Statyba ir architektūra | 2025 I Betono simfonija

Betono simfonija

Betonas XXI a. | Statinių konstrukcijos | Kokybė

Viešosios erdvės | Renovacija | Technologijos

„Fasadų gama“ – oficialus „Alubuild“, portugališkų aliuminio kompozito plokščių gamintojo, atstovas Baltijos šalyse.

audrius@fasadugama.lt www.fasadugama.lt

„Bostik“ – pasaulyje pirmaujanti įmonė, tiekianti buitinius, statybinius ir pramoninius klijus bei hermetikus. Jau daugiau nei šimtmetį kuria naujus ir inovatyvius sandarinimo ir klijavimo sprendimus, pritaikomus profesionaliai ir buityje.

INOVACIJOS

„Bostik P985“ – naujos kartos poliuretano pagrindo, vieno komponento savaime išsilyginantis hermetikas betoninėms siūlėms sandarinti grindyse.

„Bostik P795“ – naujos kartos poliuretano pagrindo, vieno komponento hermetikas, skirtas betoninėms važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų takų siūlėms sandarinti.

„Bostik P590“ – naujos kartos poliuretano pagrindo, vieno komponento nesipūslėjantis ir itin elastingas hermetikas betoninių gaminių fasado siūlėms sandarinti.

„Bostik FP403“ – ugniai atsparus, hibridų pagrindo elastingas hermetikas visų tipų paviršiams sandarinti.

ETA ir KOMO serti katą turinti, fasadinių, įvairaus tipo apdailos plokščių klijavimo sistema „Bostik PANELTACK“.

Įgaliotasis atstovas UAB „Bonderus“ www.bonderus.lt; info@bonderus.lt

SA.lt

statybos ir architektūros sektoriaus naujienos kasdien

Leidėjas UAB „SN Media Group“

Lazdynų g. 21, Vilnius, tel. +370 671 81 779, el. p. redakcija@sa.lt

www.sa.lt

Redaktorė Liuda Michalkevičienė

Redakcinė kolegija:

Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

Prof. dr. Mindaugas Daukšys, KTU Statybos ir architektūros fakultetas

Dr. Ernestas Ivanauskas, KTU Laboratorijų centro vadovas

Tekstų autoriai Aušra Nyman, Justina Grainė, Deimantė Daugintytė, Aneta Vaitkienė, Lukas Blekaitis, prof. dr. Mindaugas Daukšys, dr. Ernestas Ivanauskas, dr. Dalius Kriptavičius

Kalbos redaktorė Brigita Kulikovskė

Dizainas Robertas Jakštaitis

Naujienų redaktorė Julija Novikova

Direktorius Darius Jokubauskas

Reklama Kristina Taraškevič Šiuo ženklu žymimas užsakomasis turinys © Statyba ir architektūra Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą. Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

Viršelyje – „Chat GPT“ sugeneruota iliustracija „Betono simfonija“. Užduotį iliustracijai formulavo Liuda Michalkevičienė

Spauda UAB „Standart Impressa“ ISSN 2538-8797

Leidinio ištakos – 1922 m., dabartiniu pavadinimu leidžiamas nuo 1957 m.

@StatybairArchitektura

@statybairarchitektura

Statyba ir architektūra

Šiame numeryje skaitykite:

3 betonas XXI a. Tvarusis betonas – jau nebe vizija, o realybė.

12 Žiedinės ekonomikos iššūkiai ir perspektyvos

24 Hibridinės betono konstrukcijos – neišvengiama ateitis

35 statinių konstrukcijos

Betono vaidmuo projektuojant aukštuminius pastatus

48 Betonas tiltų infrastruktūroje – tvari ir ilgaamžė jungtis

59 kokybė

Betono grįžimas į kelius: kokybė, keičianti jų infrastruktūrą

66 Prekinis betonas: gamybos ypatumai, kokybės kontrolė

69 viešosios erdvės

Ponas betonas – ne tik statybai, bet ir aplinkotvarkai

77 renovacija

Betoninį palikimą ragina tvarkyti, nes griauti –nei tvaru, nei apsimoka.

89 technologijos

Grindų betono problemos: sena daina su naujais žodžiais

97 Betonavimas po vandeniu – misija įmanoma

102 Ypatingų projektų pamatuose pritaikomas betonas

120 Apdailinis betonas: simfonija ar... vilko kvinta?

Redaktorės žodis

Pastaruoju metu betonas vis dažniau atsiduria aplinkosauginių diskusijų centre –jo gamyba siejama su nemažu anglies dvideginio kiekiu ir poveikiu klimatui. Tačiau nepaisant šios kritikos, be betono vis dar sunku įsivaizduoti šiuolaikinę statybų pramonę. Tai – pagrindinė, patikima ir universali statybinė medžiaga, kurią naudojame kurdami miestų infrastruktūrą, tiltus, gyvenamuosius ir pramoninius pastatus.

Šiandien betonui keliami vis aukštesni tvarumo reikalavimai. Jie skatina inovacijas: intensyviai tyrinėjami betono komponentai, ieškoma aplinkai draugiškesnių sudėčių, kuriamos naujos kompozitinės medžiagos. Visa tai rodo, kad betonas geba prisitaikyti prie šių dienų iššūkių ir, panašu, išliks viena pagrindinių statybinių medžiagų dar ilgą laiką.

Kviečiu Jus daugiau sužinoti apie šios medžiagos galimybes bei darbo su ja ypatumus šio žurnalo puslapiuose :)

Betono simfonija

betonas XXI a.

› Tvarusis betonas.

› Žiedinė ekonomika.

› Kompozitinės medžiagos.

Q Inovacijos, pritaikomos tvaresnio betono gamybai.

Q ES statybos ir griovimo atliekų teisės aktuose bus nustatyti nauji medžiagų atgavimo ir panaudojimo tikslai.

Q Derinant betoną su kitomis medžiagomis galima pasiekti geresnį atsparumą, sąnaudų balansą, nei naudojant vien tradicinį betoną.

Papildomai skaitykite:

Betono poveikis aplinkai ir kaip jį mažinti

Žiedinės ekonomikos pridėtinė vertė, kuriant šiuolaikines kompozitines medžiagas statybai

jau nebe vizija, o realybė

Darželio „Vaikystės sodas“ eksterjero fragmentas. Architektų biuras „Natkevičius ir partneriai“, Luko Mykolaičio nuotr.

Betonas, dirbtinis akmuo, yra naudojamas daugiau nei bet kuri kita žmogaus sukurta medžiaga pasaulyje. Nuo 2006 m. kasmet pagaminama apie 7,5 milijardo kubinių metrų betono – daugiau nei vienas kubinis metras kiekvienam Žemės gyventojui.

Tačiau, norint pagaminti vieną toną tradicinio, populiariausio betono rišamosios medžiagos – portlandcemenčio, į aplinką išsiskiriama iki tonos anglies dioksido (CO₂). Skaičiuojama, kad bendrai pasaulyje cemento pramonė yra atsakinga už 7 proc. viso per metus išmetamo anglies dioksido kiekio, o tai visiškai nebetenkina griežtėjančių tvarumo ir aplinkosaugos reikalavimų. Todėl svarstoma, kaip betoną paversti draugiškesniu aplinkai.

Aušra NYMAN

Aplinkai nekenkiančio betono rišiklio paieškos

Lietuvos mokslininkai jau prieš dešimtmetį pradėjo ieškoti būdų, kaip tradicinį portlandcementį pakeisti kitomis rišamosiomis medžiagomis ir taip sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. KTU mokslininkams pavyko sukurti rišamųjų medžiagų, kurios ne tik prilygsta įprastam portlandcemenčiui, bet ir yra atsparesnės rūgštims, stabilios kilus gaisrui ir mažai kinta esant žemai temperatūrai. Didžiausias tokių rišiklių pranašumas tas, kad juos gaminant galima utilizuoti didelį kiekį pramonės gamybos atliekų, kurių sudėtyje vyrauja aktyvi silicio ir aliuminio junginių forma.

Teoriškai galima panaudoti visas medžiagas, sudėtyje turinčias pakankamai reaktyvios formos silicio ir aliuminio junginių, tam tinka ir aukštakrosnių šlakas ar metakaolinas (medžiaga, gaunama modi kuojant molio mineralą kaolitiną). Po kelerių metų aktyvių tyrimų KTU mokslininkai pagamino šarmais aktyvuotą betoną, kurio gniuždymo stipris siekė 55 MPa, toks kaip įprasto betono, tačiau tradicinis portlandcementis jame pakeistas šarmais aktyvuotomis pramoninėmis atliekomis – lakiaisiais pelenais.

Betonas – architektų, konstruktorių ir statybų rinkos atstovų pamėgta medžiaga, kurią šiuo metu dar sudėtinga pakeisti kuo nors kitu. Todėl mokslininkai ieško būdų, kaip ją paversti draugiškesne aplinkai. Nuotraukoje – darželis „Vaikystės sodas“ Kaune. Architektų biuras „Natkevičius ir partneriai“, Luko Mykolaičio nuotr.

Tradiciškai šios medžiagos nekietėtų ir tokio betono stiprio nepavyktų pasiekti, bet dėl specialaus šarminio tirpalo jos pradeda tirpti ir ima rištis tarsi tradicinis cementas. Pagal mišinio sudėtį gali susidaryti geopolimerinė1 arba šarmais aktyvuota gelinė medžiaga. Šarmais aktyvuotas betonas yra kur kas atsparesnis ugnies bei rūgščių poveikiui. Dėl didesnio pH toks betonas geriau saugo ir armatūrą nuo korozijos.

Šarmais aktyvuotas betonas gali pakeisti tradicinį betoną daugelyje statybos sričių. Galimybę naudoti šią medžiagą plačiau iš dalies stabdo gajus įsitikinimas, kad medžiaga kietėja tik aukštesnėse temperatūrose, o tai apribotų šarmais aktyvuoto betono naudojimą tik gamyklose formuojamiems gaminiams. Iš tikrųjų tinkamai parinkus ir paruošus žaliavas bei aktyvatoriaus tirpalą medžiaga gerai kietėja ir mums įprastoje (apie 20 ºC) temperatūroje. Tokių betonų gamyboje išvengiama ne tik didelio išsiskyrusio anglies dioksido kiekio, bet ir panaudojamos įvairios pramonės atliekos. Nors pasaulyje jau pradėtas naudoti geopolimerinis bei šarmais aktyvuotas betonas, norint pagaminti tokią medžiagą ir Lietuvoje, reikia pritaikyti vietines žaliavas – dažniausiai

1 Geopolimerai – neorganinių polimerų rūšis, susidaranti cheminės reakcijos, vadinamos geopolimerizacija, metu tarp aliumosilikatinių pradmenų ir šarminio tirpalo. Terminą „geopolimeras“ 1978 metais sukūrė Josephas Davidovits. Nors terminas „geopolimeras“ yra gana naujas, panašios medžiagos, vadintos „dirvožemio cementais“, buvo kuriamos buvusioje Sovietų Sąjungoje jau 1950-aisiais. Geopolimerai kuriami šarminiu būdu aktyvuojant aliumosilikato šaltinio medžiagas. Dažniausios pradinės medžiagos – pelenai, šlakas ir metakaolinas. Geopolimerą aktyvuoja tirpalas, kuriame yra šarminių druskų. Jis skatina reakciją ir leidžia susidaryti geopolimerui.

pramonėje susidarančias atliekas, siekiant išvengti pervežimo kaštų ir taupant tam skirtą laiką.

Atliekos ir modi kuotos organinės medžiagos gali pakeisti cementą ir smėlį betone

Siekdami pritaikyti įvairias vietines žaliavas ar naudoti utilizuojamas medžiagas, mokslininkai atlieka daugybę tyrimų, norėdami įvertinti naujos struktūros medžiagų savybes ir jų poveikį aplinkai. Stiklo bei metakaolino atliekų naudojimas betono gamyboje leidžia išspręsti atliekų utilizavimo ir aplinkos taršos problemą. Šie veiksniai sudaro galimybę betonų rinkai pasiūlyti sunaudoti didelį kiekį stiklo ir metakaolino atliekų kaip cemento ir smėlio pakaitalus.

VILNIUS TECH mokslininkė, Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros vedėja, profesorė dr. Džigita Nagrockienė tiria betono savybes, kai užpildu tampa smulkinta panaudotų padangų guma bei trupintas stiklas, o cemento pakaitalu – metakaolinas, maltas stiklas, stiklo apdirbimo atliekos, lakieji biokuro deginimo pelenai.

Mokslininkė atlieka bandymus su pucolaninėmis medžiagomis2. Viena jų ceolitas – mineralas, priskiriamas karkasinės sandaros šarminių arba žemės šarminių metalų aliumosilikatų hidratams. Prieš milijonus metų gamtinės kilmės ceolitai – vulkaniniai stiklai ir pelenai, nestabilios SiO2 formos, smulkių priešistorinių gyvūnų ir augalų liekanos – susiformavo vulkaninių uolienų sluoksniuose. Tokios medžiagos gerai tirpsta šarminiuose tirpaluose. Gamtoje šie procesai vyksta tūkstančius metų, esant aukštoms temperatūroms ir slėgiams. Tačiau ceolitai gali būti ne tik gamtinės kilmės, bet ir dirbtinai sintetinami. Sintetinant ceolitą nereikia aukštų temperatūrų, sutrumpėja gamybos trukmė ir gaunamas vienos rūšies ir net vienodo kristalų dydžio ceolitas.

Ceolitai – ekologiškai švari, inertinė ir netoksiška medžiaga, tinkama naudoti daugelyje pramonės, žemės ūkio, buities, gamtosaugos sričių, šalinant ekologinių katastrofų pasekmes ir kitur. VILNIUS TECH profesorės dr. Džigitos Nagrockienės atliekamų bandymų rezultatai – lentelėje 10–11 psl. Unikali ceolitų savybė – atsparumas aukštoms temperatūroms, agresyvioms terpėms, jonizuojančio spinduliavimo poveikiui.

Dirbtiniai užpildai šiems bandymams buvo pagaminti iš granuliuotų ir karbonizuotų medžiagų, derinant portlandcemenčio rišiklį, hidratuotas kalkes, degintus skalūnų pelenus ir atliekų šlaką, susidariusį komunalinių atliekų deginimo kogeneracinėje elektrinėje. Granuliavimo ir spausdinimo procesai buvo išanalizuoti tiriant jų kietėjimą, stiprumo rezultatus, apdirbamumo parametrus ir zikines bei mechanines savybes. 3D betono spaudiniai be granulių buvo lyginami su 3D spaudiniais, kuriuose 25 ir 50 proc. įprasto užpildo buvo pakeista karbonizuotomis granulėmis. Rezultatai parodė, kad teoriškai karbonizacijos proceso metu galima „užrakinti“ maždaug 126 kg/m3 CO2 1 m3 granulių.

Naujas ES statybos produktų reglamentas –spartesniam statybos produktų, taip pat ir betono, standartizavimui

Aktyviai ieškoti, kuo pakeisti tradicinį portlandcementį betono sudėtyje ir kitokiais būdais mažinti CO2 išlakas jį gaminant, skatina ir Europos Sąjungos žaliojo kurso direktyvomis numatomi nauji reguliavimai ir gaminių standartizavimas.

Profesorius dr. Vitoldas Vaitkevičius (KTU) kartu su kolegomis iš Lietuvos ir Latvijos atliko tyrimus, kurie analizuoja galimybę panaudoti atliekų šlaką3 (angl. bottom slag; BS) bei karbonizacijos proceso

„Cementas yra didžiausią anglies dioksido (CO₂) pėdsaką paliekantis produktas Europos Sąjungos statybų sektoriuje, – komentuoja LR aplinkos ministerijos Architektūros ir statybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Artūras Sakalauskas ir patikslina: –Todėl jau 2026 m. sausio 8 d. įsigalios naujas ES statybos produktų reglamentas (ES) 2024/3110, kuris sudarys sąlygas spartesniam statybos produktų standartizavimui ES mastu ir kartu CE ženklinimui.“

3 Šlakas (vok. Schlacke) – kietojo kuro degimo liekana kūryklose, išsilydę ir į gabaliukus sukepę pelenai. Šis šlakas plačiai naudojamas portlandcemenčiui, mineralinei vatai, šlako pemzai, agloporitui gaminti. Kaip užpildas šlakas naudojamas gaminant betoną, darant kelių dangas. metu susidariusius dirbtinius užpildus spausdintiems trimačiams (3D) betono kompozitams. Pagrindinis šių tyrimų tikslas – sumažinti spausdintų 3D betoninių objektų CO2 išlakų kiekį, panaudojant kiekvienais metais viso pasaulio sąvartynuose kaupiamus milijonus tonų atliekų šlako. Atliekų deginimo metu išskiriama beveik ketvirtadaliu mažiau CO2 nei anaerobiškai yrant biologiškai skaidžiai atliekų daliai sąvartynuose. Tokia CO2 surinkimo technologija, mažinanti energijos suvartojimą, jau egzistuoja ir gali tapti svariu pranašumu tvarioje žiedinėje ekonomikoje. Šiuo metu pasaulyje skaičiuojama 500 kogeneracinių elektrinių, viena jų yra ir Lietuvoje (Kauno kogeneracinė jėgainė), atliekas paverčiančių energija. Vienas iš būdų pašalinti šlaką galėtų būti jo naudojimas kaip dirbtinio užpildo medžiagos betone. Šlakas iš sąvartynų gali būti naudojamas susmulkintas, sumaltas arba sijojamas.

2 Pucolanai – purios arba silpnai susicementavusios magminės ir nuosėdinės uolienos, turinčios amor nio silicio. Drėgnoje aplinkoje jos geba jungtis su kalcio hidroksidu ir sudaryti mažai tirpius kalcio hidrosilikatus. Dažniausi pucolanai: tufai, pelenai, vulkaninis stiklas, diatomitas, trepelis, trasas, pemza. Be gamtinių pucolanų, yra ir dirbtinai sinetinamų. Pucolanuose gali vyrauti ir kristaliniai, ir amor niai junginiai. Naudojami kaip aktyviojo paviršiaus medžiagos, orinėms rišamosioms medžiagoms suteikiančios hidraulinių savybių. Hidraulinis (pucolaninis cementas) yra atsparesnis betono korozijai.

Pastatų ir statybų CO2 emisijos

Statybos darbai

Statybinių medžiagų gamybos anglies dvideginio išlakos

Cementas

Keramika

Plienas

Kalkės

Skiediniai

Žvyras

Aliuminis

Surenkamasis betonas

Priedai

Mediena

PVC

Kitos medžiagos

Šaltinis: •

Statybinės medžiagos

Statybinių medžiagų gamybos emisijos

Anot pašnekovo, naujame statybos produktų reglamente numatoma gamintojų pareiga eksploatacinių savybių ir atitikties deklaracijose nurodyti tam tikras esmines aplinkosaugines charakteristikas (pavyzdžiui, klimato kaitos poveikis, ozono ardymas, rūgštėjimo potencialas ir kt.). Tokios charakteristikos šiuo metu savanoriškai numatomos EPD (ekologinėse gaminių deklaracijose, angl. environment product declaration), o priėmus darniuosius standartus ar kitas technines speci kacijas pagal naująjį reglamentą, aplinkosauginių charakteristikų deklaravimas tokiems produktams bus privalomas. Ši prievolė atsiras ne visiems produktams iš karto ir įsigalios palaipsniui, privalomai deklaruojamų aplinkosauginių savybių sąrašas bus didinamas 3 etapais iki 2032-ųjų.

„Be to, naujasis reglamentas numato ir kitas bendras ES priemones didinti gaminių tvarumą, mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Europos Komisija įgyja teisę savo teisės aktais detalizuoti tam tikrus aplinkosaugos reikalavimus statybos produktams, taip pat reikalavimus žaliesiems statybos produktų pirkimams“, – sako A. Sakalauskas.

Betono ir susijusių gaminių standartizavimui pagal naująjį reglamentą yra skiriamas itin didelis prioritetas. Europos Komisija jau yra parengusi cementui skirtą standartizacijos prašymą, kuris iki 2025 m. kovo 24 d. buvo derinamas viešai su socialiniais partneriais. Įvertinus gautus siūlymus, pradėtas rengti standartas.

„„2025 m. planuojama parengti ir viešai derinti betono gaminiams skirtą standarto prašymą. Taip pat Europos Komisija yra pradėjusi rengti betonui ir užpildams skirtų standartų projektus, kuriems taip pat skiriamas vienas aukščiausių prioritetų. Tikėtina, kad visi šie gaminiai vieni pirmųjų turės naujus darniuosius standartus ir jiems anksčiau nei daugeliui statybos produktų bus taikomi nauji privalomo aplinkosauginių savybių deklaravimo ir kt. reikalavimai.“

Artūras Sakalauskas, LR aplinkos ministerijos Architektūros ir statybos politikos grupės vyresnysis patarėjas.

„

„Žiūrint ilgalaikėje perpektyvoje, nepakeičiamų

medžiagų turbūt nėra. Tačiau šiuo metu gelžbetonio konstrukcijos efektyviausios didelio mastelio ir daugiaaukščių ar pramonės pastatų, požeminių statinių (įskaitant tunelius), transporto infrastruktūros – tiltų bei viadukų (dažnai derinyje su metalo konstrukcijomis) ir, aišku, pamatų konstrukcijų įrengimui. Atsižvelgiant į naujausias betono statybos technologijas, matyti, kad betono panaudojimo galimybės bei efektyvumas dar labiau plėsis, įvertinant ir reikalavimus tvarumui“.

Architektas Aleksandras Gvildys, „Archinova“

„Danske“ banko Vilniuje interjere –raudonai tonuotas betono paviršius. Projekto autoriai – „Archinova“.

Kauno mieste gyvenamųjų namų kvartale „Piliamiestis“ naujai pastatytiems daugiabučiams buvo naudojamos „Inhus“ pagamintos gelžbetoninės plokštės iš modi kuoto betono. „YIT Lietuva“ nuotr.

Be to, pagal Ekologinio projektavimo reglamento (ES) 2024/1781 18 str. 6 d., Europos Komisija 2029 m. nustatys cementui ekodizaino reikalavimus, susijusius su poveikiu aplinkai ir CO2 (jei tuo metu vis dar bus reglamentavimo spragų).

Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioję reikalavimai, pagal kuriuos bent 50 proc. naujai statomų visuomeninių pastatų konstrukcijų ir medžiagų turi būti sudaryti iš medienos ir kitų atsinaujinančios organinės kilmės statybinių medžiagų. Šių pokyčių tikslas – skatinti aplinkai draugišką statybą ir prisidėti prie anglies dvideginio emisijų mažinimo. Organinės medžiagos leidžia kurti ne tik aplinkai draugiškus, bet ir ilgaamžius visuomeninius pastatus.

„2024 m. buvo pasirašyta metodika, kurioje nustatyta, kaip skaičiuojamas privalomas organinių medžiagų kiekis visuomeninės paskirties pastatuose. Medienos ir kitų organinių medžiagų dalis skaičiuojama ne tik pagal jų tūrį ar svorį, bet

ir atsižvelgiant į šių medžiagų galimybes sugerti bei užkonservuoti CO 2. Pasirenkant tokius produktus kaip ekologiškas betonas, kurio sudėtyje yra medienos ar kitų organinių priedų, taip pat mažinama CO 2 emisija, nes šios medžiagos sugeria ir ilgiau išlaiko anglies dvideginį, – patikslina pašnekovas. – Galiausiai planuojama 2029 m. taikyti statinio gyvavimo ciklo modeliavimo sistema leis įvertinti visų statiniuose naudojamų sprendinių, tarp jų ir statybos produktų, poveikį aplinkai, kuris dažniausiai išreiškiamas išskiriamo anglies dvideginio pėdsaku, dar vadinamu visuotiniu atšilimo potencialu (VAT, angl. Global warming potential). Minėtų teisinių naujovių kontekste betono gamintojai jau dabar ieško sprendinių mažinti VAT ir tai daugiausia susiję su įvairiais cemento, kaip didžiausią CO 2 pėdsaką turinčio elemento, pakaitalais, naudojamais betono gamyboje.“

Inovacijos, pritaikomos tvaresnio betono gamybai:

› optimizuotos betono sudėtys;

› antrinis technologinio vandens panaudojimas;

› naujos šiuolaikiškos cemento rūšys, kurių CO2 pėdsakas yra kelis kartus mažesnis nei įprastinio cemento;

› mikroužpildų panaudojimas betono gamyboje – dalį cemento pakeitus mikroužpildu, galima sumažinti CO2 pėdsaką;

› šlakų naudojimas betono gamyboje;

› armatūrinio, daugiau nei 70 proc. perdirbto plieno naudojimas;

› hibridiniai sprendimai, projektuojant ir statant pastatus (kai pastate naudojamos kelios medžiagos: betonas, metalas, medis). Šiuo metu hibridiniai gaminiai yra serti kuojami ir, sutarus su potencialiais klientais, 2026 metais prasidės jų gamyba;

› gamybos atliekų rūšiavimas. Įmonės tikslas –artimiausiu metu pasiekti, kad visos gamyboje susidariusios atliekos būtų rūšiuojamos 100 proc.;

› konstrukcijų skerspjūvių optimizavimas projektavimo stadijoje, siekiant sumažinti statybos elementų svorį, žaliavų kiekio panaudojimą, taip pat transportavimo kaštus.

Modi kuoto ir ekologiškesnio betono gaminių daugėja ir Lietuvoje

Statybos elementų gamintojams pokyčiai tvarumo link – nebe iššūkis, o nauja realybė, su kuria įmonės susiduria kasdien. Šlakų ir mikroužpildų naudojimas jau pritaikomas gaminant modi kuotą betoną, siekiant sumažinti cemento kiekį ir taip pasiekti žemesnes CO2 emisijų reikšmes. Vadovaujantis atitinkamais standartais, kurie reglamentuoja, kaip šlakai ir mikroužpildai gali būti naudojami betono gamyboje, įmonėje „Inhus“ atliekami bandymai, norint įsitikinti, kokie yra betono ankstyvieji ir galutiniai stipriai. Gelžbetoninius elementus Lietuvoje gaminanti „Inhus“ jau šiuo metu rinkdamasi žaliavas savo produkcijai atlieka tiekėjų vertinimą, analizuoja, kokius žingsnius jie numato, siekdami sumažinti poveikį aplinkai. Vertinama kiekviena žaliava, galinti palikti CO2 pėdsaką. Didžioji dalis įmonės naudojamų žaliavų turi EPD.

Įmonė „Inhus“ pradėjo gaminti ir jau pateikė sertifikuoti ekologiškesnius betono gaminius – hibridines konstrukcijas, kuriose dalis betono yra keičiama medienos ar kitais organinių medžiagų elementais, taip mažinant CO 2 emisiją. Hibridinės konstrukcijos naudojamos projektuojant ir statant pastatus (parenkant kelias medžiagas: betoną, metalą, medį).

Skirtingi hibridinės išorės atitvaros variantai: vidinis sluoksnis yra betonas, viduryje – izoliacinė medžiaga ir išorinis sluoksnis – medinės dailylentės, taip pat gali būti – išoriniame sluoksnyje įbetonuotos plytelės, viduryje – izoliacinė medžiaga ir vidinis sluoksnis – CLT medienos sluoksnis. Šiuo metu hibridiniai gaminiai yra serti kuojami, 2026 m. numatyta jų gamyba. INHUS nuotr.

Bandymų rezultatai, kai cementas betone keičiamas pucolaninėmis atliekomis

Medienos biokuro

deginimo lakiųjų pelenų kiekio poveikis tvaraus betono savybėms

Pelenų mikrostruktūra

Metakaolino poveikis betono zikinėms ir mechaninėms savybėms bei atsparumui šarminei korozijai.

Betone cementas buvo keičiamas maltu stiklu, metakaolinu, o smėlis –trupintu stiklu

a) 2500× didinimas

b)

Betono bandinių mikrostruktūra su mišriuoju pucolaninių atliekų priedu, išlaikytų 56 bandymo paras 80 ºC temperatūros 1 M NaOH tirpale

Stiklo apdirbimo atliekos kiekio įtaka cementinio akmens savybėms

Stiklo apdirbimo atliekos mikrostruktūra

Naudotos medžiagos: portlandcementis CEM I 42,5 R, lakieji pelenai, kurių vidutinis dalelių dydis yra 23 m, smėlis 0/4 frakcijos ir vanduo. Įvertinus tvaraus betono zikines ir mechanines savybes, nustatyta, kad, tvariame betone pakeitus 10 % cemento medienos biokuro deginimo lakiaisiais pelenais, didėja tvaraus betono tankis, ultragarso impulso sklidimo greitis, gniuždymo ir lenkimo stipris, atsparumas šalčiui ir šarminei korozijai, vandens įgėris mažėja. Gaunamas didesnio stiprumo ir tankio tvarus betonas, kuris gali būti naudojamas gaminant modi kuotus tvarius betonus, naudojant medienos biokuro deginimo lakiuosius pelenus.

Keičiant iki 20 % cemento stiklo apdirbimo atlieka, cementinio akmens savybės gerėja, o šviežios cementinės tešlos savybės blogėja. Apibendrinant gautus rezultatus, galima daryti prielaidą, kad stiklo apdirbimo atlieka neblogina atsparumo šalčiui savybių ir net šiek tiek jį pagerina, jeigu cementas keičiamas iki 20 % stiklo apdirbimo atlieka. Jeigu yra naudojamas didesnis kiekis, atsparumas šalčiui pradeda mažėti ir betonas tampa nebeatsparus šalčio poveikiui ledą tirpdančiose druskose. a) 2000× didinimas b) 10 000× didinimas VILNIUS-TECH

Palyginti su kontroliniais bandiniais, po 28 parų kietėjimo mechaninės savybės labiausiai padidėjo bandinių partijose su atskirai panaudotais pucolaniniais priedais ir su mišriuoju pucolaniniu priedu bei trupintu stiklu. Nežymiai zikinės ir mechaninės savybės mažėjo panaudojus šių priedų kiekius ir po 56 parų šarminės korozijos poveikio. Visų betono bandinių, išskyrus kontrolinio, plėtra po 14 bandymo parų neviršija leistinos 0,054 % ribos. Mažiausia bandinių plėtra po 14 parų bandymo nustatyta bandiniams, kuriuose cementas 15 % buvo pakeistas atliekiniu metakaolinu. Šių bandinių plėtra siekia 0,02 %. Toliau, keičiant cementą didesniu metakaolino kiekiu, bandinių plėtra didėja.

Betono, modi kuoto 20 % mišriuoju pucolaninių atliekų priedu, mikrostruktūroje matoma, kad kontaktinėje zonoje tarp užpildo ir cementinės matricos nėra jokių cementinės matricos įtrūkių ar kitų pažeidimų, kurie būdingi paveiktiems šarminės korozijos betono paviršiams. Toks mikrostruktūros formavimasis teigiamai veikia betono zikines ir mechanines savybes bei stiprina atsparumą šarminei korozijai.

a) 100× didinimas

b) 5000× didinimas

65 000× didinimas

Bandymų rezultatai, kai cementas betone keičiamas pucolaninėmis atliekomis

Ceolito poveikis betono savybėms

a) 1000× didinimas

Smėlis betone pakeistas trupintu stiklu

Gumos priedo kiekio įtaka betono savybėms

Gumos granulės

Šaltiniai:

1. STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“

2. https://www.davidovits.info/tag/geopolymer/

3. https://sa.lt/betonas-is-pramoniniu-atlieku-tvirtumu-nenusileidzia-tradiciniam-ir-tausoja-aplinka/

4. https://sa.lt/kuo-pakeisti-portlandcementi/

5. https://sa.lt/drastiskas-co2-islaku-mazinimas-statybose-brangus-bet-butinas-zingsnis/

6. https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0950061812009543

7. https://single-market-economy.ec.europa.eu/single-market/european-standards/noti cation-system_en.

8. https://www.mdpi.com/1996-1944/16/11/4045

9. https://www.mdpi.com/1996-1944/17/13/3290

Ceolitas, pakeičiantis iki 15 % cemento, didina betono tankį, ultragarso impulso sklidimo greitį, gniuždymo ir lenkimo stiprį, mažina vandens įgėrį ir plėtrą, didėja betono atsparumas šarminei korozijai, sumažinama betono bandinių plėtra. Gaunamas atsparesnis šarminei korozijai betonas. Mažiausia betono plėtra siekė 0,043 bandiniuose su 15 % gamtinio ceolito priedu. Atlikus tyrimus nustatyta, kad, modi kuojant betoną ceolito priedu, gaunamas ilgaamžiškesnis ir didesnio atsparumo šarminei korozijai betonas, kuris gali būti naudojamas konstrukcijose.

Parinktas optimalus trupinto stiklo kiekis, kuriuo pakeista dalis smėlio, t. y. 25 %. Analizuojant tyrimų rezultatus galima pastebėti, kad, didinant trupinto stiklo kiekį iki 25 % sudėtyje, bandinių stipris ir tankis didėja. Tolesnis trupinto stiklo kiekio didinimas nebegerina mechaninių savybių ir nebedidina bandinių tankio.

Nustatytas gumos priedo kiekio poveikis betono savybėms, pakeičiant smėlį susmulkintomis padangų granulėmis nuo 0 iki 10 %. Atlikus sukietėjusio betono savybių tyrimus, nustatyta, kad betono savybes gumos priedas, kaip smėlio pakaitalas, lemia labai nežymiai, t. y. tankis, ultragarso impulso sklidimo greitis, lenkimo ir gniuždymo stipriai mažėja, tačiau atsparumas šalčiui ciklais didėja. Iš visų gautų tyrimo rezultatų nustatyta, kad optimalus gumos priedo kiekis, pakeičiantis smėlį betone, yra 10 %.

Atliekos, pakeičiančios betone smėlį

Žiedinės ekonomikos iššūkiai ir perspektyvos

Nemažai betoninių konstrukcijų visame pasaulyje nugriovus pastatą tampa nebenaudojamos, nors jos vis dar turi tam tikrą liekamąją vertę ir galėtų tarnauti daug ilgiau. Nepakankamai atliekama ir bandymų, siekiant pakartotinai panaudoti pastatų, kurių gyvavimo ciklas baigiasi, betonines konstrukcijas. Tyrimai parodė, kad taip būtų galima pasiekti didelę naudą aplinkai ir sutaupyti energijos išteklių. Europos Komisija tai pripažino kaip svarbią „Žiedinės ekonomikos veiksmų plano“ sudėtinę dalį, nurodydama, jog artimiausioje ateityje ES statybos ir griovimo atliekų teisės aktuose bus nustatyti nauji medžiagų atgavimo ir panaudojimo tikslai.

Aušra NYMAN

Gyvenamasis namas Vilniuje. Architektų biuras „Natkevičius ir partneriai“, Luko Mykolaičio nuotr.

Betonas – kol kas nepakeičiama statybų medžiaga

Architekto Davido Basulto, populiaraus portalo „Archdaily“ įkūrėjo, nuomone, artimiausioje ateityje neįmanoma nustoti architektūroje naudoti betono, todėl turime išmokti tai daryti tinkamai ir sąmoningai. Architektai jau seniai vertina betoną, prilygin dami jį natūralioms medžiagoms. „Betonas yra dirbtinis akmuo, todėl patraukliausios jo savybės yra natūraliai medžiagai būdingas tapybiškumas, nenuspėjamumas, neatsikartojanti paviršiaus tekstūra ir faktūra. Taip pat tai tvirta, patvari ir ilgaamžė medžiaga, todėl dažniausiai būtent ją renkuosi laikančiosioms konstrukcijoms“, – sako architektas Gintautas Natkevičius, kartu su architektų biuro „Natkevičius ir partneriai“ kolegomis įgyvendinęs daugybę projektų, kur betono konstrukcijos paliekamos atviros kaip galutinė eksterjero ir vidaus erdvių apdaila. Architekto įsitikinimu, artimiausioje ateityje betoną bus sunku kuo nors pakeisti. Kaip didžiausius betono pranašumus architektas vardija jo lankstumą - galimybę išgauti įvairias formas, pagaminti mažo skerspjūvio konstrukcijas, taip pat atsparumą ugniai. „Taip pat tai yra ir nedegi medžiaga. Todėl kol kas nepakeičiama, statant aukštuminius pastatus“, – tvirtina archi tektas. G. Natkevičius nelinkęs sutikti su nuostata, kad netolimoje ateityje betono paviršių matysime vis mažiau. „Suprantama, statybinės medžiagos evoliucionuoja, atsiranda inžinierinė mediena, modi kuotas betonas ir ateityje, tikėtina, jos tobulės. Tačiau šiuo metu dar nėra alternatyvos įprastam beto nui“, – įsitikinęs architektas.

Išsaugoti esamą konstruktyvą

Mokyklos „Herojus“ Kaune pastato rekonstrukcijos metu išsaugoti ankstesnės gelžbetoninės konstrukcijos elementai eksponuojami vidaus erdvėse. Projekto autoriai – architektų biuras „Natkevičius ir partneriai“. Luko Mykolaičio nuotr.

Pasak G. Natkevičiaus, betonas pats savaime nėra estetinė medžiaga. „Dažniausiai jis naudojamas įrengiant laikančiąsias konstrukcijas, kurios tam tikrais atvejais yra estetiškos kaip struktūra. Panašiai kaip klijuotosios medienos elementai, sujungti tarpusavyje nerūdijančiojo metalo varžtais, yra pakankamai estetiški, kad būtų galima palikti juos interjere ar išorės struktūroje atvirus“, – sako architektas. Neseniai įgyvendintas architektų biuro „Natkevičius ir partneriai“ projektas – privati mokykla „Herojus“ Kaune. Buvęs „Spindulio“ spaustuvės 4 aukštų administracinis pastatas pritaikytas naujai funkcijai, išsaugant visas ankstesnes gelžbetonines konstrukcijas ir tik viršutiniame aukšte papildant jas lengvesnėmis metalo. Laiko žymių turinti gelžbetoninė struktūra ir buvo tas elementas, kurį vertėjo eksponuoti pastato viduje, supažindinant moksleivius bei jų tėvus ir su pastato istorija, ir su anuomet vyravusiais konstrukciniais sprendimais. Kita, ne mažiau svarbi priežastis – vienas paprasčiausių būdų atgauti gelžbetonines konstrukcijas iš pastato, jo neardant. (Plačiau apie šį objektą – 18 psl.)

„Betonas yra dirbtinis akmuo, todėl patraukliausios jo savybės yra natūraliai medžiagai būdingas tapybiškumas, nenuspėjamumas, neatsikartojanti paviršiaus tekstūra ir faktūra.

Gintautas Natkevičius, architektas

„Betono apdaila ar gelžbetoniniai konstruktyvo elementai, nedengti jokia apdaila, iš pirmo žvilgsnio atrodo gana šiurpiai, ypač statybų aikštelėje, kol jiems neakompanuoja kitos apdailos medžiagos. Prieš keliolika metų buvo toks etapas, kai žmonės ypač žavėjosi preciziškai atlikta apdaila, vientisa dažų danga, išlygintais ar prabangiais poliruotais akmens paviršiais. Sunku būdavo įtikinti užsakovus, kad reikėtų atidengti vieną ar kitą betono fragmentą kaip galutinės apdailos variantą“, – sako architektas. Pasak jo, betonas įprastai atsiskleidžia per santykį su kitomis medžiagomis bei interjero detalėmis ir tuomet suskamba netikėtomis natomis – pagal scenarijaus logiką jau baigtame įrengti objekte. Tai priklauso nuo projekto koncepcijos ir idėjos, kuri subrandinama kartu su užsakovu.

Pakartotinis naudojimas ir perdirbimas

Pasak betono ir gelžbetonio elementus gaminančios įmonės „INHUS“ kokybės ir tvarumo vadovo Dariaus Vaitkevičiaus, ateityje galima būtų numatyti antrinį gelžbetonio elementų panaudojimą, tačiau šiuo metu dar nėra pakankamai aiškių reglamentų ir jų sertifikavimo. „Antrinis konstrukcijų panaudojimas, ypač

karkaso elementų: kolonų, sijų, perdangos plokščių, nebūtų sudėtingas, kadangi kaupiame ir saugome visų savo gamintų elementų projektinę, gamybinę informaciją, todėl galima įvertinti jų būklę bei laikomąją galią. Kitų grupių elementų pritaikymas sudėtingesnis, nes reikalauja tam tikrų architektūrinių sprendinių. Susiduriama su problema, kad trūksta norminių dokumentų, kurie aprašytų, kaip turi būti vertinami gaminiai, jų būklė prieš panaudojant juos antrą kartą. Taip pat tektų įtikinti klientą, kad antrąsyk panaudojant elementus, jų ilgaamžiškumas yra pakankamas ir išpildantis norminių dokumentų reikalavimus“, – sako specialistas.

Todėl, anot pašnekovo, surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų perdirbimas Lietuvoje yra daug plačiau taikomas nei antrinis panaudojimas, nes tam jau yra sukurta infrastruktūra. Lietuvoje yra ne viena perdirbimo aikštelė, kur perdirbtos (susmulkintos) konstrukcijos vėliau naudojamos kaip pagrindo sluoksnis keliuose vietoj žvyro ar skaldos. Taip pat susmulkintos konstrukcijos gali būti panaudotos kaip užpildas betono mišinyje (nesvarbiose konstrukcijose), blokams, nelaikančiosioms sienoms, sauso betono mišiniams.

Šiuo metu, siekiant konstrukcijas panaudoti antrą kartą, reikia atlikti tam tikrus bandymus ir testus, kad būtų užtikrinta galimybė pritaikyti konstrukciją naujame statinyje:

1) iš duomenų bazės surinkti visą informaciją apie gaminį: projektinę dokumentaciją, sužinoti, kokia betono sudėtis ir klasė, elemento armavimas, apšiltinimo tipas ir kt.;

2) atlikti betono stiprio nustatymo bandymus (gręžiant kernus*1 gaminyje ir atliekant laboratorinius bandymus);

3) remdamiesi bandymų rezultatais, inžinieriai turi įvertinti galimybę panaudoti elementą naujame statinyje.

Išardomosios gelžbetonio konstrukcijų jungtys

Gelžbetoninių konstrukcijų tvarumą būtų galima gerokai pagerinti jau ankstyvoje projektavimo stadijoje apgalvojant ne tik kaip konstrukciją sumontuoti, bet ir paprastus pastato konstruktyvo išardymo principus (angl. DfD – design for disassembly). Viena iš kliūčių pakartotinai naudoti surenkamuosius gelžbetonio elementus – nepakankamai išvystytas jungčių tarp gelžbetoninių konstrukcijų pritaikymas. Siekiant pritaikyti juos naujai statomiems pastatams, jungtys turėtų būti suprojektuotos taip, kad jas būtų galima lengvai ir ekonomiškai išardyti. Pakartotinis panaudojimas yra labai svarbus aspektas ir tai yra žiedinės ekonomikos dalis. Suomijos dukterinės įmonės „Peikko Lietuva“ kokybės ir saugos vadovas dr. Tadas Zingaila pažymi, kad, norint užtikrinti sklandų praktinį išardomųjų gelžbetoninių konstrukcijų pritaikymą, reikia spręsti ir klausimus, susijusius su ribota teisine baze, standartų trūkumu bei pačios rinkos paklausa išardomiems pastatams. „Nėra apibrėžti kokybiniai konstrukcijų bei jungčių vertinimo metodai pasibaigus pastato eksploatavimo laikotarpiui – kokį vertinimą atlikti prieš naudojant konstrukcijas pakartotinai, kaip keistųsi pakartotinai naudojamų pastatų projekto rengimas. Siekdama detaliau suprasti praktinius išardomųjų pastatų projektavimo ir statybos proceso niuansus, įmonė „Peikko“ atliko ir realaus mastelio bandomuosius projektus, kuriuose buvo analizuojamos išardomų jungčių pritaikymo galimybės panaudojant gelžbetonines ir kompozitines konstrukcijas“, – sako specialistas.

„Peikko“, matydama vis augantį žiedinės ekonomikos potencialą, prieš kelerius metus išsikėlė ambicingą tikslą – įgyvendinti „Žiedinio pastato“ projektą, ir šiandien tai jau pasiekta. Suomijoje, Lahti mieste, gyvenamojo namo projektas sukurtas pagal žiedinės ekonomikos principus, kurio svarbiausi uždaviniai – pakartotinis konstrukcinių elementų panaudojimas ir aplinką teršiančių medžiagų kiekio mažinimas.

Suomijoje atliekami realaus mastelio bandomieji projektai, kuriuose analizuojamos gelžbetoninių ir kompozitinių elementų pakartotinio panaudojimo galimybės. PEIKKO nuotr.

Pakartotinis DELTABEAM® Green kompozitinės sijos montavimas ant gelžbetoninės kolonos. PEIKKO nuotr.

1 Kèrnas (vok. kern – šerdis), cilindrinis stulpelis, susidaręs gręžimo kolonos viduje gręžiant koloniniu būdu. Gręžimo metu kernas gręžvietėje kartkartėmis nulaužiamas, ksuojamas jo gylis, iškeltas iš gręžinio apžiūrimas, atrenkamas, dokumentuojamas, analizuojamas.

Pakartotinis kiaurymėtosios perdangos plokštės montavimas ant DELTABEAM® Green kompozitinės sijos. PEIKKO nuotr.

Varžtinėmis jungtimis sujungtos konstrukcijos prireikus gali būti daug paprasčiau išmontuojamos. PEIKKO nuotr.

Įmonės „Peikko“ specialistai kuria produktus atsižvelgdami į statybų proceso efektyvumą, saugą ir tvarumą. „Siekiant įgyvendinti naujus sprendinius realiuose projektuose, bendradarbiavimas su gamybos ir statybos įmonėmis yra neatsiejama darbo dalis. Visi su procesu susiję dalyviai – projektuotojai, inžinieriai ir rangovai turi vienodai suprasti išardomųjų pastatų gamybos ir statybos technologijas bei taikomus reikalavimus. Rinkos dalyvių edukacija, nuoseklus dalijimasis informacija, projektavimo sprendimų derinimas ir bendras supratimas apie viso proceso eigą tampa esminiu sėkmingo rezultato veiksniu“, – sako T. Zingaila.

