„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2021 lapkritis-gruodis by SA.lt (Statyba ir architektūra)

2021 lapkritis–gruodis (11–12)

medinė žiema KONKURSAS

TECHNOLOGIJOS

Kaina 5 Eur

PROJEKTAI

Fotografas: Evaldas Lasys

Langai Jūsų gyvenimui Aliuminio langai-durys-fasadai su 10-ies metų garantijos sertifikatu. Pagalba architektams ir statybų bendrovėms projektuojant mazgus, sudarant sąmatas, parenkant langų gamintoją, pagal regioną, konstrukcijų ar projekto specifiką.

Business Garden Vilnius (Laisvės pr. 10, Vilnius). Architektai – „DO architects“. Naudotos Reynaers sistemos – fasadinė sistema CW50HI ir langų sistema Masterline 8 HI.

Together for better www.reynaers.com info@reynaers.lt, tel +370 5 2497755, Kęstučio g. 47, Vilnius.

Leidėjas VšĮ „SA.lt projektai“ „Technopolis - Alfa“, V. Gerulaičio g. 1, Vilnius LT-08200 Tel. +370 610 39 642, el. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt Redaktorė Aušra Nyman Redaktorės pavaduotoja Agnė Tamašauskaitė

SA.lt – statybos ir architektūros sektoriaus naujienos kasdien

Redakcinė kolegija: Doc. dr. Dalia Dijokienė, „Vilnius Tech“ Urbanistikos katedros vedėja; Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas; prof. dr. Algirdas Juozapaitis, „Vilnius Tech“ Statybos fakulteto dekanas; prof. dr. Andrius Jurelionis, KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas; Rūta Leitanaitė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė; dr. Adas Meškėnas, „Vilnius Tech“ centro „Linkmenų fabriko“ direktorius; doc. dr. Liutauras Nekrošius, „Vilnius Tech“ Architektūros fakulteto dekanas; Lukas Rekevičius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas; Remigijus Simanavičius, Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos valdybos narys; Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Tekstų autoriai: Vida Kuzmickaitė, Jokūbas Baltrukonis, Rolandas Kažimėkas, Lina Svaldenienė, Elena Paleckytė.

Šiame numeryje skaitykite:

Portalo SA.lt redaktorius Jokūbas Baltrukonis Kalbos redaktorė Brigita Kulikovskienė Dizainas

tvarieji pastatai Naujasis pažintinis ir inovacijų flagmanas Latvijos Ventspilyje – „VIZIUM“

medinė statyba Kaip Šiaurės ir Vidurio Europoje projektuojami mediniai daugiaaukščiai?

tvarieji pastatai „Ziedlejas SPA“ – atkurti žmonių ryšius po pandemijos

tvarieji pastatai Ar Lietuvoje tikėtinas atsinaujinančių vietinių statybinių medžiagų panaudojimo proveržis?

„LDesign“ Reklamos skyrius Liuda Michalkevičienė Tel. +370 610 39 642 Šiuo ženklu žymimas užsakomasis turinys. © Statyba ir architektūra Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą. Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

30 architektūra Kauno apskrities VPK pareigūnai dirbs moderniame „žaliame“ pastate

ISSN 2538-8797

38 SA/100 Architektas V. J. Dičius: „Architektūros kokybė kenčia dėl riboto visuomenės ir užsakovų suvokimo“

Leidinio ištakos – 1922 m., dabartiniu pavadinimu leidžiamas nuo 1957 m.

moduliniai pastatai Savarankiškos statybos galimybės su „U-Build“

kokybiško namo DNR Vonios kambario įrangos gamintojų atsakas į klimato kaitą

Į žmogaus bioritmus orientuotas apšvietimas

Spausdino AB „Spauda“

Mūsų viršelyje – Mokslo ir inovacijų centras „VIZIUM“ Ventspilyje. Ambraso architektų biuras. Norbert Tukaj nuotr.

62 technologijos Kaip šildysime ateityje?

SĄMATOS

tvarieji pastatai BIOK laboratorija ir jos žaliasis kiemas

inžinerija 4.0 Robotai statybose: privalumai ir kliūtys

išmanioji erdvė Nauja architektūros dimensija: 4D spausdinimas

off-grid Vanduo, leidžiantis gyventi off-grid

NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS UAB SISTELA Žalgirio g. 88, 09303 Vilnius tel. +370 5 27 526 45 info@sistela.lt, www.sistela.lt @StatybairArchitektura

@statybairarchitektura

Statyba ir architektūra

tvarieji pastatai

Naujasis pažintinis ir inovacijų flagmanas Latvijos Ventspilyje –

VIZIUM Kaimyninėje Latvijoje, nedideliame Ventspilio uostamiestyje, netrukus duris atversiantis

išskirtinės architektūros objektas, mokslo ir inovacijų centras „Vizium“ – suprojektuotas lietuvių, Ambraso architektų biuro komandos. Įsimintino silueto pastatas iš tolo primena jūros bangas skrodžiantį laivą, tačiau architektų kūrybinės grupės vadovas Audrius Ambrasas redakcijai pasakoja, kad, projektuojant pastatą, pagrindinis architektūrinis moto buvo – „Kopa“.

2 2021 lapkritis–gruodis

tvarieji pastatai

OBJEKTAS: Mokslo ir inovacijų centras „Vizium“ VIETA: Rūpniecības g. 2, Ventspilis, Latvija UŽSAKOVAS: Ventspilio savivaldybė ARCHITEKTAI: Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė, Jonas Motiejūnas, Viktorija Rimkutė, Justas Jankauskas (Ambraso architektų biuras) TECHNINIS PROJEKTAS, PROJEKTO VALDYMAS: Jūris Poga, Astra Poga (Arhitekta J. Pogas Birojs) KONSTRUKTORIAI: Aldis Grasmanis (BKB) PROJEKTAVIMAS: 2016–2019 m. STATYBOS METAI: 2019–2022 m.

Norbert Tukaj. nuotr.

PLOTAS: 6653 kv. m

N. Tukaj nuotr.

Aušra NYMAN

Norbert Tukaj. nuotr.

Landšafto ir architektūros sintezė

Atvažiuojant iš Rygos pusės ir jau kirtus tiltą, atsiveria susiliečiantys plastiški formuojamo kalnelio ir pastato siluetai.

Generalinis planas.

4 2021 lapkritis–gruodis

Norbert Tukaj. nuotr.

Ventspilio mokslo ir inovacijų centrą architektai pradėjo projektuoti dar 2016 m., konkurse, kuriame dalyvavo 15 architektų komandų iš visų Baltijos šalių, laimėję pirmąją vietą. „Mokslo ir inovacijų centras buvo kuriamas kaip landšafto ir architektūros sintezė. Užuot statę pastatą – ženklą tilto ašyje, paliekame ją atvirą, kviečiančią atrasti. Atvažiuojant iš Rygos pusės ir jau kirtus tiltą, atsiveria susiliečiantys plastiški formuojamo kalnelio ir pastato siluetai. Kaip pridėtinę vertę miestui siūlome naujas erdves: iš lygumų kylantį kalnelį, atvirą stogo terasą su amfiteatru ir miesto panoramų apžvalgos aikštelę“, – teigia architektai. Pastato tūrio idėja susiformavo siekiant atskirti viešas, mokslinei veiklai, konferencijoms ir ekspozicijai skirtas erdves nuo privatesnių, verslui numatytų patalpų. 6653 kv. m. pastatas funkciškai dalijamas į dvi dalis – mokslo centrą žemojoje tūrio dalyje ir palaipsniui iš jo iškylantį šešių aukštų inovacijų centrą.

www.utu.lt

Dizainas

nepavaldus laikui

Berker jungiklių serijos – grožis, slypintis paprastume. Jungikliai su išmaniųjų įdėklų sistema užtikrina visų svarbių valdymo funkcijų kontrolę namuose.

20EN0059CME

Dėka daugybės dizaino variantų įgyvendinamos individualios architektūrinės koncepcijos ir sudėliojami akcentai interjere.

Norbert Tukaj. nuotr.

tvarieji pastatai

Iš lauko terasos yra įėjimas į viešųjų funkcijų zoną.

Ventspilis – miestas, nuosekliai investuojantis į viešąsias erdves ir viešuosius pastatus, savo ateitį ir viziją matė kaip mokslo ir verslo sinergijos buriamą inovacijų ekosistemą, patrauklią mokslininkams ir pažangiam verslui. Ambicingą užmojį atspindi pastato fojė sukurtas grindų mozaikos piešinys – pasaulio azimutinė projekcija, kurios centre yra Ventspilis. Inovacijos negimsta savaime, todėl pažangiose šalyse kuriami mokslo ir inovacijų centrai padeda skatinti naujų produktų ar naujų pramonės šakų atsiradimą. Tai įgalina tapti konkurencingiems tarptautinėse rinkose, vystyti projektus su užsienio partneriais. Dažniausiai mokslo ir inovacijų centro atsiradimą remia valstybė, nes verslui išlaikyti tokį darinį būtų sudėtinga ir rizikinga – ne visos idėjos pavirsta tikrais produktais. Tačiau pats produkto vystymo, inovacijos kūrimo procesas leidžia daug išmokti, sužinoti tiek verslininkams, tiek mokslininkams ar studentams bei moksleiviams. Ventspilio mokslo centras „Vizium“ taip pat skirtas būsimajai mokslininkų kartai ugdyti: vaikų ir jaunimo interaktyviam supažindinimui su gamtos mokslais. Mokslą išreiškiantys simboliai užkoduoti ir pagrindiniuose pastato konstrukciniuose elementuose. „Taškas, apskritimas, ovalas, parabolė... tai visatos elementų formos ir trajektorijos, jos ir atsispindi pastato architektūroje“, – sako A. Ambrasas. 6 2021 lapkritis–gruodis

Norbert Tukaj. nuotr.

Mokslo ir verslo sinergija

Inovacijų centro dalies patalpos taip pat turi išėjimus į lauko terasas.

tvarieji pastatai Atviras ir kviečiantis atrasti

Norbert Tukaj. nuotr.

Vizijai atsiskleisti ir būsimajam pastatui įgyvendinti buvo paskirtas sklypas, skiriantis centrinę miesto dalį nuo apleistos pramoninės teritorijos, kartu ženklinant ir naujų pokyčių mieste pradžią. Mokslo ir inovacijų centro pastatas sklypą dalija į dvi dalis. Vakarinėje planuojamas pagrindinis privažiavimas, transporto priemonių stovėjimo aikštelė ir lankytojų įėjimas. Rytinėje sklypo dalyje formuojama kalva, iš kurios patenkama į terasą. Iš jos yra įėjimas į viešųjų funkcijų zoną. Transportas (ekspozicijoms, kavinei ir inovacijų centrui aptarnauti) į pastatą patenka iš pietinės pusės – taip lankytojų atvykimas atskiriamas nuo buitinio privažiavimo. Mokslo centro ir Ventspilio miesto pažinimo patirtis laiptais palei kylantį stogą pratęsiama iki vaizdingą panoramą atveriančios apžvalgos aikštelės. „Sklypas visiškai lygus, duobėje, tarp dviejų degalinių, tačiau pagrindinio įvažiavimo į miestą iš Rygos ašyje. Šių vietų landšaftas visas plokščias, tai siekėme jį tarsi papildyti, mūsų konkursinio darbo moto buvo „Kopa“, – kalvos atsiradimą paaiškina A. Ambrasas. – Norėjome, kad jis būtų naudojamas ir iš išorės – padarėme didelę terasą, viršuje apžvalgos aikštelę. Pastatas orientuotas taip, kad rudeniop saulė tarsi leidžiasi į tą apskritimo formos linkį.“

Norbert Tukaj. nuotr.

Mokslo centro ir Ventspilio miesto pažinimo patirtis laiptais palei kylantį stogą pratęsiama iki vaizdingą panoramą atveriančios apžvalgos aikštelės.

Iš viršaus į apačią: pirmo, antro ir trečio aukštų planai.

tvarieji pastatai

Apdailos kontrastai ir aplinką reflektuojantys atspindžiai Saulėlydžius ir saulėtekius „gaudo“ ir pastato fasadai, iš tolo traukiantys žvilgsnį ir suteikiantys pastatui lengvumo. Pasak architekto, iš pradžių buvo siūloma CORTEN (surūdijusio) plieno apdaila. Tačiau dėl nepageidaujamų asociacijų su greta esančia tuo metu apleista pramonine teritorija šio sumanymo atsisakyta. Tuomet architektai pasirinko vienos Vokietijos įmonės siūlomą blizgią vario lakštų apdailą, padengtą specialia skaidria medžiaga, kad

8 2021 lapkritis–gruodis

nesioksiduotų ir laikui bėgant nekeistų savo išvaizdos. Išskirtinis ir vario lakštų išdėstymas – išskleisti nedideliu kampu, tarsi vėduoklė, jie sukuria dinamišką, besikeičiantį fasado įvaizdį jau artėjant prie pastato. Vidaus apdailos sprendimai minimalistiniai. Bendrosiose erdvėse – fojė, ekspozicijų salėje – naudotas akustinis tinkas. Architektai teigia daugiausia koncentravęsi į funkciją, erdvių kūrimą, pastato struktūrą, kad suteiktų patalpoms kuo daugiau natūralios šviesos, kad būtų patogūs išėjimai ir ryšys su lauku darbo ar užsiėmimų metu.

Pastato fojė sukurtas grindų mozaikos piešinys – pasaulio azimutinė projekcija, kurios centre yra Ventspilis.

Norbert Tukaj. nuotr.

tvarieji pastatai

Norbert Tukaj. nuotr.

Taškas, apskritimas, ovalas, parabolė... tai visatos elementų formos ir trajektorijos, kurios atsispindi pastato architektūroje.

Norbert Tukaj. nuotr.

tvarieji pastatai

Pirmasis visuomeninis pastatas Latvijoje, įvertintas A+

Norbert Tukaj. nuotr.

Pastato statybos pradėtos 2019 m. lapkritį, o visiškai įrengtas jis bus 2022-ųjų pradžioje. Susidoroti su 2020 m. pradžioje kilusios pandemijos iššūkiais, projekto autorine priežiūra nuotoliniu būdu padėjo patyrę kolegos iš Latvijos – techninės projekto dalies vadovas architektas Jūris Poga ir architektė Astra Poga, kurie, anot A. Ambraso, architektūrinę projekto idėją padėjo įgyvendinti be priekaištų. Negana to, pastate įgyvendinta daug aplinką tausojančių sprendimų – mokslo ir inovacijų centras „Vizium“, tarsi pateisindamas progresyvių idėjų inkubatoriaus statusą, pirmasis iš visuomeninių pastatų Latvijoje įvertintas A+ energinės klasės sertifikatu.

10 2021 lapkritis–gruodis

medinė statyba Statybos iš tvarios medienos – ateities statybos, viena iš pagrindinių Europos žaliojo kurso gairių. SA.lt skelbia konkursą – pateik savo naujojo bauhauzo idėją Lietuvai ir sukurk medinio daugiabučio koncepciją!

barnimages nuotr.

Susipažinkite

↓

Kokius medinės statybos metodus taiko ekspertai Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje? Apie tai pasakoja šių trijų šalių architektai ir inžinieriai, ne vienus metus projektuojantys medinius statinius: Erikas Stenbergas, Alastairas Ogle ir Stefanas Winteris.

KAIP ŠIAURĖS IR VIDURIO EUROPOJE PROJEKTUOJAMI MEDINIAI DAUGIAAUKŠČIAI? Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

Medinės pastatų sistemos gali būti naudojamos statyti įvairios paskirties ir dydžio pastatams, skiriasi tik metodai ir pasirenkamas konstrukcijų pavidalas. Kokius medinės statybos metodus taiko ekspertai Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje? Apie tai pasakoja šių trijų šalių architektai ir inžinieriai, ne vienus metus projektuojantys medinius statinius: Erikas Stenbergas, Alastairas Ogle ir Stefanas Winteris.

Daugiaaukštė medinė statyba Švedijoje prasidėjo maždaug 1995 m., kai tradiciškai darbai buvo atliekami statybvietėje, naudojant 45 × 95 mm elementų sistemą. Palyginti greitai atsirado surenkamosios sistemos, kurios dominuoja Šiaurės ir Vidurio Europoje. Labiausiai medinės statybos sistemos yra praktikuojamos ir tobulina-

SKYDŲ SISTEMA

mos Skandinavijos ir vokiškai kalbančiose Vidurio Europos šalyse – Vokietijoje, Šveicarijoje ir Austrijoje bei tam tikru mastu Jungtinėje Karalystėje. Medinių pastatų konstrukcinės sistemos skirstomos į kelias pagrindines kategorijas.

Tai plokščiaisiais pastato elementais, pavyzdžiui, sienomis arba grindimis paremta sistema. Naudojami lengvi mediniai rėmai arba medžio masyvo elementai. Plokštės gali būti pilno reikiamo dydžio, bet dažniausiai yra sudalijamos į 1200 mm pločio elementus tam, kad būtų lengviau transportuoti. Perdangos elementai netinka ilgo tarpatramio konstrukcijoms, tarpatramio ilgio apribojimas yra apie 8–10 metrų. Tačiau stogo elementai gali turėti ilgesnius tarpus.

Joists Lower-floor top plate Ground plate a)

Skydų konstrukcija, McGraw-Hill (2011)

12 2021 lapkritis–gruodis

a) Konstrukcinė sistema su kryžmai sluoksniuotosios medienos elementais. b) X-Lam, Massivträhandboken (2006).

Odunpazarı modernaus meno muziejus. „Kengo Kuma and Associates“ nuotr.

medinė statyba

medinė statyba MODULINĖ SISTEMA (TŪRINIAI MODULIAI) Daugiausia naudojamos lengvų konstrukcijų rėmų sistemos, tačiau yra pavyzdžių, kai naudojami medžio masyvo elementai. Pagrindinis principas yra tai, kad visa tūrinė dėžė, susidedanti iš sienų, grindų ir lubų, taip pat vidinių apdailos paviršių ir visų inžinerinių komunikacijų, yra surenkama gamykloje ir pristatoma į statybvietę. Modulinės sistemos netinka ilgo tarpatramio konstrukcijoms, tarpatramio apribojimai yra apie 4 m dėl transportavimo apribojimų.

horizontal connection, tension and compression shear diaphragm horizontal connection, shear transfer

vertical connection shear transfer shear wall

2 800 - 3 100 mm shear connection to concrete

2 000 - 4 150 mm 2 000 - 13 000 mm

uplift connection uplift connection to concrete

Tūrinis elementas arba modulis pagamintas iš lengvos konstrukcijos rėmų.

KOLONŲ IR SIJŲ SISTEMA Ši sistema atrodo lyg didelė karkasinė konstrukcija ir yra labai paplitusi pramoninių ir komercinių pastatų statyboje. Ji taip pat pasirenkama pastatams ar jų dalims, kur matoma laikančioji konstrukcija. Kolonų ir sijų sistema yra pagrįsta konstrukciniu sijų ir kolonų tinkleliu. Konstrukcija stabilizuojama per įstrižas tvirtinimo arba šlyties sienas. Sistema tinka ilgo tarpatramio konstrukcijoms, todėl dažnai yra pasirenkama arenoms projektuoti. Dėl didesnių elementų skerspjūvių ir dėl to didesnio tarpatramio ilgio kolonų ir sijų sistema patyrė tikrą renesansą, kai buvo sukurti inžineriniai medienos gaminiai, tokie kaip klijuotoji sluoksninė mediena (GLT) ir sluoksniuotojo lukšto mediena (LVL).

Skandinaviški medinių konstrukcijų sprendimai Švedų architektas ir Karališkojo technologijos instituto (KTH) architektūros docentas Erikas Stenbergas pasakoja, kad tradiciškai, dėl priešgaisrinių reglamentų apribojimų, Švedijoje nebuvo statoma daug medinių daugiabučių namų, tačiau pastaruoju metu visa tai keičiasi ir iš medinių konstrukcijų statoma apie 20 proc. daugiabučių. „Mediniams daugiaaukščiams naudojame ir tūrinius modulinius elementus, ir skydų sistemas. Tradiciniai šių skydų gamybos būdai yra įprastas medžio karkasas arba 2 x 4 rėmai su dengiančiais lakštais, kurie yra pagaminti gamyklose, o vėliau pristatomi sunkvežimiu ir surenkami kaip sienų ir grindų skydinė sistema. Taip atrodo mūsų tradicinė medinė statyba. Šiandien vis dažniau naudojami tūriniai (moduliniai) elementai. Jie daugiausia gaminami naudojant jau apibūdintą karkasinę sistemą. Žinoma, pastaruoju metu

matome ryškų kryžmai sluoksniuotosios medienos (CLT) elementų populiarėjimą ir tai šiek tiek kitokia technologija, kadangi mediena yra masyvi. Dauguma šiuo metu įgyvendinamų konstrukcijų su kryžmai sluoksniuotąja mediena taip pat yra sienų ir grindų plokščių konstruktyvas, tačiau Švedijoje jau turime ir keletą gamintojų, dirbančių su kryžmai sluoksniuotosios medienos moduliniais elementais.“ Kaip esminius aspektus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį projektuojant medinius pastatus, E. Stenbergas nurodo pastatų aukštį, garso izoliaciją ir, žinoma, gaisrinę saugą. „Medinės perdangos yra storesnės, o turint didesnius matmenis, pagal bendrąjį planą galime projektuoti mažiau aukštų. Taigi vienas iššūkių, su kuriuo susiduriame projektuodami medinius pastatus, yra rasti kuo plonesnę konstrukciją tam, kad būtų galima konkuruoti su populiariausiomis statybinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, su betonu.“

Vienos „HoHo“. Michael Baumgartner KiTO nuotr.

medinė statyba

Medinės statybos principai Jungtinėje Karalystėje Jungtinėje Karalystėje taip pat auga medinės statybos pramonė, plačiai naudojama inžinerinė, kryžmai sluoksniuotoji mediena (CLT), kai didžioji konstrukcijų apkrovos dalis eina per fasadą ir per vidines pertvaras. Pastaruoju metu vis daugiau svarstoma, kaip pašalinti apkrovą nuo fasado ir labiau taikyti stulpų ir sijų sistemą, naudojant klijuotąją sluoksninę medieną (GLT) arba sluoksniuotojo lukšto medieną (LVL). „Iki keturių aukštų puikiai pasiteisina tradicinis medinis karkasas, skydų sistema. Kylant iki 4–10 aukštų, inžinerinės medienos elementai tampa tinkamiausia konstrukcijų forma. O kai viršijame dešimt aukštų, ieškome būdų, kaip sustiprinti konstrukciją naudojant klijuotosios sluoksninės medienos (GLT), sluoksniuotojo lukšto medienos (LVL) kolonas ir sijas arba betoninę šerdį, arba plieninius konstrukcinius elementus“, – pasakoja Londone įsikūrusios studijos „Waugh Thistleton Architects“ architektas Alastairas Ogle. Ne mažiau populiarus būdas – patalpas surinkti kaip dėžutes ir transportuoti į vietą. „Yra keletas būdų, kaip naudojant tokią sistemą surenkami butai. Paprastai pagaminami tik moduliai, skirti sudėtingesniems kambariams inžinerine prasme, pavyzdžiui, virtuvėms ir vonios erdvėms, o tada naudojami skydai visiems didesniems kambariams konstruoti, kuriuose yra mažiau komunikacijų: svetainėms, miegamiesiems. Pasirinktas statybos būdas priklauso nuo projektuojamo statinio paskirties, leidžiamo aukštingumo ir architektų bei inžinierių kūrybingumo.“

Vidurio Europos praktika Stefanas Winteris, inžinerijos daktaro laipsnį turintis Miuncheno technikos universiteto (TUM) profesorius, pasakoja, kad dauguma medinių pastatų, kuriuos šiuo metu galima pamatyti įgyvendintus Vokietijoje, yra inžinerinės kryžmai sluoksniuotosios medienos (CLT) ir statybinės 14 2021 lapkritis–gruodis

Keletas E. Stenbergo nurodytų naudingų nuorodų, kuriose pateikiama puiki dabartinės Švedijos medinės statybos praktikos apžvalga: www.swedishwood.com/publications/list_of_swedish_ woods_publications/design-of-timber structures/ www.swedishwood.com/publications/list_of_swedish_ woods_publications/the-clt-handbook/

medienos skydų derinys. „Išorinėms sienoms daugeliu atvejų pagrindinė konstrukcija yra iš inžinerinės medienos sijų ir kolonų. Turime karkasinę konstrukciją, derinamą su medinėmis vidaus pertvaromis, skirtomis visam pastatui sutvirtinti. Turėdami nelaikančias išorines sienas, ateityje (30, 40, 50 metų), kai norėsime jas atskirti nuo pagrindinės laikančiosios konstrukcijos ir pakeisti funkciją arba tiesiog aukštesnės šiluminės varžos elementais, galėsime nesunkiai tą padaryti. Būtent tokį derinį naudojame labai dažnai“, – teigia profesorius. Vokietijoje arba Vidurio Europoje šiuo metu turime pastatų, kurių grindys yra iš atvirų medinių elementų, kai kurios vidinės sienos yra iš inžinerinės medienos, nes jos yra viso pastato tvirtinimo konstrukcijos dalis, ir tuomet turime lengvus išorinių sienų elementus, tai labai įprasta. Kaip ir Švedijoje, Vokietijoje populiarėja statyba iš modulinių surenkamųjų elementų. „Turime tokį derinį: 3D modulius vonios kambariams ir virtuvėms bei 2D surenkamuosius elementus išorinėms nelaikančiosioms

Redakcijos archyvo nuotr.

sienoms ir kitoms dalims (pavyzdžiui, stogui). Mano nuomone, tokia praktika tik populiarės, visoje šalyje turime daug 3D modulių gamintojų. Daugelis jų kuria modulius pastatams, kuriuose yra daug standartinių sprendimų, pavyzdžiui, viešbučiams, studentų būstams, mokykloms“, – pasakoja S. Winteris. Tūrinių modulių dydžius riboja transportavimo galimybės. S. Winteris pabrėžia jų plotį ir aukštį iki 3,5 metro. „Vonios modulis paprastai yra 2,5 x 3,5 metro. Viskas tokiame modulyje jau sumontuota, išklijuotos plytelės, įrengtos inžinerinės komunikacijos. Tokie moduliai pristatomi į statybvietę ir sujungiami iš išorės.

Ugnis nėra didžiausias priešas Kalbėdamas apie priešgaisrinius reglamentus, kurie skiriasi Europos šalyse, S. Winteris teigia tokių skirtumų nesuprantantis: „Aš asmeniškai nesuprantu priešgaisrinių taisyklių skirtumų ES šalyse. Manau, kad Klaipėdoje gyvenantis žmogus turi turėti tokius pat priešgaisrinės saugos reikalavimus kaip ir žmogus, gyvenantis Romoje, Stambule ar bet kuriame kitame mieste. Tačiau šiandien turime skirtingus reikalavimus, kurių, be abejonės, reikia laikytis.“ Vis dėlto S. Winteris įsitikinęs, kad ugnis nėra didžiausias medinių konstrukcijų priešas. „Medinės konstrukcijos įvykus gaisrui yra labai tvirtos, netgi daug „draugiškesnės“ ugniai nei plieninės konstrukcijos, tai – faktas. Ir kartais daug „draugiškesnės“ nei betoninės konstrukcijos. Tačiau didžiausias medinių konstrukcijų priešas yra iš lauko ateinanti drėgmė – lietus. Kad vanduo neprasiskverbtų pro konstrukciją, reikia gero viso pastato išorinio paviršiaus detalizavimo, geros kokybės kontrolės gamyklose ir statybvietėse bei, jei įmanoma, naudoti ne vieną apsauginį sluoksnį, o mažiausiai dvigubą, ypač kai kalbame apie daugiaaukščius pastatus, – pabrėžia S. Winteris. – Mes turime natūralią medžiagą, kuri yra nuostabi, tačiau ji gali pūti, jei drėgmės kiekis konstrukcijoje viršija 30 proc., todėl turime užtikrinti, kad konstrukcija išliks sausa visą eksploatavimo laiką. Jei galime tai garantuoti, tada turime neribotą eksploatavimo laiką, nes mes neturime karbonizacijos kaip, pavyzdžiui, betonas, neturime korozijos kaip plienas. Taigi didžiausias medinių konstrukcijų priešas – drėgmė iš išorės ir nutekėjimas iš vonios kambarių.“ Mediniai pastatai turi būti sandarūs tiek iš išorės, tiek jungiantis elementams vienam su kitu. Tai galioja ne tik kalbant apie drėgmės prasiskverbimą, bet ir apie garso. S. Winteris antrina švedų architektui E. Stenbergui ir teigia, kad ne mažiau svarbus dalykas, kurį privalu apgalvoti projektuojant medinius pastatus, yra triukšmo izoliacija. „Mediena yra lengva konstrukcija, todėl turite būti atsargūs, kad užtikrintumėte gerą garso izoliaciją. Daug detalizuotų tokių konstrukcijų pavyzdžių ir labai puikių pjūvių galite rasti interneto tinklalapyje www.dataholz.eu“, – teigia profesorius.

Medžio masyvo laiptinės ir lifto šachtos Medžio masyvo elementai gali būti ir yra naudojami tiek gyvenamųjų pastatų laiptinių, tiek lifto šachtų konstruktyvui. Kadangi viena pagrindinių šių pastato dalių funkcijų yra evakuacija įvykus gaisrui ir konstrukcijos turi atitikti priešgaisrinės saugos reikalavimus, dažniausiai naudojami keli skirtingi konstrukcinių medžiagų deriniai. „Vokietijoje iki 13 m aukščio pastatuose be didelių sunkumų statome medinius laiptus ar šachtas. O štai pastatuose iki 22 m turime prašyti specialaus patvirtinimo, tačiau turime keletą ir tokių sėkmingai įgyvendintų pavyzdžių. Žinoma, laiptai turi atitikti visus gaisrinius reikalavimus, todėl kartais paprasčiau naudoti betoninius laiptus ir aikšteles kartu su inžinerinės medienos sienomis aplink juos. Vis dėlto liftų šachtas daugeliu atvejų statome iš medienos, nes kilus gaisrui liftas paprastai nenaudojamas, užtenka, kad laiptinė saugi, – pasakoja S. Winteris.

