiantį su bendra gamtinio karkaso ekosistema.

„Vilnius yra labai unikalus ne tik gamtine prasme, bet ir miestietiškumu. Per pastaruosius 5 metus padaugėjo strateginių žingsnių, tobulėja viešosios erdvės, o ir gyventojai rodo susidomėjimą. Tai svarbus rodiklis, žymintis gyvenimo kokybės lygį, kai žmogus, susitvarkęs savo aplinką ir gerovę, atsigręžia į tai, kas už tvoros“, –sako studijos „Bauland“ partnerė, kraštovaizdžio architektė Agnė Dailidaitė.

Taktinio urbanizmo eksperimentai

Vilnius – žalioji Europos sostinė

Gamtiniam karkasui sąveikaujant su miesto teritorijomis, kuriamas unikalus naratyvas. Pagal žaliųjų erdvių plotą Vilnius pirmauja tarp visų Europos sostinių, ir tai tampa geru atspirties tašku strategiškai tobulinant viešąsias erdves ir žalinant miestą. Šiais metais Vilnius oficialiai paskelbtas Europos žaliąja sostine už reikšmingus pasiekimus aplinkosaugos srityje, tvaraus transporto bei ekologijos iniciatyvas. Ir toliau rengiamos įvairios švietimo programos, tvaraus gyvenimo būdo iniciatyvos ir planuojamos veiklos, renginiai, į kuriuos yra įsitraukusi ir „Bauland“ komanda.

Nors kultūriškai ir istoriškai susiformavę principai užsienio praktikoje (ypač šiltuosiuose kraštuose) gyventojams leidžia daugiau laiko leisti lauke, Lietuvoje tai sprendžiama per funkciją. Įvairios aikštės, skverai, alėjos istoriškai susiformavo esant strateginėms infrastruktūros sankirtoms, judėjimo koridoriams ir susibūrimo erdvėms, o vėliau evoliucionavo į reprezentacines, renginių vietas su papildančiomis funkcijomis.

Užsienyje pasitelkiamas drąsus eksperimentų laukas – taktinis urbanizmas. „Vakarų Europos miestuose įprasta įveiklinti viešąsias erdves: statinių vidaus erdvės persipina su lauku, o vietos bendruomenėms leidžiama išnaudoti gatves įvairioms veikloms ir poreikiams. Taktinis urbanizmas Lietuvos masteliu yra retas, viena iš keleto įdomesnių trumpalaikių intervencijų buvo įkurtas paplūdimys Lukiškių aikštėje. Tai gyvybingumą skatinantys eksperimentai, tačiau mūsų visuomenėje bet koks pokytis gali būti traktuojamas kaip atsiradęs visam laikui, dėl ko yra polinkis viską daryti saugiai ir santūriai“, – sako D. Baltrušaitis.

Žalioji Europos sostinė 2025 –Vilniaus iniciatyvos

Paskutinįkart tirpstant ledynams Vilniuje formavosi kalvos iš abiejų miesto pusių, Neries vaga, kadaise kur kas platesnė, skalavo dabartinį Šeškinės geomorfologinį draustinį. Dabar mieste yra nemažai draustinių, saugančių unikalią gamtą ir reljefo kraštovaizdį.

Šeškinės geomorfologiniame draustinyje projektuojamas „Mamuto parkas“.

Didžiausias Vilniaus miesto parkas lankytojams duris turėtų atverti 2029 metais.

„Bauland“ atliktoje Karoliniškių urbanistinėje strategijoje urbanistai identifikavo stiprų ekologinių koridorių, pėsčiųjų ir dviratininkų jungčių trūkumą.

Už centro ribų pamirštami mikrorajonai

Miesto centre, kur nuolat verda gyvenimas, įveiklinti viešąsias erdves yra kur kas paprasčiau nei mikrorajonuose ir gyvenamosiose vietovėse. Šių teritorijų regeneracija yra politiškai sunki tema, retas kas imasi aktyviai spręsti problemas, kurioms būtina nuosekli veiksmų strategija.

Viešųjų erdvių tokiose teritorijose yra, tačiau joms trūksta tarpusavio ryšių, funkcionalumo ir bendros kokybės gerinimo. „Sovietmečiu atsiradę visuomeniniai mikrorajonų pocentriai šiandien yra morališkai atgyvenę, o viešųjų erdvių kokybė – smarkiai pasenusi, trūksta ir jų hierarchinės sistemos“, – pažymi D. Baltrušaitis. „Miestiečiai įpratę sakyti važiuojantys į miestą, ir tai dažnai reiškia būtent miesto centrą. Tai identifikuoja paslaugų ir funkcijų trūkumą vietos gyventojams. Svarbu atsižvelgti, kad kuriama viešoji erdvė atlieptų gyventojų poreikius, o aplinkinis užstatymas formuotų kokybišką teritorijos pocentrį“, – teigia A. Dailidaitė.

„Narantis“ – medinėms stogo konstrukcijoms ribų nėra

Mažųjų miestų regeneracija ir žalinimo strategija

„Bauland“ komanda pabrėžia mažųjų miestų praktikos privalumą, priešingą didmiesčiams, kur yra „taisomos“ praeities klaidos ir dalimis tvarkomos viešosios ir žaliosios erdvės. „Maži miestai turi galimybę parengti visos teritorijos studiją ir viešųjų erdvių tvarkymo bei žalinimo strategiją mažesnėmis pajėgomis. Ilgalaikėje perspektyvoje, sekdami šią praktiką, jie žingsnis po žingsnio tiksliai žinos, kurias vietas tvarkyti ir kokia vizija turi išryškėti“, – sako A. Dailidaitė.

Vadovaudamasi Žaliojo kurso iniciatyvomis, Europos Sąjunga skiria didelį finansavimą viešosioms erdvėms regeneruoti ir įveiklinti. Biudžeto apribotiems miesteliams tai dažnai būna vienintelis finansavimo šaltinis, todėl, gerai pritaikius šią projektų praktiką, galima tikslingai žengti įgyvendinimo link.

| www.santvaros.lt

Panevėžio miesto tvarios plėtros strategija, viešųjų erdvių sistemos, o kartu ir Laisvės aikštės sutvarkymas pakeitė visą miesto įvaizdį. Šios strategijos pagrindu dabar vyksta architektūriniai konkursai naujoms viešosioms erdvėms.

Trakų atnaujinimas ne turizmui, o gyventojams: kadaise buvusi ežero dalis virto užpelkėjusia, apšiukšlinta ir nenaudojama vietinių vadinama „Trakų sahara“.

„Bauland“ architektai: Agnė Dailidaitė ir Donatas Baltrušaitis.

„Esame sąlyginai neseniai grįžę iš Belgijos, Nyderlandų, pradėjome dirbti su urbanistiniais ir kraštovaizdžio architektūros projektais. Jei būtume grįžę prieš 10–15 metų, turbūt nebūtume turėję darbo, šiandien matomas didelis rinkos poreikis būtent viešųjų erdvių projektavimui, kraštovaizdžio architektūrai, kompleksinėms

urbanistinėms analizėms, studijoms. O kartu auga ir visuomenės suvokimas, kodėl miesto žalinimo strategijos, kokybiškų viešųjų erdvių projektavimas yra reikalingas ir jiems patiems“, – pabrėžia D. Baltrušaitis.

Viešųjų ir žaliųjų erdvių atgaivinimo priemonės

Įvertinti ir išnaudoti privalumus. Nuo centro nutolusios teritorijos turi kitokį potencialą – priartėti prie gamtinių objektų ir

žaliųjų erdvių. Atstumas iki miško ar ežero yra kur kas mažesnis, tereikia sukurti tinkamą pasiekiamumą ir ryšius.

Aiški kraštovaizdžio struktūra ir poreikiai. Hierarchinė viešųjų erdvių sistema kartu su žaliaisiais koridoriais sudaro darnią urbanistinę visumą. Kai aiškiai atliepiami gyventojų poreikiai, tiek rekreacijos, tiek funkcijos, jiems nebereikia toli judėti ir ieškoti šių paslaugų kitur.

Priežiūra. Strateginė viešųjų, ypač žaliųjų erdvių priežiūra svarbi ne tik miestiečiams, bet ir ekosistemai. Gamtinių objektų priežiūra prisideda prie tvarios aplinkos, o viešųjų erdvių nuolatinis tvarkymas sukuria traukos taškus. Šiuo aspektu Lietuva yra gerokai pranokusi nemažą dalį pasaulio praktikos (tiek Azijoje, Amerikoje, tiek kai kuriuos Europos miestus).

Pasiekiamumas ir pėsčiųjų infrastruktūra. Vaikščiojamumas – ne tik skambus žodis profesionalams. Tyrimai rodo, kad, gyventojams judant vis daugiau, reikšmingai sutaupoma sveikatos sektoriuje, o miesto žalinimas prisideda prie žmogaus psichologinės gerovės. Pasiekiamumas nusakomas konkrečiai matuojant atstumus ir laiką (pavyzdžiui, 15 minučių mieste), per kurį gyventojas turėtų pasiekti darbą, namus, parduotuvę ar tą pačią viešąją erdvę.

Šviesa, šiluma ir saugumas. Užsienyje tokios erdvės yra gyvybingesnės, tačiau nereikia pamiršti jau pavasarį į gatves plūstančių ir mūsų gyventojų. Atsižvelgiant į klimatą ir saulės apšvietą, šaltuoju sezonu Lietuvoje turime labai ilgą tamsos periodą. Pavyzdžiui, Australijoje, nors šiltas klimatas leidžia ilgai būti lauke, diena ten baigiasi 17 val., tačiau gatvės išlieka labai gyvybingos.

„Tamsiuoju paros metu žmogus nori jaustis saugus, tad verta atkreipti dėmesį apšvietimo reikšmę, per jį jaukinti viešąsias

Vietokūros elementai. Viešąją erdvę pagyvina patys žmonės, o jų pritraukti padeda kūrybiška vietokūra. Aikštėms, skverams planuojant aiškius kontūrus, įgalinant architektūrą, pavyzdžiui, fontanais, susibūrimo amfiteatru ir kt., pirmuosiuose pastatų linijų aukštuose sukuriant daugiafunkces paslaugas.

Naugarduko gatvės rekonstrukcija ir gatvės turgaus iniciacija. Architektai „Do architects“. Vyr. arch. G. T. Gylytė. G. T. Gylytės nuotr.

erdves. Pavyzdžiui, vaikų žaidimų aikštelės yra labai prastai apšviestos, o Bernardinų sode, net ir esant geram orui, po šeštos valandos, vargu ar ten bus vaikų. Geras apšvietimas pagyvina erdvę ir pritraukia gyventojus, galbūt tai gali būti ir kokie šildomi suoliukai (juokauja pašnekovė) arba kitais būdais leisti žmogui pasijausti apšviestam saulės, saugioje erdvėje“, – sako A. Dailidaitė.

Žalinimo strategija miestui, architektui ir gyventojui

Vaikščiojimo naudą pabrėžia ir studijos „DO architects“ partnerė, architektė Gilma Teodora Gylytė. Poreikis būti lauke, pajusti natūralią šviesą, reaguojančią su mūsų oda išskiriant endorfinus, yra ištisus metus, net kai lauke šalta, o gausūs krituliai paverčia žemę purvu. Tam žmogui būtina surasti vietą, kur vaikščioti, o architektui – projektuoti tinkamas erdves. Išėjus į lauką bent 20–30 minučių, nueitas atstumas virsta keliais kilometrais, todėl akivaizdu, kad vienos apželdintos gatvės gali nepakakti – prireikia kokybiškos žaliųjų erdvių infrastruktūros. Miesto evoliucija reikalauja pokyčių – laikai, kai vyravo automobilio ikona, mena nepajudinamą modernizmo paminklą. Tačiau ir žalinimo strategija privalo turėti ribas, o urbanizuotos teritorijos išlaikyti savo miestietiškumą. „Miestas yra poreikių suderinimas, negalime mąstyti radikaliai, gyvename ne miške, bet taip pat ir ne automagistralėje, todėl viskas, kas yra mieste, privalo būti pritaikyta žmogui“, – sako G. T. Gylytė.

„Senatorių pasažas“. Architektai „DO architects“. Vyr. arch. G. T. Gylytė. G. T. Gylytės nuotr.

„Turime nuostabų įrankį erdvėms žalinti –visžalius augalus, ko, manau, Lietuvoje dar labai trūksta.

Gilma Teodora Gylytė

Racionalaus mastelis, dangos ir poreikių įvertinimas

Mastelis. Miško ekosistema nereikalauja pašalinių intervencijų ir turėtų būti išlaikyta natūrali, bet prižiūrėta. Miesto lygmens erdvėse įgyvendinami stambesni urbanizuoti pokyčiai, išlaikantys gamtinės ir urbanizuotos struktūros pusiausvyrą. Tuo tarpu privatūs užsakovai turi daug mažesnį viešajai funkcijai skirtą plotą, todėl kraštovaizdžio architektas parenka tinkamus vietokūros elementus, dangas ir erdvės kūrimo priemones.

Efektyvi danga. Vaikščiojimas visų pirma turi būti patogus, todėl skirtingose erdvėse tinka vis kitos dangos. Vertinant bendrą žaliųjų erdvių ekosistemą, geriausia rinktis ekologiškas, pralaidžias dangas.

Racionalus ir adaptyvus žalinimas. Lietuvos klimato sąlygomis lauko erdvės turi būti pritaikytos įvairiems sezonams: šiltuoju atrasti pavėsį, šaltuoju ieškoti saulės ir žalumos, o lietingu – komfortiškai jaustis erdvėje. Žmonių poreikiai yra skirtingi, vieni patogumą supranta kaip važiavimą automobiliu, kiti – pasivaikščiojimą žaliosiose erdvėse, o miestas – tai šių poreikių suderinimas.

Vienas sodininkystės pradininkų Londone Thomas Fairchildas knygoje „Miesto sodininkas“ rašo, kad planuojant viešąsias erdves būtina numatyti, kaip jos atrodys visais sezonais. „Turime nuostabų įrankį erdvėms žalinti – visžalius augalus, ko, manau, Lietuvoje dar labai trūksta. Jeigu kiekvienas, kaip architektas, erdvės šeimininkas, iškeltume sau užduotį panaudoti bent 50 proc. visžalių augalų, turėtume kur kas žalesnes ir jaukesnes erdves“, –pabrėžia G. T. Gylytė.

Žalinimas ir erdvės formavimas

Architektas ar urbanistas – ne dendrologas, todėl neturi kompetencijos rinkti ar teigti, kokioje žemėje ir kurį augalą sodinti geriausia. Tačiau architektai geba formuoti erdvę ir tūrį. G. T. Gylytės teigimu, pradėjus ne nuo to galo, pasimetama ir vietoj masės ir tūrio projektavimo rūpinamasi pavieniais objektais, gėlių rūšimis. „Atsižvelgiant į istoriją, šiais principais vadovavosi architektas Algimantas Nasvytis. Mes projektuojame erdvę suformuodami tūrinę užduotį, o tada bendradarbiaujama su sodininkais, šios srities specialistais, kaip tą masę užpildyti“, – sako architektė. Formuoti erdvę augalais. Architektas neprivalo turėti žinių apie visas įmanomas augalų rūšis ar jiems tinkamą dirvą. Tereikia išmanymo, kaip pagrindinių tipų augalai gali formuoti turimą erdvę. Pavyzdžiui, projektuoti sieną, praėjimą, tvorą ar kitus erdvinius aspektus žaliaisiais elementais, užkoduojant norimo rezultato aukštį, plotį, kartu integruojant visžalių augalų procentinę dalį. Pagrindiniai keturi tipai: medžiai, krūmai, vijokliai ir visi kiti augalai, Miestietis – „sodininkas“. Privatūs savininkai taip pat rūpinasi erdvės žalinimu: užuot parinkus pavienius objektus, iš pradžių formuojamas tarsi lauko kambarys, jo perimetras, vėliau vyksta jo užpildymas ir jaukinimas. Miesto viešosios iniciatyvos skatina bendruomenes rūpintis ne tik savo sodu, bet ir miesto žalinimu, prie gatvių apželdinimo prisidėję gyventojai jaučiasi atsakingi už savo įdirbį ir yra laimingesni, kasdien matydami jo rezultatus.

VU Geografijos ir kraštotvarkos doc. dr. Ričardas Skorupskas apie žaliąsias struktūras mieste, pasiekiamumą, integraciją ir efektyvias dangas

Naugarduko gatvės rekonstrukcija ir gatvės turgaus iniciacija. Architektai „DO architects“. Vyr. arch. G. T. Gylytė. G. T. Gylytės nuotr.

„Palyginti su Londonu, turime kur pasistiebti, ten kone kiekvienas prižiūri savo namų priekinį sodelį. Jei tokio neturi, pasistato vazoną su visžaliu augalu, o jei nėra prieigos iš gatvės – bent pasikabina augalą ant išorinės palangės. Taip kartu kuriamas žalesnis miestas. Ne visi turės vienodus poreikius ir suvokimą, kartais reikia pakovoti už „vazono laisvę“ ir nekreipti dėmesio prieštaravimus, juk prieštarauti gamtai yra paprasčiausiai nelogiška. Svarbu bandyti susitarti, rasti miestietiškumo ir gamtos pusiausvyrą“, – pabrėžia G. T. Gylytė.

Vaikų žaidimų aikštelės –miesto

vizitinė kortelė

Nuo seno architektūra buvo svarbi miesto identiteto dalis.

Prisiminkime Trijų Kryžių kalną ar MO muziejų – tai Vilniaus ženklai.

O kas, jei žaidimų aikštelė taptų miestui tokia pat svarbi?

Ji būtų ne tik pramogų vieta vaikams, bet ir miesto vizitinė kortelė.

Daugiau nei 18 metų Baltijos šalių rinkoje sėkmingai viešąsias erdves ir žaidimų bei sporto aikšteles kuriančios įmonės FIXMAN specialistų komanda pastebi, kad aktyvaus laisvalaikio erdvių integravimas į miesto kraštovaizdį ne tik išvilioja gyventojus į lauką. Tai gali ir sustiprinti miesto įvaizdį, kultūrinį identitetą, didinti tarptautinį patrauklumą. Vaikų žaidimų aikštelės gali būti įkvėptos vietos istorijos, gamtos ar bendruomenės poreikio.

Žaidimų aikštelės tampa išskirtiniais objektais

Vaikų žaidimų aikštelės jau seniai neapsiriboja tik čiuožyklomis ir sūpynėmis. Jos tampa neatsiejama miesto dalimi ir kuria papildomą vertę bendruomenėms.

› Tvarumas. Perdirbtų ar ekologiškų medžiagų naudojimas, pavyzdžiui, PEFC sertifikuota mediena, užtikrina ilgaamžiškumą ir mažesnį poveikį aplinkai.

› Įtrauktis. Specialūs liečiamieji paviršiai, kontrastingos spalvos ir interaktyvūs įrenginiai padeda kurti prieinamą aplinką visiems su regos, klausos ar judėjimo negalia.

› Daugiafunkcionalumas. Žaidimų aikštelės tampa socialiniais centrais, kūrybiškomis lauko erdvėmis bendruomenės renginiams ir kt.

› Integracija. Pritaikymas prie miesto infrastruktūros leidžia aikštelėms organiškai įsilieti į urbanistinį kraštovaizdį.

„Kurdami aktyvaus laisvalaikio erdves, turime praplėsti savo matymo lauką ir žvelgti ateitį. Vaikų žaidimų aikštelė turėtų pasakoti istoriją, stebinti ir įtraukti. Turime savęs klausti, ne ar jos gali būti išskirtine miesto dalimi, bet kodėl jos vis dar tokiomis netapo“, – sako įmonės FIXMAN direktorė Inga Liudvinavičienė.

Lõunakeskus Tartu, Estija (2024) – individualus „Lappset“ žaidimų aikštelės projektas prekybos centre sklandžiai įtraukia žaidimų erdves į komercines zonas ir tampa socialiniu traukos centru, stiprina prekės ženklą.

, Ryga, Latvija (2024)

viename seniausių Rygos

esanti vaikų aikštelė

pirmojo Latvijos dainų šventės festivalio. Ši erdvė yra puikus tautinio identiteto stiprinimo pavyzdys: iš Sik Holz Robinia medienos pagaminti Latvijos liaudies muzikos instrumentai papildo kraštovaizdį, o interaktyvus muzikos kamuolys groja tradicines latvių dainas.

gatvių, Biržai, Lietuva (2023)

aikštelė,

Biržų miesto ir pilies istorijos. Aikštelėje

„POWER HEAT“ –galinga naujiena šilumos siurblių rinkoje: veikia net esant –35 °C

„Power Heat“ – naujasis oras-oras šilumos siurblys, sukurtas efektyviai veikti net –35 °C temperatūroje. Šis naujoviškas gaminys ne tik meta iššūkį įprastiniam požiūriui oras-oras šilumos siurblius esant dideliam šalčiui, bet ir sudaro sąlygas „Panasonic“ veiksmingiau konkuruoti regionuose, kur šios sistemos anksčiau laikytos netinkamomis.

Kompaktiškas ir galingas

Neseniai Suomijoje, netoli poliarinio rato, atlikti bandymai parodė, kad „Power Heat“ patikimai veikia atšiauriomis žiemos

Šią žiemą japonų įmonė „Panasonic“ Lietuvoje pristatė unikalų produktą, kuris išplečia namų šildymo galimybes atšiauriomis klimato sąlygomis bei gali atnešti reikšmingų pokyčių šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) rinkoje, ypač šalto klimato regionuose.

Oras-oras šilumos siurbliai pastaruoju metu tapo itin populiarūs, nes siūlo efektyvų šildymą ir vėsinimą, yra ekonomiški, lengvai montuojami ir ekologiški – jie įsisavina šilumą iš lauko oro ir perduoda ją į patalpas.

» Pirmasis „Panasonic“ oras-oras sistemų antracito pilkos spalvos lauko blokas puikiai dera prie mūsų regionui būdingos architektūros ir aplinkos.

» Vidaus blokai gali būti dabar madingos grafito pilkos arba klasikinės matinės baltos spalvos.

» Kompaktiškas, bet galingas blokas leidžia prie vieno lauko įrenginio prijungti iki 3 vidinių įrenginių, tokių kaip „Flagship“ ir „NZ Etherea“.

» Oras-oras šilumos siurbliai gali būti naudojami ir kaip oro kondicionieriai, vasarą suteikiantys papildomo komforto.

» Šią technologiją naudojantys įrenginiai yra lengvai montuojami ir nereikalauja sudėtingos įrengimo infrastruktūros kaip, pavyzdžiui, dujiniai ar kietojo kuro katilai.

Nereikalauja didelės priežiūros

„Power Heat“ – galingas, bet tylus ir vietą taupantis šilumos siurblys. Jis puikiai tinka daugiau nei vieno aukšto namams arba tiems atvejams, kai namo planavimas reikalauja daugiau nei vieno vidaus bloko. Net ir tokiais atvejais „multi-split“ sistema garantuoja tolygų oro srauto paskirstymą ir norimos temperatūros palaikymą.

Tai reiškia, kad vidaus blokams reikia rečiau veikti visu pajėgumu, todėl jie veikia tyliau.

Ši „Panasonic“ sistema ne tik šildo ar atvėsina namus, bet ir gali pagerinti oro kokybę patalpose, nepriklausomai nuo to, ar įjungtas šildymo ar vėsinimo režimas. Integruota pažangi „nanoe™ X“ technologija, kuriai nereikia jokios techninės priežiūros, gali reikšmingai pagerinti oro kokybę, sumažindama ar neutralizuodama teršalų, tokių kaip tam tikri alergenai, žiedadulkės, pelėsiai, kvapai, virusai (tuo pačiu ir SARS-CoV-2, sukeliančių COVID-19) bei bakterijos, poveikį. „nanoe™ X“ yra įmontuota „HZ Flagship“ ir „NZ Etherea“ vidaus blokuose.

„Power Heat“ sistemai, turinčiai tik vieną lauko bloką, reikia mažai priežiūros – dėl vidaus blokuose integruoto belaidžio ryšio

šilumos siurblį galima patogiai valdyti su „Panasonic Comfort Cloud“ programėle. Telefonu bet kada ir iš bet kurio pasaulio

krašto galima valdyti visus savo turimus „Panasonic“ šilumos siurblius ir oro kondicionierius, reguliuoti temperatūrą, keisti veikimo režimą, stebėti energijos suvartojimą.

Išbandytas ekstremaliausiomis sąlygomis

Vienas sėkmingų „Power Heat Multi“ pritaikymo pavyzdžių yra „Arctic Treehouse“ viešbutis Suomijoje. Šiame prabangiame viešbutyje buvo reikalinga efektyvi ir patikima šildymo bei vėsinimo sistema, galinti veikti esant itin žemai temperatūrai. „Power Heat“ puikiai atitiko šiuos reikalavimus ir net juos pranoko, užtikrindama svečiams komfortą bet kuriuo metų laiku.

Skenuok ir savo akimis pamatyk, kaip viskas vyko:

Viešbutyje nuo buvusios grindų šildymo sistemos ir židinio pereita prie energiją tausojančios ir vietą taupančios įrenginių sistemos, nebijančios atšiaurių žiemos sąlygų. Nors per bandymų laikotarpį Rovaniemyje buvo didelių temperatūros svyravimų, šilumos siurblys veikė patikimai. Sistemos darbą fiksuojantys jutikliai nustatė, kad maždaug kas penkias valandas 13–15 minučių buvo automatiškai įjungiamas atitirpinimo režimas, taip užtikrinant stabilų lauko bloko veikimą net ir šalčiausią parą. Buvo pasiekta 4,6 SCOP reikšmė, o tai reiškia apie 80 proc. mažesnes elektros energijos sąnaudas, palyginti su ankstesne šildymo sistema.

„Power Heat Multi“ siūlomas dviejų lauko blokų modelių:

• CU-2Z50ABEC, skirtas dviem vidiniams blokams prijungti su 4,4 kW šildymo galia (esant –25 °C lauko temperatūrai);

• CU-3Z75ABEC, leidžiantis prijungti tris vidinius blokus ir pasiekiantis 4,8 kW šildymo galią.

Dėl galimybės prijungti kelis vidinius blokus prie vieno lauko bloko „Power Heat Multi“ yra universalus sprendimas, tinkantis įvairiai suplanuotiems namams ir bet kokiam orui. „Panasonic“ šilumos siurblių asortimentas vienas plačiausių rinkoje, pritaikomas kone bet kokiam objektui.

sąlygomis, ir išryškino jo plėtros galimybes į naujas rinkas, tarp jų ir į Baltijos šalis. „Panasonic“ jau anksčiau savo asortimente turėjo itin efektyvių šilumos siurblių, veikiančių net ir spaudžiant –35 °C šalčiui, tačiau siurblys „Power Heat“ yra pirmasis „multi-split“ tipo sprendimas, veikiantis ekstremaliai žemos temperatūros sąlygomis ir vienu metu šildantis net 3 skirtingas zonas. Su įspūdingu A++ energijos vartojimo efektyvumo įvertinimu ir 4,60 SCOP (sezoninio naudingumo koeficiento) verte „Power Heat“ be problemų atlaiko ilgai trunkančią žiemą ir didelius šalčius, tad yra tiesiog idealus sprendimas mūsų regiono klimatui. aircon.panasonic.lt

Išmaniosios technologijos turi vis didesnę įtaką žmonių asmeniniam ir profesiniam gyvenimui. Jos suteikia daugiau patogumo dirbant, bendraujant, pramogaujant, palaikant ryšį su žmonėmis ir aplinka. Skaitmenizuoti sprendimai taikomi ne tik protingiems namams kurti, bet ir išmaniesiems miestams projektuoti ir valdyti.

Sandra SUTULIENĖ

*angl. didieji duomenys

kalva. Vilniaus miesto savivaldybės nuotr. TP ir realybės projektų tikrinimas. Žygimanto Pagalio nuotr.

Išmaniųjų technologijų svarba

Urbanistikos kontekste nuolatinių idėjų ir iniciatyvų virsmais siekta adaptuoti miestus žmogui ir verslui palankią aplinką. Kultūrinių ir socialinių reiškinių įtaka drastiškai keitė miestų vaizdą, kaip ir savalaikės pramonės, technologijų pažanga, atradusi vietą urbanistiniame tinkle. O pastaruosius 10 metų aktyviai taikant duomenų analizę, performuojami miesto projektavimo principai, koncentruojantis išmaniojo miesto idėją. Panaudojant didžiuosius duomenis, dirbtinį intelektą ir skaitmeninius sprendimus, lengva kurti žmonėms patogų ir aplinkai draugišką miestą. Išmaniosios technologijos leido padaryti skaitmeninį projektavimą, vystymą, procesų valdymą ir naujų funkcijų įdiegimą daug paprastesnį, o miestų problemų sprendimą – savalaikį.

Išmaniosios technologijos palengvina gyvenimą

Nors iš pirmo žvilgsnio dauguma mobiliųjų programėlių atrodo kaip atskiri verslai, tačiau jų išvystymas miesto kontekste ypač palengvina miestiečių gyvenimą. Vieni reikšmingiausių sprendimų – skaitmeninės dalijimosi ekonomikos schemos. Pavyzdžiui, gyventojams nebūtina turėti nuosavą transporto priemonę, kad lengvai judėtų mieste. Jie gali tiesiog išsinuomoti automobilį, dviratį arba paspirtuką. Lygiai taip pat ir su pirkimu internetu. Miestiečiai ne tik išvengia stovėjimo spūstyse ir eilėse prekybos centruose, mažina aplinkos užterštumą, bet ir taupo pinigus. Internetu galima atlikti be galo daug kasdienių užduočių: užsakyti maisto, rezervuoti vizitus, apmokėti sąskaitas, surasti augintiniams aukles ar net dirbti nuotoliu.

Bepiločiu orlaiviu renkant termines nuotraukas kuriama ortomozaika. Žygimanto Pagalio schemos.

„Miestai yra ne dėl technologijų, o dėl žmonių. Pagrindinis tikslas –kurti gyvenamąją aplinką taip, kad visų poreikiai būtų patenkinti.

Užtikrinus gyventojų patogumą ir lengvą vietos valdymą, miestas tampa vieta, kur norisi gyventi.

Vilnius Tech docentė dr. Skirmantė Mozūriūnaitė.

Savalaikis išmanus miesto valdymas

Išmaniosios technologijos taip pat yra reikšmingas įrankis valdant miesto procesus. Vilnius Tech Architektūros fakulteto, Urbanistikos katedros docentė dr. Skirmantė Mozūriūnaitė pabrėžia, kad tai ypač svarbu miestą prižiūrinčioms įmonėms ir institucijoms: „Viskas vyksta realiu laiku. Pavyzdžiui, prie konteinerių pritvirtintos svarstyklės nuolat matuoja šiukšlių svorį ir siunčia signalus, kada reikalingos šiukšliavežės. Mieste integruotos jutiminės kameros, dronai, jutikliai ir kitos stebėjimo sistemos fiksuoja kelių kokybę, eismo įvykius, spūstis ir apie tai informuoja Kelių direkciją. Tokiu būdu darbuotojams nereikia reguliariai vykti į vietą, darbo kokybė pakyla, pradedama atsakingai naudoti degalus, sąmoningai mažinti aplinkos užterštumą automobilių išmetamosiomis dujomis ir taupyti mokesčių mokėtojų pinigus.“

Doc. dr. S. Mozūriūnaitė pažymi, kad didieji duomenys, sujungti su dirbtiniu intelektu, padeda dar lengviau prognozuoti, pastebėti, atpažinti, valdyti ir keisti įvairias miesto gyvenimo schemas. Jos yra nematomos, tačiau ypač svarbios mieste gyvenančių žmonių saugumui ir patogumui. Docentei antrina ir Vilniaus miesto vyr. architektė Laura Kairienė: „Naudojant išmaniąsias technologijas prižiūrimi miesto želdiniai, atnaujinamas šviesoforų ritmas, kontroliuojamas automobilių srautas, reorganizuojami autobusų maršrutai, valomas sniegas ir dar daug įvairių procesų, palengvinančių miestiečių kasdienybę.“

ŽEMĖLAPIAI:

1. Saulės spinduliuotės rodiklių informacija Vilniaus mieste. „3D Vilnius“ žemėlapis

2. Pastatai, pagal vidutinį saulės energijos potencialą. Miesto centras. „3D Vilnius“ žemėlapiai

3. Miesto plaučiai – IoT panaudojimas. „ID Vilnius“ žemėlapis

4. Judumo žemėlapis. „ID Vilnius“ žemėlapis

Tai ne fantastikos filmas, o vilniečių kasdienybė

Vilniaus miesto savivaldybė turi be galo daug duomenų. Juos ne tik renka, administruoja, bet ir kuria.