Ką šiuo metu turėtų žinoti inžinieriai ir konstruktoriai apie „Peikko“ inovacijas, rinkdamiesi gelžbetonio konstruktyvą?

„Visų pirma inžinieriai ir konstruktoriai turėtų suprasti produkto paskirtį, jo pritaikymo galimybes. Šiuo klausimu nuolatos vyksta konstruktorių mokymai, techninės konsultacijos, atnaujinami techniniai žinynai bei programinė įranga. Suprantant kiekvienos jungties elgseną, apkrovimo pobūdį ir kitus svarbius parametrus, atsiveria plačios galimybės jau žinomus produktus pritaikyti skirtingose situacijose“, – paaiškina specialistas.

Dažniausiai sutinkamos jungtys: kolonos ir pamato jungtis, sijos ir kolonos jungtis, jungtys tarp kiaurymėtų perdangos plokščių bei perdangos sijų ir kt. Specialistas patikslina, kad analogiški sprendiniai gali būti pritaikomi ir medinėms konstrukcijoms. Dažniausiai išardomojo tipo jungtys projektuojamos naudojant varžtus. Palyginti su virintinėmis jungtimis, varžtinės jungtys turi pranašumą ne tik dėl paprastesnio konstrukcijų montavimo proceso, bet ir jų išardymo, jeigu tam atsiranda poreikis. „Žinoma, tiek gelžbetonio, tiek medinių konstrukcijų atveju svarbu atsižvelgti į tai, koks mišinys naudojamas jungčiai užbetonuoti. Išardomosios jungtys gali būti panaudotos įvairios paskirties pastatuose bei inžineriniuose statiniuose“, – pažymi pašnekovas.

Varžtinės jungtys turi didelį potencialą padidinti surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų pakartotinio naudojimo galimybes. Yra daug gelžbetoninių pastatų tipų, kuriems būtų naudingos išardomosios jungtys, leidžiančios konstrukcijas išmontuoti ir pakartotinai panaudoti. Tokie statiniai kaip pramoniniai pastatai, sandėliai, automobilių stovėjimo aikštelės ir kt. gali būti reikalingi tik laikinai ir tam tikrose vietose. Šiuos pastatus būtų galima perkelti ir eksploatuoti naujai numatytoje vietoje. Be perkėlimo, išardomosios konstrukcijos taip pat galėtų būti lengviau keičiamos, jei jos yra pažeistos arba susidėvi ir jei tą leidžia techninės galimybės.

Deimantė DAUGINTYTĖ

Spaustuvės konversija į šiuolaikinę mokyklą Kauno centre:

paveldėjo industrinį charakterį ir kūrybos laisvę

Vaizdingoje Kauno miesto centrinėje dalyje stovinti mokykla „Herojus“ – sėkmingos konversijos rezultatas. Pastate nuo 1928 iki 2009 m. veikė viena didžiausių ir svarbiausių Lietuvoje „Spindulio“ spaustuvė. Nors pastatyta pagal tipinį tarpukario industrinių pastatų projektą, architektūriškai nebuvo laikoma vertingu statiniu, visgi spaustuvė buvo kultūriškai, ekonomiškai ir istoriškai reikšminga Laikinosios sostinės dalis. Čia spausdinti itin svarbūs to meto leidiniai ir netgi buvo kalamos monetos. 2021 metais prasidėjusi ir 2023-iaisiais įgyvendinta konversija pagal „Architektų biuras G. Natkevičiaus ir partneriai“ projektą įvertinta Nacionalinių architektūros apdovanojimų prizu.

Objektas: privati mokykla „Herojus“

Architektai: Eglė Savodnikaitė, Adomas Rimšelis, Audronė Dzingienė, Gintautas Natkevičius („Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“)

Projekto vadovai: Mantautas Jucius, Karolis Česnauskas, Tomas Jūras

Konstruktoriai: Mindaugas Vaidelys, Mantas Cėpla

Vieta: Gedimino g. 10, Kaunas

Bendrasis plotas: 3 008,16 kv. m

Metai: 2021–2023

Luko Mykolaičio nuotr.

Atvirumo loso jos padiktuotos erdvės

Tiek pastato būklė, tiek istorinis kontekstas leido išsaugoti jį ir prikelti naujam gyvenimui išlaikant statinio tūrį ir industrinę struktūrą. Architektai pasirinko atnaujinti eksterjerą ir naujoms reikmėms pritaikyti vidaus planą. Ilgus dešimtmečius spaustuvės funkcijas atlikęs pastatas dabar priima mokinius, jų tėvus ir pedagogus, kuriems svarbi demokratiška ir laisva atmosfera.

Privati mokykla „Herojus“ itin atvira žmonėms ir tai atsispindi architektūriškai. Pirmas aukštas prieinamas visuomenei: skirtingu metu bendrosios erdvės, sportui skirtos salės, am teatrai naudojami ne tik mokytis, bet ir įvairiems renginiams. Tai leidžia įtvirtinti integruoto į aplinką pastato, kuris keičiasi kartu su miesto ritmu ir į jį užsukančiais žmonėmis, idėją.

Mokyklos atvirumas vienija: į direktorių mokiniai kreipiasi vardu, šioje švietimo įstaigoje nėra įprastų detalių, pavyzdžiui, direktoriaus kabineto ar skambučio. Užtat nestokojama kūrybiškumą ir bendrumą skatinančių sprendimų: yra tiek tylių, susikaupti skirtų patalpų, tiek bendras veiklas skatinančių susirinkimo zonų. „Tai pastatas, kur beveik visos erdvės išnaudojamos daugiau nei vienai funkcijai ir nestovi tuščios: am teatre galima ir mokytis, ir žaisti, ir koncertuoti, ir valgyti, hole – skaityti, užsiimti kūrybinėmis veiklomis, susitikti su tėvais ar net šokti“, – vardija architektai.

Daugiafunkcių erdvių idėja, architektų biuro vadovo Gintauto Natkevičiaus teigimu, padeda pastatą eksploatuoti optimaliai, nesukuriant nenaudojamų, tuščių erdvių.

Nors pastato istorija ilga, rekonstruojant pavyko išsaugoti visas pastato konstrukcijas. Pasak architektų, jos buvo ne tik gerai išsilaikiusios, bet ir gana estetiškos palikti atviras interjere. „Tai duoklė pastato istorijai, o kartu ir edukacinis elementas, kadangi mokiniai gali susipažinti ne tik su buvusios spaustuvės istorija, bet ir ankstesniais statybos būdais“, – pažymi kūrėjai. Konversijai įgyvendinti prireikė palyginti nedaug naujų metalo konstrukcijų viršutiniame, papildomame aukšte.

MOKYKLĄ

Generalinės rangos darbus projekte atliko įmonė „Mosta“. 2009 m. įsteigtos įmonės specializacija yra įvairaus sudėtingumo statinių konstrukcijų įrengimas. Pagrindinė veikla: betonavimo, mūrijimo ir surenkamųjų konstrukcijų montavimo darbai. Aukštos specialistų kompetencijos leido įveikti sunkumus. „Pagrindinis iššūkis buvo naujų konstrukcijų prijungimas prie jau esamų. Kadangi pastatas senos statybos, buvo nemažai nuokrypių, teko pasukti galvą, kad

rastume aukso viduriuką jungdami su naujomis konstrukcijomis. Taip pat teko stiprinti esamas kolonas, aplink jas įrengiant naują armatūros tinklą ir užbetonuojant (betono markė C35/45). Dėl to senosios kolonos tapo ne tik stipresnės, bet ir estetiškesnės“, – apie darbus pasakoja įmonės „Mosta“ direktorius Tomas Mačkinis.

Sudėtingų sprendimų netrūko. Tarp išspręstų iššūkių įmonės vadovas paminėjo virš pirmo aukšto ant fasado perimetru

einančio stogelio montavimą. „Betoniniai gaminiai sunkūs, tad teko įrengti rimtą metalinę konstrukciją, kad pakabintus gaminius laikytų“, – paaiškina T. Mačkinis.

Luko Mykolai

č io nuotr.

Luko Mykolai č io nuotr.

ILGAAMŽIAI IR PATVARŪS LANGAI – MOKYKLOS SAUGUMO IR KOMFORTO GARANTAS

Mokykloje „Herojus“ sudėti belgiško pro lio aliuminio langai, naudotas trigubas stiklų paketas su grūdintuoju stiklu. Langų gamyba pasirūpino didelę patirtį rinkoje turinti įmonė „Rūdupis“.

Tokių langų pasirinkimas leidžia sukurti didelį atsparumą smūgiams, vibracijoms. Tai svarbu aplinkoje, kur būna daug vaikų ir judėjimo. Jei grūdintasis stiklas dūžta, jis subyra į mažus, bukais kraštais gabalėlius, kurie yra gerokai mažiau pavojingi nei įprasto stiklo šukės. Tai ypač svarbu siekiant apsaugoti mokinius nuo traumų.

Įmonės „Rūdupis“ pagaminti langai – ilgaamžiai, kadangi jie iš itin kokybiškų medžiagų, o grūdintojo stiklo nereikia dažnai keisti, nes jis atsparus braižymui, temperatūrų pokyčiams ir UV spinduliams.

Tai sumažina ilgalaikes mokyklos pastato priežiūros išlaidas. Grūdintasis stiklas taip pat pasižymi geresnėmis garso izoliacijos savybėmis, palyginti su paprastu stiklu, todėl padeda sukurti tylesnę, mokymuisi palankesnę aplinką.

Pagaminti langai atitinka aukščiausius šilumos izoliacijos standartus: šilumos perdavimo koe cientas siekia statybos techniniuose reikalavimuose nurodomą vertę U ≤ 0,8 W/m²·K. O pasirinkti stiklo paketai pasižymi geromis garso izoliacijos savybėmis, todėl padeda sukurti tylesnę, mokymuisi palankesnę aplinką. 32 metus veikiančiai įmonei „Rūdupis“ šis projektas buvo nesudėtingas. Įmonės vadovas Povilas Kriauza nurodė, kad tik pirmo aukšto vitrininiai langai reikalavo nestandartinių sprendimų. Struktūrinis

fasadas sudėtingesnis iš konstruktyvo dalies, o kituose aukštuose langai gaminti standartiniai. UAB „Rūdupis“ savo veikloje taiko pažangiausias programas: „Klaes“, „Solidworks Premium“, „AutoCAD“, „ReynaPro“, „SchueCal“, „Camplus“, „Job“, „Driver CAD“ ir moderniausias gamybos linijas, todėl gali pasiūlyti individualius, nestandartinius, unikalius gaminius.

„Labai atsakingai žiūrime į kokybę. Kai klientai lieka patenkinti gaminių kokybe, laikas dirbant tiek metų neprailgsta“, –apie kelis dešimtmečius besitęsiančią veiklą sako įmonės vadovas.

Betono nepakeičiamumas

Betono konstrukcijos vis dar buvo geros būklės, todėl jos liko dėmesio centre ir po konversijos. Atnaujinto pastato fasadai apdailinti industrinį charakterį turinčiomis lygiomis ir tūrinėmis galvanizuoto plieno plokštėmis. Tai ne atsitiktinis sprendimas. „Betonas turi tapybiškumo, nes jo tekstūros raštai nesikartoja, todėl suradome analogišką medžiagą – karštai cinkuoto metalo lakštus, kurių paviršius galutiniame procese kinta taip pat nenuspėjamai kaip ir betono. Kadangi tai yra natūralumo, tikrumo požymis, šios dvi medžiagos – betonas ir galvanizuotas metalas – yra labai panašios ir papildo viena kitą“, – argumentuoja architektas G. Natkevičius. Betonas – apskritai architekto mėgstama medžiaga, kurią dėl tvirtumo, patvarumo ir ilgaamžiškumo dažniausiai renkasi laikančiosioms konstrukcijoms. „Tai yra lanksti medžiaga, su kuria galima išgauti įvairias formas, o sukietėjusi ji virsta tvirtomis ir palyginti mažo skerspjūvio konstrukcijomis. Taip pat tai ir nedegi medžiaga. Todėl ji vis dar išlieka viena populiariausių ir kol kas nepakeičiama statant aukštybinius pastatus“, – svarsto G. Natkevičius.

Architektas mato platesnį šios medžiagos potencialą. „Betonas įprastai atsiskleidžia per santykį su kitomis medžiagomis ir tuomet

suskamba netikėtomis natomis, tarkime, su aliuminio-stiklo vitrinomis ar medine grindų danga – jau baigtame įrengti objekte. Tai priklauso nuo projekto idėjos, kuri subrandinama kartu su užsakovu. Nėra paprasta įtikinti užsakovus atidengti betono konstrukcijas, ypač statybų metu. Yra buvę ir atvejų, kai palikti betono paviršiai po kurio laiko buvo uždengti plokštėmis arba tiesiog užglaistyti ir nudažyti“, – apie projektų baigtį pasakoja architektas.

O betono, kaip estetiško paviršiaus, galimybes G. Natkevičius mato plačias, tik, pasak architekto, reikia kliautis rangovo profesionalumu ir plačiau atskleisti betono konstrukcijų estetiką, pavyzdžiui, užtikrinant, kad betonas neįgertų purvo, dulkių, kitų apnašų, betono paviršius būtų hidrofobiškas bei atsparesnis pažeidimams.

Specialisto manymu, kritikos strėlių dėl tvarumo stokos sulaukiantį betoną artimiausioje ateityje dar bus sunku kuo nors pakeisti: „Statybinės medžiagos evoliucionuoja, bet šiuo metu dar nėra alternatyvos įprastam betonui ir reikia įvertinti realijas – 90 proc. žmonių dar nelabai supranta, kas iš tikrųjų yra tvarumas. Todėl kol kas tai labiau madingas žodis nei konkretūs veiksmai.“

UAB „ARTEVIS“ – INOVATYVŪS SPRENDIMAI SUDĖTINGIAUSIUOSE OBJEKTUOSE

Įmonė UAB „Artevis“ mokykloje „Herojus“ įgyvendino išsamų technologinį projektą: pasirūpinta elektros instaliacija, pažangiais apšvietimo sprendimais, šiuolaikiška vaizdo stebėjimo sistema, gaisro aptikimo ir signalizavimo įranga, praėjimo kontrolės bei transporto valdymo sistemomis. Taip pat atliktas išmanusis pastato automatizavimas ir visapusis apsaugos sistemų montavimas, užtikrinantis ne tik saugumą, bet ir efektyvų energijos naudojimą.

Nors objektas priklauso kultūros paveldui, ilgametė UAB „Artevis“ patirtis leido sklandžiai įgyvendinti visus darbus, laikantis aukščiausių kokybės ir saugos reikalavimų. Įmonė savo veikloje remiasi daugiau nei 11 metų patirtimi ir nuolat diegia naujausias technologijas, prisitaikydama prie sparčiai kintančio statybų sektoriaus poreikių.

Tarp išskirtinių projektų įmonės vadovas Artūras Švėgžda išskiria Radvilų rūmų dailės muziejų. Jame įrengta pažangi BMS (Building Management System) sistema, kuri leidžia centralizuotai valdyti apšvietimą, šildymą, vėdinimą ir oro kokybę. Tai ypač svarbu muziejuje, kur kiekvienai ekspozicijai būtina palaikyti skirtingą mikroklimatą. Įdiegtos CO₂ koncentracijos stebėjimo technologijos, tikslios kontrolės kondicionieriai ir automatizuota klimato kontrolė užtikrina tinkamas sąlygas eksponatams ir komfortą lankytojams. Visos sistemos yra integruotos ir prižiūrimos nuotoliniu būdu –tai ir patogu, ir leidžia operatyviai reaguoti į bet kokius pokyčius.

UAB „Artevis“ didžiuojasi tiek savo įgyvendintais projektais, tiek aukštais vadybos bei kokybės standartais. Įmonė yra

serti kuota pagal ISO 9001 (kokybės vadybos sistema), ISO 14001 (aplinkosaugos vadyba) bei ISO 45001 (darbuotojų saugos ir sveikatos vadyba), o tai reiškia, kad kiekvienas projektas vykdomas atsakingai, laikantis tarptautinių reikalavimų ir aplinkosaugos principų.

Šiandien UAB „Artevis“ yra ne tik patikimas rangovas, bet ir inovacijų diegėjas – nuolat investuojama į darbuotojų kvali kaciją, pažangias technologijas bei sistemų integraciją, siekiant klientams pasiūlyti ilgalaikę vertę ir išmanius sprendimus.

TECEloop – betoniniam interjerui

Betonas, kaip nepaprastai universali ir dinamiška medžiaga buvo pritaikyta TECEloop plokštelių dizainui. Iš jo gaminamas dangtelis, o mygtukus galima rinktis atskirai. Kiekviena užsakyta plokštelė bus unikali, vienetinė, turės savitą betono paviršiaus faktūrą.

Kaip atrodys vandens nuleidimo plokštelė vonios kambario interjere? Egzistuoja dvi priešingos koncepcijos: ji gali būti ryški, matoma detalė arba vos pastebimas funkcinis elementas. Kurią iš jų pasirinkti – sprendžia dizaineriai ir žmonės, kurie tame interjere gyvens. Tačiau kuriant interjerą, kuriame pirmu smuiku griežia betonas, šis TECEloop modelis yra nepamainomas. Vokiečių vandens inžinerinės įrangos gamintoja, kompanija

TECE vandens nuleidimo plokštelių dizainui skiria ypatingą dėmesį. Per 300 skirtingų dizainų sukurta tam, kad kiekvienam interjero stiliui atsirastų ta vienintelė, kuri atrodys tarsi pagaminta ir pritaikyta jam.

Deimantė DAUGINTYTĖ

Hibridinės betono konstrukcijos –neišvengiama ateitis

Betono hibridinės konstrukcijos tampa vis svarbesniu šiuolaikinės statybų rinkos elementu. Betono derinimas su kitomis medžiagomis – ne mada, o tvarumo, didesnio saugumo, ilgaamžiškumo ir architektūrinės laisvės galimybės. Derinant betoną su kitomis medžiagomis galima pasiekti geresnį atsparumą, sąnaudų balansą, nei naudojant vien tradicinį betoną. Kol kaimyninės šalys gana sėkmingai taiko hibridines betono konstrukcijas, mums dar yra erdvės jas integruoti. Jei tik norime tvaresnės ir modernesnės statybų ateities.

Sujungus betoną ir plieną kompensuojami trūkumai

Kompozicinės betono ir plieno konstrukcijos naudojamos statybos pramonėje daugiau nei 100 metų ir statybose laikomos jau tradicinėmis. Betono ir plieno kompozitinės konstrukcijos pradė tos plačiau naudoti po Antrojo pasaulinio karo, kai buvo jau čiamas plieno trūkumas ir reikėjo inovatyvių sprendimų, kaip plieną išnaudoti racionaliai sujungiant jį su kitomis medžiagomis.

„Tiek plienas, tiek betonas turi savo gerųjų savybių ir trūkumų. Sujungę šias medžiagas į vieną konstrukciją, galime išnaudoti jų pranašumus ir padaryti konstrukciją efektyvesnę, pavyzdžiui, padaryti didesnius tarpatramius, sumažinti gabaritus išlaikant tą pačią arba netgi didesnę laikomąją galią“, – sako Vadimas Kitovas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto docentas praktikas.

Mokslininkas pabrėžia, kad akivaizdūs medžiagų trūkumai yra galimybės mokslininkams jas tobulinti. „Betonas yra silpna medžiaga tempimui, o plienas tai kompensuoja. Šios medžiagos vis tobulinamos: kuriamas vis stipresnių savy bių betonas ir plienas. Ypač didelio stiprumo betonas sujungia mas su ypač didelio stiprumo plienu kol kas tik tyrimų lygiu. Tačiau po jų šios hibridinės konstrukcijos, taikomos praktiškai, atneš dar daugiau efektyvumo statyboms“, – prognozuoja V. Kitovas.

Mokslo sala. Justinos Apulskės nuotr.

Nepaisant atskirų medžiagų trūkumų, betono ir plieno konstrukcijos išskirtinai plačiai naudojamos JAV, Jungtinėje Karalystėje, taip pat Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje. Lietuvoje taip pat yra įvairių panaudojimo atvejų, pavyzdžiui, statant objektus su požemine automobilių stovėjimo aikštele. „Norėdami padaryti aikštelę patogesnę vartotojui, galimas kolonų išdėstymas, pavyzdžiui, kas tris vietas. Tai būtų gana dideli tarpatramiai, sijos mažesnės, todėl statybininkams nereikia taip giliai kastis į gruntą, o vairuotojams patogiau manevruoti. Laimi visi“, –pavyzdį pateikia KTU mokslininkas.

Panaudojus tokias betono ir plieno konstrukcijas, galima išgauti didesnę architektūrinę laisvę. Visai kito mastelio pavyzdys – „Mokslo sala“. „Statant muziejų panaudotos kompozicinės kolonos – plieno vamzdis, užpildytas betono. Tai labai liaunos –8,3 m apvalios kompozitinės kolonos, kurių skerspjūvio skersmuo tik 273 mm“, – pažymi mokslininkas.

Mokslo sala. Justinos Apulskės nuotr.

Savo vietos rinkoje dar laukianti betono ir anglies pluošto kompozicinė konstrukcija

Betono ir plieno konstrukcijos plačiai naudojamos dešimtmečius, o betono ir anglies pluošto kompozicinės konstrukcijos vis dar vystosi. Šiuo metu atliekama daug tyrimų šioje srityje, rengiamos pluoštinių konstrukcijų projektavimo normos, kurias patvirtinus 2026 m. lauktinas proveržis.

Naujos anglies pluošto konstrukcijos šiuo metu nėra plačiai taikomos praktiškai. „Šiuo metu betono ir anglies pluošto kompozicinės konstrukcijos naudojamos nebent seniems objektams stiprinti (pavyzdžiui, metalinis tiltas Paneriai–Lentvaris, gelžbetoninio tilto konstrukcijų stiprinimas Jurbarke, viaduko Mauručiuose konstrukcijų stiprinimas), kur dėl atsivėrusių plyšių senos gelžbetoninės konstrukcijos praranda standumą, atsiranda per didelių įlinkių. Priklijuotos anglies pluošto juostos gali sustiprinti pasenusias gelžbetonines sijas arba perdangas“, – dėsto V. Kitovas.

Kompozicinės konstrukcijos: daugiau architektūrinės laisvės, tvarumo ir atsparumo ugniai

Taikant kompozicines konstrukcijas galima ne tik pritaikyti laisvesnius sprendimus, bet ir išgauti didesnį tvarumą, nes sumažinamas betono, kuris išskiria daug CO2, kiekis.

„Pavyzdžiui, pasirinkus kompozicines kolonas, galima mažinti skerspjūvį ir projektuoti tvaresnę konstrukciją. Plienas gali būti antrinė perdirbta žaliava, ir tai jau savaime sumažina CO2 taršą, konstrukcijai reikia mažiau betono, – pabrėžia V. Kitovas ir priduria, kad kompozicinės konstrukcijos gali būti laikomos žaliąja alternatyva kontroversiškai rinkoje vertinamam betonui bent tuo, kad sumažiname CO2 emisijų kiekį ir kartu konstrukcijos storį, pavyzdžiui, perdangos storį, o tai aktualu daugiaaukščiams pastatams. Jei sumažinsime vieno aukšto perdangos storį, per visus aukštus sudėjus sumažintume bendrą pastato aukštį: reikės mažiau medžiagų fasadui dengti, šildyti pastatą. Taigi net ir pastato eksploatacijos laikotarpiu pasirinkus kompozicines konstrukcijas galima pažaboti CO2 kiekį.

Architektūrinė laisvė ir tvarumas – ne vienintelės hibridinių konstrukcijų teikiamos galimybės. Su šiomis konstrukcijomis galima pasiekti didelį atsparumą ugniai. „Plieninę konstrukciją reikia saugoti nuo gaisro, reikalingos papildomos medžiagos, kuriomis reikia padengti konstrukcijos paviršių, o hibridinės konstrukcijos yra savaime atsparios ugniai“, – sako KTU Statybos ir architektūros fakulteto docentas praktikas.

Helsinkio biblioteka. Takuya Jodai / „Unsplash“ nuotr.

Mokslininkai toliau ieško būdų, kaip dar padidinti kompozicinių konstrukcijų tvarumą. „Dabartinės betono ir plieno kompozicinės konstrukcijos nėra pritaikytos antriniam panaudojimui, kadangi jos galiausiai pavirsta vientisa konstrukcija, bet atliekama daug tyrimų, kaip išvystyti jungtį tarp plieno ir betono, kad po pastato gyvavimo laiko ji būtų atskiriama, demontuojama ir medžiagos būtų naudojamos dar kartą“, – pasakoja docentas ir priduria, kad žiedinė ekonomika yra būtina statybų rinkos dalis.

Skaitmeninės technologijos, kaip BIM modeliai ir bibliotekos, taip pat turi didelę svarbą konstrukcijų antrinio panaudojimo kontekste. Pastato gyvavimo trukmė gali siekti 50 ar net daugiau metų. Tinkamai įvesta ir saugoma informacija apie pastato konstrukcijas leis net ir po daugelio metų tinkamai įvertinti, kokios medžiagos, jungtys panaudotos, kokie vyko gamybos procesai. Tai leis apdorojus visą informaciją priimti saugius sprendimus dėl antrinio konstrukcijų panaudojimo galimybių.

„DA-CH erdvė“ – betono ir medienos kompozicinių konstrukcijų lyderė

Tvarumas, mažesnė CO₂ emisija, estetika – pranašumai, kuriuos suteikia betono ir medienos kompozicinės konstrukcijos. Daugiausia šios konstrukcijos vystomos vadinamojoje „DA-CH“ erdvėje (Vokietija, Austrija, Šveicarija).

„Bene ryškiausia šių konstrukcijų taikymo tendencija, kai viena pastato dalis yra gelžbetoninė, o kita – medinė. Tas padalijimas gali būti gelžbetonio laiptinė, likęs pastatas – medinis. Tai ypač mėgstama Vokietijoje, daugiausia dėl gaisrinės saugos ir konstrukcijų stabilumo. Kiti dažni atvejai – kompozicinės perdangos: gelžbetonio plokštė ir medienos sijos“, – tendencijas pristato Paulius Milčius, tvarumo ir statybų konsultacijų įmonės „Natura consulta“ vykdomasis partneris.

„„Betonas yra silpna medžiaga tempimui, o plienas tai kompensuoja. Šios medžiagos vis tobulinamos: kuriamas vis stipresnių savybių betonas ir plienas. Ypač didelio stiprumo betonas sujungiamas su ypač didelio stiprumo plienu kol kas tik tyrimų lygiu. Tačiau po jų šios hibridinės konstrukcijos, taikomos praktiškai, atneš dar daugiau efektyvumo statyboms“. Vadimas Kitovas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto docentas praktikas

„DA-CH“ erdvės šalys – nedvejotinos lyderės medinių hibridinių konstrukcijų rinkoje, o daugiausia nuopelnų galima priskirti inžinieriui austrui Hubertui Rhombergui, vadovaujančiam šeimos įmonei „Rhomberg Group“. Jis taip pat yra įmonės „CREE Buildings“ įkūrėjas ir vadovas, įmonės specializacija – tvarūs aukštos statybos projektai naudojant medieną.

„CREE“ sistema – nuolat tobulinamas inovatyvumas

Žurnalui „Statyba ir architektūra“ P. Milčius pasakojo, kad daugiausia serijinių konstrukcijų išvysčiusi yra to paties inžinieriaus H. Rhombergo įkurta įmonė „CREE by Rhomberg“, kurios specializacija – modulinės medienos ir hibridinės statybos sistemos. Ši pažangi technologija leidžia greitai ir efektyviai statyti aukštus pastatus iš medienos ir betono hibridinių konstrukcijų. Taikant šią sistemą galima statyti iki 30 aukštų pastatus, pasiekiant iki 100 m aukštį.

„CREE by Rhomberg“ yra įtakinga kompanija regione: sugebėjo sukurti ekosistemą, turi šalyse savo atstovus partnerius, teikia mokymus, konsultuoja. Franšizės turėtojas dalijasi patirtimi su kitais partneriais ir tai reiškia greitesnį mokymąsi ir sistemos tobulinimą“, – kompleksišką požiūrį dėsto P. Milčius.

Austro sukurta „CREE“ sistema – tai gelžbetonio plokštė perdangoje, po kuria yra klijuotosios sluoksninės medienos (GLT) sijos. „CREE“ sistema populiarėja pastaruosius 20 metų. Taikant šią technologiją, Europoje išplėtojama vis įspūdingesnių projektų. Du Vokietijoje veikiantys rangovai „Bruningho “ ir „Zech bau“ bei Portugalijoje „Grupo Casais“ sėkmingai plėtoja objektus su „CREE“ sistema, dar sugebėdami ją ir patobulinti. Pavyzdžiui, sukurti mazgą tarp gelžbetonio ir medienos, kad būtų galima po eksploatacijos medžiagas demontuoti.

Ši technologija vertinga ne tik dėl tvarumo bei estetikos. Medienos hibridinės konstrukcijos suteikia plačių galimybių, nes yra inovatyvios. „Betonas nėra tiesiog užliejamas ant medžio sijos: į medį yra įsukami varžtai, klijuojamos metalinės plokštės, medis gali būti išdrožtas tam tikra forma ir pan. Šios jungtys tarp medžio ir betono bei likusios konstrukcijos ir yra inovacijos, kurios leidžia išlengvinti ir padaryti konstrukciją estetiškesnę, taip pat sumažinti CO₂ pėdsaką ir pačių medžiagų kiekį. Hibridinės konstrukcijos taip pat pagerina gaisrinės saugos lygį“, – pranašumus vardija tvarumo ir statybų konsultacijų įmonės vykdomasis partneris.

Medienos derinimas su kitomis medžiagomis suteikia stabilumo ir užtikrina didesnę gaisrinę saugą. Atskirai mediena gali užtikrinti statybos sklandumą. „Naudojant medienos konstrukcijas paklaidų rizika statybose yra gerokai mažesnė. Įdomus pavyzdys: statant Helsinkio centrinę biblioteką „Oodi“, kur laikančiosios konstrukcijos buvo iš gelžbetonio ir plieno, o stogas –iš milžiniškos surenkamos kompozicinės medienos plokštės,

„Betono ir plieno konstrukcijos plačiai naudojamos dešimtmečius, o betono ir anglies pluošto kompozicinės konstrukcijos vis dar vystosi. Šiuo metu atliekama daug tyrimų šioje srityje, rengiamos pluoštinių konstrukcijų projektavimo normos, kurias patvirtinus 2026 m. lauktinas proveržis.

„„CREE“ sistema –tai gelžbetonio plokštė perdangoje, po kuria yra klijuotosios sluoksninės medienos (GLT) sijos.

paaiškėjo, kad gelžbetonio konstrukcijos nuokrypiai siekė po dešimt ar net keliolika centimetrų. Laimei, statytojai palaukė, kol gelžbetonio konstrukcijos iškils, ir jas išmatavo. Kitu atveju būtų katastrofa, jei jie iš gamyklos būtų atsivežę stogą ir jis būtų tiesiog netikęs. Tai pavyzdys, koks medis yra tikslus, – pasakoja tvarumo ir statybų konsultacijų įmonės „Natura consulta“ vykdomasis partneris.

Betono ir medienos hibridinių konstrukcijų variacijos

Hibridinės konstrukcijos daugiausia pritaikomos visuomeniniams ir biurų pastatams, dažniausiai ten naudojamos betono plokštės su medienos sijomis. Statant gyvenamuosius objektus arba viešbučius, iki šiol dažniausiai naudota CLT plokštės ir betono konstrukcija. Tai daroma dėl estetikos, paprastesnio mikroklimato valdymo, pakanka retesnių tarpatramių. Vienas tokios architektūros pavyzdžių – 2019 m. Vienoje iškilęs „HoHo Wien“ – 24 aukštų mišrios paskirties (daugiausia – viešbučių) pastatas, kuriam panaudotos klijuotos sluoksniuotos medienos kolonos bei kryžmai sluoksniuotos medienos (CTL) ir betono hibridinės perdangos. Objektui medienos ir betono kompozicinius elementus tiekė kompanija „Mayr-Melnhof Holz“ – vienas didžiausių CLT medienos koncernų pasaulyje.

P. Milčius pasidalijo ir daugiau medienos-betono hibridinių konstrukcijų variantų, kurie taikomi pasaulyje ir gali būti pavyzdys Lietuvos rinkai. Suomių įmonė „Metsa Wood“ gamina konstrukcinę sluoksniuoto lukšto medieną (LVL) – tvirčiausią ir efektyviausiai medį panaudojančią inžinerinės medienos rūšį. „Kerto® LVL“ naudojama ir sijoms, ir plokštėms. „Metsa Wood“ sugebėjo išvystyti technologiją, kur LVL medienos plokštę kombinuoja su gelžbetonio plokšte ir iš jų dviejų gamina kompozicines sienas.

Hibridinių konstrukcijų perspektyvos Lietuvoje

Dalis Europos vis plačiau naudoja hibridines konstrukcijas statyboms, kaimynai lenkai ir estai po truputį žengia koja kojon su tendencijomis. Kokios galimybės laukia mūsų rinkos? „Lietuviai sugeba eksportuoti į užsienį surenkamuosius gelžbetonio komponentus, tad surenkamųjų betono ir medienos komponentų eksportas irgi būtų realus. Neverta užsidaryti vien savo rinkoje“, – drąsina P. Milčius.

Lietuvą pašnekovas skatina siekti kūrybiškumo arba perimti tai, ką kitos rinkos jau gerai išmano, pavyzdžiui, siekti tapti „CREE“ sistemos partneriais. „Linkiu, kad priimtas įstatymas dėl bent 50 proc. organinių medžiagų naudojimo naujuose visuomeniniuose pastatuose būtų sklandžiai įgyvendintas, nes tai paskata statybų sektoriaus transformacijai“, – sako tvarumo ir statybų konsultacijų įmonės vykdomasis partneris.

Damjan Dobrila / „Unsplash“ nuotr.

Markus Spiske / „Unsplash“ nuotr.

INOVATYVIOS KOMPOZITINĖS KONSTRUKCIJOS –

architektūrinei laisvei, tvarumui ir funkcionalumui

Dėl mažesnio skersmens kompozitinių kolonų „ATLANT®“ pastate atveriama daugiau erdvės.

Kompozitinės konstrukcijos – konstrukciniai sprendimai, kai skirtingos medžiagos derinamos taip, kad kiekvienos jų stipriosios savybės būtų išnaudotos efektyviausiai. Pavyzdžiui, betonas puikiai atlaiko gniuždomąją jėgą, bet jo tempiamasis stipris gerokai prastesnis. Užtat plienas pasižymi puikiomis tempiamosiomis savybėmis. Sujungus šias medžiagas į vieną konstrukciją, gaunama stipresnė, standesnė ir lengvesnė konstrukcija nei kiekviena medžiaga atskirai.

Kompozitinių konstrukcijų pranašumas – jos dažnai gaminamos gamykloje, todėl statybvietėje jas lengva ir greita montuoti. Taigi mažėja krano darbo laikas, statybų aikštelėje reikia mažiau žmogiškųjų išteklių. Tai leidžia padidinti darbo našumą, sumažinti rizikas statybos metu ir greičiau įgyvendinti projektą.

„PEIKKO“ „DELTABEAM®“ kompozitinis rėmas. Didesnis efektyvumas ir greitesnė statyba

„PEIKKO“ „DELTABEAM®“ kompozitinis rėmas – inovatyvus pastato karkaso sprendimas. Rėmas sudarytas iš „DELTABEAM®“

arba „DELTABEAM® Green“ kompozitinių sijų bei „ATLANT®“ arba „ATLANT® Strong“ kompozitinių kolonų. Ši sistema gali būti derinama su įvairių tipų perdangomis, įskaitant monolitines, kiaurymėtąsias ar medines perdangų plokštes. Rėmas sukurtas siekiant užtikrinti konstrukcinį efektyvumą, projektavimo lankstumą ir statybų operatyvumą.

„DELTABEAM®“ kompozitinės sijos

Skirtingai nuo tradicinių sijų, kurios montuojamos po perdanga ir didina bendrą konstrukcijos aukštį, „DELTABEAM®“ sijos yra

integruojamos į perdangos storį. Dėl to bendras perdangos ir sijos aukštis sumažėja, ir tai leidžia padidinti pastato erdvę, įrengiant papildomą pastato aukštą.

Naudojant „DELTABEAM®“ kompozitines sijas galima suprojektuoti didelius tarpatramius tarp kolonų be papildomų tarpinių atramų, o tai suteikia architektūrinę laisvę. Taip pat sijos padeda optimizuoti konstrukcijų svorį, didina statybos efektyvumą, palengvina inžinerinių sistemų įrengimą. „DELTABEAM® Green“ versija papildomai suteikia statyboms tvarumo – ji gaminama naudojant perdirbtas medžiagas su mažesniu CO₂ pėdsaku.

„DELTABEAM®“ kompozitinės sijos gerai suderinamos su įvairiomis perdangos plokštėmis – nuo tradicinių monolitinių betoninių iki kiaurymėtųjų ir medinių plokščių. Šiuolaikinėse statybose ypač aktualūs hibridiniai sprendimai, kai kompozitinės sijos derinamos su medinėmis plokštėmis, pavyzdžiui, kryžmai laminuotos medienos (CLT) perdangomis.

Gaminant „DELTABEAM® Green“ naudojamos perdirbtos žaliavos, tokios konstrukcijos taip pat žymiai sumažina pastato anglies pėdsaką. Derinant šias kompozitines sijas su medinėmis perdangomis, galima sukurti ne tik lengvas, stiprias, bet ir aplinkai draugiškesnes konstrukcijas.

2024 m. pabaigoje atidarytame mokslo ir inovacijų muziejuje „Mokslo sala“ panaudotos „ATLANT®“ kompozitinės kolonos, kurių skersmuo – vos 273 mm, o aukštis – beveik 8 m. Baltos spalvos kolonos šiame objekte, kurį projektavo „SMAR Architecture studio“ bei architekto Gintauto Natkevičiaus komandos, suteikia ekspozicijų erdvei lengvumo. Kartu tai esminis inovatyvios ir architektūriškai įsimintinos erdvės dizaino akcentas.

Edukacinės paskirties pastatas Lapenrantos mieste, Suomijoje. PEIKKO suprojektavo ir pagamino „DELTABEAM® Green“ kompozitines sijas. Jos pagamintos iš daugiau nei 90 proc. perdirbto plieno, pasižymi gerokai mažesniu anglies pėdsaku, palyginti su standartinėmis kompozitinėmis sijomis.

Įmonės

„ATLANT®“ kompozitinės kolonos

Mažo skersmens „ATLANT®“ kompozitinių kolonų pranašumas – didelė laikomoji galia. Šios kolonos sudarytos iš plieninio vamzdžio, betono ir armatūros karkaso, todėl geba atlaikyti dideles vertikalias apkrovas, nepaisant mažesnio skersmens, palyginti su tradicinėmis gelžbetoninėmis kolonomis.

„Ši kompozitinė kolona išorėje yra plieninė, o vidus užpildytas betonu, – pasakoja įmonės pardavimų vadovas Saulius Grigas. –Esant itin didelėms apkrovoms naudojama „ATLANT® Strong“ kompozitinė kolona, kurioje yra ištisinė plieninė šerdis, užtikrinanti didesnę laikančiąją galią mažesniu skerspjūviu.“

Dar vienas šių kolonų pranašumas – integruotas atsparumas ugniai, todėl papildomai saugoti nuo ugnies nėra reikalinga.

Šios kolonos puikiai tinka kuriant erdvias patalpas. Kadangi „ATLANT®“ kolonos mažesnio skersmens nei tradicinės gelžbetoninės kolonos, jos vizualiai tarsi dingsta interjere. Tai leidžia architektams lengviau įgyvendinti savo kūrybinius sumanymus.

„DELTABEAM®“ sijos ir „ATLANT®“ kolonos atveria naujas projektavimo galimybes. Jos leidžia kurti erdvias, tvirtas ir estetiškas konstrukcijas, optimaliai naudoti medžiagas ir sumažinti poveikį aplinkai. Naudodami pažangias kompozitines sistemas architektai ir inžinieriai gali kurti funkcionalius ir tvarius pastatus, atitinkančius šiuolaikinius statybos standartus bei tvarumo reikalavimus.

„ATLANT®“ kompozitinių kolonų pranašumai

• Liaunesnės. Kompozitinė konstrukcija leidžia pasiekti mažesnį skerspjūvį, išlaikant tą pačią laikomąją galią.

• Stipresnės. Gali išlaikyti vienodą skerspjūvį per kelis pastato aukštus.

• Atsparumas ugniai. Integruotas atsparumas ugniai – nereikia papildomos dangos.

• Greitas montavimas. Pramoninis paruošimas leidžia greitai ir tiksliai sumontuoti statybvietėje.

• Architektūrinis lankstumas. Dėl mažesnio skersmens – daugiau naudingosios erdvės ir laisvės planuoti.

• Atitinka Eurokodą 4. Projektuojama pagal EN 1994 – kompozitinių konstrukcijų standartus.

• Gamyba gamykloje. Užtikrinama kokybė ir nuoseklumas naudojant modernias gamybos linijas.

„DELTABEAM® Green“ sija su medine perdangos plokšte.

„DELTABEAM®“ sija su medine perdangos plokšte.

Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos maniežas Kaune. Architektai – „Archas“, konstrukciniai sprendimai – „PEIKKO Lietuva“.

2025 m. gegužės mėn. atidarytame Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos manieže Kaune panaudotos kompozitinės sijos ir kolonos užtikrino konstrukcinį efektyvumą bei architektūrinį lankstumą.

„PEIKKO Lietuva“ inžinierių komanda suprojektavo ir pagamino visą „DELTABEAM®“ rėmo sistemą biuro pastatui, esančiam greta

„DELTABEAM®“ rėmo pranašumai

• Vienas rėmo gamintojas visoms jo sudedamosioms dalims.

• Individualus sprendinių pritaikymas konkrečiam projektui.

• Sklandus projektavimo procesas ir CE ženklinimas pagal EN 1090-1 standartą.

• Greitas ir tikslus montavimas.

• Atsparumas ugniai iki R180 be papildomos apsaugos.

maniežo. Naudojant „DELTABEAM®“ kartu su kiaurymėtomis perdangos plokštėmis, pavyko perdengti net 12,8 m tarpatramius, išlaikant ploną perdangos konstrukciją.

„DELTABEAM®“ sijos taip pat buvo pritaikytos virš pravažiavimų zonų požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, kur ypač svarbu išvengti sijų išsikišimo.

„Kompozitinių konstrukcijų pranašumas –jos dažnai gaminamos gamykloje, todėl statybvietėje jas lengva ir greita montuoti.

www.peikko.lt

Betono simfonija konstrukcijos statinių

Q Aukštuminiai pastatai gali būti pritaikyti įvairioms funkcijoms.

Tai nulemia ir betono konstrukcijų pritaikomumą juose.

Q Nors surenkamojo gelžbetonio gaminiai gali kainuoti brangiau nei statybos aikštelėje įrengiamos monolitinio gelžbetonio konstrukcijos, statybos proceso greitis gali daryti įtaką bendrai statybos kainai.

Q Svarbiausi kriterijai tiltų konstrukcijoms skirtam betonui.

› Aukštuminiai pastatai

› Tiltai

Papildomai skaitykite:

Ar sulauksime surenkamų namų statybos bumo?

Kodėl architektai renkasi betoną?

3D pastatai nekyla dėl teisinės bazės vakuumo

Betono vaidmuo projektuojant aukštuminius pastatus

Statybų horizontas veriasi vis plačiau, o su augančiais pastatais kyla ir vis naujų iššūkių projektuotojams. Kokias medžiagas rinktis ir kaip jas pritaikyti aukštuminiuose pastatuose? Betonas daug metų išlieka universaliu, vis dažniau pasirenkamu sprendimu. Projektuojant aukštuminius pastatus betono vaidmuo svarbus kiekviename aukšte.

Vilniuje, Lvivo gatvėje, „Sweco Lietuva“ suprojektuotas ir „Releven“ vystomas gyvenamosios ir administracinės paskirties projektas „Horizontai“. Vizualizacija: „Aketuri architektai“ ir Ivo Bagdonavičiaus.

Justina GRAINĖ

konstrukcijos

„Šiuolaikinėje statyboje labai dažnai naudojamos gelžbetoninės konstrukcijos, gaminamos iš betono ir armatūrinio plieno. Betonas labai tvirtas gniuždant, o plienas pasižymi dideliu tempimo ir lenkimo stipriu. Sujungę šias abi medžiagas, gauname trečią – gelžbetonį, kompozicinę konstrukcinę medžiagą, perėmusią geriausias abiejų minėtų medžiagų savybes. Šio tipo medžiaga labai plačiai naudojama projektuojant aukštuminių pastatų laikančiąsias konstrukcijas“, – sako architektūros ir inžinerinių konsultacijų įmonės „Sweco Lietuva“ konstruktorių grupės vadovas Eitvydas Dargužis ir apibendrina, kodėl gelžbetonis taip plačiai naudojamas aukštuminiuose pastatuose.

Didelės apkrovos, atsparumas gaisrui, aplinkos agresyvumas. Šie veiksniai labai svarbūs projektuojant, tad gelžbetonyje naudojamas batonas yra būtent ta medžiaga, padedanti šiuos veiksnius suvaldyti. Didindami betono klasę, suteiksime konstrukcijai didesnį stiprumą atlaikyti veikiančias apkrovas, apsauginis betono sluoksnis apsaugos armatūrinį plieną nuo gaisro ar agresyvios aplinkos.