Ateityje – hibridiniai medienos elementai? Nors mediena ir yra atsinaujinanti medžiaga, turime siekti efektyvaus išteklių naudojimo net medienos sektoriuje. TUM profesorius teigia abejojantis, ar ateityje rinkoje pamatysime tokį didelį kryžmai sluoksniuotosios medienos (CLT) kiekį. „Kryžmai sluoksniuotosios medienos gamybai reikia daug žaliavos, tad esu įsitikinęs, kad ateityje pamatysime daugybę produktų, kurie yra hibridiniai, gaminami iš spygliuočių ir kietmedžio vienu metu. Pavyzdžiui, Miuncheno technikos universitete mes vykdome mokslinių tyrimų projektą, kuriame vertiname gaminį, kurio išoriniai sluoksniai yra iš spygliuočių medienos (eglės) ir vidiniai sluoksniai iš ąžuolo arba buko medienos. Šie vidiniai sluoksniai yra išdėstyti tarpais ir tokiu būdu sumažiname reikiamos medienos kiekį, tačiau išsaugome visas kietmedžio stiprumo ir standumo savybes. Taigi esu tikras, kad ateityje rinkoje atsiras produktų, kuriuose būtų derinami kietmedžiai ir spygliuočiai bei ugniai atsparūs sluoksniai integruoti pačiame gaminyje, siekiant pagerinti medinių konstrukcijų išteklių efektyvumą.“

Pilną straipsnio versiją skaitykite portale SA.lt: https://bit. ly/3qhm0J5

SA.LT KONKURSAS

MEDINIS DAUGIABUTIS Pateik savo naujojo bauhauzo idėją Lietuvai – sukurk medinio daugiabučio koncepciją!

REGISTRUOKITĖS el. paštu konkursas@sa.lt iki 2022 m. sausio 17 d.

KODĖL MEDIS? • Statybos iš tvarios medienos – ateities statybos, viena iš pagrindinių Europos žaliojo kurso gairių. Šiomis dienomis jis jau sulaužė tvyrojusius stereotipus ir su nauja kokybe grįžta į architektų sprendinius. • Inžinerinė mediena šiuo metu Lietuvoje daugiausia eksportuojama. Susigrąžinkime medinės statybos tradicijas. • Kurkime naują kokybę, statykime greitai: dauguma medinių pastatų elementų paruošiami gamyklose, mažėja klaidų rizika, išvengiama šlapių procesų.

KONKURSO TIKSLAI • Atkreipti architektų ir visuomenės dėmesį į atgimstančią medinę statybą kaip tvarios ateities pagrindą, remiantis naujojo bauhauzo idėjomis. • Supažindinti architektus ir vystytojus su moderniais tvarios medinės statybos principais, pritaikant juos konkrečioje situacijoje – Anykščių mieste. • Atskleisti statybos iš inžinerinės medienos ir surenkamųjų elementų privalumus. • Sukurti sprendimą, kuris parodytų medinių daugiabučių vystymo galimybes mūsų šalyje. • Parodyti kryptį, kaip spręsti būsto poreikio problemas tvariai, ekonomiškai.

KONKURSO KOMISIJA

Rolandas Liola

Renee Puusep

Dominykas Marcinonis

Darius Spranaitis

Daiva Gasiūnienė

Architektas, UAB „Arches“ direktorius, Lietuva

Architektas, „Creatomus Solutions“ gen. direktorius, Estija

Architektas, „PRPM architekten“, Vokietija

Architektas, „AZCM Lietuva“

Anykščių rajono vyriausioji architektė

Konkurso trukmė 2022 01 17 – 2022 03 20 Nuolat atnaujinama informacija apie konkursą Konkursą lydi sezoninė SA.lt rubrika „Medinė žiema“, skirta medinės statybos naujienoms, projektams ir produktams.

sa.lt/konkursai sa.lt/medine-ziema

KONKURSĄ RENGIA Portalas SA.lt kartu su Anykščių miesto savivaldybe. Konkursą remia ir palaiko Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

PAGRINDINIAI RĖMĖJAI

RĖMĖJAI

tvarieji pastatai

„Ziedlejas SPA“ – ATKURTI ŽMONIŲ RYŠIUS PO PANDEMIJOS „Ziedlejas“ – Gaujos nacionaliniame parke, vos 50 min. kelio atstumu nuo Rygos įsikūręs sveikatingumo kompleksas su trimis pirtimis, keturiais nakvynės nameliais remiasi ateities kelionių vizija: susilieti su gamta, vietiniu paveldu ir kultūra.

Aušra NYMAN

PROJEKTO AUTORIAI – studijos „Open AD“ komanda: Zane Tetere-Šulce, Dace Bula, Zane Legzdina, Beatrise Dzerve, Alvis Petrovskis, Eva Heidingere-Jukama. KRAŠTOVAIZDŽIO PROJEKTAS – Girts Runis, „LANDSHAPE“.

18 2021 lapkritis–gruodis

Alvis Rozenbergs nuotr.

tvarieji pastatai

Alvis Rozenbergs nuotr.

tvarieji pastatai

Gyvenamieji nameliai (kabinos) yra daugiafunkciai – juose galima mėgautis arbatos gėrimo ceremonija, tam tikslui pagal individualų projektą pagamintas išskleidžiamasis arbatos staliukas, kuris pakyla nuo grindų.

Gamta čia atlieka pagrindinį vaidmenį, įžengdama į vidų per stiklinę priekinę statinio dalį, įrengtą iš „Reynaers“ aliuminio profilių sistemų. Uždaresnė gyvenamųjų namelių dalis apdailinta „Corten“ plieno lakštais.

Bendradarbiaujant su vietiniais tiekėjais ir meistrais Rygoje įsikūrusi architektūros ir dizaino studija „Open AD“ garsėja dėmesiu detalėms ir pasakojimo įgūdžiu. Studijos komanda glaudžiai bendradarbiauja su vietiniais tiekėjais ir meistrais, kad pateiktų individualius sprendimus viešbučiams ir kitiems projektams. Prieš pandemiją studija rengė koncepcinius viešbučių projektus Latvijoje ir Armėnijoje, taip pat tarptautinių viešbučių tinklams Barselonoje ir Dubajuje, kurie yra įvairiose projekto vystymo stadijose. Pastaruoju metu studijos komanda yra susitelkusi ties komplekso „Ziedlejas“ projektu. „Vienas iššūkių dabar – atkurti žmonių ryšius pasaulyje po pandemijos. Kaip užtikrinti saugias keliautojų ir vietos bendruomenės susitikimo vietas? Mokytis vieniems iš kitų ir keistis patirtimi – vienas didžiausių kelionių privalumų“, – sako studijos „Open AD“ įkūrėja Zanė Teterė-Šulcė.

Svečiai gali patys pasirinkti arbatos mišinį iš terasinio sodo šalia namelių.

20 2021 lapkritis–gruodis

tvarieji pastatai

„Ziedlejas“ istorija yra apie Latvijos paveldo išsaugojimą, bet nebijojimą eiti su laiku. Išlaikyti latvišką tradiciją, leidžiant jai prisitaikyti prie šiuolaikinių standartų „Ziedlejas“ – sveikatingumo kompleksas, įsikūręs nuošalioje Latvijos kaimo vietovėje, siūlo natūralų prieglobstį toli nuo miesto triukšmo ir rūpesčių. Latvijos tradicijos ir paveldas yra svarbiausias dalykas, į ką orientuojasi poilsiavietė. Praeitais metais buvo įrengtos dvi pirtys, o trečioji šventė pabaigtuves jau ruošiant šį straipsnį. Pirmoji, arba Baltoji pirtis (latv. „Baltā pirts“), yra betoninė konstrukcija, įmontuota į kalvos šlaitą, kad netrukdytų atsiverti gamtos vaizdams iš svečių namelių. Ji užlieta natūralios šviesos ir netoliese esančio tvenkinio (į kurį galima įšokti tiesiai iš pirties terasos) atspindžių. Dizaino koncepcija paremta vietinėmis natūraliomis medžiagomis, tokiomis kaip mediena, žolelės ir linas. Pirmykštes tradicijas atspindinti dūminė (latv. „Melnā pirts“) pirtis yra pastatyta iš eglių medienos ir įkurdinta miško prieglobstyje. Trečioji Avies vilnos pirtis (latv. „Aitas vilnas pirts“) turi ypatingų gydomųjų savybių. „Nors pirties pastatai pagal paskirtį išlieka visiškai pagarbūs tradicijoms, tačiau patobulinome erdvės estetiką ir funkcionalumą iš šiuolaikinio dizaino perspektyvų. Pavyzdžiui, į stiklinę pirtį gali patekti judėjimo negalią turintys asmenys“, – patikslina architektai. Keturi komplekso svečių nameliai – „Corten“ plieno ir

stiklo kabinos, įkvėptos ir japonų tradicijų: gamta čia atlieka pagrindinį vaidmenį, įžengdama į vidų per stiklinę priekinę statinio dalį, įrengtą iš „Reynaers“ aliuminių profilių fasado sistemų, skatindama svečius pasinerti į akimirkos žavesį – gėrėtis žvaigždėtu dangumi arba laukų pievos augalais. Kabinos yra daugiafunkcės – jose galima mėgautis arbatos gėrimo ceremonija, tam tikslui pagal individualų projektą pagamintas išskleidžiamasis arbatos staliukas, kuris pakyla nuo grindų, ir sulankstomoji lova. Svečiai gali patys pasirinkti arbatos mišinį iš terasinio sodo šalia namelių. Šeimoms su vaikais pasitarnaus ir papildoma miegamoji vieta antresoliniame aukšte. Kiekviena kabina turi savo vonios kambarį, įkurdintą nuošalesnėje „Corten“ plieno dalyje. Rinkdamasi medžiagas „Open AD“ komanda vadovavosi poilsiavietės filosofija – išlaikyti latvišką tradiciją, leidžiant jai prisitaikyti prie šiuolaikinių standartų. Laikančioji pastato konstrukcija – iš inžinerinės medienos elementų. Gyvenamosiose kabinose įrengtos šildomosios grindys. Tiek išorėje, tiek interjere dominuoja metalas, mediena, linas. Šis projektas yra tęstinis ir vykdomas keliais etapais. Ateityje planuojama centrinio paviljono, kuriame vyktų vestuvės, jogos užsiėmimai, konferencijos ir kiti renginiai, statyba. Kitame didesniame pastate įsikurs registratūra, dviračių nuoma ir keletas svečių kambarių.

Baltoji pirtis (latv. „Baltā pirts“). Dizaino koncepcija paremta vietinėmis natūraliomis medžiagomis.

Alvis Rozenbergs nuotr.

tvarieji pastatai

Tai yra ir bus erdvė, kur galima pajusti vietos dvasią ir suprasti kiek archajišką vietinį gyvenimo būdą.

Sanitarinę keramiką architektai pasirinko iš šveicarų gamintojo „Laufen“ asortimento.

Avies vilnos pirtis (latv. „Aitas vilnas pirts“) turi gydomųjų savybių.

22 2021 lapkritis–gruodis

EKOLOGIŠKI, EKONOMIŠKI IR IŠSKIRTINIAI NAMAI! „House Modul“ – tai daugiau nei 11 metų patirties skydinių bei modulinių namų statyboje. Nepriklausomai nuo metų laiko, visą produkciją gaminame uždarose patalpose, naudojame aukščiausios kokybės medžiagas ir taip užtikriname namo patvarumą bei ilgaamžiškumą.

HOUSEMODUL.COM

Alvis Rozenbergs nuotr.

tvarieji pastatai

Dūminė arba Juodoji (latv. „Melnā pirts“) pirtis atspindi pirmykštes latviškas tradicijas.

24 2021 lapkritis–gruodis

Raktinis žodis – vietinis „Ziedlejas“ istoriją padėjo sukurti glaudus bendradarbiavimas ir pasitikėjimas tarp šeimininkų, architektų ir kraštovaizdžio dizainerio. Ji yra apie Latvijos paveldo išsaugojimą, bet nebijojimą eiti su laiku. Tai yra ir bus erdvė, kur galima pajusti vietos dvasią ir suprasti kiek archajišką vietinį gyvenimo būdą, susipažinti su tradicijomis ir folkloru. Viskas čia yra paremta vietinių papročių, statybos būdų ir medžiagų pritaikymu, atsižvelgiant į gilią pagarbą meistriškumui, aplinkai ir augančiam žmogaus norui vėl susijungti su gamta. „Žmonės gal keliaus mažiau, bet bus pasirengę mokėti daugiau, kad gautų tikrai transformuojančią, įsimintiną patirtį, – redakcijai apie ateities viešbučių tendencijas pasakojo Z. Teterė-Šulcė. – Tikėtina, kad „vietinis“ ir toliau bus raktinis žodis. Viešbučiai turės teikti daugiau nei tik apgyvendinimą. Panašu, kad vystysis patirtinė architektūra ir kompleksinės paslaugos. Viešbučiams taip pat gali tekti reaguoti į tokias kelionių tendencijas kaip didėjantis kelių kartų kelionių populiarumas ir individualios kelionės. Viešbučiai turi pateikti priežasčių, kodėl keliautojai pasirenka viešbutį, o ne atostogų apartamentus.“ Pasak architektės, pandemija nesukėlė esminių pokyčių, o paspartino esamas tendencijas. „Klientai nori daugiau asmeninių potyrių. Kadangi šiais laikais kelionės yra tokios prieinamos, žmonės turi didelių lūkesčių. Jie nori, kad kiekviena kelionės patirtis būtų fotogeniška ir pilna istorijų, kuriomis būtų galima dalytis socialinėje žiniasklaidoje ir asmeniškai. Architektūra ir dizainas tiesiogiai prisideda prie viešbučių rinkodaros pastangų“, – sako pašnekovė.

Įmonės archyvo vizual.

Ieškote inovatyvių idėjų gyvenamųjų namų projektams vystyti?

Dešimtmečius į projektavimą ir statybas žmonės žvelgė kaip į sudėtingą, brangų, daug laiko ir energijos eikvojantį procesą. Dabar būsto pirkėjai vis labiau vertina laiką, statytojo patikimumą ir įsigyjamo būsto komfortą, jie negali ir nenori nuolat bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis ir ilgai laukti, kol projektas bus įgyvendintas. Todėl nekilnojamojo turto (NT) vystytojams tenka dirbti greitai, įgyvendinti ir siūlyti rinkai kokybiškus projektus. Norint sėkmingai įgyvendinti tokius projektus svarbi visų projektų dalyvių koordinuota veikla, taip pat projektų valdymo ir teisės klausimų išmanymas. Įmonė „NP5“ griauna pasenusius darbo metodus ir NT vystytojams siūlo darnius ir išbaigtus gyvenamųjų namų kvartalų projektų sprendimus, grindžiamus tvarumo principais ir užtikrinančius kokybišką, greitą projekto įgyvendinimą. NT vystytojo turimame žemės sklype, pagal jo poreikius ir verslo planą, „NP5“ gali suprojektuoti išskirtinių statybinių sprendimų individualių namų kvartalą ir pagaminti šiam kvartalui visiškai įrengtus surenkamuosius lengvojo plonasienio plieno karkaso namus, atlikti statybos darbus. Unikalių sprendimų kvartalo projektams būdingas išskirtinis dėmesys kokybei, tvarioms, aplinkai draugiškoms medžiagoms. Suprojektuoti surenkamieji lengvojo plonasienio plieno karkaso namai gali būti šešių tipų –

jie skiriasi pagal gyvenamojo ploto dydį ir projektavimą. Elegantiški kartotiniai projektai apmąstyti iki menkiausių smulkmenų – tiek architektūriškai, tiek techniškai. Paprastais, tiksliais sprendimais įgyvendinami patys naujausi individualių namų statybos principai. Tokių namų kvartalas išsiskiria vientisa koncepcija ir vieninga architektūra. Patogus namų išdėstymas ir išvystyta infrastruktūra išpildys kiekvieno būsto pirkėjo poreikius. Kvartalas bus suprojektuotas taip, kad naujakuriams užtikrintų jų namų privatumą, tačiau netrūktų nieko, ko reikia patogiam ir saugiam gyvenimui. Tai suteikia būsto pirkėjams viliojančią galimybę greitai įsikurti savo namuose ir mėgautis komfortu bei ramybe ne tik šiandien, bet ir ateityje. „NP5“ lengvųjų plieno konstrukcijų technologija yra tikras išsigelbėjimas nuo standartinių, į nesibaigiantį ir iššūkių kupiną procesą orientuotų statybų proceso pavargusiems klientams. Tai pasaulyje ypač populiarėjanti statybos technologija, kuri leidžia išgauti maksimalią galutinio statybų produkto kokybę, kuri sutaupo daug laiko ir pinigų. Lengvojo plonasienio plieno karkasas – ekonomiška, tačiau tvari karkasinių konstrukcijų statybos technologija. Ją taikyti galima bet kuriuo metų laiku: lengvai, greitai ir paprastai ant plokštuminio pamato įrengiami lengvojo plonasienio plieno karkaso elementai yra suveržiami

savigręžiais arba kniedėmis. Metalo savybės užtikrina, kad konstrukcijos nesuslūgs ir nesideformuos. Ištobulintos techninės savybės suteikia daugiau laisvės įgyvendinti originalius, šiuolaikiškus eksterjero ir interjero sprendimus. Funkciškai praktiškos, greitai pastatomos lengvosios plieno konstrukcijos nekenkia aplinkai, neturi kvapo, neišskiria teršiančių medžiagų ir yra 95 proc. perdirbama medžiaga. Na, o statybų procesas aikštelėje nepalieka jokių statybos atliekų, broko ar kitų nereikalingų elementų. Lengvojo plonasienio plieno konstrukcijos pagaminamos gamykloje ir surinktomis sienomis pristatomos į statybos aikštelę. Pastatyti namai atitinka A++ energinio naudingumo reikalavimus. „NP5“ sprendimai užsakovui leidžia įsigyti architektūrinius projektus ir statybų darbus kaip galutinį produktą: matant savo pirkinį, įvertinant alternatyvas bei mokant už aiškų rezultatą.

TECHNOLOGIJOS LENGVESNIAM GYVENIMUI

www.np5.lt

tvarieji pastatai

AR LIETUVOJE TIKĖTINAS atsinaujinančių vietinių statybinių medžiagų PANAUDOJIMO PROVERŽIS? Vida KUZMICKAITĖ

Pastaruoju metu pasaulyje vis didesnės paklausos sulaukia natūralios vietinės medžiagos (šiaudai, pluoštinės kanapės, bambukas), kuriamos bioinovacijos, kurios panaudojamos statybinių medžiagų gamyboje. Kokia situacija vyrauja Lietuvoje ir kokie projektai vystomi? Atsakymo, kaip pritaikyti atsinaujinančius išteklius statybinių medžiagų gamybai, jau daugelį metų ieško „Vilnius Tech“ mokslininkai. Universiteto tyrėjai yra sukūrę daugiau nei 30 statybos produktų iš vietinių atsinaujinančių išteklių, tačiau stebima praktika, kad statytojai vis dar pasyviai žvelgia į šias medžiagas. „Nors pasaulyje statybinės medžiagos iš atsinaujinančių išteklių užima apie 2 proc. visų statybinių medžiagų, Lietuvoje tas procentas daug mažesnis“,  – pasakoja 26 2021 lapkritis–gruodis

„Vilnius Tech“ Termoizoliacinių medžiagų ir akustikos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. Sigitas Vėjelis. Specialistas pabrėžia, kad vietinių medžiagų panaudojimas negarantuoja mažesnių kaštų pastato statybai, kuriamos naujos medžiagos turi būti sertifikuojamos ir reglamentuojamos, o šie procesai ilgai užtrunka. Nepaisant kliūčių, anot tyrėjo, net nekyla klausimų, kad vietiniai atsinaujinantys ištekliai bus intensyviai naudojami statybinių medžiagų gamybai ir anglies junginių konservavimui, tik kyla klausimas – kada? Be to, statybinių medžiagų vartotojai po truputį bręsta ir jiems tampa aktualu, kad statyboms būtų naudojamos aplinkai ir žmogaus sveikatai nekenksmingos medžiagos.

„Pavėsinė“ buvo pastatyta autentiškos tradicinės sodybos komplekse, gamtos apsuptyje.

N. Tukaj nuotr.

tvarieji pastatai

Nors pasaulyje statybinės medžiagos iš atsinaujinančių išteklių užima apie 2 proc. visų statybinių medžiagų, Lietuvoje tas procentas daug mažesnis. / Doc. dr. S. VĖJELIS, „Vilnius Tech“ Termoizoliacinių medžiagų ir akustikos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas /

Daug žadančios vietinės žaliavos Doc. dr. S. Vėjelio teigimu, žemės ūkis – viena perspektyviausių šakų vystant statybinių medžiagų gamybą iš vietinių atsinaujinančių išteklių. Gamybai gali būti naudojami kultūrinių žemės ūkio augalų apdorojimo ir perdirbimo produktai – šiaudai ir pelai, specialiai auginamų kultūrinių ir nekultūrinių augalų stiebai, aliejinių augalų sėklos bei gyvūnų vilna. „Iš kultūrinių augalų šiaudų dažniausiai daromi ryšuliai arba rulonai, iš kurių gaminamos skydinės konstrukcijos arba atskiri termoizoliaciniai elementai pastato atitvarams apšiltinti. Kartais specialiai paruošti šiaudai naudojami pastatų stogams uždengti ir šilumos izoliacijai. Yra daugybė faktų, kad pastatų konstrukcijose teisingai įmontuoti šiaudų elementai gali tarnauti daugiau nei 100 metų“, – sako mokslininkas. Specialistas akcentuoja, kad iš nekultūrinių augalų – nendrių ir švendrų – stiebų ryšulių gaminama stogų danga

apsaugai nuo kritulių ir šilumos izoliacijai bei sienų apšiltinimo sistemos. Lietuvoje dėl įvairių priežasčių didesnio populiarumo šie augalai nesulaukė. Taip pat kaip vietinė ir ekologiška žaliava dažnai yra naudojamas molis, kurio Lietuvoje yra itin daug. Doc. dr. S. Vėjelis pabrėžia, kad, norint molį tinkamai panaudoti, reikia gana tiksliai žinoti jo sudėtį: „Ne visas molis yra tinkamas, nes gali turėti žalingų priemaišų. Molis pasižymi trūkinėjimu džiūstant, todėl reikia įdėti tam tikrų priedų. Be to, molis išsiskiria dideliu tankiu, todėl su juo paruoštos konstrukcijos ne tik yra sunkios, bet ir ilgai džiūsta. Didelis molio tankis konstrukcijoje padidina šilumos perdavimą. Kita vertus, didelis molio tankis turi ir privalumų. Iš jo įrengtos masyvios konstrukcijos (geriausia vidinės pertvaros) veikia kaip šilumos (šalčio) akumuliatorius. Žiemą patalpos dėl akumuliacinių savybių ne taip greit atvėsta, o vasarą – ne taip greitai perkaista. Molis yra viena pagrindinių žaliavų ekologiško tinko gamyboje, tik reikia naudoti tinkamos sudėties molį ir priedus.“ 27

N. Tukaj nuotr.

Architektai siekė suprojektuoti maksimaliai atviras erdves, kuriose netrūktų natūralios šviesos.

1. Lietuviškų pramoninių kanapių spalių termoizoliacinė konstrukcinė plokštė. 2. Medienos pjuvenų su biopoliuretano putomis termoizoliacinė plokštė. 3. Medienos žievės su biopoliuretano klijais termoizoliacinė konstrukcinė plokštė. 4. Medienos pjuvenų su biopoliuretano klijais termoizoliacinė plokštė. 5. Medienos žievės su biopoliuretano klijais konstrukcinė plokštė.

1. Lietuviško pramoninių kanapių pavasarinio pluošto termoizoliacinė plokštė. 2. Lietuviško pramoninių kanapių rudeninio pluošto termoizoliacinė plokštė. 3. Vilnos siūlų perdirbimo atliekų termoizoliacinė plokštė. 4. Lietuviškos avių vilnos termoizoliacinė plokštė.

28 2021 lapkritis–gruodis

Pavėsinė su nendriniu stogu

„Vilnius Tech“ Termoizoliacinių medžiagų ir akustikos laboratorijos nuotr.

Statinio architektūros ašis – nendrinis stogas ir medinės konstrukcijos.

Architektūros studijos „HEIMA“ partneris architektas Povilas Žakauskas įsitikinęs, kad šiuo metu rinkoje dominuoja standartinės statybų medžiagos, kurios yra patogios ir patrauklios savo kaina, o vietinės statybinės medžiagos tebėra lyg egzotika. „Vietinės žaliavos ar atsinaujinančios medžiagos šiandien brangios, be to, kol kas nėra tiek žaliavų. Pavyzdžiui, jeigu nendrinių ar šiaudinių stogų paklausa išaugtų, Lietuvoje nepavyktų užauginti daug žaliavų“, – teigia architektas. Visgi jis pažymi, kad pamažu paklausa auga ir architektai sulaukia pasiūlymų projektuoti pastatus iš vietinių statybinių medžiagų. Studijos „HEIMA“ komanda suprojektavo nendriniu stogu ir medinėmis konstrukcijomis išsiskiriantį statinį „Pavėsinė“. Sodybos kompleksui priklausanti pavėsinė tapo autentiško komplekso su šiaudiniais stogais architektūros tęsiniu. Architektai siekė sukurti maksimaliai atvirą erdvę gamtos apsuptyje. „Pastato konstrukcija ir architektūra yra vientisa. Šioje pavėsinėje mes išryškinome pačią konstrukciją ant keturių atramų, tokiu būdu išspręsdami vibracijos ir svyravimo klausimus. Suveriami langai yra visiškai sutraukiami, visas statinys paverčiamas atvira erdve“, – sako P. Žakauskas. Architektas pasakoja, kad įrengtas nendrinis stogas yra ilgaamžis, jo storis siekia apie 30 centimetrų. Toks stogas kartais reikalauja daugiau priežiūros, ilgainiui jį gali tekti atnaujinti „nuimant“ kelis centimetrus šiaudų. Tačiau stogo eksploatavimo sąlygos priklauso nuo vietovės, kurioje stovi statinys. „Manau, didžiausias nendrinio stogo privalumas yra suteikiama emocija. Toks stogas suteikia jaukumo ir padeda moderniems pastatams pritapti gamtoje, įsilieti į tradicinių sodybų kompleksus“, – apibendrina architektas.

tvarieji pastatai

N. Tukaj nuotr.

Statant namus iš šiaudinių skydų susiduriama su iššūkiais

Studijos „AV-archilab“ partnerė architektė Viktorija Puodžiūtė, rengusi šiuo metu Lietuvoje statomo gyvenamojo namo iš šiaudinių skydų ir molio projektą, teigia, kad idėją statyti iš šiaudų pasiūlė užsakovas. „Mus ši mintis įkvėpė, nors ir teko daug ką pergalvoti. Pradėjome gilintis į šiaudinių namų statybą, konsultuotis su tokių skydų gamintojais. Projekte atsirado ir papildomų natūralių detalių: medinių dailylenčių fasadų ir stogo bei šiaudinių nendrių fasado ir dalies stogo apdaila. Siekėme sujungti modernumą su natūralumu – daug idėjų sėmėmės iš olandų, nes nemažai lietuvių nendrininkų stogdengių dirba būtent ten.“ „Pagrindinės laikančiosios konstrukcijos yra šiaudinių skydų (medinė konstrukcija su presuotais šiaudais). Tai reiškia, kad sienos bus storos, palangės gilios, o pagrindine vidaus apdailos medžiaga taps molio tinkas. Kaip tai suderinome su moderniais sprendimais, šiuolaikišku interjeru ir eksterjeru? Ieškojome balanso, nes tiek tradicinės architektūros elementai, tiek tradicinės apdailos medžiagos gali atrodyti šiuolaikiškai, nekuriant pseudotradicinio įvaizdžio“, – akcentuoja architektė. Iš fasado pusės šiaudiniai skydai dengiami medienos plaušų plokštėmis (MPP), nes fasadas ne tinkuojamas, o dengiamas nendrine danga arba medinėmis dailylentėmis. Iš vidinės pusės šiaudiniai skydai dengiami molio tinku, MPP ar orientuotų skiedrų plokštėmis (OSB), priklausomai nuo planuojamos vidaus apdailos. V. Puodžiūtė išskiria, kad visas šiaudinio skydo sluoksnis yra šiltas, temperatūra sluoksnyje pasiskirsto labai tolygiai. Tokiuose pastatuose jungiamieji mazgai yra išskirtiniai, tad ir šalčio tiltai itin tolygūs. Taip pat šiaudiniai pastatai išsiskiria puikiu mikroklimatu, nes patalpose užtikrinama 40–50 proc. santykinė drėgmė.

Vietinės žaliavos ar atsinaujinančios medžiagos šiandien brangios, be to, kol kas nėra tiek žaliavų. Pavyzdžiui, jeigu nendrinių ar šiaudinių stogų paklausa išaugtų, Lietuvoje nepavyktų užauginti daug žaliavų. / P. ŽAKAUSKAS, architektūros studijos „HEIMA“ partneris, architektas /

„AV-archilab“ nuotr.

Namas iš šiaudinių skydų ir molio

Architektės teigimu, projektuojant pastatus iš šiaudinių skydų didžiausiu iššūkiu tampa pats projektavimo procesas, nes tokiems pastatams, ypač jei jie sudėtingesnių formų, reikia sugalvoti ir suprojektuoti visus mazgus – nėra tipinių, vadinamųjų kataloginių sprendinių. Tvarkingas projektavimo procesas užtrunka 2–3 kartus ilgiau nei įprastoje statyboje. Kitas aspektas: skydiniai pastatai statomi gana greitai, tačiau prieš statant reikia suprojektuoti ir visą interjerą ar bent bazinius jo elementus (elektros lizdus, apšvietimą, inžinerines sistemas). „Statyba iš vietinių medžiagų nėra labai dažna, mažai konkurencinga, ką jau kalbėti apie bioinovacijas – rinkoje jų labai mažai, tad tai kol kas daugiausia eksperimentai. Galbūt ilgainiui, atsirandant vis daugiau specialistų, tokia statyba bus ir tvarus, ir nebrangus variantas. Be to, mano požiūriu, mūsų įstatymai inovacijoms yra nepakankamai lankstūs. Puikus pavyzdys, kaip ilgai kelią skinasi daugiaaukštė medinė statyba. Visgi turiu nuojautą, kad per porą dešimtmečių statybos pramonė keisis kardinaliai ir vietinių bei ekologinių medžiagų naudojimas bus esminė statybų sąlyga“, – svarsto V. Puodžiūtė.

Užsakovo užduotis architektams buvo suprojektuoti šiuolaikišką būstą: šiltą, komfortišką, modernų, su saulės moduliais, su vitrininiu langu į upės pusę, „Smart House“ sistema.

architektūra

KAUNO APSKRITIES VPK PAREIGŪNAI DIRBS MODERNIAME „ŽALIAME“ PASTATE Kaune, Radvilėnų plente, miestiečių akis patraukia naujas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastatas, kuris yra pirmasis A++ energinio naudingumo klasės administracinės paskirties statinys Lietuvoje. Pagal a.s.a. Sigito Kuncevičiaus projektavimo firmos parengtą architektūrinę koncepciją 2 ha teritorijoje pastatyti 6 400 kv. metrų bendro ploto administracinis, sandėliavimo ir ūkinės veiklos statiniai, įrengtos erdvios automobilių aikštelės.