• Vilnius turi nemažai interaktyvių žemėlapių, kurie leidžia stebėti realią miesto situaciją: žaliąsias miesto zonas, automobilių ir dviračių srautus, oro užterštumo rodiklius, kietųjų dalelių judėjimo kryptį ir kitas sritis. Toks žemėlapių naudojimas yra labai universalus: tinka ne tik tvarkant miestą, vykdant urbanizaciją, bet ir organizuojant įvairius renginius.

• Yra sukurtas išsamus Vilniaus DNR žemėlapis, kuriame yra sudėta visa miesto istorija.

• Lietuvos sostinė naudoja ir nuasmenintus mobiliuosius duomenis. Pagal gyventojų judėjimą lengva planuoti reikiamą miesto infrastruktūrą ir viešojo transporto maršrutus.

• Taikydami skaitmenines technologijas savivaldybės atstovai gali pristatyti planuojamus miesto plėtojimo projektus, diskutuoti ir kitais įvairiais būdais skatinti miestiečių įsitraukimą.

• Vilniečiai drąsiai gali teikti savo pasiūlymus, ką reikėtų tvarkyti, o savivaldybė gyventojų poreikius atsižvelgia. Tačiau tai nėra pagrindinis Vilniaus miesto stebėjimo šaltinis.

Miesto vyr. architektė L. Kairienė pripažįsta, kad skaitmeninimo įrankius miesto architektai naudoja kasdien. Tai jiems padeda derinti projektus, vertinti jų poveikį ir vizualinį ryšį su aplinka bei išvengti klaidų. Pavyzdžiui, skaitmeniniai modeliai padeda numatyti galimas inžinerines, architektūrines ir kitas rizikas dar neprasidėjus statyboms. Ji atskleidžia įdomias kasdienio darbo detales, kurios atrodo tarsi iš fantastinio filmo.

Dauguma duomenų yra atviri. Jais naudojasi pats miestas, siekdamas tinkamai reaguoti ir informuoti gyventojus apie pasikeitusią gyvenamąją aplinką, pavyzdžiui, ką daryti kilus dideliam gaisrui. Taip pat didžiuosius duomenis naudoja architektai ir urbanistai, siekdami kurti ir plėtoti vilniečiams gražų, patogų ir tvarų miestą.

Interaktyvūs Vilniaus 3D modeliai ir žemėlapiai

Gyventojai ir specialistai gali rasti vizualią 3D informaciją apie numatomą statinių projektavimą ir

3D Vilnius žemėlapis

„Projektų tinkamumą įvertiname naudodami skaitmenizuotą 3D Vilniaus modelį, kuris parodo, kaip konkretus pastatas daro poveikį aplinkai: stebime jo dydį, matomumą iš įvairių miesto vietų ir kitus parametrus.

Taip pat specialiais lazeriais, pritvirtintais prie automobilių apačios, skenuojame gatves, tikriname kelių kokybę ir fiksuojame, kuriose miesto dalyse reikalingas remontas. Galiausiai, realiu laiku stebime viso miesto statybų ir remonto darbų eigą.

Miesto vyr. architektė L. Kairienė.

Išmaniojo miesto projektavimas: galimybės ar gresiantys pavojai?

Nėra abejonių, kad išmaniosios technologijos suteikia plačių galimybių, o šalia jų visada atsiranda ir pavojų. Svarbu tai, kaip su tuo susitvarkoma. VGTU docentė dr. S. Mozūriūnaitė pripažįsta, kad didieji duomenys yra šių dienų ir ateities naujasis auksas. Tačiau pašnekovė pabrėžia, kad reikia mokėti juos valdyti: „Duomenų yra be galo daug ir įvairių. Neretai jie būna užteršti ir netikslūs, pavyzdžiui, gyventojų vietos registracija ir reali vieta, kur jie gyvena. Tad prieš juos naudojant būtina įsitikinti jų tikrumu tam, kad duomenimis grįsti sprendimai būtų teisingi. Duomenų išvalymas ir išgryninimas reikalauja specialių kompetencijų, tačiau įveikus šį iššūkį miestų projektuotojams atsiveria beribės kūrybinės galimybės.“

Taikant žinias, patirtį, technologijas ir kokybiškus duomenis ten, kur jų reikia, galima sukurti tvarius ir ilgalaikius sprendimus. Šiuo atveju ypač naudingas tampa urbanistikos mokslas. Jis yra tarpdisciplininis ir apima ekonominę, socialinę, kultūrinę ir kitas

miestiečiams svarbias sritis. Urbanistikos mokslo atstovai gali peržiūrėti vidinį potencialą, atlikti galimybių studijas, kurti miestų simuliacijas, padėti taupyti turimus išteklius, dar kartą juos panaudoti arba adaptuoti ir taip padėti išvengti klaidų įgyvendinant projektus. Didieji duomenys yra naudingi ne tik valstybinėms institucijoms, bet ir verslui. Tačiau tinkamai jų neadministruojant gali kilti ir rimtų problemų. Vilniaus miesto vyr. architektė L. Kairienė atkreipia dėmesį, kad ten, kur yra skaitmeniniai duomenys, yra ir jų nutekėjimo rizika: „Viską, ką mes matuojame ir laikome skaitmeniniu pavidalu, gali būti panaudojama ne tik gerais, bet ir blogais tikslais. Turime pasirūpinti tiek duomenų tikslumu, tiek saugumu tam, kad jie mums būtų naudingi, o ne žalingi.“

Išmaniojo Vilniaus ateitis

Neabejojama, kad išmaniųjų miestų idėja toliau vystysis, skaitmeninių technologijų ir duomenų integracija didės, miestiečių gyvenimo kokybė – gerės, o sujungus išmaniąsias technologijas su tvarumu ji bus reikšmingai didesnė. Vilniaus miesto vyr. architektė

L. Kairienė prognozuoja, kad ateityje drastiškai mažės fizinio kontakto, kai darbuotojai pėsčiomis arba automobiliu vyks tikrinti tam tikrų vietos parametrų. Visa tai už juos atliks įvairūs jutikliai. Pavyzdžiui, galima tikėtis įvairių daviklių integravimo žaliąsias miesto zonas. Jie galėtų siųsti signalus ir informuoti darbuotojus, kada reikia laistyti augalus.

Vilnius sparčiai modernėja ir drąsiai priima visas išmaniojo miesto galimybes. Architektai jau turi idėją, kaip galėtų matuoti ir identifikuoti Vilniaus karščio salas, kurias būtina apželdinti medžiais. Taip pat jau yra numatyta, kad gatvių apšvietimą skenuos ir miestiečių saugumą vertins dronai. Jau 2025 metais Vilnius taps vieninteliu Baltijos šalyse miestu, turinčiu ISO 37120 kokybės sertifikatą, kuris atitinka tarptautinį standartą. Lietuvos sostinė reguliariai matuos ir vertins daugiau nei 100 skirtingų ekonominių, aplinkosauginių, socialinių ir infrastruktūrinių rodiklių, kurie nurodys miesto kokybę. Taigi, išmaniųjų miestų ateitis greitai virsta realybe, o prognozės – duomenimis pagrįstais, efektyviais sprendimais.

sprendinius.

S.

Vilniaus miesto stogų būklė

Biologiniai valymo

įrenginiai „BioTornado“ –efektyvus būdas valyti nuotekas

Nuotekų valymo iššūkiai

Prieš kelerius metus Lietuva, raginama Europos Sąjungos, užsimojo plėsti centralizuotus nuotekų surinkimo tinklus ir prie jų prijungti visus namų ūkius. Šis uždavinys iškeltas siekiant maksimaliai surinkti užterštą vandenį ir efektyviai jį išvalyti. Tačiau kilni, aplinkosaugai svarbi idėja buvo sunkiai įgyvendinama, nes neįvertintas vienas labai svarbus veiksnys.

„Mūsų šalyje labai daug mažų nuo centrinės valymo sistemos nutolusių gyvenviečių ir pavienių namų. Toks centralizuotas nuotekų valymo tinklų plėtimas neracionalus ir labai brangus. Tad gyventojai buvo palikti su šia problema tvarkytis patys. Matydami tai, 2020 metais sukūrėme ir sertifikavome vienintelį aštuonių kamerų biologinį nuotekų valymo įrenginį „BioTornado“. Jis tapo tikru perversmu nuotekų valymo rinkoje“, – apie reikšmingą pasiekimą pasakoja UAB „Biotechnologijos grupė“ vadovas Julius Mažeika.

Ne visi nuotekų valymo įrenginiai, ypač importuojami, atitinka Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos Respublikos (LR) teisės aktų reikalavimus. Parduodant nuotekų valymo įrenginius pirkėjui turėtų būti perduodami du dokumentai: techninis pasas ir eksploatacinių savybių deklaracija. Nors abu šie dokumentai yra privalomi, neretai pirkėjas gauna tik techninį pasą, kuris nepatvirtina įrenginio efektyvumo arba jame būna pateikta minimali informacija. Dar vienos pinklės, kurias gali papulti pirkėjai, kai užsienio pardavėjas nepateikia tikslių nuotekų valymo įrenginio veikimo parametrų arba tyčia juos nurodo klaidingai. Tad labai dažnai nuotekos nėra išvalomos taip, kaip reikalauja ES ir LR teisės aktai, patiriama didelė žala gamtai ir žmogui: užteršti gruntiniai vandenys, atsiranda nemalonus kvapas, sklindantis iš valymo įrenginių. Pirkėjai, nusprendę pakeisti nuotekų valymo įrenginį į kokybiškesnį ir tvaresnį, nueina ilgą, daug finansų ir laiko reikalaujantį kelią. Visas šis procesas yra daug brangesnis, nes du kartus mokama už prekę ir jos įrengimą bei senosios įrangos išardymą ir utilizavimą. Galiausiai užtrunka nemažai laiko, kol vėl atkuriama namų lauko aplinka. Tad siekiant išvengti šių klaidų, verta atsakingai rinktis nuotekų valymo įrenginį tam, kad padėtumėte ne tik sau, bet ir pasirūpintumėte savo aplinka: valytumėte nuotekas pagal ES ir LR teisės aktų nustatytus reikalavimus, saugotumėte gamtos išteklius ir turėtumėte jaukią bei gražią erdvę aplink namus.

Inovatyvūs „BioTornado“ įrenginiai

„BioTornado“ – lietuviškos bendrovės „Biotechnologijos grupė“ Lietuvoje sukurtas, pagamintas ir akredituotoje laboratorijoje sertifikuotas vienintelis aštuonių kamerų pažangus biologinis nuotekų valymo įrenginys. Jo gamybai ir veikimui pasirinkti tvarūs sprendimai reikšmingai prisideda prie gyventojų namų lauko aplinkos puoselėjimo bei švaresnės gamtos išsaugojimo. „BioTornado“ pagamintas iš sandaraus ir chemijai atsparaus plastiko – polipropileno, todėl įrenginio konstrukcija ilgaamžė ir ypač tvirta. Įrenginio gamyboje 99 proc. susidariusių plastiko atliekų surenkama ir perdirbama antriniam naudojimui. Įdiegus efektyvią, modernią įrangą gamybos procese reikšmingai taupomi elektros energijos ištekliai.

„BioTornado“ nuotekas išvalo iki 98 proc. teršalų. Išvalytų nuotekų parametrai ne tik siekia, bet ir viršija ES ir LR nustatytas nuotekų tvarkymo normas. Išvalius nuotekas gautas vanduo gali būti saugiai panaudotas antrą kartą: augalams laistyti, unitazo vandeniui nuleisti, gatvėms plauti ir kitur, kur nereikalinga itin aukšta, geriamajam vandeniui prilygstanti kokybė. Tai ypač aktualu šalyse, kuriose yra labai mažai gėlo vandens. Išvalytas vanduo yra tokios aukštos kokybės, kad jei neplanuojama pakartotinai naudoti šio vandens, jį galima išleisti gamtinę aplinką.

Efektyvus nuotekų valymas

Nors vieni svarbiausių parametrų, parodančių išvalyto vandens kokybę, yra bendro azoto ir fosforo likučių kiekis, bendrovės vadovas J. Mažeika išskiria dar kelis parametrus: „Mums labai svarbi švari gamta ir aplinka, kurioje žmonės gyvena, todėl atsakingai žiūrime ir vertiname savo įrenginių efektyvumą. Prie bendrų nuotekų valymo reikalavimų dar išskirčiau biocheminio deguonies suvartojimo (BDS5) ir skendinčiųjų medžiagų (SM) parametrus.“ Bendrąjį azotą (Nb) sudaro kelių azoto komponentų visuma, kuri negali viršyti 25 mg/l. Bendrojo fosforo (P) likutis valytose nuotekose gali svyruoti iki 5 mg/l. Jei į gamtą išleistame vandenyje abiejų junginių kiekis viršija normas, padaroma itin didelė žala aplinkai. Pavyzdžiui, gali pradėti labiau dumblėti ir želti vandens telkiniai. BDS5 turi neviršyti 35 mg/l. Tai yra vienas svarbiausių vandens užterštumo parametrų. Jis parodo, kiek reikia deguonies tam, kad nuotekose esantys mikroorganizmai per 5 dienas suskaidytų teršalus iki organinių medžiagų. Skendinčiosios medžiagos (SM) gali siekti iki 50 mg/l. Šis parametras parodo, kiek drumzlių gali ištekėti iš nuotekų valymo įrenginio. „BioTornado“ išvalytose nuotekose šis rodiklis yra itin mažas ir siekia tik 8,81 mg/l. Iškalbingi ir kiti išvalytų nuotekų rodikliai – tik 16,3 mg/l Nb (bendrojo azoto), 1,56 mg/l P (bendrojo fosforo), 8,41 mg/l BDS5 (biocheminio deguonies suvartojimo).

Profesionali įrenginio priežiūra

„BioTornado“ biologiniai nuotekų valymo įrenginiai turi CE ženklinimą, kuris nurodo, kad įranga atitinka ES nustatytas direktyvas ir reglamentus.

UAB „Biotechnologijos grupė“ atsakingai žiūri „BioTornado“ įrangos priežiūrą. Įmonės darbuotojai reguliariai tikrina įrenginio kokybę ir teikia profesionalias jo priežiūros paslaugas: nusiurbia dumblo perteklių, išvalo ir sureguliuoja. Priežiūros darbai padeda išlaikyti aukštą ir tinkamą įrenginio efektyvumą bei ilgaamžiškumą, galintį siekti ne vieną dešimtmetį.

Sertifikatai ir apdovanojimai

„BioTornado“ biologiniai nuotekų valymo įrenginiai turi CE ženklinimą, kuris nurodo, kad įranga atitinka ES nustatytas direktyvas ir reglamentus. Taip pat inovatyvi valymo sistema atitinka EN 12566-3 reikalavimus. Juos patvirtino statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumo vertinimą ir tikrinimą atlikusi akredituota laboratorija – Statybos produkcijos sertifikavimo centras.

www.biotornado.lt

LEDVANCE inovacijos:

modernus ir efektyvus apšvietimas

Kauno „Žalgirio“ arenoje

LEDVANCE – pasaulio apšvietimo pramonės lyderė, siūlanti platų LED šviestuvų, išmaniųjų apšvietimo sistemų ir LED lempų asortimentą, skirtą naudoti tiek profesionaliai, tiek buityje. Įmonė veikia daugiau nei 140 šalių ir nuolat plečia savo veiklos sritis, tarp jų yra ir atsinaujinančiosios energijos sprendiniai: fotovoltiniai moduliai, keitikliai ir energijos kaupimo sistemos. LEDVANCE kuria modernius, energiją taupančius ir tvarius apšvietimo sprendimus, prisidedančius prie efektyvesnio ir ekologiškesnio pasaulio.

Aukščiausio lygio renginiams

LEDVANCE parengė apšvietimo projektą, pagal kurį sumontuota 100 būtent šiai arenai pagamintų „LED Floodlight Arena“ šviestuvų su integruotais DMX valdikliais, kad apšvietimą būtų galima pritaikyti įvairiems scenarijams.

Šviestuvų su dviem optiniais moduliais skleidžiamas šviesos srautas siekia 71 000 lm, o jų spalvų perteikimo indeksas (CRI) yra 90.

Aukštos kokybės metaliniai reflektoriai leidžia preciziškai valdyti apšvietimą, sumažina akinimą ir nepageidaujamą šviesos sklaidą, taip pagerindami žiūrovų ir sportininkų patirtį.

Šis atnaujinimas atitinka griežtus techninius apšvietimo reikalavimus, keliamus stipriausios Europoje klubinio krepšinio lygos „Turkish Airlines Euroleague“. Tai leidžia ne tik pagerinti rungtynių transliacijų kokybę, bet ir sukurti dar geresnes sąlygas sportininkams ir žiūrovams.

„Įgyvendintas projektas dar kartą patvirtina mūsų gebėjimą kurti ir diegti inovatyvius apšvietimo sprendimus didelėse daugiafunkcėse arenose. Džiaugiamės galėdami pritaikyti naujausias LED technologijas pagal kliento poreikius, užtikrinti aukštą energinį efektyvumą, ilgaamžiškumą ir nepriekaištingą apšvietimo kokybę“, – sako LEDVANCE atstovybės Lietuvoje apšvietimo projektų vadovas Egidijus Bočys.

Ilgalaikiai ir tvarūs sprendimai

Dėl įgyvendintų sprendimų Kauno „Žalgirio“ arenoje per renginius dabar užtikrinamas aukščiausio lygio apšvietimas, atitinkantis tarptautinius techninius reikalavimus. Moderni apšvietimo sistema ne tik sukuria įspūdingą atmosferą, bet ir užtikrina ilgalaikį patikimumą bei optimalų energijos vartojimą.

„Džiaugiamės galėdami pritaikyti naujausias LED technologijas pagal kliento poreikius.

MIESTO ARCHITEKTŪROS KRYPTIS

paveldas

Griežti Lietuvos darbo su paveldosaugos objektais įstatymai verčia, kartais pernelyg atsargiai, žvelgti istorinių objektų atnaujinimą ir pritaikymą šių dienų miestui. Specialistų teigimu, objektas vertingesnis ne tada, kai yra restauruojamas identiškai pagal pradinę būklę, o kai jis prikeliamas naujam gyvenimui ir tarnauja toliau.

Lietuvoje architektas gali dirbti su šiuolaikinės architektūros objektais ir kartu turėti paveldosaugos specialisto atestatą. Kitose šalyse šie specialistai yra griežtai atskirti.

pastatų modernizavimo internetinis seminaras

Privatiems subjektams pateikiamos rekomendacijos, įsigijus istorinį būstą

Prancūzijoje paveldo srities darbas – didelis prestižas, o už metų darbo atlygį sudėtingame objekte kitus metus jis gali pragyventi nedirbdamas.

Švedijoje paveldo restauracija atliekama skirtingų specialistų ir komandų. Atlikus tvarkybos darbus, toliau konversijoje dalyvauja pritaikymo komanda.

XX a. pab. Švediją ištikusios krizės metu, kai daug architektų neteko darbo, valstybė jiems pasiūlė įsidarbinti apmatuojant paveldo objektus ir sukuriant jiems inventorinius dokumentus.

„Pastato perdirbimas“ – taip tituluojamas rekonstrukcijos projektas Valencijoje (Ispanija) siekia atgaivinti istorinę architektūrą ir kartu suteikti funkcionalumo ir gyvybės vietos architektūrai bei viešosioms erdvėms.

Architektai Elia García, Jaime Riquelme, „JBvisuals“ vizualizacija.

Aušra NYMAN

Istorinių

Daugiau apie paveldo architektūrą skaitykite SA.lt rubrikoje PAVELDAS

2024 m. rudenį pristatyti Vilniaus Kirdiejų rūmų rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai. „2xj“ architektų studijos vizualizacija.

To paties pastato, Kirdiejų rūmų, 2-ąją vietą užėmęs rekonstrukcijos projektas. „nytt“ architektų studijos vizualizacija.

Miestų istoriniai centrai turi būti tokie pat gyvi, kokie jie buvo prieš daugelį šimtmečių, ir kartu neprarasti savitumo bei jiems būdingo jaukumo. „Strasbūro konvencija teigia, kad paveldo objektai turi tarnauti visuomenės reikmėms, būti pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams ir tuo pačiu išsaugoti savo vertingąsias savybes, kurios turi būti perduotos ateities kartoms“, – sako architektė, paveldosaugos ekspertė Loreta Janušaitienė.

Ar sąlygų griežtinimas padėtų apsaugoti paveldą nuo nepageidautinų interpretacijų?

Loreta: Gerai išsilaikiusius architektūrinius ansamblius būtų verta pilnai restauruoti ir išlaikyti kiek įmanoma autentiškesnius. O jeigu kalbame apie dvarą, kurio teritorijoje sovietmečiu buvo pristatyta sandėlių, karvidžių, mechaninių dirbtuvių, t. y. jeigu ansamblis jau pažeistas, derėtų atlaisvinti suvaržymus, palikti daugiau laisvumo architektams. Tik reikėtų visų suinteresuotų pusių, vystytojų, architektų, visuomenės ir valstybei atstovaujančių institucijų, dialogo. Vystytojų ir architektų pareiga – informuoti visuomenę apie numatomus pokyčius jautriai, taktiškai, suprantant, kad ji neturi specialaus pasirengimo.

Tačiau nereikia manyti, kad vystytojų siekis yra tik griauti ar darkyti objektą. Institucijos galėtų rasti sutarimą, kad būtų rekonstruojama, pavyzdžiui, statant sklypo gylį ar net pačiame objekte, jei nauji sprendiniai nežaloja jo savasties. Neturime iš baimės ar nepasitikėjimo uždrausti rekonstruoti (žinoma, tinkamai!) objektų, kurie turi ir vertingųjų savybių. Akivaizdu, kad įstatymų bazė iki šiol nėra tinkamai sutvarkyta, todėl architektai, Kultūros paveldo departamentas, visuomenė šiuo metu kol kas neretai yra priešpriešinamos viena kitoms, ir tai sukelia nepageidaujamų konfliktų.

Taip pat buvo siekiama sugriežtinti reikalavimus, kad nauji ir rekonstruojami pastatai būtų reglamentuojami, pavyzdžiui, detaliuoju planu ar atitinkamai – specialiuoju. Tokiu atveju tektų atlikti viso kvartalo analizę, siekiant išlaikyti architektūrinę užstatymo kokybę, kad naujasis užstatymas nedisonuotų su senuoju. Ši situacija vis dar yra labai karšta, nes dar turime daug tuščių vietų saugomose teritorijose, kur karo metu buvo sugriauti pastatai arba tiesiog istoriškai mažiau išvystyta teritorija, kuri tik tarpukariu pradėjo plėtrą.

Kokią įtaką skirtingi statybos ir restauravimo terminai turi paveldosaugos procesui?

Loreta: Terminai šiuo metu yra skirtingi todėl, kad juos vartoja skirtingų institucijų specialistai – architektai arba paveldosaugos ekspertai. Mūsų šalyje architektas gali dirbti su šiuolaikinės architektūros objektais ir kartu turėti paveldosaugos specialisto, dirbančio restauracijos srityje, atestatą. Panaši praktika yra ir Prancūzijoje, kur architektas gali projektuoti šiuolaikinę architektūrą ir papildomai specializuotis paveldosaugos srityje. Kitose šalyse šie specialistai yra griežtai atskirti, t. y. projektuoja arba tik šiuolaikinę architektūrą, arba jų specializacija tik paveldosauga.

Rekonstrukcija

yra statybos darbų rūšis pagal Statybų įstatymą ir STR. Šis terminas susijęs su šiuolaikinėmis statybomis, o ne su paveldosauga. Rekonstrukcija yra tuomet, kai pakinta pastato išorės gabaritai, kai padidėja ar sumažėja jo tūris, kažkokia dalis yra pristatoma ar užstatoma. Renovacijos terminas, labiau išpopuliarėjęs sovietinių daugiabučių modernizavimo metu, mano nuomone, nevartotinas paveldosaugoje.

Kalbant paveldosaugos sąvokomis, yra tvarkybos darbai pagal PTR (paveldo tvarkybos reglamentai): konservavimas, restauravimas ir remontas, avarinės būklės šalinimas naudojant specialiąsias paveldosaugos technologijas (kai pastato dalį, jo prarastus ar pažeistus elementus įmanoma atstatyti pagal istorinius, architektūrinius, archeologinius ir (ar) ikonografinius tyrimus).

Kaip tai vyksta praktikoje? Juk kai kurie paveldo objektai rekonstruojami pristatant naujas pastato dalis.

Loreta: Architektas, atliekantis konversiją kultūros paveldo objekte arba (tam tikrais atvejais) –rekonstrukciją, iš architekto (nekilnojamojo kultūros paveldo specialisto) gauna paveldo tvarkybos darbų projektą su sprendiniais, rekomendacijomis ir nurodymais, kaip objektą tvarkyti ir ką jame privaloma išsaugoti. Tvarkybos darbų projektas yra kaip dokumentas, informuojantis apie galimybes ir apribojimus. Lietuvoje neretai abu projektus rengia tas pats architektas, jei jis turi abiejų rūšių atestaciją.

Stažuojantis Prancūzijoje teko įsitikinti, kad architektui dirbti paveldo srityje yra didelis prestižas – už metų darbo atlygį sudėtingame objekte kitus metus jis gali pragyventi nedirbdamas. Nes sudėtingų restauracijos objektų negali turėti kelių vienu metu – nuolat atsiveria nauji sluoksniai ir pradinė idėja transformuojasi, kinta. Logiškai koncepcijai bręstama palaipsniui, renkantis tinkamiausią kelią. Prancūzų pavyzdžiu vienas architektas yra tarsi lyderis, vedantis komandą palaipsniui tikslą, nurodantis, kur gali atsirasti šiuolaikinių elementų, o kur turi būti konservuojami išlikę.

Štai Švedijoje tai atlieka skirtingi specialistai ir atskiros komandos. Pas mus taip pat yra atvejų, kai, atlikus tvarkybos darbus, toliau konversijoje dalyvauja pritaikymo komanda. Tai priklauso ne tik nuo objekto sudėtingumo, specifikos, bet ir nuo vedančio architekto projekto organizavimo būdo. Iš savo patirties žinau, kad atliekant tvarkybos darbus susigyveni su kiekviena detale ir kiekviena atrodo labai svarbi ir reikšminga, tuo tarpu vėliau prisijungę specialistai, tarkim, interjero, gali įnešti šviežio vėjo.

Restauravimas

(tvarkyba) ir (ar) kapitalinis remontas, rekonstravimas (tvarkomieji statybos darbai) dažniausiai yra tęstinis procesas, įsiklausant į restauratorių, ekspertų pasiūlymus, nes konservuojant, restauruojant pastatą, atidengiant vis naujus sluoksnius atsiranda vis naujų faktų, o kartu ir sprendimų, koreguojančių projekto eigą. Restauruojant ir (ar) pritaikant paveldo objektą, vyksta nuolatinis visų šios srities specialistų bendradarbiavimas. Atsižvelgdamas į mokslininkų, ekspertų specialistų tyrimus ir išvadas, architektas numato ir tikslina vienokius ar kitokius sprendimus.

„Objektas yra vertingesnis ne tada, kai jis yra restauruojamas identiškai pradinei būklei, bet kai jis prikeliamas naujam gyvenimui ir tarnauja toliau.

Loreta Janušaitienė

Pavyzdžiui, Užutrakio dvaras yra vientisas restauravimo objektas, įskaitant ir interjerą. O kai vyksta ryškesnė konversija ir objektas turi būti labiau pritaikomas šiuolaikinėms reikmėms, kartais naudingiau, kai ateina kita komanda. Kadangi turiu abu atestatus, man nesunku perprasti kolegų architektų pritaikomųjų darbų idėjas ir veiksmingai bendradarbiauti, kad būtų išsaugotas pastato autentiškumas, bet kartu ir originaliai pritaikyta nauja funkcija bei nauji sprendiniai. Tačiau tai nereiškia, kad tam yra tik vienas kelias – tą patį restauruojamą objektą galima skirtingai pritaikyti naujai funkcijai. Keliai gali būti lygiaverčiai geri, arba klaidingi, priklausomai nuo projektuotojo, autoriaus talento, klausos ir patirties.

Loreta Janušaitienė Kauno Meno Kūrėjų asociacijos (KMKA) apdovanojimuos. Ji apdovanota už novatorišką požiūrį į paveldosaugą, vykdant senosios architektūros renovacijos darbus. Elijaus Kniežausko nuotr.

Generolo Prano Vaičiuškos vilos rekonstrukcija Kačerginėje, prie kurios įgyvendinimo prisidėjo arch. Loreta Janušaitienė. Eriko Ovčarenko nuotr.

Kaip surasti takoskyrą tarp griežtesnių apribojimų ir liberalesnių būdų pritaikyti objektus, apie ką pastaruoju metu diskutuojama?

Loreta: Kai objektai įrašomi į kultūros paveldo registrą, yra pakankamai didelė apsauga, reglamentai, kurie labai mažai leidžia intervencijos. Saugomas ir suplanavimas, koridorinė ar anfiladinė sistema, visų kambarių planai. Objektą nori pirkti žmogus, kuriam maži kambariukai nėra priimtini, todėl negali įgyvendinti savo

Architektų bendruomenės atgarsio ir komentarų sulaukęs architektūros istoriko Mato Šiupšinsko koliažas Vilniaus katedrai skatina susimąstyti apie visuomenės poreikių ir istorinio paveldo funkcionalumo santykį. „Išnaikinkim apleistus pakampius! Tam tinka visos darbo priemonės ir čia ne vieta subtilumams“, – ironizuodamas specialistų diskusiją užveda architektas.

vizijos. Tačiau išorinį kevalą jis linkęs restauruoti, investuodamas nemažą pinigų sumą. Jei sutiktų investuoti ir išsaugoti pagrindinius laiptus, atskirus elementus, duris, langus, bet norėtų laisvai interpretuoti suplanavimą, kai nėra saugomų sieninės tapybos ar polichromijos elementų. Iš baimės prarasti pastatą saugančioji institucija maksimaliai nustato vertingąsias savybes. Tada atsiranda problema, bandoma manipuliuoti, ką nors nuslėpti, ko nors „nerasti“. Taip sukonstruojama išankstinė priešprieša.

Šiuo metu diskutuojama tarp architektų ir mokslininkų, dirbančių paveldosaugos srityje, kad objektas vertingesnis ne tada, kai yra restauruojamas identiškai pagal pradinę būklę, bet kai prikeliamas naujam gyvenimui ir tarnauja toliau. Kai surandamas kelias, kad jis gyvuotų, nepraradęs pačios esmės. Ir toks gyvybingas objektas yra didesnė vertybė nei tik restauruotas ir paverstas negyvu konservatyviu muziejumi, kaip dažniausiai pas mus ir įvyksta. Muziejai yra valstybės nuosavybė ir ten iš esmės beveik nieko nereikia keisti pritaikant. Pokyčiai būna neryškūs – lifto įrengimas, gaisrinių reikalavimų išpildymas.