Aukštuminiai pastatai gali būti pritaikyti

įvairioms funkcijoms

Tai nulemia ir betono konstrukcijų pritaikomumą juose. „Pastato konstruktoriui tenka bene svarbiausias vaidmuo projekte, kai reikia įgyvendinti statytojo reikalavimus, užduotį ir kliento lūkesčius pagal pastato paskirtį ir funkciją (gyvenamoji, administracinė, gamybos arba pramonės) bei išpildyti architektūrinę idėją, o kartu atliepti pastato funkcionalumą“, – pažymi „Sweco Lietuva“ vyr. statinio projekto vadovas Arūnas Vilkenis ir atkreipia dėmesį į tai, kaip skiriasi gelžbetonio konstrukcijų naudojimas skirtingų paskirčių pastatuose.

› Gyvenamieji pastatai. Šiuose pastatuose butų funkcionalus planas, jų dydis, skaidymas pagal kambarių skaičių yra reikšmingi kriterijai nekilnojamojo turto vystytojui, todėl labai svarbūs užsakovo išsakyti lūkesčiai ir poreikiai bei architektūrinė pastato išraiška. Atitinkamai projektuojant pasirenkama pastato konstrukcinė schema – surenkamojo ar monolitinio gelžbetonio konstrukcijos. Jeigu statytojas nori daugiau lankstumo ir galėti pasiūlyti klientams jungti kelis butus į vieną ar palikti gyventojams galimybę persiplanuoti butus pagal savo poreikius, tokiu atveju geriau veikia monolitinio gelžbetonio scenarijus. Tačiau norint spartesnio statybos proceso ir turint vienodesnio plano butus, pastatas gali būti projektuojamas iš surenkamojo gelžbetonio, jeigu fasadams nekeliami ypatingi architektūriniai reikalavimai.

› Administraciniai pastatai. Šiandien statytojas pageidauja, kad šie pastatai būtų lankstūs suplanavimo aspektu. Keičiasi nuomininkai, jų poreikiai, todėl čia vystytojai pageidauja mažiau sienų, didesnių erdvių ir efektyvaus ploto išnaudojimo galimybių. Dažnu atveju pasirenkamas gelžbetoninio karkaso principas, kai kolonos ir perdangos projektuojamos

Eitvydas

Dargužis

iš monolitinio gelžbetonio. Pageidaujant pastatuose turėti dar mažiau kolonų ir turėti didesnius tarpatramius, perdangos projektuojamos įtempto gelžbetonio. „Aukštuminiuose pastatuose taip pat svarbus vaidmuo tenka efektyviam liftų projektavimui, pageidaujant, jog kelionės ir laukimo laikas būtų kuo trumpesnis, o liftų skaičius bei investiciniai kaštai kuo mažesni. Gelžbetonis naudojamas liftų šachtoms ir evakuacinėms laiptinėms formuoti, kurios tokiuose pastatuose natūraliai tampa aukštuminio pastato branduoliais“, – sako A. Vilkenis.

› Gamybiniai pastatai. Juose dažnas užsakovo poreikis – ne tik kuo didesnės patalpos ir jų erdvės, kur būtų galima keisti naudojamų technologinių įrenginių išdėstymą pagal poreikį, bet ir sparti statyba. Dažnai tokie pastatai projektuojami iš surenkamųjų gelžbetoninių gaminių, kurie į statybos aikštelę yra pristatomi tiesiai iš gamyklos.

Įtemptas gelžbetonis –galimybė sukurti didesnes erdves

Administraciniuose pastatuose, kur norima padidinti tarpatramius ir turėti kuo mažiau kolonų, naudojamos įtempto gelžbetonio perdangos. Tai padeda sukurti didesnes erdves. „Įtempto gelžbetonio konstrukcijos yra įtemptais lynais armuotas betonas. Lynai gali būti įtempiami ne tik prieš užpilant betoną, bet ir betonui jau sustingus, taip sukuriant papildomą apspaudimą. Toks sprendimas ne tik leidžia sumažinti įlinkius perdangoje, bet ir plyšius. Taigi, galima projektuoti didesnius kolonų žingsnius ir sukurti didesnes erdves be papildomų konstrukcijų“, – sako E. Dargužis.

„Sweco Lietuva“ komanda neseniai tokius sprendinius pritaikė ir Vilniuje, Lvivo gatvėje projektuotame ir „Releven“ vystomame

gyvenamosios ir administracinės paskirties projekte „Horizontai“. „Kol kas įtemptą gelžbetonį projektuodamos naudoja ne visos įmonės, nes tai reikalauja papildomų žinių. Esama tam tikros jo įrengimo speci kos. Todėl projektuodami diskutuojame su vystytoju, ar statytojas gebės įgyvendinti mūsų siūlomus sprendinius. Taip pat svarbu atsižvelgti į biudžetą ir terminus. Taikant įtempto gelžbetonio sprendimus, galima suformuoti didesnius tarpatramius ir erdves, tačiau tai paveikia projekto sąmatą, nes reikia mažiau kolonų ir atitinkamai betono joms, bet darbų įgyvendinimas sąlyginai brangesnis“, – pabrėžia A. Vilkenis.

Surenkamasis gelžbetonis.

Galimybės ir perspektyvos

A. Vilkenio teigimu, projektuojant aukštuminius pastatus, svarbu ne tik architektūriniai ir konstrukciniai sprendimai, bet ir kaip statinys bus eksploatuojamas, kaip jis bus naudojamas toliau. Tad projektuotojams tenka apgalvoti netgi tokias smulkmenas, kaip bus sudarytos patogios sąlygos valyti langus ar fasadus aukštame pastate, numatyti tam reikalingas priemones ir laikančiąsias konstrukcijas. Taip pat neturi būti pamirštas pastato ilgaamžiškumas ir saugus naudojimas visą jo gyvavimo ciklą. Jau minėtame projekte „Horizontai“ vienam gyvenamosios paskirties 14–17 aukštų pastatui buvo nuspręsta pasirinkti surenkamojo gelžbetonio sprendinį su klinkerio apdaila. Atsižvelgiant į architektūrinius sprendinius, vėjo poveikį ir kitus kriterijus, pastato fasadui nuspręsta naudoti klinkerį, kuris gamykloje bus integruotas į surenkamuosius trisluoksnius gelžbetoninius gaminius. Šie į statybos aikštelę atkeliaus jau su pasirinkta klinkerio apdaila.

„Sweco Lietuva“ vyresnysis inžinierius Edvardas Dubickis pabrėžia, kad surenkamojo gelžbetonio statyba yra daug spartesnė nei monolitinio. „Tai labai svarbu. Nors surenkamojo gelžbetonio gaminiai gali kainuoti brangiau nei statybos aikštelėje įrengiamos monolitinio gelžbetonio konstrukcijos, statybos proceso greitis gali daryti įtaką bendrai statybos kainai.“

Arūnas

Vilkenis

Vėjo diktuojami sprendimai

Pasak projektavimo įmonės „Inhus Engineering“ Lietuvos projektų skyriaus vadovo Vyto Sirtauto, aukštuminiuose pastatuose su kiekvienu aukštu auga vėjo apkrovos, todėl juose svarbūs kokybiški pastato struktūros sprendimai. Konstrukcijos dažniausia kuriamos iš monolitinio arba surenkamojo gelžbetonio. „Neatmetamas ir plienas arba plieno betono kompozito konstrukcijos. Be plieninių konstrukcijų neišsiverstume, kai turime sudėtingos formos pastatus, keičiančius geometriją aukščio viduryje“, – sako V. Sirtautas.

› Tinkama forma. Visų pirma, architektai turi parinkti atitinkamą pastato formą, kuri slopintų vėjo poveikį.

› Betoniniai branduoliai. Didelį vaidmenį turi masyvūs betoniniai branduoliai, kurie funkciškai tarnauja kaip laiptinių ir liftų šachtos. Aplink juos pastato perimetru dėstomos gelžbetoninės kolonos ir visas šias vertikalias konstrukcijas kaip standi diafragma jungia perdanga.

› Perdangos. Perdangos funkcija – vėjo apkrovas perduoti vertikaliems standumo branduoliams. Visos šios konstrukcijos gali būti monolitinės arba surenkamojo gelžbetonio. Dažnu atveju yra galimybė naudoti abi.

„Be Live“ vėjo jėgainės

„Betonas – sunki medžiaga, todėl, valdant pastato svorį, naudojamos ypač aukštos betono klasės arba plieno betono kompozitinės konstrukcijos. Tokiu būdu sumažinami konstrukcijų skerspjūviai, o kartu ir masė. Vėjui suvaldyti svarbu architektūrinė forma. Taip pat praktiškai visi aukštybiniai pastatai projektuojami su masyviais svoriais pastato viršuje, kurie vibruoja priešinga faze nei pastato struktūra. Ne be priežasties ant stogo būna baseinai“, – atkreipia dėmesį specialistas ir vardija daugybę betono pranašumų, dėl kurių jis pasirenkamas ir aukštuminiuose pastatuose.

› Gerai perima dideles gniuždymo jėgas.

› Betonas – nedegi medžiaga, kuri gali būti veikiama ugnies ilgą laiką.

› Ilgaamžiškumas.

Šiandien daug kalbant apie tvaresnius pastatus, V. Sirtauto nuomone, betonas yra geras sprendimas energetiškai efektyviems pastatams: „Nors betonas projektinį stiprį pasiekia įprastai per 28 paras, ši medžiaga stiprėja visą laiką. Kuo medžiaga tarnauja ilgiau, tuo efektyvesnis jos poveikis aplinkai. Šiuo metu daugiausia CO2 išskiria cemento gamyba, o cementas yra betono rišamoji medžiaga. Pakeitus cementą kita, neutralesne aplinkai rišamąja medžiaga arba ištobulinus cemento gamybos procesą, betonas taptų visiškai neutralus aplinkai. Be to, pasibaigus pastato gyvavimui, betonas lengvai perdirbamas. Jis gerai akumuliuoja šilumą, todėl labai tinkamas energetiškai efektyviuose pastatuose.“

Vytas

Sirtautas

2025 Betono simfonija

„Be Live“ vėjo jėgainė

Dainius Andriulis

Betonas vėjo jėgainių aukštybėse

Aukštuminiams statiniams priskiriami ir tokie išskirtiniai objektai kaip vėjo jėgainės. Šios konstrukcijos, galinčios viršyti ir šimto metrų aukštį, privalo išlikti stabilios net atšiauriausiomis oro sąlygomis. Čia betonas tampa ne mažiau svarbus nei miesto dangoraižių statyboje.

„Betonas vėjo jėgainėse dažniausiai naudojamas jų pagrindui –pamatams, kai kada ir apatinėje bokšto dalyje. Ypač, jeigu statomas mišrios konstrukcijos bokštas, kur betonas derinamas su plienu. Taigi, betonas pirmiausia leidžia gerai įtvirtinti jėgainę į pagrindą ir išlaikyti ją stabilią net per stiprų vėją.

Be to, kai kuriais atvejais betonas leidžia statyti aukštesnes ir stabilesnes jėgaines. Plienas – stipri medžiaga, tačiau kainuoja daug. Taigi

› Itin tvirtos ir atsparios gniuždymui.

› Atsparios šalčiui, drėgmei ir vibracijai.

› Ilgaamžės – ilgai nesuyrančios dėl aplinkos poveikio.

› Pagamintos tiksliai pagal griežtus saugos reikalavimus.

vien iš jo statomi bokštai yra labai brangūs, todėl naudojamas betonas, kuris yra pigesnis pasirinkimas. Tokiu atveju apatinė jėgainės dalis statoma iš betono, o viršutinė – iš plieno. Šis sprendimas leidžia sukonstruoti aukštesnę jėgainę pigiau“, – sako projektų ir statybų valdymo įmonės „BE Constructive“ projektų ir statybų valdymo skyriaus vadovas Dainius Andriulis ir nurodo, kokie kriterijai keliami vėjo jėgainių konstrukcijoms.

Architektūrinė išraiška šiuose projektuose ne tiek svarbi, nes didžiausias dėmesys skiriamas funkcionalumui ir inžinerijai. „Vėjo jėgainių projektavimas ir statyba pirmiausia atsižvelgia į funkcionalumą, taip pat į vietos keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, taip atsiranda tokie sprendimai kaip sparnų galų dažymas, kuris užtikrina jėgainės matomumą net iš toli“, – pažymi D. Andriulis.

Pasak specialisto, pastaruoju metu pastebimos tam tikros tendencijos vėjo jėgainių projektuose. Pavyzdžiui, vis dažniau naudojami specialūs didelio stiprio betonai. Taip pat jau kuris laikas stengiamasi mažinti CO₂ pėdsaką naudojant mažiau cemento ar perdirbtas medžiagas.

SURENKAMASIS GELŽBETONIS

tampa šiuolaikinės architektūros sprendimu

Viena universaliausių ir plačiausiai naudojamų medžiagų pastatų statyboje – gelžbetonis.

Jo konstrukcijų vaidmuo statybų sektoriuje šiandien ypač ryškus. Technologinė pažanga ir augantis dėmesys tvarumui atveria naujų gelžbetonio konstrukcijų naudojimo galimybių.

Ilgametis gelžbetonio konstrukcijų gamintojas – INHUS savo projektus įgyvendina BIM pagrindu ir laikantis „Lean“ filosofijos. Pažangūs darbo įrankiai ir nuolat tobulinami procesai leidžia įmonei džiaugtis išskirtiniais projektais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Ryškus pėdsakas „Aire Park“ rajone Lidse

Jungtinės Karalystės pietinėje Lidso dalyje sukurtas modernus, 8,1 ha „Aire Park“ kvartalas su 1 300 būstų, 85 tūkst. kv. m biurų erdvių ir net 15 tūkst. kv. m ploto prekybai, paslaugoms, kultūrai ir rekreacijai. INHUS reikšmingai prisidėjo prie šio miestelio plėtros. Įmonei buvo patikėti du projektai. Viename jų – du administracinės ir komercinės paskirties pastatai, kurių bendras plotas – 28 tūkst. kv. m. Užduotis – įgyvendinti konstrukcinę projektų dalį.

Administracinės ir komercinės paskirties pastatai. INHUS architektai buvo atsakingi už šešių ir aštuonių aukštų pastatų architektūrinės koncepcijos vystymą, jos pritaikymą statybai iš surenkamojo gelžbetonio gaminių. Bendrovė pasirūpino gelžbetonio konstrukcijomis, įskaitant sudėtingus fasado sprendimus, projektavimą, gamybą ir montavimą. Surenkamojo gelžbetonio fasadai gaminti su integruotomis senovinėmis plytomis, kurių spalva ir struktūra atkartojo Lidso miesto architektūros tradicijas. Bendras fasadų plotas – 15 tūkst. kv. m. Projektas baigtas 2023 m. pradžioje. Pastatai, suprojektuoti atsižvelgiant į ESG ir atsparumą, siekia gauti BREAAM „Excellent“ sertifikatą, taip pat yra iš anksto sertifikuoti gauti „WELL Gold“ akreditaciją. Verslo centro pastatas. Kitas, šiemet INHUS baigtas projektas šiame miestelyje – septynių aukštų verslo ir laisvalaikio paskirties pastatui reikalingi konstrukciniai ir fasado elementai iš surenkamojo

gelžbetonio. Visi jie pagaminti Lietuvoje, o statybų vietoje tik surinkti. Įgyvendinant projektą, INHUS pagamino ir sumontavo net 350 fasadinių konstrukcijų, išsiskiriančių plytų, balinto ir grafinio betono sprendiniais, kurie architektų komandos buvo specialiai sukurti ir panaudoti tik šiam pastatui. Čia taip pat naudotos Anglijos architektūroje sutinkamos glazūruotos plytos, jungiančios senosios ir moderniosios statybos pastatus.

Kaip ir pirmieji du, taip ir šis pastatas sieks „BREEAM Excellent“ statuso, o prie to reikšmingai prisidėjo INHUS. Visos konstrukcijos gamybos būdas yra tvarus, fasadinės konstrukcijos į statybų aikštelę atvežamos visiškai išbaigtos: jau su apšiltinimo sluoksniu, galutine fasado apdaila, įmontuotais langais ir palangėmis. Pastato konstrukcijos yra termoefektyvios, todėl ne tik prisideda mažinant šiltnamio efektą, bet ir leidžia sutaupyti sąnaudų šildymui ir vėsinimui.

Stebinantis statybų greitis ir mažesnės sąnaudos

„Vienas didžiausių šių surenkamųjų gelžbetoninių gaminių pranašumų, kuriuos vertina klientai, – dideli tarpatramiai, siekiantys 16 metrų. Tai leidžia sukurti unikalią atvirą erdvę pastate, kurioje gali būti įgyvendintos skirtingos vizijos, įrengiamos įvairios patalpos“, –pažymi INHUS pardavimo vadovas Vidmantas Šegžda.

Surenkamojo gelžbetonio sprendimai ypač vertinami dėl to, kad padeda minimizuoti išlaidas ir suteikia galimybę statybų procesą stipriai pagreitinti.

• Greita statyba. 12 000 kv. m. verslo centro pastatas Lidse baigtas per 5 mėnesius.

• Mažiau išlaidų. Statybų greitis minimalizuoja statybvietės kaštus.

• Mažiau darbų saugos rizikos. Statybvietėje dirba komanda iki 10 žmonių, taip sumažinama darbų saugos rizika ir darbų organizavimo kliūtys.

• Nėra pastolinės statybos. Naudojant surenkamojo gelžbetonio gaminius, nebereikalinga pastolinė statyba, o fasado gaminiai į aikštelę pristatomi jau su langais.

„Šiandien surenkamasis gelžbetonis suteikia naujų sprendimų net ir išskirtiniams, labai sudėtingiems pastatams. Yra nemažai projektų, kur tik šitaip galima įgyvendinti architektūrinę viziją. Būtent tokie buvo ir šie projektai Lidse. Architektūriniai sprendimai fasaduose buvo labai sudėtingi, reikalaujantys išskirtinio tikslumo ir preciziškumo. Projektavimo ir gamybos metu nuolat bendradarbiavome su architektūrinės idėjos autoriais ir mums pavyko įgyvendinti jų viziją. Šia patirtimi džiaugiamės ir mes, ir klientas“, – sako V. Šegžda.

Šie projektai – ne tik išskirtinė INHUS patirtis, bet ir puikus įrodymas, kad gelžbetonis pastaruoju metu vis labiau įsitvirtina statybų sektoriuje, atverdamas naujų technologinių galimybių ir pritaikymo sričių.

www.inhus.eu

42 2025 Betono simfonija

„BUSINESS STADIUM CENTRAL“ –

tarp parametrinės architektūros ir kompleksinių konstrukcinių sprendimų

Vieta: Rinktinės g. 3, Vilnius

Bendrasis plotas: ~24 000 m²

Vystytojas: „Hanner“

Architektai: „Zaha Hadid Architects“ (Patrik Schumacher, Gianluca Racana, Ludovico Lombardi, Michele Salvi, Alexandra Fisher, Davide Del Giudice, Alessandra Laiso, Giovanni Basile, Ivo Ambrosi, Szu-An Yao) kartu su lietuvių studija „Unitectus“

Statybų pradžia: 2023 m. II ketv.

Konstrukcijos: „Ribinis būvis“

Fasado inžinerija: „Staticus“

MEP sistema: Eva Danovska

Buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje 2025 m. rudenį bus baigtas vienas pažangiausių biurų kompleksų Vilniuje –„Business Stadium Central“. Pripažintos pasaulyje studijos „Zaha Hadid Architects“ novatorišką architektūrą išpildo itin kompleksiški konstrukciniai bei technologiniai sprendimai, kuriuos pasiūlė lietuvių įmonės – „Unitectus“, „Ribinis būvis“ ir „Staticus“.

Objekte išvengta tiesių linijų, o išlenkti fasadai, simbolizuojantys judesį, įkvėpti greta esančių Sporto rūmų stogo formos. Verslo centras traukia akį ne tik savo architektūrine raiška, bet ir numatytomis veiklomis: pirmame ir trečiame aukšte įsikurs restoranai, parduotuvės, paslaugų zonos, viršutiniuose – sporto klubas, saunos, žiemos sodas, 2 baseinai, iš kurių atsivers įspūdinga miesto panorama.

Monolitinė gelžbetonio sistema – stabilumui ir ilgaamžiškumui

Pagrindinė verslo centro „Business Stadium Central“ konstrukcija – monolitinė gelžbetonio sistema – leidžia užtikrinti pastato stabilumą ir ilgaamžiškumą. Pamatų bei požeminių aukštų konstrukcijos įrengiamos naudojant monolitinį gelžbetonį, o antžeminėje dalyje derinami monolitinio gežbetonio, surenkamojo gelžbetonio ir plieninių elementų sprendimai. Perdangos suprojektuotos atlaikyti didesnes apkrovas dėl virš jų formuojamų lauko terasų, želdinių ir baseinų. Penktame aukšte komplekso dalis jungia dvi tiltinės jungtys.

Konstrukciniai elementai montuoti etapais: iš pradžių įrengti pamatai ir betonuotos požeminės dalys, vėliau liejamos vertikalios atramos ir perdangos. Tokia kombinacija leido tiksliai įgyvendinti sudėtingą pastato geometriją ir kartu optimizuoti montavimo laiką. Konstrukcinė dalis modeliuota ir koordinuota naudojant BIM sistemas. Tai leido aptikti ir eliminuoti trikdžius dar projektavimo stadijoje, tiksliai suprojektuoti visus tvirtinimo taškus, tiltų atramas ir mazgus su fasadų sistemomis.

Tvaresnė fasadų sistema. Specialiai projektuoti balkonai, perdirbamos medžiagos ir elementai

Fasadai suprojektuoti remiantis sudėtinga parametrine geometrija – nėra nė vienos tiesios linijos. Jie gaminti ir montuoti naudojant daugiasluoksnes kompozitines „Albond“ tipo plokštes, kurios susideda iš dviejų aliuminio lakštų ir mineralinio užpildo. Fasadų konstrukcijai naudotas perdirbtas aliuminis – jo dalis sudaro iki 75 proc. viso profilio tūrio, taip reikšmingai mažinant CO₂ pėdsaką. Visame projekte tai leidžia sumažinti apie 230 tonų CO₂ emisijos, palyginti su analogišku fasadu iš neperdirbtų žaliavų.

Pastate integruojami „Low-E“ langų paketai, išsiskiriantys didesniu šilumos izoliacijos efektyvumu. Šie langai padeda sumažinti šildymo ir vėsinimo poreikį. Papildomai integruotos architektūrinės žaliuzės, o balkonai suprojektuoti remiantis saulės kampų analize pagal mūsų klimatą. Tokie sprendimai užtikrina efektyvią pasyviąją saulės kontrolę – žiemą galima maksimaliai išnaudoti šilumą, o vasarą apsisaugoti nuo perkaitimo.

Visai pastato konstrukcijai yra naudojamos medžiagos ir technologijos, leidžiančios sumažinti aplinkos poveikį, pavyzdžiui, hibridinė ventiliacijos sistema su šilumos grąžinimu, o vietinė serti kuota mediena – interjerui. Taip pat statyboms pasirinkti moduliniai elementai, kurie gali būti lengvai išmontuojami ir perdirbami pasibaigus pastato eksploatacijai. Visa tai sudaro sąlygas objektui siekti aukščiausių tvarumo standartų – planuojama gauti „BREEAM Excellent“ serti katą.

„Pagrindinė verslo centro „Business Stadium Central“ konstrukcija –monolitinė gelžbetonio sistema – leidžia užtikrinti pastato stabilumą ir ilgaamžiškumą.

Itin sudėtingi betonavimo darbai patikėti patyrusiam rangovui

Vienas svarbiausių verslo centro „Business Stadium Central“ rangovų – nuo 1993 m. rinkoje veikianti įmonė „Klaipėdos monolitas“. Didelę patirtį sukaupusiai įmonei patikėti vieno iš korpusų betonavimo darbai: nuo pamatų iki viso pastato karkaso (sienos, kolonos, perdangos), taip pat atliktas baseinų 7 aukšte betonavimas.

Tomas Valaitis, įmonės „Klaipėdos monolitas“ direktoriaus pavaduotojas, „Business Stadium Central“ vertina kaip itin sudėtingos konstrukcijos pastatą. „Architektai parengė siūlymus, kaip jie įsivaizduoja pastatą, tada konstruktoriai išpildė jų idėjas, o tai buvo tikrai sudėtinga. Šiame objekte labai daug nestandartinių sprendinių. Pavyzdžiui, yra daug konsolių, kurios laiko pastato balkonus, šie yra tarsi pakibę ore, kadangi pastato išorės perimetru nėra kolonų ar sienų. Viršutiniuose pastato aukštuose betonavome sijas, kurios metaliniais templių strypais prilaiko perdangą, kad ji nenulinktų.

Statinio monolitinio gelžbetonio perdangose, siekiant sumažinti perdangų konsolių deformacijas, įrengta ir įtempiamų lynų sistema. Pastatus jungiančio tiltelio viršutinės dalies kraštai pakabinti ant atskirų pastatų konstrukcijų, o tiltelio apatinė dalis prilaiko pastatų perdangų konsoles“, – sudėtingus sprendimus vardija įmonės „Klaipėdos monolitas“ direktoriaus pavaduotojas.

Betonas – būtina medžiaga sudėtingiems projektams

T. Valaičio tvirtinimu, būtent tokio sudėtingumo pastatams betonas yra būtinas, nes naudojant medį ar metalą tokį efektą būtų sunku pasiekti. Taip pat išskirtinių kon gūracijų administraciniai, pramoniniai pastatai turi atlaikyti labai dideles apkrovas, kurių kitos medžiagos nepajėgtų. Paklaustas, kas galėtų betoną padaryti žalesnį, T. Valaitis tikėtųsi naujų medžiagų, kurios pakeistų cementą, bet atliktų tą pačią funkciją, sukūrimo. Verslo centro betonavimo darbai skirtingais sezonais kėlė įvairių problemų. „Betonas negali žiemos laikotarpiu prie minusinės temperatūros stingti. Kad jis nesušaltų, betonuodami sienas ir kolonas iš vakaro uždengdavome jas dembliais ir šildydavome klojinius bei armatūrą, kad būtų teigiama temperatūra. Ryte galėdavome betonuoti. Laiko atžvilgiu prarasdavome po dieną kiekvienam betonavimo darbui. Jei po betonavimo darbų būdavo minusinė temperatūra, taip pat konstrukcijas užklodavome dembliais ir įjungdavome šildytuvus, kad palaikytume teigiamą temperatūrą, kol betonas sustings, – tiek, kiek reikalaujama, kad būtų pasiektas reikiamas betono stiprumas“, – paaiškina T. Valaitis.

Vasarą pasitiko kiti iššūkiai. Dienomis, kai oro temperatūra siekdavo 30 laipsnių ir daugiau, „Klaipėdos monolito“ darbuotojai, saugodami betoną, išbetonuotas konstrukcijas dengė plėvelėmis, purškė apsauginėmis medžiagomis bei laistė vandeniu. Pasitaikė atvejų, kad tekdavo perkelti betonavimo darbus į kitą dieną dėl aukštos oro temperatūros.

Ne tik patys betonavimo darbai išsiskyrė sudėtingumu. Dar iki jų buvo svarbus planavimo etapas. „Po projektavimo darbų mes, kaip rangovai, taip pat turėjome įvairių iššūkių susiplanuoti ir susiprojektuoti klojinių įrengimo sistemas, kad pastato perdangų konsolės būtų paramstytos nuo pat pastato pirmo aukšto. Reikėjo išlaikyti perdangų konsolių paramstymus iki pat pastato viršaus, kad apsaugotume konsoles nuo papildomų apkrovų, pastatui kylant vis aukštyn“, – apie kompleksinius sprendimus pasakoja T. Valaitis, „Klaipėdos monolito“ direktoriaus pavaduotojas.

Pusantrų metų trukę UAB „Klaipėdos monolitas“ darbai objekte mokė efektyvumo ir kompleksinio mąstymo. Pamokos nebuvo veltui – įmonės atstovas sako, kad „Business Stadium Central“ pagal sudėtingumą ir atsakomybę užima aukščiausią vietą iš administracinių pastatų, su kuriais jiems yra tekę dirbti per daugiau nei 30 metų istoriją.

Konsolė su pasvirusia kolona

Sudėtingi konstrukciniai sprendimai pareikalavo papildomų priemonių ir technologijų

Verslo centras „Business Stadium Central“ sudarytas iš kelių korpusų. UAB „Fortesta LT“, sukaupusi daugiau nei 20 metų patirties, atliko dalį konstrukcinių ir karkaso statybos darbų.

„Šiame projekte atlikome B ir C korpusų (t. y. rytinio ir centrinio) bei aikštės (promenados) požeminės automobilių stovėjimo aikštelės monolitinio gelžbetonio įrengimo darbus. Iš viso įrengta daugiau nei 7 500 m³ monolitinio gelžbetonio konstrukcijų“, – pasakoja UAB „Fortesta LT“ direktorius Ričardas Račinskij.

Pastato architektūra lėmė sudėtingus konstrukcinius sprendimus, kuriems reikėjo papildomų priemonių ir technologijų.

› Dalis betono paviršių palikti eksponuojami.

› Lenktos formos balkonai įrengti dideliame aukštyje.

› Išskirtinis sprendinys – dalyje perdangų įbetonuotos masyvios plieninės sijos, kurios vėliau suveržtos plieninėmis templėmis kelių dešimčių tonų jėga, taip suteikiant perdangoms projektinį įlinkį. Užduotį apsunkino tai, kad dėl ribotos aikštelės kranai nesiekė visų montavimo zonų – sijos montuotos naudojant pagalbines priemones.

› Daug įmontuojamų metalinių elementų.

› Kompleksiškos formos promenados perdanga su įvairiais nuolydžiais, peraukštėjimais, įgilinimais medžiams ir fontanams.

„Apibendrinant „Business Stadium Central“ buvo vienas sudėtingiausių UAB „Fortesta LT“ įgyvendintų projektų, – pripažįsta vadovas R. Račinskij. – Įgyvendinti tokio masto ir kompleksiškumo projektą bei išpildyti kliento lūkesčius mums leido aukštos kvalikacijos, ilgametę darbo patirtį turintys darbuotojai, jų iniciatyvumas ir siekis nuolat tobulėti. Tiesioginis bendravimas su klientu bei paprasta organizacinė struktūra leido lengvai keistis informacija ir greitai spręsti visus darbų metu kilusius klausimus.“

UAB „Fortesta LT“ darbuotojų kompetencijų spektras platus: jie dirba su gelžbetonio konstrukcijomis, įskaitant monolitinį ir surenkamąjį gelžbetonį, taip pat atlieka mūro ir apdailinio mūro darbus.

Tai plataus pro lio įmonė, galinti atlikti generalinės rangos darbus net ir sudėtinguose objektuose – nuo biurų ir gyvenamųjų pastatų iki pramonės ir infrastruktūros projektų.

„Pastato architektūra lėmė sudėtingus konstrukcinius sprendimus, kuriems reikėjo papildomų priemonių ir technologijų.

Įmonės specialistai ruošia pagrindus, įrengia visas lauko dangas, įrengia laiptus, kloja granito plyteles, formuoja kalvas

Įspūdingam verslo centrui – kruopščiai sutvarkyta aplinka

Verslo centro „Business Stadium Central“ aplinkos tvarkymo darbus atlieka įmonė „Mefaci“. 2025-ųjų kovo mėnesį darbus objekte pradėjusios įmonės specialistai ruošia pagrindus, įrengia visas lauko dangas, įrengia laiptus, kloja granito plyteles, formuoja kalvas. Vasarą darbai buvo įpusėję, o jų pabaiga numatyta iki rudens.

Intensyvus darbas objekte truks nuosekliai pusmetį. O iššūkių šalia įspūdingos architektūros pastato netrūksta ir aplinka besirūpinančiai įmonei.

„Kadangi objektas suprojektuotas intensyviai apstatytoje vietoje ir yra miesto centre, iškart žinojome, kad galėsime naudoti tik smulkiąją techniką, taip pat visi mūsų atliekami darbai yra ant perdangos. O pagrindinis iššūkis yra nuolatinės projektinių sprendinių korekcijos vykstant darbams. Džiaugiamės, kad statytojo atstovas nuosekliai bendrauja: kelis kartus per savaitę susitinkame objekte ir aptariame atliktus darbus, kad sklandžiai judėtume toliau“, –pasakoja „Mefaci“ direktorė Laura Dargytė.

Prieš 5 metus į rinką įsiliejusi įmonė džiaugiasi svarbiu projektu.

„Tai labai įspūdingas ir reikšmingas Baltijos šalių lygiu objektas, kuris tuo ir patraukė. Čia mūsų atliekami darbai reikalauja didelio atsidavimo, kantrybės ir tikslumo. Džiaugiamės, kad mūsų įmonės indėlis bus matomas plačiu mastu“, – tvirtina įmonės direktorė.

„Mefaci“ darbų, atliekamų visoje Lietuvoje, spektras platus.

› Naujų ir rekonstruojamų gatvių tiesimas.

› Lauko inžinerinių tinklų klojimas.

› Žemės ir aplinkotvarkos darbai.

› Įmonė sėkmingai bendradarbiauja tiek su viešuoju, tiek privačiu sektoriumi.

Betonas tiltų infrastruktūroje –

TVARI IR ILGAAMŽĖ JUNGTIS

Justina GRAINĖ

Betono naudojimas tiltuose

Betonas jau ne vieną amžių naudojamas infrastruktūros objektuose. Tiltai – ne išimtis.

Ši medžiaga išsiskiria

savo tvirtumu, patvarumu ir universalumu, tačiau ilgai buvo kritiškai vertinta dėl tvarumo kriterijų. Tai jau tampa praeitimi. Jau kuris laikas mokslininkai atlieka daugybę tyrimų, kurdami mažiau taršų ir ilgaamžį betoną, šiandien atveriantį naujų, modernių infrastruktūros plėtros galimybių.

Daukšys

BETONAS TILTAMS – PATIKIMAS IR ILGAAMŽIS SPRENDIMAS

Betonas iki šiol yra viena universaliausių ir labiausiai paplitusių statybinių medžiagų tiltams dėl savo zikinių ir mechaninių savybių bei ilgaamžiškumo.

› Gniuždymo stipris. Betoniniai tiltai gali atlaikyti itin dideles apkrovas, sunkią ir karinę techniką.

› Aukštas betono gniuždymo stipris. Betonas tiltams būtinas, kad konstrukcija atlaikytų dideles vertikalias apkrovas.

› Klojinių ir formų lankstumas. Betonas gali būti liejamas įvairiomis formomis, todėl tinka net sudėtingiems tiltų architektūriniams sprendimams.

› Ilgaamžiškumas. Tinkamai suprojektuotos ir prižiūrimos betono konstrukcijos gali tarnauti 100 metų ar ilgiau.

› Atsparumas aplinkos poveikiui. Naudojant tinkamas sudėtis, betonas gali atlaikyti šalčius, drėgmę, chloridus ir kitus agresyvius veiksnius.

Pagrindiniai etapai betonuojant masyvias monolitines konstrukcijas

Masyvios betoninės konstrukcijos apima masyvius plokštuminius pamatus, užtvankas ir kitas betonines konstrukcijas, kurių plotis arba gylis viršija vieną metrą. KTU Statybos ir architektūros fakulteto profesorius Mindaugas Daukšys išskiria pagrindinius etapus betonuojant masyvias betono monolitines konstrukcijas.

› Tinkamos ir tvarios betono mišinio sudėties parinkimas (cemento tipas ir jo kiekis, naudojamos betono įmaišos, užpildai).

› Betonavimo technologija (nepertraukiamo betonavimo technologija, klojamų sluoksnių storis ir eiliškumas).

› Betono priežiūra kietėjimo metu (konstrukcijos vėsinimas arba izoliavimas dengiant dembliais, priklausomai nuo metų laiko).

Nors KTU jau prieš kelerius metus sukurtas ypač tvirtas betonas, jis tiltų statyboje dar nenaudojamas. „Tačiau kuriant betono mišinių sudėtis buvo atsižvelgta į tvarumo kriterijų. Sudėtims pasirinkti betono rišikliai, kurių gamybos metu į aplinką išmetamas daug mažesnis CO2 kiekis“, – sako M. Daukšys.

Svarbiausi kriterijai tiltų konstrukcijoms skirtam betonui

Naujausios technologijos, nuolatiniai bandymai leidžia sukurti vis tvaresnį betoną, išlaikantį savo svarbiausias savybes. Europos Sąjungoje ir kitose šalyse stiprėja reikalavimai mažinti betono gamybos CO₂ pėdsaką – tai skatina inovacijas ir alternatyvių rišamųjų medžiagų naudojimą. Todėl ir Lietuvos mokslininkai vis aktyviau dalyvauja tyrimuose, siekdami kurti mažiau taršų ir ilgaamžiškesnį betoną.

Mindaugas

Asmeninio archyvo nuotr.

Tiltų konstrukcijoms naudojamas betonas turi atitikti itin aukštus reikalavimus tiek stiprio, tiek atsparumo aplinkos poveikiui atžvilgiu. Remiantis statinio PO-1001 statybos projekto konstrukcinės dalies SK-05.01, parengtos UAB „Processo ce“ bei UAB „Kelprojektas“, rostverkų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir liemens Nr. 1 bei Nr. 5 betonavimui buvo numatyta naudoti C35/45 XC4 XD3 XF4 betoną.

› XC4 – betonas atsparus karbonizacijai, kai drėgna, bet ne nuolat šlapia aplinka (pavyzdžiui, tiltų atramos).

› XD3 – atsparus chloridų poveikiui, taip pat nuo druskų, naudojamų žiemą (pavyzdžiui, chloringu vandeniu aptaškomos tiltų dalys).

› XF4 – atsparus šalčiui, kai ant paviršiaus kaupiasi vanduo ar sniegas (pavyzdžiui, tiltų dalys, veikiamos šalčio, vandens purslų).

Taip pat nurodyta, kad rostverkams ir atramoms betonuoti skirtas betono mišinys turi būti gaminamas naudojant cementus, kurie hidratacijos metu išskiria mažesnį šilumos kiekį, bei betono įmaišos, kurios leistų iki 50 proc. sumažinti betono susitraukimo deformacijas.

TVARUMO ASPEKTAI, PADEDANTYS MAŽINTI CO₂ TILTŲ STATYBOJE

Projektuotojai ir gamintojai nuolat ieško būdų, kaip sumažinti anglies dioksido pėdsaką, naudojant betoną tiltų statybai. Siūlomas sprendimas – rinktis mažesnę hidratacijos šilumą išskiriantį ir tvaresnį cementą, pavyzdžiui, II tipo portlandcementį arba III tipo cementą pagal LST EN 197-1:2011/P:2013 „Cementas. 1 dalis. Įprastinių cementų sudėtis, techniniai reikalavimai ir atitikties kriterijai“.

„Betonas iki šiol yra viena universaliausių ir labiausiai paplitusių statybinių medžiagų tiltams dėl savo fizikinių ir mechaninių savybių bei ilgaamžiškumo.

M. Daukšys išskiria kitus svarbius kriterijus, kurių reikia laikytis įrengiant tiltų betono monolitines konstrukcijas.

› Lakieji pelenai. Betono mišinio sudėtyje turi būti F klasės lakiųjų pelenų arba šlakinio cemento. F klasės lakiųjų pelenų paprastai dedama 25–40 proc., nes jų išskiriama hidratacijos šiluma yra maždaug per pusę mažesnė nei cemento. Taip pat gali būti naudojami C klasės lakieji pelenai.

› Šlakinis cementas. Juo dažnai galima pakeisti 50–75 proc. cemento, o jo hidratacijos šiluma paprastai yra nuo 70 iki 90 proc. mažesnė, palyginti su cemento.

› Vanduo. Vandens ir cemento santykis turi būti kuo mažesnis. Minimalus gali būti 0,35–0,40. Siekiant užtikrinti reikiamą mišinio konsistenciją ir apdirbamumą, siūloma naudoti betono įmaišas.

› Rišamosios medžiagos. Kad būtų pasiektas reikiamas betono gniuždymo stipris, bendras rišamųjų medžiagų kiekis turi būti kuo mažesnis. Tai sumažins šilumos energiją ir maksimalią temperatūrą betonavimo metu.

› Užpildai. Tinkamai parinkta užpildų granuliometrinė sudėtis sumažina rišamųjų medžiagų kiekį, reikalingą tam tikram betono stipriui pasiekti. Didžiausias užpildų dydis priklauso nuo tarpų tarp armatūros strypų dydžio ir apsauginio betono sluoksnio storio. Užpildų dydis turėtų būti maždaug trys ketvirtadaliai mažesnis už tarpus tarp armatūros strypų. Siekiant sumažinti šiluminį plėtimąsi ir temperatūrinių plyšių atsiradimo galimybę, reikia naudoti tokius užpildus kaip trupintas žvirgždas, granitas ar bazaltas.

Masyvių konstrukcijų betonavimo iššūkis –temperatūrų skirtumai

Tiltų rostverkai ir atramų liemenys priskiriami prie masyvių gelžbetoninių konstrukcijų, kurioms taikomi speci niai betonavimo ir priežiūros reikalavimai (ACI 207-1R-05 rekomendacijos, LST EN 206:2013+A1:2017, LST 1974:2012 ir LST EN 13670:2010 standartai).

KTU profesoriaus M. Daukšio teigimu, temperatūrų skirtumai –vienas svarbiausių iššūkių betonuojant masyvias konstrukcijas: „Dėl cemento hidratacijos metu išskiriamos šilumos masyvios betono konstrukcijos vidinė temperatūra kyla ir konstrukcija plečiasi, o išorinis konstrukcijos paviršius vėsta ir traukiasi. Jei temperatūrų skirtumas yra didelis, betone gali atsirasti plyšių. Minėtas temperatūrų skirtumas negali viršyti 20 °C. Įtrūkimas iš karto atsiranda, kai betono įtempiai viršija betono tempimo stiprį. Šis įtrūkimas pasireiškia dėl temperatūrinių skirtumų.“

Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos masyvios betono konstrukcijos temperatūros svyravimams:

› konstrukcijos dydis;

› aplinkos oro temperatūra;

› cemento rūšis ir cemento kiekis mišinyje;

› pradinė betono mišinio temperatūra klojimo bei kietėjimo priežiūros metu.

Betonas ir toliau išlieka nepakeičiama medžiaga tiltų statyboje dėl savo techninių savybių ir ilgaamžiškumo. Tvarumo iššūkiai padeda rasti sprendimus, leidžiančius mažinti CO₂ pėdsaką ir kurti patvarias ir ilgai tarnaujančias tiltų konstrukcijas, taip betonui išliekant nepamainomam modernioje infrastruktūroje.

AR 3D SPAUSDINIMAS ATNEŠ REVOLIUCIJĄ TILTŲ STATYBOJE?

3D, arba trimatis, spausdinimas plačiai naudojamas tokiose srityse kaip medicina, pramonė, dizainas, tačiau statybų sektoriuje – rečiau. Visgi, pasaulyje jau turime ne vieną 3D spausdinimo metodu sukurtą pastatą. O štai tiltų statyboje kol kas proveržio nematyti, nors 3D spausdinimas turi svarbių pranašumų, palyginti su įprasta statyba.

› Greitis. Skaičiuojama, kad trimatis spausdinimas kai kurių objektų statybos laiką gali sumažinti ne tik keliais, bet ir dešimtimis kartų.

› Netradiciniai sprendimai. Tokia technologija leidžia kurti nestandartinę architektūrą.

› Klaidų eliminavimas. Nebelieka vietos žmogiškosioms klaidoms, statybiniam brokui.

Trimatis spausdinimas – inovacija ir ateitis, kurią jau galima pritaikyti šiandien. KTU Statybos ir architektūros fakulteto profesorius dr. Vitoldas Vaitkevičius sako, kad Lietuvoje pasiekimų tiltų spausdinimo srityje mažokai, bet Europoje bandymų jau būta. Olandijoje, Italijoje, Prancūzijoje jau galima pamatyti tiltų, atspausdintų naudojant 3D. Dauguma jų sukurti iš spausdintų betoninių blokelių.

„

Kol kas daugiausia pavyzdžių turime tokių, kur trimatis spausdinimas naudojamas apdailos medžiagoms sukurti.

Vitoldas Vaitkevičius

Asmeninio archyvo nuotr.

Dviračių tiltas Nyderlanduose

„Visų pirma, šiuo metu nėra jokio reglamentavimo, dokumentacijos tokiai technologijai naudoti. Daugiausia iššūkių kelia pačios tilto konstrukcijos. Tiltai yra lenkiamieji elementai. Kol kas daugiausia pavyzdžių turime tokių, kur trimatis spausdinimas naudojamas apdailos medžiagoms sukurti“, – teigia V. Vaitkevičius.

Mokslininkas vardija priežastis, kodėl šiandien 3D spausdinimas dar nėra tinkamas būdas tiltų statybai.

› Sluoksniai. Tradiciniai tiltai dažniausiai statomi iš labai stiprių medžiagų – plieno ar armuoto betono. 3D spausdintos konstrukcijos (net ir betonas, spausdinamas 3D būdu) dažnai turi sluoksnių ribas ir mikrotrūkių, todėl jų mechaninės savybės – stipris, atsparumas nuovargiui ir ilgaamžiškumas – dažnai būna prastesni nei įprastų statybinių technologijų.

› Jungtys. 3D spausdinimas dažniausiai sukuria objektus sluoksniais, o jungtys tarp sluoksnių tampa silpnomis vietomis, mažinančiomis konstrukcijos atsparumą didelėms apkrovoms ir galinčiomis lemti greitesnį deformavimąsi ar net lūžį.

› Dydis. Dabartinės 3D spausdinimo technologijos sunkiai leidžia kurti labai didelius, tikslius ir itin apkrovas atlaikančius objektus kaip tiltai. Reikia labai didelių spausdintuvų, šie turi būti labai tikslūs ir patikimi, o tai kol kas labai brangu ir sudėtinga.

› Reikalavimai. Tiltai yra strateginės reikšmės statiniai, kuriems taikomi itin griežti inžineriniai ir saugos standartai. 3D spausdintų konstrukcijų patikimumas kol kas dar nėra serti kuotas ir reglamentuotas.