E. Lasio nuotr.

Vida KUZMICKAITĖ

30 2021 lapkritis–gruodis

architektūra OBJEKTAS: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastatas VIETA: Radvilėnų pl. 1C, Žaliakalnis, Kaunas VYSTYTOJAS: UAB Merko statyba ARCHITEKTAI: Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma (PDV S. Kuncevičius, L. Kuncevičienė, Ž. Gudelis, A. Gudelienė, L. Buržinskaitė) PLOTAS: 6400 kv. m STATYBOS METAI: 2021

Komisariato architektūrinius, planinius ir erdvinius sprendinius lėmė keli veiksniai: užsakovo pageidavimai statinių tūriams ir A++ energinės klasės reikalavimai. / architektas S. Kuncevičius /

„Daugiau nei metus trukusios statybos baigtos, produktyviai bendradarbiaujant Policijos departamento atstovams, architektams ir UAB Merko statyba komandai, pavyko rasti geriausius sprendimus, juos laiku ir sėkmingai įgyvendinti. Lietuvos policija šiam projektui kėlė aukščiausius reikalavimus: siekė sukurti pažangią ir estetišką aplinką darbuotojams bei lankytojams“, – teigia projekto direktorius Andrius Gasiūnas. Siekdami, kad darbai vyktų greitai ir sklandžiai, UAB Merko statyba naudojo jau ne viename savo projekte taikytą pastato informacinį modeliavimą BIM (angl. Building Information Management), kuris padeda užtikrinti kokybę, sumažinti veiklos rizikas, taupyti išteklius. Pasak A. Gasiūno, naujasis pastatas iškilo įgyvendinant viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) projektą – pagal pasirašytą sutartį UAB Merko statyba statinį suprojektavo, pastatė ir dar 12 metų rūpinsis jo priežiūra.

Darniai įsikomponavo į aplinką Anot projekto autoriaus architekto Sigito Kuncevičiaus, pagrindinius komisariato pastato architektūrinius, planinius ir erdvinius sprendinius lėmė keli veiksniai: užsakovo pageidavimai statinių tūriams, numatant kompaktišką jų struktūrą, ir A++ energinės klasės reikalavimai. Keturių aukštų administracinis pastatas – modernios, tačiau nuosaikios architektūros statinys darniai įsiliejo į bendrą kraštovaizdį. Racionaliu suplanavimu ir harmoninga architektūra pasižymintį projektą kūrusi architektų komanda rūpinosi visu jo išpildymu – nuo statinio projektavimo iki vidaus interjero įrengimo su baldų ir įrangos detalizavimu. „Administraciniame pastate yra du atrijai. Prie jų suprojektuotos salės, koridoriai, darbuotojų poilsio patalpos. Taip planuodami siekėme, kad vidaus erdvės nebūtų tamsios ar apšviestos vien tik dirbtine šviesa“, – pasakoja S. Kuncevičius.

Keturių aukštų administracinis pastatas – modernios, tačiau nuosaikios architektūros statinys.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

architektūra

Pasiektas aukščiausias energinis naudingumas Šiuo metu visi naujai statomi pastatai turi atitikti beveik nulinės energijos suvartojimo reikalavimus. Toks yra ir šis pirmasis Lietuvoje energinio naudingumo A++ klasės administracinis pastatas. Tad architektai kartu su rangovu – UAB Merko statyba – ieškojo optimalių projektinių sprendinių, kurie paveikė ir architektūrinės raiškos galimybes. Siekiant maksimaliai išpildyti A++ energinio naudingumo klasės kriterijus, policijos komisariatui buvo parinktas ventiliuojamasis fasadas su vadinamojo sumuštinio tipo surenkamaisiais elementais, o jo apdailai – šveicarų gamybos apdailos plokštės. Aukščiausios energinio naudingumo klasės padėjo siekti ir papildomi aplinką tausojantys bei energiją taupantys sprendimai: ant statinių stogų įrengta daugiau kaip 300 kilovatų (kW) galios saulės jėgainė, generuojanti energiją, kurios visiškai užteks aprūpinti pastatą elektros energija, reikalinga jam šildyti ir vėsinti, objekto teritorijoje įrengta geoterminė jėgainė. Taip pat ypatingas dėmesys skirtas fasado langams. „A++ klasės energinio naudingumo skaičiavimo metodika rekomenduoja nenaudoti langų, turinčių aukštas saulės atspindėjimo charakteristikas. Todėl šiame objekte languose buvo suprojektuota automatinė sistema, reguliuojanti saulės šviesos pralaidumą skirtingais sezonais“, – pasakoja S. Kuncevičius.

32 2021 lapkritis–gruodis

Naujasis pastatas yra ne tik šiuolaikiškas, bet ir leidžia gerokai sutaupyti eksploatacijos išlaidas.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Architektas pažymi, kad projektuodami naująjį komisariato pastatą architektai siekė, kad objekto visuma būtų vientisa, harmoninga ir estetiška. „Laikomės nuomonės, kad estetiška aplinka keičia žmonių požiūrį į aplinką ir jų tarpusavio santykius“, – pabrėžia architektas S. Kuncevičius. Naujosios policijos būstinės eksterjere ir interjere atsispindi ta pati stilistinė raiška, giminingos formos, natūralios spalvos, leidžiančios išlaikyti vientisą statinio struktūrą ir estetinį vaizdą.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Orientuotasi į estetinius sprendimus

Pasak projekto autoriaus, kuriant vidaus interjerą stengtasi pasitelkti racionalius ir ekonomiškus sprendinius, visiškai atitinkančius vientisą estetinę koncepciją: „Pasirinkome praktiškas spalvas ir tonus. Sienų apdailai panaudojome dažytus keramzitbetonio blokelius „Fibo“, kurie sumontuoti koridoriuose užtikrina geresnę akustiką: mažina aidą ir sugeria žemesnius triukšmo dažnius.“

Išmanus pastato valdymas Šiuolaikiškame komisariato pastate moderni šildymo ir vėsinimo, vėdinimo sistema sukurs kokybišką mikroklimatą, užtikrins komfortiškas darbo sąlygas. Be to, pastatų inžinerinių sistemų valdymas visiškai automatizuotas ir sujungtas su bendra pastato valdymo sistema, kuri gali automatiškai keisti patalpų vėdinimo, kondicionavimo parametrus bei darbo vietų apšvietimą. Naujasis pastatas yra ne tik šiuolaikiškas, bet ir leidžia gerokai sutaupyti eksploatacijos išlaidas. Į modernų statinį persikelia trijų Kauno policijos komisariatų pareigūnai, taip pat įsikurs Viešosios tvarkos valdyba, Aptarnavimo skyrius, Kriminalistinių tyrimų valdyba ir dar keletas kitų padalinių.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

L. Kuncevičienės nuotr.

„Graboplast“ – funkcionalumas, patrauklumas, patikimumas „Graboplast Floor Covering Manufacturers Ltd.“ – vienas stambiausių Vidurio Europos grindų dangų gamintojų ir tiekėjų. Keturias gamyklas Vengrijoje turinti, 2020-aisiais 115 m. jubiliejų atšventusi „Graboplast“ 90 proc. produkcijos eksportuoja į daugiau nei 100 Europos, Šiaurės Amerikos, Azijos šalių. „Graboplast“ grindis Lietuvoje kloja „UAB „Covera“ – didelę patirtį sukaupusi profesionali grindų dangų pardavimo ir įrengimo kompanija.

Dėmesys specialioms dangoms 40 metų vinilinių grindų gamybos patirtį turinti „Graboplast“ siūlo ir funkcionalumą, ir patrauklią išvaizdą. Dangų techninės ypatybės nuolat tobulinamos taikant naujausias technologijas, parenkant modernias medžiagas. Grindų dangų dizainas periodiškai atnaujinamas, tad visada atitinka modernias namų dekoravimo tendencijas, raštų gausa leidžia parinkti įvairiems stiliams tinkančias grindis. Pastaruoju metu „Graboplast“ vis daugiau dėmesio skiria specialių grindų dangų gamybai. Tai: • komercinių patalpų vinilinės dangos; • neslidžios vinilinės grindų dangos; • šou industrijos patalpų grindų dangos; • transporto priemonių (autobusų, traukinių, tramvajų) grindų dangos; • sporto salių ir klubų grindų dangos; • specialus sporto salių parketas; 34 2021 lapkritis–gruodis

• homogeninės biurų, mokyklų, ligoninių grindų dangos; • dekoratyvinės (LTV) dangos; • labai tvirtos ir stabilios SPC (Stone Polymer Composite) dangos; • gyvenamųjų patalpų grindų dangos (kietmedžio, parketai, lanksčios vinilinės); • vinilinės sienų dangos.

Sudėtingoms užduotims „Graboplast“ dangos skirtos įvairiems viešiesiems objektams: ligoninėms, vaikų darželiams, mokykloms, universitetams, biurams, parduotuvėms, viešbučiams ir kt. Bendrovė didžiuojasi, kad nepriklausomi klinikiniai tyrimai parodė, jog jos grindų dangos slopina įvairių bakterijų dauginimąsi, o naujausios „Silver Knight“ kolekcijos dangos, kurių sudėtyje yra sidabro jonų, net naikina ant grindų esančias bakterijas, mikrobus ir grybus! „Silver Knight” dangų gamybos technologija yra unikali, todėl šios dangos ypač tinka spec. patalpoms: ligoninėms, sveikatos centrams, mokymosi įstaigoms, t. y. ten kur būna daug žmonių ir švara bei higiena yra prioritetas. Šou industrijai „Graboplast“ siūlo unikalią, ypač neslidžių ir atsparių grindų dangų kolekciją. Be koncertų, parodų salėms skirtų dangų, bendrovė gamina šokių salių dangas, specialias dangas madų, kino industrijoms TV studijoms. Transportui skirtos dangos yra saugios (neslidžios ir atsparios ugniai), ilgaamžės

Kauno AVPK (Radvilėnų pl. 1C) grindų dangą profesionaliai suklojo UAB „Covera“. Jame daugiau negu 3000 m2 „Graboplast“ LVT dangos. Projektas įgyvendintas 2021 m.

(atsparios trinčiai), stabilios, lengvai montuojamos, paprastai prižiūrimos. Sporto salių „Graboplast“ dangos sertifikuotos FIBA ir IHF. Tokios dangos turi specialų neslidų ir lengvai prižiūrimą paviršių. Sporto salių parketai – smūgį sugerianti daugiasluoksnė sistema. 11 metų Lietuvos rinkoje dirbančios, grindų dangomis prekiaujančios ir grindis įrengiančios bendrovės „Covera“ atstovai teigia, kad jie renkasi tik patikimus tiekėjus, kurių produktai atitinka aukščiausius standartus ir išpildo įvairiausių klientų poreikius. Vienas tokių yra „Graboplast“, leidžiantis įgyvendinti sudėtingiausias užduotis ir pranokti visus klientų lūkesčius.

www.graboplast.com

Veiverių g.150,Kaunas Tel. nr. +370 687 30 313 info@covera.lt www.covera.lt

E. Lasio nuotr.

architektūra

Kokybiški darbai augina pasitikėjimą įmone Bendrovės „Merko statyba“ skelbtą konkursą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato ir jam priklausančių statinių statybos darbų laimėjo UAB „Būsto investicijos“. Konkurso laimėtojai įsipareigojo sumontuoti keturaukščio administracinio pastato fasadą ir sandėliavimo paskirties pastatą bei automobilių stoginę. Kaune, Radvilėnų plente (Radvilėnų pl. 1C), iškilusiam policijos komisariato pastatui „Būsto investicijos“ montavo išorinę pastato dalį: tvirtino daugiasluoksnes ir fasado apdailos plokštes. Kokybiškai sumontuotos pluoštinio cemento plokštės „Swiss pearl“, skirtos vėdinamiems fasadams, suteikė administraciniam pastatui nesenstančio grožio. Be minėtų darbų pagrindiniame pastate, „Būsto investicijos“ statė komisariatui priklausantį vienaaukštį ūkinį statinį: bendrovės darbuotojai montavo pastato gelžbetoninius elementus, metalo konstrukcijas ir

daugiasluoksnes plokštes, taip pat šiame projekte atliko visus skardinimo darbus. Šiuolaikiškas pastatas pramoniniame Kauno rajone turi ir elektromobilių įkrovimo stotelę. Jai skirtą stoginę taip pat montavo UAB „Būsto investicijos“. Komisariato pastatas su priklausiniais buvo užbaigtas laiku, savo darbų dalį įmonė atliko pagal grafiką, suderintą su projekto vystytoju. Pusseptinto tūkstančio kvadratinių metrų ploto administracinio pastato išorės plokštes montavusi bendrovė turėjo užtikrinti, kad fasado medžiagos bus tvirtinamos kruopščiai ir kokybiškai, nes pastatui kelti aukšti energinio naudingumo reikalavimai. Tai pirmasis Lietuvoje A++ energinės klasės kriterijus atitinkantis administracinis pastatas, visa jo suvartojama energija pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Projekto vystytoja „Merko statyba“ buvo reikli darbų ir medžiagų kokybei, o „Būsto investicijos“ su projektų vadovais Jonu Breskiu ir Robert Bogdevič priešakyje skyrė

daug dėmesio, kad būtų įgyvendinti projekto tikslai, išlaikyti aukšti darbo kokybės standartai ir sutvirtintas tarpusavio pasitikėjimas. Puikus „Būsto investicijos“ komandos darbas augina įmonės prestižą statybų sektoriuje ir įgalina prisidėti prie progresyviausių, moderniausių pastatų Lietuvoje statybos. UAB „Būsto investicijos“ direktorius Mindaugas Breskis dėkoja darbus atlikusiems specialistams, ypač išskirdamas Tado Puišio komandą, kuri pabaigė visus darbus iki projekto pridavimo.

bustoinvesticijos.lt

Idealu bet kokiame interjere Biurai

Butai ir gyvenamieji namai

Visuomeninės paskirties patalpos

2021 m. projekte Kauno AVPK (Radvilėnų pl. 1C) darbus profesionaliai įgyvendino UAB „COVERA“. Grindjuostėmis „Cubu-ﬂex life“ apjuosta daugiau nei 3000 bėginių metrų. Tinkamą montavimą garantavo „Döllken“ įrankių naudojimas ir patyrę montuotojai.

Norite sužinoti daugiau? „Döllken“ partneriai pateiks Jums pasiūlymą. Skambinkite dabar!

professional ﬂooring company

Veiverių g. 150, Kaunas Tel. nr. +370 687 30313 info@covera.lt www.covera.lt

www.dubingiai.lt

www.1000grindu.lt

www.dandecogroup.lt

• Aukštos kokybės, drėgmei, dilimui, mechaniniams pažeidimams atsparios grindjuostės. • Medžiaga – sertifikuotas medienos pluoštas, paviršius – aukštos kokybės polimerinis padengimas, elastiški kraštai. • Paprastas montavimas naudojant „Döllken“ įrankius. • Idealūs vidiniai ir išoriniai kampai. • Speciali kampų formavimo technologija, išsauganti apsauginį sluoksnį, užtikrinanti nepriekaištingą išvaizdą, sauganti nuo pažeidimų eksploatacijos metu.

Idealių kampų paslaptis

www.cubu.life Made in Germany

Justinos Šuminaitės nuotr.

ARCHITEKTAS V. J. DIČIUS:

Architektūros kokybė kenčia dėl riboto visuomenės ir užsakovų suvokimo Jokūbas BALTRUKONIS

91 metų amžiaus architektas profesorius Vytautas Jurgis Dičius architektūros srityje išbandė pačias įvairiausias pozicijas. Jis projektavo bauhauzo idėjų įkvėptus pastatus, vadovavo Lietuvos architektų sąjungai, Lietuvos architektų rūmams ir ilgus metus dėstytojavo VGTU studentams.

38 2021 lapkritis–gruodis

Per ilgą savo karjerą jis paliko itin svarbų indėlį šalies architektūros raidoje, prisidėjo prie Lietuvos miestų augimo procesų ir stengėsi juos apsaugoti nuo peršamos stalinistinės architektūros. Šiandien V. J. Dičius nepaliauja domėtis architektūra ir įžvelgia ne vieną opią problemą. Apie tai ir daugiau – pokalbyje su profesoriumi. Didžiąją dalį Jūsų kūrybos sudaro bauhauzo dvasia alsuojantys pastatai. Kaip atradote šį stilių? Bauhauzas – tai mokyklos pavadinimas, tačiau kartais apie jį kalbama kaip apie stilių. Ar stilius buvo architektūroje? Profesorės M. Drėmaitės nuomone, dizaino, architektūros istorikai sakytų, kad tokio stiliaus nėra.

Ar esate girdėjęs apie naująjį europinį bauhauzą ir ką apie tai manote? Naujasis europinis bauhauzas – tai kūrybiška iniciatyva, erdvė, kurioje kuriamos ateities gyvenimo būdo ir gyvenamosios aplinkos kokybės vizijos, sujungiant meną, kultūrą, socialinę įtrauktį, mokslą ir technologijas. Žaliojo kurso įkvėpta naujojo europinio bauhauzo iniciatyva ragina kartu įsivaizduoti, kaip integruoti naujas idėjas ir technologijas, siekiant tvaraus vystymo, skatinti įtrauktį ir bendradarbiavimą bei atrasti patrauklius ir estetiškus sprendimus, siekiant naujos kokybės architektūros ir urbanistinės aplinkos. Nuostabi idėja, bet ar ji įveikiama Vilniui? Kodėl Jums kyla abejonių? Jau 30 m. tęsiasi Nacionalinio stadiono statybos. 2008 m. Nacionalinio stadiono statyba, panaudojus 33,6 mln. eurų (100 mln. litų), nutrūko del finansų trūkumo. Seimo posėdyje paklausus Vilniaus savivaldybės atstovo, kodėl nebaigus statybos imamasi naujų avantiūrų, atsakyta, kad senai statybai tęsti niekas lėšų neduos. Ciniškai pasielgta ir su stadioną projektavusiu kolektyvu. Algimantas Nasvytis, nusipelnęs Vilniui architektas, nuo psichologinės traumos neatsigavo iki mirties. Valstybės kontrolė auditavo, kaip Vilniaus m. savivaldybė panaudojo gautas Privatizavimo lėšas statybai vykdyti. Gauti dokumentai dėl galimo turto iššvaistymo ir galimo viešo intereso buvo perduoti Generalinei prokuratūrai.

Vido Konstantinopoulos nuotr.

KTU Statybos ir architektūros fakulteto rūmų architektūra paremta minimalia estetika ir funkcionalizmu pagal principą „forma atitinka funkciją“.

Bauhauzas – tai idėjų rinkinys, mokykla, siekis suformuoti nuolat besikeičiančią aplinką. Tai ne tiek menas, kiek socialines problemas sprendžianti veikla. Formą, išvaizdą turi padiktuoti funkcija, paskirtis. Tai racionalizmo, utilitarizmo filosofija. Kartais bauhauzu vadinamas visas klasikinis modernizmas. Studijų laikotarpiu (1949–1955 m.), dar ir po jo, oficialiai buvo pripažįstama tik stalininė, retrospektyvinė architektūra. Auditorijoje kartu dirbant, tarp bendrakursių, o ir baigus – tarp bendradarbių, vyko tarpusavio diskusijos, dalijomės neoficialiai gauta profesine literatūra, nors ir senais užsienio žurnalais, domėjomės Kauno tarpukario moderniąja architektūra, bauhauzas buvo nežinomas. Organiškai atmetus studijų metų pirštą retrospektyvinį stilių, realiame projekte pagrindinis dėmesys buvo skiriamas funkcijai, kurią sprendžiant konkrečiam kontekste intuicija pasiūlydavo išraiškos formą. Taip ir atradau formulę „forma seka funkciją“. Išskirti kurio nors iš savo projektų negaliu, nebent suderintą Dirbtinio pluošto gamyklos klubo projektinę užduotį, kurioje buvo numatyta 600 vietų žiūrovų salė su klubinėmis patalpomis, 25 m plaukimo baseinas ir sporto salė. Sugebėjau gamyklos vadovus įtikinti vietoj klubo projektuoti teatrą, 50 m baseiną, o vietoj sporto salės – maniežą. Vadovybė sutiko finansuoti naują projektą, kuris tarnavo ir gamyklai, ir Kaunui. Gamyklos jau seniai neliko, o visuomeninis centras ir toliau intensyviai gyvena. Profesiniu požiūriu esu patenkintas parduotuvės „Buitis“ Kaune įsirašymu sudėtingoje urbanistinėje situacijoje.

Grįžkime į laikus, kai dėstytojavote. Kuo skiriasi dabartiniai architektūros studentai nuo anų laikų? Dailės institute tuo metu architektūros esmės suvokimo mokė Vilniaus senamiestis, kuriame rudenį ir pavasarį piešdavome ir liedavome akvarelę, o mokė docentas Simonas Ramunis, akcentuodamas tarpukario moderniosios architektūros tęstinumą. Oficialiai buvo pripažįstama tik stalininė, retrospektyvinė architektūra. 1953 m. S. Ramunis buvo atleistas iš dėstytojo pareigų, katedroje iniciatyvą perėmė atvykėliai iš „plačiosios tėvynės“ – profesoriai J. Kumpis ir V. Mikučianis. Jei J. Kumpis buvo užsiėmęs savo reikalais, nedarė didesnės įtakos, tai V. Mikučianis primygtinai diegė „stalininės“ architektūros formą, mums nemažai sugadino kraujo, švariai nubraižytą tušu brėžinį koreguodamas minkšto grafito 6B čekišku pieštuku piešė puošnius kolonų kapitelius. Tai nedavė rezultatų, stengdavomės šią korektūrą greitai pašalinti... Dirbant kartu auditorijoje, tarp bendrakursių vyko tarpusavio diskusijos, dalijomės neoficialiai gauta profesine literatūra, nors ir senais užsienio žurnalais, domėjomės Kauno tarpukario moderniąja architektūra. 1970 m. perkėlus iš Kauno PI Statybos fakultetą ir VISI įkūrus Architektūros fakultetą, persikėlę dėstytojai, ypač vyresnio amžiaus, nekėlė sau problemų ir tęsė kaunietiškąją mokymo tradiciją, buvo akcentuojama tiksli architektūrinio sprendimo funkcija, formos ir konstrukcijos darnumas, orientacija į konkrečią praktinę architekto veiklą. 1985 m. Architektūros katedros vedėju išrenkamas R. A. Dineika. Jo iniciatyva buvo koreguojamos specialybės ir kitų disciplinų proporcijos studijų plane, keičiama studijų metodika: turėjo dominuoti kompleksinis projektavimas, integruojantis socialines, menines ir inžinerines architektūros problemas. Šalia studijų studentai konkurso keliu Projektavimo ir konstravimo biure, vadovaujami dėstytojų, galėjo projektuoti atlikdami konkrečius užsakymus ir gauti atlyginimą. Vasarą trečią kursą baigę

40 2021 lapkritis–gruodis

Igno Burneikos nuotr.

Pagaliau ši 2011 m. kovo 11 d. informavo, kad „buvo svarstytas tikslingumas skirti statybinę ekspertizę“, bet, įvertinus didelę jos kainą, ekspertizę skirti atsisakyta, nes tyrimą atliekanti institucija negali skirti tokių lėšų. „Sėkmingai“ užbaigus Nacionalinio stadiono „statybą“, miesto valdžia sukūrė grandiozinį projektą visai Lietuvai – Daugiafunkcio sveikatingumo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo centrą – tipologiškai ir funkciškai tarpusavyje nederančių įvairios paskirties statinių konglomeratą, netelpantį savyje ir jam paskirtoje teritorijoje. Visas šitas „Potiomkino kaimas“ projektuojamas slapta, su projektu nesupažindintos nei Lietuvos architektų sąjungos (LAS) ar Lietuvos architektų rūmų (LAR) tarybos, juo labiau visuomenė. Pagal veikiančią tvarką tokios svarbos objektui turėjo būti surengtas projekto konkursas.

studentai atlikdavo poros savaičių pažintinę praktiką Lietuvoje ar kituose Sovietų Sąjungos miestuose, net trejus metus ir Vokietijoje, Veimare. 1983 m. įvyko pirmasis studentų idėjų konkursas SIKON, nuo 1990 m. tapęs kasmetiniu tarptautiniu renginiu. Atgavus nepriklausomybę, atsivėrė durys į Vakarus, galimybė pasinaudojus tarptautinėmis programomis išvykti studijuoti į užsienį. Senokai jau studentai projektuoja kompiuteriu, namuose, retkarčiais pasirodydami su nuveiktais darbais dėstytojams. Manau, kad dvejus metus studentas mokosi architektūros amato, o likusius studijuoja. Nesunku išmokyti amato, tačiau sunku surasti nuosavą raiškos stilių. Daug metų vadovavote architektų organizacijoms – LAS 1999–2005 m. ir LAR (2007–2010), buvote vienas iš įkūrėjų. Kokie Jums tai buvo metai? 1999 m. LAS suvažiavime dėl man nesuprantamų priežasčių mane išrinko pirmininku, galbūt, kad dėl įvairių priežasčių niekas negalėjo ar nenorėjo. LAS organizacinis darbas tekėjo įprasta vaga: architektūros ir urbanistikos ekspertų posėdžiuose buvo aptariami Vilniaus miesto statybų projektai, organizuojami architektūriniai konkursai, veikė Architektų profesinio atestavimo komisija, vyko seminarai atestuojamiesiems, retkarčiais konferencijos. Dar 1993 m. birželio 17–21 d. XIX Tarptautinės architektų sąjungos (UIA) asamblėjos metu buvo ratifikuotas naujos sekcijos – Baltijos architektų sąjungų asociacijos (BAUA) prie UIA – įregistravimas. Nuo tada LAS tapo UIA nare. 2001 m. sausio 1 d. LAS priimta į Europos architektų

Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto rūmai Kaune (1970)

KTU Statybos ir architektūros rūmų architektūra paremta kontrastingu stiklo ir gelžbetonio konstrukcijų derinimu.

tarybą (ACE) nare-stebėtoja; nuo 2004 m. sausio 1 d. tapo tikrąja Europos architektų tarybos ACE nare, o nuo 1997-ųjų – Lietuvos meno kūrėjų asociacijos nare. LAS inicijavo ir parengė metmenis dokumento, kurį, pripažindama, kad architektūra yra vienos svarbiausių žmogaus kultūrinės veiklos rezultatas, atspindintis estetinę, meninę, socialinę, ekonominę, techninę bei politinę ir ideologinę visuomenės raidą, 2005 m. priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ji priėmė nutarimą „Dėl LR architektūros krypčių aprašo“, o 2006 m. patvirtino jo įgyvendinimo priemones, apibrėžiančias nacionalinius visuomenės interesus, veiklos prioritetus ir ilgalaikius architektūros siekius. Deja, iki šiol nesistengta įgyvendinti įvardytų nuostatų, jos lieka bevaisėmis deklaracijomis popieriuje, maža to, numatytos priemonės dažnai keičiamos, atsisakoma svarbių punktų, turinčių užtikrinti Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimą bei kokybišką architektūrinės ir urbanistinės veiklos plėtrą. Valstybinės institucijos – Kultūros, Švietimo, mokslo ir sporto bei Aplinkos ministerijos, kurioms skirtas šių socialinių ir kultūrinių, meninių nuostatų įgyvendinimas, neskiria tam pakankamai dėmesio arba kylančias problemas bando spręsti techniškomis priemonėmis, tenkinančiomis vienos suinteresuotų žmonių grupės poreikius.

Svarbiausios problemos brendo pačioje valstybėje, ypač aktyvėjant verslo, komercijos struktūrų įtakai. Kuo toliau, tuo labiau aiškėjo, kad santykis tarp Lietuvos architektūros, urbanistikos nesubalansuotas, vyrauja prioritetų painiava, reguliavimo ir administravimo sistemų biurokratiškumas, nenuoseklumas, skaidrumo ir proceso dalyvių atsakomybės stoka. Matant, kad LAS, būdama visuomeninė kūrybinė organizacija, neturi jokių teisinių galių apginti savo narių, kartu ir architektų profesijos nuo valdininkų savivalės, buvo nutarta steigti Architektų rūmus. 2006 m. lapkričio 21 d. Seime Architektų rūmų įstatymas buvo priimtas, 2007 m. įvyko Architektų rūmų steigiamasis susirinkimas. Pakalbėkime apie dabartinę architektūros būklę Lietuvoje. Kokių pastebėjimų turite? Pradėkime nuo pirmųjų atkurtos nepriklausomybės metų: didžiausias virsmas įvyko privačioje gyvenamojoje statyboje. Iki nepriklausomybės atkūrimo individuali statyba didžiuosiuose miestuose buvo uždrausta, ji leista tik rajonuose su provincijai būdinga tam laikotarpiui planine erdvine struktūra. To meto žinomi architektai individualių namų neprojektavo.

Architektas V. J. Dičius patenkintas parduotuvės „Buitis“ (dabar „Verslo centras 32“) projektu.

Atgavus nepriklausomybę pirmiausia prasidėjo individualių namų statybos bumas, ypač didmiesčiuose, kur tokia statyba iki tol buvo draudžiama. Pradžioje buvo tęsiamos senosios tradicijos – 2 aukštų namas su mansarda ir rūsiu, didžiulis bendras plotas, kadangi anksčiau buvo leidžiama ne daugiau 140 m2, tačiau nepraėjus keletui metų tokia statyba nepasiteisino nei funkciniu, nei ekonominiu požiūriu (dar ir dabar galima rasti soduose nebaigtų, baigiančių irti to laikotarpio statinių). Tai buvo šansas jaunimui. Naujoji architektų karta pasiūlė šiuolaikinės architektūros racionalaus suplanavimo sprendimus. Didžiuosiuose miestuose dirbę architektai projektavo degalines, firminius automobilių salonus ir kitas užsienio įmonių parduotuves. Vėliau ėjo biurai, prekybos centrai ir masinė daugiabučių gyvenamųjų namų statyba. Sugriuvus geležinei uždangai, daugelis architektų apsilankė užsienyje, kiti ten ir padirbėjo, todėl požiūris į architektūrą ir jos supratimas nesiskyrė nuo kolegų Vakaruose, supanašėjo ir estetika. Tam turėjo įtakos ir užplūdusios Vakarų įmonių statybos ir apdailos medžiagos. Akropoliai, kiti prekybos centrai kėlė turistų iš Rytų susižavėjimą. Lenkų architektas J.Boruckis, rašantis apie Europos architektūrą, taip pat ir apie Lietuvos, apie 2000 m. apsilankęs Vilniuje sakė: „Aš jau jūsų neberandu, čia kaip visur.“ Jums spręsti, gerai tai ar blogai. Kiekvienas daiktas, tobulai atitinkąs savo paskirtį, bus estetiškas, bet tai tik fizinė jo pusė. Architektūra priskiriama prie menų, o menas pagal Paulį Gauguiną yra plagiatas arba perversmas. Yra gera architektūra ir yra komercinė. Ir dar prasta, trečias lygmuo, kuri neatlaiko jokios kritikos – neprofesionali ir nesąžininga. Didelį po42 2021 lapkritis–gruodis

veikį architektūros kokybei daro ribotas visuomenės ir užsakovų architektūrinės urbanistinės ir istorinės aplinkos suvokimas. Kadangi architektūra apima itin plačius visuomenės interesus, būtų tikslinga ir naudinga geresnį architektūros supratimą diegti visuose visuomenės sluoksniuose, visais jos švietimo lygiais, įvairaus amžiaus žmonėms, ypač vaikams ir jaunimui, jau nekalbant apie valdininkus ir... projektų vadovus. Labai trūksta profesionalios objektyvios kritikos, atviros diskusijos su visuomene, kuriai iš esmės ir skirta mūsų veikla. Nuolatinė trintis tarp teritorijų planavimą ir architektūrą, paveldosaugą ir saugomas teritorijas kuruojančių institucijų nieko gero bendram reikalui neduoda. Ką Jums reikšdavo žurnalas „Statyba ir architektūra“? Kaip prisimenate šį leidinį? Iki nepriklausomybės atgavimo tai buvo vienintelis mokslo ir praktikos žurnalas, rašęs apie statybas, architektūrą, interjerus ir kitas architektams svarbias aktualijas. 1971 m. persikėlus iš Kauno į Vilnių, teko būti ne tik skaitytoju, bet ir dalyvauti redakcijos rengiamose diskusijose, tiek ir parašant to meto aktualiomis temomis. Šiltai prisimenu to meto žurnalo redaktorių Juozą Stražnicką, Danutę Anuškevičienę, Alfonsą Lagunavičių, ypač daug kontaktų turėjau su Algimantu Poliu. Žurnalas tęsi senas tradicijas, auga, plečiasi problemų ratas, išeinant į platų pasaulį, kas anksčiau nebuvo įmanoma. Linkiu taip ir toliau. Vytautas J. Dičius, žurnalo skaitytojas su 64 metų stažu.