Daug sudėtingiau, kai privatus naujasis savininkas nori pritaikyti kitai – ne pirminei kultūros paveldo objekto funkcijai. Atsiranda ir rekonstrukcijos poreikis, kai objektą norisi išplėsti, nes trūksta ploto. Reikia priestato arba kurioje nors pastato dalyje pristatyti papildomą tūrį. Vienais atvejais tai skausminga ir žaloja objektą, bet gali būti, kad objektui tai nepakenks, jeigu atsiras nauja dalis, kuri neiškreips ankstesnio pastato pavidalo arba saugomo objekto sklype atsiras naujas, harmoningas, kontekstualus užstatymas. Jeigu priimsime įstatymo punktą, kad absoliučiai visiems kultūros paveldo objektams negalima daryti rekonstrukcijų (pristatyti priestatų ar antstatų), jų teritorijoje statyti naujų statinių, tai užkirs kelią ir tiems atvejams, kai architektūriniu požiūriu tai daryti nebūtų kenksminga. Kitaip sakant, kad sprendimai dėl naujo pritaikymo būtų priimami ne vadovaujantis tik sausais įstatymo punktais, o pateiktus projektinius pasiūlymus sprendžiant kiekvienam objektui individualiai.

Kiekvienas atvejis, kaip minėjai, yra individualus. Kur yra riba, kai galima laisviau interpretuoti arba, atvirkščiai, maksimaliai saugoti?

Loreta: Tai labai priklauso nuo paties objekto kultūrinės vertės, išlikimo laipsnio ir konteksto. Architektas, turėdamas talentą, žinių ir patirties, į paveldo objekte vykdomus darbus pats turėtų žiūrėti labai atsakingai, profesionaliai, vadovaudamasis pirmiausia moralės ir profesionalumo principais. Architektai ir paveldo specialistai turėtų jaustis saugiai, nepažeidžiami, kad jie galėtų drąsiai dirbti, nepriklausydami tik nuo užsakovo įgeidžių ir nesąžiningos konkurencijos, kai kas nors siūlosi tą patį darbą padaryti „greičiau, pigiau“ ir pagal „užsakymą“. Priešingu atveju, būti padoriu architektu tiesiog neapsimoka. Šios dedamosios ir suponuoja, kad kartais atsiranda nepriimtinų visuomenei sprendinių. Todėl įstatymų baze ir bandoma stipriau reglamentuoti, ko ir baiminasi architektų bendruomenė. Nes tai gali paveikti ir tuos atvejus, kur

to nereikia daryti, taip gaištant laiką pertekliniams projektiniams sprendimams. Todėl savivaldose ieškoma būdų, kad ypatingieji statiniai, pavyzdžiui, būtų kuriami konkurso keliu. Deja, ir tai ne visada pasiteisina...

Tai liečia ne tik paveldosaugos, bet ir kitus projektus, kurie yra lemiantys miestovaizdį ar kraštovaizdį: aukštos kultūrinės vertės dvarai, sodybos, kvartalų konversijos senamiesčiuose, naujamiesčiuose ir pan. Kalbame apie kultūrinį krūvį, kurį jie neša, tai tarsi pagrindinės natos muzikos kūrinyje. Tokiems objektams turėtų būti ypatingas ir institucijų dėmesys, tarsi eismo taisyklės, kurių nesilaikant taikomos baudos. Turėtų būti visa sistema, nuo A iki Z, kuri darniai veiktų ir nebūtų praleidžiama nei viena raidė. Kita vertus, jeigu šioje sistemoje dalyviai nebus sąžiningi, net ties kiekvienu kampu pastačius po policininką sistema neveiks.

Ar labiau vertinti paveldą padėtų didesnė jo vertės sklaida, edukacinės ar efektyvesnės finansavimo priemonės?

Loreta: Skandinavijos šalyse nuo mažens (darželio, mokyklos) ugdoma pagarba istoriniams dalykams, todėl jau trisdešimtmetį rodoma restauruojama sodyba ar namas, tai nėra tik vyresniems žmonėms svarbios vertybės, kaip mums įprasta manyti. Džiugu, kad ir Lietuvoje jau ryškėja šios tendencijos. Minėtose šalyse, kai valstybė nutaria objektą išsaugoti ir restauruoti, iš karto įsijungia ir kompensacinė sistema. Iš valstybės pusės antikonstituciška yra reikalauti restauruoti ir nieko neduoti (nekompensuoti). Tai yra abipusė nauda ir turi būti abipusis bendradarbiavimas. Praėjusio šimtmečio pabaigoje, Švediją ištikusios krizės metu, kai daug architektų neteko darbo, valstybė jiems pasiūlė įsidarbinti apmatuojant paveldo objektus ir sukuriant jiems inventorinius dokumentus. Užtruko maždaug 10 metų, bet dabar viskas įvesta „AutoCad“ programoje, visi tyrimai, fotofiksacija skaitmenizuoti ir, potencialiam savininkui ruošiantis pirkti objektą, pateikiamas visas paketas informacijos: ką reikia išsaugoti, ko negalima keisti, taip pat supažindinamas su kompensacinėmis galimybėmis ir gali apsispręsti iš anksto – pirkti objektą ar ne. Kuo žmogus daugiau restauruoja ir kuo daugiau laikosi reikalavimų, tuo daugiau gauna iš valstybės paramos. Kultūros paveldo departamentui nutarus pastatams grąžinti pirminį pavidalą, kreipiamasi į savininkus, pasiūlant kompensuoti atstatymo darbus, suprantant galimus savininko nuostolius. Ši sritis mūsų šalyje dar gana silpna. Pirma reikalaujama atstatyti ar restauruoti už savo pinigus, tik paskui galima prašyti kompensacijos. Savininko laukia daug dokumentų ruošimo, nežinios ir ištvermės, todėl neretai į tokius objektus vystytojai investuoti neskuba.

„LTF Group“ termomedienos produktai –ekologiškas

ir tvarus sprendimas šiuolaikinei statybai

GROHE

BLUE HOME GAIVUS, TYRAS VANDUO

FILTRUOTAS IR ATVĖSINTAS NEGAZUOTAS,

Termomediena pastaraisiais metais sparčiai populiarėja kaip ilgaamžė, tvari ir estetiška medžiaga tiek lauko, tiek vidaus apdailai. Statybose augant ekologiškų bei tvarių produktų poreikiui, medienos produktų gamybos įmonė „LTF Group“ nuo šiol siūlo ir aukščiausios kokybės termomedienos gaminius. Bendrovė taip pat pradėjo gaminti termomedienos produktus iš Naujosios Zelandijos pušies (Pinus radiata), puikiai tinkančios namų eksterjerui ar interjerui bei pirties elementams.

Termomediena – natūralios medienos gaminys, specialiai kaitinamas aukštoje temperatūroje be papildomų cheminių medžiagų, taip pagerinant medienos atsparumą aplinkos poveikiui.

• Sugeria mažai drėgmės.

• Išlieka stabili, nesideformuoja, todėl puikiai tinka naudoti lauko apdailai, terasoms ar pirtims.

• Pasižymi atsparumu puvimui, medžio kenkėjams, nesidaugina grybelis ar bakterijos.

• Lauke esanti termomediena, veikiant natūralioms klimato sąlygoms, natūraliai pilkuoja.

Kruopštus gamybos procesas

„LTF Group“ termomedienos produktų gamybai naudoja tik skandinavišką žaliavą, gaunamą iš atsakingai tvarkomų miškų, atitinkančių tvarumo reikalavimus. Skandinavijos miškai išsiskiria lėtesniu medžių augimu, užtikrinančiu aukštesnę medienos kokybę.

Termogaminių ilgaamžiškumas itin priklauso nuo profesionalaus ir teisingo paruošimo. Vidaus naudojimui mediena kaitinama iki 185° C, lauko – iki 217 °C, o kaitinama spindulinė pušis pasiekia net 230 °C. Inovacijomis ir kompiuterizuotu procesu paremtas medienos apdorojimas užtikrina aukščiausią „LTF Group“ gaminių kokybę. Terminio apdorojimo procese taip pat nenaudojami jokie chemikalai – vien kaitinimo ir garo kombinacija, todėl galutinis produktas yra absoliučiai natūralus, sumažėja jo poveikis aplinkai.

„Kadangi termomediena yra kaitinama, kol medienoje esanti ląsteliena tampa negyva, ji pasižymi ilgaamžiškumu ir ypatingu atsparumu aplinkos poveikiui – nei lietus, nei saulė jos neveikia taip stipriai kaip įprastos medienos. Ši mediena taip pat mažiau deformuojasi, todėl gaminiai lengviau apdirbami“, – pasakoja „LTF Group“ direktorius Vaidas Puodžiukas.

Platus medienos gaminių asortimentas

Šiuo metu „LTF Group“ iš termomedienos siūlo apdailinės, konstrukcinės ir terasinės medienos gaminius. Planuojama, kad šiemet jie atsidurs ir mažmeninėje prekyboje – klientams įsigyti reikiamos produkcijos taps dar paprasčiau.

Įmonės specializacija – medienos produktų gamyba ir didmeninė prekyba, ji siūlo statybinę medieną, terasines lentas, dailylentes, termomedieną, taip pat gamina biokuro produktus.

„LTF Group“ gaminius eksportuoja į daugiau nei 15 pasaulio valstybių, tarp jų į Australiją, JAV, Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Skandinavijos šalis. Bendrovės įsipareigojimą siekti kokybės ir tvarumo patvirtina turimi prestižiniai „FSC®“, „BIS“, „ENplius“, „DINplius“ ir kt. sertifikatai.

SILPNAI ARBA STIPRIAI GAZUOTAS

„CEDRAL“:

VIENAS SPRENDIMAS IR STOGUI, IR FASADUI

Suderindamas estetiką, rūpinimąsi gamta ir ilgaamžiškumą, pluoštinis cementas tampa vis populiaresnis tarp architektų, siekiančių rasti sprendimą stogų ar fasadų apdailai.

Draugiškas gamtai

Pluoštinis cementas – ilgaamžė ir patvari medžiaga, kurios tarnavimo laikas siekia daugiau nei 50 metų. Jis atsparus vandeniui, šalčiui, puviniui, pelėsiams ir vabzdžiams, todėl reikalauja minimalios priežiūros. Kalbant apie CO₂ pėdsaką, plokštelės turi aplinkosaugos deklaraciją, įvertinančią plokštelių poveikį aplinkai. „Cedral“ plokštelių gamyboje naudojamos natūralios, lengvai perdirbamos medžiagos: cementas, celiuliozė ir vanduo. Be to, lengvos plokštelės sumažina transportavimo išlaidas, o kartu – ir aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekį. Įmonės strategija taip pat remiasi žiedinės ekonomikos principais: pluoštinio cemento gamyklos įrengiamos šalia geležinkelių ar upių, taip mažinant logistikos pėdsaką.

Atsparus

Dekoratyvinės pluoštinio cemento apdailos plokštelės „Cedral“ gaminamos jas sutankinant ir papildomai apsaugant specialia

danga: tai suteikia joms ypatingo atsparumo nuo kenksmingo aplinkos poveikio. Be to, pluoštinis cementas turi ir antikondensacinių savybių – konstrukcija ilgiau išlieka sausa, taip užtikrindama termoizoliacinio sluoksnio efektyvumą.

Universalus

Pluoštinio cemento plokštelės išsiskiria universalumu. Jomis galima ne tik apdailinti įvairių architektūrinių stilių pastatus, bet ir sukurti ką nors unikalaus bei savito sujungiant stogo ir fasado dangą į vientisą, išraiškingą sprendimą. Didžioji dalis „Cedral“ plokštelių modelių vienodai gerai tinka montuoti ir vertikaliai ant sienos, ir kampu ant stogo – tesiskiria tik užleidimo dydis, priklausantis nuo stogo nuolydžio.

Pastatui individualumo suteikia ir plokštelių paviršiaus pasirinkimas: jis gali būti lygus arba faktūrinis. Plokštelės gaminamos še -

šių populiarių atspalvių, tad gali būti suderintos su bet kokiu architektūriniu stiliumi.

nesutvirtinant. Tai puikus sprendimas renovuojant pastatą – nereikia skirti lėšų papildomam konstrukcijų stiprinimui. Dirbti, naudojant pluoštinį cementą, lengva ir patogu. Pakaks plokštelių karpymo įrankio ir plaktuko. Naudojant didžiausių matmenų plokšteles (80 × 30), vienam kvadratiniam metrui uždengti pakaks septynių vienetų.

Stogo dengimo būdai su „Cedral“:

» klasikinis vokiškas;

» suapvalintas vokiškas;

» rombinis;

» smailiabriaunis rombinis;

» horizontalus;

» dvigubas.

Kiekvieno kūrėjo poreikis yra individualus, tad „Cedral“ linija, prie to prisitaikydama, siūlo įvairius plokštelių tarpusavio persidengimo raštus.

• Plokšteles galima dengti smailiabriauniu rombu: toks raštas labai taupiai naudoja medžiagą ir palieka mažai atraižų, jis tinka ir stogams, ir fasadams.

• Apdaila iš ilgų horizontalių plokštelių – pati taupiausia.

Dėl minimaliai liekančių atraižų ir didesnių plokštelių matmenų toks dizainas laikomas patogiausiu, dengiant didelius plotus. Vienodai gerai tinka ir stogams, ir fasadams.

• Mažų matmenų plokštelės gali sukurti tolygų ir išskirtinį fasado vaizdą, jei yra montuojamos korėtu kirstais kampais raštu. Didžiulis privalumas – šis būdas nepalieka plokštelių paviršiuje jokių matomų elementų. Tai suteikia pastato eksterjerui prabangos ir santūrios estetikos.

Tinka daugumai įprastų nuolydžių Nors daugelis „Cedral“ plokštelių modelių vienodai gerai tinka ir stogams, ir fasadams, montuojant plokšteles ant šlaitinio stogo, verta atkreipti dėmesį jo nuolydį. Daugeliui dengimo būdų reikalingas ≥ 30° nuolydis, o mažiausias nuolydis, ant kurio galima montuoti plokšteles, yra 22°. Tokiam stogui tinkamiausias yra dvigubo dengimo raštas 60×30 cm. Jis modernus, būdingas linijinei architektūrai. Nesvarbu, ar pasirinksite kvadratines, ar suapvalintas plokšteles, matmenų įvairovė nuo 20 iki 60 cm ilgio leis harmoningai uždengti bet kokio dydžio ir stiliaus pastatą.

Pluoštinio cemento plokštelės yra lengvos, su jomis paprasta dirbti ir jas galima sumontuoti ant įprastinių stogo konstrukcijų.

Jokių papildomų konstrukcijos tvirtinimų įrengti nereikia – tai idealus pasirinkimas renovacijos projektams.

Lengva montuoti

Dar lengviau prižiūrėti

Vienas didžiulių pluoštinio cemento plokštelių pranašumų tolesnėje eksploatacijoje – be galo lengva pastato apdailos priežiūra. Ant plokštelių nesikaupia nešvarumų, o lietaus vanduo natūraliai nuplauna jų paviršių. Papildomo valymo gali prireikti nebent tada, kai pastatas pasuktas nepalankiai ir sudarytos sąlygos augti samanoms. Bet ir tokiu atveju pakanka paprasto vandens.

„Cedral“ – sprendimas, jungiantis estetiką, tvarumą ir šiuolaikines technologijas, užtikrinančias namo apsaugą ir išskirtinumą ilgus dešimtmečius.

Daug būdų išreikšti save „Cedral“ siūlo net šešis stogo dengimo būdus. Naudojant įvairių dydžių plokšteles, galima sukurti net 15 skirtingų raštų. www.cedral.lt

Pluoštinis cementas nesunkus, tad „Cedral“ plokštelėmis galima dengti lengvas rėmines stogo konstrukcijas, jų papildomai

MIESTO ARCHITEKTŪROS KRYPTIS

architektūra

Architektai sparčiai jungiasi prie įvairiausių projektinių, urbanistinių ir socialinių iniciatyvų, kūrybiškai žvelgia kuriamą architektūrą. Be aiškios ateities vizijos liksime progreso užnugaryje, o netikėti atradimai leidžia kūrybiškai vertinti tradicijas, istoriją ir ateities projektavimą.

„Archbook“ – architektų ir interjero dizainerių bazė vienoje platformoje, kur randami jų kurti projektai ir projektų įgyvendinimo sprendimai

Įrankis specialistams: pirmoji Lietuvoje dirbtinio intelekto mokymų architektams ir studentams programa.

Italų studija „Scandurra Studio Architeturra srl“ kartu su Ukrainos architektu M. A. Vustianskyi laimi „Ateities mokykla Ukrainai“ konkursą – mokyklos modelį bus galima pritaikyti ir kitose Europos valstybėse.

Ieškantiems architektūros tradicijų Japonijoje – studijos „Very Good Architecture Company“ medinio Kyo-Machiya namo renovacija įgavo pagreitį.

Ateities mokyklos Ukrainai laimėtojų pasiūlytas projektas.

ATEITIES MOKYKLA UKRAINAI –

edukacinė erdvė, prisitaikanti prie vietovės ir bendruomenės poreikių

Net 10-ies šalių komandos ieškojo geriausio techninio projekto mokykloms Ukrainoje. Neseniai paskelbti laimėtojai, o šiuo metu galutinai baigiamas projektas, kuris greitai bus prieinamas visoms Ukrainos institucijoms ir švietimo bendruomenėms. Lietuvos iniciatyva buvo surengtas tarptautinis architektūrinis konkursas „Ateities mokykla Ukrainai“, kurio rezultatas – adaptyvus ir inovatyvus projektas, diktuojantis ne tik naujas švietimo infrastruktūros tendencijas, bet ir požiūrį į bendruomenės veiklas. Kaip jis pakeis Ukrainos gyvenimą ir ar jis galės būti kryptimi Lietuvai bei kitoms šalims, siekiančioms įveikti posovietinių ugdymo įstaigų tinklų stagnaciją?

Justina GRAINĖ

Šį unikalų tarptautinį projektą inicijavo ir architektūrinį konkursą 2024 m. pradžioje paskelbė Centrinė projektų valdymo agentūra ir Lietuvos architektų sąjunga, pakvietusi architektus iš įvairių šalių sukurti ateities mokyklą Ukrainai.

Konkursas organizuotas prieš tai surengus rinkos konsultacijas, užduotį konkursui parengė Lietuvos ir Ukrainos architektūros bei švietimo ekspertai.

ESAMA SITUACIJA. Ukrainos švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, dėl karo šalyje jau nukentėjo daugiau nei 1 tūkst. 600 mokyklų, net 197 visiškai sugriautos. Joms atstatyti reikalingi racionalūs sprendimai ir tarptautinės bendruomenės parama. Todėl nuspręsta, kad ateities mokykla turi būti tokia, kuri prisitaikys tiek prie konkrečios vietovės, tiek prie skirtingų bendruomenių poreikių. Buvo ieškomas adaptyvus projektas, kuriuo galėtų pasinaudoti kuo platesnė Ukrainos švietimo bendruomenė.

UŽDUOTIS. Buvo atrinktas geriausias adaptyviojo techninio mokyklos projekto pasiūlymas, pagal kurį parengtas projektas bus nemokamai naudojamas naujų mokyklų Ukrainoje statybai. Tokiu būdu siekiama ne tik sutaupyti lėšų ir laiko, bet ir sukurti šiuolaikinę, mokinių ir mokytojų poreikius geriausiai atitinkančią ateities mokyklą Ukrainoje.

LAIMĖTOJAI. Visus projektus vertino tarptautinė komisija, ji ir išrinko konkurso nugalėtoją. Pirmąją vietą konkurso žiuri skyrė Italijos architektų komandai „Scandurra Studio Architeturra srl“, bendradarbiavusiai su Ukrainos architektu M. A. Vustianskyi. Pirmosios vietos nugalėtojų parengtas adaptyvus techninis mokyklos projektas „Kaimynystė edukaciniams stebuklams“.

ĮGYVENDINIMAS. Šis techninis mokyklos projektas bus galutinai paruoštas 2025 m. pradžioje – tuomet juo galės nemokamai naudotis Ukrainos institucijos ir tarptautiniai partneriai, dalyvaujantys atstatant Ukrainos švietimo infrastruktūrą.

Ateities mokyklos Ukrainai laimėtojų pasiūlytas projektas

Architektūros vaidmuo humanitarinių krizių akivaizdoje

Architektūrinio konkurso koordinatorė, architektė Rūta Leitanaitė sako, kad šio projekto kontekste matome, kaip architektūra gali tapti įrankiu sprendžiant socialines ir humanitarines krizes. „Šis projektas tai įrodo. Labai džiaugiuosi, kad kartu su Centrine valdymo agentūra mums pavyko surasti kontekstui ir situacijai pritaikytą, inovatyvų ir eksperimentinį modelį. Edukacinės infrastruktūros situacija Ukrainoje yra labai sudėtinga. Šiandien jau daugiau kaip 3000 mokyklų Ukrainoje yra nepasiekiamos, vaikai jose negali mokytis. Tad mokyklų poreikis yra milžiniškas.

Ir ne visada yra logiškas apgriautų mokyklų renovacijų sprendimas. Mokykla, pastatyta 1970 m. ir apgriauta dabartinio karo metu, gali būti atstatyta, bet tai neracionalu ne tik finansiškai, bet ir kalbant apie tvarumą ir kokybišką aplinką. Daug racionaliau tokias mokyklas griauti ir statyti naujas. Tad Ukrainai reikia daug naujų mokyklų greitu metu. Todėl idėja sukurti projektą, kuris galėtų būti įgyvendinamas skirtinguose Ukrainos miestuose ir regionuose, yra labai savalaikė ir atliepianti jautrią problemą šalyje“, – pažymi projekto koordinatorė, architektė R. Leitanaitė.

Adaptyvaus projekto poreikis

Architektė atskleidžia, kad projekto pradžioje galvota apie tipinį projektą, tačiau Lietuva jau turi neigiamos patirties šioje srityje, todėl buvo nuspręsta pereiti prie adaptyvaus projekto koncepcijos: „Paprašėme architektūrinio konkurso dalyvių sukurti ne visiškai baigtinį projektą, bet konstrukcijų ir architektūrinių erdvių sistemą, kurią skirtingose vietose būtų galima adaptuoti ir transformuoti pagal urbanistinį, gamtinį kontekstą ir visuomenės poreikius, neprarandant architektūrinio identiteto ir pagrindinės projekto idėjos. Tokie projektai ir buvo pateikti.“

Pečius surėmė skirtingų šalių architektai

Pasak R. Leitanaitės, šio konkurso inovatyvumas yra ir tai, kad nors iniciatorius buvo Lietuva, konkurse dalyvauti pakviesti architektai iš įvairių šalių. „Konkurso sąlygose numatėme, kad gali dalyvauti komandos, kuriose bent vienas architektas turi teisę projektuoti Ukrainoje ir bent vienas, kuris turi teisę projektuoti ne Ukrainoje. Turėjome kūrybines dirbtuves su specialistais, kurių metu diskutavome ir kūrėme naujai mokyklos vizijai Ukrainoje. Išsigryninome, kad didžiausias poreikis yra tokios mokyklos, kuri būtų regioninis centras, aptarnaujantis 50 km spinduliu, ji būtų skirta 500 vaikų, joje būtų integruota pradinė, pagrindinė mokyklos, o vyresnieji vaikai galėtų pernakvoti.

Mokykla turėtų tapti bendruomenės centru, nes Ukrainos visuomenėje labai svarbu infrastruktūra, kuri padėtų atkurti bendruomeninius ryšius. Trūksta erdvių, kur bendruomenės galėtų susiburti, galų gale, tokių vietų, kur miestelyje, nutrūkus elektrai, gyventojai galėtų ateiti išsivirti sriubos, pasinaudoti galingesniais elektros generatoriais ar pasislėpti požeminėje slėptuvėje“, – sako R. Leitanaitė.

Daugiau apie architektūrinį konkursą:

LAIMĖTOJŲ PROJEKTAS

• Siekia atkurti ryšius. Projekto laimėtojų pasiūlytas projektas apima ne tik mokyklos pastatą, jis atspindi architektūros santykį su bendruomene ir parodo galimybes, kaip modernioji architektūra gali prisitaikyti prie bendruomenės poreikių ir keistis keičiantis jiems. Adaptyvumas ir tvarumas – svarbiausios šio techninio projekto ašys. Projektas kalba ne tik apie mokyklų infrastruktūros, bet ir žmonių ryšių atkūrimą.

• Edukacinė kaimynystė. Kaip buvo nurodyta projekto užduotyje, laimėtojai pasiūlė modulinės mokyklos idėją, kurios išdėstymas gali būti pritaikomas skirtingiems Ukrainos regionams. Projektas pavadinimu „Kaimynystė edukaciniams stebuklams“ siekia sukurti edukacinę kaimynystę, kurioje dera prisitaikomumas, lankstumas ir tvarumas.

• Vidiniai ir išoriniai kiemai. Kaip nurodo patys autoriai, pagrindinis šios vizijos elementas – vidiniai ir išoriniai kiemai, kurie tarnauja kaip bendruomeniniai centrai, skatinantys socialinę sąveiką ir bendradarbiavimą tarp mokinių, mokytojų ir vietos gyventojų.

• Klasių išdėstymas. Mokyklos ir klasių moduliai išdėstyti aplink atviras erdves, siekiant kuo geriau išnaudoti natūralią šviesą ir oro cirkuliaciją. Klasės strategiškai orientuotos žaliąsias zonas, taip sukuriant sveiką ir patrauklią mokymosi aplinką, kuri stiprina ryšį tarp vidaus ir lauko erdvių. Bendrosios erdvės sudaro pagrindinę edukacinę ašį tarp pradinės mokyklos, gimnazijos ir licėjaus.

• Saugumo erdvė. Taip pat numatyta prieglobsčio erdvė, kurią galima pasiekti iš edukacinių centrų ir išorinio darželio. Ji kartu yra ir edukacinė erdvė, ir

slėptuvė kilus pavojui. Čia įrengti dirbtuvių kambariai ir papildoma elektros energijos tiekimo sistema.

• Tvarus pastatas. Pastatas kuriamas iš surenkamų laikančiųjų sienų konstrukcijų ir yra energetiškai autonomiškas. Aukšto efektyvumo įrenginiai ir technologiniai sprendimai užtikrina šiluminį bei akustinį komfortą. Projekte numatytos medienos ir betono medžiagos.

• Pritaikomumas ir lankstumas. Siūloma modulinė sistema, leidžianti lengvai keisti ir pritaikyti erdves pagal poreikius. Naudojamos medžiagos – betonas ir medis – yra plačiai prieinamos ir leidžia greitai įgyvendinti projektą. Taip pat numatytas statybinių atliekų perdirbimas, pavyzdžiui, naudojant jas kraštovaizdžio formavimui ar išorės fasadams.

Skirtingi laimėjusio projekto įgyvendinimo būdai.

Galimi skirtingi laimėjusio projekto planai.

a. Kyjivas b. Donetskas c. Odesa

INTERVIU SU

„Scandurra Studio“

įkūrėju ir vadovu

Alessandro

Scandurra

Iš kur sėmėtės įkvėpimo projektui „Kaimynystė edukaciniams stebuklams“?

Lietuvos vyriausybės inicijuotas konkursas buvo proga eksperimentuoti ieškant idėjos, kuri galėtų tapti ateities mokyklų gairėmis. Pagrindinis įkvėpimo šaltinis buvo poreikis praturtinti tradicinę edukacinę architektūrą: papildyti ją praktine patirtimi, skatinti smalsumą ir stiprinti mokyklos suteikiamą bendruomenės jausmą. Šiame kontekste kilo „Žinių sodo“ tema – mokykla kaip aktyvaus mokymosi vieta.

Projektą kūrėme bendradarbiaudami su Ukrainos architektais Mykhailo Vustianskyi ir Vladu Goldakovsky, kurie projekte atliepė vietos istorinį, kultūrinį ir socialinį kontekstą. Tvirtai tikime dialogu ir bendradarbiavimu, kurį tęsiame iki šiol.

Jūsų nuomone, kokią misiją turėtų atlikti šis projektas?

Suprantame, kokį svarbų vaidmenį mokyklos gali atlikti ne tik mokinių, bet ir platesnės bendruomenės gyvenime, padėdamos kurti geresnę ateitį būsimoms kartoms. Mūsų tikslas – parodyti, kad edukacinė architektūra gali tapti atskaitos tašku ir atgimimo galimybe: tai mažas miesto fragmentas, paremtas žinių, dialogo, mainų ir nuolatinio atradimo vertybėmis. Šios vertybės, išplėstos platesnei bendruomenei, gali paspartinti pokyčius ir pagerinti visų gyvenimą.

Kokius matote modulinės sistemos privalumus?

Mūsų misija buvo plėsti tyrimus apie naujas modulines sistemas, galinčias iš naujo apibrėžti architektūros vaidmenį ateities edukacijoje. Tai paskatino sukurti lengvai pritaikomą prototipą, kurį būtų galima įgyvendinti įvairiuose kontekstuose.

Modulinė sistema paremta minimalių transportavimo reikalavimų principu: tai svarbi sąlyga, leidžianti lengvai surinkti ir išardyti visą struktūrą bei pritaikyti modulius pagal skirtingų vietovių poreikius – tiek formos, tiek dydžio prasme.

Kaip įsivaizduojate, kad ši mokyklos vizija pakeis Ukrainos bendruomenių gyvenimą?

Projektas buvo kuriamas itin jautriu istoriniu momentu Ukrainos bendruomenei. Pasak UNICEF, tik trečdalis Ukrainos mokinių dalyvauja visose pamokose gyvai –tai rodo tinkamų edukacinių erdvių svarbą, siekiant užtikrinti teisę į mokslą. Esame įsitikinę, kad fizinė erdvė, skatinanti bendravimą ir gerinanti žmonių gyvenimą, gali padėti spartinti perėjimą į geresnę ateitį. Projektas „Kaimynystė edukaciniams stebuklams“ siekia sukurti atskaitos tašką, kuris sutelktų geriausias energijas ir įgyvendintų ne tik mokinių, bet ir platesnės bendruomenės viltis.

Kokią galimybę matote šį mokyklos modelį taikyti globaliai, ne tik Ukrainoje, bet ir kitose Vakarų šalyse?

„Kaimynystė edukaciniams stebuklams“ yra sistema, kurią galima pritaikyti bet kokiame kontekste, ne tik esant nepaprastosioms situacijoms. Mūsų siūlomas mokyklos modelis turi pasaulinį potencialą, nes atliepia universalų edukacinių erdvių, skatinančių bendravimą, aktyvų mokymąsi ir bendruomenės augimą, poreikį. Modulinis projekto pobūdis leidžia jį pritaikyti įvairioms realybėms, pasiūlant mastelio ir tvarumo sprendimus, kurie gali praturtinti edukacinę patirtį bet kuriame kultūriniame kontekste. Jo gebėjimas derinti tvarumą, inovacijas ir socialines vertybes daro jį tinkamą visur, kur yra siekis tobulinti švietimo sistemą.

–NATŪRALUMAS IR ILGAAMŽIŠKUMAS

Pirmenybė ilgaamžėms natūralioms medžiagoms

Specialistas atkreipia dėmesį, kad, atsižvelgiant naujausias tendencijas ir inovacijas statybos sektoriuje, natūralios medžiagos, tvarumas ir ilgaamžiškumas vis dar yra populiarumo viršūnėje. Šiuolaikinėms terasų lentoms reikia mažiau priežiūros, jos mažiau deformuojasi, padeda išvengti puvimo, pelėsio ir kitų panašių rūpesčių. Pasirinkus šių gamintojų lentas vienu metu galima derinti natūralumą, ilgaamžiškumą, patvarumą ir stabilumą.