„Nors trimatis spausdinimas šiuo metu aktyviai tyrinėjamas, vyksta įvairūs eksperimentavimai, visgi, mokslininkų nuomone, artimiausioje ateityje nepamatysime šiuo būdu sukurtų didžiulių tiltų.

„Visai kitokie pasiekimai kalbant apie pastatų spausdinimą. Pavyzdžiui, yra tekę lankytis įmonės „Cobod“ atspausdintame pastate Kopenhagoje. Taip pat nemažai pavyzdžių yra Vokietijoje“, –sako V. Vaitkevičius.

2017 m. Kopenhagoje buvo pastatytas „The BOD“ – pirmasis Europoje 3D spausdintas pastatas. Jis atspausdintas per du mėnesius, o 2019-aisiais „Cobod“ sugebėjo pakartoti šį procesą vos per 28 valandas per tris dienas, parodydama 20 kartų didesnį produktyvumą.

Ypač tvirtas betonas netinka 3D spausdinimui

KTU mokslininkas dr. Evaldas Šerelis prieš kelerius metus sukūrė ypač stiprų betoną, kuris net 8 kartus tvirtesnis už įprastą. Tačiau trimačiam spausdinimui jis nebūtų tinkamas. „Daugelis žmonių neteisingai įsivaizduoja patį spausdinimo procesą. Manoma, kad statinys spausdinamas ištisinis, tačiau dažniausiai jis kuriamas iš atskirų atspausdintų elementų.

Čia labai svarbi naudojama medžiaga. Įprastas betonas 3D spausdintuvui netinka, todėl visi, kas su tuo dirba, ieško savo recepto, kaip sukurti kokybišką mišinį, ir stengiasi tuo receptu su niekuo nesidalyti. Koks svarbiausias lemiamas komponentas, niekas stengiasi nesiskelbti“, – pabrėžia E. Šerelis.

V. Vaitkevičius sako, kad ir KTU vyksta įvairūs eksperimentai, kurie praplėstų trimačio spausdinimo galimybes. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į įsigaliojusias nuostatas, pagal kurias visuomeninių pastatų statyboje turi būti naudojama bent 50 proc. organinių medžiagų, spausdinant trimačiu būdu, taip pat siekiama naudoti vis daugiau organinių medžiagų, antrą kartą galimų panaudoti atliekų.

Pavyzdžiui, mokslininkai šiuo metu dalyvauja tarptautiniame

3D SPAUSDINTI BETONINIAI TILTAI

› Dviračių tiltas Nyderlanduose. Nyderlandų Eindhoveno technologijos universitetas ir įmonės „Bam Infra Nederland“ specialistai 2017 m. sukūrė pirmąjį pasaulyje 3D spausdintą gelžbetonio tiltą. 8 m ilgio dviračių tiltas pagamintas iš 3D spausdintų betono blokelių. Nuo tada rangovas šią technologiją taikė kituose projektuose, tarp jų – 29,5 m 3D spausdintas betoninis dviračių tiltas Neimegene ir trys pėsčiųjų tiltai Šiaurės Olandijos provincijoje.

› Pėsčiųjų tiltas Italijoje. 2021 m. Venecijos architektūros bienalėje Italijoje buvo pristatytas kitokio tipo 3D spausdintas betoninis pėsčiųjų tiltas. „Striatus“ buvo 16 m arkinis, nesutvirtintas mūrinis pėsčiųjų tiltas su penkiais prieigos taškais, sudarytas iš 3D spausdintų tuščiavidurių betoninių blokelių.

› Tiltas per kanalą Amsterdame. 2021 m. visuomenei atidarytas 12 m ilgio 3D spausdintas plieninis tiltas per kanalą Amsterdame. Jį sukūrė Nyderlandų technologijų startuolis MX3D kartu su „Joris Laarman Lab“, „Arup“ ir daugybė kitų bendradarbių.

› Pėsčiųjų tiltas Madride. 2017 m. 12 m ilgio ir 1,75 m pločio pėsčiųjų tiltas pastatytas iš mikrogelžbetonio. Projektuojant naudoti parametriniai projektavimo įrankiai, leidžiantys optimaliai paskirstyti medžiagas, sumažinti atliekų kiekį ir visapusiškai integruotis į viešąją erdvę, siekiant naujovių ir socialinės įtraukties.

projekte TRANSITION, jo tikslas – sukurti 3D betono spausdinimui tinkamą cementinį kompozitą, kuriame būtų naudojama didelė dalis pramoninių atliekų ir kuris būtų tinkamas spausdinti viso masto konstrukcinius elementus ir pastatų ekstruzijos pagrindu veikiančius priedus.

Nors trimatis spausdinimas šiuo metu aktyviai tyrinėjamas, vyksta įvairūs eksperimentavimai, visgi, mokslininkų nuomone, artimiausioje ateityje nepamatysime šiuo būdu sukurtų didžiulių tiltų. „Daugiausia tai gali būti pėsčiųjų tiltai, perėjos, dekoratyviniai tilteliai arba tiltai, daugiau skirti reprezentacijai, reklamai, bet ne žmonėms naudoti. Artimiausiu metu Lietuvoje tikrai nepamatysime didžiulio betoninio tilto, atspausdinto trimačio spausdinimo metodu“, – sako V. Vaitkevičius.

Pėsčiųjų tiltas Italijoje

Evaldas Šerelis

Asmeninio archyvo nuotr.

Tiltas

Kundzinsalas g., Ryga. 2025 m.

PATIKIMA PARTNERYSTĖ IR

EFEKTYVŪS SPRENDIMAI

Statybų sektoriuje sklandžiai įgyvendinti projektą leidžia daug dedamųjų: kaštų taupymas, laiko valdymas, tinkamas medžiagų paskirstymas. Glaudus generalinio rangovo, subrangovų ir medžiagas tiekiančių ar sprendimus siūlančių įmonių bendradarbiavimas padeda užtikrinti geriausią rezultatą išvengiant esminių klaidų. „Transrifus“ – daugiau nei 20 metų Lietuvoje veikianti įmonė, kurios specializacija – statybos sektoriaus sprendimai. Be pagrindinės veiklos – klojinių, pastolių ir konteinerinių patalpų nuomos bei pardavimo, ji teikia projektavimo paslaugas. Naudodama pažangias programas, įmonės specialistų komanda projektuoja pastolių ir klojinių sistemas bei taiko sudėtingus tiltų, nestandartinių projektų inžinerinius sprendimus.

Infrastruktūros projektų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo partnerių

Įmonė „Transrifus“ prisideda prie įvairių infrastruktūros, gyvenamųjų, komercinės, viešosios bei administracinės paskirties projektų. Nepriklausomai nuo jų dydžio, įmonės atstovai siekia būti visaverčiais partneriais viso statybų proceso metu.

Įmonė dirba su reikšmingais visuomenei projektais, tarp jų –„Rail Baltica“. Pavyzdžiui, 2025 m. „Transrifus“ dalyvavo statant pervažą ties Ragožiais, Jonavos r. Šis projektas išsiskyrė sudėtingumu: aukštos 8,5 m sienos, kintančio pločio sienų storis, vienu metu reikalingas visas klojinių skaičius (700 m2). Tokius didelės apimties darbus įmanoma įgyvendinti tik turint užtektinai reikiamos įrangos ir imantis kompleksiškų sprendimų.

Statybos darbai vyksta sklandžiai su stipriu ir patyrusiu partneriu. Geriausia su tuo, kuris geba pasiūlyti sprendimus iš vienų rankų. „Transrifus“ komanda nuolat dirba prie įvairių infrastruktūros projektų. Dar vienas 2025 m. pavyzdys – 160 m ilgio tilto

Rygoje statybos. Specialistai kruopščiai suprojektavo brėžinius, kurie buvo reikšminga tilto statybos dalis.

Latvijos sostinės Kundzinsalas gatvėje buvo panaudoti atraminiai bokšteliai „Altrad Rotax“, SG reguliuojamųjų atramų ir sijų klojinių sistema, „Mitek“ medinės santvaros. Iš viso – 800 t įrangos. Unikaliu iššūkiu šiame projekte tapo tai, jog montuojant pastolius buvo reikalinga suformuoti specialius pravažiavimus, kadangi po jais vyko nuolatinis transporto, gabenančio medžiagas ir įrangą į objektą, judėjimas. Taip pat reikėjo įrengti tarpatramius virš garažų. Šios svarbios detalės išspręstos nuosekliu projektavimu ir bendradarbiavimu su klientu, siekiant atliepti jo poreikius.

Inovatyvios programos ir operatyvumas –sėkmingam statybų rezultatui

Įsitraukimas į svarbiausius statybos etapus įpareigoja parodyti ne tik žinias, bet ir greitį. Operatyvumą įmonei „Transrifus“ padeda pasiekti inovatyvių programų taikymas.

„Klojiniams projektuoti naudojame keletą programų. Viena pagrindinių – specializuota vokiška klojinių schemų projektavimo ir kiekio skaičiavimo programa „EuroSchal“, padedanti efektyviai paskirstyti medžiagas statybvietėse, leidžianti taupyti logistikos kaštus ir tiksliai parengti brėžinius. Programa kuriami 2D brėžiniai, o tai suteikia galimybę darbus statybvietėje įgyvendinti sklandžiai pagal planą“, – pasakoja „Transrifus“ projektų vadovas Justas Balčiūnas.

Įmonės atstovai naudoja ir „BricsCAD“ – labiau infrastruktūrai, nestandartiniams liejimams, pastoliams skirtą programą. Ji labai panaši į populiariąją „AutoCAD“, bet yra keli esminiai skirtumai ir pranašumai. Įmonės „Bricsys“, kuri priklauso Švedijos pramoninių technologijų kompanijai „Hexagon“, sukurta programa sujungia 2D, 3D projektus, BIM funkcijas ir dirbtinio intelekto galią.

„Taip pat savo darbe taikome konstrukcijų apkrovų analizės skaičiavimo programą „Dlubal RSTAB“, leidžiančią projektuotojui tiksliai ir greitai modeliuoti 3D konstrukcijas. Tai galingas įrankis, leidžiantis atlikti vidinių jėgų, deformacijų ir atraminių reakcijų skaičiavimus“, – prideda „Transrifus“ projektų vadovas J. Balčiūnas.

Tai programos, į kurias įmonė investuoja, siekdama savo partneriams suteikti tiksliausią rezultatą ir efektyvumą. „Greitis, reakcija –mūsų stiprybė. Kartu įmonės struktūra ir plataus pro lio techniniai

„Rail Baltica“ pervaža, Ragožiai, Jonavos r. sav. 2025 m.

specialistai geba sukurti partneriams pridėtinę vertę. Kadangi dirbame patys, be išorinių įmonių, gavę užduotį iškart pritaikome kompetencijas ir inovatyvias programas bei pateikiame skaičiavimus.

Praktiškai kiekvienas klojinių projektų vadovas gali dirbti su klientu nuo užklausos apie perdangas ar klojinius iki projekto įgyvendinimo“, – teigia „Transrifus“ projektų vadovas.

Dėmesys partnerystei nuo pradžios iki pabaigos

Įmonės „Transrifus“ požiūris – operatyviai bendradarbiauti su projektą įgyvendinančiomis įmonėmis. Apmąstyta sistema ir konstruktyvi veiksmų eiga leidžia kurti pasitikėjimu grįstą partnerystę.

„Gavę užduotį pirmiausia įsigiliname į poreikį, tada paskaičiavę pateikiame preliminarius brėžinius su kainomis. Prireikus asmeniškai vykstame į objektą. Jei projektas sudėtingas, prižiūrime darbų eigą ir konsultuojame projekto vykdytojus.

Suprantame bendradarbiavimo ir operatyvumo svarbą. Vienas iš reikšmingų dalykų mūsų darbe – klojinių tiekimas į objektą laiku ir greitas montavimo schemų paruošimas. Vėlavimai klientui atsieina nansiškai. Statybose viskas vyksta etapais, ir mes esame šalia kiekvieno jų metu, kad užkirstume kelią brangioms klaidoms“, – darbo principus akcentuoja „Transrifus“ projektų vadovas J. Balčiūnas.

Sudėtingesni brėžiniai pateikiami 3D formatu. Suteikta internetinė prieiga prie brėžinių reiškia patogumą visiems dalyviams. Projekto brėžinį tiesiog savo telefone bet kurio lygio darbuotojas gali peržiūrėti nepriklausomai nuo esamos vietos.

„Be to, brėžiniai išsiskiria vizualumu, suteikiančiu daugiau aiškumo kiekvienam jį analizuojančiam“, – sako „Transrifus“ atstovas.

Įmonės „Transrifus“ portretas

• Visas sprendimų paketas – nuo klojinių projektavimo iki pristatymo, įtraukiant techninę konsultaciją ir palaikymą visų darbų metu.

• Programų taikymas – profesionalios skaičiavimo ir projektavimo programos leidžia partneriams sutaupyti laiką ir kaštus.

• Imasi nestandartinių sprendimų – darbų sąraše – sudėtingi objektai, tarp jų poligonai, tiltai.

• Inovatyvūs – siūlo apvalius klojinius rezervuarams, vėjo jėgainėms, kurie leidžia formuoti išlenktas sienas.

• Operatyvūs – dėl įvairaus pro lio darbuotojų geba greitai pateikti projektus.

• Didelė patirtis – daugiau nei 1500 įgyvendintų projektų.

www.transrifus.lt

DIDŽIAUSIO XXI AMŽIUJE

LIETUVOJE STATOMO KĖDAINIŲ TILTO

KAUNE

rangovasUAB „Autokausta“

auno miesto savivaldybės užsakymu kyla naujas strateginės svarbos in rastrukt ros objektas –ėdainių tiltas per emuno up kuris taps ne tik reikšminga transporto arterija bet ir šiuolaikinės inžinerijos pavy džiu. tatybos darbai jau vyksta o jų metu pritaikomos naujausios technologijos ir netradiciniai sprendimai.

Kėdainių tiltas skirtas eismo intensyvumui Kauno miesto centre sumažinti, taip sujungiant Vilijampolės–Šilainių ir Aleksoto trans porto srautą. Tai yra pats ilgiausiais automobilių tiltas, kokį Lietuvos rangovai stato I amžiuje. 1 m ilgio tiltas per Nemuną sujungs Brastos ir Užnemunės gatves. 23,2 m pločio tiltas turės keturias eis mo juostas, pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtas zonas. Tilto statybos darbus atlieka UAB „Autokausta“.

Finansinis iššūkis. Kėdainių tilto statybos darbų vertė viršija 100 mln. eurų. Visas medžiagas tilto statybai įmonė perka mokėda ma iš karto. „Tai yra didelis finansinis iššūkis, su kuriuo mums pa vyko puikiai susitvarkyti. Per dvejus metus, nuo sutarties su Kauno

miesto savivaldybe pasirašymo, jau įrengtos beveik visos pagrindi nės betono konstrukcijos ir pagaminta visa metalinė tilto perdanga, kurią dabar jau teks tik užstumti“, – sako UAB „Autokausta“ direkto rius Juozas Kriaučiūnas. Darbas upėje. alis naujai statomo tilto konstrukcijų įrengtos Nemuno upėje, o tilto atramų poliai įrengti žemiau upės dugno. „Polių įrengimo darbus atlikome sukalę laikiną plieninių įlaidų sieną Nemuno upėje. Be to, teko visą laiką siurbti į polių įrengimo vietą vis pritekantį gruntinį vandenį. Tad tiek įranga, tiek darbuotojai tu rėjo dirbti žemiau Nemuno dugno. žiaugiuosi, kad su šiuo iššūkiu mūsų komanda labai gerai susitvarkė“, – pabrėžia įmonės vadovas.

etoną gamina patys

irektorius nurodo, kad šiuo metu visiškai įrengtos trys atramos iš penkių. Artimiausias rangovo iššūkis yra vidurinės tilto atramos, esančios Nemuno upėje, betonavimas: „Planuojame nenutrauk dami betonavimo maždaug per 2 valandas į klojinius sukloti apie 1500 m3 betono mišinio. Visas betonas bus gaminamas UAB „Au tokausta“ betono mišinio ruošimo ceche ir transportuojamas į sta tybvietę mūsų turimomis betonvežėmis bei tiekiamas į klojinius tu rimais betono siurbliais. Esu tikras, Lietuvoje nėra kitos bendrovės, kuri galėtų tai padaryti naudodama tik savo pagamintas medžiagas, savo transportu ir darbuotojais.“

paga bą pak iesti moks ininkai

UAB „Autokausta“ užsakymu KTU Statybos ir architektūros fa kulteto tyrėjai atliko mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbą. Sutarties vadovas prof. . Rudžionis. Mokslininkai kūrė įvai rių betono mišinių sudėtis, įvertino jų fizikines ir mechanines bei ilgaamžiškumo savybes, pavyzdžiui, atsparumą šalčiui, atliko kitus bandymus. Taip pat parengė technologinį aprašą betono mišinio tiekimui, betonavimo darbams ir kietėjančio betono priežiūros dar bams.

KTU Statybos ir architektūros fakulteto profesorius Mindaugas aukšys nurodo, kad betono mišinio gamybai buvo pasiūlyta nau doti tvarius cementus, pasižyminčius mažu egzoterminės šilumos išsiskyrimu, papildomai naudotos rišimąsi lėtinančios ir betono traukumą mažinančios betono įmaišos. „Betono mišinio bei su kietėjusio betono savybėms pagerinti naudotos specialios betono įmaišos ir priedai, užtikrinantys geresnį mišinio plastiškumą, beto no atsparumą šalčiui ir mažesnį vandens bei cemento santykį“, –sako mokslininkas.

Betono priežiūrai kietėjimo metu buvo pasiūlyta • izoliuoti masyvias betono konstrukcijas sumažinti ruošiamo betono mišinio temperatūrą.

Siekiant vėsinti į klojinius suklotą betono mišinį, prieš darbus montuojami aušinimo vamzdeliai, padedantys pašalinti šilumą iš betono konstrukcijos vidaus. „Be abejo, tai padidina statybos kainą, tačiau riboja maksimalią temperatūrą ir labai sutrumpina izoliavi mui reikalaujamą laiką.

Šis vėsinimo metodas dažniausiai naudojamas didesniems sta tybos projektams, kai yra ekonomiška panaudoti vandens šaltinį, pavyzdžiui, šalia esančio ežero ar upės vandenį. Šiuo atveju kaip tik ir buvo panaudotas Nemuno upės vanduo“, – sako M. aukšys. Nestandartinė plieninės perdangos užstūmimo technologija Įprastai tiltų perdangos ant atramų yra užkeliamos kranais. „Šio tilto perdanga yra 38 m ilgio, 6300 t sverianti plieninė konstrukcija, kuri ant atramų užstumiama nuo vieno upės kranto iki kito. Plieni nės konstrukcijos į statybvietę pristatomos m ilgio, tada yra suvi rinamos ir užstumiamos hidrauline įranga. Tarp atramų dar turime įrengti laikinas atramas Nemune, kad stumiama konstrukcija nesu irtų“, – sako „Autokaustos“ vadovas.

alis naujai statomo tilto konstrukcijų įrengtos Nemuno upėje, o tilto atramų poliai įrengti žemiau upės dugno

www.autokausta.lt

Pak otam betonui aušinti emuno anduo

Betono simfonija kokybė

› Betono keliai

› Prekinis betonas

Q Lietuvoje neturime gero pavyzdžio, tačiau Lenkijoje, Vokietijoje yra daug autostradų, kur naudojamos betoninės dangos.

Q Chloridų migracija šiuo metu yra viena svarbiausių tyrimų sričių betono ilgaamžiškumui įvertinti.

Q Betono mišinio kokybės užtikrinimas – itin svarbus statybos procesų etapas.

Papildomai skaitykite:

- Cementbetonio dangos –Lietuvos ateitis?

Betonas architektūroje –kaip spręsime apie jo kokybę?

Justina GRAINĖ

Betono grįžimas

į kelius: kokybė, keičianti jų infrastruktūrą

Lietuvoje, kur daugelis kelių yra asfaltuoti, betoninis kelias ilgą laiką buvo nuvertinamas kaip nekokybiškas. Tačiau šiandien, kylant poreikiui, kad danga tarnautų ilgiau, o keliai būtų atsparesni sunkiai, karinei technikai, betonas po truputį grįžta, ir artimiausiu metu ši tendencija bus vis aktualesnė.

Justina GRAINĖ

Ūkio kelių betonavimas prasidėjo dar XX a. 6 dešimtmetyje ir suklestėjo 7 ir 8 dešimtmečiais. Pagrindinės šiuo metu taikomos betono dangų įrengimo technologijos yra trys:

› voluojamojo betono technologija (RCC);

› klojamojo betono technologija (SFC);

› liejamojo betono technologija (CC).

KTU Statybos ir architektūros fakulteto doc. dr. Audrius Grinys nurodo, kad voluojamas, klojamas ir liejamas betonas yra hidrauliškai kietėjančios medžiagos, pagaminamos naudojant rišiklį –portlandcementį arba portlandcementį su II tipo priedais – papildomai hidrauliškai surištas medžiagas (lakieji pelenai, granuliuoti aukštakrosnių šlakai, SiO2 mikrodulkės).

Voluojamas, klojamas, liejamas betonas jau dabar plačiai naudojamas kelio dangoms bei šalikelių elementams gaminti. O dėl mažesnio rišiklio kiekio voluojamo ir klojamo betono dangos yra tvarios statybos sprendimas.

RCC ir SFC pritaikymo sritys

› Didelių apkrovų objektai: jūrų ir oro uostai; karinės pramonės aikštelės; intermodaliniai, geležinkelio, laivų krovos terminalai.

› Logistikos aikštelės: komercinės pramonės aikštelės; automobilių stovėjimo aikštelės; gamybinės patalpos.

› Kelių segmentas: greitkeliai ir jų šalikelės; regioniniai keliai ir jų šalikelės; miesto gatvės ir vietinės reikšmės keliai.

Dangos vaizdas naudojant klojamojo betono technologiją

Dangos vaizdas naudojant voluojamojo betono technologiją

Audrius Grinys

„RCC dangos sujungia įvairius įprastų betoninių dangų medžiagų praktikos aspektus su kai kuriomis asfalto dangoms būdingomis statybos praktikomis. RCC dangos sutankinamos tokiu pačiu būdu kaip ir asfaltbetonis ir turi labai panašų granuliometrinį koridorių kaip ir asfaltbetonio mišinys, o RCC medžiagiškumas ir konstrukcijos eksploatacinės savybės yra panašios į įprastines betonines dangas.

Tinkama užpildų granuliometrija, tinkamas cemento ir vandens kiekis bei tanki struktūra RCC dangas padaro net stipresnes ir ilgaamžiškesnes nei įprastinio betono“, – sako A. Grinys.

Kodėl pasirenkamos betono dangos?

› Betoninės dangos yra tvarios ir reikalauja labai mažai priežiūros.

› Betoninės dangos eksploatacijos periodo gyvavimo ciklo sąnaudos mažiausios.

› Betonas prisideda prie priešgaisrinės saugos tuneliuose, nes nedega.

› Dėl savo standumo betoninės dangos sumažina transporto priemonių išmetamą CO2 kiekį.

› Šviesi betono spalva labiau atspindi saulės šviesą, taip pat taupo gatvių apšvietimą.

› Sveika konkurencija tarp kelių klojimo pramonės taupo valstybės lėšas!

Visgi, Lietuvoje betoniniai keliai nepelnytai ilgą laiką buvo nuvertinami. „Turbūt viena priežasčių yra mūsų turimas Vilniaus–Molėtų plentas. Iki šiol klaidingai manoma, kad jis yra betoninio kelio standartas, nors tai netiesa. Tai pavyzdys kelio, kuris buvo paklotas technologiškai neteisingai, padarant daug klaidų. Todėl šiuo pavyzdžiu negalima remtis. Daug laiko asfalto gamintojai šį betoninį kelią nurodydavo kaip prastą pasirinkimą. Lietuvoje neturime gero pavyzdžio, tačiau Lenkijoje, Vokietijoje yra daug autostradų, kur naudojamos betoninės dangos. Tai būtina, jeigu transporto srautas didelis, jeigu norima eksploatacinį laikotarpį išlaikyti ilgą“, – sako mokslininkas A. Grinys.

„Lietuvoje neturime

gero pavyzdžio, tačiau Lenkijoje, Vokietijoje yra daug autostradų, kur naudojamos betoninės dangos.

Dangos vaizdas naudojant klojamojo betono technologiją

Kaip užtikrinti betoninių kelių kokybę?

Pasak A. Grinio, augant betoninių kelių poreikiui, 2022 m. kilo klausimas, kaip vertinti šių kelių kokybę ir pagal kokius standartus kelių betonas turi būti gaminamas. Taip buvo pradėti taikyti dar 2013 m. patvirtinti LST EN 13877-1:2023 „Betono dangos. 1 dalis. Medžiagos“ ir 13877-2:2023 „Betoninės kelio dangos. 2 dalis. Betoninių kelio dangų funkciniai reikalavimai“ standartai, pagal kurį apibrėžiami reikalavimai medžiagoms ir konstrukcijoms. Visoje Europoje voluojamo, klojamo ir liejamo betono kelių dangos gaminamos pagal šiuos patvirtintus standartus.

Pavyzdžiui, kelių betono ir kelių betono mišiniams numatytos pagrindinės charakteristikos ir jas reglamentuojantys standartai:

› betono gniuždymo stipris – LST EN 12390-3:2019;

› betono lenkimo stipris – LST EN 12390-5:2019;

› betono tankis – LST EN 12390-7:2019;

› betono atsparumas šalčiui tūrinio užšaldymo ir atšildymo metodu – LST 1428-17:2024;

› betono atsparumas dilumui – LST EN 1338:2003/AC:2006, H priedo Bohme metodas;

› betono tempimo stipris skeliant (kai keliami reikalavimai) –LST EN 12390-6:2024;

› betono atsparumas šalčiui vienpusiu užšaldymo ir atšildymo metodu (kai keliami reikalavimai) – LST 1428-19:2016;

› betono atsparumas cikliškam užšalimui ir atitirpimui, kai

naudojamos ledą tirpinančios druskos. Atskilinėjimas (kai keliami reikalavimai) – CEN/TS 12390-9:2016;

› LST EN 206-1 taikymo taisyklės ir papildomieji nacionaliniai reikalavimai, betono nelaidumas vandeniui (keliami reikalavimai) – LST 1974:2012;

› vandens įsiskverbimo gylis veikiant slėgiui (kai keliami reikalavimai) – LST EN 12390-8:2019;

› mišinio slankumas (kai taikoma) – LST EN 12350-2:2019;

› mišinio sutankinamumas (kai taikoma) – LST EN 123504:2019;

› mišinio sklidumas (kai taikoma) – LST EN 12350-5:2019;

› mišinio tankis (kai taikoma) – LST EN 12350-6:2019;

› oro kiekis mišinyje (kai taikoma) – LST EN 12350-7:2019.

Betono grįžimo į kelius iššūkiai

Mokslininkų teigimu, nors betoniniams keliams kloti reikalingos kitokios medžiagos, o kartais ir speciali įranga, rangovai randa sprendimų ir netgi yra linkę investuoti. Pavyzdžiui, RCC betonas klojamas su asfalto klojimo įranga, o tinkamam sutankinamumui pasiekti naudojami statiniai arba dinaminiai volai. SFC betonas klojamas specialiu įrenginiu valcu su jame integruotais vibravimo mechanizmais.

Tačiau norint, kad proveržis iš tiesų įvyktų, labai svarbu valstybinės politikos formavimas ir dėmesys. „Lietuvoje turime

Mindaugas Daukšys

tūkstančius betoninių stovėjimo aikštelių, bet jos dažniausiai skirtos naudoti privačiai. Dabar populiarėja klojamas ir voluojamas betonas. Kelininkams ypač tinkamas klojamas betonas, tada gali būti naudojami asfalbetonio klotuvai. Keičiantis poreikiui, vyksta tam tikras persiorientavimas.

Todėl čia galėtų atsirasti vieta diskusijai su valstybe. Verslas nenorės investuoti, atsisakyti turimos įrangos be tam tikrų garantijų. Vyriausybėje galėtų būti formuojamos gairės: gal tam tikros kategorijos keliai paliekami asfaltui, o kiti – betonui. Galėtų atsirasti ir koks nors nansavimas įrangai įsigyti. Čia daug erdvės diskusijoms, kur link norime judėti ir kaip tai pasiekti“, – teigia A. Grinys.

Laboratoriniai KTU tyrimai betono kokybės tema

Betono kokybė keliams yra itin svarbi, nes tai dangos, turinčios atlaikyti dideles apkrovas, aplinkos poveikį, temperatūrų svyravimą ir net cheminius pažeidimus. Didžiausi iššūkiai, galintys paveikti betono kokybę, yra šie:

› atsparumas šalčiui ir šarminei korozijai;

› tinkamo mišinio pasirinkimas;

› atsparumas cheminiam poveikiui.

2016 m. KTU Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centras sukūrė ir akreditavo betono šarminės korozijos (BŠK) nustatymo metodiką „BŠK-1/2016“. Ši metodika yra taikoma nustatant įvairių

betono sudėčių, kurios skirtos eksploatuoti natūraliose lauko sąlygose arba patalpų viduje esant didesniam konstrukcijos drėgniui, bandinių atsparumą betono šarminei korozijai.

„Šarminė betono korozija su Lietuvos karjerų užpildais nėra tipinė, t. y. ji nepasižymi didelėmis tūrinėmis betono deformacijomis, tačiau gali įvykti betono paviršiuje, sukeldama vadinamuosius paviršiaus atšokimus (angl. pop out) ties reaktyviuoju užpildu. Jei betono sudėtyje yra reaktyviųjų užpildų, kuriuose yra amornio SiO2 (opokos ar titnago), ties pastaraisiais betono paviršiuje gali įvykti lokali šarminė betono korozija atskeliant betono paviršiaus dalį. Būtent dėl šių priežasčių KTU tyrimų centras akreditavo betono šarminei korozijai vertinti sukurtą metodiką („BŠK1/2016“), kuri yra tinkama Lietuvos sąlygomis“, – sako M. Daukšys.

Pagal šią metodiką, siekiant nustatyti, ar gamintojo pateikta betono sudėtis yra atspari BŠK, suformuoti betono bandiniai yra laikomi sočiųjų garų aplinkoje apie 60 °C temperatūroje. Po 5, 10, 15 ir 20 savaičių yra matuojami bandinių ilgio pokyčiai ir vizualiai įvertinamas jų paviršius pagal toliau pateiktus kriterijus.

Rezultatų vertinimas

Po 20 savaičių išlaikymo klimatinėje kameroje vizualiai apžiūrimos visos šešių (trijų) betono bandinių šoninės plokštumos (jos sudaro apytikriai 0,50/0,25 m2 plotą). Atskirai užrašomas betono paviršiuje aptiktas tamsių bei baltų dėmių kiekis, lokalių BŠK židinių – lokalių paviršiaus atšokimų kiekis ir makroplyšių aptikimo atvejai.

Ribiniai BŠK vertinimo kriterijai po 20 savaičių išlaikymo klimatinėje kameroje:

› vidutinė santykinė betono bandinių plėtimosi deformacija ≤ 0,050 % (atskiram bandiniui ≤ 0,060 %);

› lokalūs betono paviršiaus atšokimai – turi nebūti (0);

› tamsių dėmių kiekis betono paviršiuje – nėra;

› baltų dėmių kiekis betono paviršiuje – nėra;

› makroplyšiai – turi nebūti (0).

Betono sudėtis gali būti pripažinta atspari BŠK ir eksploatuotina

Lietuvoje natūraliomis sąlygomis, jei visų šešių (trijų) betono bandinių plėtimosi deformacijos, makroplyšiai, tamsios ar baltos dėmės ir lokalūs paviršiaus atšokimai neviršija anksčiau nurodytų verčių.

Baltų dėmių paviršiuje nėra

Lokalūs betono paviršiaus atšokimai – turi nebūti

Tamsių dėmių kiekis betono paviršiuje – nėra

Makroplyšiai – turi nebūti

Chloridų migracijos tyrimai

Tiltai, viadukai, estakados, įvairios nuotekų surinkimo sistemos dažnai veikiamos aplinkos drėgmės, šalčio ir įvairių druskų tirpalų – chloridų, kurie žiemą naudojami ledui tirpinti. Būtent chloridai yra agresyvios medžiagos, kurios prasiskverbdamos į betoną ir, priklausomai nuo betono struktūros ir aplinkos agresyvumo, pasiekdamos betone esančią armatūrą inicijuoja jos korozijos procesą – rūdžių susidarymą. Metalui rūdijant, atsiranda betono plėtros deformacijų, įtrūkimų, kyla pavojus, kad apsauginis betono sluoksnis atskils.

„Būtent chloridų migracija šiuo metu yra viena svarbiausių tyrimų sričių betono ilgaamžiškumui įvertinti. Armatūrą veikiantys chloridai ardo oksiduotos geležies paviršių, paskui vyksta tolesnė oksidacija. Svarbu izoliuoti betoną nuo drėgmės, nes vanduo –agresyvių komponentų katalizatorius. Betone esančiai armatūrai nuo korozijos apsaugoti naudojamos įvairios dangos bei inhibitoriai korozinės aplinkos aktyvumui mažinti“, – sako KTU Statybos ir architektūros fakulteto Laboratorijų centro vadovas dr. Ernestas Ivanauskas.

Norint numatyti tinkamą betono sudėtį, labai svarbu įvertinti šį aplinkos poveikį. Lietuvoje projektuojant hidrotechninius ar melioracinius statinius aplinkos sąlygos klasi kuojamos pagal STR 2.05.05:2005 ,,Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas.

Pagal šį reglamentą aplinkos sąlygų klasi kavimas taip pat suskirstytas į šešis poveikius:

› nėra korozijos ar agresijos rizikos;

› karbonizacijos sukeliama korozija;

› chloridų, bet ne jūros vandens, sukeliama korozija;

› jūros vandens chloridų sukeliama korozija;

› užšaldymo (atšildymo) poveikis be druskos arba su ja;

› cheminis poveikis.

„Dėl neigiamos Cl jonų įtakos armatūros elementams yra ribojamas Cl kiekis betono sudėtyje. Nurodomas bendras chloridų kiekis betono mišinyje, procentais nuo cemento masės, kuris neturi būti viršytas, kad būtų užtikrinta armatūros korozijos prevencija. Jei betonas veikiamas jūros druskų, taikomi papildomi reikalavimai pagal eksploatacines aplinkos poveikio klases (XC, XD, XS ir kt.).

Nors šiuo metu betono mišinio gamintojui, norinčiam deklaruoti betono aplinkos poveikio klases XS ir XD, užtenka pateikti reikiamą

vandens cemento santykį (V/C), mažiausią cemento kiekį, kg, ir nurodyti betono gniuždymo stiprio klasę, pavyzdžiui, C35/45 pagal LST EN 206 F1 lentelę, mano nuomone, ateityje privalėtume atlikti tyrimus, nustatant chloridų skverbties lygį suprojektuotoje betono sudėtyje ir tik tada pagal gautas vertes priskirti betoną vienai ar kitai aplinkos poveikio kategorijai“, – sako mokslininkas.

Pasak E. Ivanausko, chloridų migracija yra vienas svarbiausių parametrų, apibrėžiančių gelžbetonio ilgaamžiškumą, nes nuo to priklauso, kaip greitai prasidės armatūros korozijos procesai, dėl kurių atsiras įtrūkimų, paskui ims atskilinėti dalis betono apsauginio sluoksnio, saugančio armavimo elementus nuo išorinės aplinkos. Atsidengus armatūrai, reikšmingai pagreitės jos korozijos ir atitinkamai betono struktūros ardymo procesai. Chloridų poveikį gali sumažinti betono mikrostruktūra (jos tankis, nesusisiekiantys kapiliarai, aplinkos poveikiui atsparesnio rišiklio parinkimas ir t. t.,) o nuo to priklausys laidumo parametrai ir cemento matricos mineralinė sudėtis bei chloridų cheminio surišimo galimybės.

Lietuvoje tyrimus dėl chloridų poveikio betonui atlieka KTU Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centras, naudodamas europinius standartus.

› LST EN 12390-11:2015 „Sukietėjusio betono bandymai. 11 dalis. Betono atsparumo chloridams nustatymas esant vienkryptei difuzijai“.

› LST EN 12390-18:2021+A1:2024 „Sukietėjusio betono bandymai. 18 dalis. Chloridų migracijos koe ciento nustatymas“.

„KTU atlikti tyrimai rodo, kad betono mišiniai, kurių gamyboje naudojamas maltas dolomitas ar opokinis cementas CEM II/ A-P 52.5 N, yra atsparesni chloridų įsiskverbimui. Tokios tendencijos rodo, kad klausimas svarbus, o rinkos dalyviai supranta, kad tikslus, o ne apytikslis tam tikro rodiklio nustatymas užtikrina daug tvaresnę ir ilgaamžiškesnę konstrukcijos įrengimo kokybę“, – pažymi E. Ivanauskas.

Ernestas Ivanauskas

MODERNI HIDROIZOLIACIJOS TECHNOLOGIJA BETONUI

Šiuolaikinėje statyboje vis didesnis dėmesys skiriamas ne tik konstrukcijų tvirtumui, bet ir jų ilgaamžiškumui, atsparumui aplinkos poveikiui. Betonas savo struktūroje paprastai turi akimis nematomų smulkių porų, įtrūkimų ir plyšelių, todėl, žinant šią speci ką, vienas svarbiausių kriterijų –jo atsparumas drėgmei. Šiandien tam jau naudojami inovatyvūs sprendimai, suteikiantys betonui hidroizoliacinių savybių ne tik ant jo paviršiaus tepant ar klijuojant įvairias dangas, bet ir paties betono viduje, t. y. betonui praktiškai nebereikia papildomos apsaugos nuo jį supančios drėgmės.

Tokias medžiagas rinkai siūlo „SCHOMBURG GmbH & Co KG“ grupė, kurios specializacija – betoninių konstrukcijų apsaugos produktų sistemų gamyba. Rinkoje plačiai žinomos kokybiškos hidroizoliacijos serijos, tokios kaip serija AQUAFIN, taip pat bituminė serija COMBIDIC, epoksidinės didelio cheminio atsparumo ir kt.

Jau du dešimtmečius SCHOMBURG siūlo ir kristalinius betono priedus, kurie išsprendžia betono atsparumo drėgmei problematiką. Tai kristalinių betono priedų serija BETOCRETE C.

» Paprasta ir efektyvu. Šie betono priedai vertinami dėl paprasto jų naudojimo. Nereikalingi papildomi hidroizoliacijos darbai. Priedai įmaišomi tiesiai į betono mišinį jo gamybos metu arba statybos aikštelėje.

» Greita ir ekonomiška. Šie priedai – nebrangus sprendimas, padedantis sutrumpinti statybos laiką. 1 kub. m. betono kaina padidėja tik apie 12 Eur, išeiga – apie 0,8 proc. nuo cemento kiekio.

» Universalus pasirinkimas. Galima rinktis miltelius arba skystį pagal poreikį. Tai padeda lengviau apskaičiuoti reikiamą priedo kiekį. Tai ypač aktualu stambiuose projektuose.

Į pagalbą įtraukti mokslininkai

„Mes galime užtikrinti betono gamintojus, kad serijos BETOCRETE C produktai nuolat tobulėja ir gerina betono savybes, kai kalbame apie aplinkos drėgmės poveikį. Jau 10 metų bendradarbiaujame su KTU Statybos ir architektūros fakulteto Laboratorijų centru, kur tiriame šių priedų poveikį betonui. Taip pat stebime betono vandens įgeriamumo, vandens nelaidumo, trūkių užaugimo kristalais, atsparumo šalčiui poveikio betonams savybes. Visus šiuos tyrimus atliekame su įvairių tipų cementais, pagamintais Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje“, – sako įmonės atstovas Gytis Jonas Vitkus.

Kaip nurodo KTU Statybos ir architektūros fakulteto Laboratorijų centro vadovas dr. Ernestas Ivanauskas, atliekant BETOCRETE poveikio betonui tyrimus, siekiant palyginti kristalinio priedo poveikį ir efektyvumą, buvo naudojami skirtingų tipo cementai: CEM I, CEM II (P-LL), CEM II (S-V), CEM III/A. Buvo atlikti šie bandymai, pagal galiojančius nacionalinius ir europinius standartus.

• Betono mišinio slankumo nustatymas pagal LST EN 123502:2019.

• Betono mišinio tankio nustatymas pagal LST EN 123506:2009.

• Betono mišinio oro kiekio nustatymas pagal LST EN 123507:2019.

• Sukietėjusio betono tankio nustatymas pagal LST EN 12390-7:2019.

• Sukietėjusio betono gniuždymo stiprio nustatymas pagal LST EN 12390-3:2019.

• Sukietėjusio betono tempiamojo stiprio skeliant nustatymas pagal LST EN 12390-6:2023.

• Sukietėjusio betono tūrinio atsparumo šalčio ciklams nustatymas (atitirpinant vandenyje) – LST 1428-17:2024.

• Sukietėjusio betono vandens įsiskverbimo gylio veikiant slėgiui nustatymas pagal LST EN 12390-8:2019.

• Sukietėjusio betono chloridų migracijos koe ciento nustatymas pagal LST EN 12390-18:2021.

Kristaliniai priedai –inovatyvus sprendimas

Serija BETOCRETE®-C – paprastas ir patikimas pasirinkimas visoms betoninėms monolitinėms konstrukcijoms, kurios yra veikiamos vandens. Tai gali būti pamatai, rezervuarai, tuneliai, kanalizaciniai takai, baseinai, požeminės stovėjimo aikštelės, elektros jėgainių aušinimo bokštai ir kt.

» Nanokristalai sumažina vandens įsiskverbimą

» Sumažina vandens įgeriamumą

» Apsaugo armatūrą nuo korozijos

» Sumažina kapiliarinių porų skaičių

Po tyrimų gautos priedų efektyvumą patvirtinančios išvados. „Turėdami šias išvadas, galime rekomenduoti tikslų betono priedo BETOCRETE CP360WP dozavimą, gaminant betoną su skirtingais cementais. Taip pat turimomis išvadomis dalijamės su visais besidominčiais specialistais: konstruktoriais, betono gamintojais, statybininkais, architektais“, – sako įmonės atstovas G. J. Vitkus.

„

Kristaliniai betono priedai išsprendžia betono atsparumo drėgmei problematiką.

www.schomburg.lt

PREKINIS BETONAS: gamybos ypatumai, kokybės kontrolė

Betono mišinio kokybės užtikrinimas – itin svarbus statybos procesų etapas, darantis tiesioginę įtaką konstrukcijų ilgaamžiškumui ir saugumui. Tačiau praktikoje dažnai susiduriama su įvairiomis problemomis, susijusiomis su betono bandinių paėmimu, jų transportavimu į laboratorijas bei tinkamu kietinimu. Šie veiksniai gali reikšmingai paveikti galutinius bandymų rezultatus ir jų interpretavimą.

Dr. Ernestas IVANAUSKAS, KTU Laboratorijų centro vadovas

Kolonos kampuose defektai dėl nesandarių klojinių Kernų paėmimo vietos kolonose

Dr. Ernestas Ivanauskas

Kernų paėmimas iš monolitinių grindų

Betono mišinio ėminių problematika

Prekinio betono mišinio kokybės vertinimas neatsiejamas nuo kokybiško betono mišinio mėginių ėmimo proceso, kuris, deja, statybos praktikoje vis dar kelia nemažai iššūkių. Dažnai objektuose mėginiai formuojami ne pagal standartizuotas procedūras, kurios labai aiškiai aprašytos bandymo standartuose (pavyzdžiui, LST EN 12350-1, LST EN 12390-2), nesilaikoma tinkamos temperatūros, drėgmės režimo, nepakankamai kontroliuojamas mišinio apdirbimo laikas ar net nesigilinama į betono mišinio sutankinimo reikalavimus. Dėl to gauti rezultatai gali neatspindėti realios betono mišinių ar sukietėjusio betono savybių visumos. Standartuose aiškiai nurodyta, kad formuojant bandinius būtina pasirinkti tankinimo būdą (rankinis, specialus metalinis strypas ar mechaninis – naudoti tam tikros amplitudės ir dažnio vibroaikštelę). Tiek betono mišinių suklojimo į formas, tiek tankinimo trukmė labai svarbi, nes, atlikus procesus netinkamai, neįmanoma tiksliai atsakyti dėl galimų betono mišinių ruošimo neatitikimų betono mišinio mazge, jį transportuojant ar klojant į konstrukciją.

Bandinių kietinimas ir transportavimas –dar vienas iššūkis

Jei kalbame apie betono mišinių bandinių kietinimą ir transportavimą po suklojimo į formas, labai svarbu suvokti, kad pagal LST EN 12390-2 rekomenduojama palikti bandinius formose bent 24 valandas, esant normalioms sąlygoms (20 °C ± 2 °C, 95 % santykinės drėgmės). Tačiau to laikomasi ne visada, kai stambiuose objektuose bandinių paėmimas yra dažnas ir dideliais kiekiais. Bandinius transportuojant ir nesilaikant reikiamos saugojimo

Betono bandinių (kubų) formavimas statybos aikštelėje

trukmės pažeidžiama betono struktūra, iškreipiamas rišimosi procesas, mišiniai išsisluoksniuoja – vėliau laboratorijose gaunami bandymo rezultatai tampa beverčiai ir jais neturėtų būti vadovaujamasi. Greitesnis išėmimas (pavyzdžiui, naudojant greitai kietėjantį cementą) galimas tik tada, jei betonas pasiekė pakankamą stiprį, leidžiantį jį saugiai išimti nepažeidžiant paviršiaus ar struktūros (įprastai ≥ 5 MPa).