KVIEČIAME TAPTI KNYGOS PARTNERIAIS IR RĖMĖJAIS • 100 objektų, kuriuos iliustruoja ikonografinė medžiaga ir šių dienų nuotraukos; • kiekvieną periodą atskleidžiantis įžanginis tekstas, kuriuos rašo garsūs Lietuvos architektūros fenomeno tyrėjai; • kieti viršeliai; • apie 300 psl.; • tekstai lietuvių ir anglų kalbomis; • tiražas – 1000 vnt.

Visa informacija apie albumą – www.sa.lt/100

LEIDĖJAS

RĖMĖJAI

moduliniai pastatai

Savarankiškos statybos galimybės su „U-BUILD“ Sunku rasti žmogų, kuris vaikystėje niekada nežaisdavo LEGO. O kas, jei, visai kaip LEGO, pastatus matytume kaip nesudėtingą surinkimo žaidimą? „U-Build“ yra modulinė medinių konstrukcijų sistema, kurią sukūrė novatoriška architektūros įmonė „Studio Bark“. Sistema sukurta taip, kad ją būtų lengva statyti, joje malonu gyventi ir paprasta dekonstruoti pasibaigus jos naudojimo laikui. „U-Build“ pašalina daugelį su tradicine statyba susijusių sunkumų, todėl tiek individualūs žmonės, tiek bendruomenės gali statytis savo namus ir kitus pastatus patys.

Pastatai neturi būti sudėtingi. Pasak „Studio Bark“ architektų, mes aklai įtikėję prielaida, kad architektai, inžinieriai, dizaineriai ir kiti turi būti šalia, kad galėtų atlikti statybų darbus. Anksčiau šių pareigybių pavadinimų nebuvo, bet procesai vystėsi ir tapo tokiais, kokie yra šiandien. Statybų esmė vis dar ta pati – kaip ir prieš tūkstančius metų, mums reikia pastogės. „U-Build“ projektavimo principai atsirado dėl noro padaryti statybas tikrai prieinamas, aiškias ir atliekamas savarankiškai, atveriant nesudėtingų pastatų statybos praktiką platesnei visuomenei. „U-Build“ sistema yra daugkartinio naudojimo, ekologiška ir neįtikėtinai ekonomiška, tačiau neaukojanti kokybės.

Kaip tai veikia? „U-Build“ iš esmės yra milžiniškų statybinių blokų sistema. Jie pristatomi supakuoti atskirai ir tuomet yra surenkami taip, kad sudarytų sienas, stogus ir grindis – pagrindinius kiekvieno pastato elementus. „U-Build“ sukurta naudojant parametrinę kompiuterinę programinę įrangą, leidžiančią sudėtingus projektus padalyti į paprastus komponentus. 44 2021 lapkritis–gruodis

moduliniai pastatai jau nereikės sudėtingų mašinų, įrankių ar įgūdžių, kuriuos įgyti užtrunka ne vienus metus. Žinoma, sudėjus „U-Build“ dalis, kai pastatas įgauna formą, gali prireikti tam tikrų specialistų, kad atliktų specializuotas užduotis, tokias kaip elektros instaliacija, vandentiekis, šildymas ir kt. Tačiau 80 proc. darbų galima atlikti be jokių specialistų. Tai reiškia, kad sistema „U-Build“ yra itin ekonomiškas pasirinkimas, nes nereikalauja papildomų darbo sąnaudų. Nors kai kurie žmonės vis dar samdo statybininkus, rangovus, projektų vadovus, kurie padeda paprasčiau įgyvendinti pastato surinkimo procesą, tačiau tai visai nebūtina, kadangi „Studio Bark“ komanda siūlo išsamias instrukcijas ir gaires.

Nuolatinė, bet išardoma konstrukcija Būdamas modulinis, bet koks „U-Build“ pastatas yra visiškai išardomas, išplečiamas, todėl gali augti ir judėti kartu su savininku. Nesvarbu, ar tai sodo namelis, didelis pasta-

tas, ar priestatas, sistema „U-Build“ leidžia be jokių apribojimų, paprastai išrinkti konstrukciją ir net pasiimti ją su savimi, jei kraustotės. Pasak „U-Build“ gamybos vadovo Beno Bakerio, struktūrinė elementų sistema daugiausia priklauso nuo užsakovo pageidaujamo tarpatramio. „Paprastai mes naudojame 300 mm storio grindų, sienų ir stogo elementų sistemą namams ir 150 mm versiją mažesniems pastatams, pavyzdžiui, sodo nameliams. 300 mm elementai gali būti šiek tiek daugiau nei 6000 mm ilgio, nereikalaujant papildomos atramos, – pasakoja B. Bakeris ir pabrėžia, kad didžiausias iššūkis buvo sukurti sistemos konceptą, o vėlesnis pritaikymas individualiems poreikiams yra gana paprastas: – Privalėjome įrodyti, kad sistema veikia struktūriškai, išspręsti sandarumo problemas, optimizuoti dalis gamybai ir kartu palengvinti jų surinkimą. Daugelį šių problemų išsprendėme naudodami prototipus, parametrinę programinę įrangą ir bendradarbiaudami su novatoriškais konsultantais.“

Projekto autorių nuotr.

Itin tiksliems skydiniams elementams pagaminti naudojamas CNC apdirbimas, kuris leidžia sukurti tokį dalių rinkinį, kuriam surinkti reikės minimalių įgūdžių su visiškai paprastais rankiniais įrankiais. „U-Build“ tikslas – padaryti statybas paprastas ir prieinamas daug platesniam žmonių ratui. „Siekiame pakeisti žmonių požiūrį į pastatus ir jų statybos būdus, supaprastindami statybos procesą ir suteikdami galimybę jame dalyvauti bet kam. Įperkamo būsto terminas dažnai vartojamas apibūdinti tam tikrą būsto tipą, bet ką mes iš tikrųjų norime sukurti, tai – pastogės suteikimas už realiai prieinamą kainą. Mes nesiekiame gauti didžiulio pelno iš šios sistemos finansine prasme, tačiau norėtume manyti, kad ateityje ji pasitarnaus tiek individualiems žmonėms, tiek bendruomenėms“, – pasakoja „Studio Bark“ architektai. Kai pagrindinės sudedamosios sistemos dalys jau bus pagamintos naudojant specialias mašinas, tikrasis statybų procesas priklausys nuo kiekvieno ją įsigijusio žmogaus, kuriam

Sistemos „U-Build“ tikslas yra įgalinti kiekvieną žmogų. Ji sukurta ir suprojektuota žmonių žmonėms.

moduliniai pastatai

Projekto autorių nuotr.

Skydiniai elementai, kurie sukuria sienas, stogą ir grindis, yra standartiškai gaminami iš 18 mm eglių faneros, kuri turi FSC sertifikatą ir PEFC reitingą, arba kietesnės (ir sunkesnės) beržų medienos. Medinėms konstrukcijoms taikomi griežtesni gaisro reikalavimai, todėl sienoms ir grindims naudojama speciali ugniai atspari membrana, taip pat idėjos autoriai visuomet rekomenduoja tokiuose projektuose sumontuoti papildomą apsaugą – profesionalią priešgaisrinių purkštuvų sistemą. Jei sistema „U-Build“ projektuojamas priestatas, architektai siūlo priešgaisrines sienas, tačiau prijungimo prie esamos konstrukcijos būdus palieka rinktis klientui.

Pritaikymo galimybės „U-Build“ konstrukcijos pritaikomos įvairaus dydžio ir paskirties pastatams kurti. Tai gali būti namelis miške, namo priestatas, naujos statybos gyvenamasis namas ar net mažas namas ant ratų. Didesniems sklypams ar pastatams, kuriuose ketinama gyventi nuolat, gali būti surenkami didesni ir ilgesni tūriai, kad atsirastų papildomos erdvės. Kiekvienas projektas individualiai pritaikomas pagal kliento poreikius. „Labai glaudžiai bendradarbiaujame su visais savo klientais, kad įsitikintume, jog atidžiai įsivertinsime visus esminius elementus. Paprastai tai yra durų ir langų padėtis, bet ne mažiau aktualūs ir išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, prieiga prie sklypo, žemės tipas, klimatas. Šiuo metu visame pasaulyje kyla problemų dėl medžiagų tiekimo ir nuoseklios projektų kainodaros. Bet kadangi turime modulinę sistemą, galime gana efektyviai prisitaikyti ir keistis prie žmonių poreikių ir norų“, – pasakoja sistemos „U-Build“ gamybos vadovas. Pasak B. Bakerio, užklausų dėl „U-Build“ įmonė gauna iš viso pasaulio. „Nors kai kuriose klimato zonose neturime daug duomenų,

Manome, kad, padidinus kiekvieno iš mūsų galimybes įsitraukti į kūrimo procesą, žmonės bus labiau linkę suprasti gero dizaino naudą ir daugiau investuoti į dizaino bendruomenę. 46 2021 lapkritis–gruodis

leidžiančių įvertinti, kaip sistema veiks, tikime, kad kompiuterio atliktų skaičiavimų dėl sniego apkrovos, vėjo greičio, kritulių kiekio ir šilumos (UV) poveikio, daugeliu atvejų turėtų pakakti. Be abejo, galime adaptuoti savo sistemą, kad ji labiau atitiktų kliento poreikius ir vietinių medžiagų resursus, kaip, pavyzdžiui, dumblu padengtas ankštis Australijos pakraščiuose, panaudota tam, kad sugertų šilumą, arba dvigubo storio sienų ir stogo elementų sistema, kad būtų galima atlaikyti šaltas žiemas Šiaurės Amerikos kalnuose“, – sako B. Bakeris.

daug mažiau atliekų, o tai turi didelę įtaką apskaičiuojant anglies dvideginio emisijos kiekį. Modulinė sistema taip pat suprojektuota taip, kad jai nereikėtų betoninių pamatų ar gipso kartono sienų. „Mums rūpi žmonės ir aplinka. „U-Build“ sukurta žiedinei ekonomikai, kurioje visos dalys yra visiškai išardomos ir perdirbamos. Savo elementų pagrindiniam karkasui naudojame fanerą, taip pat natūralią izoliaciją (avių vilną ar medžio pluoštą), vietinės kilmės apdailos medžiagas“, – pažymi Nickas Newmanas, „U-Build“ direktorius.

Aplinkai draugiški sprendimai

Dizaino konfigūracijų galimybės

„U-Build“ architektai save vadina tvariai mąstančia komanda, kuri tiki, kad geri pastatai turi padaryti laimingus ir žmones, ir planetą. Visos surenkamiesiems konstrukciniams elementams pagaminti naudojamos medžiagos yra parenkamos atsižvelgiant į jų veikimą ir tvarumą, o galutiniai statiniai surenkami taip, kad bet kada galėtų būti išardyti ir būti panaudojami naujai. Tai yra vienas pagrindinių sistemos principų, kurį pritaikius susidaro

Kadangi kiekvienas dizainas gali būti pritaikytas pagal klientų poreikius, yra begalė būdų, kaip galima sukonfigūruoti tiek pagrindinius pastatų tūrius, tiek langus, duris ir kt. „U-Build“ konstrukcija leidžia kurti didelio dydžio gyvenamąsias patalpas nekenkiant konstrukciniam vientisumui. Savo dabartinėmis konstrukcijų galimybėmis, „U-Build“ modulinės sistemos gali būti pastatytos iki 3 aukštų. Stogo sistema gali tęstis apie 5 m nenaudojant papildomų

moduliniai pastatai

Nėra vienos tobulos medžiagos statybai, bet mes manome, kad mediena yra gana arti to.

dami klientui patirtį, kurią jis gali greitai suprasti ir įvertinti. „Vykdydami įvairius mokslinius tyrimus ir plėtrą glaudžiai bendradarbiaujame su konstrukcijų inžinierių komanda ir kruopščiai išsiaiškiname apribojimus, jei kažkas yra tokio masto, prie kurio anksčiau nedirbome, – pasakoja N. Newmanas. – Kalbant apie statybos kainą, mes siekiame užtikrinti aukštą kokybę už standartinę kainą, o ne standartinę kokybę už biudžetinę kainą. Smagu, kad jau galime tai padaryti, nors ir esame tik pradedantysis verslas, tačiau jau matome būdų, kaip sutaupyti didinant apimtį. Taip pat yra būdų, kaip šią sistemą atpiginti nedideliu mastu, pavyzdžiui, jei bendruomenė turi prieigą prie savo CNC staklių.“

Apibendrinant

sijų arba daugiau nei 6 m, jei sijos yra įmontuotos. Patys moduliai plečiasi su 150 mm prieaugiais, todėl juos galima išdėstyti įvairiomis konfigūracijomis. Daugiausia dėmesio skiriama tiesioms konstrukcijoms, kurias žmonėms lengviausia statyti ir kurios pasižymi maksimaliu

medžiagų efektyvumu, bet taip pat gaminami šlaitiniai stogai ir detalės pagal užsakymą, tol, kol galima užtikrinti, kad juos bus lengva surinkti ir išardyti. Naudodami specialią programinę įrangą, architektai greitai sugeneruoja vaizdus, suteik-

Sistemos „U-Build“ tikslas yra įgalinti kiekvieną žmogų. Ji sukurta ir suprojektuota žmonių žmonėms. Po pandemijos atsirado daugiau tuščių biurų patalpų, kurios dabar neišnaudojamos. Laikinų pastatų sprendimai leidžia žmonėms užimti patalpas, kurios galbūt nebūtų įperkamos įprastuose nuolatiniuose biurų pastatuose. Jei klientui priklauso pastato elementai, jie tampa turtu, kurį galima pasiimti su savimi. Tai reiškia, kad pastatai nebėra nuomotojo nuosavybė, jie gali priklausyti nuomininkui. „Studio Bark“ siekia atkreipti dėmesį į tradicinės ir dažnai nereikalingos statybos praktikos sutrikdymo idėją. „Technologijos yra labai svarbios renkant duomenis, kad galėtume sužinoti apie mūsų propaguojamus principus. Didelis energijos suvartojimas ir išteklių poreikis pramonėje yra akivaizdus ir kelia susirūpinimą didelei daliai žmonių. Ar jie elgsis atsižvelgdami į tai, jau kitas klausimas“, – sako N. Newmanas. Nors „U-Build“ idėja yra suteikti klientui vis daugiau savarankiškumo kurti ir statyti projektus, tačiau, „Studio Bark“ komandos nuomone, architekto vaidmens ateityje tai nesumenkins. „Mes nepakeičiame architektų ir dizainerių bendruomenės, mes tiesiog atnaujiname jų statybinius elementus. Jau dirbame su daugybe įmonių, kurios mano, kad „U-Build“ yra būdas įgyvendinti savo klientų projektus užtikrinant tikslesnę kainą, didesnį lankstumą ir aplinkai draugiškesnius sprendimus, – teigia „U-Build“ direktorius. – Manome, kad, padidinus kiekvieno iš mūsų galimybes įsitraukti į kūrimo procesą, žmonės bus labiau linkę suprasti gero dizaino naudą ir daugiau investuoti į dizaino bendruomenę.“ 47

kokybiško namo DNR

kokybiško namo DNR Statant energiškai efektyvų pastatą turi būti naudojami ir efektyvūs,vandenį taupantys santechnikos prietaisai. Ar technologijos turi kontroliuoti žmonių sąmoningumą?

LAUFEN pieš.

Verskite ir skaitykite

↓

O gal žmonės turėtų būti sąmoningi ir skatinti kurti technologijas bei naudotis jomis taip, kad situacija pasaulyje gerėtų?

kokybiško namo DNR

VONIOS KAMBARIO ĮRANGOS GAMINTOJŲ ATSAKAS Į KLIMATO KAITĄ Klimato kaita tampa didžiausia globalaus pasaulio problema. Ši tema buvo viena svarbiausių neseniai, šių metų spalio pabaigoje Romoje vykusiame šalių viršūnių susitikime „G20 summit of heads of state and government“. Tai buvo pasiruošimas Jungtinių Tautų organizuojamam COP26 susitikimui platesniu formatu Glazge (Škotija), kurio pagrindinės temos – klimato kaita, CO2 emisijos.

KALDEWEI nuotr.

Aušra NYMAN

50 2021 lapkritis–gruodis

kokybiško namo DNR

Įvairios tarptautinės organizacijos, mokslininkai jau ne vieną dešimtmetį su dideliu nerimu signalizuoja, kad žmonijai kyla (ir toliau kils) rimtų iššūkių dėl senkančių gėlo ir švaraus vandens rezervų bei augančios jo paklausos. Mūsų planetos išteklių taupymas, panašu, yra jautri ir svarbi tema ne tik žaliųjų judėjimų entuziastams, bet ir pažangioms sanitarinės įrangos gamybos įmonėms. Kiek patiems gamintojams yra aktualu, kad šiuolaikiniai sanitariniai prietaisai tausotų gamtos išteklių – vandenį?

Kad vandens tausojimas santechnikos įrenginiuose turi ribas, iliustruoja ir situacija su maišytuvais. Mažėjant vandens debitui ateina riba, kai rankas ar plaunamą daiktą po vandens srove tiesiog turėsime laikyti ilgiau, kad visiškai nuplautume. Vartojimą gali padėti mažinti automatiniai maišytuvai, aktyvuojami jutiklio. Vanduo iš tokio maišytuvo ima bėgti tik tada, kai prie jutiklio veikimo zonos prikišame ranką, ir nustoja tada, kai ranką patraukiame. Tokiu būdu užtikriname, kad vanduo bėga tik tada, kai jo reikia.

ROCA nuotr.

LAUFEN pieš.

Nerijus Bakšys, gamintojų „Laufen“, „Roca“ ir „Jika“ atstovas Baltijos šalims. Mes, kaip gamintojai, suvokiame, kad mums tenka nemaža dalis atsakomybės už tvarų gyvybiškai svarbaus ištekliaus – vandens vartojimą. „Laufen“ buvo vienas pirmųjų unitazų gamintojų, prieš daugiau nei dvi dešimtis metų perėjusių prie naujo vandens tausojimo standarto: unitazų konstrukcijos ir nuplovimo sistemos pradėtos projektuoti taip, kad kokybiškam didžiajam ir mažajam nuplovimui pakaktų atitinkamai vos 4,5 ir 3 l vandens. Senesnės sistemos vienam nuplovimui sunaudodavo 6, 9 ar net daugiau litrų vandens, tad ekonomija tapo tikrai reikšminga: vienas namų ūkis su tokiu ekonomišku unitazu metinį vandens suvartojimą gali sumažinti daugiau nei 10-čia tūkstančių litrų. Dabar „Laufen“ savo asortimente turi unitazų, kurie kokybiškai nuplaunami ir su 4/2 l vandens – jie paklausūs projektuose, kuriuose siekiama ypač aukšto energinio naudingumo įvertinimo (pavyzdžiui, „LEED Platinum“). Ir tai ne riba – būtų galima ir dar labiau mažinti unitazo nuplovimui reikalingą vandenį, tačiau didėja rizika, kad to vandens kiekio nebepakaks kokybiškam nuotekų vamzdžių išplovimui ir jie pradės kimštis.

Statant energiškai efektyvų pastatą turi būti naudojami ir efektyvūs, vandenį taupantys santechnikos prietaisai. Tai skatina tobulinti produktus, diegti inovacijas.

LAUFEN save! veikimo schema.

ROCA W+W - kartu ir unitazas, ir praustuvas.

kokybiško namo DNR

Ignas Jankauskas, gamintojo „Ideal Standard“ plėtros Baltijos šalyse direktorius. „Ideal Standard“, jau daug metų kurdamas produktus, remiasi keturiais kertiniais kriterijais – tai dizainas, kokybė, higiena ir vandens taupymas. Labai svarbu, kad prietaisai būtų ne tik komfortiški naudoti, bet ir taupytų vandenį. Vanduo yra fundamentalus išteklius ir jo neefektyvus vartojimas nedera su įmonės vertybėmis. Energijos ir vandens taupymo reguliavimai dažniausiai yra adresuoti pastatams. Statant energiškai efektyvų pastatą turi būti naudojami ir efektyvūs, vandenį taupantys santechnikos prietaisai. Tai skatina tobulinti produktus, diegti inovacijas. Patiems produktams reguliavimo, susijusio su vandens taupymu, nėra daug. Yra nusistovėję reikalavimai, kurie nėra ambicingi. Tik lyderiaujantys gamintojai, kaip „Ideal Standard“, savo gaminiuose diegia efektyvias naudoti, bet vandenį taupančias technologijas. Tai vienas iš būdų sukurti daugiau vertės ir malonumo vartotojui. Šeima, naudodama unitazą su „Aquablade“ technologija, sutaupo apie 1000 l vandens per mėnesį be jokių pastangų. Julijus Neufeld, gamintojų „Kaldewei“ ir „Keuco“ atstovas Lietuvoje. Mano atstovaujami gamintojai į gamtos apsaugą, klimato kaitą jau seniai žiūri ne pro pirštus, o veikia atsakingai ir aktyviai. Pavyzdžiui, „Keuco“ dauguma maišytuvų praustuvams yra sertifikuoti WELL sistema ir jų vandens pralaidumas yra iki 6 l/min., taip tausojant vandenį. Šio gamintojo dušo (lietaus) galvos praleidžia iki 15 l/min. vandens, ko visiškai pakanka maudymosi ma-

Mažai vandens naudojantis unitazas turi gerai nusiplauti vienu mygtuko paspaudimu, sunaudodamas tik 4 l vandens.

lonumams ir komfortui (rankiniai dušai dar mažiau – iki 9–12 l/min.). „Kaldewei“ – vienam žinomiausių vonios įrangos gamintojų – sunkiau taupyti vandenį, nes gaminamos vonios ir dušo plokštumos (padėklai), kurie patys savaime vandenį tik surenka. Tačiau „Kaldewei“ gaminiai visuomet racionalūs – ne per dideli ar per gilūs (vonios), o tokie, kurie yra patogūs, pakankamai erdvūs ir padeda nepereikvoti vandens. „Kaldewei“ yra pramonės lyderis, kai kalbama apie emaliuotąjį plieną vonios kambaryje. Puikūs vonios kambario sprendimai, pagaminti iš aukščiausios kokybės plieno emalio, gali būti 100 proc. perdirbti, kai pasibaigs jų ilgas tarnavimo laikas. Jau vien šiuo parametru aukščiausios kokybės gamintojas įneša maksimalų indėlį į aplinkai draugišką statybą. Tvarumas yra giliai įsitvirtinęs įmonės DNR – produktai iš plastiko ir polimerinio betono negaminami.

„Ideal Standard“ nuotr.

Kokios naujausios technologijos padeda taupyti vandens ir žaliavų išteklius?

Unitazas su „Aquablade“ technologija sutaupo 1000 litrų vandens per mėnesį.

52 2021 lapkritis–gruodis

N. Bakšys. Santechnikos sprendimai, prisidedantys prie klimato kaitą mažinančių veiksnių, neapsiriboja vandens tausojimu; yra daug daugiau būdų ir technologijų, kaip santechnikos produktai gali padėti gerinti situaciją. Viena iš gana naujų ir neįtikėtinai paprastų technologijų, kurią prieš kelerius metus ėmė diegti „Roca“, „Laufen“, – tai viensvirčiai praustuvo maišytuvai su vadinamąja šalto starto sistema. Mes esame įpratę: jei vandens reguliavimo svirtelė yra centrinėje pozicijoje (atsukta į mus), tai pakėlus ją bėgs šiltas vanduo. Jei svirtelę sukame į kairę, vanduo karštėja, o jei į dešinę – šaltėja. Atlikus tyrimus pasirodė, kad vartotojai net tada, kai jiems reikia šalto vandens, iš pradžių pakelia svirtelę, ir tik tada, kai jau bėga vanduo, suka svirtelę, ieškodami šalto vandens. O kol jį suranda, be reikalo aktyvuojamas vandens šildytuvas ir eikvojama energija. Šalto starto maišytuvuose centrinė svirtelės pozicija reiškia šaltą vandenį, o sukant ją kairėn, jis šiltėja. Tai padeda tausoti energiją ir mažinti CO2 emisiją.

Išdrįsk būti kitoks

Silk Black

2021 metų „Silk Black“ produktų kolekcija skirta išdrįstantiems išsiskirti. Kokybe garsėjantis Belgijos gamintojas „Ideal Standard“ savo populiariausiems produktams suteikė matinę juodą spalvą.

ROCA nuotr.

Vandenį ir energiją padeda taupyti ir termostatiniai maišytuvai. Jie daug greičiau (per mažiau nei 3 sekundes) sumaišo vandenį iki nusistatytos temperatūros, nei žmogus tai atlieka rankomis. Faktas, kad žmogus nepradeda praustis, o vanduo bėga veltui, kol nėra pasiekta norima temperatūra. I. Jankauskas. Mažai vandens naudojantys unitazai yra viena efektyviausių pasyvaus vandens taupymo priemonių. Šiuo metu populiariausi yra pakabinamieji unitazai, todėl potinkinis WC rėmas taip pat turi būti vandenį taupantis. „Ideal Standard“ gamina tiek potinkinius rėmus, tiek unitazus ir abu šiuos prietaisus suderina maksimaliam efektyvumui. Potinkinis rėmas „Prosys“ kartu su „Aquablade“ technologijos unitazu, kurio pilnam nuplovimai pakanka 4 l vandens, yra vienas efektyviausiu produktų rinkoje. Tradiciniai unitazai įprastai sunaudoja 6 l vandens vienam pilnam nuplovimui. Toks didelis skirtumas leidžia sutaupyti apie 10 l vandens vienam žmogui per dieną. Būtina atkreipti dėmesį, kad vien vandenį taupančio potinkinio WC rėmo nepakanka. Mažai vandens naudojantis unitazas turi gerai nusiplauti vienu mygtuko paspaudimu, sunaudodamas tik 4 l vandens. Tik nedaugelis unitazų yra suprojektuoti veikti su mažu vandens kiekiu. Senų technologijų unitazams 6 l vandens tiesiog būtini geram nuplovimui. 54 2021 lapkritis–gruodis

J. Neufeld. Siekdama užtikrinti, kad, įrengiant vonios kambarius su voniomis, dušais ir praustuvais, nebūtų naudojamos sintetinės medžiagos, „Kaldewei“ aukščiausios kokybės vonios gaminiams naudoja ekologišką ir visiškai perdirbamą medžiagą – „Kaldewei“ plieno emalį. Šis unikalus plieno ir stiklo lydinys iš tikrųjų susideda net iš 20 proc. perdirbto plieno – galbūt iš senų vonių. Tokiu būdu išsaugomi vertingi ištekliai ir saugoma aplinka. Pridėkite suteikiamą 30 m. garantiją ir natūralų plieno emalio ilgaamžiškumą – neatremiami argumentai, kalbant apie gamtos apsaugą. „Kaldewei“ visada buvo pramonės pionierius, siekiantis tvarumo vonios kambario sprendimuose. 2021 m. spalio 6 d. aukščiausios kokybės vonios kambario įrangos gamintojas paskelbė naują tvaraus vonios dizaino erą. Todėl „Kaldewei“ pirmieji pasaulyje užsakė ir jau naudoja pirmąjį į ekobalansą orientuotą plieną „bluemint® Steel“ plieną su net 70 proc.sumažintu CO2 kiekiu iš „Thyssenkrupp Steel“, gaminamo „Thyssenkrupp“ gamykloje Duisburge. Šis plienas yra trečias svarbus elementas įmonei „Kaldewei“ norint pasiekti mokslu pagrįstus nustatytus klimato tikslus (SBTi) ir suderintus su Paryžiaus klimato apsaugos susitarimu. Ilgas 30 ar daugiau metų eksploatavimo laikas ir visiškas plieno emalio medžiagos perdirbimas yra kiti rimti argumentai vonios kambario sprendimų naudai.