Skiriasi privačių ir komercinių projektų medžiagų atrankos kriterijai

Privačiame sektoriuje pirmiausia svarbi estetika ir tik paskui pereinama prie techninių parametrų. Vizualiam išpildymui ypač pasitarnauja prabangiai atrodančios „MOSO®“, „Kebony®“ ir „Accoya®“ lentos. Komerciniuose objektuose daugiausia dėmesio skiriama minimaliai priežiūrai, ilgaamžiškumui ir atsparumui ugniai. Bene daugiausia pranašumų turi „MOSO® Bamboo X-treme®“ bambuko terasinės lentos.

„MOSO® Bamboo X-treme®“ bambuko terasinės lentos atitinka aukščiausią galimą medienos degumo klasę Bfl-s1 be jokio papildomo apdorojimo.

E. Kanažauskas atkreipia dėmesį, kad geriausia rinktis tokias terasines lentas, kurios atitinka individualius poreikius ir aplinkos sąlygas. „Architektai yra atsakingi už projektų vizualinį identitetą ne tik pridavimo dieną, bet ir po 10 ar 15 metų. Todėl labai svarbu pasirinkti ir vizualiai estetiškas, ir aukštos kokybės medžiagas, pritaikytas prie aplinkos parametrų. UAB „Consolva“ tiekia tik natūralias ir pasaulyje žinomų gamintojų lentas. O jei vis tik sunku surasti tinkamiausią variantą, „MOSO“ gali pagaminti terasines lentas pagal individualų užsakymą“, – medžiagų svarbą pabrėžia E. Kanažauskas. Prioritetas įrengiant

Ieškant kūrybinės idėjos, spalvų ir raštų, tenka įveikti ir didžiausią iššūkį – kaip išlaikyti ilgaamžiškumą ir nepriekaištingą išvaizdą net ir po daugelio metų. Apie terasų įrengimą pasakoja UAB „Consolva“ pardavimų vadovas Edvinas Kanažauskas. www.consolva.lt

Gerai rinkoje žinomų gamintojų kaip „MOSO®“, „Kebony®“ ir „Accoya®“ terasų lentos dėl specialios gamybos technologijos tarnauja ypač ilgai, joms suteikiama 25 metų garantija.

„Upės apartamentų“ projekte panaudotos išskirtinio tvirtumo „MOSO®“ bambuko terasinės lentos. Minimalus jų išgaubimas palengvina ne tik terasos montavimą, bet ir priežiūrą. Naudojant „MOSO®“ lentas nereikia daryti specialaus dangos nuolydžio, o ant jų paviršiaus nesirenka vanduo, kaupiasi mažiau nešvarumų. Terasos mažiau reikalauja priežiūros, yra ilgaamžės, todėl net ir po daugelio metų išlieka tvirtos, stabilios ir nepriekaištingos išvaizdos.

Išpildo individualius poreikius

TRIUKŠMAS –tarša, kurią būtina mažinti

Esame panardinti garsų aplinkoje, ir tai yra neišvengiama, neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis.

Tačiau mus supančio triukšmo, pelnytai vadinamo tarša, poveikis žmonių sveikatai ir gerovei vis dar nepakankamai įvertinamas. Miestų gatvės triukšmingos, nes jose begalė automobilių, vyksta statybos, triukšmą skleidžia pramonės įmonės, praskrendantys lėktuvai, triukšmingos ir mūsų gyvenamosios, poilsio, pramogų, edukacijos, sveikatingumo erdvės. Atviras erdves pritildyti ne taip lengva, tačiau patalpose triukšmo problemą galima išspręsti, ir tą daryti reikia. Deja, dažnai apie triukšmą pagalvojama tik tada, kai jis iš tiesų tampa problema.

Įgyvendinant paprastus sprendimus galima smarkiai pagerinti patalpų akustiką ir turėti kur kas komfortiškesnę, tylesnę ir kartu sveikesnę aplinką, ir tai reikia daryti projektavimo etape.

Triukšmo poveikis sveikatai

Triukšmas – nepageidaujami, erzinantys ar kenksmingi, ramybę trikdantys, neigiamai savijautą veikiantys garsai. Jų poveikis priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, nuo garsų intensyvumo ir dažnio, trukmės, pobūdžio (smarkūs, impulsyvūs garsai, kaip ant grindų nukritęs puodelis, petardos, erzina labiau nei nuolatiniai garsai, pavyzdžiui, ventiliatoriaus ūžimas).

Triukšmas trikdo miegą, kelia nuovargį, dėl nuolatinio triukšmo gali padaugėti streso hormono kortizolio, o tai gali sukelti rimtesnių sveikatos bėdų: širdies ligas, didelį kraujospūdį, depresiją, nerimą. Ypač jautrūs triukšmui yra vaikai, vyresni žmonės, ligoniai, taip pat asmenys, nuolat dirbantys triukšmingoje aplinkoje. Ilgas ir dažnas buvimas tokioje aplinkoje gali sukelti galvos skausmus ir migreną, nes tai organizmo atsakas į nuolatinį stresą ir įtampą, kurią patiria triukšmo veikiama nervų sistema.

Triukšmas visada turi įtakos nuotaikai ir gyvenimo kokybei.

Triukšmingoje aplinkoje žmonės greičiau susierzina, sumažėja jų koncentracija, sunku susikaupti, priimti informaciją, kyla bendravimo sunkumų. Darbo vietose triukšmas mažina produktyvumą, didina nelaimingų atsitikimų ir klaidų riziką. Mokykloje dėl triukšmo sunku mokytis ir susikaupti, o namuose nepavyksta pailsėti ir atsigauti.

Akustikos problemos viešuosiuose ir individualiuose pastatuose

Kalbant apie pastatų akustiką, derėtų pažymėti, jog nereikia painioti garso izoliacijos ir akustinių medžiagų – jų paskirtis visiškai skirtinga.

Garso izoliacijos medžiagos naudojamos patalpoms izoliuoti nuo išorėje (gatvėje, laiptinėje) sklindančių garsų, o akustinės medžiagos suvaldo patalpos viduje sklindančius garsus (žmonių pašnekesius, prietaisų skleidžiamus garsus). Pavyzdžiui, aukščiausia garso izoliacijos klase pasižymintys langai gerai izoliuoja patalpų vidų nuo išorinių garsų, tačiau viduje stiklas labai gerai atspindi garso bangas.

» Garso lygis, nuo kurio pradedame jausti diskomfortą, yra 55 dB.

» Ilgiau trunkantis didesnis nei 75 dB triukšmo lygis jau kenkia sveikatai.

» Greitkeliu 130 km/val. greičiu važiuojančio automobilio salone vidutiniškai sklinda 72 dB triukšmas, mokyklų koridoriuose per pertraukas dar garsiau – apie 84 dB*.

» 80–85 dB triukšmo lygis nustatomas maitinimo ir kultūros paskirties pastatų salėse per pramoginius renginius, kino filmus**.

» Tyrimai rodo, kad jei mokyklų koridoriai akustiniu požiūriu atnaujinami, juose užfiksuojamas daugiau kaip 10 dB mažesnis triukšmas. Atrodytų, 10 dB nėra daug, tačiau reikia įvertinti, kad tarp realaus triukšmo lygio ir jo vertės decibelais yra netiesinė, o logaritminė priklausomybė, todėl žmogus garso lygio sumažinimą 10 dB suvokia kaip dvigubai mažesnį garsumą.

„ Labiausiai erzina 2 000–5 000 Hz dažniai, nes tai dažnių juosta, kuriai žmogaus ausis jautriausia.

* Lenkijoje atlikto tyrimo „Poland in Decibels“ duomenimis. ** https://aplinka.vilnius.lt/aplinkos-kokybe/triuksmas/triuksmo-rodikliai/.

Visos patalpos skamba, nes sienos, lubos, grindys, nišos, kolonos bei esantys daiktai, visi skirtingai, atspindi garsus. Gauname visą spektrą atspindžių, kuriuos girdime kartu su tikru šaltinio skleidžiamu garsu. Kai tokių atspindžių daug, patalpoje vyrauja akustinis chaosas. Individualių namų gyventojai su šia problema susiduria vis dažniau: statomi didesni, erdvesni namai, jungiant svetainės ir virtuvės zonas, pasirenkamos aukštos lubos, tinkuotos mūro sienos, plytelių grindys, dideli vitrininiai langai. Namas tarytum gaudžia. Jei pirmame aukšte virtuvėje kas nors ruošia valgį, visi garsai keliauja į antrą aukštą, kur paprastai yra poilsio zonos ir kur turėtų tvyroti ramybė. Garsų atspindžių problemos

dažnos ir ligoninėse, kur palatose turėtų būti tylu, nes ligoniams reikia ramybės. Tačiau jei statant ligoninę akustika nepasirūpinta, koridoriuje sklindančių garsų chaosas pasiekia palatose gulinčių ligonių ausis. Prasta akustika mokyklų klasėse ar universitetų auditorijose neleidžia susikaupti, trukdo mokslui. Kai klasėje ar auditorijoje daug žmonių, kyla nedidelis šurmulys, bet jei akustika prasta, jis gerokai stipresnis ir trukdo išgirsti mokytojo ar dėstytojo balsą. O kai sunku išgirsti, ką sako mokytojas, dingsta ir noras klausytis. Ta pati bėda kyla ir prastos akustikos konferencijų salėse – net geriausias oratorius gali būti neišgirstas auditorijos, jei salės akustika prasta.

Kodėl patalpos skamba?

Trys esminės akustikos problemos

Senovės šventyklų statytojai žinojo, kaip sklinda garsas, kaip jis atsispindi nuo sienų, nes šventyklos turėjo viskuo kerėti: dydžiu, unikalia architektūra ir galingu garsu. Tačiau jei senovėje akustika turėjo stiprinti garsus, tai šiais laikais akustika dažniausiai turi juos slopinti. Kas būna, kai visi patalpoje sklindantys garsai stiprinami, girdėjote kokiame nors oro uoste ar traukinių stotyje, kur visiškai neįmanoma suprasti, kokia informacija keleiviams yra sakoma per garsiakalbius.

Norint paprastai paaiškinti patalpų akustines problemas, reikėtų išskirti tris pagrindinius reiškinius:

• tiesioginio garso ir atspindžių girdėjimą vienu metu;

• flutter aidą;

• stovinčias bangas.

Tiesioginis garsas sklinda iš šaltinio, o nuo įvairių paviršių atsimušantys garso atspindžiai mūsų ausis pasiekia kiek vėliau. Dažniausiai patalpų sienos būna lygiagrečios, tad nuo vienos sienos atsispindėjęs garsas keliauja link kitos, vėl grįžta ir tai kartojasi tol, kol aidas nutyla. Jei sienos, lubos nesugeria garsų, aidas yra garsesnis ir trunka ilgiau.

Flutter aidas apibūdina tarp dviejų sienų besiblaškantį aukštų dažnių garsą (nemalonaus atspalvio „metalinį“ aidą, kylantį lygiagrečias ir kietų medžiagų sienas turinčiose patalpose).

Stovinčios bangos (labiau koncertų salių problema) atsiranda tada, kai garso bangos ilgis atitinka atstumą tarp sienų. Jei vienose patalpos vietose žemi dažniai garsesni, o kitose tylesni, vadinasi, girdite stovinčias bangas. Šis reiškinys sunkiai sukontroliuojamas.

Tinkamus sprendimus reikia priimti projektuojant

Garso kokybė šiais laikais svarbi ne tik arenose, koncertų salėse, teatruose, bet ir kasdieniame gyvenime: namuose, biure, gamykloje, prekybos salėje, ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigose. Vienur reikia, kad įvairiausi garso šaltiniai nekeltų akustinio

„

„British Journal of Psychology“ skelbtas tyrimas rodo, kad jei skaitydami ar rašydami girdime ką nors kalbant, produktyvumas sumažėja iki 66 procentų.

chaoso, kitur – aiškiai girdėti, ką auditorijai sako kalbėtojas. Patalpų akustika yra labai svarbi tiek statant naujus, tiek rekonstruojant esančius pastatus – ir čia kalbame apie visus statinius: nuo butų iki koncertų arenų.

Labai svarbu dar projektavimo stadijoje priimti sprendimus, kurie lemtų patalpų akustiką ir tai, kaip jose gyvenantys, dirbantys ar esantys žmonės girdės garsus. Akustiniam modeliavimui skirtomis programomis galima greitai apskaičiuoti pagrindinius patalpos parametrus: garso atspindžių laiką, ankstyvuosius atspindžius, jų energetinius parametrus, koreliacijos koeficientą, garso slėgį ir kt.

Individualių namų, biurų, ugdymo įstaigų, sveikatos priežiūros patalpų akustika sutvarkoma naudojant tris priemones:

• garso izoliacijos medžiagas, sumažinančias iš lauko vidų ar iš vienos patalpos į kitą patenkantį garsą;

• garsą sugeriančias medžiagas, mažinančias garso atspindžius nuo sienų ir lubų;

• difuzorius (garsą erdvėje sklaidančias medžiagas), padedančius garsui patalpoje pasiskirstyti tolygiau.

Biuruose, ugdymo ar sveikatos priežiūros įstaigose galima naudoti akustines užuolaidas, sukuriančias privačias ir tylesnes zonas, akustines kabinas – tyliam ir sutelktam darbui skirtas mažas erdves. Projektuojant konferencijų ar koncertų sales tenka

kompiuteriu modeliuoti patalpos geometriją, parinkti atitinkamas garsą sugeriančias medžiagas ir jų išdėstymą. Posėdžių salėms, laukimo ir išvykimo zonoms, atviriems biurams, bendradarbiavimo erdvėms ir koridoriams galima parinkti „Knauf“ akustines plokštes „ADAGIO Acoustic+ 19mm“, užtikrinančias gerą garso sugerties ir slopinimo balansą. Šių plokščių paviršius lygus ir tvirtas, pasižymintis neprilygstamu atsparumu įbrėžimams, jos ryškiai baltos, nes puikiai atspindi šviesą (iki 90 proc.) ir gali darbo vietoje sumažinti dirbtinio apšvietimo poreikį.

Jei netenkina esamos patalpos akustika?

Kiekviena patalpa yra unikali, todėl požiūris pokyčius turėtų būti individualus. Pirmiausia reikėtų įsivertinti problemą: ar triukšmo šaltinis yra patalpos viduje sklindantys garso atspindžiai, ar iš išorės patenkantys garsai, o gal ir viena, ir kita? Vienas pagrindinių ir populiariausių garsą patalpos viduje sutvarkančių būdų – naudoti garsą sugeriančias medžiagas sienose, lubose ar grindyse.

Namų interjero akustiką gerina kilimai, užuolaidos, minkštieji baldai, augalai, tačiau jei namas labai skambus, dažnai tai nepadeda, todėl akustines problemas reikia spręsti parenkant garso bangas sugeriančias sienų ar lubų medžiagas. Tam puikiai tinka vienasluoksnės magnezitu surištos medžio pluošto akustinės lubų ir sienų plokštės „HERADESIGN® Superfine A2“. Dėl itin smulkios tekstūros paviršiaus (pluošto storis 1 mm) šios plokštės pasižymi geromis akustinėmis savybėmis, kurias, naudojant papildomą mineralinį akustinį sluoksnį, galima pagerinti iki aukščiausios A klasės garso sugerties. „HERADESIGN® Superfine A2“ pasižymi puikiomis (A2 -s1, d0) atsparumo ugniai savybėmis, išskirtiniu atsparumu smūgiams ir beveik neribotu spalvų pasirinkimu. Šios plokštės yra geras pasirinkimas sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigoms, biurams, viešosioms erdvėms, kur svarbi gera patalpų akustika ir sauga.

Sprendžiant patalpų akustikos klausimus, verta tiksliai apibrėžti problemą, kad būtų galima pritaikyti jai tinkamus sprendimus. Pavyzdžiui, biurus galima suskirstyti skirtingų funkcijų zonas, įskaitant patalpas su ypač aukštais akustikos parametrais, kur galima rengti konfidencialius pokalbius ar pasitarimus ir pan. Ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigose dėl didelio juose esančio žmonių skaičiaus triukšmas neišvengiamas, bet parinkus sienoms ir luboms tinkamas medžiagas, tokias kaip „ADAGIO Acoustic+ 19mm“ ar „HERADESIGN® Superfine A2“ plokštės, garsų atspindžiai bus silpnesni, visos patalpos bus gerokai tylesnės.

www.knauf.com

ŠIUOLAIKINIAI BIURAI:

nuo

unikalių akustikos sprendimų iki transformuojamųjų baldų

Šiuolaikinis biuras nėra tik darbo erdvė. Čia darbuotojai atlieka įvairias užduotis, ilsisi, ruošia maistą, pietauja, pramogauja, bendrauja su kolegomis ir draugais ar net tvarko svarbius kasdienius darbus. Verslo vystytojai pastebi, kad suteikus komfortiškas ir ergonomiškas erdves žmonės yra geresnės nuotaikos, sveikesni, jaučiasi saugesni ir labiau įvertinti. Visa tai gerina darbuotojų efektyvumą, stiprina motyvaciją dirbti ir sumažina jų kaitą. UAB „Vadasiga“ direktorius Vaclovas Daukintis pasakoja apie inovatyvius šiuolaikinio biuro sprendimus, kurie ypač populiarūs užsienyje ir jau taikomi Lietuvoje.

Akustiniai kambariai

„Jau seniai biurai nėra tik žmonės ir erdvės, o laikas darbe orientuotas tik į atliekamas užduotis. Darbo vietoje personalui yra svarbus erdvių patogumas, funkcionalumas, akustika, poilsio ir privati erdvė. Taip pat šiuolaikinis žmogus vertina tai, kad darbo metu nebūtina atitrūkti nuo kasdienio gyvenimo ritmo. Tai turėtų atliepti kiekvienas, norintis klestėti verslas“, – darbuotojų lūkesčius vardija V. Daukintis.

Akustiniai kambariai izoliuoja garsą ir suteikia privatumo, kuris žmonėms leidžia jaustis laisvai ir saugiai, tarsi namie: dirbti, ilsėtis, skirti laiko sau, tvarkyti asmeninius reikalus ar atlikti kitas užduotis. Kalbant apie darbo našumą, akustiniuose kambariuose daug lengviau susikoncentruoti ir atlikti svarbias užduotis, generuoti kūrybiškas idėjas ir dirbti komandoje. Pastebimas ir teigiamas poveikis žmonių sveikatai. Būnant tylioje erdvėje išvengiama triukšmo keliamo streso, galvos skausmų, klausos problemų ir sumažinama rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Mobilios akustinės sienelės ir pertvaros

Ypač didelėse kompanijose darbuotojai dirba vienoje, didelėje erdvėje ir kartu tarsi turi savo asmeninį kabinetą. Tinkamas baldų išdėstymas, pastatomos mobilios sienelės su gyvais arba dirbtiniais augalais, pakabinamos akustinės pertvaros leidžia užtikrinti darbuotojų privatumą, erdvių jaukumą ir žemą triukšmo lygį. Ypač tai svarbu dirbant pastatuose, kur dominuoja kietos dangos iš betono, stiklo arba metalo. Taip pat mobilūs akustiniai sprendimai aktualūs istoriniuose pastatuose, kur nėra galimybės ant sienų ar lubų montuoti garsą sugeriančių dangų.

„Fantoni“ ergonominiai biuro baldai ir „Fantoni Millerighe“ akustinė sienų apdaila.

Transformuojamieji baldai

Biure žmogus praleidžia bent trečdalį paros, todėl svarbu pasirūpinti, kad tiek jo psichologinė, tiek fizinė būsena būtų gera. Pritaikius biuro baldus prie unikalios žmogaus kūno anatomijos reikšmingai didėja darbo efektyvumas, o darbuotojai jaučiasi daug geriau.

UAB „Vadasiga“ direktorius pripažįsta, kad šiandien Lietuvos rinkoje darbuotojams skirtos biuro kėdės yra tiekiamos iš Lietuvos, Europos, Kinijos, Korėjos, Malaizijos ir ne visos jos yra tinkamos sėdėti visą darbo dieną. Spręsdama šią problemą įmonė biuro baldus importuoja net iš Japonijos kompanijos „Okamura“.

Jos produkcija yra pripažinta viena patogiausių, o kuriant ir gaminant kėdes įsitraukia inžinieriai, medicinos profesionalai bei anatomijos žinovai.

Transformuojamieji, arba reguliuojamieji, baldai lengvai pritaikomi pagal darbuotojo ūgį, svorį, stuburo, kaklo ir rankų padėtį. Kai kurios kėdės su integruota ličio baterija gali turėti net ir masažo funkciją. Tačiau reikia nepamiršti, kad darbuotojas naudojasi ne tik jam skirtais baldais. Jis juda visame biure, todėl reikėtų užtikrinti visos erdvės ergonomiką. Pavyzdžiui, pasitarimų, pietų, kavos ir kitų paskirčių stalų aukštis taip pat turėtų būti lengvai keičiamas.

„Reguliuojamas baldų aukštis padeda užtikrinti darbo efektyvumą, patogumą ir mobilumą. Dirbant ilgai komandomis patogu sėdėti, o pristatant rezultatus arba ieškant greitų sprendimų įmonių vadovai daug patogiau jaučiasi stovėdami“, – reguliuojamųjų stalų svarbą pabrėžė UAB „Vadasiga“ direktorius.

„Okamura Finora“ kėdės,

» Olandijos gamykla perdirba išrūšiuotus, skaidrius, plastikinius butelius ir iš jų gamina šiuo metu ypač populiarių akustinį veltinį, naudojamą tiek namų, tiek biurų interjere. Jį jau galima rasti ir UAB „Vadasiga“ asortimente.

» Kitas parodų dalyvis pristatė unikalų biuro baldą – kėdę, pagamintą iš ryžių lukštų. Vizualiai baldas atrodo kaip medinis, tačiau pasirinkta tvari medžiaga padeda išsaugoti daug medžių.

» Atliepiant estetikos, naujų medžiagų ir praktinių paviršių poreikį, Italijos kompanija „Fantoni“ pradėjo gaminti plokštes, turinčias išskirtinę savybę, kai liečiant paviršius nelieka pirštų antspaudų, sumažėja valymo ir, žinoma, cheminių priemonių poreikis.

Ekologiški ir tvarūs sprendimai

Biuro baldų rinkoje ypač didelis dėmesys skiriamas ekologijai ir tvarumui. Tai apima ne tik atsakingą gamybos procesą, pakartotinį medžiagų panaudojimą, bet ir gaminių priežiūrą. V. Daukintis išskiria naujausius ir inovatyviausius biurų įrengimo sprendimus, kuriuos atranda dalyvaudamas įvairiose tarptautinėse parodose. Tikimasi, dauguma naujienų netrukus pasieks ir Lietuvos rinką. Taip pat pastebima, jog keičiasi ir baldų dydžiai. Jei įprastai buvo mėgstami masyvūs biuro stalai, šiuo metu į populiarumo viršūnę kyla paprastų konstrukcijų gaminiai. Pavyzdžiui, standartinius 25 mm storio stalviršius keičia 8–12 mm storio paviršiai. Tai nėra pigesnis, tačiau tvaresnis sprendimas, padedantis išsaugoti ribotus natūralius gamtos išteklius. Be to, jei įprastai Europos Sąjungoje baldams būdavo suteikiama 2 m. garantija, tai dabar baldų gamintojai deklaruoja 5, 10 ar net 12 metų. Visos naujausios biurų įrengimo tendencijos yra orientuotos ekologiškus ir tvarius sprendimus. Tad neabejojama, kad viena geriausių verslo investicijų yra ilgaamžiai, skirtingiems darbuotojo poreikiams pritaikyti biuro baldai bei specifinius vietos parametrus atitinkantis akustinis įrengimas. Tai ilgalaikėje perspektyvoje atneš ne tik finansinę, bet ir verslo stabilumą užtikrinančią naudą.

www.vadasiga.lt

ir

kurias suprojektavo japonų inžinieriai

italų dizaineriai, sukūrę automobilį „Lamborghini“.

„Kai labai nori, visos kliūtys ir net aplinkinių skepticizmas neatbaido nuo svajonės“, – taip istoriją apie KyoMachiya namo paieškas ir įsigijimo procesą Japonijoje bei planuojamą šio pastato renovaciją pradeda viena iš architektūros studijos „Very Good architecture Company“ įkūrėjų Aja Voišnis. Praėjusių metų vasarą Kiote ji kartu su taip pat įmonės įkūrėju architektu Gediminu Kirdeikiu įsigijo tradicinės japonų medinės architektūros pastatą, kurį kolegos per artimiausius penkerius metus planuoja renovuoti.

NEKILNOJAMASIS TURTAS SVETUR.

Kuo lietuvius architektus suviliojo tradicinis japonų namas Kiote

Karina VLADIČKĖ

Kyo-Machiya namas iš vidaus.

Rytų kultūra žavėjosi seniai

„Susidomėjimas Rytų kultūra mus lydėjo seniai. Pirmoji kelionė į Japoniją buvo didelė svajonė ir 2019 m., man Švedijoje pabaigus architektūros magistrą, sau ją pasidovanojome. Likome pakerėti šalies kultūra, gamta, žmonių gyvenimo filosofija. Deja, antrosios kelionės šią šalį teko laukti ilgai, mat buvo paskelbta COVID pandemija“, – apie savo pažintį su Japonija pasakoja A. Voišnis.

Pasaulinis karantinas nesutrukdė kolegoms toliau gilintis į Rytų kultūrą, jų estetikos suvokimą, studijuoti japonų ir kinų kalbas, per jas geriau pažįstant Rytų šalių filosofiją.

„Nors jau daug metų dirbame Lietuvoje ir Švedijoje, supratome, kad būtent Japonijos kultūra, jos žmonių gyvenimo būdas mums artimi, todėl tai yra šalis, kur norėtume turėti savo vietą – kūrybinę rezidenciją“, – prisimena pašnekovė.

Stebina preciziška japonų meistrystė

Pirmosios mintys apie nekilnojamojo turto įsigijimą Japonijoje tapo svarstymais: ar kolegoms vertėtų įsigyti sklypą ir jame projektuoti namą, ar pirkti seną namą ir jį renovuoti. Abu architektus žavėjo medinė japonų architektūra, ir tai nulėmė galutinį pasirinkimą: renovuoti seną paveldosaugos statusą turintį namą.

„Ir Lietuvoje turime daug kokybiškos medinės architektūros pavyzdžių, tačiau Rytų kultūros medinė architektūra turi gilesnes tradicijas, yra preciziška ir žavi savo technologijomis, meistryste.

Tradicinėse japonų medinėse konstrukcijose jungtims nenaudojamos jokios kitos medžiagos – visas statinys konstruojamas iš medžio, pritaikant įvairius medienos sujungimo mazgus ir detales“, – pasakoja A. Voišnis.

„Architektė teigia žemai lenkianti galvą prieš japonų amatininkų meistrystę ir tikinti, jog plėtojant šį projektą lietuviai daug ko iš jų išmoks. Beje, pasak A. Voišnis, Japonijoje įprasta, kad net renovuojant talkina vietiniai architektai, nes, priešingai nei Lietuvoje, Japonijoje visos statybų bendrovės juos turi.

A. Voišnis ir G. Kirdeikis prie savo namo Kiote.

Kyo-Machiya namas iš vidaus.

Kelionių apribojimai nesutrukdė kolegoms ne tik žvalgytis nekilnojamojo turto Japonijoje, bet ir suplanuoti keleto namų apžiūrų. Šiame etape architektams talkino tarpininkas. „Laisvai japoniškai kalbantis tarpininkas padėjo mums suorganizuoti namų apžiūras, į kurias išsiruošėme antrosios kelionės metu. Kai kuriose jų tarpininkas dalyvavo kartu su mumis. Japonų kalba yra labai svarbi, norint bendrauti, organizuoti apžiūras bei įvykdyti pirkimo sandorį. Tad nemokantiems kalbos tarpininko paslaugos yra būtinos“, – patirtimi dalijasi pašnekovė. Deja, per antrą kelionę lietuviai namo neišsirinko. Prieš trečią skrydį į Japoniją kolegos nusprendė, kad būsimos viešnagės metu jie būtinai kurį nors namą įsigys. Tad iki to laiko architektams patikę namai buvo nufilmuoti ir nufotografuoti tarpininko.

Po trejus metus trukusių paieškų kolegoms pavyko išsigryninti prioritetus, koks turėtų būti ir kur turėtų stovėti jų namas. Taip buvo priimtas sprendimas įsigyti Kyo-Machiya tipo namą. „Atsisakėme minties pirkti namą kaime toli nuo pagrindinių traukinių linijų. Taigi, pasirinkome įsigyti tradicinį miesto namą Kyo-Machiya, esantį Kioto miesto centre, griežtai apribotoje teritorijoje, kurioje nekilnojamąjį turtą nuomoti draudžiama. Oficialų raštą apie pasirinkto namo pirkimą išsiuntėme pardavėjui iki pirmą kartą pamatant namą gyvai. Japonijoje šis raštas, nors ir savanoriškas, yra laikomas įsipareigojimu ir yra nutraukiamas labai retais atvejais. Tad per trečią kelionę tik nuvykome įsitikinti, kad namas nėra prastesnės būklės, negu buvome matę nuotraukose“, – prisimena A. Voišnis.

Kyo-Machiya ir jam būdingi bruožai

Paveldosaugos statusą turinčių namų architektūrinė vertė yra svarbi miestui, todėl jų renovacijoms Kioto miesto savivaldybė skiria simbolines subsidijas. Anot pašnekovės, palyginti su Lietuva, paveldosaugos statusą turinčio namo renovacijos teisinis procesas turėtų būti daug paprastesnis – jos pradinėmis žiniomis, Japonijoje, bent statybos sektoriuje, yra kiek mažiau biurokratijos nei pas mus. Tradicinis japonų namo tipas būdingas Kiotui. Šie namai dažnai priklausė prekybininkams, nes fasadinėje pastato pusėje veikdavo parduotuvė ar restoranas, o tolimesniuose kambariuose gyvendavo jų savininkai su šeima. Ir šiuo metu Kyo-Machiya namo pirmame aukšte gali būti įrengta nedidelė parduotuvėlė ar kavinukė, skirta vietos bendruomenės poreikiams.

Į „UNESCO“ paveldą įtrauktas akmenų sodas namo kaimynystėje.

Namas per atstumą

„Anksčiau kuo daugiau fasado gatvės pusėje turėjo namo savininkas, tuo didesnį mokestį savivaldybei tekdavo mokėti. Dėl šios priežasties Kyo-Machiya pastatai yra siauri ir ilgi, vadinami „ungurio lova“. Priekinis ir galinis fasadai paprastai turi didelius langus, o vidinėse, namo gilumoje esančiose patalpose yra gana tamsu. Dauguma japonų interjerų yra tamsūs, tiesioginės saulės šviesos juose mažai. Vakarų ir Rytų kultūros estetikos ir šviesos bei šešėlio svarba interjere – atskira ir labai plati tema“, – šypsosi A. Voišnis. Namui yra būdingas vidinis kiemas su mažu sodeliu jame. Kiemas užtikrina papildomą natūralų apšvietimą, ventiliaciją, o sodelis sukuria estetinį komfortą. Architektų įsigytas namas turės nedidelį sodelį fasadinėje pastato pusėje bei didesnį vidiniame kieme.