Betono kokybės tyrimų rezultatų vertinimo lygtys

Dar didesnių interpretavimo problemų kyla lyginant bandinių rezultatus, kai vieni imami iš vietoje suformuotų kubų, o kiti – iš išgręžtų konstrukcinių elementų – kernų pagal LST EN 12504-1. Pastarieji dažnai jau būna paveikti eksploatacinės aplinkos, labai priklausomi nuo to, kaip konstrukcija buvo sutankinta visos jos klojimo metu (pavyzdžiui, grindys, kolonos), ar tinkamai konstrukcija buvo prižiūrima kietėjimo metu. Taip pat reikia žinoti, kad negalima gautų bandymo rezultatų tarp bandinių kubų ir išgręžtų kernų lyginti 1:1, nes tai nepalyginami dalykai. Visų pirma, bandiniai kubai formuojami formose ir kietinami griežtai reglamentuotomis sąlygomis (bent jau taip turėtų būti), tačiau pasitaiko atvejų, kai statybininkai kubus tiesiog palieka vagonėlyje sausoje ar saulėtoje aplinkoje, neapsaugotus nuo minusinės temperatūros. Bandiniai kernai gręžiami iš konstrukcijos, todėl standartais LST EN 13791 ir CEN/TR 17086:2017 jų gaunami rodmenys mažinami koe cientu 0,85 ir aiškiai aprašomas atitikmens priskyrimas betono gniuždymo stiprio klasei pagal LST EN 206. Nepamirškite, kad, norint deklaruoti betono gniuždymo stiprio klasę iš kernų, būtina iš vienos lokalios bandymo vietos paimti ne mažiau nei 3 vnt., kai skaičiuojamas konstrukcijos tūris 10 m³, ir ne mažiau nei 8 vnt. kai tūris 30 m³.

viešosios erdvės

Betono simfonija

Q Daug architektų, siekdami išskirtinių sprendimų, atsisako pilkos betono spalvos ir pakeičia ją balta.

Q Neriboto ilgio aplinkotvarkos elementų pranašumai.

Q Dizaino sprendimai, padedantys kovoti su klimato kaita.

› Betonas aplinkotvarkos projektuose

Papildomai skaitykite:

Planuojami viešųjų erdvių projektai

Specialus „Statyba ir architektūra“ žurnalas „Viešosios erdvės“

NE TIK STATYBAI, BET IR APLINKOTVARKAI Ponas betonas –

Aneta VAITKIENĖ

Lakoniškas, modernus, bet skaičiuojantis jau tūkstančius metų istorijos.... Spėkite, kas?

Tai viena universaliausių statybinių – ir ne tik – medžiagų. Betonas.

Romėnai savo laiku atrado pucolaną – vulkaninės kilmės pelenus. Juos sutrynę ir įmaišę į kalkių skiedinį arba sumaišę kartu su akmenų ir plytų skalda, jie išgavo vadinamąjį romėnų betoną, turintį gerų hidraulinių ir stiprumo savybių. O tikrasis cementas išrastas XIX a. pradžioje, kai anglų mūrininkas Josephas Aspdinas savo namų virtuvėje 1450 °C temperatūroje iškepė molį su gesintomis kalkėmis ir, sumalęs tai į miltelius, išgavo tikrą cementą. Pavadinęs jį portlandcemenčiu (pagal savo gimtosios salos pavadinimą), užpatentavo.

Lietuvos kelių statybos bendrovės turi klojimo automatus, tačiau jie pritaikyti dirbti su asfaltbetoniu.

„YIT Lietuva“ nuotr.

Pilkas ar... baltas?

Šiuolaikinė statybų ir aplinkotvarkos industrija jau nė neįsivaiz duojama be betono gaminių. Tradiciškai geras sausas birus beto nas visada yra pilkas (galimas melsvas atspalvis), ir jau seniai su šia ikonine pilka spalva asocijuojasi, tačiau spalvų pasirinkimo iš tiesų yra kur kas daugiau.

Daug architektų, siekdami išskirtinių sprendimų, atsi sako pilkos betono spalvos ir pakeičia ją balta – bet yra vienas technologinis niuansas. „Baltojo betono gaminimo technologija yra lygiai tokia pati kaip pilko, – pasakoja KTU Statybos ir architektūros fakulteto doc. dr. Audrius Grinys, – tik reikia naudoti kitą rišiklį – baltos spalvos cementą. O mes tokio negaminame, mūsų klintys, kurias kasame ties Akmene, gelsvos. Bal tos spalvos klinčių gauna ir baltą cementą gamina kone vienintelė, Danijoje esanti Alb orgo miesto gamykla. Be to, gamybos metu į šį baltą cementą papildomai dar dedama balto pigmento, apie 20 kg į kubinį metrą. Tad baltas cementas laikomas prestižiniu, atitinkamai didesnė ir jo kaina.“

A. Grinys dar priduria, kad galima dar labiau nušviesinti betoną, paprastą jo sudėtyje esantį smėlį pakeitus kvarciniu, nedažančiu. „Tuomet kubinio betono metro kaina, žinoma, šokteli kartais, –atkreipia dėmesį mokslininkas. – Tačiau ko nepadarysi dėl architektūrinės idėjos.“

Tokią architektūrinę idėją gali iliustruoti Vienybės aikštė Kaune: čia nuožulnios, dviratininkams ir riedučiams pritaikytos betoninės formos, ribojančios žaliųjų zonų kraštus, pagamin tos rankomis – dėl sudėtingos formos nebuvo įmanoma jų išlieti gamykliškai – kaip tik iš baltojo betono.

... o gal spalvotas?

Kiti architektūrinę idėją įkūnijantys betono atspalviai daugiausia pasiekiami primaišant pigmentų, dažniausiai gaminamų iš geležies oksido miltelių. Tačiau, vėlgi, kadangi klasikinė pilka betono spalva padaro spalvinę įtaką bet kokiam atspalviui, gražiausi ir geriausi rezultatai gaunami, dažant tą patį Alborgo baltąjį cementą.

„Dar viena dažymo technologija – pigmentinis impregnatorius, – pamini KTU docentas, – bet ji daugiausia naudojama tik

Lanksčias baltojo betono formas sukūrė profesionalus riedlenčių konstrukcijų specialistas iš Latvijos. 3deluxe, Norbert Tukaj nuotr.

vertikaliems gaminiams. Tokiu atveju impregnanto plėvele paden giamas tik gaminio paviršius. Atrodo toks paviršius labai gražiai, bet nuo trinties ta plėvelė gali nudilti, tad negali būti naudojama horizontaliems paviršiams.“

Savybių beveik nepakeičia

„Pigmentas neturėtų ypač smarkiai keisti betoninio gaminio savybių, – mano A. Grinys. – Reikėtų atlikti tyrimus, nors iš esmės kiekvienas betono gamintojas dėl viso pikto pasitikrina. Gali nežy miai pamažėti stipris, bet tai lengvai išsprendžiama į mišinį dedant

„Daug architektų, siekdami išskirtinių sprendimų, atsisako pilkos betono spalvos ir pakeičia ją balta.

mažiau vandens, ir didinant superplastiklio kiekį bei taip išgaunant tas pačias charakteristikas. Kita vertus, pigmentai gali padėti gaminį formuojant: jie smulkūs, tad, papildomai įmaišyti į betoną, padaro jį šiek tiek plastiškesnį, truputį lengviau pasiduodantį virpesiams ir gražiau susiformuojantį.“

Lieja begalinius elementus

Tiesiai statybvietėje – ypač tiesiant kelius ar tvarkant kelkraščius, ten, kur reikalingi ištisiniai, kartais nenutrūkstamo ilgio elementai, – tapo įmanoma užsisakyti savotišką betono gaminių fabriko lialą. Slystančiosios formos aparatas veikia tokiu principu: tam tikro slankumo betonas pilamas į nuolat lėtai judančią specialią klojimo mašiną ir gaminys išslysta iš jos per apačią tokiu greičiu, kuris leidžia šviežiam betonui išlaikyti savo formą ir struktūrą. „Kad betoninis elementas, sakykim, kelkraščio bortas, – pasakoja A. Grinys, – neprarastų formos ką tik išlietas tokiu aparatu, tai pasiekiama pasitelkiant specializuotą betono receptūrą. Naudojamos tam tikros betono įmaišos, ir gaminamas vadinamasis klojus betono mišinys, S2 slankumo klasės.“

Neriboto ilgio aplinkotvarkos elementų pranašumai

› Greitesnė statyba. Gaminys iškart išliejamas, nereikia formuoti klojinių, surinkinėti armatūros, kilnoti gaminio ir jo montuoti.

› Aukštesnė kokybė. Palyginti su skystojo betono analogais ar su asfaltbetoniu, klojamojo betono gaminiai kietesni ir jų eksploatacijos periodas daug ilgesnis.

› Masyvesnius elementus sunkiau išversti ir deformuoti, atsitikus eismo įvykiui ar sunkiasvorės technikos vairuotojui neatsargiai manevruojant.

› Išlinkimai formuojami tiesiai vietoje. Labai smailių kampų tikėtis neverta, bet visa kita įmanoma: pagal specialiai įrengtus orientyrus pats aparatas suformuoja betoninių elementų išlinkimus pagal objekto speci ką.

Lietuvoje – nelabai paklausi technologija

Deja, tokie klojamieji betono mišiniai specializuotais aparatais pas mus nėra itin populiarūs. „Yra tik pavieniai objektai, kuriuose darbai įgyvendinti naudojant tokią aparatūrą“, – liūdnokai reziumuoja mokslininkas. Tačiau, pažvelgę už šalies ribų, pamatysime, kad klojamasis betonas pasaulyje taikomas labai plačiai. Tarkim, kad ir tie begaliniai betoniniai Vokietijos ar Lenkijos atitvarai, vietoj kurių Lietuvoje turime metalinius. Jie gali tęstis kilometrų kilometrais. Betonas linkęs trauktis, tad pagaminti atitvarai vėliau tiesiog gali būti supjaustomi maždaug kas 10 metrų. „Pagrindiniai kelių elementai, dangos, šalia kelių esantys elementai, – vardija A. Grinys, – viskas klojama taikant šią technologiją.“

Kodėl automatizuotas kelių elementų liejimas mūsų šalyje nėra paplitęs? Docento nuomone, to priežastis – didelė aparatūros įsigijimo kaina. „Turi atskirai įsigyti viską, visą įrangą, visą kompleksą, – pagrindinius tokios didelės investicijos niuansus įvardija A. Grinys. – Ir mes čia kalbame apie milijonus eurų. Kelių gamintojai turi klotuvus, tinkamus asfaltbetoniui, tačiau jie negali būti pritaikomi klojamajam betonui. O statybos pramonėje visi kaip vienas naudoja vadinamuosius slankiuosius mišinius, kurių tankinimas paprastas, giluminiais vibratoriais ar vibrojuostomis. Slankieji mišiniai pernelyg skysti. O štai tarpinio varianto, pavadinkime jį pusiau skystu mišiniu, niekas šalyje kaip ir netaiko.“

Lietuvoje klojamojo betono liejimo aparatai pastebėti šiuose objektuose.

› Kauno Taikos pr. rekonstrukcija, kainavusi daugiau nei 13 mln. eurų.

› Kelio Pirčiupiai–Jašiūnai remontas šalia Rūdninkų karinio poligono. Atsižvelgiant į karinės technikos gabaritus bei siekiant ilgaamžio kelio sprendimo, įrengta sustiprinto kelkraščio konstrukcija.

Į eksploataciją – ne iškart, bet greitai

Išlieto tiesiai objekte klojamojo betono gaminio eksploataciją galima pagreitinti, nors paprastai betono sukietėjimo periodas yra 28 paros. „Dažniausiai, išliejus elementą, ant jo užpurškiama speciali medžiaga, vadinamasis ciuringas, – pasakoja docentas, – kuri neleidžia tam betonui dehidratuoti. Susiformuoja plėvelė, ir gaminys šitaip pratūno, kol įgauna stiprį. Priklausomai nuo aplinkos sąlygų, o ypač nuo aplinkos temperatūros, tokiu būdu apdorotą gaminį galima apkrauti jau po 14 parų.“

Begalinis betoninis atitvaras išliejamas automatizuotai iš vadinamojo sausojo mišinio.

AB „Kauno tiltai“ nuotr.

KOMENTARAS

Dainius Tolvaišas

UAB „Kauno tiltai“ darbų vadovas

Vietoje klojamiems betoniniams aplinkotvarkos elementams naudojami specialūs mišiniai, todėl gaminių atsparumo klasė šalčiui ir stiprio deformacijoms – aukščiausia, kone kaip monolitinių tiltų betono.

Bet tai tik vienas klojamojo betono panašumas. Kitas – greitis. Tarkim, rekonstruojant Taikos prospektą Kaune, sudarinėdami darbų gra kus specialistai skaičiavo darbų atlikimo greičio vidurkį, dirbant standartine tvarka. Įvertinus kreives, tradiciniu būdu būtume rengę maždaug 100 m tiesios atkarpos, o lenktos – apie 60 m per pamainą. Toks greitis niekaip neleistų tilpti į numatytą gra ką.

O aparato, vadinamojo slipformerio, greitis – 600–800 m per pamainą... Ir čia dar reikia turėti omenyje, kad

vykdoma kelio rekonstrukcija. O tiesiant naują darbai galėtų vykti net dar paprasčiau ir sparčiau.

Taigi, iš Lenkijos atvykusi komanda su savo aparatūra ir pajėgomis per dvi tris savaites suklojo mums visus bortelius. Formą liejimui jie pagamino specializuotai, pagal mūsų standartus. Liejimo formos šiuose aparatuose gali būti kuo įvairiausios. Galima betonuoti net iki 2,5 m aukščio sieną! Pagal šiuolaikinius standartus po borteliu turi būti 20 cm betono sluoksnis, o pamato plotis – 45 cm, ir dar paties bortelio aukštis 30 cm. Tai aparatas iš karto liejo 45 cm pločio ir maždaug 50 cm aukščio juostą, ir tokią juostą klojo, o kas penkis metrus iki dangos paviršiaus darėme įpjautines temperatūrines siūles.

Liejamą aplinkotvarkos

elementą įmanoma tiesiai jo įrengimo vietoje išlenkti pagal orientacinius kuolelius.

AB „Kauno tiltai“ nuotr.

Taikos pr. rekonstrukcijoje buvo naudojama specializuotai pagaminta bortelių liejimo forma.

AB „Kauno tiltai“ nuotr.

Suformuotas begalinio ilgio gaminys iš formuojančios mašinos slysta palyginti lėtai, bet aštuoniskart greičiau, nei dirbtų kelininkų komanda.

AB „Kauno tiltai“ nuotr.

KOKYBIŠKOS TRINKELĖS –

NE TIK PATOGIAM JUDĖJIMUI:

dizaino sprendimai, padedantys kovoti su klimato kaita

Architektai ir viešųjų erdvių projektuotojai vis dažniau žvelgia į aplinkos formavimą per tvarumo prizmę ir keičia požiūrį į miestų infrastruktūrą. Grindinys šiuo atveju atlieka svarbų vaidmenį sujungiant estetiką ir aplinkosaugą – kartu su įvairiais trinkelių dydžiais ir formomis grindinio dizainą galima derinti prie pastatų, aplinkos ar net sukurti išskirtinį stilių.

Kauno Draugystės parke naudotos trinkelės be nuožulų, todėl paviršius lygus ir saugus. Tokia danga, padedanti slopinti garsą, pritaikyta visiems lankytojams.

Biržų pilies parke pasirinktos „Dekor Comfort“ juodos trinkelės, kurios su papildomais dangos sprendimais išpildė šiuolaikiško parko viziją užtikrinant praktiškumą.

Padeda kovoti su šilumos salomis

Daugelis miestų kenčia nuo šilumos salos efekto, kai vasarą tankiai užstatytose teritorijose jaučiamas didesnis karštis nei aplinkinėse vietovėse. Tai lemia gyventojų diskomfortą, išaugusias energijos sąnaudas ar net neigiamą poveikį žmonių sveikatai.

Siekiant švelninti karščio poveikį, viešosiose erdvėse pasirenkamos šviesesnių spalvų grindinio trinkelės, kurios atspindi daugiau saulės šviesos ir mažiau įkaista – taip ne tik sumažinama aplinkos temperatūra, bet ir užtikrinamas didesnis komfortas gyventojams.

Kovoje su šilumos salomis vis svarbesnį vaidmenį įgauna sprendimai, leidžiantys miestų dangai kvėpuoti ir į aplinką įlieti daugiau žalumos. Šiuo požiūriu betono gaminių gamintoja UAB „Brikers LT“ siūlo aplinkai draugišką EKO trinkelių kolekciją, taip pat „Tetris T“ ir „Tetris L“ trinkeles, dėl kurių formos tarpuose gali įsiterpti augmenija, todėl grindinys tampa vizualiai lengvesnis ir artimesnis gamtai.

Šios trinkelės pasižymi ir praktinėmis savybėmis, ypač aktualiomis šiuolaikinėje urbanistikoje, – užtikrina lietaus vandens pralaidumą.

„Mūsų gaminamos EKO kolekcijos trinkelės leidžia lietaus vandeniui susigerti į gruntą, mažina paviršinių nuotekų srautą ir drenažo apkrovą. Jose naudojama mažiau betono, o tarpai sužaliuoja, todėl natūraliai įsilieja į aplinką ir prisideda prie klimato kaitos mažinimo tikslų. Tai ypač vertina kraštovaizdžio architektai“, – teigia „Brikers LT“ vadovas Olegas Volkovas.

Tinkama viešųjų erdvių danga užtikrina patogų judėjimą

Kuriant viešąsias erdves ne mažiau svarbu, kad judėti danga būtų patogu visiems – pėstiesiems, besiramstantiems lazdele, stumiantiems vežimėlį, važiuojantiems riedlente ar riedučiais.

Atsižvelgiant į tai, bendrovė sukūrė „Modern“ ir „Comfort“ trinkeles. „Modern“ išlaiko dalį klasikinio vaizdo, tačiau turi mažesnes nuožulas, todėl tarpai tarp trinkelių yra siauresni, o danga stabilesnė. „Comfort“ trinkelės sukurtos su maksimaliai mažais tarpeliais, užtikrinant tylesnį judėjimą ir didesnį komfortą.

Ši „Brikers LT“ produkcija sėkmingai pritaikyta ne viename Lietuvos parke.

Kaip pažymi įmonės atstovas, dėl didesnio erdvės pojūčio sukūrimo viešosiose aikštėse ar komercinėse zonose pastaruoju metu populiarėja didesnių matmenų trinkelės, kurios keičia tradicinių (100 x 200 mm) matmenų pilkąsias.

„Didesnių formų trinkelės naudojamos siekiant sumažinti siūlių kiekį dangoje. Tai leidžia formuoti vientisesnį paviršių, kuris turi mažiau jungiamųjų elementų. Mažesni tarpai tarp trinkelių užtikrina patogumą pėstiesiems, transporto priemonėms ar vežimėliams. Tai svarbu prie įėjimų į pastatus judriose viešose vietose“, –sako „Brikers LT“ pardavimų vadovas Audrius Brazdeikis.

Su projektuotojais parengti

individualūs sprendimai

» Populiariausios bendrovės kolekcijoje –universalios bei elegantiškos „Urban“ ir „Barons“ produktų linijos, puikiai tinkančios tiek infrastruktūrai, tiek kiemams.

» Išskirtiniuose projektuose istorinį ar senovinį įspūdį gali puikiai pabrėžti sendinta produkcija, kuri aktuali tiek teminiuose kraštovaizdžio projektuose, tiek senamiesčių restauracijose, į kurias architektai dažnai siekia įkomponuoti patriotinius akcentus.

„Individualizuoti sprendimai populiarūs privačiuose kiemuose, viešosiose erdvėse ar projektuose su unikalia architektūra. Nuolat stebime tendencijas Baltijos šalyse ir Europoje, bendradarbiaujame su kitais gamintojais, kad pasiūlytume kuo platesnį formų pasirinkimą ir klientų lūkesčius atitinkantį produktą“, – teigia A. Brazdeikis.

Pasak pašnekovo, kasdieniame grindinio dizaine pamėgti daugiaspalviai sprendimai harmoningai įsilieja į takų, terasų ar sodo erdves.

Taikydama pažangias vibropresavimo technologijas, pigmentavimo ir dažymo sprendimus bei įvairius paviršiaus apdirbimo metodus, bendrovė sukuria daugiau nei tik betono gaminį – tai tampa betono simfonija, kurioje darniai dera funkcionalumas, grožis ir tvarumas.

UAB „Brikers LT“ – viena didžiausių gamintojų Baltijos šalyse, kurios specializacija – aukštos kokybės betoninių trinkelių, šaligatvių bortelių, gatvės bortų, plytelių ir mažosios architektūros elementų gamyba. Įmonės gaminiai puošia daugelio Lietuvos miestų gatves, parkus, pramoninius ir gyvenamuosius objektus.

Platus bendrovės produktų pasirinkimas leidžia klientams pasiūlyti visiškai individualius sprendimus bei pritaikyti trinkeles prie įvairių architektūrinių stilių. Įmonės specialistai, kartu su projektuotojais, gali padėti parinkti ne tik spalvinius sprendimus, bet ir klojimo raštus. www.brikers.lt

Betono simfonija

renovacija

Q Lietuvoje statant ar atnaujinant tiltus gana sėkmingai taikomos šiuolaikinės technologijos.

Q Tiltų monitoringo sistemų įdiegimas Lietuvoje būtų efektyvi priemonė ne tik ekonominiu, bet ir ekologiniu požiūriu.

Q Drąsūs pastatų rekonstrukcijos eksperimentai.

› Betoninio palikimo tvarkymas

› Modernūs tiltų ir pastatų pastatų atnaujinimo sprendimai

Papildomai skaitykite:

Lietuvos tiltų remonto ir rekonstrukcijos projektai

Anykščių r. savivaldybės Centro kvartalo renovacijos koncepcija

Betoninį palikimą ragina tvarkyti,

NES GRIAUTI –

NEI TVARU, NEI APSIMOKA

Lietuvoje betonas – viena svarbiausių statybinių medžiagų, dėl patvarumo ir ilgaamžiškumo plačiai naudojama tiek infrastruktūros statinių, tiek pastatų statyboje. Ypač reikšmingas jo vaidmuo buvo sovietmečiu, statant tipinius daugiabučius, kurie šiandien kelia ne tik estetinių problemų, – didelė dalis to laikmečio statinių aukšta kokybe nepasižymėjo. Tai atsispindi ir infrastruktūroje – ekspertai skaičiuoja, kad daugiau nei 100 tiltų ir viadukų šalyje reikalauja neatidėliotino dėmesio. Ką su šiais statiniais daryti – rekonstruoti, statyti iš naujo, o gal ir tai, ir tai?

Lukas BLEKAITIS

Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto mokslininkas dr. Mindaugas Augonis vertina, kad šiandien šalies tiltų būklė nėra tokia gera, kaip norėtųsi, nors šiuose statiniuose naudojamas tvirtas gelžbetonis – armuotas betonas, leidžiantis pasiekti didesnį konstrukcinį stiprumą ir ilgaamžiškumą.

„Jei pastatų konstrukcijos nuo atmosferinio poveikio yra apsaugomos stogo ir išorės sienų dangų, tai tiltų konstrukcijos tokios apsaugos neturi. Be to, tiltų perdangos šaltuoju periodu dar ir barstomos ledą tirpdančiomis druskomis, kurios ardo betono paviršių ir sukelia plieninių elementų koroziją“, – pažymi M. Augonis.

Neatitinka šiuolaikinių normų

Reguliariai neprižiūrimų ir laiku neremontuojamų tiltų būklė gali sparčiai prastėti, o kartu mažėti jų tarnavimo laikas. M. Augonio teigimu, sakyti, kad pastaruosius keliolika metų Lietuvos tiltai buvo gerai prižiūrimi, negalima, tai parodo ir 2023 m. apgriuvusio Kėdainių tilto istorija.

Prie bendrai suprastėjusios tiltų būklės esą prisideda ir padidėjęs transporto srautas, dėl kurio ne tik deformuojamos kelių dangos, bet ir perkraunamos tiltų konstrukcijos.

„Didžioji dalis tiltų suprojektuoti dar sovietmečiu, pagal tuometines SNiP normas. Jose numatytas transporto poveikis buvo mažesnis nei dabartinėse normų apibrėžtyse. Dabar sunkiosios transporto priemonės kur kas galingesnės už tuometines, todėl neretai eisme pasitaiko sunkvežimių, kurių masė viršija net ir leistinas normas pagal dabartinius reglamentus“, – teigia mokslininkas.

Dėl to tiltuose gali atsirasti plyšių, atramų pažeidimų, paveikiančių esminius tilto parametrus, dėl ko apribojamos jo eksploatavimo sąlygos. Jose įprastai sumažinama leistina transporto priemonių masė ar maksimalūs greičiai, kaip padaryta ties remontuojamu Krunos tiltu.

„ Lietuvoje

statant ar atnaujinant tiltus gana sėkmingai taikomos šiuolaikinės technologijos.

„Dėl tokių apribojimų tiltas iki numatyto remonto gali tarnauti be atsiradusių defektų vystymosi ir naujų atsiradimo, nors transporto priemonių masės apribojimai taikomi ir tinkamai suremontuotiems senos statybos tiltams, kurių laikomoji galia yra mažesnė, nei apibrėžia šiuolaikinės normos“, – pažymi M. Augonis. Visgi, atkreipia dėmesį pašnekovas, už ksuojama nemažai atvejų, kai sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai nepaiso masę ribojančių kelio ženklų.

„Dėl to kai kurių tiltų ar viadukų prieigose net yra pastatomi specialūs vartai, ribojantys sunkvežimių eismą, arba susiaurinama tilto važiuojamoji dalis, kad vienu metu ant tilto neužvažiuotų dvi prasilenkiančios sunkiasvorės transporto priemonės“, – priduria specialistas.

Pažangūs sprendimai leidžia remontuoti

Smulkesniems tiltų pažeidimams šalinti pakanka paprasto remonto, kai nekeičiami tilto pagrindiniai konstrukciniai parametrai. Naudojamos įvairios šiuolaikinės technologijos, leidžiančios sandariai užpildyti atsivėrusius plyšius ar pritaikyti įvairias kompozitines medžiagas tiltams sustiprinti, pavyzdžiui, anglies pluošto juostos ar stiklo pluošto armatūra.

Taip pat yra medžiagų, kurios, įsiskverbusios į betono paviršių, gali sustabdyti prasidėjusią betono paviršiaus eroziją – tai silano (siloksano) pagrindo impregnantai, kristalinė hidroizoliacija.

Pasak M. Augonio, tais atvejais, kai tiltų defektai yra tokie, kad paprasto remonto nebepakanka ir reikia tiltą stiprinti, svarstomi alternatyvūs variantai, apimantys tilto remontą ir stiprinimą, dalinį remontą su atskirų tilto elementų keitimu naujais arba viso tilto griovimą su naujo tilto projektavimu bei statyba.

„Žinoma, stiprinti tiltą, kaip įprasta, kainuoja kur kas mažiau nei jį griauti ir statyti naują, tačiau šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nulemiančių sprendimą, yra bendra visų konstrukcijų būklė bei likutinis tilto tarnavimo laikas“, – atkreipia dėmesį M. Augonis.

Vis dėlto vieno tilto griovimo ir vietoj jo numatyto naujo tilto projektavimo ir statybos kaštai gali siekti tokią sumą, kurios pakaktų net keliems avarinės būklės tiltams suremontuoti ir sustiprinti.

„Todėl sprendimai dėl tiltų griovimo ir naujų statymo turi būti priimami atsakingai, juolab šiuolaikinės remonto medžiagos yra gana efektyvios ir pasižymi didesniu ilgalaikiškumu nei tos, kurios naudotos statant“, – priduria pašnekovas.

Anot M. Augonio, Lietuvoje statant ar atnaujinant tiltus gana sėkmingai taikomos šiuolaikinės technologijos. Kaip vieną

dr. Mindaugas Augonis

Asmeninio archyvo nuotr.

„Depositphotos“ nuotr.

Vokietijos Leinefeldės mieste 2004 m. buvo įgyvendintas unikalus renovacijos projektas

sudėtingesnių jis išskiria Kleboniškio tiltų ties Kaunu atvejį, kuris apėmė tiek naują statybą, tiek konstrukcijų stiprinimą, tiek remontą.

Čia panaudotos paslėpto tipo modulinės įbetonuojamos gembės, kurios projektuotojų pritaikytos ir tilto sijų atrėmimui, ir horizontalių jėgų perdavimui į pamatų konstrukcijas.

„Pažangių sprendimų taikymas projektuojant ir statant tiltus leidžia ne tik sutaupyti lėšų, bet ir užtikrinti reikiamą tiltų ilgaamžiškumą, kartu prisidedant prie tvarios statybos puoselėjimo“, – priduria M. Augonis.

Pastatų griovimas –taip pat ne išeitis

Projektinis tiltų tarnavimo laikas įprastai numatytas beveik dvigubai ilgesnis nei pastatų. Pastarųjų statyboje betonas dominuojančia medžiaga tapo apie 1960-uosius, kai prasidėjo intensyvi urbanizacija. „Jis buvo lengvai pagaminamas, patikimas, todėl puikiai tiko masinei daugiabučių statybai“, – pasakoja Statybos sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) Urbanistikos padalinio vadovas Mindaugas Pakalnis.

Anykščių rajono savivaldybės pristatytas centrinis miesto kvartalas su 11 tipinio projektavimo daugiabučių atnaujinimo koncepcija

„Turėjome cemento, žvyro, todėl pasigaminti betoną nebuvo sunku. Įvertinus tai, kad Lietuvoje nebuvo kokybiškų alternatyvų –molių, plytų, – betonas tapo dominuojančia medžiaga. Galima sakyti, didžioji dalis Lietuvos gyventojų, turinčių butus, gyvena betoniniuose pastatuose“, – teigia M. Pakalnis.

Vis dėlto, pasak urbanisto, tokia standartizuota pastatų „kepykla“ lėmė absurdišką situaciją, kai to paties tipo namai buvo statomi visur. Blogiausia, kad ne tik nebeliko individualumo, bet neretai – ir kokybės. Net jei betono plokštės pagamintos kokybiškai, montavimo darbai dažnai būdavo atliekami atmestinai – prastai sandarintos siūlės, nekokybiška hidroizoliacija.

Nepaisant visko, betonas yra ilgaamžė medžiaga, todėl montavimo, sujungimo darbus atlikus tinkamai, tokie statiniai gali stovėti ilgiau nei šimtmetį. „Jei namai būtų pastatyti iš kitų trumpalaikių medžiagų ir būtų stipriai paveikti gamtinių sąlygų, po 50 metų turėtume didelių problemų“, – sako M. Pakalnis.

„Yra būdų, kaip statinius tvarkyti kūrybingai. Kai kur galbūt reikės juos nugriauti, nes liks be gyventojų ir bus visiškai tušti. Tačiau tai labai netvaru, todėl nesinorėtų tik išgriauti, sumalti ir pastatyti tą patį“, – priduria pašnekovas.

Jei tiltų priežiūroje svarbiausias akcentas – saugumas, gyvenamųjų pastatų atnaujinimo esmė dažniausiai būna apšiltinimas, estetika ar energinės naudingumo klasės pagerinimas.

Drąsūs rekonstrukcijos eksperimentai

Tačiau į renovaciją galima pasižiūrėti ir kitu kampu. Tai padarė Vokietija, vienu metu pasitelkusi ne tik renovaciją, bet ir rekonstrukciją, ir naują statyba. M. Pakalnio teigimu, daugėjant įvairių betoninių namų pertvarkymo būdų juos renovuojant ar tiesiog šiltinant, mintys griauti ir statyti iš naujo nueina į antrą planą.

Vokietijos Leinefeldės mieste dar 2004 m. buvo įgyvendintas unikalus renovacijos projektas, išsiskiriantis ne tik inovatyviu požiūriu į betono pernaudojimą, siekiant tvarumo ir žiedinės ekonomikos principų, bet ir išskirtiniu urbanistiniu pertvarkymu.

Po Vokietijos suvienijimo Leinefeldė susidūrė su dideliu gyventojų skaičiaus mažėjimu, dėl to daugelis vietos Plattenbau tipo daugiabučių smarkiai ištuštėjo ir buvo prastai prižiūrimi.

Plattenbau – Vokietijoje (ypač buvusioje Rytų Vokietijoje) plačiai naudotas daugiabučių namų statybos būdas, kai pastatai surenkami iš gamykloje pagamintų gelžbetonio plokščių. Tokie namai

Mindaugas Pakalnis

Asmeninio archyvo nuotr.

masiškai statyti nuo 1950 iki 1980-ųjų, siekiant greitai aprūpinti gyventojus būstu. Jie pasižymėjo monotonišku dizainu, siaurais butais ir prasta garso izoliacija.

Skirtingai nei kitose Rytų Vokietijos vietovėse, Leinefeldėje nuspręsta tokius pastatus ne tik renovuoti, bet ir radikaliai transformuoti: kai kurie daugiabučiai nugriauti tik iš dalies, pašalinant tam tikrus aukštus ar sekcijas, o likusios medžiagos panaudotos mažesnių namų statybai.

Taip pertvarkyti daugiabučiai pavirto į mažesnius, individualizuotus būstus su balkonais, terasomis ir sodais, sukuriant miesto vilų įspūdį. Projektas pelnė ne vieną apdovanojimą ir tapo pavyzdžiu, kaip galima derinti betoninių statinių atnaujinimą su urbanistine miesto plėtra.

Renovacijos galimybių paieškos Lietuvoje

Nors, anot M. Pakalnio, panašių projektų su betoninėmis konstrukcijomis Lietuvoje nėra įgyvendinta, įkvėpimo galima semtis iš praėjusiais metais Anykščių rajono savivaldybės pristatyto centrinio miesto kvartalo su 11 tipinio projektavimo daugiabučių atnaujinimo koncepcijos.

Siekiama sukurti ne tik labiau miesto centrui būdingas viešąsias ir privačias žaliąsias erdves, įkuriant sodus ir žydinčias pievas ar įveiklinant pirmuosius daugiabučių aukštus, bet ir vizualiai atnaujinti sovietmečiu statytus penkiaaukščius, suskaidant juos vertikaliu dalinimu.

„Fasadą būtų galima paslėpti dažant, renovacijos metu suteikiant įvairių atspalvių, kad pastatai labiau „susišnekėtų“ su urbanistiniu kontekstu ir smulkesniu masteliu, būdingu mažesniems miestams“, – apie galimus renovacijos sprendimus svarsto M. Pakalnis.

Kaip su betonu elgsimės ateityje?

Urbanistas svarsto, kad mums įprastas pilkas betonas vis labiau pasitraukia iš viešosios erdvės akiračio – tai natūralus procesas, atsižvelgiant į sovietmečiu naudotos medžiagos estetinį ir technologinį ribotumą. Masinei statybai skirtas betonas dažnai buvo nekokybiškas, vizualiai nepatrauklus, todėl šiandien jis dažniausiai slepiamas po apdailos sluoksniais.

Vis dėlto, pažymi pašnekovas, atsiranda naujų betono tekstūrų, spalvų, tonavimo, o šiuolaikinėje architektūroje jis vis labiau suvokiamas ne tik kaip konstrukcinė, bet ir estetinė medžiaga – kartais esą net sunku atpažinti, kai fasado apdailai naudojamas betonas. „Šiuolaikinėje gyvenamojoje statyboje naudojamos įvairios fasado struktūros, pavyzdžiui, apklijavimas klinkeriu. Tuomet atrodo, kad pastatas klinkerinis, nors iš tiesų – betoninis. Betoną stengiamasi panaudoti kuo kūrybiškiau, o senos statybos mikrorajonų pastatai bus „mažiau betoniniai“ – šią medžiagą vizualiai matysime vis rečiau“, – prognozuoja M. Pakalnis.

Kalbant apie gelžbetonį naudojančius infrastruktūros objektus, KTU mokslininkas M. Augonis svarsto, kad vis didesnį vaidmenį ateityje turės technologijos – Europoje jau kurį laiką taikomos įvairios tiltų monitoringo sistemos.

Pavyzdžiui, Slovėnijoje skaitmeninė matavimo įranga pritaikyta ksuoti transporto priemones, viršijančias leistiną masę. Tilte įmontuotais poslinkių davikliais įvertinami įlinkiai, sukelti leistiną masę viršijančių transporto priemonių, kurios tuo metu važiuoja tiltu.

Tokiu būdu pažeidėjams yra skiriamos baudos, nes leistinas mases viršijančios sunkiasvorės transporto priemonės gali lemti plyšius tiltų perdangos konstrukcijose ar net atraminių guolių lūžius, kurių remontas brangus.

Ekspertas priduria, kad pažangių sprendimų taikymas projektuojant ir statant tiltus leidžia ne tik sutaupyti lėšų, bet ir užtikrinti reikiamą tiltų ilgalaikiškumą, kartu prisidedant prie tvarios statybos puoselėjimo.

„Monitoringo sistemų įdiegimas Lietuvoje būtų efektyvi priemonė ne tik ekonominiu, bet ir ekologiniu požiūriu, nes pažeistų tiltų konstrukcijų remonto medžiagų ir darbų apimtis yra gana didelė, o tai atsispindi ir CO2 emisijoje“, –teigia M. Augonis.

MODERNŪS BETONO ATNAUJINIMO SPRENDIMAI –konstrukcijų ilgaamžiškumo garantas

Nors betonas laikomas viena patikimiausių statybinių medžiagų, net ir tvirčiausios

gelžbetoninės konstrukcijos nėra apsaugotos nuo natūralių irimo procesų.

Vizualiai tvarkingos atramos, perdangos ar balkonai gali turėti nematomų pažeidimų dėl korozijos ar karbonatizacijos, o jų žala dažniausiai pasimato tik pasiekus pavojingą ribą.

Gelžbetonio irimas dažnai prasideda viduje ir pasireiškia mikroįtrūkimais, paviršiaus trupėjimu, o vėliau ir armatūros atsidengimu, korozija, konstrukcijos nusilpimu. „Ceresit“ ekspertai perspėja, kad laiku nesiėmus veiksmų šie pažeidimai gali kelti realų pavojų ne tik statinio eksploatacijai, bet ir žmonių saugumui.

Įtrūkimus gali sukelti tiek ziniai veiksniai ar didesnės konstrukcijų apkrovos, tiek natūralūs gamtos reiškiniai, tokie kaip drėgmė ir šaltis, ypač kai drėgnas betonas žiemą traukiasi ir plečiasi. Vis dėlto didžiausią pavojų kelia karbonatizacija –procesas, kai į betoną įsiskverbęs anglies dioksidas (CO2) kartu su drėgme mažina betono šarmingumą. Kai pH nukrinta, armatūra netenka natūralios apsaugos ir pradeda rūdyti.

Tiltų konstrukcijas lygiai taip pat pažeidžia chloridai, dažnai patenkantys nuo keliams barstyti skirtos druskos, bei kitos agresyvios cheminės medžiagos.

PCC – kompleksinis požiūris

į betono remontą

Kai žala betono konstrukcijoms tampa matoma plika akimi, remontas reikalauja daugiau nei paviršinio pataisymo – dažnai būtinas kompleksinis sprendimas.

Betono konstrukcijų remontą apima šie veiksniai.

» Pagrindo paruošimas (pašalinami visi pažeisti sluoksniai).

» Armatūrinio plieno apsauga (valoma ir apsaugoma armatūra).

» Armatūros atkūrimas (atkuriama papildomais strypais, jei tai būtina).

» Kontaktinio sluoksnio dengimas (sudrėkinamas paviršius ir tepamas kontaktinis sluoksnis).

» Ertmių užpildymas ir išlyginimas.

» Paviršiaus apsauga (nuo atmosferos reiškinių poveikio ir drėgmės).

Kompleksiniam betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų remontui tiek gyvenamuosiuose, tiek pramoniniuose objektuose –nuo ertmių užpildymo iki paviršių perpro liavimo – sukurta „Ceresit PCC“ (Polymer Cement Concrete) sistema. Ji efektyviai taikoma taisant gilius mechaninius ar korozijos pažeidimus įvairiuose elementuose: balkonuose, sijose, perdangose, stulpuose ar gembėse.

Pirmasis žingsnis remontuojant konstrukcijas – pažeistų vietų pašalinimas ir armatūros apsauga nuo korozijos. Čia naudojama „Ceresit CD 30“ – antikorozinė mineralinė apsaugos priemonė, kuri tuo pačiu veikia kaip kontaktinis sluoksnis tarp seno ir naujo betono. Vėliau, priklausomai nuo ertmės gylio, pasirenkami mišiniai:

» CD 26 (30–100 mm sluoksniams);

» CD 25 (5–30 mm);

» CD 24 (iki 5 mm, smulkiems pažeidimams ar paviršiui išlyginti).

Sistema pasižymi puikiomis darbinėmis savybėmis – mišinius galima naudoti rankiniu ar mechanizuotu būdu, jie lengvai formuojami ant vertikalių ir horizontalių paviršių. Šie sprendimai suderinami net su žemesnės klasės betonais, todėl tinka ir senų pastatų renovacijai.

Paruoštam paviršiui apdoroti rekomenduojama naudoti atsparius ir ilgalaikius fasado dažus „Ceresit CT 110“. Jais padengti paviršiai yra apsaugomi nuo CO2 difuzijos, todėl idealiai tinka betoniniams paviršiams. Produktas taip pat apsaugo nudažytus plotus nuo atmosferos sąlygų, biologinės korozijos ar nešvarumų, yra atsparus įbrėžimams ar trynimuisi.

Kai svarbu greitis

Jei reikia skubiai sustiprinti konstrukciją, pritvirtinti sunkią įrangą ar atkurti pažeistą vietą, tokioms situacijoms sukurti greitai kietėjantys „Ceresit CX“ serijos mišiniai. Jie leidžia saugiai ir greitai atlikti darbus, kai tampa svarbi kiekviena minutė.

Smulkiems tvirtinimo ir remonto darbams puikiai tinka greitai kietėjantis montažinis mišinys „Ceresit CX 5“. Vos įpylus vandens, mišinys pradeda kietėti po 5 min., o po 15–20 min. objektas jau būna stabiliai įtvirtintas. Mišinys idealiai tinka metalinių turėklų, grotų, kabelių laikiklių, šviestuvų ar kitų smulkių elementų inkaravimui tiek vidaus, tiek lauko sąlygomis. Be to, „CX 5“ yra nelaidus vandeniui, atsparus šalčiui ir neturi chloridų, todėl saugus naudoti prie armatūros.

Mišinys taip pat puikiai pasitarnaus smulkiems vidaus remonto darbams – nedideliems įtrūkiams, plyšiams ar kiaurymėms užtaisyti sienose, lubose ar grindyse. Dėl greito stingimo nereikia papildomų laikiklių, o užtaisyta vieta gali būti netrukus padengiama apdailos medžiagomis.

Kai statybų objektuose reikia greitai ir patikimai sutvirtinti sunkias bei apkrovas patiriančias konstrukcijas, „Ceresit CX 15“ tampa patikimiausiu pasirinkimu. Per 24 val. mišinys pasiekia 40 MPa atsparumą gniuždymui, o darbinis laikas – iki 60 min. po paruošimo – suteikia pakankamai laiko mišiniui sklandžiai išlieti.

„CX 15“ galima patikimai naudoti užpildyti ir tvirtinti ertmėms iki 100 mm storio, todėl mišinys puikiai tinka tiek smulkesniems remonto, tiek didesnės apkrovos darbams, kur reikalingas konstrukcinis stiprumas. Be to, dėl sumažinto dulkingumo jį galima naudoti ir vietose, kur reikalingas švarus darbas.

Mišinys skirtas plieniniams elementams ir inkarams, įbetonuojamiems į konstrukcijas, apdoroti, sunkios technikos ar įrenginių pagrindams paruošti, taip pat tinka stulpų bei sijų atramoms įtvirtinti, surenkamų ir vietoje liejamų betoninių elementų jungtims užpildyti. „CX 15“ naudojamas sąramoms, šulinių dangčiams įrengti, ertmėms bei įdubimams betone ar grindyse lyginti, taip pat baseinų dugno formai atnaujinti.

„CX15“ betono mišinio techniniai duomenys Savybė

Gniuždomasis stipris po 1 paros≥ 35 MPaEN 12190:2000

Gniuždomasis stipris po 28 parų≥ 70 MPaEN 12190:2000

Lenkiamasis stipris po 1 paros≥ 4,5 MPaEN 196-1:2006

Lenkiamasis stipris po 28 parų≥ 7,0 MPaEN 196-1:2006

Sukibimo su betonu stipris≥ 2,0 MPaEN 1542:2000

Armatūros strypų ištraukimo stipris (sausomis sąlygomis)

Armatūros strypų ištraukimo stipris (drėgnomis sąlygomis)

Armatūros strypų poslinkis esant 75 kN jėgai (sausomis / drėgnomis sąlygomis)

≥ 14 MPaEN 1881:2007

≥ 12 MPEN 1881:2007

≤ 0,6 mmEN 1881:2007

Tamprumo modulis gniuždant≥ 20 GPEN 13412:2008

www.henkel.com

ŠILTOS IR LENGVOS „TERIVA“ PERDANGOS: nauda ir konstruktoriams, ir vystytojams,

ir užsakovams

Greitai surenkamos „Teriva“ perdangos yra lengvesnės ir šiltesnės, palyginti su perdangų plokštėmis.

Pasirinkus šias perdangas tarp aukštų ar dengiant plokščiuosius stogus, galima sutaupyti laikančiųjų sienų ir pamatų storio, kuris vėliau pavirsta papildomais kvadratiniais patalpų metrais.

Šilto ir sandaraus plokščiojo stogo sprendimas

Kalbant apie stogus, verta paminėti tokį monolitinės lengvos gelžbetonio konstrukcijos pranašumą – sandarumą. Tai stogams gyvybiškai svarbu, ir tai gali patvirtinti kiekvienas, gyvenęs tarybiniuose daugiabučiuose.