Išmanioji termostatinė "Smart shower" sistema. Gamintojas - "Roca"

Potinkinis rėmas „Prosys“ kartu su „Aquablade“ technologijos unitazu, kurio pilnam nuplovimai pakanka 4 l vandens,

N. Bakšys. Turbūt reikėtų kelti filosofinį klausimą: ar technologijos turi kontroliuoti žmonių sąmoningumą, ar atvirkščiai – žmonės turėtų būti sąmoningi ir kurti technologijas bei naudotis jomis taip, kad situacija pasaulyje gerėtų? Unitazų gamintojai išties kartais kelia tokį klausimą, ar du nuplovimo mygtukai atnešė tą efektą, kurio tikėtasi. Kartais ir gamintojai, kurdami vis įmantresnį mygtukų dizainą, patys to nenorėdami pradėjo klaidinti vartotojus, nes pastarieji nebesuprato, koks yra skirtumas tarp vieno ir kito mygtuko paspaudimo. Šią problemą iš dalies sprendžia automatinio nuplovimo valdymo sistemos. Pavyzdžiui, „Laufen“ siūlo elektroninį potinkinio bakelio klavišą AW3 iš juodo stiklo su integruotu jutikliu, kuris pagal naudotojo praleistą laiką nusprendžia, kokį vandens kiekį – didesnį ar mažesnį – išleisti iš bakelio. I. Jankauskas. Mūsų šalyje vandens kaina nėra didelė, turime daug upių ir ežerų, namuose iš maišytuvo gauname geriamąjį vandenį. Tokios sąlygos neverčia susimąstyti apie vandens taupymą ir poveikį gamtai. Taip pat dažnai vartotojus lydi bloga patirtis taupant vandenį. Pavyzdžiui, dviejų mygtukų klozeto vandens nuleidimo sprendimas yra nuvylęs daug ką. Paspaudus mažąjį mygtuką unita-

zas nėra nuplaunamas švariai. Dažnu atveju tai nutinka dėl blogo potinkinio rėmo ir unitazo suderinamumo, kai keraminiai unitazai nėra pritaikyti nuplauti mažu vandens kiekiu. Gamintojai, tai pastebėję, nusprendžia investuoti į kūrimą produktų, kurie pasyviai taupytų vandenį. Jie investuoja, kad sukurtų vandenį taupančius produktus ir neatsisakytų komforto juos naudojant. Vandenį taupantys dušai ar maišytuvai privalo nuplauti muilą greitai ir efektyviai. Tik lyderiaujantys gamintojai, kaip „Ideal Standard“, savo gaminiuose diegia efektyvias naudoti, vandenį taupančias technologijas. J. Neufeld. Klimato kaita ir jos keliamos problemos nėra tik vandens trūkumas ar dviejų WC nuleidimo mygtukų problema. Svarbu ir tvarumas bendrąja – viso gamybos proceso ir produkto gyvavimo ciklo prasme. Kad vartotojas, rinkdamasis vonios įrangą, susimąstytų ne tik apie dizainą, kainą, bet ir apie patį produktą – iš ko, kur ir kaip pagamintas, kiek ilgai tarnaus (gyvavimo ciklas), ar gamintojas laikosi gamtosaugos reikalavimų ir ar turi tai įrodančius sertifikatus, kas bus, kai produktą reikės išmesti. Juk apie plastiko pakuotes ir maišelius jau kalbame daug ir drąsiai, bet apie daiktus, kuriais turėtume ilgai ir saugiai naudotis, nesusimąstome. Pavyzdžiui, kad plastiko (maišelių) gamyba ir perdirbimas yra sudėtingi procesai ir dažnai kenksmingi aplinkai – žinome, bet kad didelė dalis vonių (akrilas, polimerinis betonas, „akmens masė“) ir praustuvų yra lygiai tiek pat ir net kenksmingesni gamtai ir žmogui – nepagalvojame.

„Ideal Standard“ nuotr.

Vandenį tausojanti dviejų mygtukų klozeto vandens nuleidimo sistema nėra efektyvi, nes ne visi žmonės yra sąmoningi ir dažniausiai spaudžia didįjį arba abu mygtukus. Kokias alternatyvas siūlo gamintojai?

Šiuo metu populiariausi yra pakabinamieji unitazai, todėl potinkinis WC rėmas taip pat turi būti vandenį taupantis.

LAUFEN nuotr.

kokybiško namo DNR

„Kaldewei“ emalio sudėtinės medžiagos.

Ar skatinamas antrinis žaliavų, įrangos ar vandens (pavyzdžiui, dušo) nuotekų panaudojimas? Kaip ir kur tai taikoma? N. Bakšys. Pažangūs vonios įrangos gamintojai nuolat galvoja, kaip padidinti savo gaminių energinį naudingumą. „Roca“ jau daugiau nei dešimtmetį gamina unikalų įrenginį, sujungiantį praustuvą ir unitazą – W+W. Prausimuisi panaudotas vanduo yra filtruojamas, dezinfekuojamas ir panaudojamas unitazo bakeliui papildyti. Vandens suvartojimą, palyginti su paprastu 6/3 l unitazu, W+W padeda sumažinti apie 25 procentus. „Laufen“ kartu su bendraminčiais partneriais, mokslininkais, technologijų kūrėjais ir gamintojais pristatė unitazą „Save!“, kuris labai paprastu principu atskiria šlapimą į atskirą nuotekų sistemą, kad iš jo būtų galima pagaminti organines kompleksines trąšas. Tokiu būdu sukuriamas beveik uždaras azoto ir kitų pagrindinių maistinių medžiagų ciklas, stipriai prisidedantis prie pasaulio ekologinių problemų sprendimo. Dar vienas svarbiausių išteklių vartojimo mažinimo būdų – tualetinio popieriaus atsisakymas arba bent jau naudojimo mažinimas. Tualetinio popieriaus ritinėliui pagaminti reikia 30–140 l vandens, 1,3–5 kWh elektros, apie 0,7 kg medienos. Popieriaus reikės mažiau, jei naudositės 56 2021 lapkritis–gruodis

Svarbu ir tvarumas bendrąja – viso gamybos proceso ir produkto gyvavimo ciklo prasme.

bidė arba įsigysite unitazą su integruota bidė funkcija. Jo tereikės nusausinimui. J. Neufeld. Supratimas apie ekologišką statybą ir renovaciją niekada nebuvo toks didelis. Vonioje – bene intymiausioje namų patalpoje – žmonės kur kas mieliau apsuptų save natūraliomis, o ne plastiku ir kitomis aplinkai kenksmingomis sintetinėmis medžiagomis. Stiklas, mediena ir natūralus akmuo yra pagrindinės medžiagos šiuolaikiniuose, tvariuose vonios kambariuose. „Kaldewei“ yra vienas iš žiedinės ekonomikos statybų ir nekilnojamojo turto pramonėje pradininkų, gamintojo vonios, dušo paviršiai ir praustuvai su išskirtine emalio (stiklo) glazūra yra puikus tokių pasirinkimų papildymas.

kokybiško namo DNR

Į ŽMOGAUS BIORITMUS ORIENTUOTAS APŠVIETIMAS

Visi žinome, kas yra šildymo ar vėsinimo komfortas, kai patalpose palaikoma pastovi, Aušra NYMAN

žmogui palankiausia temperatūra. Juk kai per karšta ar per šalta, nesijaučiame patogiai. Taip pat yra ir su apšvietimu, tik apie jo komfortą dar kalbame nedaug. Specialistai teigia, kad apšvietimo komfortas jau netolimoje ateityje bus neatsiejama mikroklimatą patalpose užtikrinančių sistemų dalis, tokio pačio svarbumo kaip oro kokybė (CO2), temperatūrinis komfortas ir palankus santykinis oro drėgnumas.

Reguliuoti ne tik apšvietimo intensyvumą, bet ir šviesos spektrą Tyrimais nustatyta, kad palankiausias apšvietimas darbo vietoje turi būti 500 liuksų, o šviesos spektras maloniausias yra apie 2700 kelvinų (K). Rinkdamiesi LED juostą arba lemputę galime pamatyti šviesos spalvos temperatūros žymėjimą. Dažniausiai skiriami 3 baltos šviesos tipai: šiltai balta (2700–3200 K), dienos šviesa (4000–4500 K) ir šaltai balta (5000–6500 K). Tiesa, iki šiol architektai ar interjero dizaineriai naudojo taškinį ar zoninį apšvietimą, kai toje vietoje, kur tuo metu jis nenaudojamas, šviesa paprasčiausiai išjungiama. Šiuolaikinės technologijos leidžia šį procesą valdyti automatiškai, negana to, keisti šviesos srautą ir spektrą, palaikyti optimalų apšviestumą, kad jis nebūtų per ryškus ir nevargintų akių. Nesunku suprasti, kaip tam tikras apšvietimas gali įtempti mūsų akis, padidinti kūno temperatūrą arba suteikti erdvėje tam tikro lygio atmosferą. Atlikus tyrimus nustatyta, kad šiuolaikinis žmogus vis daugiau savo gyvenimo laiko ir ateityje praleis patalpose, todėl svarbu suprasti, kaip apšvietimas gali akivaizdžiai paveikti jose esančių žmonių gerovę. Bet kuris apšvietimo ekspertas tikrai žinos apie apšvietimą pagal bioritmus, arba labiau žinomą tarptautinį terminą HCL (angl. human centric lighting) – į žmogų orientuotą apšvietimą. Kai kurie mano, kad tai gana nauja technologija, nes dar daug kas nežinoma arba neįrodyta, kaip ji iš tikrųjų veikia žmonių sveikatą. 58 2021 lapkritis–gruodis

Nors vis dar reikia atlikti daugiau tyrimų apie jos poveikį žmogui, JAV įmonės „BIS Research“, atliekančios tyrimus apie aukščiausias technologijas, galimai turėsiančias įtakos globaliu mastu, duomenimis, HCL kryptingai populiarėja ir iki 2024 m. pasaulinė šios technologijos rinka pasieks 3,91 mlrd. JAV dolerių.

Kas tai – į žmogų orientuotas apšvietimas (HCL)? Į tai sudėtinga vienareikšmiškai atsakyti, nes yra daug HCL apibrėžimų. Apšvietimo valdymo įmonės „Lutron“ (JAV) statybos mokslų ir standartų kūrimo direktorius Brentas Protzmanas teigia, kad kai kurie apibrėžimai orientuojasi tik į cirkadinį ritmą (miego (pabudimo) ciklą), o kiti – tik į dienos apšvietimą arba vartotojo patirtį. Jo nuomone, išsamus šios technologijos apibrėžimas turi apimti visus šiuos dalykus. „Norime aiškiai pasakyti, kad į žmogų orientuotas apšvietimas turi atsižvelgti į visus apšvietimo sistemos įtakos žmonėms aspektus – tai gali turėti įtakos jų gerovei, produktyvumui ar nuotaikai. Jų gebėjimui atlikti užduotis, prisiimti atsakomybę už aplinką arba ryšį su lauku“, – aiškina B. Protzmanas. Taigi į žmogų orientuotas apšvietimas yra holistinis požiūris, kuris turėtų apimti visus aspektus, kaip apšvietimas veikia žmonių gerovę, produktyvumą ir komfortą sukurtoje aplinkoje jų eksploatuojamuose pastatuose ir patalpose. Specialistai neabejoja, kad nėra geresnės apšvietimo sistemos erdvėje nei dienos šviesa. Tačiau, deja, dienos

Patogiausias scenarijus dideliuose pastatuose – valdoma centralizuotai iš pastato valdymo sistemos, su galimybe reguliuoti vietoje pagal poreikį.

kokybiško namo DNR metu būna atvejų, kai erdvėje nėra pakankamai natūralios šviesos, kad būtų užtikrintas vartotojui reikalingas apšviestumo lygis. Todėl dažnai tenka papildomai įjungti dirbtinį apšvietimą. Štai rašant šį tekstą, JAV, Kalifornijoje, jau beveik mėnuo kaip nerimsta aistros dėl studentų bendrabučio projekto įgyvendinimo, kurį finansuoja milijardierius Charlesas Mungeris. Bendrabutyje, kuriame tilps 4500 studentų, 90 proc. kambarių yra be langų. „Munger Hall“ arba „Dormzilla“ pavadinto pastato įgyvendinimo šalininkų argumentas – HCL technologijos, kurias pritaikant šviečiantis paviršius, imituojantis langą, niekuo nesiskirs nuo dienos šviesos ir studentų savijautai nepakenks.

Kaip HCL veikia žmogaus sveikatą?

Redakcijos archyvo nuotr.

Taigi ką mes žinome apie tai, kaip HCL veikia žmonių būseną? Tyrimai parodė, kad prastas apšvietimas gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, ypač mūsų cirkadiniam ritmui. Pasak JAV Nacionalinio miego fondo, cirkadinis ritmas yra 24 valandų vidinis laikrodis, „žmogaus smegenyse veikiantis reguliariais intervalais tarp mieguistumo ir budrumo“. Cirkadinis ritmas reaguoja į šviesą ir tamsą. Per didelis arba per mažas tam tikrų tipų šviesos poveikis gali turėti įtakos elgesiui, naktiniam miegui, bendrai asmeninei sveikatai. HCL parodė daug žadančių rezultatų JAV sveikatos, taip pat ir senjorų, priežiūros įstaigose. Kai kurie pirminiai tyrimai rodo, kad jei tam tikromis dienos dalimis galima reguliuoti šviesos intensyvumą ir spalvų temperatūrą, gyventojai ir paci-

entai turi mažiau simptomų, jie mažiau susijaudinę, ramesni ir nesiblaško.

Diegiant HCL technologiją Nepaisant didėjančio HCL populiarumo, apšvietimo įmonės nesiryžta reklamuoti savo gaminių, kaip galinčių pagerinti žmonių sveikatą ar produktyvumą, remdamosi tyrimų stoka. Tačiau kalbant apie HCL technologiją, jau dabar kai kuriuose JAV pastatuose yra derinamas baltas apšvietimas, leidžiantis galutiniam vartotojui reguliuoti šviesos intensyvumą ir spalvos temperatūrą, kad būtų imituojama natūrali šviesa. Mokslininkai sutinka: mėlynai balta šviesa geriausiai tinka dienos metu, o gintarinio atspalvio šviesa – popietei ar vakarui, nes ji skirta besileidžiančiai saulei mėgdžioti. Tyrimų metu nustatyta, kad anksti ryte žmonės nori mėlynai baltos bangos ilgio. Dieną natūrali šviesa geriausiai palaiko cirkadinį ritmą nei bet kuris dirbtinis šviesos šaltinis. Vakare jau norisi pereiti nuo vėsaus prie šilto spektro siekiant neslopinti melatonino gamybos. Reguliuojamas baltas apšvietimas leidžia pasiekti šią pusiausvyrą, o išmanioji pastato valdymo sistema yra pagrindinė to dalis. Kadangi apšvietimo valdymas tampa vis sudėtingesnis ir automatizuotas, apšvietimo sistemos gali tapti labiau orientuotos į žmogų. Tai gali būti visai nesudėtinga – tarkim, belaidės klaviatūros, kurią galutinis vartotojas gali lengvai naudoti, kad pakeistų apšvietimo lygį arba šešėlio padėtį, įdiegimas. Šviesos ir šešėlių automatizavimas gali padėti išvengti tiesioginio akinimo, šilumos pojūčio diskomforto.

Per didelis arba per mažas tam tikrų tipų šviesos poveikis gali turėti įtakos elgesiui, nakties miegui, bendrai asmeninei sveikatai.

kokybiško namo DNR

Į ką atsižvelgti? Anot apšvietimo ekspertų, prieš investuojant į šią technologiją, montuojant arba modifikuojant apšvietimo sistemas, kurios apibūdinamos kaip orientuotos į žmogų, reikia atsižvelgti į šiuos dalykus. 1. Pasirinkti sistemą, kuri yra lanksti. Žvelgiant iš nuomininko perspektyvos, HCL suteiks papildomo lankstumo ir komforto. Tai svarbiausias dalykas. Galima nustatyti režimą taip, kad spalva pasikeistų automatiškai. Tai šiek tiek palengvins galutinio vartotojo pastangas. Patogiausias scenarijus dideliuose pastatuose – valdoma centralizuotai iš pastato valdymo sistemos, su galimybe reguliuoti vietoje pagal poreikį. 2. Pasirinkti sistemą su daugybe galimybių. Modernizuodami išmanųjį apšvietimą,

patalpų valdytojai turėtų atsižvelgti į pastato gyvavimo laiką, pasirinkdami sistemą, kurią galima keisti ir lengvai konfigūruoti. Netrukus bus galima patobulinti sistemą, pritaikant jos galimybes ir nelaukti dar 15–20 metų esminiam modernizavimui atlikti. 3. Įsitikinti, kad valdymo sistemą lengva naudoti. „Funkcijų, kurios nėra lengvos ir intuityvios galutiniam vartotojui, taikymas iš tikrųjų gali pakenkti, – teigia B. Protzmanas. – Žmonės ateina į pastatus ar patalpas, kuriose niekada anksčiau nėra buvę ir sako – nežinau, ką daryti.“ Tai gali sukelti sumaištį. Labai svarbu, kad vartotojo patirtis būtų laikoma dizaino dalimi. 4. Nepamiršti apie dienos šviesą. Pasinaudokite visa dienos šviesa, kurią galite gauti. Aprašytasis JAV atvejis daugelyje Europos šalių būtų neįmanomas. Net ir Lietuvoje yra

griežtos higienos normos, pagal kurias gyvenamosioms patalpoms taikomas langų ir grindų santykis turi būti ne mažesnis nei 1:6. Biuruose situacija sudėtingesnė, nes ne visos darbo vietos būna arti lango. Kaip jas išdėstyti, kad gautų pakankamai šviesos, priklauso ir nuo architekto sumanymo. 5. Ką apie HCL turi žinoti architektas? Jis turi žinoti šio apšvietimo principą ir kada jį tikslinga naudoti. „Šį apšvietimą tikslinga naudoti darbo ar mokymosi patalpose (ypač ten, kur trūksta natūralios dienos šviesos), tačiau poilsio ar pagalbinėse patalpose tokio apšvietimo nerekomenduočiau taikyti. Taip pat svarbu, jei vienoje erdvėje norime turėti vientisą vaizdą, atkreipti dėmesį, ar visi šviestuvai pritaikyti šiai technologijai“, – sako studijos „A2SM“ architektas Aurimas Sasnauskas.

Tai tarsi natūralios šviesos kaita, kada šaltesnės spalvos spektras gali mobilizuoti, aktyvuoti, o šiltesnės spalvos spektras – kiek atpalaiduoti.

ENERGINGAM RYTMEČIUI

PUSIAUSVYRA IR RAMYBĖ DIENOS METU

ATSIPALAIDAVIMAS VAKARE 3000-2700 K

4000 K balta su melsvu atspalviu

4000-3000 K balta

balta su medaus atspalviu

Pritaikymą jau randa ir Lietuvoje „Apie HCL žinojome, tačiau užsakovai nesiryždavo jo diegti dėl didesnio biudžeto. Pradėjus dirbti su SEB, jie jau žinojo apie šį apšvietimą ir buvo nusprendę jį diegti savo naujajame biure Konstitucijos pr., tad „Technopolio Nova“ pastate didelių kliūčių dėl HCL technologijos taikymo nekilo“, – sako A. Sasnauskas, pastarojo interjero projekto vadovas, kur SEB biuro patalpose HCL apšvietimas panaudotas pagrindinėse darbo erdvėse. „Manau, kad tokio apšvietimo privalumai geriausiai atsiskleidžia debesuotomis, tamsesnėmis dienomis – darbuotojai tuomet gali jausti besikeičiantį apšvietimo spektrą. Tai tarsi natūralios šviesos kaita, kada šaltesnės spalvos spektras gali mobilizuoti, aktyvuoti, o šiltesnės spalvos spektras – kiek atpalaiduoti, – teigia architektas ir priduria: – HCL šiandien nėra dar labai plačiai paplitusi technologija, tačiau ji, mano žiniomis, pinga, tad ateityje tikrai HCL ap60 2021 lapkritis–gruodis

švietimas populiarės. Kadangi patį apšvietimo algoritmą galima reguliuoti, tad manau, kad jis dar tobulėja ir optimalus šviesos spektro kaitos scenarijus dar yra testavimo stadijoje.“

Ateities apšvietimas? Architektui antrina kolega, tos pačios studijos architektas Viačeslavas Malenko: „HCL principas pradžioje atsirado ligoninėse, pastoviai gulinčių pacientų palatose, tam, kad imituotų dienos ritmą ir padėtų jiems greičiau atgauti jėgas. Iš ten ši technologija pradėjo plisti ir į biurus. SEB banko būstinė – didelis objektas, kur užsakovas matė tokio sprendinio reikalingumą. Nėra jokių abejonių, kad jis yra tiek pat svarbus kaip grynas oras biure. Aišku, reikės laiko, kol visi biurų šviestuvai būtų tokie. Dabar niekam jau nebereikia įrodinėti, kad LED yra gerai, tas pats nutiks ir su HCL“, – sako specialistas.

SOLISCAPE Modules for lighting, acoustics & sensors

šviestuvų SOLISCAPE teiraukitės: Vilniuje – šviesos ir technologijų centre „Sunamus“, P. Lukšio g. 15 ; Kaune – Puodžių g. 10 ; Klaipėdoje – Kuosų g.16.

technologijos

KAIP ŠILDYSIME ATEITYJE? Rolandas KAŽIMĖKAS

Europos Sąjunga siekia iki 2050 m. sukurti neutralizuoto poveikio klimatui ekonomiką. Norint pasiekti šį ambicingą tikslą, teks

Prognozių dėl šildymo sprendimų pokyčių yra įvairių, bet jos remiasi jau esamomis, išbandytomis šildymo sistemomis. Ypatingos revoliucijos, naujo šildymo būdo, apie kurį nebūtume žinoję, nežadama. Tačiau pabrėžiama, kad tam didelę reikšmę turės pasaulinis pramonės elektrifikavimas. Energijos vartojimo efektyvumo požiūriu didelę reikšmę turi šilumos šaltinis. Daugelį metų energija buvo gaminama naudojant degimo procesus, tai daroma ir dabar. Ateities šildymo sistemos siejamos su švaria energetika, kokią tiekia saulės, vėjo jėgainės, hidroelektrinės, ir racionaliu šių energijos šaltinių panaudojimu.

Kas lemia šildymo pokyčius? Vis dažniau kalbama apie smogo problemą ir apskritai aplinkos būklės blogėjimą. Prasta oro kokybė didesniuose miestuose fiksuojama beveik visą šildymo sezoną. Kylančios kuro kainos, didėjantys ekologiniai reikalavimai 62 2021 lapkritis–gruodis

verčia gamintojus ir investuotojus ieškoti naujų, mažiau aplinkai kenkiančių sprendimų. Todėl šildymo įranga pastebimai tobulėja ir mes stebime laipsnišką ekologiškų šilumos šaltinių plėtrą. Kovos su smogu įstatymai turėtų tai paspartinti. Jau dabar tokia įranga kaip modernūs kondensaciniai katilai, šilumos siurbliai, efektyvus elektrinis šildymas jau gerai žinoma ir vis dažniau naudojama. Ekspertų teigimu, iškastinio kuro šildymo katilų galimybės jau pasiekė savo ribas ir jokių sensacingų patobulinimų tikėtis neverta. Šiuolaikiniai kondensaciniai šildymo katilai pasižymi labai aukštu naudingumo koeficientu, kuris priartėjo prie 100 proc., o tai reiškia, kad visas sudegintas kuras virsta naudinga šiluma, pro kaminą į orą šiluma nepatenka. Tačiau iškastinio kuro deginimas generuoja CO2 – visuotinį baubą, klimato pokyčių kaltininką, dėl kurio ir kyla diskusijos apie pokyčius šildymo sektoriuje. Realiausios alternatyvos yra elektrinis šildymas, šilumos siurbliai ir naujos kuro rūšys kaip vandenilis ar sintetinis metanas.

pexels-pixabay iliustracija

atsisakyti iškastinio kuro. Taigi turės keistis šildymo sprendimai.

technologijos Kaip kurą naudojant sintetinį metaną, į atmosferą CO2 patenka, tačiau tai taršos nedidina, nes šio metano gamybai naudojamas CO2 ir jo sunaudojam tiek, kiek į atmosferą sugrąžinama sudeginant. Vandenilis dar patrauklesnis – jo gamybos metu išskiriamas deguonis, taigi pati gamyba mažina CO2 koncentraciją atmosferoje. Sukūrenus vandenilį šildymo katile, šalutinis produktas yra tik vanduo. Visi modernūs šildymo pasiūlymai reikalauja elektros. Daug jos reikia ir vandenilio ar sintetinio metano gamybai. Bet visas elektrą naudojančias technologijas žaliomis galime vadinti tik tada, kai elektra gaminama naudojant tokius atsinaujinančius šaltinius kaip vėjas, saulė, vanduo. Jei elektra gaminama deginant iškastinį kurą, jau turime kalbėti apie atmosferoje paliktą CO2 pėdsaką ir atsargiai vertinti elektrą naudojančios priemonės ekologiją.

Šiuolaikinis šilumos centras Išplėtotas didesnių miestų centralizuoto šildymo tinklas vis dar laikomas geriausiu pasirinkimu esamiems daugiabučiams pastatams. Didelis šilumos, tiekiamos iš modernios, atsinaujinančius šaltinius naudojančios jėgainės, gamybos efektyvumas, mažesnė tarša. Tačiau, nepaisant to, vis dažniau kalbama, kad centrinis šildymas vis tik yra praeities technologija, naudinga tik tol, kol stovės senieji daugiabučiai pastatai. Ateityje populiaresni taps lokalūs gyvenamųjų namų šilumos mazgai, tiekiantys šilumą vienam daugiabučiui ar kvartalui. Tokios sistemos bus lankstesnės, suteiks gyventojams galimybę individualiai reguliuoti ir kontroliuoti šilumos sunaudojimą. Jų efektyvumą didina ir tai, kad ant daugiabučių stogų gali būti sumontuoti saulės kolektoriai ar saulės jėgainė. Apie galimybę buto šildymo sistemą valdyti nuotoliniu būdu net neverta kalbėti – tai šiandiena, o ne ateitis.

(panaudojant perteklinę šilumą). Daugiafunkciškumas yra labai vertinamas šilumos siurblių privalumas. Šilumos siurbliai tinka ne tik naujiems, bet ir renovuojamiems ar modernizuojamiems pastatams šildyti – juos įrengus šildymo išlaidos reikšmingai sumažėja. Investicijos į šilumos siurblį yra didesnės, palyginti su investicijomis į šildymo sistemą su kondensaciniu katilu, tačiau eksploatavimo sąnaudos yra daug mažesnės. Sparti technologijų pažanga tik dar labiau didina šio šildymo būdo populiarumą. Prognozės rodo, kad susidomėjimas šilumos siurbliais ir toliau didės, be to, jį skatins mažėjančios įrengimo kainos.

Elektra ir... elektra Elektra ilgai buvo neefektyvus ir brangus šildymo variantas. Tačiau jei ją gamina saulės baterijos ar vėjo jėgainės, jei name įrengta efektyvi infraraudonųjų spindulių šildymo sistema, situacija iš esmės keičiasi. Šildymas, naudojant infraraudonųjų spindulių grindinio šildymo sistemą, yra rentabili, lengvai įrengiama al-

VANDENYNAI

MIŠKAI

TECHNOLOGIJOS

Šilumos siurbliai – didelės perspektyvos Ne tik individualiuose namuose, bet ir moderniuose daugiabučiuose pastatuose vis dažniau įrengiami įvairių tipų šilumos siurbliai. Jau daugelį metų išbandyta ir prieinama technologija leidžia žemėje, vandenyje ar ore sukauptą energiją panaudoti patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti. Šilumos siurbliai pasižymi dideliu efektyvumu ir mažomis eksploatavimo sąnaudomis. Jų privalumai: nesudėtinga techninė priežiūra, ekologiškumas, efektyvumas, galimybė ne tik šildyti, bet vėsinti patalpą. Kaip šių prietaisų trūkumas dažniausiai įvardijama būtinybė pasirūpinti papildomu šilumos šaltiniu, jei tokia sistema montuojama šalto klimato zonoje. Šaltesnėse zonose naudojamos hibridinės dujinio katilo ir šilumos siurblio sistemos. Tinkamai suprojektuoti ir sumontuoti šilumos siurbliai ekonomiškai gamina šilumą kiekviename pastate, ne tik gyvenamajame. Jie sėkmingai diegiami pramonės įmonėse, kur labai svarbu visapusiškai išnaudoti įrenginio galimybes, integruojant juos į technologinius procesus

ternatyva. Po grindimis patiesta infraraudonųjų spindulių grindinio šildymo plėvelė šildo aplinkinius daiktus, bet ne patalpos orą. Šilumą spinduliuojantys aplinkiniai daiktai ir sušildo orą. Toks šildymas vertinamas kaip sveikesnis, tolygiau šildantis patalpas, nesukeliantis tokio oro masės judėjimo, kokį sukelia konvekcinis šildymas. Šildymas infraraudonaisiais spinduliais turėtų būti derinamas su ant stogo sumontuota saulės jėgaine ir perteklinę energiją kaupiančią baterija, kuri saulėtą dieną ją kaupia, o atiduoda naktį ar apniukusią dieną. Baterija padeda racionaliai naudoti saulės jėgainės gaminamą energiją. Tokia koncepcija gali būti efektyvi ne tik naujuose, bet ir pastatytuose ir neefektyvią šildymo sistemą turinčiuose pastatuose. Infraraudonųjų spindulių šildymo sistema (tai gali būti tiek šildytuvai, tiek grindinis šildymas), dirbanti kartu su saulės jėgaine įvardijama kaip puikus sprendimas, siekiant iš esmės keisti šildymo sistemą. Tačiau netrūksta ir skeptiškų vertinimų – šildymo periodas pas 63

technologijos mus yra gana ilgas, pastatai šildomi tokiu metu, kai dienos trumpiausios, o apniukusių dienų daugiausia, todėl abejojama ar tada saulės jėgainė pagamins pakankamai energijos, kad jos užtektų ir šildymui, ir kitiems poreikiams. Renkantis infraraudonųjų spindulių grindinio šildymo sistemą, o ne atskirus skydus, šildomas didesnis plotas, tad kaitinimo elemento temperatūra mažesnė, grindų dangai negresia perkaitimas.

Iškastinio kuro pakaitalai: vandenilis, sintetinis metanas Iškastinio kuro pakaitalai patrauklūs ne tik ekologiškumu, bet ir tuo, kad jų tiekimui galima naudoti modernizavus jau esamus dujotiekius, kurių tinklas kai kuriose šalyse tikrai labai išplėtotas, o šildymui – kondensacinius katilus ir jau turimas šildymo sistemas. Viena iš perspektyvų – vandenilis. Labiausiai planetoje paplitęs elementas – netoksiškas, neagresyvus, neradioaktyvus, neteršia vandens, nekenkia gamtai ir aplinkai, svarbiausia, kad jį deginant neišsiskiria klimatui kenksmingas CO2. Natūraliai gryno vandenilio nėra – jis turi būti gaunamas iš vandens arba kitų vandenilio turinčių junginių. Vandens turime labai daug – jis dengia daugiau kaip du trečdalius Žemės paviršiaus. Ekspertai daugiausia dėmesio skiria vandens elektrolizei, kurios metu gaunamas vandenilis ir šalutinis produktas – deguonis, kuris, patekęs į atmosferą, tik mažina CO2 dalį joje. Tačiau tam reikalingas didelis elektros energijos kiekis, vertinant, kiek energijos sunaudojama vandenilio gamybai ir kiek jos išskiria deginamas vandenilis, dažnai šis kuras įvertinamas kaip neracionalus. Tačiau žaliojo vandenilio gamybai norima panaudoti vėjo ir saulės jėgainių elektrinių pagamintą perteklinę energiją, be to, elektrolizės technologijos irgi tobulėja.