Minimalizmas negąsdina

Architektai ketina ne tik atkurti tradicinę Kyo-Machiya struktūrą, bet ir laikytis japonų minimalistinio požiūrio interjero kūrimą. „Tradiciniai japonų namai įdomūs tuo, kad juose beveik nėra baldų. Japonai turi virtuvės baldus, į sieną integruotas spintas, kur laikomi drabužiai ir futonai – miegoti skirti čiužiniai, tiesiami ant tatamio grindų. Valgoma prie žemo stalo, todėl sėdėti galima tiesiog ant tatamio, pagalvėlių ar mažų kėdučių be kojelių. Taip pat japonų namuose, dažniausiai centriniame kambaryje, šalia spintos, būna suprojektuota niša, apšviesta natūralios netiesioginės saulės šviesos, kurioje ant neaukštos, apie 10 cm, pakylos eksponuojami meno kūriniai. Dažniausiai eksponuojami vos vienas ar du elementai, tokie kaip gėlių kompozicija, kimono, porcelianas ar tapybos ritinėlis, suteikiantys kambariui subtilų akcentą, meditacinę erdvę gerėtis grožiu, – pasakoja pašnekovė. – Minimalizmas mūsų negąsdina. Esame gana asketiški žmonės. Jei tokie nebūtume, vargu ar susidomėtume japonų kultūra.“

Su architektų patirtimis renovuojant namą Japonijoje galima susipažinti „Youtube“ kanale „Geddan“

Japonų ir lietuvių medinė architektūra turi panašumų

Renovuodami pastatą, architektai neturės teisės keisti jo ploto, tačiau tai, anot A. Voišnis, jiems net neaktualu, nes kūrėjų siekis – išlaikyti esamas architektūrines vertybes, pritaikant namą šiuolaikiniam gyvenimui. „Mūsų namas pirmą kartą dokumentuose registruotas 1926-aisiais, nors tai nebūtinai yra jo pastatymo metai. Vėliau jame daryti pakeitimai, atsirado priestatai. Planuojame dalį jų panaikinti ir atkurti originalią namo struktūrą, sutvarkyti mazgus ar kitas detales, kurios dabar atrodo nelabai estetiškai. Tačiau visa tai darysime, išlaikydami tradicinę Kyo-Machiya išvaizdą“, – pabrėžia architektė.

1. Daugiausia dėmesio renovacijos metu pareikalaus pastato apšiltinimas, mat jis, kaip ir didžioji dalis senų japonų namų, apšiltintas natūraliomis medžiagomis: „Mūsų namo izoliacinės medžiagos yra molis, šiaudai ir bambukų konstruktyvas. Panašiai kaip senoje lietuvių troboje, atidengę sienų apdailą, viduje pamatysime medinį konstruktyvą ir jame drėbtą molį bei šiaudus. Namo stogas turbūt yra apšiltintas smėliu. Tad visas šias medžiagas keisim moderniomis.“

2. Namo medinės konstrukcijos greičiausiai nebus keičiamos, nes, architektės teigimu, yra gana geros būklės. Architektai norėtų išsaugoti autentiškas molines stogo čerpes, tikisi, kad pavyks atnaujinti bei išsaugoti ir stumdomas medines shoji širmas su ryžių popieriaus intarpais.

3. Norim palikti ir originalius Kyo-Machiya pamatus – ant akmenų atremtus medinius polius, nors tai reiškia, kad namą galės patekti graužikai ar net gyvatės. „Gyvatė japonų kultūroje yra šventas gyvūnas, regis, lietuvių – taip pat. Mes jų nebijom, sakoma, jos saugo namus“, – juokiasi pašnekovė.

Laukia darbų pradžia

Kol kas Kyo-Machiya namas ramiai laukia atnaujinimo – architektai iš lėto ruošia renovacijos projektą: projekto koncepciją, 3D modelį, maketą, ieško rangovo, derina statybinę sąmatą, vėliau planuoja pateikti prašymą subsidijoms gauti. Šią vasarą kolegos planuoja Japoniją skristi ketvirtą kartą, viešnagėje prasidės pirmasis renovacijos etapas. Projektą architektai planuoja pabaigti per ateinančius 2–5 metus. „Šio vizito metu bus pradėta renovacija: atidengtos ir įvertintos esamos namo konstrukcijos, demontuojami skirtingais laikotarpiais prilipdyti priestatai, namo eksterjeras bus užkonservuotas laukti kito –vidaus apdailos – etapo“, – vardija pašnekovė. Paskutinis renovacijos etapas – sodelių atgaivinimas. Kadangi architektų namas stovi šalia į „UNECCO“ paveldą įtraukto akmenų sodo, priekinis namo kiemas taps akmenų sodu, o vidinį kolegos planuoja minimaliai apželdinti augalais.

RADAWAY: elegantiškos

dušo kabinos ir praktiški sprendimai kiekvienai erdvei

Kai vonios kambaryje dera funkcionalumas, estetika ir inovacijos, o pritaikomi nestandartiniai sprendimai atitinka individualius poreikius, sukuriama harmoninga ir patogi erdvė. Šiuos

šiuolaikinio vartotojo lūkesčius suprantantis gamintojas RADAWAY jau daugiau nei 20 metų siūlo išbaigtus vonios kambario sprendimus, orientuotus į komfortą ir praktiškumą.

RADAWAY specializacija – aukštos kokybės dušo kabinų gamyba: nuo standartinių modelių iki individualiai pritaikytų dušo kabinų ir sienelių. Kiekvienas gaminys kruopščiai suprojektuotas taip, kad užtikrintų ne tik ilgaamžiškumą ir patogumą, bet ir išskirtinę eleganciją.

Nestandartiniai sprendimai vonios kambaryje

Netipiniai vonios kambario sprendimai vis aktualesni interjeruose, kur pageidaujama autentiško dizaino, tačiau susiduriama su mažomis erdvėmis ar neįprastu planavimu – šlaitinėmis lubomis, kolonomis, nišomis, nelygiomis sienomis.

RADAWAY siūlo personalizuotus sprendimus, leidžiančius pritaikyti dušo kabinas prie bet kokio vonios kambario plano. Pagal individualius matmenis gaminamos kabinos idealiai priglunda prie erdvės, o dušo padėklai gali būti pjaunami pagal tikslius matmenis.

Tokiu būdu sukuriamas nepriekaištingas rezultatas, leidžiantis maksimaliai išnaudoti visą erdvę.

„Mažose patalpose itin svarbu išnaudoti kiekvieną centimetrą.

Pavyzdžiui, jei WC bakelis montuojamas klasikiniu būdu, jis dažnai išsikiša iš sienos, o tarp jo ir standartinės dušo kabinos stiklo lieka kelių centimetrų tarpas. Tokios 2–3 cm pločio nišos ne tik atrodo netvarkingai, bet ir kaupia dulkes. RADAWAY siūlo šią problemą spręsti praplečiant dušo kabinos stiklą. Tai užtikrina harmoningą rezultatą, o išlaidos, palyginti su standartinės kabinos įrengimu, išauga vos 20 procentų“, – sako RADAWAY atstovas Lietuvoje, vonios kambario įrangos ekspertas Arūnas Navarackas.

Ieško praktiškų sprendimų

Anot A. Navaracko, didžiausių iššūkių kyla tada, kai klientai įsigyja gaminius nepasitarę su specialistais: „Kiekvienam vonios kambariui galima parinkti teisingą dušo kabinų modelį bei durelių varstymo būdą. Pavyzdžiui, itin ankštose patalpose pritaikomos susilankstančios arba vidų varstomos durys, kurios padeda taupyti erdvę. Taip pat galima užsakyti dureles pagal individualius matmenis.

Siekiant sklandaus montavimo, būtina įvertinti ir dušo padėklo matmenis, nes dauguma dušo kabinų pritaikytos konkretiems dydžiams. Tad, norint pasirinkti optimalų variantą, visuomet rekomenduojame konsultuotis su profesionalais.“

Plati profilių spalvų ir stiklų paletė –personalizuotam dizainui

Vonios kambario įrangos gamintojo siūloma plati profilių spalvų ir stiklų paletė leidžia visiškai personalizuoti vonios kambarį. Dušo kabinų profiliai gali būti įvairių spalvų – nuo klasikinių chromuotų ar juodų iki išskirtinių, tokių kaip šlifuoto aukso ar vario. Tai suteikia galimybę lengvai derinti dušo konstrukciją su kitais vonios kambario elementais, išlaikant vientisą dizainą.

Dar daugiau erdvės novatoriškiems interjero projektams atveria stiklų įvairovė – galima rinktis skaidrų, matinį, tonuotą, veidrodinį ar dekoruotą stiklą su įvairiais raštais, suteikiančiais daugiau privatumo ir tampančiais pagrindiniu akcentu. Dauguma stiklų padengti specialia „EasyClean“ antikalkine danga, palengvinančia jų priežiūrą bei neleidžiančia kauptis nešvarumams ir kalkių nuosėdoms.

RADAWAY siūlo išbaigtą paslaugų paketą –nuo dušo zonos matavimo, gaminio parinkimo iki jo pagaminimo, pristatymo ir profesionalaus montavimo.

Inovatyvūs įrankiai profesionalams

Gamintojas pristatė architektams ir interjero dizaineriams skirtą išmanųjį katalogą, kuriame pateikiami gaminių 3D modeliai ir vizualizacijos. Profesionalai gali ne tik atsisiųsti skirtingoms projektavimo programoms pritaikytus failus, bet ir individualiai pritaikyti modelius, keisdami jų stiklus, profilių spalvas bei kitus elementus. Kataloge taip pat pateikiami tikslūs techniniai brėžiniai ir detalios montavimo instrukcijos.

Be to, įmonė sukūrė inovatyvią papildytosios realybės mobiliąją programėlę „Radaway AR“, leidžiančią vartotojams pamatyti, kaip pasirinkta dušo kabina atrodys vonios kambaryje. Naudodamiesi programėle, jie gali įvertinti ir įvairias technines detales: kaip kabina jungiasi su plytelėmis, kokie numatyti tvirtinimo bei kiti sprendimai. Tai praktiškas įrankis, padedantis tiek profesionalams, tiek individualiems vartotojams rasti atsakymus į rūpimus klausimus.

www.radaway.lt

2025 METŲ VONIOS KAMBARYS:

Kaip turėtų atrodyti intymiausias kambarys mūsų namuose? Kokios tendencijos numatomos artimiausiu metu ir kokia dizaino filosofija vyrauja jį kuriant? Pirmaujančios pasaulyje vonios kambario erdvėms skirtos mugės „ISH 2025“ Frankfurte prie Maino ambicija – atskleisti šios reikšmingos mūsų namams erdvės svarbiausius pokyčius.

Nuolatinio šurmulio ir informacijos pertekliaus epochoje vonios kambarys įgyja naują reikšmę kaip asmeninio poilsio erdvė. Jis tampa ramybės oaze – prieglobsčiu, kur galime vėl likti savimi ir įgauti energijos. „Esame vonios kambario architektūros transformacijos liudininkai. LAUFEN vonios įrangos kūrėjai vonios kambarį mato ne tik kaip funkcinę erdvę, bet ir kaip atvirą gyvenamąją aplinką, kuri iš naujo apibrėžia sveikatingumo ir asmeninės erdvės ribas“, – sako Marcas Viardotas, „Roca Group“ rinkodaros ir dizaino direktorius.

Vonios kambario architektūra su žmogišku prisilietimu

Pagal šią filosofiją žmonės kuriant naują ramybės estetiką yra dizaino sprendimų dėmesio centre. Harmoningai suderintos, švarios linijos skatina atsipalaidavimo pojūtį, o medžiagų pasirinkimas jį sustiprina: gamtos įkvėpti paviršiai, šilti medžio tonai, funkcionali tekstilė ir sąmoningai minimalistinė dizaino kalba, kviečianti

vartotoją užsibūti ilgiau. Naujos juodos, antracito ir švelnių žemės atspalvių paletės išplečia dizaino galimybes ir puikiai dera su aukščiausios kokybės medžiagomis, tokiomis kaip šlifuotas nerūdijantysis plienas ir stiklas. Rezultatas – harmoninga ir elegantiška atmosfera, puikiai suderinanti funkciją ir formą.

Tiems, kurie ieško drąsesnio vonios kambario dizaino, kolekcija „Kartell • LAUFEN“ siūlo kitokį požiūrį. Šioje kolekcijoje ikoniškas itališkas dizainas susilieja su šveicarišku tikslumu, netikėtomis ryškiomis spalvomis ir skaidriomis medžiagomis. Lengvi, permatomi elementai derinami su geometrinių formų keramika, paversdami vonios kambarį išraiškinga gyvenamąja erdve.

Nesvarbu, ar tai būtų laikui nepavaldi elegantiška klasika, ar išraiškinga modernumo estetika – dėmesys visada skiriamas asmeniui ir jo unikaliems poreikiams. Šis holistinis požiūris atsispindi ir techninėse naujovėse: pavyzdžiui, naujoji „Silent Flush“ sūkurinio nuplovimo technologija sumažina triukšmo lygį iki minimumo ir taip prisideda prie didesnio akustinio komforto vonios kambaryje. „Spartėjančiame pasaulyje mums reikia erdvių, kur galėtume

sulėtinti greitį, – pabrėžia M. Viardotas. – Šiuolaikinis vonios kambarys tampa tokia vieta – dėl dizaino, perteikiančio diskretišką saugumo ir technologijų jausmą.“

Klimatui draugiškas vonios kambarys –jau būtinybė

Tvarumas nebėra tendencija ar pasirinkimas – tai būtinybė, o LAUFEN įsipareigoja prisidėti. Įmonė kuria naujus standartus su pirmąja pasaulyje elektrine tuneline santechnikos krosnele: Austrijos gamykloje Gmundene dabar gaminami keraminiai praustuvai be CO2 išlakų. Taigi, statybininkai ir renovuotojai gali suprojektuoti vonios kambarį ne tik estetiškai ir funkcionaliai, bet ir atsižvelgdami poveikį aplinkai.

Apgalvotas medžiagiškumas

Vonios kambarys virsta gyvenamąja erdve – ši tendencija ypač atsispindi renkantis medžiagas. Pavyzdžiui, naujojoje „ARUN“ vonios kambario baldų kolekcijoje yra tikros medienos –šviesaus ąžuolo arba elegantiško riešutmedžio – lukštas, derinamas su keraminiais akmeniniais stalviršiais. Išskirtinis faneruotės grublėtumas ir kitokia taktiliška stalviršių tekstūra sąmoningai kuria netobulumo estetiką. 40-ies matinio lako spalvų paletė ir trys išskirtiniai metalo atspalviai suteikia papildomo lankstumo dizaino sprendimams. ARUN baldai gaminami Europoje, naudojant medienos medžiagas, gaunamas iš sertifikuotų tvarių Europos miškų.

„Vonios kambario tendencija –dėmesys asmeniui ir jo unikaliems poreikiams.

Protingas ir jausmingas: naujos kartos vonios kambarys

Skaitmenizacija atveria visiškai naujų galimybių, siekiant sukurti asmenines atsipalaidavimo akimirkas, o dušas tampa visaverte patirtimi su daug pojūčių. „Kai kasdienybė reikalauja daug pastangų, o apsilankymui SPA centre lieka vis mažiau laiko, geros savijautos namuose akimirkos tampa dar svarbesnės“, – sako M. Viardotas. Šiuolaikinės dušo sistemos sustiprina visus pojūčius, paversdamos šviesą, garsą ir įvairius vandens scenarijus naujomis patirtimis. Intuityvūs jutikliniai ekranai leidžia vartotojams susikurti asmeninius sveikatingumo momentus – nuo gaivinančios ryto rutinos iki raminančio vakaro ritualo. Sumanaus įasmeninimo tendencija akivaizdi ir kituose vonios kambario įrenginiuose. Šiuolaikinius dušo klozetus, tokius kaip „CLEANET ALVIA“, galima konfigūruoti naudojant programėlę, leidžiančią vartotojams išsaugoti atskirus profilius pagal tokius nustatymus kaip vandens temperatūra, purškimo intensyvumas ir sėdynės temperatūra. Technologija, diskretiškai integruota pažįstamą dizainą, puikiai dera su vonios kambario architektūra, kur pirmenybė teikiama žmonėms ir jų gerovei.

Žinia aiški: rytojaus vonios kambarys yra daugiau nei jo funkcijų suma. Tai labai individualizuota gyvenamoji erdvė, kurioje sklandžiai integruojamos technologijos, tvarumas ir asmeninė gerovė.

www.laufen.lt

DIRBTINIS INTELEKTAS GENERUOJA ERDVES IR ESTETIKĄ

Kaip integruoti

jį architektūroje?

Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai keičia daugumos specialistų, tarp jų ir architektų, darbo metodiką, atverdamas naujų galimybių projektuoti efektyviau ir kūrybiškiau. Išmanieji DI įrankiai leidžia architektams automatizuoti technines užduotis ir įgalina didesnę laiko dalį skirti kūrybai, kuri, tobulėjant generatyviojo DI (genAI) technologijoms, taip pat patiria renesansą. Skamba puikiai, tačiau kyla klausimas – kiek architekto liks architektūroje, kai didžiąją dalį darbų ar net pačią kūrybą perims DI?

Karina VLADIČKĖ

Pirmieji šalyje DI mokymai architektams

Į šiuos ir panašius klausimus geriausiai gali atsakyti specialistas, puikiai įvaldęs ne tik architektų naudojamas programas, bet ir darbą su DI. Pastarąją temą tiria Reda Petravičiūtė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto absolventė, pirmoji Lietuvoje sukūrusi DI mokymų architektams ir studentams programą.

Baigusi magistro studijas Lietuvoje, architektė įstojo į Barselonoje įsikūrusį Katalonijos pažangiosios architektūros institutą (Institute for Advanced Architecture of Catalonia), kur baigė „Miestas ir technologijos“ magistro studijų programą. Būtent ten R. Petravičiūtė susidomėjo DI pritaikymu architektūroje.

Šiuo metu architektė dirba Kauno miesto savivaldybės administracijos Informacinių technologijų skyriuje, kur kuria Kauno geoerdvinių duomenų strategiją, ieško DI inovacijų, skirtų miestui efektyviai projektuoti.

DI potencialas architektūroje – didžiulis

„Didžioji mano tyrimų dalis yra naujai pasirodžiusių DI modelių bei įrankių sekimas, jų testavimas ir metodų, skirtų pritaikymui architektūroje, kūrimas. Mano pagrindiniame darbe, viešajame sektoriuje, daugelis jų kol kas yra sunkiai integruojami, tačiau architektūros praktikoje DI potencialas yra didžiulis“, – teigia architektė.

Pasak pašnekovės, DI yra labai naudingas įrankis architektų darbe. Jis ne tik automatizuoja kasdienes užduotis, bet ir padeda kurti inovatyvius, tvarumu ir funkcionalumu paremtus projektus. Vesdama kursus, R. Petravičiūtė pastebi, kad architektams patraukliausios sritys yra DI kuriama vizualinė informacija ir jos kontrolė, 3D erdvės generavimas bei didžiųjų kalbos modelių (angl. large language model; LLM) integracija į architektūros programas.

„Šiuo metu egzistuoja begalės DI įrankių ir modelių. Tačiau pirmiausia labai svarbu suprasti, kokias funkcijas jūsų įmonė nori patikėti DI, strategiškai susiaurinti naudojamų įrankių spektrą ir galiausiai įsigilinti į tų įrankių niuansus“, – sako architektė.

Architektūrai pritaikytas paveikslėlių generavimas iš teksto.

Reda Petravičiūtė studijų metais Katalonijos pažangiosios architektūros institute.

DI INTEGRACIJA ARCHITEKTO DARBE. ŽINGSNIS PO ŽINGSNIO.

Nuo ko pradėti?

R. Petravičiūtė pažintį su DI rekomenduoja pradėti nuo vizualinės kūrybos su nemokama programa „ComfyUI“. Joje galima įgyvendinti beveik visus rinkoje prieinamus mokamus sprendimus.

„Vienoje programoje galima susikurti personalizuotas veiksmų sekas, kurios atlieps būtent jums aktualius procesus: nuo „tekstas į paveikslėlį“ terminologijos kūrimo, įvairių vizualo generavimo kontrolės mechanizmų, stiliaus perkėlimo iš analogo į pastato modelį iki 3D erdvės generavimo, galimybės joje uždėti tekstūras ir įterpti naujus objektus“, – pasakoja architektė.

Skirtingi DI kontrolės ir integralumo architektūros praktikoje lygiai

Taip pat pašnekovė skatina nesusiformuoti klaidingo įspūdžio, kad internete matomi DI pritaikymo pavyzdžiai yra lengvai įgyvendinami, ir išskiria keletą vartojimo lygių. „Daugelis DI galimybes sieja tik su tokiomis programomis kaip „Midjourney“. Taip, daugelis jų yra tikrai kokybiškos, tačiau beveik kiekvienu atveju – mokamos ir turinčios limituotas, generalizuotas funkcijas. Norėdami geriau įvaldyti vizualinį DI, architektai gali rinktis kiek sudėtingesnius, architektams ar vizualo kūrėjams pritaikytus įrankius. Visgi, visą DI kontrolę galime įgyti tik naudodami tokius įrankius kaip „ComfyUI“, kurie leidžia įsikelti skirtingus vizualinius modelius, patobulinti (angl. train) jau egzistuojančius modelius savo įmonės estetika bei pasidaryti sąsajas su architektūros programomis, tokiomis kaip „Revit“, „Rhino“ ar „Archicad“, – pažymi architektė.

Dvi pažangios pastatų kūrybos formos: DI ir generatyvusis dizainas

Pasaulinė rinka siūlo daug inovatyvių architektūros kūrimo sprendimų, tad Lietuvos architektų bendruomenei reikėtų nebijoti integruoti jų savo praktiką. „DI per pastaruosius metus taip ištobulėjo, kad šiuo metu jau galima paveikslėlį paversti į 3D objektą. Pavyzdžiui, aš radau man labai patinkančią kėdę, kurią noriu panaudoti savo modelyje, tačiau ilgai

truks ją susimodeliuoti. Dabar DI tai gali padaryti sekundžių greičiu“, – atskleidžia R. Petravičiūtė.

Lietuvoje, priešingai nei Vakarų valstybėse, yra nuvertinamas kitas išmanus dizaino metodas – generatyvusis dizainas (angl. generative design), plačiausiai pritaikomas programoje „Grasshopper“. Tai nėra DI – metodas veikia pagal žmogaus iš anksto nusakytas taisykles ir įgalina DI sukurti optimalų savo idėjos variantą.

„Šis metodas leidžia dar prasmingiau susieti architektūrą su duomenimis ir geriausio sprendimo paieška. Pavyzdžiui, žmogus gali užbrėžti linijinę formą, pagal kurią bus sukurtas pastato planas. Pastato kūrimo taisykles nusako žmogus, įvardydamas savo poreikį: geriausią saulės insoliaciją, optimalų užstatymo tankumą su didžiausiu vejos plotu ir pan.“, – pasakoja R. Pertravičiūtė, pridurdama, kad toks parametrinis projektavimas šiuo metu yra populiarus užsienyje.

Beje, sparčiai populiarėja galimybė su generatyviuoju dizainu bendrauti per integruotus kalbos modelius.

Programų pasirinkimų – daugybė, tačiau naudoti reikėtų atsakingai

Vis dar nesiryžtantiems prisijaukinti DI kolegoms architektė rekomenduoja išbandyti paprastesnius DI įrankius, tokius kaip „Automatic1111“. Jie vartotojui lengvesni, bet turi mažiau personalizuotų pritaikymo galimybių.

„Smalsiausi gali pažaisti su programa „Architectures“, kuri padeda generuoti planus ir pastatus, kurti pastatų planus, tačiau, kaip ir dažniausiu atveju, už įrankį reikės susimokėti“, –pažymi R. Petravičiūtė.

Vis tik svarbu pabrėžti, kad šiandien tiek paveikslėlio generavimas, tiek 3D erdvės generavimo procesas, atliekamas su DI, reikalauja daug energijos, darančios neigiamą įtaką aplinkai. Tuo R. Petravičiūtė įsitikino, atlikusi miesto projektavimo užduotims naudojamo DI išskiriamo anglies dvideginio tyrimą.

Dėl šios priežasties architektė skatina DI naudoti atsakingai ir nepiktnaudžiauti gamtos sąskaita.

Pažintį su DI R. Petravičiūtė rekomenduoja pradėti su elementariais įrankiais, testuoti ir jaukintis pamažu, o vėliau, jau turint elementarų suvokimą, kaip veikia DI, susidėlioti strategiją, kaip architektas ar įmonė gali jį panaudoti savo darbo procesuose.

„Įmonėms siūlau turėti visapusišką strategiją, apimančią tiek procesų optimizavimą, tiek vizualinių modelių kūrimą su DI. O geriausia, jei įmonėje yra žmogus, atsakingas už DI strategijos kūrimą ir kasdien stebintis išeinančius naujus DI modelius bei gebantis juos integruoti į įmonės darbo srautą – būtent šiuo klausimu ir konsultuoju.

Reda Petravičiūtė

DI generacija

DI generacija

2D formos generavimas

Maketo nuotrauka

3D modelis

Vizualizacija

Darbas su studentais – įrodymas, kokios neribotos yra DI galimybės

Nors R. Petravičiūtė savo mokymus daugiausia veda architektūros specialistams, būtent darbas su studentais įkvepia labiausiai ir tyrimų procese skatina elgtis laisviau. Kaip kviestinė lektorė architektė jau yra dėsčiusi VILNIUS TECH, KTU ir VDA akademinėms bendruomenėms, tačiau ryškiausiai prisimena kūrybines dirbtuves „Vilnius 2035“ su VILNIUS TECH trečio kurso studentais. Jų metu studentai buvo supažindinti su DI galimybėmis ir turėjo maždaug 9 dienas sukurti vaizdo formato viziją centrinei Vilniaus miesto daliai. Atlikdami projektą studentai turėjo tik du apribojimus: visų pirma, pasiūlymuose reikėjo sukurti naują lokalaus tvarumo veidą, antra, mąstyti vizionieriškai, įsivaizduojant, jog 2035 m. DI jau bus stipriai integruotas į viešąsias erdves. „Pasirinkau centrinę miesto dalį, kad studentams būtų geriau žinomas tos vietos kontekstas, kadangi didžioji dalis jų buvo ne vilniečiai, o laiko įsigilinti į kontekstą mažai“, – apie projektą pasakojo jo autorė.

Projekto dalyviai turėjo galimybę išlaisvinti vaizduotę

„Pavyzdžiui, studentė Deimantė, įsivaizduodama, kad po 10-ies metų architektūrą jau bus integruotos biofilinės medžiagos, pasiūlė futuristinę viziją, panaudojant koralus kaip statybos medžiagą. Vaizdo projektą ji sukūrė iš vėžlio perspektyvos, skleisdama žinutę, jog tvarumas yra aktualus visiems miesto gyventojams: tiek žmonėms, tiek gyvajai gamtai“, – sako R. Petravičiūtė. Visai kitokią idėją pristatė studentas Kajus. Jis nufotografavo priskirto Šnipiškių mikrorajono gatvių atkarpos vaizdus, su DI į nuotraukas įterpė savo kūrybos objektus ir galiausiai visus vaizdus konvertavo vientisą videonaratyvą apie lokalų, nuosaikų tapatumą, persipynusį su muzika.

Tokius eksperimentus, pasak R. Petravičiūtės, smagiausia daryti būtent su studentais, nes jų idėjos nėra pragmatiškos ir vedančios į realų rezultatą, orientuotą į užsakovą. Jie tiria ir kuria DI pritaikymo pamatus architektūroje.

„Jaunimas taip pat yra atviresnis DI naudojimui nei patirties turintys architektai, tačiau, nors patyrę specialistai kartais ir priešinasi DI integracijai darbe, pabandę ir supratę, kaip jis veikia, entuziastingai nori pritaikyti žinias praktikoje.“

Koks likimas laukia architekto?

R. Petravičiūtė tikina dažnai girdinti šį klausimą, tačiau visada savo pašnekovus ramina, kad DI tėra naujas įrankis. Visais istorijos laikais naujos technologijos išjudindavo nusistovėjusius darbo principus: tai nutiko ir su popieriumi bei pieštuku, ir 2D braižymo programoms.

„Įdomu tai, jog DI mūsų gyvenime yra naudojamas jau nuo 1950-ųjų, tačiau pastaruoju metu pasaulis sukruto dėl dviejų priežasčių: generatyviojo DI, gebančio kurti naują turinį bei atvirojo kodo (angl. open source) DI modelių kultūros, leidusios išsprogti DI įrankių rinkai. Staiga architektai išsigando, kad net ir aukštos kvalifikacijos specialistai bus nebereikalingi. Mano nuomone, ateityje kardinaliai pasikeis architekto funkcijos, bet žmogaus, kompleksiškai suvokiančio erdvę ir jos problematiką, visados reikės. Reikia suprasti, kad DI nepakeis architekto, nes architektūra yra amatas, kuriame yra be galo daug išminties bei kompleksinių situacijų sprendimo“, – optimistiškai pokalbį baigia pašnekovė.

Kadras iš studento Kajaus darbo.

Kadras iš studentės Deimantės darbo.

Nuotrauka

Nuotrauka

DI generacija

DI generacija

Išsaugoti

senųjų

pastatų autentiką gali INOVATYVŪS RETRO JUNGIKLIAI

Interjeras yra derinamas prie aplinkos: vienoks jis, kai gyvenama naujos statybos name užmiestyje, kitoks, kai esate įsikūręs miesto centre. Galų gale, svarbu ir tai, kas matosi pro jūsų būsto langą. Todėl interjero dizaineriai akcentuoja, kad istorinių senamiesčių pastatų naujakuriai turėtų išsaugoti kuo daugiau autentiškų detalių, klasikinių elementų ir namo istoriją. Vertėtų nepamiršti įvairių elektros instaliacijos elementų, kurie tuo pat metu gali būti ir inovatyvūs, ir padedantys išsaugoti praeities būsto aurą.

Interjero dizainerės Rugilės Jautakaitės-Morkuvienės teigimu, ar įrengiant būstą, komercinę erdvę, biurą senamiestyje bus išsaugota konkrečios vietos autentika, labai daug priklauso nuo užsakovo santykio su istorija, jo akiračio ir pomėgių. Vis dėlto dizainerė pabrėžia, kad, ieškant interjero sprendimų tokiose miesto dalyse, paprastai jos kalba pačios už save.

„Išsaugoti, atkurti istoriniai elementai yra mūsų išliekamoji vertė, o įvairios autentiškos detalės dar labiau paryškina ir kuria praeitin nuėjusio laikmečio atmosferą. Savo klientams, kurie įsikuria istorinių kvartalų būstuose, visada patariu palikti kuo daugiau autentikos, klasikinių elementų. Pavyzdžiui, jei lubose yra atidengtas karnizinis dekoras, reikėtų įrengti ir klasikines duris su dekoratyviniais elementais, naudojamais vidaus apdailoje. Jie sukuria papildomą reljefą ir šešėlių žaismą. Jais galima padalinti ir erdves. Tuo tarpu korpusinius baldus siūlau palikti švarius, be dekoro elementų. Tokiu atveju liktų atsvara tarp istorijos ir dabarties“, – aiškina interjero specialistė.

Minimalizmą pradeda keisti ryškesnės spalvos ir akcentai

R. Jautakaitė-Morkuvienė apgailestauja, kad istoriniai interjerai nėra labai populiarūs tarp tautiečių. Šiuo metu dominuoja vadinamasis skandinaviškas smėlinis minimalizmas – pilki ir įvairaus smėlio atspalvio interjerai. Vis dėlto, anot jos, situacija po truputį keičiasi: žmonės vis labiau domisi istorija, vertina ją ir daiktų bei baldų dizainą, drąsesnes spalvas.

„Džiaugiuosi, kad žmonės vis dažniau pavargsta nuo užsistovėjusio minimalizmo, ima daugiau domėtis spalvomis, praėjusio šimtmečio dizainu, vertinti daiktus su istorija. Žinoma, interjero įrengimo mados visada egzistuoja, tačiau šiuo metu jos ypač greitai keičiasi. Pavyzdžiui, neseniai praslinkus „Japandi“ bangai, dabar klesti „Modern Mid Century“ stilius, labiau pritaikytas šiuolaikiškam žmogui, kur, šalia ochros ir samaninės spalvos, jau nebebijoma ir ryškesnių spalvinių bei formų akcentų, norima daugiau gyvybės interjere“, – sako interjero dizainerė.