„Teriva“ lengvosios perdangos šį klausimą išsprendžia be jokių sandarinimo plėvelių ir sudėtingų mazgų montavimo. Visiškas plokščiojo stogo, turinčio nuolydį iki 5 proc., sandarumas pasiekiamas tiesiog užpilant visą perdangos konstrukciją monolitiniu betonu. Per visą stogo perimetrą, kartu su perdanga viename aukštyje, suformuojamas gelžbetoninis vainikas, sandariai sujungiantis perdangos konstrukciją su mūrine siena. Vėliau ant jo iškyla stogo parapetas, galutinai užbaigiantis tvirtą ir sandarią konstrukciją.

Naudojamos „Teriva“ lengvosios perdangos nesudaro

papildomos apkrovos pastatų sienoms ir pamatams. Sienas galima projektuoti plonesnes, šitaip sukuriant – ir vėliau pelningai parduodant – bent kelis papildomus vidinių patalpų kvadratinius metrus. O žinant, kad perdangoje jau yra integruotas polistireninis putplastis, galima per visą stogo plotą papildomai 10–15 cm sumažinti ir šiltinamojo sluoksnio storį.

Iš pradžių šie ~100 m² kotedžai buvo projektuoti su gelžbetonio plokštėmis; atitinkamai apskaičiuotos buvo 24 cm storio sienos. Pasirinkus „Teriva“ lengvąsias perdangas, pastatų sienų storį pavyko sumažinti iki 18 cm, o kai kurių ir iki 15 cm, neprarandant kitų svarbių savybių, tokių kaip garso izoliacija. Be to, stogui įrengta 10 cm plonesnė polistireninio putplasčio šilumos izoliacija, tačiau šilumos varža išliko tokia pati, kaip numatyta projekte, gal net šiek tiek geresnė. „Mano duomenimis, tai sutaupė vystytojui apie 22 500 Eur“, – pabrėžia gamybos įmonės UAB „Prefabeta“, tiekiančios šias perdangas į statybvietes, direktorius Genadij Janč.

„Karaliaučiaus slėnio“ sublokuoti kotedžai Pilaitėje, Vilniuje

Daugiabutis gyvenamasis namas Gedimino pr. 22, Vilniuje, statytas 1899–1902 m. pagal K. Korojedovo projektą kaip teatro bei koncertų salė su viešbučiu

Puikus sprendimas rekonstrukcijoms

Paveldo objektų, istorinių pastatų rekonstrukcija dažnai virsta tikru iššūkiu architektams, vystytojams bei statybininkams dėl to, kad istorinių pastatų pamatai nėra apskaičiuoti šiuolaikinių sunkių betoninių perdangų sukuriamiems krūviams. Be to, toli gražu ne visada įmanoma uždaryti statyboms visą objektą.

„Teriva“ lengvosios perdangos – idealus sprendimas pavargusioms, gyvenimo mačiusioms sienoms ir pamatams, – sako G. Janč. – Jos šiuo metu yra lengviausios gelžbetoninės perdangos Lietuvoje. Visiškai įrengta tokia perdanga sveria tik 190 kg/m². Perdangos elementus galima įnešti pro langus ar duris ir montuoti tiesiog rankomis, neužstatant siaurų kiemų bei senamiesčio gatvelių sunkiasvore technika. Nereikia stiprinti sienų ir pamatų, nereikia uždarinėti šalia dirbančių parduotuvių ir restoranų, verslai nepraranda pajamų. O ir pačiame objekte galima tęsti darbus, nelaukiant savaitėmis, kol bus sumontuotos betoninės perdangos.“

Objekto vystytojai ilgai sprendė, kaip padidinti pastato aukštingumą ir iš buvusių keturių padaryti penkis bei kai kur – dalį šešto aukšto. „Ieškojome sprendimų surėmę galvas su konstruktoriais ir architektais, – pasakoja UAB „Prefabeta“ vadovas. – Galų gale radome štai kokią išeitį: įrengėme laikančiąsias metalines konstrukcijas ir jau į jas montavome perdangas. Standartinės monolitinio gelžbetonio perdangos dėl savo didelio nuosavo svorio čia netiko, tik su lengvosiomis „Teriva“ perdangomis pavyko pastatyti dar papildomus 2 500 m² ploto. Dabar čia įrengti butai ir prabangūs apartamentai“

Kito objekto vystytojai pageidavo įrengti gyvenamąją pastogę. Sumontavus joje „Teriva“ lengvąsias perdangas, vystytojai, pamatę tokį greitą ir nebrangų sprendimą, nusprendė keisti jomis visas likusių aukštų medines perdangas. „Kad ir kokia tvirta būtų medinė perdanga, – pažymi specialistas, – gelžbetoninė visgi tvirtesnė, patikimesnė ir ilgaamžiškesnė. „Teriva“ sistemą galima sumontuoti greitai, tai sumažina darbo sąnaudas ir leidžia greičiau pereiti prie kitų rekonstrukcijos etapų. Pakeisti perdangą nekilnojamojo turto vystytojui kainuoja iki 100 Eur/m², o parduoti prabangūs butai su patikimomis naujomis perdangomis naudos atneša penkiagubai ar net dešimtgubai.“

Taupo statybvietės laiką

Statybvietės matematika ne iš lengvųjų: čia reikia skaičiuoti ir medžiagas, ir darbų eiliškumą, ir neišvengiamas technologines pauzes. „Montuojant tradicines perdangų plokštes, jau turi būti įrengtas gelžbetoninis vainikas, – sako G. Janč. – Sumontuojami vainiko klojiniai, surišama armatūra, užpilama betonu... ir tradiciškai reikia savaitėlę luktelėti, kol betonas sukietėja. Tada reikia išardyti klojinius, sumontuoti plokštes, įrengti pusvainikį, suinkaruoti plokštes ir toliau kelti mūrą ar – stogo atveju – parapetą.“

Tačiau su „Teriva“ lengvosiomis perdangomis darbų eiliškumas šiek tiek kitoks. Formuoti vainiko nereikia, pakanka tik pakelti iki

Dėl ko verta rinktis „Teriva“ perdangą?

• Panaudojus TERIVA LIGHT perdangą stogui dengti, sutaupoma apšiltinimo medžiagų ir gaunama sandari ir šilta stogo konstrukcija.

• Perdangos TERIVA elementai yra lengvai pjaustomi, tokiu būdu paprastai galima suformuoti laiptų, kaminų, ventiliacijų ir kitų angų apėjimus.

• Perdangoje TERIVA monolito ruožų nelieka arba lieka labai minimalūs.

• Prieš tai nereikia įrengti vainiko. Vainikas formuojamas perdangos aukštyje ir užpilamas kartu su perdanga (sutaupoma laiko ir išlaidų), kartu gaunama sandari ir vientisa konstrukcija.

• Vienas geriausių sprendimų imantis rekonstrukcijos. Perdangos elementus galima įnešti tiesiog pro langą ar duris. Sijos yra įleidžiamos į sieną, vainikas įrengiamas šalia jos. Pasirinkus rekonstrukcijai TERIVA LIGHT perdangą, dėl perdangos konstrukcijos mažesnio svorio mažėja spaudimas sienoms bei pamatams.

• Perdangą galima sumontuoti tiesiog rankomis. Nereikia jokių sudėtingų įrenginių ir kranų. Ji surenkama iš atskirų lengvų elementų.

• Mažesnės transportavimo sąnaudos. Priklausomai nuo perdangos tipo, su 13,6 m ilgio sunkvežimiu galima pristatyti 180–500 m².

perdangos apatinės altitudės eilinį mūrinį blokelį. Iš atskirų elementų darbininkai sumontuoja perdangą, naudodami betonines sijas su erdviniu karkasu ir putplasčio blokelius. Užpylus konstrukciją betonu, tereikia luktelėti dvi tris dienas, kol jis šiek tiek sustings. Konstrukcijos labai lengvos, tad statramsčių bei rėmsijų reikia labai nedaug, palyginti su monolitinei perdangai reikalingu skaičiumi statramsčių. Kol betonas stingsta, apatiniame aukšte jau galima dirbti toliau. „4 500 m² stogų, skaičiuojant ir medžiagų pristatymą, ir perdangų įrengimą, ir jų užpylimą betonu, – skaičius pateikia UAB „Prefabeta“ direktorius. – Mes galime uždengti maždaug per mėnesį.“

Betono simfonija technologijos

› Grindų betonavimas

› Betonavimas po vandeniu

› Ypatingų projektų pamatai

› Apdailinis betonas

Q Pramoninių betoninių grindų įrengimo eiga ir dažniausios problemos.

Q Siekiant tinkamai įrengti betono konstrukcijas po vandeniu, reikia suprojektuoti ne tik tinkamas betono mišinių sudėtis, bet ir pasirinkti tinkamą po vandeniu betonavimo būdą.

Q Pamatų projektavimas ir įrengimas su daugybe kintamųjų.

Q Apdailinis betonas. STR problemos ir jų sąlygotas rinkos dalyvių nesusikalbėjimas.

Papildomai skaitykite:

KTU mokslininkai atrado būdą, kaip atpiginti ypač stiprų betoną

Daugiau apie betono technologijas portale www.sa.lt

Aneta VAITKIENĖ

GRINDŲ BETONO PROBLEMOS: sena daina su naujais žodžiais

Atrodytų, kas gali būti paprasčiau: paėmei vieną dalį cemento, dvi dalis smėlio, tris ar keturias dalis skaldos, įpylei tiek vandens, kad mišinys būtų nei per tirštas, nei per skystas, – ir viskas, betonas paruoštas.

„Freepik“ nuotr.

Sėkmės paslaptis – receptūroje

Kiekviena betono sudedamoji dalis turi savo paskirtį, o netinkamos proporcijos gali reikšti, kad vietoj tvirtos konstrukcijos gausi birią, trupančią masę. Per daug vandens – ir betonas nebeturės laukiamų tvirtumo savybių, ims byrėti po pirmųjų šalčių. Per daug smėlio – ir mes nesuformuosime reikiamos struktūros. O jei skaldos bus per mažai, žymiai sumažės atsparumas gniuždymui, padidės traukumo deformacijos.

Todėl inžinieriai kruopščiai skaičiuoja vandens, cemento, užpildų ir cheminių priedų santykį, kad betonas būtų ne tik lengvai maišomas, bet ir ilgaamžis, gebėtų patikimai perimti visas jam tenkančias apkrovas. Ir tik profesionalai bei betono mokslininkai žino, kad ši lygtis daug sudėtingesnė ir, pernelyg ją supaprastinus, neilgai trunka susidurti su problemomis. Apie svarbiausias jų su leidiniu sutiko pasidalinti KTU Statybos ir architektūros fakulteto Laboratorijų centro vadovas dr. Ernestas Ivanauskas.

Šarminė korozija: klasta už pusmečio

Vadinamoji betono šarminės korozijos (angl. alkali-silica reac tion, ASR) problema iki šiol neturi universalaus sprendimo. „Lie tuva – toks regionas, kur nėra karjerų, neužterštų reaktyviomis uolienomis titnagu ar opoka, – pripažįsta E. Ivanauskas. – Skirtu mas tik tas, kad įvairiuose Lietuvos regionuose šių uolienų kiekis skirtingas. Kaip tik jos reaguoja su cemente esančiais šarmais, sudarydamos šarminį silikagelį, kuris pritraukia drėgmę jau sukietėjusiame betone, išbrinksta ir sukelia vidinius įtempius betono struktūroje taip jį pažeisdamas.

„Kiekviena betono sudedamoji dalis turi savo paskirtį, o netinkamos proporcijos gali reikšti, kad vietoj tvirtos konstrukcijos gausi birią, trupančią masę.

Šarminė korozija

Nors pasaulyje yra kelių rūšių šarminės korozijos procesų, Lietuvoje dažniausiai vyksta paviršinės betono konstrukcijos pažaidos maždaug centimetro gylyje, kai minėto storio betono danga gali atskilti nuo bendro masyvo: pradeda vykti korozija, pasikeičia paviršiaus įtempiai ir, nuo betonavimo praėjus 4–9 mėn., nedideli betono fragmentai lokaliai ima atšokti. Apvertus tokį atšokusį fragmentą, galima pamatyti dažniausiai juodą arba tamsiai arba šviesiai pilką akmenuką – opoką arba titnagą.“

Dažniausiai šios korozijos problema išryškėja įrengiant betonines grindis. Korozija įvyksta, kai grindys jau būna sustingusios, nušlifuotos ir paruoštos naudoti. „Konstrukciškai problemos nėra, – teigia specialistas, – tačiau yra estetinė.“ Užsakovai visi lyg vienas mėgsta lygų, nušlifuotą paviršių ir nėra pasiryžę taikstytis su korozijos sukeltais betono nelygumais. Menkai juos guodžia faktas, kad kaip tik Lietuvoje šis atšokinėjimas tėra paviršinis, o štai kitoje Atlanto pusėje, vykstant šiek tiek kitokio pobūdžio reakcijai, priklausančiai nuo užpildų, jis gali pasklisti po visą betono storį ir, priklausomai nuo užpildų bei cemento, visa konstrukcija rizikuoja sutrūkinėti ir supleišėti.

„sausu“ sifonu

Universalu: Tinka nuo 1 iki 7mm liejamoms grindų dangoms

Patogu: Trapo montavimo aukštis – nuo 62mm iki 230mm

Saugu: Apvalios trapo grotelės be stačių kampų

Sandaru: Komplektuojamas su hidroizoliaciniu komplektu

Estetiška: Apvalios nerūdijančiojo plieno grotelės su galimybe įlieti dangą

Patikima: Atlaiko 300 kg arba 1500 kg apkrovą

Paprasta: Aiškus ir paprastas montavimas

saulius.salna@hl.at www.hl.at

Išvengti įmanoma

Kad įvyktų šarminė betono korozija betonui sukietėjus, turi įvykti tam tikros sąlygos: betonas turi būti veikiamas drėgmės. Daug drėgmės, apie 80 proc. santykinio drėgnio. Ir kuo aukštesnė temperatūra tuo metu bus, tuo šarminės korozijos reakcijos tikimybė didesnė. Tad daugiausia rizikos kyla baseinuose, tiesioginį sąlytį su lietaus vandeniu turinčiose konstrukcijose ir objektuose, kur ant grunto betonuojant grindis nepasirūpinama hidroizoliacija arba ji būna įrengta nekokybiškai. Dažnai būdingų šarminės korozijos pažeidimų galima pamatyti automobilių stovėjimo aikštelių paviršiuje: jos patiria ir drėgmės, ir šilumos ir net šalčio poveikį. „Todėl visada reikia laikytis technologijos ir grindis betonuoti, pagrindą prieš tai išklojus hidroizoliacine plėvele. Taip pat privaloma pasidomėti gruntinio vandens lygiu bei būtinybe įrengti drenažą“, – primena mokslininkas.

Vienas dažniausių įvykusios betono šarminės korozijos pašalinimo būdų, mokslininko pasakojimu, yra betoninės dangos vietoje, kur įvyko lopinėlio atskilimas, padaryti mažytį gręžinuką ir išimti reaktyvų užpildą, tada užtaisyti pažeistą vietą remontiniu mišiniu, maksimaliai pritaikant grindų atspalvį. Antrasis būdas – nufrezuoti 20–40 mm betono paviršiaus ir užlieti jį išlyginamuoju remontiniu mišiniu. Reikia akcentuoti, kad tai nesustabdo jau vykstančio betono šarminės korozijos proceso, tačiau eliminuoja jos vizualų matymą konstrukcijos paviršiuje, kadangi reaktyvus užpildas jau nebeturi tiek „jėgos“ atkelti, pavyzdžiui, 40 mm betono sluoksnio.

Dažniausios grindų betono problemos:

› traukimosi deformacijos;

› betono šarminė korozija;

› grindų pleišėjimas.

Bandoma problemą suvaldyti prevenciškai, naudojant mažašarmius cementus. „Lietuvoje „Akmenės cementas“, vienas didžiausių Baltijos šalyse ir vienintelis Lietuvoje cemento gamintojas, dažniausiai siūlo ~0,8 proc. šarmingumo cementą, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą 2022 m. sausio 24 d. Nr. D1-15, tačiau esant poreikiui gali pagaminti ir cementą, kurio šarmų kiekis neviršys 0,5 proc., o tai jau galėtų visiškai eliminuoti betono šarminės korozijos atsiradimą“, – pasakoja mokslų daktaras. Tokį cementą pagaminti nėra paprasta, tad yra dar vienas kelias – visą betono stambų užpildą pakeisti granitine skalda. „Granito karjere, – paaiškina E. Ivanauskas, – titnago ir opoko priemaišų nėra, šarminei korozijai sąlygų nekyla.“ Kartu reikia nepamiršti, kad šiam korozijos tipui įtakos gali turėti ir smėlio kokybė, kai vien tik dėl jo stambumo, kur stambiausia dalelė viršija 4 mm, taip pat pasitaiko opokos ar titnago fragmentų, todėl, norint pilnai suvaldyti šio tipo koroziją, reikėtų naudoti ne stambesnį nei 0/2 frakcijos smėlį.

Kreizingas, arba dar dažnai grindininkų vadinamas betoninių grindų paviršiaus marmuro efektas – voratinklio formos plonyčiai sutrūkinėjimai

Metalinės siūlės detalė

„Betono susitraukimas

Bijo temperatūrų skirtumo

daugiausia priklauso nuo cemento rūšies, nuo aplinkos temperatūros ir nuo vandens cemento santykio.

Betono susitraukimas daugiausia priklauso nuo cemento rūšies, nuo aplinkos temperatūros ir nuo vandens cemento santykio. „Kuo didesnis skirtumas tarp mišinio ir aplinkos temperatūrų, – pasakoja E. Ivanauskas, – ypač jei konstrukcija šiek tiek masyvesnė, tarkim, 30–50 cm storio, tuo didesnis pavojus atsirasti konstrukcijos defektams. Betonas kietėdamas sukelia egzoterminę cheminę reakciją, kurios metu į aplinką išskiriama šiluma. Betono masyvo viduje ši temperatūra, priklausomai nuo aplinkos sąlygų, gali siekti ir 70–80 °C! Tad kuo šis skirtumas didesnis, tuo didesnė tikimybė, kad betone atsiras įtrūkimų. Jei tarp betono sluoksnių temperatūrų skirtumas 25 °C ir daugiau, įtrūkimai konstrukcijoje praktiškai garantuoti.“

Betono defektus, tuštumas ar drėgmės lygį galima aptikti elektromagnetinių bangų ar ultragarso principu veikiančiu betono detektoriumi

Yra priemonių šiam skirtumui suvaldyti, daugiausia veikiančių šilumos išsiskyrimą. Į betoną, eksperto žiniomis, dedama specialių priedų, mažinančių masyvo temperatūros kilimą jo rišimosi metu: naudojami sudėtiniai cementai, dalis įprastinio cemento keičiama mikroužpildais, pelenais arba naudojami lėtikliai, sumažinantys cheminės reakcijos greitį. Šiuo metu, siekiant suvaldyti betoninių konstrukcijų traukumą, naudojami ir specialūs traukumą mažinantys priedai (angl. SRA). Taip pat spręsti šią problemą padeda armavimas polipropilenine arba metaline bra, mikropluoštu bei kietėjančios konstrukcijos vėsinimas vandeniu – konstrukcijos viduje prieš betonuojant išvedžiojamas vamzdynas, kuriuo betono rišimosi metu tiekiamas vėsus vanduo.

Marmuro efektas

„Tiems, kas šio termino nėra girdėję, galiu paminėti, kad „marmuro efektas“, užsienio literatūroje vadinamas „crazing“, daugeliu atvejų yra pramoninio betono grindims būdingas reiškinys ir laikomas daugiau išvaizdos, o ne konstrukcine ar tinkamumo naudoti problema, – pažymi E. Ivanauskas. – Šio tipo mikroplyšių negalima painioti su konstrukcijos pleišėjimu. Tokio grindų sutrūkinėjimo atsiradimo priežastys nėra vienareikšmiškai paaiškinamos mokslinėje literatūroje, todėl neįmanoma rekomenduoti priemonių, kurios užkirstų kelią jų atsiradimui. Kaip minima užsienio literatūros norminiuose dokumentuose, paviršiaus mikrosutrūkinėjimas yra susitraukimo skirtumo, greičiausiai džiūvimo susitraukimo ir karbonizacijos susitraukimo, tarp paviršiaus sluoksnio ir pagrindo betono rezultatas.“

Dažniausiai tokio pobūdžio vizualinis efektas atsiranda dėl nepakankamų betoninės konstrukcijos priežiūros sąlygų pradinio kietėjimo metu, kai pradžioje klojant betoną ypač sudėtinga suvaldyti intensyvų vandens garavimą ir tinkamu laiku tik suklotą ir sutankintą betono mišinį padengti specialia vadinamąja kiuringo danga, kad vanduo negalėtų intensyviai pasišalinti taip sukeldamas betoninės

Grindų brokas prie įvažiavimo

Kreizingas ir netolygus užpildų paskirstymas

dangos paviršiuje mikropleišėtumą. Tai dažniausiai sukelia įvairūs skersvėjai, atviros erdvės, aukštesnė mišinio temperatūra klojimo metu ar žymesnis temperatūrų skirtumas tarp išorinio ir giluminių betono konstrukcijos sluoksnių. Taip pat analogišką efektą galėtų paskatinti ir bendras klojamo betono mišinio sluoksniavimasis, kai stambus užpildas grindų tankinimo metu grimzta žemyn, taip iš po savęs išspausdamas dalį laisvo vandens į paviršių ir padidindamas paviršiaus vandens cemento (V/C) santykį, kuris sąlygoja didesnį paviršiaus traukumą ir deformatyvumą.

„Taip pat vertinant galimą pleišėtumo atsiradimą betoninių grindų paviršiuje galime apibūdinti jo atsiradimo priežastis remiantis moksline patirtimi: t. y. bendru grindų cheminio pobūdžio susitraukimu, plastiniu susitraukimu ir susitraukimu džiūstant“, – reziumuoja mokslininkas.

Spalvos vientisumas

„Įrengiant betonines grindis, ypač kai jų paviršius bus šlifuojamas ir paliekamas atviras, t. y. ant jų nebus klojamos jokios kitos apdailinės dangos, susiduriama su dažna problema, kai netenkina spalvos vientisumo pokyčiai bei matomas nevienodas naudotų

užpildų pasiskirstymas tam tikruose grindų plotuose“, – dalijasi patirtimi E. Ivanauskas.

Pašnekovo teigimu, gaminant betono mišinį su įprastu, o ne su baltu cementu, kuris specialiai valomas ar kasamas tam išžvalgytose klinčių karjerų vietose ir naudotinas apdailinio spalvoto betono gamyboje, taip pat naudojant įprasto užterštumo ir dulkėtumo smėlį bei žvirgždą ar žvirgždo skaldą, yra neįmanoma pagaminti beveik nekintančios ir vientisos spalvinės gamos betoninės konstrukcijos, kadangi kiekviena betono mišinio dalių dedamoji maišant vis skirtingą maišinį turės kiek skirtingą vizualinį atspalvį.

Kalbant apie nevienodai pasiskirsčiusius stambesnės frakcijos užpildus šlifuoto betono paviršiuje, reikėtų paminėti, kad vienodas užpildų pasiskirstymas užtikrinamas gaminant specialiai tam tikslui skirtas mozaikinio betono grindis. Mozaikinio betono grindys (angl. terrazzo oors) yra grindų dangos tipas, kai pagrindinis elementas yra paviršiaus formavimas. Toks paviršius yra pagamintas iš kalkių, marmuro, granito ar kitų skaldinių dalelių, kurių dydis gali skirtis nuo smulkių smėlio dalelių iki didelių akmenų gabalėlių. Šios dalelės yra sumaišomos su cementu, epoksidiniais arba akriliniais

rišikliais ir užpilamos ant esamo pagrindo. Šio tipo grindų unikalumas tas, kad vienodas užpildų pasiskirstymas užtikrinamas juos specialiai beriant jau ant paruošto paviršiaus pagal nukreipiamąsias, sumaišant juos su derva ar cementiniu skiediniu ir po to tiksliai nušlifuojant, iki atsidengia užpildų faktūrinis vaizdas. Žinoma, reikia paminėti, kad užpildų pasiskirstymo netolygumas neturi jokios ilgaamžiškumo įtakos eksploatuojant betonines grindis.

Jautrus užtrynimo laikui

Kad betoninės grindys būtų tvirtos ir ilgaamžės, tam tikru kietėjimo momentu paviršius turi būti užtrinamas. Tai paviršių sukietina ir padaro jį patogesnį naudoti bei atsparesnį drėgmei, į jį mažiau skverbiasi teršalai. Dažnai dar būna naudojami specialūs sukietinantys betono paviršių pabarstai, kurie žymiai padidina betono atsparumą dilumui.

Tačiau be galo svarbu padaryti tai laiku. Priklausomai nuo aplinkos oro sąlygų, tai turėtų būti daroma betonui susirišus ir pradėjus kietėti (3–6 valandos po išlyginimo), ne anksčiau ir ne vėliau.

„Didžiulė problema kaip tik kyla nespėjus to padaryti laiku, –pabrėžia E. Ivanauskas. – Patyrę meistrai momentą pagauna kas ranka liesdami, kas ant betono paviršiaus užlipdami, kas tiesiog iš akies. Paviršius jau turi būti pradėjęs rištis, bet dar neturi būti pernelyg kietas. Nepatyrę ir pražioplinę momentą meistrai dažniausiai bando ištaisyti klaidą šiek tiek padrėkindami betono paviršių. Tačiau šitaip jie paviršių atskiedžia, padidina jo vandens santykį su cementu. Viršutinis grindų sluoksnis kietėdamas ima trauktis labiau, o apatiniai sluoksniai lėčiau, ir taip susidaro puikios sąlygos įtrūkimams.“

Pleišėja, jei nėra deformacinių siūlių

Betonuojant grindų plotą, mažesnį nei 6×6 m, deformacinių siūlių įrengti paprastai nereikia. Deformavimąsi ar kitaip susitraukimą taip pat mažina specialūs cheminiai priedai (angl. Shrinkage Reducing Admixture, SRA), naudojami betone ar skiedinyje, siekiant sumažinti susitraukimą džiūstant (angl. drying shrinkage). Kiti naudotini būdai – tai sintetinės ir polimerinės bros pluoštai. Polipropileno mikro bra „Crackstop“ sumažina betono trūkinėjimo galimybę pirminėje betono stingimo stadijoje, taip pat prailgina betono paviršiaus ir betono gaminių tarnavimo laiką. Betono sluoksnis, kuriame yra polipropileno bra, daug paprasčiau apdirbamas, kai ant jo klojamas paviršinis sluoksnis, pavyzdžiui, akrilas ar kt.

Kitais atvejais tenka įrengti ~5–10 mm pločio deformacines siūles, įpjaunant dažniausiai trečdalį betono konstrukcijos storio ir užtaisant įpjovimą įvairiomis polimerinėmis dervomis. „Tokia siūlė, betonui plečiantis, susispaudžia, – aiškina E. Ivanauskas, – o susitraukiant – savo ruožtu išsiplečia, ir šitaip amortizuoja betono judėjimą.“

Yra ir specialių metalu kaustytų siūlių, dažniau naudojamų stambesniame, pramoniniame segmente, ypač tarp patalpų. Deformacinių siūlių sujungimo sistema „STRIFF®“ perduoda jėgas betoninių konstrukcijų skersinėmis ir (arba) išilginėmis plėtimosi deformacinių siūlių kryptimis, kad būtų išvengta neigiamo poveikio ir pažeidimų dėl poslinkių apribojimo. Tuo pačiu metu „STRIFF®“ riboja betoninių konstrukcijų poslinkį vertikalia kryptimi, taip užtikrinant vienodą horizontalų konstrukcijų sujungimą. Jos turėtų būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad netrukdytų krautuvams judėti ir nesukeltų vibracijos, krautuvams jomis važinėjant.

Užtrintas betonas kietesnis, labiau atsparus drėgmei ir dilimui, bet tai reikia atlikti tam tikru laiku

Pramoninių betoninių grindų įrengimo eiga

› Pagrindo paruošimas ir išlyginamojo sluoksnio įrengimas.

› Izoliacinių konstrukcinių siūlių įrengimas aplink atramas, kolonas ir pan.

› Armavimo darbai.

› Betono mišinio liejimas ir pirminis tankinimas.

› Antrinis betono mišinio tankinimas, užtrynimas, geležinimas, kietinimas.

› Susitraukimo-kontrolinių (deformacinių) siūlių įpjovimas ar suformavimas ir užtaisymas.

› Ką tik sukietėjusio betono šlifavimas (geležinimas).

› Paruoštų betoninių grindų kietėjimo priežiūra.

BESIŪLĖS

BETONO

GRINDYS: SPECIALISTŲ

SPRENDIMAI

etonuojant didesnio ploto grindis – ypač patalpose skirtose gamybai ar sandėliavimui –dažniausiai taikoma besi lio betonavimo technologija. Tačiau yra keli niuansai susij su betono sudėtimi kurių verta paisyti.

Kas geriau?

„ ažniausiai didelio ploto grindis turinčiuose objektuose, to kiuose kaip logistikos centrai, betonui armuoti naudojama plieninė fibra, – pažymi A. Karpauskas. – Ji populiari dėl savo armuojančių ir stiprumo savybių. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau rengiame projektinius skaičiavimus su stipriausių armavimo savybių polipro pileno fibra „Adfil Strux 3032“. Ji skirta pilnai užtrintiems pavir šiams, neišlenda į betono paviršių ir nesudaro paviršinių defektų.“

Plieninės fibros į betoną reikia pridėti 6–10 kartų daugiau nei po lipropileninės, be to, ji netinka drėgnoms gamybinėms patalpoms, nes ima koroduoti. „Tad polipropileno fibra puikiai tinka gamybi nėms patalpoms, mažesnio aukštingumo sandėliams bei puikiai pakeičia plieną ten, kur drėgna“, – daro išvadą specialistas. Šiuo metu UAB „PP Baltic“ klientams jau gali pasiūlyti naujausią polipro pileninės betono fibros modelį „Adfil Strux 3032“.

STRU fibros makropluošteliai, tolygiai paskirstydami visoje betono matricoje, pagerina jo atsparumą smūgiams, ilgaamžišku mą ir ilgalaikes įtrūkimų kontrolės savybes. Turėdama visus polipro pileno privalumus, ši fibra taip pat išsiskiria ir kur kas intensyvesniu betono armavimu. E sertifikatui gauti reikalingos betono armavi mo savybės pasiekiamos jos primaišant 2, kg m .

raukimąsi mažinantis priedas

Betono traukimąsi mažinantis priedas neatsiejamai susijęs su temperatūriniu profiliu: grindims traukiantis, profilis atsiveria, ir

Grindų pro liai „Cosinus® Slide“ – didžiausiu apkrovos perdavimo procentu išsiskiriantys pro liai rinkoje

ėl didžiausio apkrovos perdavimo procento galima sumažinti grindų storį.

Vieninteliai profiliai, apsaugantys plokštės kraštus nuo rietimosi.

Sertifikuoti kaip nesukeliantys vibracijų krautuvų judėjimui.

Užtikrina nenutrūkstamą ir vienodą apkrovos perdavimo procentą visu profilio ilgiu.

Neriboja apkrovų išdėstymo.

svarbu atliekant skaičiavimus įvertinti šio atsivėrimo dydį.

„Numatomas atsivėrimo plotis lemia, kiek į betoną bus primaišoma priedo, – teigia „PP Baltic“ vadovas. – Skaičiuojamoji atsivėrimo riba –15 mm, ir tokiam pločiui rekomenduojame vienam kubiniam metrui naudoti 3 litrus priedo „ rackstop Li uid“.“ Nepriklausomų tyrimų re zultatai rodo, kad 3 l m šio priedo sumažina betono traukimosi koefi cientą iki 0, o 5 l m – net iki 60 proc., palyginti su standartiniu betonu.

e orma inis pro is i s arbios unk ijos

viejų dienų betonavimus skiriantis deformacinis profilis nubrė žia ribą tam tikram grindų plotui, kurio deformacijas jis būna pajė gus suvaldyti.

„Pažangiausi rinkoje šiuo metu yra „ osinus Slide“ profiliai, –rekomenduoja A. Karpauskas. – Jie ne tik sėkmingai sujungia dvi betono dangas, bet ir užtikrina absoliučiai sklandų krautuvų bei ro botų judėjimą. Šie profiliai sertifikuoti kaip nesukeliantys vibracijų krautuvų vairuotojams.“

Kita ne mažiau svarbi deformacinio profilio funkcija – apkrovos perdavimo procentas. „Projektuojant stelažą prie profilio, skaičiuoja ma, kiek apkrovos per profilį perduodama į kitą pusę, į kitą betono dalį, – pabrėžia specialistas. – Tuo procentu galima sumažinti skai čiuojamą grindų laikomąją galią, kadangi dalį apkrovos perima profi lis. Kol kas mūsų rinkoje tai nėra vertinama.“ „PP Baltic“ teikia profe sionalius, su grindų projektavimu, susijusius skaičiavimus – betono armavimui, deformacinių profilių laikomajai galiai, profilio atsivėrimo pločiui pagrįsti. Taip pat konsultuojame projektuotojus, rangovus.

www.fibra.lt

Prof. dr. M. DAUKŠYS, Kauno technologijos universitetas, Statybos ir architektūros fakultetas

BETONAVIMAS PO VANDENIU –misija įmanoma

Įvairioms hidrotechninėms konstrukcijoms, kurias reikia įrengti žemiau vandens paviršiaus, labai svarbus povandeninis betonavimas.

Tai procesas, kai šviežias betono mišinys suklojamas po vandeniu nenaudojant papildomų priemonių jam sutankinti. Betonavimo po vandeniu technologija taikoma įvairiose srityse: įrengiant tiltų atramas, jūrų uostuose, jūros ir upių statiniuose, naftos platformose atviroje jūroje, pamatuose su aukštu gruntiniu vandens lygiu, statant užtvankas ir kt. Siekiant tinkamai įrengti betono konstrukcijas po vandeniu, reikia suprojektuoti ne tik tinkamas betono mišinių sudėtis, bet ir pasirinkti tinkamą po vandeniu betonavimo būdą. O norint užtikrinti tokio betono atsparumą ir ilgaamžiškumą, reikia ir specialių medžiagų.

Polių įrengimas vandenyje, kai betonas klojamas į plieninį vamzdį su plienine armatūra viduje, nėra tiesioginio kontakto su vandeniu.

Redakcijos

POVANDENINIO BETONAVIMO

IŠŠŪKIAI IR PRANAŠUMAI

Pagrindiniai iššūkiai įrengiant hidrotechninių statinių povandenines dalis yra šie.

› Išplovimas, kai judantis vanduo gali suardyti betono mišinį, išplaunant cementą ir smulkiąsias užpildų daleles, taip suardant betono mišinio vientisą struktūrą, o tai vėliau gali lemti sumažėjusį betono stiprumą ir ilgaamžiškumą.

› Darbai po vandeniu dažnai atliekami prastomis matomumo sąlygomis, todėl reikalauja specialaus pasiruošimo ir įrangos.

› Dėl blogo matomumo sudėtinga užtikrinti, kad betono mišinys būtų tinkamai suklotas reikiamoje vietoje.

› Darbas po vandeniu yra pavojingas, todėl privaloma laikytis griežtų saugos reikalavimų.

› Turi būti užtikrintas betonavimui po vandeniu naudojamų klojinių sistemų sandarumas.

Betono mišinio klojimo po vandeniu būdai

Įvairūs betonavimo būdai atsirado tobulėjant technologijoms. Dažniausiai betonavimo po vandeniu būdą lemia vandens gylis, srovės stiprumas ir bangavimas, matomumas bei prieinamumas, konstrukcijų dydis ir forma, galimos technologijos pasirinkimas, aplinkosauginiai reikalavimai.

# Tradicinis „Tremie“ metodas. Norint sumažinti aplinkos poveikį ir užtikrinti tinkamą betono mišinio suklojimą, dažnai naudojamas „Tremie“, arba piltuvo (pranc. tremie – piltuvas), metodas, kai betono mišinys tiekiamas į betonavimo zoną po vandeniu per vertikalių vamzdžių sistemą. Betonas klojamas tiesiai į vamzdį, kuris panardintas į šviežiai suklotą betono mišinį, kad būtų išvengiama tiesioginio kontakto su vandeniu. Vamzdis nuolat keliamas į viršų, kol įrengiama visa betono konstrukcija.

› Sandarumo užtikrinimas yra techniškai sudėtingas procesas.

› Betonas gali kietėti ir po vandeniu, tačiau ilgiau užtrunka, kol jis pasiekia reikiamą stiprumą, o žemesnė temperatūra gali sulėtinti šį procesą. Cemento dalelių išplovimas gali paveikti cemento hidratacijos procesus.

› Vandens pH gali turėti įtakos smulkiųjų dalelių išplovimui iš mišinio.

Pagrindinis povandeninio betonavimo technologijos pranašumas, palyginti su įprastu, yra tas, kad konstrukcijas galima betonuoti ir tiesiogiai vandenyje, nepašalinant vandens iš betonuojamos zonos. Tačiau povandeniniam betonavimui skirtas mišinys turi išpildyti specialiuosius reikalavimus, susijusius su jo klojimu, smulkiųjų dalelių iš mišinio išplaunamumu bei sukietėjusio betono stipriu ir ilgaamžiškumu.

# Povandeninis betonavimas naudojant betono siurblius ir „Tremie“ metodą. Naudojant šį būdą, betono mišinys tiekiamas į betonavimo vietą per vertikalius vamzdžius be perstojo, o tai sumažina vamzdžio užsikimšimo tikimybę, taip pat sumažinama mišinio segregacijos rizika.

# Naudojant iš anksto betonavimo vietoje parengtus stambiuosius užpildus. Pirmiausia sudedami stambūs užpildai, tada cemento pagrindu pagamintas skiedinys vamzdžiais injektuojamas į tarpus bei ertmes tarp stambių užpildų tol, kol sukuriama vienalytė konstrukcija.

# Sauso arba pusiau sauso betono mišinio maišų sudėjimas po vandeniu. Paruošti maišai su sausu arba pusiau sausu betono mišiniu sudedami po vandeniu ant dugno. Vykstant cemento reakcijai su vandeniu arba hidratacijos procesui, maišiuose esantis mišinys sukietėja ir įrengiama betono konstrukcija po vandeniu.

# Kaušo arba bunkerio su mišiniu būdas. Šis būdas yra tinkamas, kai reikia betonuoti dideliame gylyje. Kaušai paprastai yra su nuleidžiamuoju dugnu arba ritininiais užtvarais, kurie, nusileidus kaušui ant dugno arba užkliuvus, atsidaro ir mišinys išliejamas betonavimo vietoje.

# Baržos su nukreipiamuoju dugnu būdas. Išilgai baržos denio yra įrengtas pakreipiamas dugnas, ant kurio tolygiai paskirstomas šviežias betono mišinys. Atidarius minėtą dugną mišinys laisvai krinta į vandenį. Tokiu būdu, baržai plaukiant, mišinys klojamas plonais sluoksniais į betonavimo vietą. Šis metodas yra tinkamas, kai vanduo yra seklus.

# 3D spausdinimo technologijos taikymas po vandeniu. Ši technologija mažina statybos sąnaudas, nereikia didelių išteklių statybinei platformai įrengti bei prižiūrėti, užtikrinama geresnė statybos darbų sauga, didėja darbo efektyvumas. Tačiau susiduriama ir su tam tikrais iššūkiais, pavyzdžiui, kad spausdinimo medžiaga atitiktų speci nius eksploatacinius reikalavimus, susijusius su mechaninėmis savybėmis, tokiomis kaip atsparumas gniuždymui, tarpsluoksnių sukibimo stiprumas, ilgaamžiškumas esant atitinkamoms kietėjimo po vandeniu sąlygomis.

Betonas apsaugotas nuo vandens naudojant spraustasienes iš plieninių įlaidų, nėra tiesioginio kontakto su vandeniu

Uolienos išgręžimas vandenyje būsimam betono poliui įrengti

Stabilizuojančių

įmaišų svarba

Betono mišiniui, kuris skirtas konstrukcijoms po vandeniu įrengti, naudojamos specialios stabilizuojančios įmaišos*. Taip siekiama išvengti smulkiųjų dalelių išplovimo ar atsiskyrimo iš ką tik paruošto betono mišinio, esant tiesioginiam kontaktui su vandeniu. Šios įmaišos yra dozuojamos procentais, priklausomai nuo cemento masės , pavyzdžiui, 0,2–1,8 proc. cemento masės. Betonuojant tekančiame vandenyje, rekomenduojama naudoti didesnį įmaišos kiekį, pavyzdžiui, 6–10 kg vienam kubiniam metrui mišinio, palyginti su betonavimu stovinčiame vandenyje, kuriam reikėtų apie 3–6 kg vienam kubiniam metrui mišinio.

KTU laboratorijoje atliktas cemento tešlos su specialia įmaiša ir be jos pasklidimo bandymas, naudojant Suttardo viskozimetrą, iliustruoja, kaip iš cemento tešlos vandenyje išsiplauna cemento dalelės. Sudrėkintas cilindras buvo padėtas ant sudrėkinto stiklo plokštės ir užpildytas ką tik paruošta cemento tešla. Pakėlus cilindrą vertikaliai aukštyn, ant stiklo plokštės paskleista cemento tešla. Vėliau statmenomis kryptimis milimetrais buvo pamatuotas pasklidusios cemento tešlos paplotėlio skersmuo. Atliktas bandymas rodo, kad, naudojant specialias įmaišas, galima išvengti smulkiųjų dalelių išplovimo bei atsiskyrimo iš cemento tešlos, esant tiesioginiam kontaktui su vandeniu.

* Stabilizuojanti betono įmaiša povandeniniam betonui ir injekciniam skiediniui turi atitikti Vokietijos povandeninio betonavimo tyrimų asociacijos (vok. Erforschungsstelle für Unterwasserbetonierung, sutrumpintai EVU) 1990 metų parengtas gaires. Tai techninis dokumentas, kuriame pateikti reikalavimai, bandymų metodai ir rekomendacijos, kaip turėtų būti gaminamas bei naudojamas betonas ir skiediniai po vandeniu.

Šaltiniai:

• Marijonas Daunoravičius ir Mindaugas Daukšys. Specialiosios statybos technologijos: mokomoji knyga. Kaunas. 2009 m.

• Underwater concreting methodsTremie Method process and others. In The Constructor. 2017 m.

• Lukas Jakubavičius. Magistro baigiamasis projektas tema „Povandeninio betonavimo technologijų tyrimai“, KTU Statybos ir architektūros fakultetas, statybos valdymo studijų programa, 2022–2024 m.

Cemento tešlos pasklidimo bandymas naudojant Suttardo viskozimetrą

Cemento tešlos pasklidimas ant sudrėkinto stiklo plokštės ore

Cemento tešlos pasklidimas ant stiklo plokštės vandenyje

Iš vandens išimto stiklo plokštės su cemento tešla vaizdas

a) su specialia įmaiša

a) su specialia įmaiša (190 mm)

a) su specialia įmaiša (202 mm)

a) su specialia įmaiša

b) nenaudojant specialios įmaišos

b) nenaudojant specialios įmaišos (150 mm)

b) nenaudojant specialios įmaišos

Nupjauto kūgio formos, patalpintos vandenyje, vaizdas

Kaip giliai į konstrukciją gali įsiskverbti vanduo?

Betono mišiniai pasižymi aukšta konsistencija (S4 ar S5 slankumo klasė), kas palengvina formos užpildymą. KTU laboratorijoje atlikto bandomojo tyrimo metu buvo nustatytas vandens įsiskverbimo gylis, remiantis standarte LST EN 123908:2019 „Sukietėjusio betono bandymai. 8 dalis. Vandens įsiskverbimo gylis veikiant slėgiui“ keliamais reikalavimais. Nustatytas apie 4,9 mm vidutinis vandens įsiskverbimo gylis neviršijo 20 mm leistinos ribos (3 pav.). Tuo tarpu didžiausias įsiskverbimo gylis – 5,8 mm taip pat neviršijo leistinos 50 mm ribos. Bandymo tikslas buvo parodyti, kad tiesiai į formą su vandeniu suklotas mišinys be jokio papildomo tankinimo suformavo tinkamą betono struktūrą, tai yra be didelių ertmių ar tarpusavyje susisiekiančių porų.

Nustatyta mišinio slankumo vertė vandenyje 280 mm

KTU laboratorijoje atliktas bandymas parodė, kad panaudotos įmaišos padeda ne tik sumažinti išplovimo riziką iš mišinio, bet ir greičiau pasiekti ankstyvąjį stiprį, parenkant mišinio sudėtį įvertinus, ar jis bus klojamas tekančiame, ar stovinčiame vandenyje. Betono mišinio slankumas ore bei vandenyje yra nustatomas remiantis standartu LST EN 12350-2:2019 „Betono mišinio bandymai. 2 dalis. Slankumo bandymas“.

Betono mišinio slankumo nustatymo ore ir vandenyje bandymas

Vandens įsiskverbimo gylio betone nustatymo bandymas

Nustatyta mišinio slankumo vertė ore 220 mm

Vandenyje betono mišiniu užpildytos 150 mm skersmens ir 300 mm aukščio plieninės formos vaizdas

Vandens įsiskverbimo gylio sukietėjusio betono bandinyje nustatymo akimirka

Nustatyta įtraukto oro kiekio mišinyje vertė 3,7 proc.

Vandens įsiskverbimo gylio betone bandymui paruoštų 150 mm skersmens ir 150 mm aukščio bandinių vaizdas

Pusiau perskelto 150 mm skersmens ir 150 mm aukščio bandinio vaizdas

Ypatingų projektų pamatuose PRITAIKOMAS BETONAS

Justina GRAINĖ

Išskirtiniuose aukštuminiuose pastatuose, pajūrio zonose ar ribotoje erdvėje kylantiems pastatams labai svarbūs kokybiški ir šiuolaikiški pamatai. Čia betonas pasirenkamas kaip patikimas ir ilgaamžis sprendimas. Didžiulis vaidmuo tenka projektuotojams. Jiems kartais reikia rasti visiškai skirtingus sprendimus net netoliese vienas kito projektuojamiems pastatams.