Kai kuriose Europos šalyse vandenilis jau bandomas, tiekiant jo ir dujų mišinį esamais dujų tinklais. Šios srities pionieriais tapo Didžioji Britanija, eksperimentų vieta pasirinkusi nuosavą dujų tinklą, turintį Kilio (Keele) universitetą 20 proc. vandenilio ir gamtinių dujų mišiniu kelerius metus buvo šildomi 30 universiteto pastatų ir dar 100 aplinkinių namų. Eksperimentas pradėtas ir Nyderlanduose. Rozenburgo miestelyje daugiabutį gyvenamąjį namą šildo katilas, naudojantis 100 proc. vandenilį. Eksperimentui panaudotas esamas vamzdynas siekiant parodyti, kad turimi tinklai yra pasirengę priimti naująjį kurą. Tai pirmasis pasaulyje projektas, kuriame grynas vandenilis naudojamas kaip namų šildymo sistemos kuras. Škotijoje, Bakheivene, pirmą kartą pasaulyje kuriamas vandenilio tinklas, kuris nuo 2023 m. į namus tieks vandenilį ir užtikrins, kad šildymui nebus naudojamas CO2 išskiriantis kuras. Pirmuoju projekto etapu bus šildoma apie 300 namų, o vandenilis bus gaminamas netoliese esančioje elektrolizės gamykloje, kuri naudos jūroje pastatytų vėjo turbinų elektros energiją. Vėliau tinklas bus išplėstas iki 1000 nekilnojamojo turto objektų.  Vandenilio (20 proc.) ir dujų mišinys tinklais tiekiamas ir tam tikruose Vokietijos regionuose. Ekspertai prognozuoja, kad iki 2030 m. žaliasis vandenilis pradės konkuruoti su anglimis ir gamtinėmis dujomis plieno gamyboje, o iki 2050-ųjų jo kaina kris iki 1 USD/kg ir pasaulio rinkose taps pelningesnis už dujas, kartu pasižymėdamas nulinėmis CO2 emisijomis. Tuo pat metu rinka taps pasaulinė, vandenilis bus transportuojamas, kaip dabar transportuojamas SGD. Atliekami tyrimai, kaip būtų galima gauti vandenilį iš metano pirolizės būdu. Didelis šio būdo privalumas, palyginti su elektrolize, yra mažesnis energijos kiekis, reikalingas vienam kilogramui vandenilio gauti. Tačiau šis būdas išskiria į atmosferą CO2, tad ieškoma metodų, kaip būtų galima šias emisijas sumažinti. Sintetinis metanas, kuris gali būti tiekiamas į dujų perdavimo infrastruktūrą ir maišomas su gamtinėmis dujomis, taip pat vertinamas kaip ekologiniu požiūriu neutralus kuras. Jo gamybai naudojamas CO2, tad tai kompensuoja emisijas.

Visiška integracija

freepic.com iliustracija

Nesunku pastebėti, kad, siekiant visapusiškai taupyti energiją, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, neužtenka keisti šildymo būdą. Yra daugybė sprendimų – nuo žaliųjų stogų, kur augalų sluoksnis padeda išlaikyti pastato šilumą žiemą ir vėsą vasarą, iki integruotų izoliacijos sprendimų, palaikančių palankią temperatūrą, mažinančių šildymo sistemos apkrovą. Pasyviojo namo koncepcija yra vienas svarbiausių statybos laimėjimų. Išmanusis visų namo sistemų valdymas, atsižvelgiant į aplinką ir poreikius, padeda dar efektyviau įgyvendinti šią koncepciją.

64 2021 lapkritis–gruodis

technologijos

Viskas viename, visiems metų laikams.

ŠILUMOS SIURBLIAI – komfortiškas mikroklimatas Šilumos siurbliai oras–vanduo tampa vienu populiariausių naujų individualių namų šilumos šaltinių, kurį trumpai apibūdinti galima taip: viskas viename, visiems metų laikams. Šie siurbliai kuria namų mikroklimatą – ne tik šildo, ruošia karštą vandenį, bet ir, jei reikia, vėsina patalpas. Toks sprendimas įvairiomis sąlygomis užtikrina komfortišką mikroklimatą. Šilumos siurbliai skirti tiek naujos statybos pastatams, tiek renovacijos projektams, kai į namų šildymo sistemą tiekiamas šilumos siurbliams pritaikytas termofikatas.

Logiškas pasirinkimas Šilumos siurbliai oras–vanduo yra viena perspektyviausių ateities šildymo krypčių. Šis ekologiškesnis, tvaresnis, efektyvesnis ir sparčiai populiarėjantis šildymo variantas glaudžiai susijęs su atsinaujinančių šaltinių energetika – jei šilumos siurbliui reikalingą elektrą gamina atsinaujinantys šaltiniai, jis neteršia aplinkos. Įvertinus kylančias energijos kainas, ES sprendimą atsisakyti aplinką teršiančio iškastinio kuro, siekį naudoti tik žaliąją energiją, tampa aišku, kad šilumos siurblio pasirinkimas visomis prasmėmis yra patrauklus sprendimas. „Samsung“ marketingo ir tiekimo specialistas Tadas Skiparis sako, kad šilumos siurbliai oras–vanduo ne tik ekonomiški ir efektyvūs, bet ir nesudėtingai įrengiami. „Jei nėra specifinių montavimo užduočių, geras specialistas šilumos siurblį sumontuoja per dieną. Nereikia

gręžinių, kaip geoterminio šildymo atveju, montuojami du blokai: vidinis ir lauko, kuriuos skiria namo siena. Jei vidinis blokas turi integruotą karšto vandens ruošimo sistemą (patogiausias ir dažniausiai pasirenkamas variantas), šilumos mazgas yra vientisas, estetiškas, nereikia atskiro boilerio, su šildymo sistema jį jungiančio vamzdyno. Siekiame, kad vartotojui viskas būtų kuo aiškiau, paprasčiau, kad šildymo sistema būtų kompaktiška ir estetiška“, – pasakoja T. Skiparis. Pasirinkus šilumos siurblį verta pagalvoti apie autonominį elektros šaltinį – saulės jėgainę, kurią sujungę su šilumos siurbliu turėsime itin ekologišką šildymo sistemą. Toks sprendimas padeda sumažinti šilumos bei karšto vandens gamybos kaštus.

Nuolat tobulinamos technologijos „Mūsų klimatas keičiasi, jis nėra toks atšiaurus, koks buvo anksčiau, ir šilumos siurbliams toks klimatas nebaisus. Kai už lango stipriai šąla, siurblių efektyvumas krinta, bet skeptikai, teigiantys, kad jau prie -15 Cº jie neveiks, klysta ir klaidina kitus. Šilumos siurbliai – moderni įranga, ši technologija nuolat tobulinama, adaptuojama ekstremalesnėms sąlygoms. „Samsung“ šilumos siurbliai be problemų šildo patalpas ir vandenį, kai lauke temperatūra nukrinta iki -25 Cº“, – apie šilumos siurblių tinkamumą šaltesniam klimatui sako T. Skiparis.

Reikia įvertinti, kad siurblys ne tik šildo – vasarą grindinio šildymo sistemai jis gali ruošti šaltą vandenį vėsinimui. Į grindinį vėsinimą vis dar žiūrima nepatikliai, bet kas išbando, supranta, kad šiltuoju periodu jis sukuria malonų mikroklimatą.

Pagrindinis namų mazgas Naujos kartos A+++ energinės klasės „Samsung ClimateHub“ šilumos siurbliai oras–vanduo užtikrina tobulą namų mikroklimatą. Jie pasižymi išmaniu, patogiu ir intuityviu valdymu, tyliu veikimu, turi integruotą 200/260 l talpą karštam vandeniui ruošti, vėsinimo funkciją, parengti sujungti su saulės jėgaine. „Samsung“ siurblių patikimumą gerai nusako jiems suteikiama 5 metų garantija. „Įrengiant šilumos siurblį, didelę reikšmę turi montavimas – šį darbą turi atlikti profesionalai. Šilumos siurblys veikia patikimai ir efektyviai, kai jį montuoja šioje srityje besispecializuojančios įmonės. Tai etapas, kai reikia galvoti ne apie taupymą, o apie kokybę“, – pabrėžia specialistas

www.samsung.com/lt/business/ climate/climatehub/ 65

technologijos „Viessmann“ siūlo katilus, galinčius naudoti mišinį, kuriame yra 20 proc. vandenilio ir 80 proc. dujų.

Modernūs katilai šiandienai ir ateičiai

Ateities šildymo sistemos negalės būti vien tik elektrinės – toks sprendimas pareikalautų didelių investicijų elektros gamybai didinti. Jau dabar aišku, kad, siekiant iki 2050 m. įgyvendinti su klimato kaita susijusius tikslus, šildymo sistemose matysime ne tik šilumos siurblius, elektrinį šildymą, bet ir kondensacinius katilus, kurie šiais laikais kūrenami dujomis, tačiau ateityje naudos vandenilį. Apie tai, kaip katilų gamintojai ruošiasi ateities iššūkiams, kalbamės su Vokietijos bendrovės „Viessmann“ atstovybės Lietuvoje vadovu AUDRIUMI KONČIUMI.

Įmonės archyvo nuotr.

Dujas keis vandenilis Energetikos specialistai vandeniliui teikia ypatingą reikšmę – jį gaminant išskiriamas deguonis, o tai reiškia, kad tokia gamyba, jei naudojama švari elektros energija, mažina CO2 kiekį atmosferoje. „Deutsche Energie Agentur“ specialistai teigia, kad jei šiandien gamtines dujas papildytume 20 proc. vandenilio, o tai įmanoma, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą būtų galima sumažinti maždaug 7 proc. per metus. Būtų reikšmingas indėlis, siekiant stabdyti klimato kaitą. 2020 m. liepą ES Komisija pristatė vandenilio strategiją, kurioje raginama smarkiai plėsti gamybos pajėgumus. Vokietijos vyriausybė taip pat paskelbė 66 2021 lapkritis–gruodis

nacionalinę vandenilio strategiją. Ją padeda įgyvendinti ir šildymo pramonės inovacijų lyderė „Viessmann“. „Jau dabar „Viessmann“ siūlo katilus, galinčius naudoti mišinį, kuriame yra 20 proc. vandenilio ir 80 proc. dujų. Galvodama apie ateitį, kai kuru bus tik vandenilis, bendrovė jau gamina tokius šildymo katilus, kurių nereikėtų keisti, keičiant kuro rūšį, – tiesiog techninės priežiūros metu bus pakeisti tam tikri mazgai ir katilas galės dirbti kūrendamas 100 proc. vandenilį. Daug pigiau nei pirkti naują katilą. „Viessmann“ jau yra pasiruošusi buitiniams vartotojams siūlyti katilus, kurie kaip kurą naudos vandenilį. Tobulinamos ir pramonės įmonėms skirtos sistemos. Kondensaciniai

šildymo katilai niekur nedings – ne kiekvienas būstas gali įsirengti šilumos siurblį, be to, pramonei reikia garo, aukštų temperatūrų, kokios negali būti pasiektos naudojant šilumos siurblius. Todėl tam tikrais atvejais patraukliausia išeitis – dujas keisti vandeniliu“, – pasakoja „Viessmann“ atstovybės vadovas A. Končius.

Ta pati infrastruktūra Pasak A. Končiaus, vandenilis įdomus ne tik dėl savo ekologiškumo, bet ir dėl to, kad jam transportuoti galima naudoti ES šalių turimą dujotiekių tinklą. ES šalių dujų tinklas labai išvystytas, tai milžiniškos investicijos, tad, atsisakius šildymo iškastiniu kuru, jo tikrai ne-

verta naikinti – tinklą galima naudoti vandeniliui tiekti į šildymo sistemas. Vandenilį galima transportuoti ir SGD laivais. Pasak pašnekovo, vandenilis patrauklus, nes juo šildant namus nėra jokių CO2 emisijų – vienintelis išmetamas produktas yra vanduo. O jei vandenilio gamybai naudojama švari elektra, vadinasi, vandenilis atmosferoje nepalieka jokio neigiamo pėdsako. Vandenilio gamybos, kuriai planuojama naudoti perteklinę elektros energiją, technologija palanki ir tuo, kad vandenilį galima gaminti kiekvienoje šalyje ir šalis tampa nepriklausoma nuo iškastinio kuro tiekėjo, nes elektrolizės procesui reikalingas vanduo ir elektra.

Aukštas naudingumo koeficientas „Viessmann“ – inovatyvi kompanija, tad gamina ne tik tai, kas reikalinga šiandien, bet ir siekia kurti ateities kartoms tinkamą gyvenimo aplinką. Investuodami į „Viessmann“ gaminį, jūs investuojate į produktą, patikimai dirbantį ir dabartinėmis sąlygomis, ir su naujausiomis ateities technologijomis. Perėjimas nereikalaus didelių investicijų, išliks tas pats komfortas, tas pats veikimas, tas pats automatizuotas valdymas“, – pasakoja A. Končius. Tam tikruose Vokietijos regionuose nedidelis vandenilio kiekis jau yra paduodamas į dujų sistemą, o dabartiniai „Viessmann“ katilai sėkmingai veikia su tokiu mišiniu. Su dujų ir vandenilio mišiniu galinčių dirbti „Viessmann“ dujinių kondensacinių katilų „Vitodens 200“ ir „Vitodens 100“ naudingumo koeficientas neįtikėtinai aukštas – net 98 procentai. „Viessmann“ išbando ir grynam vandeniliui skirtą kondensacinį katilą „H2ready“. Jis greičiausiai pasirodys nuo 2024 m., kai Vokietijoje bus pradėti naudoti pirmieji vandenilio dujų tinklai.

Įmonės archyvo nuotr.

technologijos

Geresnis efektyvumas, patogus valdymas Daug kalbama apie šildymo sistemų optimizavimą panaudojant saulės kolektorius, šilumos siurblius. Tačiau šaltesnio klimato sąlygomis tokia, gan didelių investicijų reikalaujanti įranga ne visada galės užtikrinti reikiamą šilumos kiekį. Sprendžiant problemą, įrenginiai papildomi elektriniu arba dujiniu katilu, įsijungiančiu, kai sistema pasiekia ribines apkrovas. Šildymo sistema tampa brangesnė ir sudėtingesnė. Energijos suvartojimo efektyvumo ir ekologiškumo požiūriu, geriausias pasirinkimas šiandien yra dujinis kondensacinis katilas, kurio naudingumo koeficientas siekia 98 procentus. O kai ateityje dujas pakeis vandenilis, dujinis „Viessmann“ katilas tarnaus ir toliau. Šiuolaikiniai kondensaciniai katilai iš dujų degimo išspaudžia beveik viską, perteklinė šiluma, vaizdžiai kalbant, neišskrenda pro kaminą. Vandens garai atvėsinami ir kondensuojasi katilo šilumokaityje, taip išskirdami papildomą energiją. Todėl kondensacinių katilų efektyvumo rodikliai, palyginti su įprastiniais katilais, yra labai aukšti.

Ryškus pavyzdys – naujoji „Viessmann“ katilų linija. Šių katilų šilumokaitis „Inox-Radial“ leidžia gauti maksimalią garo kondensacijos grąžą. Didelę įtaką šio mazgo veikimui turi jo forma, gamybai panaudotos medžiagos. Efektyvus, tyliai dirbantis degiklis „MatriXPlus“ pasižymi mažomis kenksmingų medžiagų emisijomis. Valdymo sistema „Lambda Pro Plus“ automatiškai prisitaiko prie dujų rūšies, taip padidindama energijos suvartojimo efektyvumą. Nepamiršta ir aplinkosauga: naujuose modeliuose azoto oksidų emisija į atmosferą sumažinta 40 procentų. Pakabinamieji dujiniai kondensaciniai katilai „Vitodens“ turi integruotą WLAN sąsają, kuri gali sujungti šildymo sistemą su internetu. Naudojant programėlę „ViCare“ šildymo valdymas yra labai paprastas ir intuityvus. Sistema stebi lauko temperatūrą ir rodo esamą šildymo sistemos būklę, prisideda prie energijos taupymo.

Iš rūsio į kambarį Jei anksčiau kabinant katilus kambaryje jiems būdavo įrengiama niša ar spintelė, dabar tam lieka vis mažiau priežasčių. Patrauklus „Viessmann Vitodens“ dizainas buvo pripažintas geriausiu prestižiniame „IF Design Award“ konkurse, kur pelnė auksą už dėmesį detalėms, įveikęs 6000 kitų pramoninio dizaino dalyvių. Ypač kompaktiški kondensaciniai katilai „Vitodens 100-W“ ir „Vitodens 111-W“ gali būti montuojami net labai mažose nišose. Tokie pakabinamieji katilai idealiai tinka renovuojamiems butams, kotedžams, nedideliems individualiems namams.

www.viessmann.lt 67

ŠVOK ateities tendencijos diktuoja madas jau šiandien 2015-aisiais Paryžiaus susitarime 195 šalys pasirašė dokumentą, kuriuo įsipareigojo iki 2050 metų neutralizuoti anglies dioksido poveikį ir taip sumažinti šiltnamio efektą skatinančius procesus. Siekdami prisidėti prie klimato kaitos mažinimo iniciatyvų, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemų gamintojai kuria vis efektyvesnius ir išmanesnius įrenginius. Šios tendencijos išliks ir ateityje, o technologiniai sprendimai užtikrins paprastą ir lengvą patalpų mikroklimato valdymą.

Optimizuota sistema – raktas į efektyvumą ŠVOK inžinerinės sistemos tarpusavyje glaudžiai susijusios ir daro įtaką viena kitai. Naudoti atskiras, nepriklausomas minėtąsias sistemas nėra optimalu, greičiau atvirkščiai – kyla pavojus, kad, esant netinkamiems nustatymams, veikdamos vienu metu kai kurios sistemos gali pradėti konfliktuoti tarpusavyje. Pavyzdžiui, oro kondicionierius bandys atvėsinti patalpas, o šildymo sistema jas sušildyti iki nustatytos temperatūros. Tokiu būdu abi sistemos veiks nuolat ir netikslingai, švaistydamos energiją. Kad taip nenutiktų ir sistema būtų optimizuota, turi būti įvykdyta bent viena iš sąlygų: vartotojas turi būti aukštos kvalifikacijos specialistas, gerai išstudijavęs visų sistemų automatikos veikimą ir jas sureguliavęs taip, kad veiktų optimaliai, vartotojas turi nuolat sekti temperatūrą patalpose, kad būtų išvengta perteklinio šaldymo ar šildymo arba pastate turi būti įdiegta Pastato valdymo sistema (PVS), kuri valdys ne tik paminėtas patalpų mikroklimato sistemas.

Svarbi dedamoji – patalpų vėdinimas ŠVOK srityje pastebima tendencija – sistemų jungimas į vieną daugiafunkcį arba, dar kitaip tariant, polivalentinį įrenginį, kuris gali atlikti keletą funkcijų vienu metu (ruošti karštą vandenį, šildyti, vėdinti patalpas). Vienas iš pavyzdžių – pastaraisiais metais sparčiai populiarėjantys šilumos siurbliai „oras–vanduo“, kurie jau sprendžia tris uždavinius: šildo patalpas žiemą, jas vėsina vasarą ir ruošia karštą (sanitarinį) vandenį visus metus. Tačiau norint visapusiško komforto patalpose, šių trijų funkcijų nepakanka. Lieka svarbi (būtina) dedamoji – patalpų vėdinimas. O vėdinimas savo ruožtu turi ne tik aprūpinti patalpas šviežiu oru, bet ir kontroliuoti oro kokybę, temperatūrą bei drėgmę. Tiksliai kontrolei naudojami papildomi

68 2021 lapkritis–gruodis

drėgmės, CO2, temperatūros ir oro kokybės jutikliai. Taip pat svarbu paminėti, kad patalpų vėdinimas reikalauja specifinių žinių, be kurių įranga gali veikti neefektyviai. Pavyzdžiui, nustatyta, kad šilumos siurblys patalpas šildo iki 23 °C, o vėdinimo įrenginys tiekiamą orą pašildo iki 24 °C ar 25 °C. Vėdinimo įrenginyje pradės veikti papildomi šildytuvai, kurie naudos papildomą el. energiją. Santykinės drėgmės palaikymas komforto zonoje – atskira funkcija ir dar viena arba dvi inžinerinės sistemos: oro drėkintuvas ir sausintuvas. Tai dar labiau komplikuoja situaciją, nes ir šios sistemos turi veikti sinchronizuotai su ŠVOK sistemomis. Atsižvelgiant į visa tai, rinkoje jau galima sutikti tokių polivalentinių įrenginių, kurie sugeba kontroliuoti visus patalpų mikroklimato parametrus ir tai daro labai ekonomiškai.

Griežtesni reikalavimai – išmanesni sprendimai Griežtėjant energijos taupymo reikalavimams, skatinant žaliąją energetiką ir mažinant šiltnamio efektą, kyla reikalavimai ir pastatų energetiniam naudingumui. Nuo 2021 m. sausio 1 d. statybos techniniame reglamente nurodyta, kad visi naujai statomi daugiabučiai ir gyvenamosios paskirties pastatai turi atitikti A++ energinę klasę. Tokie pastatai šildymui sunaudos 4 kartus mažiau energijos nei, pavyzdžiui, B klasės pastatai. Sandariuose būstuose vėdinimo sistemą įrengti tampa būtina tiek dėl reikalavimų, tiek dėl to, kad patalpos „nekvėpuoja“, o esant tokioms sąlygoms, tikėtina, kad atsiras nepageidaujama drėgmė, pelėsis, gali suprastėti gyventojų savijauta. Vėdinimas ir šilumos siurblys tampa norma naujuose pastatuose, todėl kyla natūralus klausimas – o kodėl jų nesujungus į vieną ir ortakių sistemos nepanaudojus ne tik šviežiam orui, bet ir šilumai bei vėsai tiekti? Taip pat reikia pagalvoti ir apie oro drėgmės kontrolę.

VĖDINA ŠILDO VĖSINA KONTROLIUOJA DRĖGMĘ FILTRUOJA ORĄ

Daugiafunkcis vėdinimo kondicionavimo įrenginys Vėdinimo įrenginių gamintoja UAB „Komfovent“ gali pasiūlyti daugiafunkcius įrenginius, kurie ne tik vėdina patalpas, tiekdami šviežią lauko orą, bet ir regeneruoja šilumą arba vėsą efektyviu rotaciniu šilumogrąžiu, o prireikus patalpas atvėsina arba pašildo įrenginyje integruotu šilumos siurbliu. Toks rotacinio šilumogrąžio ir šilumos siurblio tandemas užtikrina itin aukštą energinį efektyvumą. Visa tai lemia nebrangų tiekiamo oro pašildymą bei atvėsinimą. Šiuose įrenginiuose naudojamas ypatingas sorbcinis rotacinis šilumogrąžis, kuris ne tik taupo šilumą ar šaltį, bet ir efektyviai kontroliuoja drėgmę – žiemą, kai oras patalpose per daug sausas, dalį šalinamos drėgmės regeneruoja, o vasarą atvirkščiai – kai lauke didelė drėgmė, jos nepraleidžia į patalpas. RHP serijos įrenginius galima kombinuoti ir su saulės jėgainėmis. Tai dar labiau sumažina eksploatacijos išlaidas.

Vertindami technologinę pažangą, galime daryti išvadą, kad ateityje neatsiejamas mūsų buities komponentas bus daugiafunkcis klimato kontrolės įrenginys, kuris pačiu efektyviausiu būdu išlaikys patalpose optimalų komfortą, reaguodamas į gyventojų poreikius, akumuliuos energiją, atsižvelgdamas į meteorologines prognozes bei statistiką.

Apie UAB „Komfovent“ 25 metus rinkoje veikiančios įmonės specialistai yra žinomi kaip vėdinimo sistemų ekspertai. UAB „Komfovent“ kuria, gamina ir platina inovatyvius vėdinimo įrenginius, jų automatiką ir komponentus, oro kanalų, dūmų kanalų sistemas ir priešgaisrines sklendes. KOMFOVENT prekės ženklas vienija 12-os įmonių grupę, o prekybos geografija yra išsiplėtusi visame pasaulyje ir siekia 40 valstybių.

www.komfovent.lt 69

Grindinis šildymas infraraudonaisiais spinduliais – ekonomiška alternatyva

sprendimas neturi jokios įtakos patalpos aukštingumui. Plėvelės skiriasi savo galia, kuri nurodoma vienam kvadratiniam metrui. Lietuvos rinkoje dažniausiai naudojamos trejopo galingumo plėvelės: 60, 80 ir 150 W/m2. Kai 2013 m. pradėjome įrengti infraraudonųjų spindulių grindinį šildymą, turėjome net 220 W/m2 galios plėvelę. Tačiau galingų plėvelių poreikis labai greitai išnyko: reikalavimai naujos statybos namų sandarumui didėja, statomi vis aukštesnės energinės klasės pastatai, tad galingų infraraudonųjų spindulių šildymo plėvelių nebereikia. Dabar A+ klasės namui rekomenduoju rinktis 80 W/m2 plėvelę – jos tokiam namui visiškai užtenka“, – sako J. Butkus.

Įmonės archyvo nuotr.

Ekonomija ir įrengimas

Tradicinio elektrinio šildymo eksploatacija yra brangi, o šiais laikais, kylant elektros kainoms, sąnaudos dar gerokai išaugtų. Visai kas kita grindinis šildymas infraraudonaisiais spinduliais – ekonomiškas, lengvai įrengiamas, patikimas šildymo būdas. Apie tokio šildymo specifiką ir privalumus pasakoja MB „Heatpliusas“ infraraudonųjų spindulių šildymo specialistas Jonas Butkus.

Galią lemia energinė klasė Infraraudonųjų spindulių šildymas gali būti įrengtas įvairaus tipo grindyse. Po sujungiamomis medžio ar laminato grindimis klojama plėvelė, o kur grindys – plytelės, naudojamas specialus tinklelis.

Infraraudonųjų spindulių šildymas skleidžia tokį patį šiluminį spektrą, kokį spinduliuoja saulė ar pats žmogaus kūnas. Šildant nespinduliuojamos kito ilgio bangos, tad energija naudojama efektyviai. Be to, infraraudonųjų spindulių šildymo plėvelių šildomoje patalpoje oras nesausėja. Šildymo plėvelė yra vientisa, todėl šyla visas paviršius, nesusiformuoja šiltos ir šaltos zonos. Infraraudonieji spinduliai iš karto įšildo objektus, o ne orą, todėl grindys įšyla kur kas greičiau nei naudojant tradicinį vandeninį grindinį šildymą. „Mūsų siūlomos grindų šildymo plėvelės „Varme Plus“ gamintojas yra Pietų Korėjos įmonė – šio produkto pionierė. Anglies pluošto pagrindu pagamintos trisluoksnės šildymo plėvelės storis tik 0,3 mm, tad toks šildymo

Vertinant šildymo ekonomiškumą, reikėtų pasakyti, kad šilumos siurblių eksploatacija yra šiek tiek ekonomiškesnis pasirinkimas. Tačiau J. Butkaus atskleidžia, kad skirtumas tikrai nėra didelis – gal apie 10 procentų. Bet jei vertintume įrangos ir įrengimo sąnaudas, tai skirtumas jau kur kas didesnis – įsirengti infraraudonųjų spindulių šildymo sistemą kainuos dvigubai pigiau nei šilumos siurblį. Tai irgi reikia įvertinti kalbant apie ekonomiškumą. Infraraudonųjų spindulių šildymo įrengimas – paprastas. Iš pradžių dedamas paklotas, paskui išklojama šildymo plėvelė o ant jos sudedamos grindys. Nėra jokių specifinių, sudėtingų betonavimo darbų – žymiai paprasčiau, greičiau ir pigiau nei tradicinis grindinis šildymas.

Tvari šildymo sistema „Infraraudonųjų spindulių šildymas labai gerai dera su saulės baterijomis. Tarkim, turime 100–120 m2 ploto namą. Tokiame name plėvelė paprastai dengia 80 proc. grindų ploto (nėra tikslo ją kloti tose vietose, kur stovės stacionarūs baldai, spintos, virtuvės baldai ir pan.). Tokiu atveju maksimali įvado galia yra 6,4 kW ir, jei ant stogo sumontuotos 10 kW galios saulės baterijos, jų užtenka viskam – ir šildymui, ir kitiems poreikiams. Turime šildymo sistemą, kuri naudoja žaliąją energiją ir nepalieka CO2 pėdsako“, – teigia J. Butkus.

www.grindu-sildymas.lt 70 2021 lapkritis–gruodis

Slimdrive EMD-F Patogus praėjimas be kliūčių Slimdrive EMD-F elektromechaninis durų atidarytuvas varstomoms durims. Dėl nedidelių matmenų Slimdrive EMD-F (aukštis yra tik 7 cm) galima naudoti beveik visų tipų duryse. Slimdrive EMD-F turi įmontuotą uždarymo spyruoklę, kuri užtikrina durų uždarymą nutrūkus elektros energijos tiekimui. Slimdrive EMD-F yra labai saugi ir patikima automatinė sistema, kurią galima lengvai naudoti dažnai naudojamose duryse. Jos galingas variklis, patvari pavara ir pažangus elektroninis valdymas leidžia ją eksploatuoti daugelį metų be jokių problemų. Itin tylus veikimas Durų svoris iki 230 kg Vienas modelis visiems montavimo būdams be papildomo reguliavimo

GEZE Lithuania I lithuania@geze.com I www.geze.com

Sužinokite daugiau

tvarieji pastatai

BIOK LABORATORIJA ir jos žaliasis kiemas Lapkritį „BIOK LAB“ komandai buvo pristatyti jos naujieji namai – „2L architects“ projektuotas pastatas, kuriame telpa administracija, laboratorijos, gamybos ir sandėliavimo patalpos. Gamyklų, industrinių pastatų architektūra įprastai įsivaizduojama kaip utilitari ir lakoniška, bet apibūdinti šiai naujai vietai tokių epitetų tikrai neužtektų. Projektuojant išlaikyti aukšti ne tik funkciniai, bet ir estetiniai reikalavimai, o ypač didelis dėmesys skirtas darbuotojų patogumui.

Elena PALECKYTĖ

72 2021 lapkritis–gruodis

tvarieji pastatai OBJEKTAS: „BIOK LAB“ gamybinis pastatas su laboratorijos ir administracinėmis patalpomis VIETA: Klevinė, Vilniaus rajonas UŽSAKOVAS: UAB „BIOK LAB“ ARCHITEKTAI: projekto vadovas Julius Lapinskas, architektai Simonas Norkus, Kristina Šimkūnaitė, Gabrielė Liucija Ošikaitė, Viktorija Blažienė, Justina Radzevič – UAB „2L architects“ KONSTRUKTORIAI: Ramūnas Giedrys, Naglis Elenbergas, Povilas Maksimavičius (UAB „2L architects“) LANDŠAFTO ARCHITEKTĖ: Elė Kalvelė GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Sintervalas“

Irmanto Gelūno nuotr.