Šiuolaikiška klasika, retro stiliaus svirteliniai jungikliai.

XXI amžiuje planuojant klasikinį interjerą svarbu nepamiršti ir praėjusio šimtmečio pradžioje buvusių medžiagų bei detalių, pavyzdžiui, žalvario atspalvio santechnikos ir elektros instaliacijos elementų.

„Žalvaris, kaip ir auksas, yra amžina ir nesenstanti klasika. Tiesa, neapskaičiavus medžiagos kiekio interjere, niekam didelio įspūdžio jau nebepadarysi – reikalingos tinkamos proporcijos ir derinimas. Kita vertus, istoriniuose interjeruose dėl išvaizdos ir pojūčio itin tinka retro dvasia alsuojantys, bet modernūs „JUNG LS1912“ serijos svirtiniai elektros jungikliai. Jų išvaizda organiškai įsilieja į istorinį interjerą, nes atitinka tą laikmetį. Ne mažiau svarbus yra ir pojūtis, kai šviesa atsiranda ne paspaudus, o pakėlus jungiklio svirtelę. Vertinantiems istoriją šie jungikliai – idealus sprendimas autentiškame būste“, – sako R. Jautakaitė-Morkuvienė.

Šiuolaikiška klasika – retro stiliaus svirteliniai jungikliai

Interjero dizainerei antrina ir jungiklių bei išmaniųjų namų sistemų centro „Jung Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis. Pasak specialisto, maždaug iki 1910-ųjų Europoje vyravo elektros jungikliai, turintys pasukimo rankenėlę. Tais metais vokiečių elektrikas Albrechtas Jungas užpatentavo naujos kartos jungiklį su

Žalvaris, kaip ir auksas, amžina bei nesenstanti klasika.

vadinamuoju tumbleriu, arba įjungimo svirtele. 1912 metais įregistravęs savo įmonę, jis pradėjo gaminti svirtinius jungiklius. „Keičiantis laikams ir technologijoms, jungikliai su svirtele turėtas pozicijas užleido modernesniems, šiuolaikiškesniems. Tačiau ne jų dizainas – jis galėtų iliustruoti, jog genialumas slypi paprastume: aiškios linijos, aukštyn žemyn judanti svirtelė, kaip tiesioginė nuoroda įjungimo ir išjungimo veiksmą. Prieš gerą dešimtmetį šis dizainas JUNG atgimė naujai ir išsirutuliojo į LS1912 gaminių seriją, žyminčią įmonės įkūrimo metus. Nors ir modifikuota, bet su išlikusiu dizaino pagrindu, vėl pradėta gaminti, netruko sužavėti retro stiliaus gerbėjų“, – sako R. Skurdenis.

• Jungikliais galima valdyti ir išmaniojo namo sistemas.

• Gaminant LS1912, svirtinis jungiklis, dangtelis ir jungimo mechanizmas buvo sukurti kaip moduliai, kad nesimatytų tvirtinimo varžtų.

• Jungiklį galima derinti su visais LS serijos rėmeliais – nuo viengubo iki penkiagubo.

• Jungiklis tinka ir visoms standartinėms instaliacinėms dėžutėms. O šiais metais įmonė juos papildė ir 63 Les Couleurs Le Corbusier spalvomis.

Tarp šios linijos išskirtinumų, anot „JUNG Vilnius“ vadovo, rikiuojasi ir daugiau pranašumų – pavyzdžiui, jungiklio valdymą į didesnį komforto lygį perkelianti svirtelė su įdiegta raudona indikatoriaus lempute, padedančia paprasčiau susigaudyti erdvėje ir didinančia prietaiso funkcionalumą.

„Ilgaamžis, nepastebimas, tačiau iš tolo aiškiai matomas LED indikatorius aiškiai parodo, kokioje padėtyje yra cilindro, kūgio arba kubo formos svirtelė ir kur yra pats jungiklis. Dėl savo išskirtinio dizaino ir jungimo mechanikos šios serijos gaminiai puikiai atsiskleidžia istoriniuose interjeruose. Neseniai šios linijos jungiklių spalvų gamoje atsirado ir klasinės spalvos – matinė balta ir juoda. Pavyzdžiui, matiniai grafito juodumo svirtiniai jungikliai paryškina tamsias sienas, traukia akį, o juoda spalva sugeria šviesą. Tuo tarpu balta spalva kaip tik šviesą atspindi, todėl sniego baltumo spalvos svirtiniai jungikliai dera ir prie šviesaus, ir prie tamsaus fono“, – pasakoja R. Skurdenis.

Nors retro stiliaus jungikliai mena šimtametes gamybos tradicijas, jie yra pritaikyti ir moderniems namams

„Ši jungiklių linija visuomet išsiskyrė ir prabangiomis medžiagomis: nuo aliuminio, nerūdijančiojo plieno ir žalvario iki poliruoto chromo. Pavyzdžiui, kiekvienas žalvarinis jungiklis yra unikalus. Jo paviršius šlifuojamas ir dailinamas rankomis. Nerūdijančiojo plieno jungiklis apdorojamas stiklo šratasraučiu, todėl aliuminio konstrukcijų paviršius tampa matinis“, – aiškino elektros instaliacijos ekspertas.

Elektros instaliacijos eksperto pastebėjimams pritaria ir interjero dizainerė R. Jautakaitė-Morkuvienė. Jos teigimu, matinėse sienose pasirinkti matiniai jungikliai ar kištukiniai lizdai padeda išlaikyti vientisumą. O erdvėse, kur dominuoja blizgūs paviršiai, plytelės, stalviršiai ar kitos akcentinės detalės, matiniai elektros instaliacijos komponentai tiesiog susilieja su bendra visuma, neužgoždami kitų paviršių spalvinio blizgesio.

Interjero

„Jung Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis

RANKŲ DARBO KOKLINIAI ŽIDINIAI IR KROSNYS

vėl atranda vietą lietuvių namuose ir širdyse

Istoriškai koklinės krosnys buvo ne tik šilumos, bet ir prestižo ženklas.

Pirmiausia išpopuliarėjusios bažnyčiose ir dvaruose, vėliau atsirado ir žmonių namuose. Kurį laiką buvusios nuvertintos, rankų darbo krosnys šiandien išgyvena tikrą Renesansą – jos grįžta, atrasdamos vietą šiuolaikinėje architektūroje.

Amatas, perduodamas iš kartos į kartą

Individualiuose namuose, sodybose ir netgi butuose žmonės vis dažniau pasiilgsta koklinės krosnies, židinio su rankų darbo kokliais ar net duonkepės krosnies, primenančios tėvų ar senelių namus. „Šiandien Lietuvos dvaruose sutinkamos netgi meistriškai pastatytos caro laikus menančios glazūruotų koklių krosnys“, –sako jau 35-erius krosnininkystės metus skaičiuojantis įmonės „Kachelkeramika“ vadovas Rolandas Valionis, šį amatą perėmęs iš senelio ir perdavęs savo sūnui. „Kachelkeramika“ gamina įvairių tipų koklius, puošybos elementus, karūnas, dekoruoja ir glazūruoja įvairiomis spalvomis.

Meistrystė, kantrybė ir tradicijų išsaugojimas

Pasak R. Valionio, krosnininkų Lietuvoje likę vienetai: „Jų trūksta, nes tai sudėtingas amatas. Kiekvienas užsakymas yra unikalus ir individualus, labai svarbus rankų darbas –ar reikalinga restauruoti seną, ar pastatyti naują krosnį. Pirmiausia reikia sukurti krosnies dizainą, tada paruošiami kokliai. Vieną krosnį sudaro apie 300–350 skirtingų rankomis gaminamų detalių, kurios yra išdžiovinamos, nušlifuojamos ir du kartus išdegamos. Pagaminti krosnį užtrunka nuo 1,5 iki 3 mėnesių.“

Rankų darbo krosnys –stilius ir funkcionalumas

» Tradicija. Daugybei lietuvių krosnis namuose yra ir šiluma, ir emocinė vertė, šeimos istorija.

» Nepriklausomumas. Namuose, kur šilumos ir maisto ruošos sprendimai paremti elektra, kūrenama krosnis tampa funkcionaliu pasirinkimu ieškantiems nepriklausomumo nuo elektros išteklių.

» Šiluma. Per dvi tris valanda įšilusi krosnis išlaiko šilumą visą parą.

» Sveikesnis mikroklimatas. Skirtingai nei konvekciniai šildymo būdai, koklinė krosnis neskleidžia sauso oro srautų, todėl ore tvyro mažiau dulkių.

» Ilgaamžiškumas. Tai, kad senose sodybose dažnai vis dar sutinkamos ne vieną dešimtmetį ten stovėjusios krosnys, rodo, kad tai – ilgaamžis sprendimas.

» Estetika. Rankų darbo koklinės krosnys pagyvina interjerą ir suteikia namams autentiškumo. „Kachelkeramikos“ dirbtuvėse galima pamatyti įvairiausių koklių – nuo baltų, šviesių iki žalsvų ar tamsiai rudų, mėlynų, geltonų.

Įtraukiantis fasado spalvų, paviršių ir formos atradimo procesas

www.kachelkeramika.lt

› Natūralios terakotos plokščių spalvos: neriboti natūralūs atspalviai be papildomo apdorojimo po degimo proceso;

› Matinė ir blizgi glazūra: unikalūs fasadai, dėmesys kiekvienai detalei ir rankų darbo glazūros apdirbimo galimybė;

› Formų ir paviršių įvairovė: nuo klasikinių iki lenktų terakotos plokščių ir asimetriškų formų, pritaikomų pagal individualų užsakymą;

› Ekologijos prioretizavimas: iki 80% žaliavų išgaunama iš vietinių išteklių, o paveiktos teritorijos atkuriamos ir rekultivuojamos žemės ūkio ir rekreacinėms reikmėms. Lūžusios plokštės ir atraižos yra perdirbamos –vyksta gamybos procesas be atliekų.

› Technologijos lankstumas: dėl aukštų gaminio standartų, ženkliai sutrumpėja montavimo laikas, o lanksčiai pritaikoma konstrukcija leidžia laisvai rinktis montavimo seką.

› Proceso skaitmenizacija: gamyba ir pavyzdiniai sprendimai išmatuojami skaitmeniniu būdu.

„Moeding“ keraminės fasado ir interjero plokštės suteikia architektūrinę laisvę, derinant individualią pastato estetiką, tvarumą ir ilgaamžiškumą.

Kevin Dolmaire nuotr.

Sergio Grazia nuotr.

PIRMA VISUR:

„Mokslo sala“ sukūrė neišardomą ryšį su vieta

„Mokslo

sala“

Vieta: Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas

Plotas: 11 523,00 m²

Architektūra: „SMAR Architecture Studio“ (Fernando Jerez, Belen Perez de Juan); Architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“ (Gintautas Natkevičius, Dominykas Kalmatavičius)

Interjero dizainas: „SMAR Architecture Studio“; „G. Natkevičius ir partneriai“

Kraštovaizdžio architektai: „SMAR Architecture Studio“; „G. Natkevičius ir partneriai“

Konstruktoriai: „1 planas“ (Mindaugas Vaidelys, Marius Sokolovas)

Statybinė techninė priežiūra: „2 passibus anteire“

Nuotraukos: Andrius Aleksandravičius, Justina Apulskė, Kauno m. savivaldybė, „Mokslo sala“

Deimantė DAUGINTYTĖ

Pirmasis šalyje mokslo muziejus „Mokslo sala“, pristatytas visuomenei dar 2017 m. ir galiausiai pasitikęs pirmuosius lankytojus 2024-ųjų pabaigoje, jau spėjo tapti regioninės reikšmės objektu. 2016-aisiais tai buvo pirmas tokio pobūdžio architektūrinis konkursas Lietuvoje, sulaukęs gausaus dėmesio iš viso pasaulio architektų. Laureatais tapo Ispanijos ir Australijos architektų studija „SMAR Architecture studio“ (Fernando Jerez, Belen Perez de Juan), techninę dalį padėjo įgyvendinti architekto Gintauto Natkevičiaus komanda (architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“ (Gintautas Natkevičius, Dominykas Kalmatavičius).

„Šis objektas kitoks, nei esame pratę: jame ir modernus planetariumas, ir mokslą atskleidžiančios erdvės, restoranas, konferencijų erdvės. Pats „Mokslo salos“ pavadinimas yra simbolinis. Tai vienu metu ir mokslo, pažinimo, ir pramogų vieta. Čia kalbama apie mokslą, perduodama žinia, kaip jis veikia gyvenime“, – Nemuno saloje atidarytą muziejų apibūdina architektas G. Natkevičius. „

„Mokslo muziejus užbaigia visuomenės lankomų objektų salą, žemės lopinėlį. Ši vieta nesikeis, ji suformuota iki galo, o pastačius pėsčiųjų tiltą kompozicija bus baigta. Ši vieta unikali dėl savo struktūros: upė mieste, visuomenei skirta

„Mokslo salos“ struktūra, parkas su bręstančiais medžiais.

Architektūrinio konkurso laureatų pakviestas G. Natkevičius su komanda pusantrų metų dirbo prie techninės projekto dalies. Architektas, kurio studija taip pat dalyvavo konkurse, apibūdina „SMAR Architecture studio“ kolegas kaip labai išsilavinusius žmones, gebančius generuoti architektūriškai ir socialiai gilesnes idėjas. Jų patirtis ir išmonė leido laimėti „Mokslo salos“ architektūrinį konkursą ir išsiskirti tarp 150 kitų dalyvių.

„Statybos ir architektūros“ redakcijai architektas sakė, kad dar 2016-aisiais pateiktos idėjos išliko aktualios kone po dešimtmečio. „Po tiek metų paaiškėjo, jog „SMAR Architecture studio“ idėja vis dar šviežia, gyva, architektūriškai ir estetiškai labai brandi. Nors pats metalo, stiklo, gelžbetonio statinys – įprastos konstrukcijos, jo sudėtingumas tas, kad jis suprojektuotas Nemuno saloje, kur labai aukštas upės vanduo, – tai kelia tam tikrų iššūkių“, – pabrėžė Kauno oro uosto, verslo centrų ir gyvenamųjų projektų autorius.

Pačios aukščiausios architektūrinės kokybės pastatas

Kaune studiją įkūręs architektas daug savo darbų įgyvendino būtent šiame mieste. Tad 11,5 tūkst. kv. m ploto „Mokslo salos“ projektas – neatsitiktinis, o gerai suplanuotas ir apgalvotas, atsižvelgiant į urbanistinę struktūrą. Muziejus organiškai prisideda prie Nemuno salos paveikslo: čia veikia arena, baseinas, žaliuoja parkas. Netrukus, pastačius tiltą, urbanistinė struktūra bus išbaigta ir taps unikali Kauno mieste. „Mokslo muziejus užbaigia visuomenės lankomų objektų salą, žemės lopinėlį. Ši vieta nesikeis, ji suformuota iki galo, o pastačius pėsčiųjų tiltą kompozicija bus baigta. Ši vieta unikali dėl savo struktūros: upė mieste, visuomenei skirta „Mokslo salos“ struktūra, parkas su bręstančiais medžiais. Miesto centre turime organizmą, kur daug veiksmo: aikštelė, atrakcijos ir paties aukščiausio lygio architektūra“, – įsitikinęs G. Natkevičius ir prideda, kad tokių architektūriškai stiprių projektų Lietuvoje – vienetai. „Šiuo metu Lietuvoje žinau du tokios aukštos prabos architektūros kūrinius – tai „Stasys museum“ Panevėžyje (architektai „IMPLMNT architects“: Aurimas Syrusas, Greta Brimė, Ričardas Bertašius, Aurelija Kniukštaitė, Eglė Gečaitė, Ieva Sirijatavičiūtė, Kotryna Bajorinaitė, Jonė Virbickaitė) ir „Mokslo sala“. Šeduvoje statomas muziejus „Dingęs štetlas“ (architektai „Lahdelma & Mahlamäki Architects“) taip pat bus ypatingas“, – priduria architektas.

Muziejus tapo viena iš urbanistinio Kauno vystymo vizijos dalių: Nemuno saloje veikia arena, baseinas, sutvarkytos žaliosios rekreacinės erdvės, o pastačius tiltą, urbanistinė struktūra bus išbaigta ir taps unikali Kauno mieste.

„Mokslo sala“ mokslo muziejų Europoje kontekste

Specialisto teigimu, „Mokslo sala“ užima svarbią vietą Europos muziejų žemėlapyje dėl savo išskirtinės architektūros, vietos ir konteksto. Išpildyti visus aktualumo kriterijus pavyksta ne visada.

„Pavyzdžiui, Suomijoje, netoli Helsinkio, yra mokslo muziejus „Heureka“. Jis pastatytas prie geležinkelio, taigi ta vieta – jokia, prie jos tiesiog patogu atvažiuoti. Latvijoje, Ventspilyje, Audrius Ambrasas su komanda (Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė, Jonas Motiejūnas, Viktorija Rimkutė, Justas Jankauskas) prie didžiulio transporto žiedo suprojektavo Mokslo ir inovacijų centrą.

Koperniko mokslo centras Varšuvoje – taip pat užstatytoje, ankštoje vietoje. Bene vienintelis įdomus Europoje mokslo muziejus yra Amsterdame – NEMO mokslo muziejus, įkurtas įlankoje. Savo forma jis primena laivą, tad turi įvaizdį. Tuo metu „Mokslo salos“ išskirtinumas tas, kad ji turi ryšį su vieta, simbiozė labai šauni. Yra sala, joje – slėnis, pastatas ilgas ir žemas, iš vieno pusės jis visas lyg po žeme, pylime – lyg ir yra, lyg jo nėra. Vienintelis diskas švyti, yra iškeltas, bet ir jis subtiliai atsuktas Nemuną. Tai aukščiausio lygio tarptautinė architektūra, organiškai inkorporuota į gamtą: vanduo, Nemunas, sala, slėnis –tokie dalykai priduoda lyg viešbučiui daug žvaigždučių“, – palygina architektas.

INOVACIJOMS POPULIARINTI SKIRTAME PASTATE –INOVATYVIOS ARCHITEKTŪRINĖS MEDŽIAGOS

Mokslo centro erdvėse harmoningai dera tiek standartiniai, tiek individualiai „Mokslo salai“ suprojektuoti baldai, kuriais pasirūpino „LT.Project“ komanda. Registracijos zoną puošia masyvūs tūriai: stalai ir spintelės, o prekybos aikštėje išdėstyti įvairių dydžių stalai, pagaminti pagal specialų užsakymą iš aukštos kokybės baltos baldinės plokštės.

Projektui kruopščiai atrinkti patikimi, pasaulyje pripažintų baldų gamintojų produktai, kurie organiškai įsiliejo į centro erdves, užtikrindami estetikos, funkcionalumo ir ilgaamžiškumo dermę. Biuro patalpose įrengtos ergonomiškos „Actiu“ „Stay“ kėdės, suteikiančios komfortą ilgalaikiam darbui, ir gamintojo „Standard“ reguliuojamo aukščio stalai „Piano“, leidžiantys pritaikyti darbo vietą individualiems poreikiams. Lauko terasoje praleisti daugiau laiko kviečia minimalistinio dizaino HAY „Hee Lounge“ kėdės, o didžiojoje konferencijų salėje ir virtuvėje funkcionalumą bei patogumą užtikrina „Haworth“ „Very“ konferencinės kėdės. „Šiame projekte dirbome su „Alusion™“ aliuminio plokštėmis – inovatyviu ir išskirtiniu sprendimu, kurį pirmą kartą šiam projektui pasiūlėme dar 2019 metais. Esame oficialūs šių plokščių, gaminamų Kanados įmonės „Cymat Technologies“, tiekėjai, – pasakojo įmonės vadovas Tovaldas Aleknavičius. – Mūsų indėlis šį projektą neapsiribojo vien gaminio tiekimu. Aktyviai bendradarbiavome su architektais, teikėme išsamias konsultacijas bei techninę pagalbą, siekdami užtikrinti, kad „Alusion™“ plokštės būtų pritaikytos kuo efektyviau ir atitiktų aukščiausius estetikos bei funkcionalumo standartus.“

Architektas G. Natkevičius prisiminė: „Australai architektai pasiūlė idėją visas lubas sukurti iš „Alusion™“ medžiagos. Vietoje derinome plokščių struktūrą bei porėtumą, siekdami išgauti tobulą rezultatą. Tačiau Lietuvoje teko įdėti nemažai pastangų įrodant, kad būtent „Alusion™“ yra tinkamiausias sprendimas. Tai tapo iššūkiu mums ir „LT.Project“ komandai. Nepaisydami visų iškilusių kliūčių, džiaugiamės, kad profesionalumu, atkaklumu ir komandiniu darbu mums pavyko šią idėją paversti realybe. Matydami galutinį rezultatą, jaučiame didžiulį pasididžiavimą atliktu darbu.“

„Alusion™“ – architektūrinė stabilizuota porėto aliuminio plokštė

» Tinka tiek interjerui, tiek eksterjerui

» Pasižymi lengvumu

» Iš 20–100 proc. perdirbtų komponentų

» 100 proc. perdirbama

» Plokštės matmenys gali būti iki 11 m ilgio

» Gali būti dažoma matine ar blizgia spalva

» Skirtingo storio ir porėtumo dizainai

» Gali būti derinama su akustiniais sluoksniais ir apšvietimu

» Pasirinkta įvairiuose pasauliniuose projektuose, pavyzdžiui, „Prada Fondazione“ muziejui Milane ir „Mokslo salai“ Kaune

FASADAS –

kokią dangą rinktis, kad kuo ilgiau nereikėtų remonto?

Statant ar renovuojant namą, reikia priimti sprendimą dėl fasadinės dangos, kuriai keliami pagrindiniai reikalavimai: ilgaamžiškumas, atsparumas atmosferos veiksniams ir UV spinduliams, atsparumas mechaniniam poveikiui ir biologinei taršai.

„Fasadas turi atlikti savo funkciją – kuo ilgiau apsaugoti šiltinimo sistemą nuo pažeidimų ir neigiamo aplinkos poveikio bei ilgai išlikti estetiškai nepriekaištingas“, – sako „Caparol“ techninis vadovas Edvardas Labakojis. Abu šiuos kriterijus geriausiai atitinka Vokietijoje gaminamos mineralinės plytelės „Original Meldorfer“.

„Original Meldorfer“ ar klinkerinės plytelės

„Meldorfer“, statybininkų dažnai vadinamos „lanksčiu klinkeriu“, sukuria mūro vaizdą, tačiau neapsunkina fasado, todėl jos idealiai tinka šiltintiems fasadams.

Olandijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje ištisi miesteliai yra renovuoti šiomis plytelėmis, nes reikėjo apšiltinti namus,

griežtai išlaikant originalią mūro architektūrą. „Ko gero, vienintelis vizualinis požymis, padedantis atskirti, ar fasadas yra su klinkerio, ar su „Meldorfer“ plytelėmis, yra tai, kad ant klinkerio fasadų dažnai prasimuša druskų ir kalkių – atsiranda baltų dėmių, o jas panaikinti tikrai nelengva. „Meldorfer“ plytelėmis padengti fasadai su tokia problema nesusiduria“, – atkreipė dėmesį E. Labakojis.

„Meldorfer“ plytelės prieš klinkerį:

• daug lengvesnės už klinkerį, neapkrauna šiltinimo sistemos, nereikalauja sustiprinto armavimo;

• neprasimuša druskos ir kalkės, neauga dumbliagrybiai, todėl fasadai išlieka švarūs;

• galima klijuoti ant įprastų mineralinės vatos plokščių, taip pat ant plonųjų fenolio termoizoliacinių plokščių, kur negalima klijuoti sunkaus klinkerio;

• plyteles galima kloti ant mažesnes apkrovas atlaikančių konstrukcijų: karkasinių namų, dujų silikato blokų, net vis dažniau statomų šiaudinių namų;

• platus atspalvių, ilgio (iki 74 cm) ir formų pasirinkimas, galimos netgi baltos „Meldorfer“ plytelės.

„Original Meldorfer“ ar vėdinamieji fasadai

Vertinant fasado ilgaamžiškumą, „Meldorfer“ yra ryškus lyderis: ant mineralinių plytelių neauga dumbliagrybiai ir faktiškai nelimpa oro teršalai. Vėdinamieji fasadai žaliuoja, apsineša dumbliagrybių apnašomis ir purvu, todėl juos reikia periodiškai plauti. „Dar praėjusių metų pabaigoje iškilo arši diskusija dėl renovacijoms kai kurių savivaldybių propaguojamų vėdinamųjų fasadų. Pervažiavome per Lietuvą apžiūrėdami prieš 3–5 metus renovuotus namus su tokiais fasadais. Daugybė jų jau dabar yra pažaliavę ir praradę estetinį vaizdą, o kai kur plokštės jau turėjo būti pakeistos. Todėl vienareikšmiškai rekomenduoju rinktis sudėtinę fasadų šiltinimo sistemą (vadinamąjį šlapią fasadą), kuri, be kita ko, yra ir kelis kartus pigesnė nei vėdinamoji sistema“, –pataria E. Labakojis.

Dar vienas labai svarbus aspektas, į kurį atkreipia dėmesį technologas, yra šiltinimo sistemos storis. Renovuojant namus, langai nėra didinami, vadinasi, kuo storesnė sistema, tuo mažiau saulės šviesos pateks patalpas. Vėdinamieji fasadai yra gerokai storesni už šlapio fasado sistemas, kur galutinė danga dekoratyvinis tinkas arba apdailos plytelės. „Dažnai renovacija gyventojus nuvilia, nes, grįžę apšiltintą būstą, jie pasijunta praradę saulę, o sumažėjusias išlaidas šildymui turi pakeisti padidėjusiomis išlaidomis elektros energijai. Todėl svarstant renovacijos projektą būtinai įvertinkite ir natūralios šviesos patekimo patalpas aspektą“, – atkreipia dėmesį E. Labakojis.

www.caparol.lt

„Lucky Homes 2“ Vilnius

„Baltas lapas“, Vilnius

„Parko namai“, Vilnius

Pašilių gyvenvietė, Vilniaus r.

HOLISTINIS POŽIŪRIS

IR NAMUS:

Gyvenamasis namas „Audra“

Vieta: Raudondvaris, Kauno r.

Plotas: 150 m²

Architektūra:

Aidas Krutejavas | ksfa.eu

Bendradarbiaujant su Ieva Baranauskaite | ib-arch.com

Interjero dizainas: Aidas Krutejavas | ksfa.eu

Kraštovaizdžio architektai: „KSFA“ (erdvinis zonavimas, dangų ir nuotekų planas – Aidas Krutejavas, augalų parinkimas ir išdėstymas –Sonata Mikalčienė)

Konstruktoriai: „SuperNAVA“ | supernava.lt (Vytis Pijus Čiras)

Darbų vadovas: „Sluoksnis“ | sluoksnis.lt (Stasys Neverdauskas)

Nuotraukos: Lina Adi | linaadi.com

Deimantė DAUGINTYTĖ

Kur gyvena architektai? Kokius sprendimus priima žmonės, geriausiai išmanantys apie pastatų kūrimą, medžiagas? Kiekvieno atvejis, be abejo, unikalus, bet turime progą pažvelgti privatų namą „Audra“, kurį savo šeimai suprojektavo architektas Aidas Krutejavas kartu su architekte Ieva Baranauskaite. Tai sąmoningumo filosofiją atspindintis namas, kuriame nuo projekto iki pasirinktų medžiagų ir dėmesingumo detalėms jautriai mąstoma apie tai, kaip gyventi patogiai ir estetiškai, bet kartu padaryti kuo mažiau žalos aplinkai. Architektas privataus namo projektą ir įgyvendinimą pavertė savotišku tyrimu, kurio rezultatas – tvaraus ir atsakingo gyvenimo būdo tęsinys.

Sutariantis su aplinka namas

2004 m. baigęs architektūros magistro studijas Liuveno universitete Belgijoje, Aidas Krutejavas Briuselyje 2017-aisiais įkūrė studiją „KSFA | Krutejavas Studio for Architecture“, dirbančią su Šiaurės Europos regionui skirtais projektais. Architekto ryšiai su Lietuva nenutrūkę. Atvirkščiai – fizinė vieta riša stipriausiai. Šeimos namas, 2024 m. pastatytas Raudondvaryje, Kauno rajone, atiduoda pagarbą holistiniam ir tvariam požiūriui tiek architektūrą, tiek į gyvenimo būdą. Visu projektu siekta darnos su gamta ir aplinka.

„Sklypas, kuriame suprojektuotas namas, yra organiškai susiformavusio ir harmoningai į Nemuno upės šlaito pušyną įsiterpusio namų masyvo dalis. Ši vieta suteikia unikalią galimybę derinti šiuolaikinę architektūrą su gamtine aplinka. Sklypo šiaurinė riba ribojasi su gatve, kuri užtikrina privažiavimą ir aprūpina sklypą būtinais inžineriniais tinklais. Rytinė sklypo dalis atsiveria į neužstatytą pievą, kuri vizualiai susilieja su miško masyvu, sukurdama natūralų perėjimą tarp apstatytos ir gamtinės aplinkos. Pietinė ir vakarinė sklypo ribos susisiekia su jau užstatytais sklypais, ir tai leidžia integruoti naująjį statinį į esamą gyvenamąją struktūrą“, – apie apgalvotą planavimą pasakoja architektas. Pastato funkcinė ir kompozicinė struktūra kruopščiai suformuota atsižvelgiant į įvairius aplinkos veiksnius.

1. Sklypo forma ir reljefas. Projektuojant atsižvelgiama natūralų žemės paviršiaus kontūrą, siekiant optimaliai išnaudoti sklypo ypatumus.

2. Orientacija pasaulio šalių atžvilgiu nulėmė pastato išdėstymą, siekiant maksimaliai išnaudoti natūralią šviesą ir šilumą.

3. Atstumai iki kaimyninių statinių. Užtikrinta, kad naujas pastatas harmoningai įsilietų esamą užstatymą, nepažeisdamas kaimynų privatumo.

4. Gamtos vaizdai. Projektuojant ypatingas dėmesys skirtas atsiveriančioms pušyno panoramoms, siekiant sukurti glaudų ryšį tarp vidaus erdvių ir supančios gamtos.

Detalių turtinga išraiška

Namo architektūrinis sprendimas harmoningai suderina estetiką ir funkcionalumą. „Išsikišę stogo elementai pietiniame ir vakariniame fasaduose sukuria jungtį tarp vidaus ir lauko erdvių, formuodami dosniai dengtą zoną. Šios kompozicijos šerdyje – lauko židinys ir vasaros virtuvė, tapę centrine namo ašimi. Gyvenamosios erdvės išdėstytos dviejuose aukštuose, atspindint apgalvotą erdvinę hierarchiją. Pirmame dominuoja erdvus atviro plano sprendimas, sklandžiai integruojantis valgomojo ir svetainės zonas. Šis sprendimas užtikrina nepertraukiamą erdvės tėkmę ir natūralios šviesos sklidimą.

Mansardiniame aukšte suprojektuota daugiafunkcė erdvė apima darbo zoną su biblioteka bei privatesnius miegamuosius. Toks vertikalus zonų paskirstymas leidžia optimaliai išnaudoti pastato tūrį, kartu užtikrinant aiškų funkcinį zonavimą tarp viešų ir asmeninių erdvių“, – detalizuoja architektas.

Projektas apgalvotas iki smulkmenų: ūkinės patalpos diskretiškai išdėstytos šalia įvažiavimo, kad sukurtų atskiriamąją zoną tarp automobilių stovėjimo vietos ir ramių poilsio erdvių.