Parinkdami tinkamus pamatus, projektuotojai analizuoja ne tik geologines sąlygas statybų aikštelėje, bet ir kokia situacija yra greta naujai užstatomo sklypo, kokia esamų pastatų įtaka ir eismo judėjimas, koks statybų etapiškumas, ar galės įmonės įgyvendinti projekte numatytą sprendimą.

„Sweco Lietuva“ vyresnysis inžinierius Edvardas Dubickis sako, kad betonas šiuo metu yra plačiausiai taikomas statant pamatus: „Mano nuomone, pamatai yra tarsi pastato pratęsimas, jie tarsi įmobilizuoja pastatą ir reikšmingai prisideda prie bendro jo stabilumo. Pamatai yra neatsiejama statinio dalis, tad natūralu, kad ir jų sprendiniai bei pasirinktos medžiagos istoriškai eina greta viso statinio konstruktyvo. Pavyzdžiui, pirmieji Vilniaus valdovų rūmai buvo statomi ant medinių polių, ir tais laikais tai buvo plačiai paplitusi praktika. Dabar betonas, teisingiau sakyti monolitinis gelžbetonis, pamatuose yra dažniausiai naudojama medžiaga įrengiant ir projektuojant pamatus.“

„Projektuojant aukštuminių pastatų pamatus ir atramines sienas, dažnas sprendinys yra monolitiniai poliniai pamatai. Kadangi pamatams tenka didelės tiek vertikalios, tiek horizontalios apkrovos, svarbu atsižvelgti į pamatus įrengiančių įmonių patirtį. Tikrai ne kiekviena gali įrengti, pavyzdžiui, 25 m ilgio ir 80 cm skersmens polį. Todėl prieš projektuodami visada pirmiausia konsultuojamės, kokios yra darbus atliekančių įmonių galimybės, kad priimti sprendiniai būtų įgyvendinti“, – sako E. Dubickis.

„Freepik“ nuotr.

Edvardas Dubickis

Ne tik pagrindas, bet ir skydas

Pamatai, yra ta pastato dalis, kuriai tenka didžiausios apkrovos. Pamatus spaudžia pastato konstrukcija, jiems taip pat reikia atlaikyti aplinkos poveikį. Todėl didžiulis dėmesys skiriamas ir grunto įvertinimui. „Pamatas yra tarp grunto ir pastato konstrukcijų. Pamatų tikslas – teisingai perduoti į gruntą visas pastato apkrovas. Tam svarbu ir apskaičiuoti apkrovas, ir žinoti, koks gruntas jas priims ir atlaikys. Projektuojant požeminę statinio dalį, svarbu atsižvelgti į vandens poveikį konstrukcijoms, nuo to priklauso ne tik parenkamo betono klasė, bet ir konstrukciniai sprendiniai. Pavyzdžiui, esant aukštam gruntinio vandens horizontui, reikia numatyti ne tik kaip tokiomis sąlygomis įrengti požeminę dalį, bet ir ar eksploatacijos metu pamato monolitinio gelžbetonio plokštė atlaikys 70 kN/m2 kėlimo jėgą.

Taigi, tai ypač svarbu projektuojant aukštuminių pastatų pamatus. Net nedidelis skirtumas tarp pamato nuosėdžių gali stipriai lemti pastato aukštuminės dalies pakrypimą į vieną ar kitą pusę. Pavyzdžiui, poliniai pamatai gali padėti apkrovas perduoti gilyn į stabilesnį, giliau esantį gruntą“, – sako architektūros ir inžinerinių konsultacijų įmonės „Sweco Lietuva“ konstruktorių grupės vadovas Eitvydas Dargužis ir pabrėžia, kad, dirbant su gamybiniais projektais, projektuotojams tenka misija įvertinti daugybę veiksnių, kurie darys įtaką pasirinktoms medžiagoms. „Projektuojant tokius pastatus, mažiau

dėmesio skiriama estetikai, o daugiausia norima sukurti patogias galimybes pasiekti pastate esančią įrangą bei ją naudoti ar prižiūrėti. Todėl industriniai pastatai dažniausiai atrodo gana paprastai, tačiau čia keliami aukšti reikalavimai betonui. Renkantis betono klasę ar kitas medžiagas, kartais didesnę įtaką turi ne konstrukcijoms tenkančios apkrovos, o pačiame objekte gaminamos ar naudojamos medžiagos, kurios kartais yra labai agresyvios.“

Eitvydas

Dargužis

Konstrukcijų statyba. „Freepik“ nuotr.

E. Dargužio teigimu, kiekvienam projektui reikia atrasti vis naujų sprendinių. O projektuojant pamatus kartais nutinka taip, kad netgi netoliese esantiems pastatams pasirenkami visiškai skirtingi sprendimai. „Pavyzdžiui, neseniai gyvenamajame pastate Vilniuje suprojektavome polinius pamatus, tačiau, siekiant kuo labiau suvienodinti pastatų nuosėdžius, poliai buvo sujungti naudojant vientisą pamatinę plokštę. Ši plokštė ne tik apsaugojo požeminę daugiaaukštę automobilių saugyklą nuo aukšto vandens lygio, bet ir dėl savo standumo kuo tolygiau išskirstė poliams tenkančias apkrovas.

Dažnai sprendimus lemia ir statinio vieta plane. Pavyzdžiui, netoliese įgyvendintame projekte buvo suprojektuotas plokštuminis pamatas be polių, nors statinio aukštingumas, požeminių aukštų skaičius ir net geologinė situacija buvo panaši, bet pastatas stovėjo aikštelės centre ir taip galėjo tolygiai perduoti apkrovas pamatinei plokštei. Tačiau šiuo konkrečiu atveju platinti pamato po pastatu nebuvo galimybės, kadangi sklype galimas perimetrinis užstatymas – pastatus projektuojant prie sklypo ribos. Skaičiavimai parodė, kad tokio paties sprendimo taikyti negalėsime dėl dvigubai didesnių įtempimų grunte po pamatine plokšte bei viso statinio posvyrio. Visos šios aplinkybės ir lemia pamatų sprendinius“, – pasakoja E. Dargužis.

„Science Park Towers“ Švedijoje. „Inhus“ nuotr.

Mindaugas Jončas

Kartais situacija padiktuoja ir netikėtus pamatų sprendimus. „Sweco Lietuva“ projektų vadovas Mindaugas Jončas pasakoja apie patirtį projektuojant aliejinių augalų perdirbimo gamyklą su aukštuminiu kaminu. „Neseniai projektavome rapsų perdirbimo gamyklą, kur iššūkiu tapo aukštuminis kaminas. Projektavome 70 m aukščio ir 2 m skersmens kaminą. Jam dėl aukštingumo posvyrių buvo suprojektuotas 7 x 7 m pamatas. Nors technologiškai kaminas turi būti kuo arčiau pastato, jo atitraukimą nulėmė pamato gabaritas. Tada kilo naujų iššūkių: sudėtingas kamino su pastatu jungčių projektavimas“, – pažymi M. Jončas. Pasak projektų vadovo, įgyvendinant tokius projektus, svarbu įvertinti ne tik aplinkos poveikį ar gaminamas medžiagas, bet ir avarijas: „Tame pačiame rapsų perdirbimo gamyklos projekte 15 m spinduliu aplink cechą įrengta betoninė aikštelė ir betoninis barjeras, reikalingi ne eksploatacijai. Tai avarijos atvejui skirtas baseino funkciją atliekantis sprendimas, kuris neleistų išsiliejusiai cheminei medžiagai, jos garams patekti į aplinką.“

Projektavimo įmonės „Inhus Engineering“ Lietuvos projektų skyriaus vadovas Vytas Sirtautas, paklaustas, kas yra gerai suprojektuoti pastatai, sako, kad svarbiausi šie aspektai.

› Pastate nėra pleišėjimų.

› Pastato nuosėdžiai tolygūs ir minimalūs.

› Pastatas nesvyra į šoną.

› Esant pastatų kompleksui svarbu, kad aukštesni, sunkesni pastatai nedarytų neigiamos įtakos greta stovintiems žemesniems.

Kai vietos – ribotai

Dalį sprendimų padiktuoja gruntas

„Jei nusprendei statyti pastatą pasirinktoje vietoje – grunto, kurį gauni, nepasirinksi. Labai svarbu atlikti visus reikiamus grunto tyrimus, nustatyti vandens lygį. Tačiau, parenkant tinkamus pamatus, neužtenka tik žinių apie gruntą, reikalinga pastato koncepcija su konstrukcine schema. Gerai suprojektuoti pamatai tarnaus visą pastato gyvavimo ciklą. Svarbu suprasti, kad pamatų remontas yra labai brangus, nes pastačius pastatą negali privažiuoti įranga“, – sako V. Sirtautas. Pasak vadovo, šiuo metu pastatų pamatams dažniausiai projektuojami gelžbetonio sprendiniai, dažniausiai CFA tipo poliai: „Anksčiau ten, kur stiprus gruntas buvo giliai, būdavo naudojami mediniai poliai, ten, kur stiprus gruntas paviršiuje, – seklieji pamatai iš akmenų mūro. Šiuo metu medį pakeitė gelžbetonis, o lengvai įgyvendinama CFA ar kito tipo polių technologija praktiškai iš rinkos išstūmė sekliuosius pamatus.“

V. Sirtautas vardija, kokie sprendimai pritaikomi skirtingomis sąlygomis.

› Dažniausiai sutinkami pamatai – poliai.

› Esant durpingam gruntui, kur stiprūs grunto sluoksniai yra giliai po žeme, galima įgyvendinti pamatų plokštę po visu pastatu, padarant tarsi plūdę.

› Esant aukštam gruntiniam vandeniui, tenka rūsiuose spręsti, kad parkingo grindų neiškeltų vanduo – projektuojamos vadinamosios jėgos grindys. Poliai po grindimis turi atlaikyti tempimo jėgas, veikia kaip inkarai.

Vytas

Sirtautas

„Visam pasauliui skiriant vis daugiau dėmesio atsinaujinančiai energetikai, vėjo jėgainės tampa neatsiejama mūsų kraštovaizdžio dalimi.

Kaip ir pastatui, taip ir pamatams taikomos tvarumo taisyklės. Stengiamasi naudoti mažiau cemento ir armatūros. Tačiau kai kurie projektai reikalauja nestandartinių sprendimų. „Daugiausia neįprastų situacijų pasitaiko projektuojant naujus arba rekonstruojamus pastatus senamiestyje. Čia niekada nežinai, kokius iššūkius teks spręsti. Pavyzdžiui, viename iš objektų buvo rastas fragmentas, turėjęs vertingųjų savybių, tad reikėjo nepažeidus užkonservuoti jį ateities kartoms“, – pasakoja V. Sirtautas.

Vėjo iššūkis pamatams

Visam pasauliui skiriant vis daugiau dėmesio atsinaujinančiai energetikai, vėjo jėgainės tampa neatsiejama mūsų kraštovaizdžio dalimi. Jos traukia akį pirmiausia dėl savo sparnų technologijos ir aukštų bokštų, o pamatai lieka mažiau matomi. Tačiau tai gyvybiškai svarbi šių objektų dalis.

„Vėjo jėgainių pamatai turi atlaikyti milžinišką konstrukcijos svorį ir nuolat juos veikiantį vėją bei vibracijas. Pamatus veikia ne tik vėjas, bet ir pačios jėgainės judesiai. Todėl stabilumas turi būti užtikrintas ištisus metus bet kokiomis oro sąlygomis. Net jeigu įvyksta pokyčių grunte, pamatas turi išlikti nepakitęs daugelį metų“, – sako projektų ir statybų valdymo įmonės „BE Constructive“ projektų ir statybų valdymo skyriaus vadovas Dainius Andriulis.

Pamatams naudojamam betonui keliami griežti reikalavimai.

› Ypač tvirtas.

› Atsparus šalčiui.

› Nelaidus vandeniui.

› Atsparus grunte esantiems chemikalams.

Dainius Andriulis

„Prieš statant jėgainę, atliekami grunto tyrimai. Nuo jo priklauso, kiek gilūs ar platūs turi būti pamatai ir kokį betoną reikia naudoti. Pavyzdžiui, minkštas ar drėgnas gruntas reikalauja stipresnių konstrukcijų.

Paprastai vėjo jėgainės pamatuose naudojami kelių sudėčių betonai, kurie yra skirtingų stiprių ir kiekvienas atlieka tam tikrą funkciją. Todėl tai tikras iššūkis pamatų įrengimo darbus atliekančioms įmonėms. Darbai turi būti organizuojami taip, kad betonas būtų pilamas tam tikru eiliškumu ir per konkrečiai numatytą laiką.

Po betonavimo viršutinis sluoksnis padengiamas specialiu skysčiu, kuris suformuoja membraną ir neleidžia betonui per greitai išdžiūti“, – pabrėžia D. Andriulis.

Tam, kad pamatai tarnautų kelis dešimtmečius, juos būtina apsaugoti nuo tokių išorės veiksnių kaip drėgmė, šaltis. „BE Constructive“ vardija tam reikalingus sprendinius.

› Ypač tvirtas.

› Atsparus šalčiui.

› Nelaidus vandeniui.

› Atsparus grunte esantiems chemikalams.

Šiuose objektuose taip pat svarbu stebėti pamatų temperatūrą. „Vėjo jėgainių pamatai palyginti stori, todėl šiltuoju metų laiku į juos dedami davikliai, suteikiantys informacijos apie pamatų temperatūrą. Taip stebima, kad pamatas neperkaistų. O pastebėjus perkaitimo riziką, pamatai yra išoriškai vėdinami arba naudojamos kitos apsaugos priemonės.

Turėdami daug patirties, galime gana tiksliai nusakyti, nuo kokios oro temperatūros atsiranda didesnė rizika betonui perkaisti ir kada būtina sekti jo temperatūrą, iki kokios oro temperatūros rizika yra mažesnė ar minimali“, – atkreipia dėmesį D. Andriulis.

Vėjo jėgainės

KRISTALINĖS HIDROIZOLIACIJOS –betono

Betonas statybų sektoriuje vertinamas dėl universalumo ir ilgaamžiškumo.

Tačiau viena aktualiausių problemų – betono porėtumas ir įgeriamumas.

Tai visiškai natūrali betono savybė ir pats pagrindinis jo ilgaamžiškumą trumpinantis veiksnys. Norint šiuos trūkumus pašalinti, naudojamos kristalinės betono hidroizoliacijos technologijos.

Betonui būdinga porėta struktūra su mikroįtrūkimų tinklu, kuris susiformuoja ankstyvoje betono kietėjimo stadijoje. Kuo didesnis porėtumas, tuo didesnis įgėris ir pralaidumas, o tai daro jį pažeidžiamą aplinkos veiksniams.

Pagrindinės betono degradacijos formos

» Šalčio ir šilumos ciklai (užšąlantis vanduo ardo betono paviršių).

» Cheminė degradacija (chloridai, rūgštis, sulfatai sukelia paviršiaus eroziją ir didina betono pralaidumą, dėl to degradacija dar labiau greitėja).

» Armatūros korozija (didėjant metalo tūriui, betonas mechaniškai ardomas iš vidaus).

» Biologinis aktyvumas (pelėsiai, dumbliai, kiti mikroorganizmai).

Kristalinė izoliacija –betono apsauga iš vidaus

Tradicinės paviršinės hidroizoliacijos priemonės, tokios kaip dangos, membranos, plėvelės, ilgainiui praranda efektyvumą, kai yra mechaniškai pažeidžiamos. Dėl to vis plačiau naudojama kristalinė betono hidroizoliacija. Ji įmaišoma į betoną gamybos metu ir veikia iš vidaus, per visą betono storį. Tokį sprendimą rinkai siūlo įmonė „Betono zona“.

Specialūs įmaišomi komponentai reaguoja su cemento dalelėmis ir drėgme, suformuodami netirpių kalcio silikatų hidratų (C-S-H) kristalus, užpildančius poras ir mikroįtrūkimus. Tokiu būdu sumažinamas porų tūris ir padidinamas atsparumas drėgmei, net esant hidrostatiniam slėgiui.

Kiti kristalinės hidroizoliacijos pranašumai

» Užkerta kelią vandens pratekėjimui.

» Užpildo ir hidroizoliuoja trūkius iki 0,5 mm.

» Apsaugo armatūrą nuo korozijos.

» Padidina betono atsparumą šalčio ir šilumos ciklams.

» Sutrumpina betono kietėjimo laiką.

» Padidina betono pradinį ir galutinį stiprį.

» Sumažina reikiamo vandens ir superplasti katorių kiekį.

„Ši reakcija yra savireguliuojanti – vandeniui patekus į naujai atsiradusį įtrūkimą ar ertmę, aktyvūs komponentai vėl aktyvuojasi ir sandarina pažeidimus. Ši savybė užtikrina ilgalaikį hidroizoliacijos efektyvumą“, – sako įmonės „Betono zona“ vadovas Benas Šiaučiūnas.

„Betono zona“ pristatė „Krystaline“ betono priedų liniją, iš kurios galima rinktis skirtingas betonui skirtas įmaišas pagal naudojimo sąlygas ir paskirtį.

» „Krystaline Add1“ – populiariausia įmaiša, naudojama šiltuoju metu laiku. Įmaišius betoną galima vežti iki 120 min. karštame ore.

» „Krystaline Add1 CW“ – skirta naudoti šaltuoju metų laiku, nes įmaišoje esantys kietėjimo greitikliai leidžia betonui tinkamai kietėti šaltoje aplinkoje.

» „Krystaline Ultra“ – įmaiša, specialiai sukurta surenkamojo gelžbetonio konstrukcijoms ir kitiems liejamiems gaminiams. Padidina betono pradinį ir galutinį atsparumą gniuždymui, pagreitina betono stiprio įgavimo laiką, todėl galima anksčiau nuimti klojinius. Galima mažinti naudojamo cemento, vandens ar superplasti katoriaus kiekį.

Visos „Krystaline“ įmaišos dozuojamos vienodai: 1 kg priedo naudojamas 1 m³ betono, nepriklausomai nuo betono klasės ar cemento kiekio. Tai palengvina gamybos procesą, sumažina klaidų tikimybę. Kitų rinkoje esančių kristalinės hidroizoliacijos įmaišo dozavimas priklauso nuo cemento kiekio betone: kuo aukštesnė betono klasė, tuo daugiau įmaišų reikia naudoti. Su „Krystaline“ įmaišomis to nėra, todėl ekonominė nauda užsakovui yra didesnė.

www.betonozona.lt

Justina GRAINĖ

Kauno rajone statomas vėjo jėgainių parkas prisidės prie švarios elektros energijos gamybos

Kauno rajone, Girininkų kaime, jau

įpusėjo vieno iš trijų planuojamų vėjo jėgainių parkų statybos. Projektą įgyvendina grupės „E energija“ valdoma UAB „Joreta“. Projektas prisidės prie Lietuvos švarios energijos gamybos ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo.

Objektas: vėjo jėgainių parkas

Vieta: Kauno rajonas

Statytojas: UAB „Joreta“ („E energija“ grupė)

Projektuotojas: UAB „Ener-G design“

Įrengiami pamatai

Generalinis rangovas: AB „HISK“, UAB „STIEMO“

Techninė priežiūra: „BE Constructive“

Parką sudarys šešios vėjo jėgainės, kurių kiekviena generuos 7 MW galios, o bendra parko galia sieks 42 MW, elektros energiją gamins Vokietijos gamintojo „Nordex“ jėgainės, kurių aukštis iki rotoriaus centro – 158 m, iki sparno viršūnės – 239 m, o vieno sparno ilgis – apie 80 m. Projektą įgyvendina „E energija“ grupės valdoma UAB „Joreta“.

Statybos darbai pradėti 2024 m. spalį, jų pabaiga numatoma 2026ųjų kovą, komercinė veikla planuojama nuo 2026-ųjų antro ketvirčio. Parkas bus prijungtas prie „Litgrid“ 110 kV perdavimo tinklo.

Skaičiuojama, kad metinė elektros energijos gamyba galės patenkinti apie 69 000 namų ūkių poreikius, o tai sudaro reikšmingą dalį Kauno rajono elektros vartojimo. Projektas prisideda ir prie Kauno rajono infrastruktūros gerinimo: atnaujinami keliai, naudojamasi vietos verslų paslaugomis ir mokami mokesčiai į savivaldybės biudžetą.

Techninės priežiūros iššūkiai

Techninė projekto priežiūra patikėta bendrovei „BE Constructive“. Procesas apima įvairias infrastruktūros dalis – nuo kelių ir kabelių iki pačių jėgainių. „Šiame projekte techninė priežiūra susiduria su įvairiais iššūkiais. Ypač dėl projekto masto, speci nių technologijų ir griežtų reikalavimų saugumui bei kokybei, – pažymi „BE Constructive“ projektų ir statybų valdymo skyriaus vadovas Dainius Andriulis.

› Didelio gabarito įrangos logistika. Vėjo jėgainių komponentai (sparnai, bokštai, generatoriai) yra milžiniški ir reikalauja specialios technikos bei itin tikslių montavimo procesų. Tad techninės priežiūros specialistai turi tikrinti ne tik kaip montuojami bokštai, bet ir kaip planuojama logistika: ar keliai, posūkiai, pagrindai tinkamai įrengti ir tinka judėti.

› Sudėtingos sąlygos. Sudėtingos gruntinės sąlygos, darbas jautriose gamtinėse teritorijose reikalauja užtikrinti ne tik darbų kokybę, bet ir specializuotus sprendimus, užtikrinti kuo mažesnį poveikį aplinkai.

› Projekto mastas ir suderinamumas. Vėjo jėgainių projektai yra didžiuliai ir dėl to prie jų paprastai dirba ne viena projektavimo įmonė. Dėl šios priežasties taip pat viena pagrindinių techninės priežiūros užduočių yra sužiūrėti projektus, jų tarpusavio atitiktį ir suderinamumą.

Infrastruktūra tvaresnei energetikai

Vienai iš generalinės rangos ir projektų valdymo įmonių AB „HISK“ patikėti parko infrastruktūros įrengimo darbai: privažiavimo kelių statybos darbai, melioracijos sistemų rekonstrukcija, elektros kabelių įrengimas bei vėjo jėgainių pamatai. Pagal pasirašytą beveik 12 mln. eurų sutartį visa tai bus įgyvendinta iki 2026 m. gegužės.

„Naujas vėjo jėgainių parkas ne tik prisidės prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės didinimo, bet ir padės sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį bei švaria energija aprūpins apie 31 tūkst. namų ūkių per metus.

Įgyvendiname savo pirmąjį laimėtą vėjo jėgainių projektą, kuris prisidės prie tvarios infrastruktūros plėtros Lietuvoje. Projekte jau atlikta pradinė infrastruktūros darbų dalis, išlieti visi jėgainių pamatai. Sumontavus pačių jėgainių komponentus, grįšime demontuoti išplatintų kelių bei sutvarkyti aplinkos. Dirbdami skaitmenizuotoje

Pažangūs sprendimai priežiūros procese

D. Andriulis vardija nestandartinius sprendimus, taikomus šiame vėjo jėgainių parko projekte.

› Išankstinė gamyklinė kontrolė (FAT) – techninė priežiūra gali vykti ne tik statybvietėje, bet ir gamyklose, kur gaminami jėgainių bokštai, turbinos ir kitos dalys.

› Vėjo stebėjimas – darbai organizuojami pagal meteorologinius duomenis, siekiant užtikrinti saugumą.

› Laikinų kelių įrengimo kontrolė – svarbus etapas, kuris užtikrina, kad sunkūs komponentai būtų atgabenti saugiai.

„Vykdydami priežiūrą kartais naudojame dronus topogra jai ir atliktiems darbams ksuoti. Ypač aukštiems bokštams, kabelių trasoms ar statinių pažangai sekti. Taip pat svarbus etapas – kompleksiniai baigiamieji turbinų, kabelių, pastočių bandymai, atliekami jau po montavimo darbų. Techninė priežiūra turi būti įsitraukusi į šių bandymų protokolavimą ir jų atitikties vertinimą“, – sako D. Andriulis.

Įrengiama transformatorių pastotė

projektų valdymo aplinkoje, darbus vykdome tiksliai, skaidriai ir sutartais terminais. Šis projektas ne tik stiprina mūsų pozicijas infrastruktūros rinkoje, parodo profesionalumą, bet ir atspindi įsipareigojimą kurti ilgalaikę vertę klientams ir visuomenei“, – sako „HISK“ generalinis direktorius Robertas Ziminski.

Projektas atspindi platesnę tendenciją tiek Baltijos regione, tiek visos Europos kontekste, kur šalys vis labiau investuoja į atsinaujinančios elektros energijos gamybos, kaupimo ir tinklo plėtros sprendimus, siekdamos sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Grupė „E energija“, turinti daugiau nei 30 metų patirtį energetikos sektoriuje, investuoja į vėjo, saulės ir energijos kaupimo projektus Baltijos šalyse bei Lenkijoje, juos vysto ir stato.

ARMATŪROS GAMINIAI PAMATAMS –

iš patyrusių specialistų

Jau tris dešimtmečius konstrukcinių statybinių medžiagų tiekimu ir gamyba užsiimanti įmonė „Serfas“ Kauno r. statomam vėjo jėgainių parkui pasiūlė pamatams reikalingą armatūrą. Betono armavimo gaminius pamatų konstrukcijoms, įskaitant ir vėjo jėgaines, įmonė tiekia nuo 2003 metų. Lietuvoje pagaminta produkcija pasiekia Suomiją, Švediją, Norvegiją ir net Farerų salas.

Nors vizualiai vėjo jėgainės yra gana panašios, kiekvienos jų pamatai skirtingi. Įmonės „Serfas“ komanda, remdamasi sukaupta patirtimi, yra sukūrusi standartinio pamato gamybos modelį, kuris gali būti adaptuojamas pagal kiekvieną situaciją, ir tai leidžia greitai ir efektyviai prisitaikyti prie klientų poreikių ir sutaupyti nemažai lėšų ir laiko.

Vėjo jėgainėse naudojamas sutankintas valcuotų ir lenktų armatūros gaminių armavimas, gaminamas specializuotuose cechuose, siekiant užtikrinti tikslumą ir kokybę. Svarbu ne tik automatinio valcavimo staklynas, bet ir patyrę gamybos bei konstravimo specialistai. „Prireikus galime įtraukti ir kitus cechus, todėl net ir stambiausius nestandartinius objektus galime aprūpinti gaminiais pagal jiems optimaliausią montavimo gra ką“, – sako įmonės vadovas Saulius Valunta.

Įmonės atstovai pasakojo, kad vienos jėgainės pamatams reikia apie 200 t armatūros. Pamato skersmuo yra apie 26–32 m, o aukštis – apie 5 metrus. Tokiai konstrukcijai atlaikyti reikalingi labai gilūs poliai, siekiantys net iki 26 metrų. Visus polius, pamatų galvenų ruošinius įmonė gamina savo cechuose Kaune. Kadangi dalis

konstrukcijų yra nestandartinių matmenų, joms transportuoti ir iškrauti teko įsigyti specialius vilkikus su puspriekabėmis. Paklaustas apie iššūkius dirbant su tokiais išskirtiniais projektais, įmonės vadovas pabrėžė, kad jie prasideda darbo pradžioje, kai vyksta užsakymo analizė. „Dažniausiai pasitaikanti visuotinė problema: tikslių darbo brėžinių nebuvimas ar jų pateikimas paskutiniu momentu. Tai labai apsunkina efektyvų, savalaikį ir ekonomišką produkcijos tiekimą. Suprasdami šias realijas, atliekame preliminarius žaliavos planavimus ar užsąkymus, kas sušvelnina brėžinių pateikimo vėlavimus. Todėl visada sveikiname / kviečiame projektuotojus ir rangovus bendradarbiauti, dar projektavimo pradžioje, kas padėtų pasiekti geresnį rezultatą. Nes ne viską kas nubraižyta įmanoma ekonomiškai pagaminti, tad pasidalinus patirtimi galima sutaupyti ir laiko ir pinigų.

Pamatai yra didžiulė konstrukcija, statoma etapais, todėl gaminius betonavimui reikia gaminti ir pristatyti į objektus taip pat etapais. Tam naudojame ir specialias gamybos valdymo, ženklinimo, sandėliavimo, logistikos ir transportavimo programas. Daug metų dirbdami su kitų šalių užsakovais, įgytą patirtį perkėlėme į Lietuvos statybos objektus.“, – sako S. Valunta. Įmonė „Serfas“ šiuo metu yra viena iš didesnių armatūros apdirbimo gamyklų Baltijos šalyse. Be centrinių sandėlių Kaune, įmonė tai pat laiko sandėlius Klaipėdos, Kauno Marvelės, Švedijos, Suomijos, Latvijos uostuose.

www.serfas.lt

BETONAS INTERJERE

Grubus industrinis stilius – pastarojo dešimtmečio interjero tendencija. Jis plačiai taikomas moderniuose visuomeniniuose pastatuose, viešbučiuose, baruose. Minimalistinis interjeras su nedengto betono sienomis yra dažnas pasirinkimas loftuose.

Ar visada tai, kas atrodo kaip betonas, yra tikras betonas?

Naujos statybos namams dažnai pasirenkamos monolitinio betono sienos, kurios yra gana lygios, be didesnių trūkumų. Tokius betono paviršius rekomenduojama padengti lazūriniais dažais „Histolith AntikLasur“, kad sienos nedulkėtų ir į jas neįsigertų purvas.

Senos statybos namai irgi būdavo statomi iš monolitinio betono blokų. Nulupus tapetus ar nuėmus seno tinko, glaisto ir dažų sluoksnius, būtų galima atrasti tikro betono sienas, tačiau vizualiai jos vargu ar atitiktų gyventojų lūkesčius dėl daugybės ertmių, negražių sandūrų, paviršiaus nelygumo ar netgi spalviškumo.

Lubos tiek naujos, tiek senos statybos namuose montuojamos iš gelžbetonio plokščių. Tačiau dažniausiai lubas norima uždengti, kad

nesimatytų komunikacijų – ventiliacijos, rekuperacijos, elektros laidų ir kt. Taip pat gelžbetonio lubos nėra tinkamos įleidžiamiems šviestuvams, užuolaidų nišoms ir kitiems mums jau įprastiems interjero elementams.

Siekiant išspręsti tokias problemas, sukurta dekoratyvinė betono optikos danga. Tai mišiniai, kuriais suformuojamas betoninės sienos vaizdas. Juos galima dengti ant įvairių vidaus paviršių, įskaitant ir dažniausiai pertvaroms naudojamas gipskartonio plokštes bei gipso blokelius. Betono optiką galima formuoti ir ant sienų, ir ant lubų, taip „betoninėse“ lubose galima įrengti įleidžiamus šviestuvus ir paslėpti visas reikalingas komunikacijas, sukuriant unikalų minimalistinį vaizdą.

BETONO OPTIKA

su „Caparol ArmaReno 700“

Sukurti paviršių su betono optikos efektu nėra sunku, paprastai tam reikia skirti porą dienų. Darbas vyksta keliais etapais, po kurių reikalingos prastovos džiūti.

Darbui reikės gruntinių dažų „Caparol PutzGrund 610“, „Caparol ArmaReno 700“ arba „Capatect Modellier und Spachtelputz 134“ mišinio, lazūrinių dažų „Histolith AntikLasur“, plieninės glaistyklės, šepečio faktūrai formuoti, venecijietiškosios glaistyklės, teptuko ir kempinės.

1 etapas. Pagrindas dengiamas „Caparol PutzGrund 610“ gruntiniais dažais ir paliekamas džiūti mažiausiai 12 valandų.

—

2 etapas. Ant nugruntuoto pagrindo plienine glaistykle 3–5 mm storio sluoksniu tolygiai padengiamas „Caparol ArmaReno 700“ skiedinys. Iš karto visam paviršiui šepečiu suteikiama faktūra. Po 10–15 min. paviršius netvarkingai palyginamas venecijietiškąja glaistykle. Galutinis vaizdas – paviršiuje matomi ir glaistykle nubraukti ploteliai, ir šepečiu pašiauštas paviršius. Tuomet suformuojamos siūlės ir kiti dekoratyviniai elementai. Paviršius paliekamas džiūti apie 12 valandų.

3 etapas. Paviršius trumpais netvarkingais kryžmiškais mostais teptuku padengiamas lazūriniais dažais „Histolith AntikLasur“, tonuotais pasirinktu atspalviu (betono optikai įprasta pilki, rudi atspalviai). Po 3–5 min. paviršius nuvalomas sudrėkinta kempine ir paliekamas džiūti dar 12 valandų.

Galutinis vaizdas priklauso nuo meistro pasirinktos technikos ir spalvų. Svarbu, kad faktūros formavimą atliktų vienas meistras, nes kitu atveju gali matytis skirtingas meistrų braižas.

Betono optika fasadams

Betono optiką galima kurti ne tik vidaus patalpose, bet ir ant fasadų, įskaitant fasadų šiltinimo sistemas. Fasadams rekomenduojame naudoti elastingesnį „Capatect Modellier und Spachtelputz 134“ mišinį. Galutinei dangai būtina naudoti ir lazūrinius dažus „Histolith AntikLasur“, kurie apsaugo dangą nuo nepalankių aplinkos veiksnių ir suteikia norimą spalvą.

www.caparol.lt

Estetika ir funkcionalumas: KAIP IŠMANŪS SPRENDIMAI KEIČIA INTERJERO DIZAINĄ

J pristato nauj inovatyvų gamin skirt išmaniesiems namams belaidžius atter mygtukus. idžiausias šių mygtukų pranašumas – galimybė valdyti skirtingus renginius suderinamus su atter standartu nepriklausomai nuo gamintojo ekosistemos. Taip galima kurti ypač lanksčiai valdomus vien visum skirtingų gamintojų renginius sujungiančius išmaniuosius namus.

i aino integra ija su airiais interjero sti iais

JUNG „Matter“ mygtukai, išsiskiriantys plačiu spalvų ir dizaino spektru, puikiai pritaikomi tiek moderniame, tiek klasikiniame interjere. Pavyzdžiui, matinis juodas grafitas harmoningai dera industrinio stiliaus interjere, o balta ir sniego baltumo spalvos puikiai įsilieja į šviesius, minimalistinius ar skandinaviškus būstus. JUNG siūlo įvairias spalvų variacijas, tarp jų matinį antracitą, todėl mygtukas lengvai pritaikomas pagal interjero detalių spalvas – nuo baldų iki sienų. Mygtukas harmoningai susilies su aplinka, tačiau išliks kaip modernus ir elegantiškas akcentas.

Mygtukai gali būti montuojami strateginėse vietose, tokiose kaip prieškambaris, virtuvė, gyvenamasis kambarys ar miegamasis, kur jie ne tik bus estetiškai integruoti į interjerą, bet ir prieinami bei patogūs naudoti. ėl savo dizaino ir kompaktiškų matmenų jie puikiai

įsilieja į funkcionalias erdves, pavyzdžiui, ant stiklo paviršių, kur nėra papildomos elektros instaliacijos. Be to, JUNG „Matter“ mygtukai gali būti įrengti ne tik pagal spalvų pasirinkimą, bet ir specifinėse vietose, kad papildytų interjero elementus. Tai leidžia pasirinkti vietas, kurios paprastai lieka nepastebimos, tačiau tokiu atveju mygtukas tampa ne tik funkcionaliu, bet ir elegantišku interjero akcentu.

Sk andžiai suderinama su airių gamintojų renginiais

JUNG „Matter“ mygtukai naudoja universalų belaidžio ryšio standartą, kuris užtikrina patikimą sąveiką tarp įvairių gamintojų įrenginių. Taigi, tas pats mygtukas tinka valdyti visiems įrenginiams, kurie palaiko tokį standartą. Pavyzdžiui, su šiuo mygtuku galima susieti tiek „Apple Home“, tiek „Samsung SmartThings“ įrenginius.

„JUNG Vilnius“ Techninio skyriaus vadovo Artūro Kriukovo teigimu, šio mygtuko konfigūravimas yra paprastas ir greitas: „Įrenginys su mygtuku susiejamas naudojant išmanųjį telefoną. Tereikia atidaryti įrenginio programėlę ir nuskenuoti R kodą, esantį po nuimamu JUNG „Matter“ mygtuko klavišu. Atpažintas įrenginys bus automatiškai integruojamas į jau esamą išmaniųjų namų sistemą. Toliau valdyti išmaniuosius įrenginius galėsite tiesiogiai mygtuko paspaudimu.“

Paprastas rengimas ir p a ios pritaikymo ga imybės

JUNG „Matter“ mygtukui nereikia nuolatinio maitinimo šaltinio –jis veikia su nedidele standartine baterija, kurią lengvai galima pakeisti nuėmus mygtuko klavišą. Be laidų mygtukas gali būti įrengiamas bet kur, todėl tai idealus sprendimas nuomojamiems butams arba vietose, kur sudėtinga ar nepraktiška keisti elektros instaliaciją. Mygtuką galima montuoti ant standartinių įleistinių dėžučių arba pritvirtinti prie įvairių paviršių.

Kitas svarbus pranašumas – mygtukų dizainas ir spalvų gama. JUNG apgalvojo ne tik funkcionalumą, bet ir tai, kaip jie įsilies į jūsų interjerą:

„Mygtukai gali būti A ir LS 0 serijų dizaino, o jų spalva – balta, matinė juodo grafito ir matinė sniego baltumo. Tad juos nesunkiai priderinsite prie bet kokio interjero. A serijoje JUNG „Matter“ mygtukas taip pat gali būti matinio antracito spalvos. Reiklesni namų šeimininkai gali rinktis skirtingas detalių spalvas, kad mygtukas

„JUNG

tobulai įsilietų į erdvę. Vadinasi, išmanieji namai bus darnūs ne tik technologine, bet ir estetine prasme“, – papildo A. Kriukovas.

unk iona umas kuris pra ers dabar ir ateityje

Rinkoje yra įvairių išmaniesiems namams skirtų įrenginių ekosistemų, ir jos kasmet plečiasi. ėl šios priežasties JUNG „Matter“ mygtukai išliks aktualūs ir ateityje, nes „Matter“ standartas užtikrina ilgalaikį ir reguliariai atnaujinamą įvairių įrenginių ir platformų suderinamumą. Tai sprendimas, kurį kartu naudoja ir palaiko įvairūs gamintojai.

„JUNG Vilnius“ Techninio skyriaus vadovas A. Kriukovas pateikia ir keletą praktinių tokių mygtukų naudojimo pavyzdžių:

„Įsivaizduokite – norite paleisti dulkių siurblį robotą, tačiau jūsų išmanusis telefonas toli. Jei siurblys suderinamas su „Matter“ standartu, jį galėsite paprastai paleisti tiesiog paspaudę patogioje vietoje įrengtą ir su įrenginiu susietą JUNG „Matter“ mygtuką.

„

JUNG „Matter“ mygtukai, išsiskiriantys plačiu spalvų ir dizaino spektru, puikiai pritaikomi tiek moderniame, tiek klasikiniame interjere.

Kitas pavyzdys – turite išmaniąsias kito gamintojo lemputes, tačiau šeimos nariai, ypač vyresni, susiduria su sunkumais jas valdyti programėlėmis ar balso komandomis. Susiejus lemputes su „Matter“ mygtuku, jų valdymas tampa paprastas ir patogus. Mygtukas gali nuotoliniu būdu valdyti ir kitus įrenginius, tokius kaip automatinės užuolaidos, žaliuzės, termostatai ar išmaniosios spynos. Tai tik keli pavyzdžiai – pritaikymo galimybės plačios, ir ateityje jų tik daugės.“

www.jung.lt

Vilnius“ Techninio skyriaus vadovas A. Kriukovas

Apdailinis betonas: simfonija ar... vilko kvinta?

dr. Dalius KRIPTAVIČIUS

Eksponuojamas, architektūrinis ar atviras betonas – keli iš dažniausiai mūsų statybų rinkoje vartojamų terminų, apibūdinančių betoną, kuris Vakarų šalyse praktiškai taikomas jau dešimtmečius. Tačiau Lietuvoje šis betonas vis dar išlieka viena problemiškiausių ir labiausiai diskusijų keliančių sričių. Kodėl taip yra ir kuo mūsų šalies praktika bei teisinė aplinka skiriasi nuo tarptautinės, verta panagrinėti plačiau – tam, kad galėtume suprasti, ką darome ne taip ir atitinkamai ką reikėtų daryti kitaip.

Kas yra eksponuojamas betonas?

Pirmiausia reikia pažymėti, kad ši sąvoka labai sąlyginė – šiam betonui bent jau mūsų šalyje nėra nustatyta aiškių vertinimo kriterijų. Vadinasi, objektyviai nuspręsti, ar konkretus betonas atitinka eksponuojamo betono reikalavimus, tiesiog nėra galimybių. Kitaip tariant, jei betoną vertintų keli asmenys, tikėtina, kiekvienas pateiktų skirtingą požiūrį.

Žvelgiant paprastai, eksponuojamas betonas – tai statybinė medžiaga, kurios paviršius nebus dengiamas tinku, glaistu, dažais ar kitais apdailos sluoksniais. Jis paliekamas toks, koks susiformavo betonuojant, dažniausiai padengiamas tik impregnavimo priemonėmis. Iš to kyla paprasta išvada: bet kuris betonas, kuris nebus papildomai dengiamas, tampa eksponuojamas. Tačiau toks apibrėžimas pernelyg platus ir nepaaiškinantis esmės, todėl reikėtų jį išgryninti ir kartu susiaurinti.

Estetikos suvokimo problema

Pati pirmoji problema, su kuria tenka susidurti mūsų šalies statybininkams, ta, kad eksponuojamam betonui keliami ne tik įprasti konstrukciniai reikalavimai – t. y. stiprumo, stabilumo, ilgaamžiškumo ir kt., bet ir estetiniai kriterijai. Ir čia atsiranda esminė bėda: estetinis vertinimas dažniausiai grindžiamas subjektyviais lūkesčiais ir individualiu grožio suvokimu – kitaip tariant, „man gražu“ arba „man negražu“. Toks neapibrėžtumas inžinieriams ir kitiems techninės srities specialistams kelia nemažą iššūkį, nes jeigu nėra objektyvių matavimo rodiklių, neįmanoma nei kontroliuoti

proceso, nei užtikrinti norimo rezultato. Pasitaiko, kad netgi to paties objekto užsakovas ir architektas skirtingai įsivaizduoja galutinį rezultatą, ir tada kyla paradoksali situacija, kai pusės, formuojančios reikalavimus, pradeda aiškintis, kas ne taip.

Šio nesusikalbėjimo vienas galimų variantų yra tai, kad architektas, pamatęs, kokie projektai įgyvendinami kitose šalyse, savo vaizduotėje mato neregėto grožio, analogų neturintį statinį, apie kurį bus daug rašoma spaudoje, kuriuo grožėsis ir vertins kaip didelės meninės vertės objektą, puošiantį miesto panoramą. Užsakovas, šiame tandeme būdamas pragmatiškesnis, mano, kad jeigu papildomai betono apdailai nereikės skirti pinigų, tai leis atpiginti statybų kainą, statybų tempas paspartės ir taip pagreitės jo investuojamų pinigų grąža.

Užtrunka ilgiau, kainuoja brangiau

Pasaulyje seniai susiformavusi praktika, kad eksponuojamo betono paviršiai įrengiami dėl pirmosios priežasties, nes tiek greičio, tiek sąnaudų prasme tokie darbai visada užtruks gerokai ilgiau ir kainuos brangiau. Kitų šalių patirtis rodo, kad tokio lygio paviršiams įrengti reikia apie 2 kartus daugiau laiko, nes tempas sulėtėja dėl papildomų darbų (klojinių gamyba, paviršiaus paruošimas, sandarinimas ir t. t.), o vertinant kaštų prasme, tokios kokybės betono paviršiui pasiekti reikalingas 3–4 kartus didesnis biudžetas. Tokį padidėjimą lemia keletas esminių dalykų: 1) reikšmingai sumažėjus darbo našumui, reikalingas papildomas biudžetas, leidžiantis kompensuoti padidėjusias darbo užmokesčio ir statybos aikštelės išlaidas; 2) reikalingos lėšos pagerintam

1 pav. Eksponuojamo betono statiniai (Lenkija): a – interaktyvumo centras, Poznanė; b – Katynės muziejus, Varšuva; c – sporto reabilitacijos centras WUM, Varšuva; d – Jono Pauliaus II centras, Krokuva

betono mišiniui, priedams, sandarinimo medžiagoms; 3) tokie darbai neįmanomi be defektų, vadinasi, statybininkas privalo turėti papildomą biudžetą šalinti defektams, kurie neišvengiami ir netgi gamyklinėmis sąlygomis formuojant gaminius nėra galimybės užtikrinti tobulų paviršių.

Kaimyninės šalies praktika

Siekdamas pagrįsti savo nuomonę, norėčiau remtis kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu, kuri, viena vertus, turi daug geros praktikos statybų sektoriuje, nes joje daug anksčiau pradėtos taikyti Vakarų Europoje naudojamos technologijos, medžiagos ir loso ja, kita vertus, Lenkijos ir Lietuvos statybos sektoriuose galima įžiūrėti nemažai panašumų: 1) darbininko darbo valanda Lietuvoje kiek brangesnė nei Lenkijoje; 2) betono kainos panašios; 3) armatūros ir kitų metalo gaminių kainos nežymiai svyruoja. Keista, tačiau tokioje pačioje nansinėje aplinkoje lenkai įsigudrina pastatyti tokio lygio (1 pav.) eksponuojamo betono statinius, apie kuriuos mes kol kas galime tik pasvajoti. Pernelyg

neišsiplečiant apie priežastis, lėmusias tokį ryškų skirtumą, apibendrintai galima pasakyti: pagrindinis veiksnys – rinkos branda.

Ši sąvoka apima toliau išvardytas svarbias sritis.

• Užsakovo ir architekto lūkesčiai.

• Projekto biudžetas, gra kas ir kt.