STATYBOS METAI: 2020-2021

tvarieji pastatai

Architektūrinė raiška ir natūralios medžiagos Didžiausios Lietuvoje kosmetikos gamybos bendrovės „BIOK LAB“ iš kitų gamintojų išsiskiria ne tik joje kuriama produkcija, bet ir architektūrine raiška. Visai šalia Vilniaus esantis pastatas yra gana introvertiškas: pagrindinė lauko poilsio erdvė kurta ne triukšmingoje kelio link Panevėžio pusėje, o privačiame žaliajame kiemelyje, o fasadų architektūrinė išraiška – santūri. Architektas Simonas Norkus pasakoja, kad pagrindinis tikslas buvo suformuoti ramų vertikalaus skaidymo fasadą su įtraukimu, pabrėžiančiu pagrindinį įėjimą į pastatą. Kadangi „BIOK LAB“ misija – gaminti natūralius kosmetikos produktus, tokia buvo pasirinkta ir eksterjero apdaila, fasade matomi natūralaus betono vertikalūs elementai ir medžio dailylentės.

Darbuotojų patogumas – prioritetas

Irmanto Gelūno nuotr.

Projektuojant išskirtinis dėmesys skirtas būsimiems darbuotojams – jų patogumas ir gerovė laikyti prioritetu ir buvo kuriami daugybe būdų. Pavyzdžiui, dėl didelių langų ir skaidrių pertvarų natūrali šviesa sklinda visu pastatu, o net ir būdami skirtingose patalpose žmonės gali susižvalgyti, jausti bendrystę. Kaip pasakoja architektė Kristina Šimkūnaitė, darbuotojų darbo ir poilsio patalpos projektuotos demokratiškos darbo kultūros principais – jos atviros, pereinamos. Poilsio ir bendrosios erdvės yra daugiafunkcės, jose galima ir dirbti, ir ilsėtis, organizuoti susibūrimus ar renginius. Užsakovų prašymu, pastato interjeras – šviesus, tad sienos ir atvirose darbo erdvėse matomos inžinerinės sistemos buvo dažomos šviesiomis spalvomis.

Viena pirmųjų būsimos „BIOK LAB“ gamyklos statybų aikštelėje pasirodė bendrovė „Storoma“. Klevinėje, Vilniaus rajone esančiame sklype, įmonė darbus pradėjo nuo sklypo paruošimo statyboms. „Storomos“ specialistai planiravo sklypą – išlyginę reljefą, paruošė vietą statiniui, įrengė laikinus kelius. Prasidėjus pastato statyboms, bendrovė buvo atsakinga ir už pagrindų vidaus grindims įrengimą. Įmonė, sukaupusi nemažai patirties tvarkydama viešąsias erdves, statydama kelius ir gatves, naujosios gamyklos teritorijoje rūpinosi infrastruktūros įrengimu. Įgyvendinant šį projektą priešais pastatą buvo įrengta automobilių parkavimo aikštelė, o ties pietrytine sklypo dalimi – sunkiojo transporto aikštelė, skirta žaliavų atvežimui ir prekių išvežimui, ir jas jungiantis kelias. Iki metų pabaigos į pastatą Klevinėje „BIOK LAB“ planuoja perkelti visą gamybą, tad „Storomos“ komandos įrengta infrastruktūra naudosis visi didžiausio Lietuvoje kosmetikos gamintojo darbuotojai.

www.storoma.lt

74 2021 lapkritis–gruodis

tvarieji pastatai

Dėmesys tvarumui, gamtosaugai – šių dienų tendencijos

Vilniaus rajone, Klevinėje, pastatytos naujosios gamyklos „BIOK LAB“ generalinis rangovas – 2009 m. įkurta bendrovė „Sintervalas“. Pastaruosius metus įmonė aktyviai plėtoja savo veiklą ir siekia tapti tarptautine organizacija. Atitiktis tarptautiniams standartams, pažangiausios statybinės technikos naudojimas, moderniausių inžinerinių sprendimų taikymas, socialinė atsakomybė, tvarumas, darni statyba – pagrindiniai bendrovės veiklos principai. Bendrovės direktoriaus Daliaus Satkūno teigimu, „BIOK LAB“ gamyklos statyba buvo rimtas, sėkmingai įveiktas iššūkis.

Aukščiausi aplinkosaugos reikalavimai „Sintervalo“ direktorius D. Satkūnas džiaugiasi, kad jų bendrovė „BIOK LAB“ gamyklos projekte kaip generalinė rangovė dalyvavo nuo projektavimo pradžios iki pat statybos pabaigos. „Sintervalo“ antrinė, inžinerinius tinklus įrengianti įmonė „Sinoras“ svariai prisidėjo prie šio projekto energijos taupymo ir kitų tvarių sprendinių įgyvendinimo. Pasak D. Satkūno, šio projekto išskirtinumas – aukšti reikalavimai energijos taupymui ir tvarumui, glaudžios statybos darbų sąsajos su gamyboje naudojamomis technologijomis. „BIOK LAB“ gamykla, suplanuota pagal aukščiausius projektavimo ir aplinkosaugos reikalavimus, tapo viena iš nedaugelio šalies gamyklų, turinčių A++ klasės sertifikatą.

Pastatas išsiskiria išmaniomis inžinerinėmis ir technologinėmis sistemomis, projekte buvo numatyta surinkti perteklinę šilumą ir ją vėl panaudoti gamybos procesuose, didelis dėmesys skirtas pastato sandarumui ir konstrukcinėms detalėms. Pastatas turi vidinį kiemą su medžiais, landšafto elementais ir lietaus vandens surinkimo sistema. Antrame jo aukšte – administracinės patalpos, laboratorijos, o pirmame – gamybinės ir sandėliavimo patalpos.

Sudėtingi techniniai reikalavimai „Sintervalo“ direktorius D. Satkūnas pasakoja, kad sprendžiant įvairius klausimus teko daug bendrauti su užsakovais, kurių noras turėti modernią, aplinkai draugišką gamyklą matėsi nuo pat pradžių. „Daug ką pasako ir tas faktas, kad vidiniame gamyklos kiemelyje medis buvo pasodintas dar statybų pradžioje – visos statybos vyko aplink jį. Tai puikus šio statinio užsakovų ir statytojų dėmesio gamtai įrodymas“, – prisimena D. Satkūnas. Statant „BIOK LAB“ teko įgyvendinti ne tik daug sprendinių, kurių tikslas – sumažinti poveikį klimato kaitai, bet ir spręsti gana specifines užduotis, susijusias su sudėtingais techniniais reikalavimais laboratorijoms, gamybinėms patalpoms. Gamyba ir tyrimai turi vykti itin švariose patalpose, tad dideli reikalavimai buvo keliami ventiliacijai, paviršių švarumui ir kt.

D. Satkūnas prisimena, kad vystant projektą pakilo statybinių medžiagų kainos, ėmė trūkti kai kurių medžiagų (gelžbetonio, izoliacinių medžiagų), tačiau vystydamas projektą „Sintervalas“ visa, kas reikalinga, stengėsi supirkti iš anksto, tad situacija buvo suvaldyta.

Kasdienė patirtis D. Satkūnas atskleidžia, kad dėmesys tvarumui, gamtosaugai, energijos taupumo tendencijos, saulės energijos ir kitų atsinaujinančių šaltinių panaudojimas šiuo metu akcentuojamas daugelyje projektų, kuriuos įgyvendino aukščiausios darbų kokybės siekiantis „Sintervalas“, turintis kvalifikuotų, didelę patirtį sukaupusių darbuotojų, perspektyvių savo darbą išmanančių specialistų komandą. Statybos darbai atliekami įvertinus galimą poveikį gamtai, naudojama moderniausia statybinė technika, gamtai palankiausios statybinės medžiagos. „Gyvenimas juda į priekį ir mes judame kartu su juo“, – sako „Sintervalo“ direktorius D. Satkūnas.

www.sintervalas.lt 75

Irmanto Gelūno nuotr.

tvarieji pastatai

Žalioji pastato širdis Pagrindinė pastato ašis – vidinis kiemelis ir jame jau augantis beržas. Šios privačios lauko erdvės landšafto architektė Elė Kalvelė pažymi, kad pirminė idėja buvo susijusi su žmogaus paliktos industrinės teritorijos, kurią pradeda įveikti gamta, vaizdiniu. „Tokios teritorijos apauga vijokliais, ten pasisėja kitų augalų. Vienas pirmųjų apleistose teritorijose išaugančių medžių yra beržas, todėl kuriant šią erdvę būtent jis ir buvo pasirinktas. Į tokią teritoriją koją įkėlęs žmogus ištrypia žolę, pasidaro takelius – šis vaizdinys atsispindi ir kiemelio dizaino sprendiniuose“, – pasakoja architektė. Aplink šią žaliąją erdvę sukasi darbuotojų patalpos ir jose verdantis gyvenimas, beržas yra matomas iš daugelio vidaus patalpų. Ten darbuotojai planuoja rinktis ir poilsio pertraukėlių.

Inžinerinių sistemų tvarumo principai Ne mažiau svarbūs projektuojant buvo tvarumo aspektai – kaip jau minėta, pastato eksterjere naudota natūrali medienos apdaila, tačiau tuo neapsiribota – didelis dėmesys skirtas mikroklimato užtikrinimui, suprojektuo-

tas grindinis šildymas žiemą, aktyvus vėsinimas vasarą. Siekta naudoti kuo mažiau dujų, todėl jos naudojamos tik gamyboje reikalingam karštam vandeniui paruošti (itin aukštai vandens temperatūrai pasiekti) ir pastatui šildyti bei vėdinti gilią žiemą. Tad pastato mikroklimatą kurianti sistema automatiškai persijungia iš „Samsung“ šilumos siurblių šildymo į dujinį tik esant žemai lauko temperatūrai. Iš suspausto oro kompresorinės atgaunama šiluma panaudojama buitinių patalpų karštam vandeniui ruošti. O gamybos procesų metu išsiskirianti šiluma atvėsinama fankoilais, vėsinimo proceso metu susidaranti šiluma perkeliama į technologines vandens talpyklas ir yra gamybos procese panaudojama antrą kartą (oro-vandens šilumos siurblio principu). Visos gamybos ir administracijos vėdinimo kameros (gamintojas „VTS“) pasirinktos su šilumos siurbliais, jie atvėsina orą vasarą, jį pašildo rudenį ir pavasarį (tokiu būdu žymiai sumažinamas dujų poreikis vėdinimo sistemoje esančiam orui pašildyti). Ant stogo numatyta saulės jėgainė, ji bus įrengiama etapais. Gauta elektros energija bus naudojama pastato administracijoje, gamyboje ir technologiniam karštam vandeniui ruošti, šitaip gamtinių dujų vartojimas bus dar labiau mažinamas.

Džiaugiamės, jog „BIOK LAB“ gamykla 33 darbo vietoms įrengti pasirinko ergonomiškus NARBUTAS aukščio reguliuojamus stalus B-ACTIVE bei vokiečių gamintojo INTERSTUHL darbo kėdes EVERY. Pasitarimų kambariuose pasirinkti taip pat NARBUTAS „NOVA Wood“ posėdžių stalai bei TWIST&SIT kolekcijos kėdės. Didžiausias iššūkis šiame projekte buvo suprojektuoti bei pagaminti specialius reikalavimus turinčius laboratorijų baldus.

www.narbutas.lt

76 2021 lapkritis–gruodis

tvarieji pastatai

Iššūkis, privertęs ieškoti tikslinių sprendimų Naujosios „BIOK LAB“ gamyklos šildymo ir vėsinimo sprendimus įgyvendino bendrovė „Samsung Electronics Baltics“. Unikalus statinys pareikalavo ir neeilinių sprendimų. Apie 530 kW galios vėsinimo ir šildymo sistemos sprendimus pasakoja šį projektą kūręs bendrovės ŠVOK produktų grupės techninis vadovas Rimvydas Breskis.

Biuro sprendimai. Tolygus paskirstymas

Irmanto Gelūno nuotr.

„BIOK LAB“ – iššūkis, privertęs ieškoti tam tikrų, tik šiam pastatui (biurams ir gamybinėms patalpoms) tinkamų tikslinių sprendimų. „Užsakovas akcentavo kokybę, o ne kainą ir pageidavo visais sezonais turėti tinkamą, komfortišką aplinką: kad karštą vasaros dieną būtų pakankamai vėsu, o šaltomis žiemos dienomis nepritrūktų šilumos“, – pasakoja R. Breskis. Biuro patalpoms buvo parinkta trivamzdė, žiemą patalpas šildanti, vasarą jas vėsinanti sistema, užtikrinanti tolygų mikroklimatą ir pereinamaisiais laikotarpiais: kai į pietinę pusę šviečiant saulei šią pastato dalį reikia vėsinti, o šešėlyje esančią šiaurinę dalį – šildyti. „Parinkome unikalius „Samsung“ šilumos siurblių oras–oras vidinius „WindFreeTM“ blokus. Jie nepučia vėsaus oro tiesiogiai, o tolygiai jį paskirsto visoje patalpoje. „WindFreeTM“ blokų mentelės yra perforuotos, blokai turi papildomą ketvirtą režimą, kuris, mentelėms užsidarius, lėtai per jų skylutes užpildo patalpą

Biuro patalpoms buvo parinkta žiemą patalpas šildanti, vasarą jas vėsinanti sistema, užtikrinanti tolygų mikroklimatą ir pereinamaisiais laikotarpiais.

vėsiu oru. Taip vėsus oras tolygiai pasiskirsto visoje patalpoje, visur palaikoma norima temperatūra. Šis unikalus „Samsung“ sprendimas leidžia visose darbo vietose sukurti vienodą mikroklimatą. Nėra taip, kad vienam darbuotojui vėsus oras pučia į pakaušį, o kitam per karšta. Šis sprendimas eliminuoja tokius netolygumus“, – sako R. Breskis. „WindFreeTM“ režimas įjungiamas tik vėsinant patalpas, šildymui jis nenaudojamas, nes tokiu atveju šiltas ir lengvesnis oras pasiliktų viršuje. Didesnėse patalpų ir atviresnių biuro erdvių lubose buvo sumontuotos apvalios 360 kasetės. Šios kasetės neturi kreipiančiųjų mentelių, jos gali orą skleisti horizontaliai, palei pat lubas, taip vėsus oras tolygiai paskirstomas 360 laipsnių kampu aplink kasetes, išvengiant tiesioginio pūtimo į patalpoje esančius žmones. Unikali „Samsung“ 360 kasetė funkcionalumu išsiskiria iš panašių kitų kompanijų gaminių.

Gamybinės patalpos. Energijos sugrąžinimas Gamybinėms patalpoms, kuriose oro vėsinimas vyksta ištisus metus, teko ieškoti unikalaus, visiškai naujo sprendimo. Pasirinkti galingą kondicionavimo funkciją turintys „DVM S Water“ blokai. Būtent jie padėjo išspręsti pastato vėsinimo tiek vasarą, tiek žiemą užduotis.

R. Breskis atskleidžia šio sprendimo unikalumą ir tikslingumą: „DVM S Water“ sistemos lauko blokus aušinantis vanduo sušyla. Kad nešvaistytume šios, vandenyje sukauptos šilumos energijos, mes šiltą vandenį grąžiname į technologinius procesus, t. y. nešildome atmosferos, nešvaistome energijos, o ją panaudojame. Tai nestandartinis ir tikrai ne dažnai sutinkamas sprendimas. Jam pritarė tiek užsakovas, tiek generalinis rangovas, tiek architektai, siekiantys sprendimų, kurie patalpose ne tik sukurtų tobulą mikroklimatą, bet ir kartu maksimaliai efektyviai panaudotų perteklinę energiją. Tai buvo iššūkis Lietuvoje dirbantiems „Samsung“ inžinieriams, bet jie su juo puikiai susitvarkė.“ Visą „BIOK LAB“ šildymą ir vėsinimą reguliuoja „Samsung“ valdymo sistema, leidžianti priežiūros įmonės darbuotojams stebėti visų „Samsung“ įrenginių, vidinių ir lauko blokų, darbo režimus, parametrus. Visi vidiniai ir lauko blokai sujungti į vieną sistemą, kad valdymas būtų kuo operatyvesnis ir patogesnis.

www.samsung.com/lt/business/climate 77

Irmanto Gelūno nuotr.

architektūra

78 2021 lapkritis–gruodis

Irmanto Gelūno nuotr.

architektūra

Irmanto Gelūno nuotr.

Poliuretano ir cemento liejamųjų grindų sistema MAPEFLOOR CPU/MF.

Ypač atspari ir ilgaamžė GRINDŲ DANGA GAMYBINEI ZONAI Gamybinės pastato dalies grindų dangai pasirinkta išskirtinio MAPEI statybinės chemijos koncerno atstovo Lietuvoje – UAB „Velve M.S.T.“ – tiekiama poliuretano ir cemento liejamųjų grindų sistema MAPEFLOOR CPU/MF. Tai yra polimerinė grindų sistema, kurios pagrindinė sudedamoji dalis – trijų komponentų savaime išsilyginantis poliuretano ir cemento mišinys, skirtas sukurti ypač atsparioms dangoms bendru 3–6 mm storiu. Šios dangos pasirinkimo kriterijus lėmė daugelis veiksnių. Poliuretano ir cemento dangų sistemos yra vienos atspariausių liejamųjų grindų rinkoje. Skirtingai nuo ypač populiarių epoksidinių ir poliuretano grindų, poliuretano ir cemento sistemos turi daugybę privalumų. Pagrindiniai jų – ypač didelis atsparumas temperatūrai ir dažnam plovimui aukštos temperatūros ir aukšto slėgio vandens srove. Šios dangos skirtos patalpoms, kuriose vyksta vidutinis ir intensyvus judėjimas, naudojamos stiprios cheminės medžiagos, vykdomi sausi ir šlapi gamybos procesai. MAPEFLOOR CPU/MF paviršiai išlieka saugūs ir neslidūs net tada, kai jie šlapi. 80 2021 lapkritis–gruodis

Šio tipo MAPEI tiekiamos grindų sistemos atitinka ES higienos ir saugos reglamentus, taikomus maisto produktų ir gėrimų gamybos bei pakavimo vietose. MAPEFLOOR CPU poliuretano ir cemento grindų sistemos pasižymi patvarumu ir funkcionalumu ir yra greitai įrengiamos. Būtent todėl šios dangos dažniausiai įrengiamos įvairių pramonės šakų gamybinės paskirties patalpose, pavyzdžiui, chemijos ir farmacijos, maisto pramonės (pieno, mėsos, žuvies), vyno, gėrimų ir alaus gamybos įmonėse. Renkantis šias grindis, būtina atsižvelgti ne tik į konkrečios sistemos tinkamumą numatytai panaudojimo paskirčiai, bet ir ypač atsakingai paruošti betoninius pagrindus. Kaip ir kitų tipų polimerinėms liejamųjų grindų sistemoms, taip ir poliuretano ir cemento grindų sistemoms turi būti išlaikyti minimalūs rei-

Velve mst

velvemst_mapeisolutions

kalavimai pagrindo stipriui, t. y. bent 25 MPa stiprio gniuždomasis betono stipris bei bent 1,5 MPa atplėšimo stiprio vertė. Esant pagrindo stiprio neatitikimui, galimos įvairios jo remonto ir stiprinimo sistemos, kurias pagal konkretaus objekto specifiką parenka MAPEI specialistai. Dar vienas specifinis reikalavimas būtent poliuretano ir cemento grindims – specialių inkaravimo griovelių įrengimas patalpų perimetru, aplink išsikišančius elementus (pavyzdžiui, kolonas, vamzdžius), trapus ir t. t. Griovelių įrengimas užtikrina, kad kietėdama danga neatsisluoksniuos nuo pagrindo jos užbaigimo vietose ir ten, kur dangos pylimo procesas buvo nutrauktas, o vėliau – pratęstas. „Visi šie techniniai aspektai yra labai svarbūs, todėl kvalifikuoto rangovo parinkimas šioms grindų dangoms įrengti yra ne ką mažiau svarbus nei teisingos medžiagos sistemos parinkimas“, – teigia koncernui MAPEI Lietuvoje atstovaujančios įmonės UAB „Velve M.S.T.“ projektų vadovas inžinierius Artūras Ručinskas. UAB „Velve M.S.T.“ specialistai yra pasiruošę konsultuoti projektuotojus (dėl teisingos sistemos parinkimo ir specifikavimo pagal konkretaus objekto poreikį), rangovus (dėl technologijos, praktinio įrengimo aspektų) ir užsakovus visais klausimais, susijusiais su MAPEI polimerinių grindų sistemų parinkimu ir panaudojimo galimybėmis.

UAB Velve M.S. T.

www.mapei.lt

GREITAEIGIAI SEGMENTINIAI VARTAI padeda spartinti krovos darbus gamykloje

Palyginti nedidelio ploto „BIOK LAB“ gamykloje yra sumontuota per 30 koncerno „Hörmann“ įvairios paskirties vartų ir atitvarų, kurių veikimas turi būti tarpusavyje suderintas ir nepertraukiamas. Segmentiniai vartai parinkti priklausomai nuo naudojimo pobūdžio. Vartai su durelėmis palengvina personalo judėjimą, vartai su įstiklinimu įleidžia į patalpą daugiau natūralios šviesos ir taip taupoma energija. Vartai su vėdinimo grotelėmis užtikrina gaivų orą patalpose. Greitaeigiai vartai su permatoma zona užtik-

rina gerą matomumą skirtingose patalpose, o jų spartus veikimas taupo energiją ir netrukdo krovos darbams. Gerai žinomo pasaulyje koncerno „Hörmann“ produktai „BIOK“ statomai gamyklai pasirinkti, nes atitiko technines specifikacijas, buvo pasiūlytos palankios tiekimo sąlygos. UAB „Hörmann Baltic“ yra patikimas verslo partneris, pristatantis produktus į statybos objektus, ir sklandžiai montavimo darbus organizuojantis rangovas. „Hörmann“ pramoniniai segmentiniai

vartai atitiko šilumos izoliacijos, darbo intensyvumo, priešgaisrinius ir kitus užsakovui svarbius reikalavimus, kurie yra būdingi tokio pobūdžio projektams.

www.hormann.lt

inžinerija 4.0

ROBOTAI STATYBOSE:

PRIVALUMAI IR KLIŪTYS Rolandas KAŽIMĖKAS

Robotų naudojimas statybose vis dar yra gana ribotas. Ryškesnį proveržį galima pamatyti Japonijoje, kuri yra neabejotina statybų sektoriaus robotizacijos lyderė. Pramonės robotizacija vyko sparčiai, pandemija ją dar paspartino. Statybų sektorius paskui pramonę nespėja, bet tikrai nėra beviltiškai atsilikęs. Ne taip seniai buvo manoma, kad revoliuciniai pokyčiai statybose įvyks tik po 20–30 metų, dabar jau teigiama, kad tai – kelerių metų, ilgiausiai dešimtmečio, klausimas. Ar tikrai po dešimtmečio statybų aikštelėse vietoj žmonių dirbs robotai?

„Spot“ – didelių galimybių autonominis kontrolės, duomenų rinkimo robotas, leidžiantis ne tik kontroliuoti statybvietę, bet ir padedantis kurti skaitmeninius dvynius.

82 2021 lapkritis–gruodis

Redakcijos archyvo nuotr.

inžinerija 4.0

Statybininkams gali padėti egzoskeletai – atraminę, judėjimo, kėlimo funkcijas sustiprinantys mechanizmai, kurie gali padėti kelti sunkesnius svorius.

Robotizacija – galimybė ar grėsmė? Japonijoje robotai statybose pradėti naudoti dar 1980-aisiais, tačiau greitai paaiškėjo, kad statybos – ne automobilių pramonė, kur beveik visus darbus gali atlikti robotai – statybvietėse yra gana daug darbų, kuriems negalima taikyti universalių sprendimų. Kompleksinis statybos darbų robotizavimas nėra lengva užduotis, net įvertinus tai, kad daugelį specializuotų darbų jau gali atlikti robotai (šiuo metu dažniausiai naudojami suvirinimo ir dažymo darbus atliekantys robotai, betono tankinimo, betono glaistymo robotai, automatiniai ekskavatoriai ir buldozeriai). Robotų diegimą čia stabdo verslo tradiciškumas, amatui artimas darbų pobūdis (daug procesų yra tokie patys, kokie buvo naudojami ir prieš 2000 metų), statybų aikštelėje nuolat kintančios darbo sąlygos, didelės automatinių mechanizmų bei robotų projektavimo, gamybos ir eksploatavimo išlaidos. Be abejo, robotizacijos plėtra pareikalaus architektūrinius sprendimus derinti su automatizuotomis statybos technologijomis, kurioms labai paranki yra modulinė sta-

tyba, skatins statybvietės industrializavimą, t. y. jos pavertimą pramonės įmone.

Kokias technologijas statybos pramonė naudoja robotizacijos amžiuje? Šiandien automatinės ir robotizuotos sistemos daugiausia naudojamos sunkiems darbams atlikti pavojingomis ar sudėtingomis sąlygomis (žemės kasimo, požeminiai, povandeniniai, griovimo darbai), taip pat veiklai, susijusiai su sunkių ar didelių gabaritų elementų judėjimu. Automatizavimas ypač efektyvus kasant tunelius, tiesiant kelius, kur daugelį darbų galima atlikti savaeige technika arba naudojant automatizuotas sistemas. Trumpai panagrinėkime, ką šiais laikais siūlo robotų gamintojai.

Statybos darbams skirti robotai Pirmas mūsų apžvalgoje – pusiau automatinis robotas „SAM100“ („Semi-Automatic Mason“). Robotą suprojektavo JAV bendrovės „Wasco“ ir „Construction Robotics“.

inžinerija 4.0

Automatinės įprastų mechanizmų valdymo sistemos Didėja ir autonominių krovinių gabenimo, krovos sistemų, žemės darbų mechanizmų poreikis. Tai ekskavatoriai, judančios platformos, sunkvežimiai, krautuvai, buldozeriai, kranai ir kt. Šios srities lyderiai pasaulyje yra „Hitachi“ ir „Komatsu“. Autonominės mechanizmų sistemos valdo variklį, pavarų dėžę, stabdžius, vairo mechanizmą ir kt. Jos turi GPS modulį, įvairiausios paskirties kamerų (leidžiančių atpažinti vietovę, kliūtis, kitas transporto priemones, kelio ženklus), lazerinių skenerių, radarų. Visi duomenys belaidžiu ryšiu siunčiami į valdymo kompiuterį, kuris, juos apdorojęs, siunčia komandas mechanizmo valdymo sistemai. Maršrutams sudaryti dažnai naudojamos itin detalios reljefo kartografavimo technologijos, pavyzdžiui, žemėlapiai kuriami remiantis dronų perduotais vaizdais, nes viešai prieinami skaitmeniniai žemėlapiai neužtikrina reikiamo tikslumo. Automatinio valdymo moduliai taip pat naudojami kranuose ir keltuvuose, kad būtų galima nuotoliniu būdu valdyti krovimo darbus.

Blokai yra pakraunami į sunkvežimio vidų, kur jie supjaustomi į tinkamo dydžio blokelius, šie transportuojami į manipuliatoriaus ranką, kuri gana elegantiškai ir itin tiksliai mūrija sieną.

Redakcijos archyvo nuotr.

Tai mechaninė mūrininko ranka, visiškai pakeičianti mūrininką. Robotas mūro skiedinį užtepa ant plytos ir padeda ją į vietą. Dirba tiksliai, jo manipuliatorius itin lankstus, roboto darbui neturi įtakos pagrindo, kuriuo juda platforma su robotu, nelygumai. Naudojant „SAM100“ mūrijimo greitis padidėja beveik tris kartus. Antrasis mūsų apžvalgos herojus – blokelius apdirbantis ir mūrijantis robotas „Hadrian X“. Australijos inžinierių sukurtas „Hadrian X“ yra savaeigis – įspūdingas jo manipuliatorius sumontuotas ant sunkvežimio. Blokai yra pakraunami į sunkvežimio vidų, kur jie supjaustomi į tinkamo dydžio blokelius, šie transportuojami į manipuliatoriaus ranką, kuri gana elegantiškai ir itin tiksliai mūrija sieną (labai įspūdingai dirba dinaminė stabilizacijos sistema). „Hadrian X“ sienas sumūryti gali nuo pradžių iki pabaigos, taip pat ir kampus, be to, jis gali mūryti bet kokios geometrijos sieną. Roboto manipuliatorius veikia 30 m spinduliu. Trečiasis robotas – japonų gamintojo „Shimizu“ robotas „Robo Buddy“. Tai gipso kartono plokščių montavimo sistema, kurią sudaro autonomiškai dirbantis plokščių transportavimo vežimėlis „Robo Carrier“ ir plokščių montavimo robotas „Robo Budy“. Pastarasis turi du manipuliatorius: vienas pakelia plokštę ir įstato ją į reikiamą vietą lubose, kitas prisuka plokštę prie metalinės pertvaros. „Shimizu“ statybininkams siūlo gana daug skirtingų robotų: betoninių paviršių glaistymo robotus, sienoms ir luboms tinkuoti skirtus automatinius įrenginius, suvirinimo robotus, dažymo ar metalinių paviršių padengimo robotus ir kt.

84 2021 lapkritis-gruodis

inžinerija 4.0

5 ROBOTŲ NAUDOJIMO STATYBOJE SRITYS Inžinieriai nuo 1960-ųjų tyrinėja panaudojimo statybose galimybes, tik pastarąjį dešimtmetį gerokai investicijos į robotizaciją statybų riuje, tyrimų apimtis. Dažniausiai riamos penkios pagrindinės robotų jimo sritys statybose.

robotų tačiau išaugo sektoišskinaudo-

1. Statybų aikštelėje dirbantys robotai. Tokį robotų pritaikymą statybose įsivaizduoja daugelis. Pastaraisiais metais sukurti ir išbandyti įvairių statybos robotų prototipai, pavyzdžiui, Australijos bendrovės „FBR“ robotas „Hadrian X“, kurio prototipas „Hadrian 105“ 2016 m. rugsėjį pats iš blokelių sumūrijo individualaus gyvenamojo namo sienas. Tobulesnio „Hadrian X“ roboto mūrijimo greitis – 1000 blokelių per valandą. Arba Japonijos bendrovės „Shimizu Corp.“ robotas „Robo-Welder“, galintis atlikti įvairius suvirinimo darbus. Be to, statybų aikštelėse pradėjo darbuotis ir 3D spausdintuvai. Daug vilčių siejama su šia technologija, apie 3D proveržį statybų sektoriuje kalbėta seniai, nuo XXI a. pradžios, pasiekta nemažai, bet 3D spausdinimas statybų aikštelėse nedominuoja. 2. Surenkamųjų konstrukcijų gamybai skirti robotai. Jau ne vieną dešimtmetį robotai dirba surenkamųjų konstrukcijų gamybos linijose. Surenkamųjų namų statybos sektorius sparčiai auga, todėl surenkamųjų konstrukcijų gamyklos siekia įvairius darbus automatizuoti. Vienas iš robotizacijos šioje srityje lyderių yra Kalifornijoje medines surenkamąsias konstrukcijas gaminanti bendrovė „Katerra“. Robotai jau padeda jas ne tik gaminant, bet ir montuojant.