Tvaraus namo statybos

Architektas pasirinko nelengvą kelią – kurti tvarų namą. Ši ambicija kilo iš vertybių ir perspektyvaus požiūrio į architektūrą. Kūrėjas pabrėžia: „Mūsų atsakomybė aplinkai ir suvokimas, kad šiandienos sprendimai tiesiogiai veikia ekosistemą bei ateities kartas, paskatino mus su šeima imtis tvaraus namo projekto.“

Architektas filosofiškai apmąsto tradicinės architektūros paveldą: „Žinote tas senąsias sodybas, pamažu smengančias į žemę? Lieka tik slenksčio akmuo ir medžiai, žymintys buvusio namo vietą, – tai savotiškai poetiška. Tačiau žvelgdamas į šiuolaikinius pastatus, susimąstau apie po jų liksiantį pėdsaką – neyrančias PIR/PUR izoliacijos sankaupas, sintetinius vamzdynus, metalinius pakabinamųjų lubų karkasus…“

Skeptiškai vertindamas statybų industrijos skelbiamas perdirbimo praktikas, architektas pasirinko alternatyvų kelią: „Atlikau išsamų tyrimą, siekdamas sudaryti sveikų ir iš Baltijos jūros regione gamintų medžiagų katalogą. Šio proceso rezultatas – ne tik sumažintas statybos proceso poveikis aplinkai, bet ir sveikesnis būstas mums patiems.“ Šis tvaraus namo projektas demonstruoja, kaip architektūra gali harmoningai derinti šiuolaikines technologijas su aplinkosaugos principais, kurdama ilgaamžius ir ekologiškus būstus.

Tvariau nereiškia lėčiau

Svarstantys apie tvaraus namo statybą gali nurimti. Architektas pripažino, kad tvaraus namo statybos netruko ilgiau, nei būtų naudotos masinės gamybos medžiagos. Tai lėmė pasirengimas ir sklandūs logistiniai procesai. „Projekto rengimas su visomis administracinėmis procedūromis, statybos leidimu truko apie metus. Tvariau jokiu būdu nereiškia lėčiau, nes nuo pat projekto erdvinės genezės mąstėme apie medžiagas, iš kurių statinys galėtų būti statomas. Tvarios medžiagos jokiu būdu nėra limitas, veikiau – dar vienas įrankis, kuris projektavimo trukmės neveikia. „Statybos truko apie 2 metus, ir, vėlgi, tvarios medžiagos buvo pristatomos laiku ir pagal numatytą darbų planą, tad statybos trukmei įtakos neturėjo. Drįsčiau teigti, kad gal net pagreitino tam tikrus procesus, nes medžiagos nekeliavo iš toli, tad nebuvo logistinių uždelsimų“, – apie procesą pasakojo pašnekovas.

Pats pasirengimo ir medžiagų gavimo procesas buvo sklandus, šeimininkai darnos ieškojo ir rinkdamiesi meistrus. „Tam tikri architektūriniai sprendimai reikalavo daugiau meistrų kompetencijos,

kruopštumo ir laiko. Esu įsitikinęs, kad neindustrializuoti sprendimai palaiko vietinius amatus, skatina diskusiją tarp architekto ir meistro, kol randamas techniškai ir estetiškai vertingas sprendimas.

Galbūt skamba naiviai, bet statybos procesą organiškai atrinkome žmones, kuriems statyba yra aistra ir gyvenimo būdas. Džiaugiuosi, jog ne vienas meistras išreiškė malonų jausmą dirbti prie nestandartinių sprendimų, kurie pareikalavo ne įprasto greičio ir kainos santykio, bet privertė stabtelėti ir pamąstyti, pritaikyti sukauptą praktinę patirtį.

Architekto šeimos namas skelbia svarbią žinią: šiuolaikinė architektūra gali būti estetiška neaukojant funkcionalumo ir darniai įsilieti į gamtą. Tvaresnė statyba nėra lėtesnė, o pasirinkus sąmoningai mažinti anglies pėdsaką ir palaikant vietinius meistrus bei gamintojus, laimi bendruomenė. „Audros“ projektas yra žingsnelis link tvaresnio projektavimo ir besikeičiančio visuomenės požiūrio į pastatus. Vis daugiau ir dažniau atsigręšime į medžiagas ir sprendimus, kurie turi gilesnę ekologinę ir socialinę prasmę“, – pabrėžia „KSFA | Krutejavas Studio for Architecture“ įkūrėjas.

Namas pastatytas be

» naftos ir chemijos pramonės produktų (be PIR plokščių, akmens vatos, klijų kt.).

Statant namą pasirinkta

» vengti industrializuotų sprendimų ir produktų, teikiant pirmenybę bendradarbiavimui su vietiniais meistrais;

» apdailines plytas iš Dzūkijos molio keramikas Gintaras Knieža formavo rankomis ir degė malkomis, ne dujomis, naudota senoji vietinė technologija;

» izoliacinės medžiagos, stogo struktūra ir danga, langai ir virtuvės baldai pagaminti Baltijos jūros regione iš tvarių ir atsinaujinančių išteklių;

» mažinti anglies pėdsaką statybos ir eksploatacijos metu;

» integruoti socialinę atsakomybę į medžiagų tiekimo grandinę.

TVARIAM NAMUI –

ILGAAMŽĖ PLIENINĖ STOGO DANGA

Namui „Audra“ pasirinkta itin pažangi plieninė stogo danga „Ruukki Classic® NextGen“. Daugiau nei 60 m. rinkoje veikiančio Suomijos gamintojo patirtis stogų gamybos ir statybos technologijų srityse, valdant visą gamybos procesą nuo geležies rūdos iki galutinio produkto, leido ištobulinti šią stogo dangą ir pasiūlyti aukščiausios klasės ilgaamžį produktą.

„Klientas šiam sudėtingam ir išskirtiniam projektui pageidavo nepriekaištingos kokybės stogo dangos ir ilgaamžės garantijos. Ir pavadinimas kalba pats už save. „NextGen“ – pažangiausias produktas, sukurtas ateities kartoms, vertinančioms komfortą ir ilgaamžiškumą“, – sako Mantas Grigaliūnas, „Ruukki“ rinkodaros vadovas Baltijos šalims.

Plieninės stogo dangos

„Classic® NextGen“ ypatybės

» Apatinėje pusėje per visą lakšto plotį gamykloje priklijuotas specialus veltinis trigubai pagerina stogo dangos akustines ir sandarumo savybes.

» Susidaro mažiau kondensato, kadangi danga jį efektyviai sulaiko, o dieną išgarina.

» „Click“ sistemos valcuose gamybos metu priklijuota tarpinė 100 proc. apsaugo nuo lietaus vandens pratekėjimo net ir esant minimaliems nuolydžiams, ir dar labiau pagerina akustines viso stogo savybes.

» Mikroprofiliuota tvirtinimo linija neleidžia perveržti sraigtų ir užtikrina sklandesnį judėjimą vykstant šiluminiam plėtimuisi.

» Storesnis plieno lakštas (0,6 mm), uždari valcų galai, užlenktas priekinis lakšto kraštas stogui suteikia daugiau išbaigtumo, tvirtumo ir sumažina triukšmą.

INTERJERE DĖMESYS

ESTETIKAI IR FUNKCIONALUMUI

Savo šeimos namui architektas pasirinko estetiškus ir funkcionalius naudoti JUNG jungiklius, kištukinius lizdus bei termostatus. Architekto pasirinkimas – serija „LS 990“, kurią jis charakterizuoja kaip modernią ir neišeinančią iš mados. Šie gaminiai ne tik puikiai dera prie bet kokio interjero, bet ir yra patogūs bei patikimi naudoti: ergonomiški jungikliai veikia preciziškai, lizdai užtikrina saugumą, o termostatai padeda efektyviai reguliuoti temperatūrą, prisidedant prie komforto ir energijos taupymo.

LS serijos gaminiai – ne tik estetika, bet ir šiuolaikinius standartus atitinkanti kokybė. „LS 990“ jungiklis rinkoje pasirodė dar 1968 m. ir per daugiau nei 50 metų užtikrintai įsitvirtino. Tai neatsitiktinis sprendimas – tvariame name šie jungikliai tarnaus ilgai.

Griežtų linijų serija „LS 990“ pasižymi kuklia elegancija. Architektai ir interjero dizaineriai iki šiol renkasi šią paprastos formos išvaizdą, patogų naudojimą dėl lygių paviršių ir aiškios konstrukcijos.

„GEALAN-acrylcolor®“

kuria naujas langų tradicijas modernioje architektūroje

„GEALAN-acrylcolor®“ „Extended“ spalvų asortimentas yra prieinamas S9000, S9000NL, GEALANKONTUR® ir GEALANKUBUS® profilių sistemoms.

Šiuolaikinė architektūra ir technologijos iš esmės keičia langų gaminių sampratą ir atveria kelią inovacijoms. Architektai, projektuotojai vis dažniau ieško preciziškų sprendimų, kurie atlieptų naujus estetikos, dizaino ir tvarumo standartus. Novatorišku keliu žengianti gamintoja GEALAN jau daugiau nei 40 metų vysto unikalią langų ir durų paviršių padengimo spalva gamybos technologiją „GEALAN-acrylcolor®“.

Ši technologija visiškai skiriasi nuo įprastų paviršiaus padengimo metodų, tokių kaip laminavimas ar dažymas. Spalvoti „GEALAN-acrylcolor®“ profiliai gaminami koekstruzijos būdu: plonas išlydyto akrilo sluoksnis užlydomas ant balto PVC pagrindo, taip du komponentai sulydomi į vienalytę masę. Sukuriamas matinis, ypač lygus ir neblunkantis spalvotas paviršius.

„GEALAN-acrylcolor®“ kelia kokybės kartelę rinkoje

GEALAN architektų ir techninio palaikymo skyriaus vadovas

Giedrius Mastavičius išskiria, kad „GEALAN-acrylcolor®“ galėtų padėti kelti kartelę architektūros, vertinančios ilgaamžiškumą, grožį ir ekologiją.

„GEALAN-acrylcolor®“ profiliai puikiai dera su minimalistiniu ir industriniu dizainu, kuris šiandien vyrauja gyvenamuosiuose bei komerciniuose pastatuose. Ši technologija gali būti naudojama didelėms stiklo konstrukcijoms, siauriems profiliams ir kitoms inovatyvioms šiuolaikinių statinių

konstrukcijoms. Platus sodrių spalvų spektras leidžia pritaikyti profilius prie įvairių modernių fasadų. Inovatyvūs profiliai ypač tvarūs – „GEALAN-acrylcolor®“ gaminami iš perdirbamų medžiagų, o PVC su akrilo paviršiumi gali būti perdirbamas net kelis kartus, tai mažina išlaidas ir ekologinį pėdsaką.

„GEALAN-acrylcolor®“ vartotojai vertina dėl ilgaamžiškumo ir praktiškumo: dėl unikalaus akrilinio paviršiaus

„GEALAN-acrylcolor®“ danga ypač atspari UV spinduliams, oro sąlygoms, mechaniniams pažeidimams, blukimui ir nešvarumams. Ji nereikalauja ypatingos priežiūros,

o atsiradusius įbrėžimus galima pašalinti poliruojant paveiktą paviršių. Dėl šių savybių spalva ir paviršiaus kokybė išlieka nepakitusi net po daugelio metų.

Dar didesnė spalvų įvairovė

GEALAN nuosekliai tobulina savo technologijas. 2024 m. gegužę gamintoja standartinį spalvų asortimentą papildė „GEALAN-acrylcolor®“ „Extended“ profiliais, suteikiančiais dar daugiau galimybių kurti išskirtinius ir novatoriškus pastatų fasadus.

„GEALAN-acrylcolor®“ „Extended“ paletėje pristatyti 9 atspalviai: Bronza

RAL 1019 – pilkšvai smėlinė

RAL 1035 – perlo smėlinė

RAL 7006 – smėlio pilka

RAL 7021 – juodai pilka

RAL 7038 – agato pilka

RAL 8022 – juodai ruda

RAL 9006 – balto aliuminio

RAL 9016 – kelių baltumo

G. Mastavičius pažymi, kad, siekdami sukurti harmoningą ir estetišką langų išvaizdą, GEALAN pristatė ir tamsų profilio pagrindą, kuris kartu su tamsiomis „GEALAN-acrylcolor®“ spalvomis, tokiomis kaip RAL 7016 (Antracito pilka), RAL 9005 (gili juoda) ir DB 703, sukuria vientisą ir prabangų vaizdą. Šis derinys ne tik suteikia daugiau estetikos, bet ir padeda sumažinti profilio įkaitimą saulėje, naudojant specialias žaliavas, kurios apsaugo PVC lango rėmą nuo deformacijos.

Projekto „reVINGIS“ kvartalo „River Space“ keturiuose daugiabučiuose sumontuota 3000 kv. m itin aukštos kokybės „GEALAN S 9000“ sistemos profilių, kurių šilumos laidumo koeficiento Uw vertė – 0,75 W/m²K. Profilių paviršiaus spalva išgauta „GEALAN-acrylcolor®“ technologijos būdu, išorinė pusė yra tamsios RAL 7021, o vidinė – baltos spalvos. GALIO GROUP nuotr., fotografas – L. Ciūnys

Pažangi alternatyva aliuminio langams

Novatoriška „GEALAN-acrylcolor®“ profilių technologija šiuolaikinėje architektūroje gali pakeisti aliuminio langus. „Šie profiliai yra puiki alternatyva dėl geresnių termoizoliacinių savybių, ekonomiškumo ir modernaus dizaino. Jie leidžia išlaikyti pačios aukščiausios kokybės („premium“) estetiką, tačiau užtikrina mažesnes eksploatacijos sąnaudas ir geresnį šilumos efektyvumą, todėl tampa pagrįstu pasirinkimu tiek gyvenamųjų, tiek komercinių pastatų projektams“, – teigia G. Mastavičius. Elegantiškos išvaizdos „GEALAN-LINEAR®“ ir „GEALANKUBUS®“ sistemos su „GEALAN-acrylcolor®“ danga vizualiai primena aliuminio langus. Matinis paviršius ir plonos linijos joms suteikia modernią estetiką, o spalvų įvairovė leidžia pritaikyti profilius prie įvairių architektūrinių stilių.

G. Mastavičiaus teigimu, „GEALAN-acrylcolor®“ profiliai užtikrina geresnes šiluminės izoliacijos savybes nei aliuminio langai, nes PVC su akrilo danga natūraliai turi aukštesnį šilumos laidumo koeficientą. Be to, „GEALAN-acrylcolor®“ dėl specialių šilumos valdymo technologijų mažiau kaista ir taip padeda išvengti deformacijų ar nemalonaus įkaitimo jausmo.

Išskirtinės Lietuvos architektūros asmenybės

MIESTO ARCHITEKTŪROS KRYPTIS

asmenybė

„Architektė aktyvistė”, Rūta Leitanaitė, skina kelią Lietuvos architektams veržtis pirmyn sprendžiant opiausius šių dienų visuomeninius iššūkius. Kas paskatino rinktis architektės kelią bei kokią architektūros įtaką visuomenei ir miestui tarptautiniu lygmeniu įžvelgia Rūta Leitanaitė?

Interjero dizainas internetu –Evelinos Aleliūnienės istorija

„2L architects & engineers“ kūrybos vadovas, architektas Ignas Lukauskas

Andrius Gudelis – architektūros ir interjero fotografas, tarptautinių apdovanojimų laureatas

Europos architektų tarybos (ACE) „Solidarumas su Ukraina“ pirmininkė

Europos Komisijos programos „Kūrybiška Europa“ finansuojamo projekto „UREHERIT. Architektai už paveldą Ukrainoje“ koordinatorė

Buvusi Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė

NEB LAB „Viešoji infrastruktūra Ukrainai“ iniciatorė ir architektūrinio konkurso „Ateities mokykla Ukrainai“ koordinatorė

RŪTA LEITANAITĖ:

užsakymą ne tik architektui, bet ir vystytojui

formuoja visuomenė Praėjusį birželį vykusiame Archicon renginyje Rūta dalyvavo diskusijoje apie karo pasekmes Ukrainos architektūrai.

Justina GRAINĖ

Norint išvardyti visą Rūtos Leitanaitės patirtį ir karjeros etapus prireiktų ne vieno žurnalo puslapio. O ir epitetų jai pristatyti apstu: architektė, architektūros kritikė, publicistė, dėstytoja, buvusi

Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė, dabar – Lietuvos architektūros meno tarybos pirmininkė, Lietuvos kultūros ir meno tarybos narė. Taip pat žurnalistė, redaktorė, radijo laidų vedėja. Tačiau kas slepiasi už architekto aktyvisto ir kas įkvepia atiduoti tiek jėgų architektūros sklaidai bei socialiniams projektams?

Tiesa, pati R. Leitanaitė, išgirdusi apibūdinimą „architektė aktyvistė“, kuklinasi ir tikina, kad tai gal ne visai apie ją. Nors aktyviai veikia įvairiomis architektūros sklaidos formomis ne vienus metus ir ne tik Lietuvoje, šiuo metu itin daug dėmesio skiria architektūriniams projektams ir iniciatyvoms, skirtoms padėti Ukrainai. Ji yra Europos architektų tarybos (ACE) „Solidarumas su Ukraina“ pirmininkė, Europos Komisijos programos „Kūrybiška Europa“ finansuojamo projekto „UREHERIT. Architektai už paveldą Ukrainoje“ koordinatorė, NEB LAB „Viešoji infrastruktūra Ukrainai“ iniciatorė ir architektūrinio konkurso „Ateities mokykla Ukrainai“ koordinatorė.

Prisiminkime Jūsų karjeros pradžią. Kas paskatino rinktis architekto kelią?

Rūta: Mano istorija nesusijusi su architektų dinastijomis – jų giminėje nėra. Bet jaunystėje norėjosi būti menininke, o kartu man sekėsi tikslieji mokslai. Galbūt į didįjį meną nepasukau, nes pabūgau. Tai atrodė labai patraukli, bet neapibrėžta sritis, todėl pagalvojau, jog galėčiau suderinti skirtingus gabumus tiksliesiems ir humanitariniams mokslams. Architektūra pasirodė labai tinkama disciplina, visa tai puikiai sujungianti. Joje yra ir meno, ir tikslumo, ir bendravimo. Nors tuomet, kai įstojau į architektūros studijas, nežinojau, kas tai yra.

Tuo metu labai intuityviai pasukau šiuo keliu, nes man visada buvo įdomu kalbėti apie architektūrą, tyrinėti ją, ne tik kurti, bet ir nagrinėti, kaip žmonės jaučiasi architektūroje.

„Architektūra yra daugiau nei estetiškai ir tvirtai sudėtas statybinių medžiagų komplektas. Tai priemonė, kuria formuojamos erdvės.

Pasikeitė požiūris apie tai, kas yra architekto darbas nuo tada iki dabar?

Rūta: Sakyčiau, tuo metu architektas buvo matomas kaip meno kūrėjas. Architektas buvo pristatomas kaip menininkas, kuriantis išskirtinai estetišką, kokybišką aplinką, ir tas estetikos dėmuo buvo labai svarbus. Šiandien architekto profesija labai išsiplėtė, taip pat išaugo reikalavimai ir lūkesčiai architektui ir iš visuomenės. Tikiu, kad nemažai architektų ir šiandien galbūt su nostalgija vis dar galvoja apie architekto kaip menininko poziciją, kai gali atsiduoti savo kūrybiniam impulsui, per daug negalvodamas apie biudžetą, reglamentus, terminus, procedūras. O juk šiandien tenka užsiimti veikla ir dirbti darbus, kuriuos galbūt ne visada architektui norisi daryti.

Rūta kalbėjo apie savo veiklos iniciatyvas ir kitų specialistų indėlį atstatant Ukrainos miestus ir adaptyvių mokyklų pritaikymą Ukrainoje.

Ar yra konkretūs architektai, menininkai, kurie Jus labiausiai įkvėpė?

Rūta: Labai didelę įtaką man padarė Lietuvos architektas, pas kurį pradėjau savo praktiką, – Audrys Karalius. Pas jį pradėjau dirbti dar studijų metais. Man didelį įspūdį darė tuo metu jo leidžiamas architektūros kritikos laikraštis „Statybų pilotas“. Aš labai norėjau rašyti. Sutarėme, kad pusę darbo laiko projektuosiu, kitą pusę rašysiu. Ši patirtis padarė mano architektūros matymą gilesnį visuose jos sluoksniuose. Man atrodo, ši mokykla man daro įtaką iki šiandien. Žinoma, įtakos turėjo ir kiti kūrėjai: Álvaro Siza Vieira, Seras Deividas Alanas Čiperfildas, dauguma portugalų, ispanų kūrėjų. Labai žavėjomės jų kūryba, tyrinėjome, ji buvo labai estetiška ir kartu konceptuali bei subtili ir toli gražu nesekanti tuometinių tendencijų. Tuo metu kilo ikoninė architektūra, bet architektai, iš kurių norėjosi semtis ir mokytis, atstovavo kitai, tyliajai architektūros pusei. Negaliu nepaminėti ir didelės architektų grupės, kuri daugiau atstovauja ne menininko, o mąstytojo, provokatoriaus ir visuomenės telkėjo, inovatoriaus pozicijai. Ir čia galima kalbėti apie praktiškai visus paskutinius Pritzkerio laimėtojus: Francis Kere, Anne Lacaton, Jean Philippe Vassal, kiti architektai, kurie dirba su projektais, kurie kitiems architektams gal neatrodo labai patraukliai, bet jie telkia bendruomenes ir įgalina jas kurti sau reikalingus pastatus.

Man atrodo, ši kryptis šiandien ir yra vyraujanti, manau, ja architektūros profesija orientuosis ir toliau. Gerai tai ar blogai, diskusijos dėl architektų netyla. Vieni sako, kad architektūra nutolo nuo savo meninės esmės, bet, kita vertus, manau, architektas privalo savo žiniomis prisidėti prie geresnės visuomenės ir jos aplinkos kūrimo visomis prasmėmis: ne tik kad ji būtų estetiška, bet ir kad atsakytų į kitus labai skaudžius visuomenei klausimus, kurie gal prieš 20 metų net nebuvo suvokiami kaip priklausantys architektūros laukui. Pavyzdžiui, socialinė nelygybė, ekologinė, klimato krizė. Šiuolaikiniai architektai imasi tą nagrinėti, ir pavyzdžiai rodo, kaip reikšmingai architektūra gali prisidėti prie šių problemų sprendimo.

Per savo karjerą patyrėte daug įvairių profesinių etapų –nuo vadovavimo Lietuvos architektų sąjungai iki dabartinės veiklos tarptautiniu lygmeniu. Kas lėmė sprendimą skirti tiek daug dėmesio ne tik architektūrai, bet ir socialiniams, solidarumo projektams?

Rūta: Suvokimas, kuris atėjo studijų metu ir dirbant, – kad architektūra yra daugiau nei estetiškai ir tvirtai sudėtas statybinių medžiagų komplektas. Tai priemonė, kuria formuojamos erdvės, o jos labai lemia tai, kaip žmonės jaučiasi. Pasukau daugiau į architektūros sklaidos, o ne kūrybos sritį galbūt dėl to, jog pabandžiusi rašyti, supratau, kaip yra svarbu kalbėti apie architektūrą žmonėms suprantama kalba. Iki šiol visuomenė dar mažai supranta architektūros svarbą ir dar mažai geba apie ją kalbėti. Apie tai, kad vis dar nelabai suvokiami architektūros projektai, galima suprasti, vis dar girdint tokius komentarus: „kam čia tuos stiklainius pastatė“, „vėl kažkokių dėžučių pristatė“, „kas čia gero iš kubo formos pastato be gražių detalių“ ir pan.

Svarbu kalbėti ne tik apie motyvus, bet ir apie tai, kokias problemas architektas norėjo išspręsti ir kokį poveikį ši architektūra gali turėti visuomenei. Taip architektūra būtų geriau suprasta, o ir pati visuomenė noriau aktyviai dalyvautų procesuose, kurie formuoja miestą ir jų erdves. Šiandien matome nemažai konfliktų, bet man atrodo, kad geriau konfliktai nei tyla ir nuolankus priėmimas to, ką siūlo investuotojai ar nekilnojamojo turto vystytojai. Lietuvoje turime pavyzdžių, kai kapitalistinis mąstymas sukūrė tokias erdves, ypač kalbant apie daugiabučių kvartalus, kuriuose mes negalime kalbėti apie gyvenamosios aplinkos kokybę. Taip įvyko todėl, kad nebuvo atsvaros, diskusijos, pasipriešinimo iš visuomenės.

Dabar jau vyksta diskusijos tarp bendruomenių ir vystytojų. Suprantu, jos nemalonios ir architektams, ypač kad mes prie to dar tik pratinamės, bet jos yra reikalingos. Kuo visuomenė labiau išsilavinusi šioje srityje, kuo daugiau suvokia architektūrą, tuo aktyviau dalyvauja aplinkos formavimo procesuose, tuomet mes galime sukurti kokybiškesnį miestą. Gal tai nebus pavyzdys, kurį publikuotume ant architektūrinio žurnalo viršelio, bet, tikėtina, jeigu tai bus viešoji erdvė, ji bus nuolat pilna įvairaus amžiaus, socialinių grupių žmonių ir joje visi jausis gerai.

Rūta Leitanaitė, tarptautinių architektūros iniciatyvų, projektų iniciatorė, architektūros veiklos Lietuvoje aktyvistė.

Diskusiją matote kaip kelią sustiprinti visuomenės supratimą apie architektūros reikšmę kasdieniame gyvenime?

Rūta: Tų kelių yra ir daug daugiau. Architektūros sklaidai taip pat labai svarbi leidyba, įvairios konferencijos, paskaitos, parodos, architektūriniai konkursai. Mes dažnai kritikuojame architektus, bet reikia ir pasidžiaugti gerais pavyzdžiais, kalbėti apie juos, ir ne kartą. Pavyzdys visada yra geriau nei teoriniai išvedžiojimai apie tai, kaip kažkas kažkur Olandijoje padarė labai gerą projektą, kuris tiktų ir mums. Daug efektyviau pastatas, į kurį galbūt galime nuvesti žmones ir parodyti, kaip tai veikia.

Kokį projektą, iniciatyvą savo karjeroje laikote reikšmingiausia patirtimi?

Rūta: Turbūt labiausiai džiaugiuosi dabartine savo veikla, nes daugiausia tai yra projektai, susiję su Ukraina ir Lietuvos bei Europos architektų susitelkimu. Man ši veikla atrodo labai prasminga.

Džiaugiuosi, kad pavyko šiandien vystomus projektus pradėti. Vienas jų yra Europos Komisijos programos „Kūrybiška Europa“ remiamas projektas „UREHERIT. Architektai už paveldą Ukrainoje“, kuriame pavyko sutelkti 12 architektūrinių organizacijų partnerių. Darome tyrimus, rengiame diskusijas, keliame Ukrainos architektų kompetencijas šioje srityje. Ne tik šio, bet ir kitų projektų veikla, manau, yra labai prasminga. Ne tik tuo, kad Ukrainos architektai įgauna papildomų kompetencijų, bet ir kad jie jaučia bendrumą su Lietuvos ir Europos architektais. Matau, kaip jiems tai svarbu. Žinoma, dar viena iš džiaugsmą keliančių veiklų yra „Žinių radijuje“ mano vedama laida „Reikia architekto“, kurią vedu jau 11 metų. Tai buvo tam tikra afera. Prisimenu pokalbį su radijo redaktore, kai, prieš gimstant laidai, ji klausė: „Ką bus galima padaryti radijuje su architektūros tema? Paprastai žmonės architektūrą turi matyti.“ Nusprendėme pabandyti ir štai jau kiek laiko bandome.

Taip pat manau, kad miestas turi būti mielas, prieinamas, patogus ir svetingas visiems. Ne tik tiems, kurie išgali sau leisti patogų gyvenimą, ne tik tiems, kurie gali vaikščioti savo kojomis. Bet svetingas įvairaus amžiaus, socialinių grupių žmonėms. Svajonių miestas, man atrodo, yra toks, kur gali susitikti visi ir kiekvienas gali rasti erdvę savo poreikiams.

Jau paminėjote architektūros vaidmenį sprendžiant klimato klausimus. Kaip tik Vilnius yra išsikėlęs tikslą tapti neutraliu klimatui miestu. Kokias Lietuvos galimybes ir perspektyvas matote tvarios statybos srityje?

Rūta: Turime neartus dirvonus galimybių. Perspektyvos siaubingai didelės. Tyčia sakau žodį, nes potencialo yra labai daug. Bet kartu mes ir labai atsiliekame su žiniomis, praktikomis. Kalbu ne tik apie profesinę bendruomenę, bet ir apie visuomenę, kuri formuoja užsakymą architektui ir vystytojui. Manau, Vilnius per pastarąjį dešimtmetį pasirinko teisingą krypti kurti žaliąsias erdves, jungti jas vientisą tinklą. Galima išskirti Neries krantinių tvarkymo projektą, koncepciją nedaryti prioritetu priemiesčių plėtros, bet stengtis tankinti neišnaudotas teritorijas miesto centre. Padaryta mobilumo sprendimų, kurie susiję ne tik su tvarumu, bet ir su gyvenimo kokybe. Visa tai prisideda prie tvaraus miesto gyvenimo.

Ši kryptis bus tęsiama visoje Lietuvoje bei Europoje ir toliau. Manau, artimiausiu metu tvarios statybos, antrinio panaudojimo, miesto pritaikymo besikeičiančiai visuomenei temos tik plėsis ir stiprės.

Lietuvai linkiu neatsilikti ir kuo aktyviau mokytis iš jau esamų gerųjų pavyzdžių.

sprendimai

Nuo idėjos iki įgyvendinimo –konsultuojame, projektuojame, gaminame, montuojame

Jau 11 metų Rūta Leitanaitė „Žinių radijuje“ veda laidą „Reikia architekto“.

Asmeninio albumo nuotr.

Asmeninio albumo nuotr.

BRASTA GLASS –patikimi dušų kabinų ir stiklo pertvarų sprendimai jūsų projektams

Stiklo

–biurams ir namams

Estetika ir funkcionalumas –modernūs sprendimai, derinantys grožį ir patogumą

Vandentiekio

inžinieriai, kuriems rūpi estetika

Kurdami vonios kambario interjerą architektai ir interjero dizaineriai neretai yra priversti atsižvelgti į inžinerinius vandentiekio bei nuotekų mazgus. Būtent novatoriški vokiečių vandens inžinerinių sistemų gamintojo TECE sprendimai daugeliu atvejų atveria interjerų kūrėjams laisvę planuoti funkcines zonas, palyginti nedidelėje erdvėje racionaliai sutalpinti tikrai daug įrenginių. Naujienos gimsta įsiklausius į vartotojų ir architektų, kuriems pirmiausia rūpi estetika, lūkesčius.

5 KVIEČIA ARCHITEKTUS IR DIZAINERIUS KALBĖTIS

Lietuvoje jau kelis dešimtmečius veikiančio kompanijos prekybos padalinio UAB „TECE Baltikum“ direktoriaus Regimanto Mikučionio teigimu, nuolatinis inžinierių ir interjero dizainerių, architektų dialogas yra abipusiškai naudingas. Jis vyksta visos Europos ir netgi pasaulio mastu. Tai tarptautinė kompanija, kaupianti labai įvairias patirtis, vertinanti atradimus ir aktualias šių dienų tendencijas. Dalies TECE inovacijų, sukurtų prieš 20 ir daugiau metų, iki šiol niekas nepranoko, jos tapo vidaus vandens inžinerinių tinklų standartu. Keletas produktų yra įvertinti aukščiausiais „Red Dot“ dizaino apdovanojimais.