• Statybos dalyvių bendradarbiavimas.

• Infrastruktūra (medžiagos, aplinka ir kt.).

Standarto paradoksas

Keistas paradoksas, kad mūsų užsakovai ir architektai, norintys savo projektuose matyti aukštos kokybės eksponuojamo betono konstrukcijas, žavinčias stebėtojo akį savo santūria prabanga ir išskirtinumu, užuot kėlę įvykdomus, laiko ir praktikos patikrintus ir atitinkamai išgrynintus reikalavimus, dažnu atveju (90–95 proc.) remiasi kadaise Sovietų Sąjungoje sukurtu ir šiuo metu Rusijos Federacijoje galiojančiu standartu 13015 –

Tam, kad skaitytojas aiškiai suprastų, kodėl šis standartas nėra tinkamas betono paviršiui vertinti, pateiksiu keletą išvadų, padarytų analizuojant standarto informaciją. Visų pirma, jis neskirtas eksponuojamam betonui, nes visų kokybės kategorijų paviršių (nuo A2 iki A7), išskyrus A1, yra numatyta apdaila ir tai reiškia, kad betono paviršius bus vienaip ar kitaip dengiamas. A1 kategorija yra etaloninė (siektinas idealas), joje apskritai reikalaujama, kad betono paviršius būtų be paviršinių porų, o tai iš esmės technologiškai neįgyvendinama, todėl apskritai būtų nelogiška toliau analizuoti joje pateiktus reikalavimus.

Paviršiaus lygumo reikalavimai

Kitas reikšmingas dalykas, kad šis standartas skirtas surenkamiesiems betono ir gelžbetonio gaminiams. Lietuvos surenkamųjų betono ir gelžbetonio gaminių gamintojai kartu su KTU mokslininkais parengė standartą LST 2015 – Surenkamieji betoniniai gaminiai. Paviršiaus išvaizdos charakteristikos ir jų tikrinimo metodai. Remiantis šiuo standartu, aukščiausią kokybės kategoriją A atitinkantis gaminys gali turėti 10 vnt./m² įdubų, kurių skersmuo

5–10 mm, o gylis iki 5 mm, ir tokie paviršiai išgaunami esant betono sąlyčiui su horizontaliuoju formos (t. y. klojinio) paviršiumi.

Tokie gaminiai vertinant pagal 13015 atitiktų kategoriją A4, tačiau jame nėra reglamentuojamas leistinas įdubų kiekis ploto vienetui, todėl jų galėtų būti neribotas kiekis, tačiau radus nors vieną įdubą, minimaliai viršijančią leistiną rodiklį, būtų galima vertinti, kad gaminys brokuotas. Vertinant tai, kad dažniausiai projekto techninėse speci kacijose nurodoma monolitinio betono paviršiaus kategorija A2 arba A3, galima teigti, kad statybvietės sąlygomis gaminamų monolitinio betono konstrukcijų kokybei keliami gerokai aukštesni kokybės reikalavimai nei toms, kurios gaminamos gamyklinėmis sąlygomis.

Neturime gero standarto

13015 taikymas iš esmės yra saviapgaulė, nes dažnu atveju tikimasi gauti tokios kokybės produktą, kokio nesiimtų pagaminti netgi surenkamųjų gaminių gamykloje, nepaisant to, kad gamykla turi žymiai geresnes sąlygas užtikrinti kokybės rodiklius.

Teiginius, kad minėtas standartas netinkamas eksponuojamo betono paviršiui vertinti, gerai iliustruoja 2 paveiksle pateiktos nuotraukos. Kairėje pusėje matomas tikrasis betono bandinio paviršiaus vaizdas, o dešinėje pusėje vaizduojamas tas pats paviršius, kuriame po apdorojimo programine įranga išryškintas porėtumas. A paveiksle pavaizduoto bandinio Nr. 1 paviršiaus poringumas atitinka aukščiausią austrų standarto ÖNORM klasę, o b paveiksle vaizduojamas bandinio Nr. 2 paviršius atitinka žemiausią. Vertinant pagal 13015 abiejų bandinių paviršiai yra tos pačios A3 paviršiaus kokybės kategorijos. Belieka tik retorinis klausimas, tai kuris iš pavaizduotų paviršių tenkintų užsakovo ir architekto lūkesčius – a ar b?

2 pav. Betono paviršiaus porėtumo vertinimas: a – bandinys Nr. 1; b – bandinys Nr. 2

3 pav. Eksponuojamo betono paviršiaus kokybės vertinimo kriterijai: a – ACI 347.3R-13; b – ÖNORM B 4710-1; c – DBV/VDZ-Merkblatt; d – CIB Report Nr. 24

Štai keletas reikšmingų pranašumų gaminant gaminius gamykloje, palyginti su betonavimu statybvietės sąlygomis.

1. Praktiškai nėra betono transportavimo, todėl nekyla rizika dėl mišinio susisluoksniavimo, vandens atsiskyrimo, garavimo ir prasidėjusio hidratacijos proceso, dėl ko keičiasi reologiniai rodikliai; nėra rizikos, kad betonmaišė įstrigs spūstyse ir dėl pradėjusio rištis betono nepavyks pasiekti betonuojamos konstrukcijos vienalytiškumo („šaltos siūlės“).

2. Gaminiai betonuojami ant horizontalių vibrostalų, dėl ko nėra rizikos, kad mišinys susisluoksniuos krisdamas per armatūros tinklus, o į stalo konstrukciją įmontuoti vibratoriai leidžia pasiekti tolygų, vienodą ir lengvai kontroliuojamą tankinimo procesą, kurio metu iš mišinio pašalinamas oras.

3. Gamykloje lengva užtikrinti reikiamas aplinkos sąlygas (temperatūrą, drėgnumą, oro judėjimą) betonavimo ir gaminio ankstyvojo kietėjimo metu.

Yra, iš ko imti pavyzdį

Eksponuojamo monolitinio betono kokybės vertinimo klausimai jau seniai išspręsti kitose šalyse, kur gerokai anksčiau susiformavo praktines galimybes atitinkantys užsakovų ir architektų lūkesčiai, visų projekto dalyvių bendradarbiavimo principai, kultūra, standartai, reglamentai, rekomendacijos, infrastruktūra. Standartus arba rekomendacijas (3 pav.) turi parengę ir naudoja austrai, vokiečiai, suomiai, amerikiečiai, graikai ir daugelio kitų šalių specialistai.

Gali nuskambėti keistai, tačiau brandžiose rinkose betono paviršiaus kokybės vertinimas prasideda ne nuo faktinio rezultato lyginimo su projektiniu, o nuo bendro vaizdo vertinimo. Tokio

vertinimo logika labai paprasta: jeigu užsakovas norėjo gauti eksponuojamo betono paviršiaus statinį, tada turėtų būti vertinamas bendras statinio ar jo konstrukcijų dalies vaizdas, o ne nedidelis fragmentas atsistojus prie vertinamo paviršiaus kelių centimetrų atstumu su didinimo prietaisu rankose. Jei tokiu būdu būtų vertinami paveikslai, tada vaizduojamas objektas liktų nuošalyje, o vertinami dažų įtrūkimai, tapybos technika ir kt., t. y. eliminuojama kūrinio meninė vertė. Taip pat preziumuojama, kad bendras vaizdas yra pagrindinis kriterijus ir jį vertinti reikia laikantis šių paprastų principų:

› atitinkamu atstumu vertinamas bendras įspūdis;

› apžiūra vyksta esant natūraliam apšvietimui;

› praėjus po betonavimo ne mažiau 3 mėnesiams;

› betono paviršius apžiūros metu turi būti maksimaliai sausas.

Tik tuo atveju, jei bendras įspūdis neatitinka užsakovo lūkesčių, turėtų būti vertinama pagal konkrečiai betono paviršiaus kokybei nustatytus kriterijus ir daroma išvada, ar ji atitinka projekte nurodytus reikalavimus, ar ne.

Taigi apibendrinant galima pasakyti, kad ši statinių rūšis dar ilgai liks problematiška, nes prireiks nemažai laiko kol

› turėsime aiškų supratimą, ko norime, kas realu, kaip vertinsime ir kiek tas iš tiesų kainuoja;

› atsiras bendro tikslo siekimu grįstas bendradarbiavimas tarp visų projekto dalyvių;

› infrastruktūros galimybės prisiderins prie kitokio lygio medžiagų, priedų, metodų, kvali kacijos poreikio;

› suprasime, kad tokios kokybės statinio statybai reikia gerokai daugiau pasiruošimo, laiko ir pinigų, todėl kompromiso tarp kokybės ir pirmiau nurodytų resursų pasiekti nepavyks.

Apdailinis betonas: sudėtinga rinkos dalyvių diskusija

Aneta VAITKIENĖ

Kai ties pastato projektu susiduria trys galingi gaivalai – užsakovo norai, architekto vizija ir statybininko galimybės, – nori nenori gimsta karšta diskusija. Jei joje iškylantys klausimai aktualūs visiems, kelios tokios diskusijos gali tapti didelių gerų pokyčių priežastimi.

Nutarėme paklausinėti architektų ir rangovų, kas, jų nuomone, lemia tai, kad Lietuvoje kyla problemų ir dėl apdailinio monolitinio gelžbetonio paplitimo, ir dėl įrengimo. Ir specialistai jų įvardija ne vieną.

Klimato veiksnys

„Pirmoji priežastis – klimatas, – įsitikinęs Kazys Žukauskas, UAB „Naresta“ kokybės ir technologijų direktorius. – Lietuva yra nuolat kintančio klimato zonoje, ir tai sukelia papildomų problemų sudaryti tinkamas sąlygas statybos procesams.“ Pasak specialisto, nors Lietuvoje yra keturi metų laikai, tik vienas jų daugiau ar mažiau tinkamas tokiai atsakingai betono liejimo technologijai kaip apdailinio betono gamyba. Ir, nori nenori, į tai yra prasmės atsižvelgti, skelbiant konkursus ir analizuojant darbų vykdymo grakus.

Bėda ta, kad betonas jautriai reaguoja į tokius aplinkos veiksnius kaip santykinė oro drėgmė, saulės šviesa ir oro temperatūra –ir toli gražu ne visiems jiems statybininkas turi įtakos. „Siekiant užtikrinti idealią aplinką apdailiniam paviršiui stingti, reikia arba labai didelių sąnaudų – montuoti paviršius apsaugančią palapinę, drėkinti, vėdinti, vėsinti ar šildyti... – pasakoja K. Žukauskas, –arba... rizikuoti, kad viską teks perdaryti iš naujo.“

Sunku išlaikyti mišinio tolygumą

Dar vienas svarbus veiksnys, K. Žukausko nuomone, yra kokybiškas inertinių medžiagų, naudojamų betono mišiniui, sandėliavimas. „Kad betono atspalvis būtų vienodas, – pabrėžia ekspertas, –būtina užtikrinti pastoviai vienodą sandėliavimo aplinką: santykinį oro drėgnį, temperatūrą ir dar kai kurias kitas charakteristikas.

Reikia užtikrinti, kad cementas ir kiti cheminiai priedai būtų tiekiami iš tų pačių rankų, visada tie patys. Tik tokiu atveju galima tikėtis vienodo apdailinio betono paviršiaus atspalvio.“

Realybėje į statybvietę atkeliauja cementai iš įvairių tiekėjų, iš įvairių partijų ir įvairių saugojimo vietų, kur, be abejonės, labai įvairios saugojimo sąlygos. Ir tik patys geriausi profesionalai sugeba išprašyti iš betono centrų, kad tie tam tikram konstruktyvui atrinktų identiškas inertines medžiagas.

Geri klojiniai – nepigūs

Kokybiškai gelžbetonio konstrukcijai išlieti reikalingi kokybiški klojiniai, tą žino jau daugmaž visi. Apdailinis betonas – ne išimtis, ir klojinių kokybė čia reiškia dar daugiau nei paprastai. „Priklausomai nuo užsakovo pageidavimo, gali būti naudojamos standartinės klojinių sistemos, – pasakoja UAB „Naresta“ specialistas, –arba gaminami nestandartiniai, skirti tik tam projektui, klojiniai. Priklausomai nuo pasirinkto klojinių tipo, reikšmingai skiriasi nansiniai kaštai bei darbo projektų parengimo laikas.“

Nestandartinių klojinių gamybai reikia skirti daug laiko, pirmiausia parengti individualų klojinių gamybos projektą. Kadangi darbas imlus, tam reikia turėti geras stalių dirbtuves ir kvali kuotą stalių. „Tokio tipo klojiniai gaminami sudėtingoms konstrukcijoms, –pažymi specialistas, – o paprastoms galima naudoti standartines klojinių sistemas, bet papildomai apsiūti jas aukštos kokybės

plokšte.“ Galų gale, prieš montuojant, visų tipų klojinius reikia sutepti, ir kiekvienam atvejui technologai atskirai parenka tinkamiausią tepimo mišinį.

Būtina aukščiausia kvali kacija

Išlieti ką nors iš betono gali beveik kiekvienas. Išgauti idealius apdailinio betono paviršius didžiuliame, iššūkių pilname statybos objekte gali vienetai. Tam reikia labai rimto darbo stažo, aukštos kvalifikacijos ir panašaus visų procese dalyvaujančių darbininkų įgūdžių lygio. „Kadangi apdailinis betonas nėra masiškas produktas, sunku išlaikyti aukštą darbininkų profesionalumą, – teigia K. Žukauskas. – Atlikti darbo kokybiškai neskatina ir darbininkų užmokesčiui skiriamos projekto lėšos.

Užsakovo noras gauti išskirtinę kokybę už tą pačią kainą priverčia nuleisti rankas. Juk gebėjimas kokybiškai sutankinti suklotą betoną yra ne amatas, o menas! Tai darbas, kurį retas specialistas gali atlikti itin kokybiškai. Atitinkamas turėtų būti ir jo darbo užmokestis.“

Kitas neatsiejamas darbų momentas – užbetonuotų konstrukcijų stingimo priežiūra. „Kartais oro sąlygos būna tokios, kad prireikia papildomai įrengiamų palapinių, priemonių stabiliai aplinkos santykinei drėgmei bei temperatūrai gelžbetonio konstrukcijos viduje palaikyti“, – vardija specialistas ir išsako prielaidą, kad visi šie jo paminėti veiksniai gali pabranginti apdailinio betono gamybą, palyginti su standartiniu monolitu, ne procentais, o kartais.

Viename tokių objektų buvo numatytos akcentinės fasadinės stambios detalės, kurios turėjo pagyvinti architektūrinį pastato fasadinį vaizdą. Pastatas buvo stačiakampis su ventiliuojamojo tipo fasadu bei evakuaciniais balkonais, iš priekio pridengtais apdailinio monolitinio gelžbetonio sienų fragmentais bei nuo sieninės plokštumos švieslangiams atitrauktais parapetais. Šių konstrukcijų projektavimas pradėtas dar rengiant pamatų darbinį projektą. Pagal darbų vykdymo gra ką apdailinių fasadinių sienų betonavimo darbai sutapo su šaltuoju metų laiku. Buvo ieškoma variantų, kaip tokioje situacijoje užtikrinti visų betonavimo etapų konstrukcijų atspalvio vienodumą. Niekas tokios garantijos duoti nesutiko dėl naudojamų skirtingų priedų betono gamybos stadijoje, o pats statybos procesas ilgas. Po du mėnesius trukusių sprendimų, paieškų ir svarstymų nuspręsta nerizikuoti ir monolitines konstrukcijas pakeisti surenkamaisiais gelžbetoniniais sienų ir parapetų elementais. Siekiant parengti konstrukcinius mazgus surenkamųjų parapetų tvirtinimui, prireikė perprojektuoti denginio perdangą. Taip pat naujai reikėjo įvertinti galimus nevienodus perdangos įlinkius skirtingose vietose. „Mano nuomone, – sako specialistas, – sprendimo pakeitimas buvo logiškas ir teisingas žingsnis. Prieš 12 metų iškilęs pastatas dar nepakeitė pirminio savo vaizdo.“

„Naresta“ nuotraukos

Lietuvos klimatui labiau tinkantys apdailiniai gelžbetoniniai fasadai arba jų fragmentai yra su šiauštu arba rievėtu paviršiumi. Tokiu atveju mažesnė rizika, kad skirtingo atspalvio betono zonos bei kitos detalės nesukurs estetinio diskomforto. „Toks variantas buvo įgyvendintas individualioje statyboje, – pasakoja K. Žukauskas, – ir objekto šeimininkas rezultatu liko patenkintas“. Čia ant inventorinių klojininių skydų buvo prikaltos neobliuotos dvipusio pjovimo lentos, ir visas pastato tūris buvo betonuotas vienu etapu. Dėl papildomų darbų ir medžiagų tokia konstrukcija pabrangina statybą, bet rezultatas ilgalaikis. Vietoj lentų galima būtų naudoti prekyboje parduodamas nelygų paviršių imituojančias plastikines formas, kurios taip pat mechaniškai tvirtinamos prie paruoštų klojininių skydų. Bet kuriuo atveju reikėtų konsultuotis su klojinių tiekėjų specialistais dėl impregnantų bei kitų papildomų speci nių medžiagų naudojimo konkrečiu atveju.

Apdailinio betono įrengimas.

Nuo ko pradėti?

Prie projekto susidūrus trims jėgoms – užsakovui, architektui ir rangovui, – kiekviena jų veikia skatinama savų priežasčių. Ir jei rangovui svarbūs praktiniai klausimai, pavyzdžiui, kaip speci kuosime kokybę ar kaip remontuosime, jei kažkas pavyks ne taip, tai užsakovui gali rūpėti... tinkuotas paviršius. O architektas gali likti neutralus ir tiesiog siekti estetinio rezultato.

„Todėl apdailinio betono įrengimas turėtų prasidėti nuo to, –mano statybų bendrovės UAB „Fortesta LT“ vadovas Ričardas Račinskij, – kad užsakovas turėtų su architektu išsiaiškinti savo lūkesčius. Kartais šie būna nerealistiški, pavyzdžiui, kai siekiamybė grindžiama retušuotų paviršių pavyzdžiais. Taip pat dažnai skiriasi architektų ir užsakovų nuomonės apie siektinus kokybės kriterijus: užsakovai dažniausiai pageidauja kuo baltesnių ir tolygesnių paviršių, o architektams jie labiau patinka įvairesni, atsitiktinio pobūdžio.

Be to, atskiri kokybės veiksniai gali prieštarauti vieni kitiems, pavyzdžiui, kokybės, terminų ir kainos santykis ar paviršiaus atspalvio ir porėtumo suderinamumas.“

Specialisto teigimu, toli gražu ne visada užsakovas supranta, kad apdailinio betono gamybos statybvietėje technologija turi daugybę apribojimų, tad galutinis rezultatas negali būti visiškai garantuotas.

Kokybė speci kuojama neįteisintu standartu

Lietuvoje galioja Statybos techniniai reglamentai (STR), tačiau juose nėra apibrėžtas apdailinio betono kokybės standartas. Ieškodami bent kokio atspirties taško, statybininkai dažnai atsižvelgia į sovietinį GOST standartą, kuris Lietuvoje neįteisintas, tačiau aptaria šiek tiek artimas speci kacijas. „Kokybė dažnai speci kuojama GOST standartu (A1–A7 paviršių kokybės kategorijos), – pasakoja R. Račinskij, – tačiau šis standartas skirtas gamykliniams surenkamojo gelžbetonio gaminiams, kurie gaminami kitomis sąlygomis nei statybvietėje. Dėl to daliai kokybės aspektų reikalavimai būna per aukšti, o kiti visai neaptariami.“

PAGRINDINIAI APDAILINIO BETONO KOKYBĖS VEIKSNIAI

› Prekinio betono receptūra ir tolygaus tiekimo tiksliai laiku užtikrinimas. Deja, šiuo metu Lietuvoje trūksta apdailiniam betonui ruošti skirtų mišinių, todėl tenka eksperimentuoti ir improvizuoti.

› Klojiniai ir jų tepalas. Priklausomai nuo konstrukcijų ir kokybės reikalavimų, gali būti naudojami:

(1) įprasti sisteminiai klojiniai su naujais darbiniais paviršiais;

(2) sisteminiai klojiniai su papildoma nauja fanera;

(3) sisteminiai klojiniai, skirti apdailiniam betonui;

(4) individualiai kiekvienai konstrukcijai ruošiami klojiniai.

Kiekvieno sprendimo galimybės ir kaina skiriasi, todėl jie turi būti parenkami pagal konkrečią užduotį. Tinkamo tepalo (alyvos) pasirinkimas taip pat labai svarbus.

› Teisingai atliktas betonavimas, kuris susideda iš daug smulkių etapų.

› Oro sąlygos, kurios gali būti visiškai netinkamos betonuoti arba gali reikalauti papildomų veiksmų.

› Betono paviršių priežiūra ir apsauga nuo tolesnio neigiamo poveikio, tokio kaip oro sąlygos, rūdys, nutekėjimai ar pažeidimai vykdant tolesnius statybos darbus.

› Netinkamai įrengtų paviršių remonto planas – būtinas dar prieš betonavimą.

Kitais atvejais, pasak bendrovės vadovo, betono paviršių kokybė gali būti speci kuojama remiantis vokišku DBV/VDZ leidiniu „Merkblatt Sichtbeton“ (Eksponuojamo betono informacinis lapelis), nes jame išsamiau aprašoma monolitinio betono paviršiaus kokybė. Juo dažnai remiamasi ir klojinių gamintojų informacinėje medžiagoje.

Tačiau – vėlgi, tai tėra tik informacinis lapelis, neturintis teisinio svorio, tad, klausimams paaštrėjus, gali būti palaikytas beverčiu.

O jau suderinus kokybės kriterijus, kitas itin svarbus žingsnis yra turėti kokybės planą – kontrolinį sąrašą su būtinais atlikti veiksmais.

„Fortesta

„Fortesta

DARBAS KRUOPŠTUS, O REZULTATAS – NEGARANTUOTAS

Mūsų pašnekovų žodžiams pritaria ir Tomas Valaitis, UAB „Klaipėdos monolitas“ direktoriaus pavaduotojas gamybai. „Daugelis žmonių eksponuojamą apdailinį betoną suvokia kaip A1 klasės betoną, – sako pašnekovas. – Architektai ir užsakovai, duodami mums tokią užduotį, tikisi, kad pagaminto betono paviršius bus vientisas, be porų, be siūlių. Idealus. Tačiau realybė tokia, jog net geriausi darbininkai negali visko atlikti taip idealiai. Visada išlieka tam tikras X faktorius.“

Kaip pavyzdį specialistas pamini abstraktų pastatą su eksponuojamo betono sienomis – jam išlieti panaudojami aukščiausios kokybės klojiniai, nauja fanera, kokybiškas tepalas... Žodžiu, sukuriamos visokeriopos sąlygos sėkmei. Kadangi

sienoje yra angų – langų ir durų, šiose vietose visi mazgai hermetinami, ir supiltas betonas atsiduria tarsi sandarioje nepermatomoje kapsulėje.

Ką tik išlietas betonas vibruojamas, kad užpildytų visas konstrukcijos ertmes. Klojinius veikia didelė apkrova, ir dėl to jie šiek tiek natūraliai deformuojasi. Tai turi poveikį ir visų klojinių mazgų sandarumui. Dėl šių neprognozuojamų priežasčių vibravimo etape betono pienelis, radęs nesandarią vietą klojiniuose ar formuojamų angų vietose, gali šiek tiek nutekėti. Sustingsta konstrukcija su defektu. „Tokių atvejų pasitaiko nuolat, – pabrėžia T. Valaitis. – Eksponuojamo betono liejimo darbas turi būti be galo kruopštus, jam turėtų būti skiriami dvigubi ar net trigubi darbų atlikimo terminai.“

Specialisto komentaras

Aleksandras Gvildys

Architektas

Eksponuojamo betono paviršių kokybę dažniausiai su užsakovais aptariame derindami projekto koncepciją.

Vėliau (techniniame projekte) estetinius betono kokybės reikalavimus aprašome dokumentacijoje. Tokiu būdu tai tampa kriterijumi skelbiant konkursus rangovams. Aprašome betono paviršiaus lygumo sutankinimo, akytumo reikalavimus. Taip pat kartais nurodome betono atspalvį.

Priklausomai nuo projekto idėjos, mes, architektai, dažnai dalyvaujame ir ziniame betono paviršiaus išpildymo procese. Kontroliuojame klojinių tipus ir jų išdėstymo piešinius. Nurodome paviršiaus sutankinimo ar porėtumo reikalavimus. Kartais su rangovais darome bandinius reikiamai

Apibendrinant

Šios publikacijos tikslas – pateikti skaitytojui koncentruotą ir objektyvią informaciją apie tai, kad architektūrinis betonas yra ypatingai aukštos kokybės produktas, kurio gamyba neturi ir negali būti lyginama su įprastiniu, konstrukciniu betonu. Tokio produkto kūrimas reikalauja mokslo teorijos, inžinerinės praktikos, amatininko meistriškumo bei maksimaliai palankių sąlygų derinio, todėl turi būti atliekamas ir vertinamas taip kaip tas daroma pasaulinėje praktikoje.

Nepaisant to, kad mūsų šalyje dar tik ieškoma kelių kaip būtų galima pasiekti tokios kokybės paviršius, turime ne vieną sėkmingą pavyzdį, kai nepaisant esamos situacijos ir infrastruktūros yra pagaminamas aukštos kokybės produktas.

betono spalvai (atspalviui) išgauti. Ne visada betonas yra laikančiųjų konstrukcijų medžiaga. Kartais betono gaminius naudojame fasadų ar interjerų apdailoms.

Yra du skirtingi darbo su betono paviršiais architektūroje atvejai.

1. Kai betono konstrukcijos liejamos objekte.

2. Kai objekte montuojami gamykloje paruošti gelžbetonio gaminiai (laiptinių laiptatakiai, sienos ir kt.).

Kai konstrukcijos liejamos objekte, norimą rezultatą iš pirmo karto pasiekti pavyksta rečiau. Ypač jeigu konstrukcijos liejamos komplikuotomis sąlygomis, pavyzdžiui, požeminėje dalyje, kur daug drėgmės ar vandens, arba žiemą. Žiemą esant dideliam šalčiui, be viso kito, dedama į betoną priedų, o tai daro įtaką jo spalvos vientisumui, sudėtingiau užtikrinti ir kokybišką sutankinimą. Nors tikrai buvo atvejų, kai objekte išliejamos puikios kokybės eksponuojamo betono konstrukcijos ir iš pirmo karto. Tai dažniau pavyksta, kai sąlygos šiems darbams būna geros.

Didžiausia problema ta, kad esamomis sąlygomis neįmanoma užtikrinti tokio rezultato pakartojamumo – net taikant analogiškas medžiagas, technologijas ir dirbant tiems patiems specialistams, galutinė produkto kokybė gali ženkliai skirtis ir tik nuėmus klojinius paaiškėja, kiek sėkmingas buvo betonavimas.

Kaip sako liaudies išmintis „Lašas po lašo ir akmenį pratašo“ ir tai reiškia, kad su kiekvienu objektu mūsų statybos rinkos branda ir suvokimas auga, todėl turime teisę tikėtis, kad netolimoje ateityje galėsime pasidžiaugti neregėto grožio, analogų neturinčiais statiniais, pastatytais kontroliuojamos inžinerinės aplinkos, o ne atsitiktinės sėkmės principu.

Seniausias Lietuvoje – nuo 2016 m. vystomas sprendimas, augęs kartu su visa statybų sektoriaus skaitmenizacija.

Didžiausia patirtis – daugiau nei 8 metų praktika nuo individualių namų iki valstybinės svarbos objektų.

Daugiausia naudotojų – pasirinktas šimtų įmonių visoje Lietuvoje.

Dirbame su didžiausiais – mus renkasi nekilnojamojo turto vystytojai, generaliniai rangovai, savivaldybės.

Užtikrina skaidrumą – aiški atsakomybių grandinė ir visų dalyvių veiksmų matomumas realiuoju laiku.

Atitinka STR reikalavimus – užtikrina teisinį ir techninį dokumentacijos tikslumą.

Veikia debesyje – pasiekiamas iš bet kur, bet kuriuo metu.

Įtraukia visus dalyvius – užsakovus, rangovus, techninius prižiūrėtojus, projektuotojus ir architektus – vienoje platformoje.

Jei ieškote ne tik įrankio, bet ir partnerio – rinkitės lyderį.

UAB „Cotenders“ – skaitmeninimo sprendimų kūrėjai

ELEKTRONINIS STATYBOS DARBŲ VIENAS ĮRANKIS VISAM STATYBŲ ŽURNALAS –PROCESUI

Statybos techninių reglamentų

teisinio reguliavimo problematika

Statybos techniniai reglamentai (STR) Lietuvoje reguliuoja daugelį su statyba susijusių sričių, tačiau jų turinys neretai atsilieka nuo praktikos, technologinių naujovių ir Europos Sąjungos teisės reikalavimų.

Lietuvoje veikianti STR sistema iš esmės perėmė sovietinį reguliavimo modelį ir yra grindžiama griežtos kontrolės procesu, šiai sistemai trūksta lankstumo bei greito prisitaikymo prie technologinių naujovių.

Olga Siomina, „Triniti Jurex“ asocijuotoji partnerė, advokatė bei Nekilnojamojo turto ir statybos praktikos grupės vadovė

1. Skaitmenizacijos nebuvimas

arba nepakankamumas

Galiojantys STR vis dar mini popierinius dokumentus, fizinius parašus, popierinius statybos darbų žurnalus. Sekant pažangią daugelio Europos valstybių praktiką, STR turėtų įtvirtinti privalomą skaitmeninę projektų dokumentaciją, elektroninius statybos darbų žurnalus, integruoti į statybos procesą statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modelling, BIM ) naudojimą.

Šiuo metu privalomai statinio informacinio modeliavimo metodai taikomi LR aplinkos ministro nustatyta tvarka viešojo pirkimo

Toliau pateikiami probleminiai klausimai, kuriuos dažnai įvardija statybos sektoriaus atstovai, teisininkai ir priežiūros institucijos. Tai sritys, kur STR reguliavimas yra pasenęs, neaiškus arba trukdo efektyviam procesų valdymui.

procedūrose, kai statinio statybos skaičiuojamoji kaina viršija 3 mln. Eur, o inžinerinio statinio 5 mln. Eur. Nuo 2026 m. sausio 1 d. šie slenksčiai mažėja, atitinkamai iki 1,5 ir 3 mln. Eur.

Privačiai nansuojamuose projektuose tokio reguliavimo nėra, ir tai lemia, kad dažnai statybos procesai vyksta lėtai, archajiškai ir nelanksčiai.

2. Techniniai reikalavimai medžiagoms

Kita opi problema susijusi su reikalavimais statybos medžiagoms. STR vis dar remiasi sovietiniais techniniais parametrais, kai kur netgi nurodomi konkretūs gaminiai.

Kaip vieną pavyzdžių galima paminėti tai, kad reikalavimai betono tankiui vienodai nurodomi tiek horizontaliems, tiek vertikaliems paviršiams, kai betonas naudojamas kaip vienas dekoro elementų. Toks perteklinis reikalavimas dėl betono tankio lemia, kad architektūrinės idėjos autoriaus sumanymo realizavimas būna arba neįgyvendinamas, arba iš esmės skiriasi nuo pradinės vizualizacijos.

Tokia situacija riboja inovatyvių sprendimų taikymą, ypač medinių, modulių, 3D spausdintų konstrukcijų srityse. Dėl to kyla būtinumas peržiūrėti STR turinį pagal šiuolaikinius Europos standartus, tam tikrais atvejais, kai tai nesusiję su esminių statinio reikalavimų užtikrinimu, nenurodyti tikslių techninių parametrų, bet labiau orientuotis į siekiamą rezultatą nei į procesą.

Šiuo metu yra galiojantys

62

.

Statybos techniniai reglamentai.

» Dažniausiai naudojami STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, kuris laikotarpiu nuo 2017 iki 2025 metų pakeistas 19 kartų, ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, kuris laikotarpiu nuo 2017 iki 2025 metų pakeistas 13 kartų.

» Seniausiai galiojantys yra STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ ir STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, kurie priimti dar 1999 metais (t. y. galioja jau 26 metus), nuo to laiko pakeisti tik po vieną kartą.

3. Pasenęs techninės priežiūros reglamentavimas

Dažnai praktikoje susiduriama su dilema, jog STR per daug detaliai reglamentuoja techninės priežiūros vadovų veiksmus, tačiau neužtikrina realaus jų atsakomybės mechanizmo. Šiuo metu STR įtvirtinti reikalavimai techninei priežiūrai primena sovietinę kontrolės sistemą, joje trūksta lankstumo, dažnai kyla probleminių situacijų, kai statybos metu veikė daugiau nei vienas techninis prižiūrėtojas ir reikia nustatyti jų atsakomybės ribas. Dėl to yra poreikis teisės aktuose aiškiau apibrėžti techninių prižiūrėtojų atsakomybę, atsisakyti vien šabloninių pareigų įtvirtinimo, integruoti skaitmeninės priežiūros galimybę.

4. Aplinkosaugos arba žiedinės ekonomikos

principų nebuvimas

Dabartiniai STR beveik neapima CO₂ pėdsako, tvarių medžiagų, atliekų tvarkymo problematikos. Reaguojant į šiuometinį ES mastu įgyvendinamą Žaliąjį kursą, yra poreikis reglamentuoti statybinių medžiagų poveikio vertinimą, gyvavimo ciklo analizę (angl. life-cycle assessment), antrinių žaliavų naudojimą.

Aplinkos ministerija jau daug metų rengia įvairias Statybos kodekso koncepcijas bei peržiūri statybų techninį normavimą. Viešai skalbiama, jog statybų normavimo peržiūros tikslas yra atsisakyti perteklinio poįstatyminio reglamentavimo, paliekant tik pagrindinius normavimo aspektus, iškeliant nenorminį reglamentavimą į rekomendacijas projektuotojams, taip pat atsisakyti dviprasmiškų, perteklinių, besidubliuojančių kituose teisės aktuose ar kartais net vienų kitoms prieštaraujančių ar pasenusių normų ir padaryti teisės aktus aiškesnius.

Vienas iš aktualių pavyzdžių: naujų STR 2.02.12:2025 „Pastatai“ ir STR 2.03.04:2025 „Statybos sklypų pastatams tvarkymo reikalavimai“ projektų parengimas, kur sujungiami visų pastatų (gyvenamųjų, negyvenamųjų, gamybos, pramonės, sandėliavimo ir kt.) esminiai norminiai reglamentai, keliami pastatų paskirties funkciniam suplanavimui, pastatų išdėstymui sklype, trečiųjų šalių apsaugai ir aplinkosaugos bei statybų saugai. Šiuose projektuose yra sujungti šiuo metu galiojantys 7 statybos techniniai reglamentai, kurių, patvirtinus projektus, nebeliks. Tikimės, kad šis procesas tęsis ir aptartas pasenęs reguliavimas bus iš esmės pakeistas.

www.trinitijurex.lt

Mokslo paskirties pastatas G. Baravyko g., Vilniuje Atraminių polių sienų apibetonavimo darbai

Šiuolaikinės betono konstrukcijos, kurioms nebereikia apdailos

Jau kuris laikas betonas statyboje įsitvirtina ne tik kaip konstrukcinė medžiaga, bet ir kaip galutinis paviršius, kuriam nebereikalinga apdaila. Monolitinės betoninės konstrukcijos, perdangos, sienos, jau nebetinkuojamos, nebedažomos ir neslepiamos dekoratyvinėmis dangomis. Atviras betonas tampa ne tik estetiniu, bet ir tvariu bei ilgaamžiu sprendimu, sutinkamu vis dažniau.

Įmonės „Titanai“ specializacija – betonavimo darbai. Ji siūlo betonavimo paslaugas tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus klientams. Komandos specialistai pastebi, kad privačiuose objektuose, viešuosiuose pastatuose ir net komercinėse erdvėse vis dažniau pasirenkamas atviro betono sprendimas, ypač vertinamas šiuolaikinėje architektūroje.

To pavyzdžiai – neseniai komandos įgyvendinti projektai Vilniuje.

Vienbutis gyvenamasis namas. Atlikti monolitinių stoginių su perdanga ir sienomis įrengimo darbai.

Mokslo paskirties pastatas. Atlikti atraminių polių sienų apibetonavimo darbai.

Daugiabučiai gyvenamieji pastatai. Atlikti monolitinių, požeminio garažo, sienų įrengimo darbai.

Visuose šiuose projektuose yra matomas eksploatuojamas betono paviršius, niekaip kitaip jo neapdailinant. Toks sprendimas, kai sienų betonavimas kartu yra ir galutinė sienų apdaila, pageidaujamas vis dažniau. Tam įgyvendinti naudojami specialūs betono mišiniai. „Visiems šiems projektams į betono mišinius dedama papildomų priedų, sumažinančių kavernų bei paviršių trūkinėjimų tikimybę, labiau suvienodinančių atspalvius, išlaikančių betoną atsparų visiems atmosferos poveikiams. O svarbiausiu iššūkiu

Įmonės archyvo nuotr.

tokiuose projektuose tampa galutinis paviršius – jis turi atitikti apdailiniams paviršiams keliamus estetinius reikalavimus“, – sako įmonės „Titanai“ statybos vadovas Andrius Januška. Visgi, kaip ir kiekvienas projektas, taip ir šie, sukėlė iššūkių. Pirmiausia – pastatų konstrukcijų sudėtingumas. Kai kuriuose objektuose konstrukcijų aukštis viršijo net 6 metrus. Tačiau sienų betonavimas vyko vienu metu dengiant visą konstrukcijų aukštį. Tai nulėmė darbų sunkumą. „Esant vienpusiam sienų betonavimui, atsiranda didžiulių klojinius veikiančių slėgių, kurie gali juos deformuoti. Todėl klojinių sistemos turi būti tinkamai įtvirtintos. Norint išvengti sienų deformacijos, svarbu reguliuoti betonavimo tempą ir betono mišinio slankumą“, – pabrėžia įmonės atstovas.

Vis daugiau projektų

renkasi apdailinį betoną

Betonas konstrukcijose kaip galutinis paviršius pasirenkamas vis dažniau ir vis įvairesniuose projektuose. Tai padeda ne tik atliepti naujausias architektūros tendencijas, bet ir paversti projektą tvaresniu ir greitesniu.

Estetika. Atviras arba apdailinis betonas atliepia minimalistinės, autentiškos architektūros viziją. Paviršius gali būti lygus ar net su matomais klojinių raštais, kurie suteikia pastatui unikalumo.

Tvarumas. Statybų procese sutaupoma medžiagų, todėl toks sprendimas prisideda prie tvaresnio projekto įgyvendinimo.

Ekonomiškumas. Toks sprendimas reiškia, kad nebereikia papildomų apdailos medžiagų, todėl sumažėja projekto sąmata.

Daugiabučiai gyvenamieji pastatai Geležinio Vilko g. , Vilniuje Monolitinių, požeminio garažo, sienų įrengimas

Taigi, tinkamai parinktas betono mišinys palengvina konstrukcijų betonavimo darbą. Tačiau, kaip rodo įmonės praktika, vien betono mišinys dar negarantuoja puikaus rezultato. Įmonės „Titanai“ profesionalai įsitikinę – reikia kompleksinio požiūrio: atliekant darbus labai svarbios oro sąlygos, taip pat svarbu ir naudojamos klojinių sistemos. Svarbi klojinių paviršiaus kokybė bei paruošimas naudoti, sandarumo užtikrinimas ir, žinoma, betonuotojų meistriškumas.

Įmonės „Titanai“ specialistų įgyta patirtis ir turimos žinios leidžia įgyvendinti net ir nestandartinius architektų ir statytojų sumanumus, kai konstrukcijų betonavimas pasirenkamas ir kaip estetinis, apdailinis sprendimas.

www.titanai.lt

Vienbutis gyvenamasis namas Kaniaviškių g., Vilniuje Monolitinių stoginių su perdanga ir sienomis įrengimas

NAUJOS HIDROIZOLIACIJOS GALIMYBĖS LIETUVOJE

Pastato ilgaamžiškumą nulemia tai, kiek jo konstrukcijos yra apsaugotos nuo aplinkos poveikio ir vandens. Todėl statybų procese visada labai svarbi hidroizoliacija. Lietuvoje vienas patikimiausių stogų ir hidroizoliacijos sprendimų pasirinkimų – gaminiai iš įmonės „Mida LT“, kuri neseniai atsinaujino ir žengia į naują veiklos etapą su pasauline hidroizoliacijos lydere SOPREMA.

UAB „Mida LT“ statybų sektoriaus atstovams puikiai žinoma. Tai vienintelė modi kuoto bitumo stogų dangų ir hidroizoliacinių membranų gamykla Baltijos šalyse. Ji vykdo veiklą daugiau kaip tris dešimtmečius – nuo 1992-ųjų ir yra žinoma kaip Šiaurės Europos hidroizoliacinių membranų ir bituminių čerpių gamybos ekspertė. Skaičiuojama, jog maždaug 70–80 proc. Lietuvos pastatų bituminių stogų uždengti šios įmonės Lietuvoje pagamintomis membranomis.

Žengė į naują etapą, pristato naujus gaminius ir ekologiškus sprendimus

Šiandien „Mida LT“ rinkoje įsitvirtinusi dar labiau nei kada nors anksčiau. 2024 m. birželį Prancūzijos korporacija SOPREMA įsigijo UAB „Mida LT“ akcijas. „Tai svarbus žingsnis mūsų įmonei. Gyvename atsinaujinimo nuotaikomis. Net sunkiuoju laikotarpiu sugebėjome išlaikyti rinkos lyderės poziciją, o su SOPREMA dar labiau stipriname savo veiklą rinkoje, plečiame asortimentą, geriname

gamybos technologijas, gaminių kokybę ir klientų aptarnavimą“, –sako „Mida LT“ vadovas Jean Noel Fourel.

„Mida LT“ taip pat investuoja į naujų gaminių kūrimą: šiuo metu gerinamas dangų atsparumas išorinio gaisro poveikiui, planuojama rinkos plėtra į šalis, kur reikalaujama gaminių atitikties Broof t2 ir t3 reikalavimams. Taip pat jau pradėta gaminti bituminė danga, atitinkanti vėsiojo stogo (angl. cool roof) reikalavimus: ji atspindi saulės energiją, pasižymi aukštu SRI, todėl ypač tinka stogams, ant kurių įrengiamos saulės elektrinės, yra tinkama LEED serti kato siekiantiems pastatams. Tokio stogo tarnavimo laikas pailgėja, o tai naudinga tiek ekonomiškai, tiek aplinkosaugos atžvilgiu. Gamykloje Lietuvoje šiemet pradėtos gaminti garo izoliacinės dangos – prilydomos ir savilipės, jų sudėtyje yra aliuminio plėvelė, skirta patikimai garo izoliacijai. „Mida LT“ taip pat vysto ekologinius projektus: bituminių dangų gamyboje naudojamos antrinės žaliavos tausoja gamtinius išteklius, o gamyboje susidarančios atraižos puikiai panaudojamos vietinės reikšmės keliams stiprinant pagrindo stabilumą.

Šiuo metu SOPREMA Lietuvoje gali pasiūlyti sprendinius su toliau išvardytais gaminiais:

» Bituminės hidroizoliacinės membranos stogams, požeminėms konstrukcijoms ir tiltams.

» Bituminės čerpės šlaitiniams stogams.

» PVC, TPO, EPDM membranos stogams, tuneliams, vandens talpykloms, baseinams.

» Geomembranos hidrotechniniams, aplinkosaugos ir žemės ūkio paskirties rezervuarams.

» Skystosios hidroizoliacinės medžiagos ir gruntai PMMA, PU ir epoksido pagrindu stogams, terasoms, parkingams, tiltams, pramoninių pastatų grindims.

» Eksploatuojamų stogų sprendimai: žaliųjų stogų sistemos, terasų komponentai ir saulės baterijų tvirtinimo elementai, vandens srauto valdymo sistemos mėlyniesiems stogams (angl. blue roof).

» Hidroizoliacinės deformacinės juostos stogams, pamatams ir parkingams.

» Akustinė izoliacija stogams ir vidinėms pertvaroms, akustiniai gaminiai pastato interjerui.

» ETICS sistemos tinkuojamiems fasadams.

SOPREMA – pasaulyje žinomas kokybės standartas

SOPREMA siūlo ypač patikimus hidroizoliacijos sprendinius net pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis. Beveik 120 metų patirtį sukaupusi visų tipų hidroizoliacijos produktų gamintoja įvairiose šalyse turi per 100 gamyklų ir tyrimų centrų. Įmonė gamina visų tipų stogų ir pamatų hidroizoliacines medžiagas.

SOPREMA – ne tik gamintoja, sukaupusi ilgametę patirtį kuriant ir gaminant statybines medžiagas, bet ir pati aktyviai dalyvaujanti statybų procese per savo rangos įmones Prancūzijoje. Toks visapusiškas įsitraukimas leidžia itin gerai suprasti realius statybininkų, inžinierių ir pastatų savininkų poreikius. Būtent todėl jos siūlomi sprendimai išsiskiria patikimumu, funkcionalumu ir yra pelnę didelį specialistų pasitikėjimą bei pripažinimą visame pasaulyje.

Ekonomiškas sprendimas – ilgalaikė nauda

Investicija į hidroizoliaciją yra investicija į konstrukcijos ilgaamžiškumą. Dauguma konstrukcijų susilpnėja būtent tada, kai būna pažeidžiama hidroizoliacija, todėl kokybiški ir patikimi hidroizoliacijos sprendimai padeda išvengti brangių remonto darbų ateityje ir užtikrina, kad pastatas atliks savo funkciją per visą projektuojamą eksploatacijos laiką.

www.soprema-international.com www.mida.lt

Gyvenamojo namo betoninių lentų tvora Antakalnio r., Vilniuje.

MADE TO TOUCH. DESIGNED TO CONTROL. IŠMANUSIS KNX PATALPOS VALDIKLIS.

JUNG.LT