3. Autonominės transporto priemonės. Yra daugybė statybinių mechanizmų (ekskavatorių, buldozerių, keltuvų, kranų, sunkvežimių), kurie tik ir laukia, kol taps autonominiai. Robotizuota technika statybos aikštelėse gali dirbti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Kaip vienas iš pavyzdžių gali būti 2016 m. Kalifornijoje įsikūrusi „Built Robotics“, gaminanti įrangą, kurią naudojantys „CAT“, „Komatsu“, „Liebher“, „John Deere“ ir kitų gamintojų ekskavatoriai bei buldozeriai tampa autonominiai. 4. Kontrolės, informacijos kaupimo procesai. Statybvietės apžiūra reikalauja daug laiko ir energijos, todėl šiuo metu kuriami robotai, galintys padėti supaprastinti šią užduotį. Reikėtų paminėti „Boston Dynamics“ robotą „Spot“, kuris sėkmingai darbuojasi statybų aikštelėse, kasyklose, energetikos įmonėse. „Boston Dynamics“ labai ilgai kūrė savo keturkojį bėgiojantį robotą, bet daug kas tai vertino kaip žaidimą. „Spot“ – didelių galimybių autonominis kontrolės, duomenų rinkimo robotas, leidžiantis ne tik kontroliuoti statybvietę, bet ir padedantis kurti skaitmeninius dvynius, palyginti realią situaciją su BIM. 5. Egzoskeletai. Statybininko darbas reikalauja daug fizinių pastangų, dažnai tenka kilnoti sunkius daiktus, traumų pavojus – nemažas. Tad statybininkams gali padėti egzoskeletai – atraminę, judėjimo, kėlimo funkcijas sustiprinantys mechanizmai, kurie gali padėti kelti sunkesnius svorius, sumažinti tokiam darbui reikalingas pastangas. Vienas pavyzdžių – sunkius svorius padedančios pakelti bendrovės „Willmott Dixon“ mechaninės rankos.

„Hadrian X“ sienas sumūryti gali nuo pradžių iki pabaigos, taip pat ir kampus, be to, jis gali mūryti bet kokios geometrijos sieną. Roboto manipuliatorius veikia 30 m spinduliu.

Bendra ekosistema Atskirų statybos procesų automatizavimo poveikis statybos projekto efektyvumui nėra didelis. Japonijos ir Pietų Korėjos patirtis rodo, kad į kompiuterizuotą sistemą reikia integruoti visą statybos projektą: projektavimą, planavimą, elementų gamybą, statybvietėje vykstančius procesus. Tada automatizavimas įgauna gilesnę prasmę, yra kur kas efektyvesnis. Kompiuterizuota statyba CIC (Computer Integrated Construction) – tai siekis statybos sektoriuje pritaikyti pramonėje pasiteisinusios kompiuterizuotos gamybos CIM (Computer Integrated Manufacturing) koncepcijas. Šiam tikslui panaudojamas ir informacinis statinio modeliavimas (BIM). Tačiau kad viskas veiktų kaip vienas organizmas, reikia, jog architektai, inžinerinės kompanijos, statybinių konstrukcijų gamintojai, statybos rangovai būtų tos pačios ekosistemos dalimi. Aukštos kokybės surenkamųjų elementų, pasižyminčių aukštu apdailos lygiu, panaudojimas, įvardijamas kaip vienas svarbesnių veiksnių, atveriančių duris platesniam statybų sektoriaus robotizavimui. Japonijos statybos bendrovės savo šalies automobilių pramonės patirtį sėkmingai pritaikė modulinių namų sta-

86 2021 lapkritis–gruodis

tybai. Moduliai gaminami automatizuotose gamyklose, kompiuterinė sistema valdo visą gamybos procesą: planavimą, tiekimą, gamybą, transportavimą, joje integruotas ir modulių surinkimas. Galima paminėti automatizuotą pastatų statybos sistemą ABCS, kurią sukūrė Japonijos kompanija „Obayashi“. Pastatas statomas iš modulių, statybos vietą nuo oro sąlygų poveikio apsaugant masyvia, pastatą juosiančia konstrukcija, kurią hidrauliniai mechanizmai automatiškai kelia aukštyn. Konstrukcijos viduje ir išorėje veikia vertikalaus ir horizontalaus transportavimo sistemos – autonominiai keltuvai, kranai, transporteriai, kurie sumontuoti ant konstrukcijos stogo. ABCS yra ne tik modulių montavimas – į ją integruota ir modulių gamyba, transportavimas. Tokiose modulinėse montavimo sistemose automatizavimo laipsnis gali siekti net 95 proc., o surenkamųjų modulių baigtumo lygis – 85 procentai. Darbo sąnaudas, palyginti su tradicine statyba, galima sumažinti iki 70 procentų. Viskas sujungta į bendrą skaitmeninę sistemą, nereikia kaupti nei statybinių medžiagų, nei surenkamųjų komponentų atsargų. Statybvietės plotas gerokai mažesnis, o tai ypač svarbu statant daugiaaukščius pastatus miestų centruose.

išmanioji erdvė Spausdinta medžiaga, galinti keistis, transformuotis arba judėti savarankiškai. Tai – nauja skaitmeninė gamybos technologija. Kaip, pritaikius šiuolaikinius mums turimus įrankius, su 3D spausdintomis medžiagomis galima padaryti daugiau?

Susipažinkite su 4D spausdinimu

„ABB“ archyvo nuotr.

ir jo siūlomomis galimybėmis

↓

Atrask 4D dimensiją sujungiančią technologijas ir dizainą bei iš naujo žvelgiančią į konstrukcijas, gamybą, gaminių surinkimą ir veikimą.

išmanioji erdvė

4D spausdinimas yra skaitmeninė gamybos technologija – 3D spausdinimas, kuris apima naują dimensiją: laikinumą.

NAUJA ARCHITEKTŪROS DIMENSIJA:

4D SPAUSDINIMAS Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

Kol mes vis dar bandome suprasti trimačio spausdinimo arba adityvios (pridėtinės) gamybos (angl. additive manufacturing) galimybes ir ribas, mūsų žodyne atsirado naujas terminas. 4D spausdinimas yra ne kas kita kaip skaitmeninė gamybos technologija – 3D spausdinimas, kuris apima naują dimensiją: laikinumą. Tai reiškia, kad spausdinta medžiaga, kai bus paruošta, galės keistis, transformuotis arba judėti savarankiškai dėl savo savybių, kurios reaguoja į aplinkos dirgiklius.

3D spausdintuvų kainai tampant vis prieinamesnei, 3D spausdinimas šiandien matomas jau ne tik pramonėje, bet ir namų ūkiuose. Žinojimas, kad galima spausdinti beveik bet ką, ne tik ženklus ant popieriaus, skatina inovatyviau pažiūrėti į šiuolaikinę architektūrą. Pritaikę modernias technologijas, mokslininkai plėtoja metodiką, kaip su 3D spausdintomis medžiagomis galima padaryti daugiau, kad jos taptų lankstesnės ir naudingesnės: taptų struktūromis, kurios gali transformuotis iš anksto užprogramuotu būdu reaguodamos į stimulą. Pastaraisiais metais atsira88 2021 lapkritis–gruodis

dusį populiarųjį mokslinį pavadinimą „4D spausdinimas“ paprasčiau galima apibūdinti kaip objektus su galimybe laikui bėgant transformuotis.

Sujungia technologijas ir dizainą Pastatas šiuolaikinėje architektūroje vis dažniau vertinamas kaip tarpdisciplininis objektas. 4D spausdinimas siekia sujungti technologijas ir dizainą, kad būtų sukurtos savaiminio surinkimo ir programuojamų medžiagų

„ABB“ archyvo nuotr.

išmanioji erdvė

technologijos, kuriomis siekiama iš naujo įsivaizduoti konstrukciją, gamybą, gaminių surinkimą ir veikimą. Technologija vis dar gana nauja, tačiau tikimasi, kad ji bus naudojama daugelyje sričių, pradedant statyba, infrastruktūra, automobiliais ir aeronautika, netgi sveikatos priežiūrai, kartu su biospausdinimu. Šiandieninis trimatis materialus pasaulis yra pagamintas iš pasyvių, negyvų medžiagų, tokių kaip plytos, plienas ir stiklas. 4D spausdinimas yra procesas, kurio metu 3D atspausdintas objektas keičia struktūrą, veikiamas išorinių elementų, tokių kaip temperatūra, šviesa ar kiti aplinkos dirgikliai. Keturių dimensijų konstrukcijos yra pagamintos iš aktyvių, animuotų, vadinamųjų išmaniųjų medžiagų, kurios juda savarankiškai – brinksta, traukiasi ar lenkiasi reaguodamos į dirgiklį. Tai leidžia joms judėti ir keisti formą be robotikos, elektronikos ar variklių.

Kaip veikia 4D spausdinimas?

Biomimikrijos varomoji jėga Išmaniosios medžiagos yra sukurtos taip, kad būtų jautrios ir gebančios prisitaikyti prie išorinės aplinkos veikiant mažo intensyvumo dirgikliams. Biomimikrija yra vienas galimų būdų šias medžiagas kurti, semiantis įkvėpimo iš natūraliai gamtoje vykstančių procesų. Pavyzdžiui, jūrų agurkų tyrimai įkvėpė savaime kietėjančias išmaniąsias medžiagas, o pušų kankorėžis, atsidarantis ir išsiskiriantis sėklas tik tada, kai yra palankus laikas dygti dirvoje (karšta ir sausa), yra puikus natūralios į drėgmę ir temperatūrą reaguojančios išmaniosios medžiagos pavyzdys. Gamtoje randami pavyzdžiai medžiagų inžinierius skatina suprasti ir atkartoti sudėtingus gamtos prisitaikymo, atsparumo ir efektyvumo procesus. Tai yra biomimikrijos varomoji jėga, kai 4D spausdinimas gali įgyvendinti daugelį idėjų, kurios technologiškai dar nepasiekiamos.

4D spausdinimo technologija naudoja įprastus komercinius 3D spausdintuvus. Papildomas elementas – vadinamoji išmanioji medžiaga, dažniausiai hidrogelis arba formą prisimenantys polimerai (angl. shape memory polymer). Tai yra kietosios medžiagos, kurių savybės – forma, matmenys ar spalva – keičiasi reaguodamos į išorinį dirgiklį, pavyzdžiui, šilumą, šviesą, drėgmę, slėgį ar magnetizmą. Tokios struktūrinės deformacijos nėra naujiena – mokslininkai jau pristatė ne vieną išmaniąją statybinę medžiagą. Viena populiariausių technologijų, kai temperatūros pokytis sukelia formos pasikeitimą. Kiti sėkmingi metodai naudoja elektroaktyvius polimerus, suslėgtus skysčius ar dujas, cheminius stimulus. Tuo išmaniosios medžiagos ir skiriasi nuo įprastų 3D spausdinimo medžiagų, iš kurių pagaminti objektai pasižymi standumu – išlaiko savo 3D formą. 4D spausdinimas tiesiogiai priklauso nuo medžiagų, naudojamų kuriant objektą. 89

išmanioji erdvė

4D SPAUSDINIMO PRANAŠUMAI • Besikeičiantis dydis. Akivaizdžiausias 4D spausdinimo pranašumas yra tas, kad didesni nei spausdintuvai objektai gali būti spausdinami kaip viena pilna dalis. Kadangi 4D spausdinami objektai gali keisti formą, susitraukti ir išsiskleisti, objektai, kurie yra per dideli, kad būtų išspausdinti viena dalimi, gali būti suspausti 3D spausdinimui į antrinę formą. • Tvaresnė architektūra. Vienas

esminių

tvarumo

elementų

–

galimy-

bė prisitaikyti ir keistis. Prie klimato sąlygų prisitaikanti architektūra padeda kurti tvaresnę ateitį ir užtikrina didesnį komfortą mūsų kasdienybėje. • Naujos medžiagos = naujos savybės. Kitas 4D spausdinimo technologijos pranašuspausdinimas turi didžiulį potencialą pakeisti pasaulį, kokį matome šiandien. Žvelgiant į ateitį, 4D spausdinimas gali atnešti neribotų galimybių, taikant įvairias išmaniąsias medžiagas, kurių šiandien net neįsivaizduojame.

Panaudojimo galimybės Pagrindinis 4D spausdinimo tikslas – gebėti užprogramuoti medžiagą, kad ji reaguotų pagal aplinkos parametrus. Akivaizdus to panaudojimas – statybos ir gamybos arba pažangių medžiagų pramonėje, kur dalys iš žaliavų gali savaime, be žmogaus įsikišimo, virsti į galutines konstrukcijas. Tai, be abejonės, radikalus mūsų supratimo apie struktūras pokytis, nuo statiškų ir nelanksčių iki tokių, kurios netrukus bus dinamiškos ir pritaikomos pagal poreikį. Bet architektūra ne vienintelė sritis, kurioje galima pritaikyti 4D spausdinimo galimybes. Pavyzdžiui, infrastruktūros srityje gali būti panaudoti drenažo vamzdžiai, kurie susitraukia arba išsiplečia reaguodami į vandens srautą; arba kanalizacijos sistema, kuri galėtų transportuoti atliekas per susitraukimus ir atsipalaidavimus, panašius į žarnyno peristaltinius judesius, bei taip įveiktų reljefo šlaitus. Taip pat šiandien jau yra rimtų tyrimų, susijusių su polimerinių medžiagų 4D spausdinimu audinių ir organų rege90 2021 lapkritis–gruodis

neracijai ar net kaulų rekonstrukcijai. Išmaniųjų medžiagų technologija patobulintas 4D spausdinimas greičiausiai revoliucionuos mūsų gebėjimą kontroliuoti ir tiksliai programuoti medžiagas daugelyje sričių.

Apibendrinant 4D spausdinimo galimybės gali tapti neribotos, o eksperimentavimas gali būti daug platesnis. Įsivaizduokite viską, ką išmaniosios medžiagos ir 4D spausdinimas galėtų suteikti pastatų konstrukcijoms, prisitaikančioms prie klimato ir reaguojančioms į pačius įvairiausius dirgiklius. Nors ši technologija dar tik pradeda vystytis ir kol kas yra sutelkta keliose technologijų laboratorijose visame pasaulyje, panašu, kad jos ateitis yra daug žadanti. Kai mes siekiame suprasti ir imituoti gamtą, o ne ją valdyti, rezultatai dažnai būna įspūdingi. Jei istorija rodo, kad išgyvena ne stipriausias, o tas, kuris geriausiai prisitaiko prie pokyčių, 4D spausdinimas išmaniosiomis medžiagomis tikrai dėmesio vertas išradimas.

„ABB“ archyvo nuotr.

mas yra galimų naujų medžiagų naudojimas. 4D

off-grid Vienas svarbiausių gyvenimo off-grid elementų yra pakankamas švaraus vandens kiekis.

Kaip atrodo ir iš ko susideda procesas, padedantis išsiaiškinti, kaip geriausia išgauti, laikyti ir naudoti vandenį?

Iš anksto apgalvota off-grid vandens sistema leidžia priimti geresnius sprendimus tiek statinio architektūroje, tiek jo statybų

Apie šiuolaikinius

pexels nuotr.

namelius medžiuose

↓

procese.

off-grid

VANDUO, LEIDŽIANTIS GYVENTI OFF-GRID

Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

Kalbant apie gyvenimą off-grid, vienas svarbiausių elementų yra pakankamas švaraus vandens kiekis. Žmonėms, gyvenantiems miestuose, numalšinti troškulį ar nusiprausti po dušu yra paprasta, tereikia atsukti čiaupą. Tačiau atsijungus nuo bendrųjų inžinerinių tinklų, vandens tiekimas ir naudojimas tampa kompleksišku procesu. Kaip atrodo ir iš ko susideda šis procesas, padedantis tiek žmonėms, norintiems gyventi off-grid, tiek architektams, projektuojantiems off-grid statinius, išsiaiškinti, kaip geriausiai išgauti, laikyti ir naudoti vandenį? Iš anksto apgalvota off-grid vandens sistema gali lemti pastato vietą, formą, išdėstymą. Pirmiausia suplanavus vandens tiekimo ir

pexels nuotr.

naudojimo sistemą, bus galima priimti geresnius sprendimus architektūroje ir statybų procese.

92 2021 lapkritis–gruodis

off-grid

Kokie yra pagrindiniai off-grid vandens šaltiniai? Vandens šaltinio pasirinkimas off-grid pastatams pirmiausia priklausys nuo geografinės padėties ir išteklių pasirinktoje vietovėje. Kiekvienas šaltinis reikalauja skirtingų projektavimo sprendimų, išlaidų, įrangos. Bet kuriuo atveju svarbu nepamiršti apie galutinį išgauto vandens panaudojimą – žmonėms kasdieniniam gyvenimui jo reikia itin gryno. Pagrindinės off-grid vandens sistemos remiasi vienu iš keturių vandens šaltinių: šuliniais, šalia esančiais vandens telkiniais, surinktu lietaus arba atsivežtu ir talpyklose saugomu vandeniu.

PLIUSAI IR MINUSAI RENKANTIS ŠULINIO VANDENĮ

Šulinys gali užtikrinti pastovų vandens kiekį ištisus dešimtmečius, galbūt net ilgiau.

Profesionaliai įrengti šulinius yra brangu.

Priklausomai nuo pasirinktos vietovės, vanduo iš giliojo sluoksnio gali būti labai švarus ir šviežias.

Šulinių vanduo gali būti labai mineralizuotas (kietas).

Suprojektavus šulinį įkalnėje, galima nenaudoti vandens slėgio bako.

Šuliniai gali išdžiūti.

Šulinio įrengimo vietą galima pasirinkti ir užtikrinti patogų išdėstymą su projektuojamu pastatu.

Pasirinktame sklype geriamojo vandens lygis gali būti toks gilus, kad šulinio kasimas būtų neekonomiškas.

ŠULINIO VANDUO Šuliniai yra turbūt labiausiai paplitęs off-grid vandens šaltinis. Vietovėse, kuriose galima iškasti arba išgręžti negilų šulinį, atsižvelgiant į vietinį vandens lygį ir dirvožemio tipą, vandens tiekimo sistema tampa panaši į įprastą vandentiekį. Įrengus vamzdyną, prijungtą prie išgręžto šulinio ir panardinamojo arba sausai statomo siurblio, stumiančio vandenį į slėginį vandens baką pastate, gautą vandenį galima išvedžioti pastate kaip tik norisi. Didžiausias šulinių trūkumas yra jų kaina, kuri priklauso nuo gręžiamo gylio. Tačiau įrengus šulinį, jis bus tas vandens šaltinis, kuriam reikės labai mažai priežiūros.

APLINKINIAI NATŪRALŪS VANDENS ŠALTINIAI

Šiandien ypač svarbu įdiegti pirminį filtrą, kuris pašalintų priemaišas, šiukšles, taip pat UV arba chloro pagrindu veikiančią valymo sistemą, kuri sunaikintų susargdinti

Vietovėse, kurios yra netoli upės, ežero ar kito natūralaus vandens šaltinio, didesnio skersmens vamzdžiai ir specialūs siurbliai gali tiekti vandenį tokiu pačiu principu kaip ir siurbliai šuliniuose. Žmonės nuo seno kūrėsi aplink natūralius vandens telkinius ir naudojo jų vandenį, tačiau šiandien ypač svarbu įdiegti pirminį filtrą, kuris pašalintų priemaišas, šiukšles, taip pat UV arba chloro pagrindu veikiančią valymo sistemą, kuri sunaikintų susargdinti galinčius mikroorganizmus. Projektuojant vandens tiekimą tokiu būdu, svarbu atsižvelgti į statybos teisės reglamentus, kurie numato, kur ir kokį kiekį vandens galima panaudoti.

galinčius mikroorganizmus. 93

SURINKTAS LIETAUS VANDUO

PLIUSAI IR MINUSAI RENKANTIS NATŪRALŲ VANDENS TELKINĮ

Dar vienas galimas vandens šaltinis off-grid pastatuose yra krituliai. Lietaus vandenį rinkti gan paprasta ir daug nekainuoja ten, kur pakankamai drėgnos klimato sąlygos. Lietaus surinkimo sistema yra pigiausia ir lengviausiai įdiegiama. Negana to, lietaus vanduo gali būti vienas švariausių natūralių vandens šaltinių, o jo surinkimo sistema gali būti tokia pat paprasta kaip, pavyzdžiui, didelis rezervuaras ant pastato stogo. Tokios talpyklos dažniausiai įrengiamos iš geležies, betono arba plastiko. Sudėtingesniu atveju taip pat gali būti naudojami siurbliai, skirti slėgiui vidaus vandentiekio sistemoje reguliuoti. Paprasta lietaus vandens surinkimo sistema nukreipia vandenį nuo stogo į laikymo cisternas. Dažniausiai toks vanduo yra filtruojamas ir tik tuomet išskirstomas naudojimui reikiamose pastato vietose. Pasirinkus lietaus surinkimą kaip pagrindinį off-grid vandens šaltinį, gana paprasta apskaičiuoti, kokį kiekį vandens galima surinkti per metus. Lietuvoje per metus nuo stogo galima surinkti apie 50–100 m3 lietaus ir tirpstančio sniego vandens. Norint jį naudoti kaip geriamąjį vandenį, svarbu įdiegti filtravimo ir valymo sistemas, taip pat kaip ir imant vandenį iš natūralių telkinių.

Vandens šaltinis yra labai patogus; nereikalingi gręžiniai.

Vandens šaltinis neužtikrina pastovaus tekėjimo ištisus metus, gali išdžiūti dėl atsitiktinių sausrų.

Tekančiame, judančiame vandenyje, kitaip nei šulinyje, mažiau linkę kauptis teršalai ir kenksmingi mineralai.

Vanduo gali būti drumstas ir užterštas. Tokiu atveju jis vis dar gali būti tinkamas naudoti, bet reikės daugiau filtravimo.

Jei vanduo yra aukščiau nei projektuojamas pastatas, vietoj siurblio galima išnaudoti gravitaciją.

Vandens šaltinis žiemą gali užšalti.

Priklausomai nuo vietovės, jeigu galima statyti arčiau vandens šaltinio, o tai reiškia, kad reikės mažiau vamzdynų.

Vandens šaltinio vieta yra fiksuota ir, priklausomai nuo vietovės, gali tekti nutiesti daug vamzdynų, kad vanduo patektų ten, kur jo reikia.

Priklausomai nuo pasirinktų valymo sistemų, perdirbtas vanduo gali tapti geriamuoju arba būti panaudotas skalbti, laistyti, vandeniui nuleisti tualete.

VANDENS PIRKIMAS IR LAIKYMAS CISTERNOSE PLIUSAI IR MINUSAI RENKANTIS VANDENS REZERVUARO CISTERNAS

Galima apsigyventi ten, kur nėra vandens.

Vandenį vis tiek reikia išgauti pačiam kitoje vietoje arba pirkti.

Patogus sprendimas laikinai įrengti cisternos sistemą, kol įrengiama nuolatinė vandens tiekimo sistema.

Cisternas reikia kasmet plauti. Jos reikalauja priežiūros.

Vandens laikymas cisternose gali būti sezoniškai sumažėjančių vandens srautų sprendimas.

Sistema gali brangiai kainuoti, ypač kai atsižvelgiama į transportavimo laiką ir reikalingą įrangą.

Galima pasirinkti konkrečią laikymo vietą ir prireikus nesudėtingai perkelti sistemą.

94 2021 lapkritis–gruodis

Kai projektuojami statiniai yra teritorijoje, kurioje nėra natūralaus vandens šaltinio, tinkamo vandens lygio arba vandens srautas yra sezoninis, naudojama off-grid vandens rezervuarų sistema. Ji gali būti tinkamas sprendimas tiek kaip pagrindinis vandens šaltinis, tiek kaip laikinas, kol bus įrengta pagrindinė sistema. Svarbu suprojektuoti pakankamos talpos cisternas pastato viduje atsivežtam vandeniui talpinti. Vandens panaudojimas pasirinkus šią sistemą gali būti dvejopas: galima kaskart ištuštėjus vandens talpyklai atsivežti naujo vandens arba specialiomis valymo sistemomis perdirbti ir pakartotinai naudoti tą patį vandenį ilgesnį laiką. Priklausomai nuo pasirinktų valymo sistemų, perdirbtas vanduo gali tapti geriamuoju arba būti panaudotas skalbti, laistyti, vandeniui nuleisti tualete.

Statybų ir architektūros naujienų pulsas www.sa.lt

Rekomenduojamas kiekis – 1500 l vandens saugyklos standartiniams off-grid namams, 3500 l ar daugiau kitiems pastatams.

Filtravimo ir valymo būdai Pasirinkus tinkamiausią vandens šaltinį pagal vietovę ir projektuojamą statinį, reikia apgalvoti jo filtravimo arba kitus apdorojimo būdus. Kai kurie vandens šaltiniai yra švaresni nei kiti, tad, atsižvelgiant į vandens tyrimo rezultatus, gali tekti įdiegti filtravimo ar valymo įrangą. Vandens filtravimas daro vandenį vizualiai švaresnį ir apsaugo įrangą, o vandens valymas padaro jį geriamą. Du pagrindiniai naudojami metodai yra atvirkštinė osmozė (RO) ir ultravioletinė (UV) šviesa. Atvirkštinė osmozė – plačiai naudojamas filtravimo metodas, kada vanduo yra praleidžiamas per specialias membranas ypač mažomis poromis. Būtent šios filtre esančios membranos ir padeda atskirti vandens molekules nuo įvairių priemaišų, bakterijų, virusų, ištirpusių mineralų. Kadangi atvirkštinis osmosas taip pat pašalina ištirpusius mineralus, jis veiksmingas esant vadinamojo kieto vandens mineralų problemoms. Viso namo RO sistema gali būti labai brangi, tačiau yra prieinamesnių RO sistemų, kurios montuojamas po kriaukle ir tiekia išvalytą vandenį į atskirą maišytuvą. Tai ekonomiškas pasirinkimas, nes jei vanduo jau yra pakankamai švarus, nereikia filtruoti dušo, tualeto, skalbimui naudojamo vandens. UV valymas yra gan naujas pasirinkimas gyvenamųjų namų rinkoje, bet labai efektyvus. Vanduo per srauto ribotuvą patenka į vamzdelį, kuriame yra ultravioletinė lempa, naikinanti bakterijas ir virusus. UV lempa naudoja elektros energiją, tačiau tik apie 30–150 vatų standartiniam namui, priklausomai nuo vandens srauto. Dauguma UV sistemų yra suprojektuotos taip, kad lempa degtų nuolat, o šio nuolatinio energijos suvartojimo gali būti per daug nedideliam, savarankiškai elektros energiją gaminančiam off-grid pastatui. Tokiu atveju galima pridėti įrangą, kuri lempai įsijungti leidžia tik tuomet, kai naudojamas vanduo, bei pridėti automatinį vožtuvą, kad neišvalytas vanduo nepratekėtų pro UV elementą. Dauguma UV sistemų yra skirtos visam pastatui, o ne atskiriems maišytuvams.

Nuotekų tvarkymas Nuotekų šalinimas turi būti apgalvotas ir tikslingai išspręstas, nesvarbu, ar pastatas yra prijungtas prie bendrųjų 96 2021 lapkritis–gruodis

inžinerinių tinklų, ar ne. Įprastuose pastatuose kanalizacija surenka visas nuotekas, o off-grid nuotekos išskiriamos į dvi rūšis – pilkąjį ir juodąjį vandenį. Pilkasis vanduo surenkamas iš kriauklių, skalbimo mašinų ir dušų, o juodasis vanduo iš tualetų. Atskirai surinkus pilkąjį vandenį, jeigu nėra naudojami itin stiprūs chemikalai, jį galima filtruoti natūraliai. Toks vanduo gali būti tiesiog nukreipiamas per perforuotus vamzdžius po dirvožemiu kieme ir išleidžiamas į gilesnius sluoksnius. Taip pilkasis vanduo nėra išleidžiamas tiesiai ant augalų, pirmiausia jis yra filtruojamas ir suskaidomas dirvožemyje. Taip pat galima naudoti augalus ir mikroorganizmus pilkajam vandeniui filtruoti ir išvalyti dar prieš patenkant į dirvožemį. Juodojo vandens nuotekas reikia apdoroti kruopščiau, nes jose gali būti kenksmingų bakterijų, atsirasti nemalonus kvapas. Nepriklausomai nuo to, kokią juodojo vandens valymo sistemą pasirinksite, jai reikės tam tikros priežiūros, kad ji veiktų sklandžiai. Yra keletas sprendimų, kaip tvarkyti tokias nuotekas, tačiau populiariausi yra kompostavimas, biotualetai. Kompostavimo procese dalyvaujantys mikroorganizmai fekalijas verčia kompostu, kurį paskui galima grąžinti atgal į gamtą. Beveik visuose kompostavimo tualetuose reikia nedidelio elektros energijos kiekio kompostui pasukti ir paleisti ventiliatorius, kad greičiau išgaruotų skystis, o tai savo ruožtu pagreitintų kompostavimo procesą. Kadangi kompostavimas vyksta viduje, tokie tualetai neturi jokio poveikio požeminiam vandeniui.

Yra keletas sprendimų, kaip tvarkyti tokias nuotekas, tačiau populiariausi yra kompostavimas, biotualetai.

Apibendrinant Geriausia vandens tiekimo sistema yra ta, kuri atitinka unikalią kiekvieno projekto situaciją. Tam tikrais atvejais geriausias pasirinkimas gali būti keletas skirtingų sistemų tame pačiame projekte. Pavyzdžiui, šulinys gali būti naudojamas kaip pagrindinis geriamojo vandens šaltinis, lietaus vanduo – gyvūnams, o upelio vanduo – kiemui laistyti. Vienintelis svarbiausias veiksnys, planuojant off-grid vandens tiekimo sistemą, yra sukaupti kuo daugiau, tiek pastate, tiek po juo arba šalia jo. Tai suteikia gyventojams daugiau laisvės ir lankstumo. Rekomenduojamas kiekis – bent jau 1500 l vandens saugyklos standartiniams off-grid namams, o dar geriau – 3500 l ar daugiau kitiems pastatams.

„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2021 lapkritis-gruodis

Articles inside

Vanduo, leidžiantis gyventi off-grid

4D spausdinimas

Robotai statybose: privalumai ir kliūtys

Savarankiškos statybos galimybės su „U-Build“

Modernus Kauno apskrities VPK pastatas

„Ziedlejas SPA“ – atkurti žmonių ryšius po pandemijos

Vietinių statybinių medžiagų panaudojimas Lietuvoje

Vonios kambario įranga. Klimato kaita

Į žmogaus bioritmus orientuotas apšvietimas