„Iš pradžių mes iš vienų išgirstame, kaip galėtų būti geriau, sukonstruojame, kaip tą „geriau“ įgyvendinti praktiškai, o vėliau, pristatydami naujienas, pasakojame ir rodome kitiems, kaip gali būti. Taip idėjos, kilusios viename pasaulio krašte, pasklinda ir kitame. Todėl interjero dizaineriams visada turime ką papasakoti ir patarti“, – į atstovybes Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje kvietė R. Mikučionis.

5 ŽENGIA LYGIA GRETA SU GERIAUSIAIS

TECE atstovai, vertindami Lietuvoje kuriamus vonios kambarių interjerus, pastebi, jog mūsų šalies architektų darbai niekuo neatsilieka nuo moderniausių pasaulio madų ir tendencijų. „Daug metų TECE remia mūsų šalyje rengiamus interjerų konkursus. Kiekvienais metais interjeruose matome vis daugiau išradingumo, jie tikrai gražėja, modernėja, drąsėja. Mes, inžinieriai, pastebime ne tik estetiką – žvelgiame tarsi kiaurai sienas, atkreipiame dėmesį ir į gerus sumanymus, ir klaidas“, – pabrėžė R. Mikučionis.

Modernaus vonios kambario standartu jau tapo tokie dar palyginti neseniai naujienomis laikyti sprendimai kaip dušo latakai ar pakabinamasis unitazas. Dušo latakas iš esmės pakeitė vonios kambarį, nes atsirado galimybė darniai integruoti dušą į bendrą kambario interjerą. Šioje vietoje gali būti toks pat grindų lygis ir tokia pat danga kaip ir visame kambario plote.

5 KURIA REIKŠMINGAS DETALES

Įžengusi į pakabinamųjų unitazų keramikos sritį, TECE sujungė du prietaisus į vieną: unitazą ir bidė, taip siekdama suteikti daugiau higienos ir komforto. Naujausias gaminys – „TECEneo“. Jis turi reikšmingą detalę – skirtingų spalvų rankenėles šonuose, kurias galima pasirinkti derinant prie viso interjero.

Matoma TECE detalė – pakabinamojo unitazo vandens nuleidimo plokštelės. Jų dizaino įvairovė – apie 300 skirtingų variantų. Ši detalė leidžia į interjero kūrimo procesą žvelgti kompleksiškai, galutinį vaizdą susidaryti ankstyvoje statybų stadijoje, kai dar montuojami potinkiniai unitazų rėmai. Mat šio gamintojo plokštelės tinka tik jo potinkiniuose rėmuose integruotiems vandens bakeliams.

„Tokių ir panašių niuansų, kuriuos interjero dizaineriui naudinga žinoti apie vonios kambario inžinerinę įrangą, yra labai daug. Įrengiant vonios kambarį darbuojasi daug skirtingų sričių specialistų, todėl kviečiame bendrauti, klausti ir tartis. Kadangi už galutinį vaizdą atsakomybė tenka interjero dizaineriui, žinios apie tai, kas už tų gražių sienų, padės kurti, nedaryti klaidų ir suabejoti meistrais, kurie sakys, jog tai neįmanoma. Viskas yra įmanoma“, – tikino R. Mikučionis.

Visuomeninių interjerų analizė: įrankis verslui, miesto ir architektūros sąveikai bei visuomenės įtraukimu

interjeras

Pastatai keičia savo funkcijas, paskirtį, stilistiką, kartu kinta ir interjero erdvės. Šiuolaikinio dizaino ir paveldo architektūros sąveikoje atrandame daugiau nestandartinių koncepcijų ir kūrybos laisvę.

Konversijų skaičius tik augs. Naujų projektų patiriami kaštai neatperka investicijų, todėl vystytojai linkę įžvelgti daugiau naudos konversijose, kurios yra neišvengiamai skirtingos ir kūrybiškai unikalios.

Adaptyvus, Žaliąjį kursą sekantis interjeras

Interjero idėjos ir specialistų patarimai SA.lt rubrikoje

INTERJERAS

Interjeruose, kaip ir architektūroje, ryškėja istorijos ir autentikos prioritetai.

Nyksta griežtos interjero ribos, projektuojamos nestandartinės erdvės, turinčios daugiau nei vieną funkciją. Dažnai su pirmine statinio paskirtimi nieko bendra neturintys interjerai tarpusavyje derina ne vieną stilių, saikingai eklektišką dizainą.

Techniniai parametrai, konstruktyvas ir akustika kūrybinėje dermėje skatina atsiverti ir atrasti unikalius interjero sprendimus.

„Nu Wave“ projektas.

NESTANDARTINĖSE ERDVĖSE

nyksta griežtos interjero taisyklės

Tradicinės interjero taisyklės nestandartinėse erdvėse išgyvena tikrą transformaciją. Keičiantis visuomenės poreikiams, gyvenamosiose, darbo ir viešosiose erdvėse susipina skirtingos paskirtys ir nauji dizaino principai. Daugėja ir konversijos projektų, kai pramoninės erdvės tampa daugiafunkciais centrais, kultūros paveldo pastatuose atsiranda vietos SPA centrams, o bažnyčių erdvėse įrengiamos galerijos. Vis aktualesnis tampa adaptyvus interjeras, suteikiantis galimybę erdvėms prisitaikyti prie kintančių visuomenės poreikių, prie erdvėms priskiriamų naujų funkcijų.

Justina GRAINĖ

Daugiafunkciškumas stiprina bendruomenę

Vienas pavyzdžių – pernai Vilniaus Naujamiestyje įgyvendintas „Nu Wave“ projektas (koncepcijos ir dizaino sprendimų autoriai: agentūra „Enemy“, studija „Wonder Architects“, „Another studios“). Atnaujintos čia veikusio viešbučio patalpos pasiūlė naują koncepciją – apgyvendinimo, kūrybines ir darbo erdves po vienu stogu.

Šis išskirtinis konversijos projektas kartu pateikė ir naują požiūrį seną viešbučio pastatą, jame skiriant vietos skirtingoms veikloms. „Miestai ir visuomenės jau ne vienus metus skatina tvarumą, kuris architektūroje ir urbanistikoje gali būti pasiekiamas per konversiją: esamų pastatų ar teritorijų transformaciją pritaikant šiandienos poreikiams. Esamo turto prikėlimas naujam gyvenimui dažnai yra tvariau nei nauja statyba emisijų, socialiniais ir kitais aspektais.

Daugiafunkciškumas taip pat yra vis ryškesnė tendencija ir Lietuvos architektūroje bei urbanistikoje. Erdvių patrauklumą, gyvybingumą ar net saugumą daugeliu atvejų lemia jose nuolat būnantys ir ką nors veikiantys skirtingi žmonės, o juos įvairiu dienos laiku padeda pritraukti ir išlaikyti funkcijų įvairovė. „Nu Wave“ buvo išgrynintos gyvenamoji ir socialinė funkcijos, tačiau pastarosios svarba jau daug anksčiau buvome įsitikinę ankstesniuose „Homa“ gyvenamuosiuose projektuose. Paprastai kalbant, stiprią bendruomenę lemia galimybės kokybiškai leisti laiką kartu, todėl visuomet skiriame ypatingą dėmesį tam reikalingoms sąlygoms ir infrastruktūrai“, – sako „Homa Group“ vadovė Jurgita Kveselaitė.

• Funkcijų sintezė. „Nu Wave“ įvairovę kuria per skirtingas funkcijas (pirmiausia gyvenamoji ir socialinė), skirtingus savininkų ar gyventojų profilius (įsigiję sau, investicijai, nuomai, kūrybinei ar komercinei veiklai), paveldo ir modernumo dermę ir kt.

• 10 minučių miesto koncepcija. Šis projektas siūlo vietą gyventi, dirbti ar kurti su galimybe miesto centrą pasiekti pėstute vos per 10 minučių.

• Visuomenės poreikis. Regis, „Nu Wave“ atliepė visuomenės poreikius ir pasiūlyta nauja koncepcija juos sudomino. Bendrosios patalpos su patraukliai įrengtomis darbo ir susitikimų erdvėmis atveria naujų galimybių prisitaikant prie pasikeitusių darbo įpročių. Didžioji dalis čia esančių būstų išparduoti per pirmą pusmetį.

„Nu Wave“ projekte atnaujintos čia veikusio viešbučio patalpos pasiūlė naują koncepciją –apgyvendinimo, kūrybines ir darbo erdves po vienu stogu.

Visgi, nėra taip lengva viename objekte sujungti kelias skirtingas funkcijas ir išlaikyti vientisumą bei stilingą interjerą. Kas padėjo pasiekti gerą rezultatą?

• Erdvė skirtingiems poreikiams. Didžiulė pirmo aukšto erdvė paskirta bendruomenės socialinei, laisvalaikio, pramoginei funkcijai.

• Dėmesys daugiafunkciškumui. Kokybiškai tai įgyvendinti padėjo efektyvus planavimas, patogumas, jaukumas ir ilgaamžiškumas.

• Spalvų vaidmuo. „Nu Wave“ spalvos, medžiagos ir kitos detalės negyvenamosiose erdvėse parinktos tarsi pratęsiant autentiškos pastato dalies ritmą, tačiau kartu ir aiškiai užkoduojant, kad ši zona turi kitokią funkciją nei gyvenamoji. Čia gyventojai organizuoja asmeninius susitikimus, ateina padirbėti, kitaip tariant, praplečiamos galimybės kasdienėms jų veikloms.

Gyventojai vertina ne taisykles, o autentiką

„Homa Group“ vadovė sako, kad, kuriant interjerą nestandartinėse erdvėse, iš tiesų mažėja griežtų taisyklių: „Tačiau patogumo, funkcionalumo, estetiškumo ar ilgaamžiškumo principai dėl to nedingsta. Kiekvieną konkretų sprendimą diktuoja kaskart unikalūs kontekstai, istorijos, poreikiai ir galimybės.

Pastebime, kad žmonės vertina išsaugotą istoriją ir autentiką. Jiems taip pat vis labiau įdomus ne tik pats seniausias sluoksnis, bet ir istoriniai pokyčiai. Jeigu tam tikra erdvė per jos gyvavimo laikotarpį atnaujinta ne vieną kartą, žmones domina ne tik istorinės detalės iš originalaus projekto, bet ir iš kiekvieno laikotarpio – tai tarsi pasakoja visą erdvės ir jos naudotojų istoriją.“

Pašnekovė taip pat atskleidžia, kad planuose – ir daugiau konversijos projektų. Šiuo metu bendrovė vysto ir stambų daugiafunkcį kompleksą Laisvės pr. 58, kur taip pat sąmoningai susikirs gyvenamoji, komercinė, rekreacinė, galbūt net ir edukacinė bei kitos funkcijos.

Griežtų taisyklių nėra, erdvės diktuoja savo taisykles

Studijos „MAMA Architects“ vadovas Marius Mateika žinomas kaip išskirtinių erdvių architektas, už savo darbus pelnęs ne vieną prestižinį apdovanojimą. Po rekonstrukcijos 2024 m. duris atvėręs, moderniausiu šalyje tapęs Klaipėdos muzikinis teatras dabar lankytojus stebina M. Mateikos su kolegomis kurtu interjeru. Už Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertų salės interjero kūrimą M. Mateika su I. Ankudavičiene prestižiniame konkurse „A’ Design Award & Competition“ įvertinti sidabru 2023–2024 m. interjero ir parodų erdvių kategorijoje. O „Bokšto skvero“ projektas, kuriame dirbo M. Mateika, pelnė ir nacionalinį, ir tarptautinį pripažinimą. Baroko laikotarpio komplekse sukurtas inovatyvus, skaidrus, atviras interjeras.

Standartiniai sprendimai neįmanomi

Žurnalui „Statyba ir architektūra“ architektas sako, kad kuriant interjerą netradicinėse erdvėse tarsi natūraliai gimsta originalios, išskirtinės idėjos, kurių galbūt netgi būtų neįmanoma pritaikyti standartinėmis sąlygomis. „Skambės paradoksaliai, bet kuo sudėtingesnė situacija, tuo lengviau gimsta originalūs ir išskirtiniai sprendimai. Taip yra todėl, kad esame priversti ieškoti, atrasti, eksperimentuoti ir ėjimas lengvu, patikrintu keliu tiesiog nebeįmanomas. Taip atsitiko ir LVSO, kur teko kurti labai geometriškai sudėtingoje, plotu ir tūriu ribotoje erdvėje, kurioje teko išgauti pasaulinio lygio akustiką, ir dar turėjome ambiciją sukurti kažką estetiško ir unikalaus, ieškojome nestandartinių sprendimų. Klaipėdos muzikinis teatras turėjo savo iššūkių, norėjome naudoti interjere daug medžio, bet dėl priešgaisrinių reikalavimų ir dėl plastiškų teatro formų privalėjome ieškoti lankstesnės medžiagos, taip teatre atsirado molis“, – sako architektas M. Mateika.

Nacionalinį ir tarptautinį pripažinimą pelnęs „Bokšto skvero“ projektas – baroko laikotarpio komplekse sukurtas inovatyvus, skaidrus, atviras interjeras. Norbert Tukaj nuotr.

Kas svarbiau: sena ar nauja?

Turėdamas patirties ir konversijos projektuose, architektas pažymi, kad šiandien Vilniaus Senamiestį būtų galima laikyti pilnu konversijų. Būtent čia įgyvendintas ir „Bokšto skvero“ projektas. Paklaustas, kokie interjero sprendimai padėjo išsaugoti ir pastato autentiką, ir sukurti modernų interjerą visiškai naujoms komplekso funkcijoms, architektas atsako, kad sėkmę lemia dialogas: „Vilniaus Senamiestis yra puiki terpė unikalioms konversijoms, kada sena ir nauja neišvengiamai susiduria ir kontrastuoja, derinasi. Vyksta dialogas. O jame ir gimsta sprendimai. Kas čia vertingesnis, kas gražesnis, reikalingesnis. Visos konversijos dėl to savaip įdomios, bet paveldo teritorijose tai itin įdomus reiškinys. Yra daug netikėtų iššūkių ir kontekstų, kurie neriboja arba gerokai mažiau riboja kitose erdvėse.

„Bokšto skvero“ projekto koncepcijos taisyklė labai paprasta ir dėl to sėkminga. Buvo nuspręsta, kad tai, kas ten yra, yra kur kas svarbiau už tai, kas ten gali atsirasti. Todėl visi nauji sprendimai ir idėjos tarsi tarnauja baroko architektūrai ir ją atspindi. Panaudota daugybė veidrodinių ir stiklinių paviršių, reflektuojančių jau esamą architektūrą. Taip pat nuspręsta nieko nereplikuoti ir nesistengti imituoti praėjusio laikmečio, tad viskas, kas nauja, ir yra nauja, ir tai turi matytis, bet kartu tai neturi tapti pirmu planu visame kontekste. Tai labiau papildantys ir įspūdį sustiprinantys sprendiniai to, kas jau yra. Mūsų kurtose erdvėse taip pat vyrauja reveranso principas. Vaizdas pro langą yra viskas, o mes – niekas, visam tam turime netrukdyti.

Konversijų tik daugės

M. Mateika įsitikinęs, kad panašių projektų ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje artimiausiu metu matysime ir daugiau. „Statybos brangsta, statybų leidimo procesai ilgėja, visuomenės įsitraukimas didėja. Vis labiau nebeapsimoka vystytojams griauti ir statyti iš naujo, nes per daug neprognozuojamų rizikų, o patiriami kaštai nebeatperka investicijų. Ne paskutinėje vietoje ir unikalumas. Visi nauji projektai kuo nors vienodi ir panašūs, visos konversijos neišvengiamai kitokios, nes tenka prisitaikyti prie labai skirtingų statinių struktūrų ir tipologijų. Dar pridėkime vadinamąją tvarumo bangą, kuri taip pat primena, kad daugiau yra mažiau. Tad manau, jog ateities kryptis konversijoms labai palanki“, – sako M. Mateika.

Daugiau apie nestandartinius sprendimus „Bokšto skvero“ projekte skaitykite sa.lt

Konversijos projektas, leidęs Garliavos bažnyčios pastate įkurti meno galeriją

Projektas buvusio „Lelijos“ siuvimo fabriko teritorijoje.

Siuvyklos teritorija taps namais startuoliams

Dar vienas Vilniuje didžiulio dėmesio sulaukęs ambicingas projektas pernai startavo buvusio „Lelijos“ siuvimo fabriko teritorijoje, kuri turėtų tapti didžiausiu Europos technologijų ir kūrybinių industrijų miesteliu „Tech Zity Vilnius“. Seniausio buvusio siuvyklos korpuso transformacija patikėta „A2SM“ architektui Aurimui Sasnauskui, jis pasiūlė ir čia įgyvendino unikalios erdvės – „Medžiagų bibliotekos“ idėją. Biblioteka pradėjo veikti 2024 m. pradžioje. Tai ne tik saugykla, bet ir kūrybinė laboratorija, kur architektai ir interjero dizaineriai galės pasirinkti senas medžiagas ir pernaudoti jas naujuose technologijų ir kūrybinių industrijų miestelio „Tech Zity Vilnius“ interjeruose.

„Bokšto skvero“ projektas. Norbert Tukaj nuotr.

Išsaugotos detalės atgijo

Paklaustas, kaip kilo tokia idėja, architektas A. Sasnauskas žurnalui „Statyba ir architektūra“ sakė, kad idėja kilo iš užsakovo siekio pritaikyti kuo daugiau tvarumo sprendimų ir išsaugoti kuo daugiau autentikos. „Todėl pradėjome inventorizuoti galimas pernaudoti apdailos medžiagas, baldus, kitus pastato elementus, detales. Tačiau viena yra matyti daikto nuotrauką „Excel“ lentelėje, o kas kita gyvai, tad kilo mintis tas medžiagas ne tik sandėliuoti, bet ir parodyti tiek būsimiems komplekso nuomininkams, tiek architektams, kurie dirbs prie atskirų interjerų, taip pat statybininkams. Pasiūlėme šią idėją užsakovui, jis ją labai greitai ir pozityviai priėmė. Dabar ši erdvė yra projekto vystytojų laikinasis biuras, į kurį ateina būsimi komplekso nuomininkai, čia vyksta planuotės su rangovais, renginiai apie tvarumą. Džiaugiuosi, kad idėja pasiteisino ir sėkmingai gyvuoja“, – pažymi architektas.

Gamykla Klaipėdoje virs daugiafunkciu kompleksu

Šiuo metu „A2SM“ komanda dirba ir prie kito projekto – buvusios „Švyturio“ gamyklos Klaipėdoje konversijos į daugiafunkcį kompleksą. Čia architektams taip pat tenka ieškoti sprendimų, kaip gamyklines, sovietmečiu kurtas erdves pritaikyti gyvenimui, darbui, laisvalaikiui. „Tuo abu projektai panašūs, bet yra ir skirtumų. „Lelijos“ fabrikas išdėstytas per kelis korpusus, kurie nėra labai gilūs, viduje susiformavę kiemai, o „Švyturio“ gamykla atvirkščiai –platus, didžiulis statinys sklypo centre. Taip pat skiriasi Vilniaus ir Klaipėdos užsakovų programos, nes Vilnius didesnis, jame natūraliai galimos platesnės veiklos.

Tad nors sprendžiame panašius uždavinius, jų sprendimo būdai skirtingi. Viename projekte tikslas yra atverti teritoriją, formuoti naujas žaliąsias erdves viduje, kurti traukos centrą viso Naujamiesčio kontekste, kitame – įleisti į pastatą šviesą, atverti, atrakinti patį pastatą, jo erdves. Labai tikiu, kad ir vienas, ir kitas projektai bus sėkmingi ir turės matomos bei pozityvios įtakos tiek Vilniui, tiek Klaipėdai“, – sako A. Sasnauskas.

Ambicingas projektas pernai startavo buvusio „Lelijos“ siuvimo fabriko teritorijoje, kuri turėtų tapti didžiausiu Europos technologijų ir kūrybinių industrijų miesteliu „Tech Zity Vilnius“.

Šiuo metu „A2SM“ komanda dirba ir prie kito projekto – buvusios „Švyturio“ gamyklos Klaipėdoje konversijos į daugiafunkcį kompleksą.

Ne griauti, o pritaikyti. Architekto A. Sasnausko teigimu, idėja ne griauti ir statyti naujus pastatus, o pritaikyti esamus naujai funkcijai, atnaujinti, prikelti naujam gyvenimui tampa ne išimtimi, o taisykle: „Ši tendencija vis labiau pastebima ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Ir tikrai interjero sprendiniai yra tiesiogiai susiję su rekonstruojamu pastatu, jo vidaus erdvėmis, konstrukcijomis, detalėmis, istorija. Tad labai svarbu pajausti pastatą, jo erdves, ir tik tada gali rasti geriausią kelią naujai funkcijai, kartu ir estetikai.“ Ne slėpti, o atverti. „Visada stengiamės ne paslėpti, o atverti, parodyti esamus pastato elementus, kurie tampa svarbia interjero dalimi. Pavyzdžiui, „Lelijos“ fabrike pamatėme, kad stogo konstrukcija yra gana unikali ir kartu graži estetiškai. Ji buvo paslėpta, nematoma, todėl ją atversime, ji taps svarbiu konferencijos salės interjero akcentu. Tiesą pasakius, net konferencijos salės funkcija pakilo į antrą pastato aukštą dėl šių konstrukcijų. Tai pavyzdys, kai tam tikras esamo pastato elementas nulemia ne tik interjero, bet ir funkcinius sprendinius“, – sako architektas.

Šiuolaikinis interjeras nebeturi griežtų taisyklių

Pasak pašnekovo, šiandien interjere griežtų taisyklių nėra: „Yra privalomi funkciniai reikalavimai, kurie galioja bet kokiame interjere, o interjero estetika – čia jau griežtų taisyklių šiandien nebėra, nebent kuri vieno stiliaus, pavyzdžiui, klasikinius interjerus. Vienintelis skirtumas, ko gero, yra tai, kad, dirbdamas ne naujame pastate, architektas turi prisitaikyti prie esamų pastato konstrukcijų, tam tikrų elementų, erdvių, suvokti, rasti, kas yra vertinga, pritaikoma. Tai lyg ir varžo, tačiau dažnai leidžia ir pasiūlyti nestandartinius sprendimus, kurių naujame pastate specialiai nedarytum. Taip atsiranda unikalumas, atpažįstamumas.“

IŠMANIEJI NAMAI:

komfortas, saugumas ir energinis naudingumas

Ar dažnai išbėgate iš namų skubėdami, o vėliau imate nerimauti dėl neišjungtų šviesų ar kavos aparato? Ar susimąstote apie elektros prietaisų būklę namuose arba vasarnamyje, kai jūsų nėra šalia? O gal norite, kad lauko apšvietimas automatiškai įsijungtų sutemus?

Visi šie rūpesčiai lieka praeityje su „ABB-free@home“ namų automatika. Ji suteikia lanksčias ir paprastas galimybes valdyti apšvietimą, šildymą, vėdinimą, žaliuzes, elektros prietaisus ir „ABB-Welcome“ įėjimo sistemą tiek gyventojams būnant namuose, tiek nuotoliniu būdu.

„Visos išmaniųjų namų valdymo funkcijos pasiekiamos iš vienų rankų – tai šios sistemos išskirtinumas. ABB asortimente yra visi reikalingi sprendimai jūsų namų komfortui užtikrinti. Todėl nesvarbu, ar statote naują būstą, ar jį renovuojate, namų automatizavimas suteikia daugiau saugumo ir padeda taupyti energiją“, – teigia ABB pardavimų specialistas Marjan Sadocha.

Daugiau saugumo, mažiau nerimo

Naudojantis „ABB-free@home“ sistema, galima stebėti ir valdyti savo namus net juose nebūnant.

• Prijungus „HomeConnect“ prietaisus, galima patikrinti jų būklę mobiliuoju įrenginiu. Drėgmės signalizatorius įspės apie vandens nutekėjimus ir automatiškai nutrauks vandens tiekimą.

• „ABB-Welcome“ įėjimo sistema leis stebėti, kas atvyko, ir nuotoliniu būdu atidaryti duris šeimos nariams ar svečiams.

• „ABB-free@home“ buvimo imitacijos funkcija padės apsaugoti namus nuo nekviestų svečių, sukuriant įspūdį, kad juose esate.

Išmanusis komfortas kasdien

Namų automatizavimo sistema leidžia pritaikyti namų funkcijas pagal juose gyvenančių asmenų gyvenimo ritmą ir poreikius. Vienu mygtuko paspaudimu galima valdyti visus namus, kad erdvė būtų tokia, kokios norisi, pavyzdžiui, pabudus ryte, grįžus namo ar išvykstant atostogauti. Su „Philips HUE“ ir „DALI“ apšvietimo valdymu galima susikurti pageidaujamą atmosferą bet kokiai progai. Sistema veikia ne tik per jutiklinius ekranus, bet ir su „Alexa“ bei „Siri“ balso asistentais bei mobiliąja programėle „ABB-free@home Next“.

Energinis naudingumas ir taupymas

Namų automatizavimas ne tik leidžia gyventi komfortiškiau, bet ir padeda efektyviai naudoti energiją. Palikdami namus, išvykimo režimu išjungsite visas nereikalingas šviesas ir sumažinsite temperatūrą patalpose.

„Tiek lauko, tiek vidaus apšvietimą galima valdyti pagal paros metą, saulės judėjimą ar judesio daviklius. Namų automatizavimas taip pat taikomas energijos efektyvumui optimizuoti šildant arba vėsinant patalpas. Galima naudoti automatines žaliuzes, kad vasarą namai neperkaistų, o šaltuoju sezonu, atvirkščiai, leisti saulės spinduliams šildyti kambario paviršius, taip mažinant energijos vartojimą.

Be to, galima automatizuoti automobilio šildymą pagal meteorologijos stotelės nurodytą lauko temperatūrą“, – atskleidžia ABB atstovas ir priduria, kad oro šilumos siurbliai taip pat gali būti integruoti sistemą, padedant dar labiau sumažinti energijos sąnaudas.

Lankstus pritaikymas

Būdai, kaip vartotojui valdyti išmaniuosius pastatus, yra tokie pat įvairūs kaip ir modernių ir išmaniųjų pastatų funkcionalumas.

„ABB-free@Home“ išmanioji namų automatizavimo sistema lengvai suderinama su „ABB Trevion“.

„ABB Trevion®“ – šiuolaikinė jutiklių technologija ir unikali naudojimo koncepcija. Šviesos diodais animuotos valdymo elementų funkcijos patogiai valdomos prisilietimo, braukimo ir pasukimo judesiais. Lengvai konfigūruojamos ir asmeniškai pritaikomos funkcijos užtikrina sklandų ir paprastą naudojimą valdymo elementais bei ekranais.

„Šis suderinamumas užtikrina darnią estetiką įvairiausių stilių patalpose – nuo tradicinių iki šiuolaikinių“, – pabrėžia M. Sadocha.

„

„ABB-free@home“ – investicija į saugesnį, patogesnį, energiškai efektyvesnį ir tvaresnį gyvenimą“, –sako M. Sadocha.

www.abb.lt

SPINDULINIO ŠILDYMO SISTEMA –

stilingam ir energiškai efektyviam interjerui

Namų, biurų ar kitų erdvių patalpų šildymo alternatyva – energiškai efektyvi infraraudonųjų spindulių šildymo sistema, pakeičianti tradicinį šildymo būdą, palaikanti stabilią patalpų temperatūrą, energijos sąnaudomis atitinkanti oro-vandens sistemą ir reikšmingai sutaupanti pradines investicijas. „Inframeda“, jau 11 metų atstovaujanti gamintojui „Sundirect Technology“, pristato platų infraraudonųjų spindulių šildymo plokščių asortimentą, kurio elektromagnetinio spektro spinduliuotė tokia kaip saulės, jaukiai ir tolygiai užpildanti erdvę vasariška šiluma.

Platus stilingų šildytuvų asortimentas suteikia galimybę subtiliai integruoti sistemą pritaikant ją prie interjero dizaino visumos namuose, bute, biure ir kitose erdvėse. „Sundirect“ spindulinio šildymo sistema – tai estetiškas pasirinkimas. Sistema integruojama tiek sausose, tiek drėgnose patalpose. tolygiai įšildo paviršius (grindis, sienas, lubas, daiktus) iki termore guliatoriuje nustatytos temperatūros ir toliau ilgesnį laiką palaiko bei skleidžia sukauptą šilumą. Tokiu būdu užtikrinamas aukštas našumo rodiklis (COP). Našumo palyginimui skaičiuojamas darbo laikas valan domis per parą, esant tai pačiai instaliacinei galiai.

Kaip veikia infraraudonųjų spindulių šildytuvai?

Bendradarbiaujant su Dresdeno technikos universitetu, 2024 m. buvo išmatuotas „Sundirect“ šildytuvų efektyvumas pagal naujausią Tarptautinės elektrotechnikos komisijos IEC606753 standartą. Spinduliuotės efektyvumas rodo, kiek tiekiamos elektros energijos perduodama kaip infraraudonoji spinduliuotė į patalpų paviršius. Minimali vertė, kurią reikia pasiekti, – 40 procentų. Pasiekus šią ribą, infraraudonųjų spindulių perduodama šiluma nusveria kiekvieno iš kitų dviejų šilumos perdavimo tipų, t. y. tiek konvekcijos, tiek laidumu perduodamą šilumą. Šildymo plokštės „Sundirect“ pasiekė 70,8 proc. spinduliuotės efektyvumą! Išpopuliarėję šilumos siurbliai vertinami dėl aukšto našumo (COP), kai rodiklis yra nustatomas laboratorijose, tačiau tai priklauso ir nuo eksploatavimo sąlygų. Infraraudonųjų spindulių šildytuvai

Efektyvus namų šildymas

• Mažiausiai pradinių investicijų reikalaujanti šildymo sistema, pa talpoje palaikanti natūralią drėgmę, norimą temperatūrą, nepri klausomą nuo tos, kuri yra lauke.

• Šildymo plokštės „Sundirect“ nesukelia jokių papildomų rūpes čių eksploatavimo metu, nereikalauja priežiūros ir aptarnavimo.

• Darbo resursas – daugiau nei 30 šildymo sezonų kaitos ciklų be pradinių parametrų pakitimo.

• Išmanieji belaidžiai prietaisai „Smart“ leidžia valdyti šildymą kie kvienoje pastato patalpoje atskirai.

• Įdiegus „Sundirect“ mobiliąją programėlę, šildymas valdomas iš bet kurio „iOS“ ar „Android“ įrenginio nuotoliniu būdu.

• Visi „Sundirect“ šildymo prietaisai atitinka ES ErP reglamentą ir LOT20 ekologinio projektavimo direktyvą.

• Naudojant „Sundirect Plus“ ar „Sundirect Pro“ serijos plokštes, nebūtinas grindinis šildymas, nes grindys turės tą pačią tempe ratūrą, kuri yra nustatyta termoreguliatoriuje.

„Siekiame bendradarbiauti su drąsiais architektais ir projekto vystytojais, norinčiais integruoti šią šildymo sistemą savo objektuose.” – „Inframeda“ direktorius Alvydas Šmočiukas.

www.sundirect.lt +370 699 32 887

The Ferrari World on Yas Island in Abu Dhabi is a project of superlatives. We made our contribution to the „oasis in the desert“ by supplying EJOT SUPER-SAPHIR self drilling screws and ejotherm washer anchors!

M A DE TO TOUCH.

SWITCH TO COLOUR

.

GY V ENIM AS Y R A ĮVAIRIASPA LVIS – TEREIK IA

PASIN AUDOTI JUNG IR FSB SPRENDIM AIS

32030 BLEU CÉRULÉEN 31 – VIENA IŠ 63 PALETĖS

LES COULEURS® LE CORBUSIER SPALVŲ

JUNG .GROUP /LC